2022-05-25 Nr. AB-13884-4-69-3-00442-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-439-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00442-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 22S62297 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodę, jog skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu, o 2022 m. balandžio 15 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes konstatavo, jog nors pareiškėjas pateikė skundą ir per EPP, tačiau parašas yra negaliojantis, todėl neįmanoma identifikuoti skundą padavusio asmens.

Pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl trūkumų šalinimo“ (Kauno apylinkės teisme gauta 2022 m. balandžio 25 d.) per EPP pateikė atskirąjį skundą ir Nacionalinės teismų administracijos raštą.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2022 m. balandžio 15 d., taigi terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2022 m. balandžio 22 d. Pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 25 d. per EPP pateikė atskirąjį skundą, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio paskyra. Nors pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė nežymiai praleidęs nustatytą terminą, tačiau pareiškėjo atstovas jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, nes pasirašyta su nekvalifikuotu sertifikatu, ir negaliojančiu parašu, ką patvirtina ne tik prie atskirojo skundo pateikti metaduomenys, bet ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas M. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada, jog skundas paduotas praleidus nustatytą terminą, yra nepagrįsta. Dokumento kortelėje aiškiai matyti dokumento išsiuntimo data – 2022 m. balandžio 22 d., taigi jis paduotas laikantis teismo pavedimo teikti jį per EPP būtent šiuo būdu ir buvo pateiktas nepažeidžiant terminų.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atskirasis skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu. Atskirasis skundas paduotas per EPP, naudojantis advokato paskyra. Tokiu būdu teikiant dokumentus, nėra prievolės juos papildomai pasirašyti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuluojamas automatiškai. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės teismų administracijos išaiškinimu ir akcentuoja, jog jei asmuo yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo paduotas skundas, naudojantis šia sistema, yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. D. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas. Pareiškėjo atstovas teigia, kad per EPP paduotas skundas laikomas paduotu tinkamai, galima identifikuoti jį padavusį ir pasirašiusį asmenį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduodamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus turinio bei formos reikalavimus. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacinio skundo, neatitinkančio ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, trūkumų šalinimo institutas, kuris taikytinas ir nustačius atskirojo skundo turinio bei formos trūkumus. Jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.). Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Nagrinėjant nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad nebuvo pašalinti trūkumai, teisėtumą ir pagrįstumą, kartu patikrinama, ar pagrįstai buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tokiais trūkumais teismas laikė tai, kad nors pareiškėjo atstovas pateikė skundą ir elektroniniu paštu, ir per EPP, tačiau atstovo parašas yra negaliojantis ir neįmanoma identifikuoti skundą padavusio asmens.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Analogiška nuostata, reglamentuojanti apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) padavimą įtvirtinta ir ABTĮ 134 straipsnio 5 dalyje.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2022 m. vasario 1 d. galiojančios Aprašo redakcijos 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad, jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas per EPP, naudojantis Liteko VEP posistemiu ir jame sukurta pareiškėjo atstovo advokato P. V. paskyra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų. Toks parašas yra elektroninis parašas ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia jį identifikuoti ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas iš esmės negali būti kvalifikuotas. Taigi, programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Tačiau dėl nurodytų priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas elektroninis dokumentas yra patikimas (šalys šiuo parašu pasikliauja) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėse byloje Nr. AS-413-492-2022, AS-415-552/2022, AS-416-556-2022). Taigi sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog tokiu būdu teikiant dokumentus (per EPP), nėra prievolės juos papildomai pasirašyti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, kadangi pasirašantis asmuo pakankamai identifikuojamas ir siunčiant dokumentą pasirašymas suformuojamas automatiškai EPP priemonėmis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovas atskirąjį skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, tačiau pareiškėjo atstovas, prisijungdamas prie EPP, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atstovas dokumentą pasirašė netinkamai. Be to, iš Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, pareiškėjo atstovo vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu. Taigi pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė, laikydamasis nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos pobūdį, į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, susijęs su asmens judėjimo laisvės apribojimu, taip pat į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bei nustačiusi, jog pareiškėjo 2022 m. balandžio 15 d. atskirasis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, mano, kad siekiant kuo operatyviau išnagrinėti bylą, klausimas spręstinas iš esmės ir atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo ir nagrinėti jį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė