2022-10-12 Nr. AB-24569-3-63-3-00004-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-291-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00004-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.5; 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 2D-17594 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą dėl vykdomų statybų teisėtumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitu kaimyniniu žemės sklypu (savininkai – A. Š. ir E. Š.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu yra vykdomi statybos darbai. Statybos darbai vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nesilaikant statybą leidžiančių dokumentų reikalavimų, statybos vykdomos nesilaikant norminio atstumo iki gretimo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos. Siekdama apginti pažeistas teises, ji 2020 m. spalio 5 d. skundu dėl galbūt vykdomų neteisėtų statybų kreipėsi į atsakovą, kuris 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė ginčijamą Sprendimą.

3. Pareiškėjos teigimu, statytojo įgyvendinamas privatus interesas turi atitikti viešuosius tikslus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį būtų išsaugotos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005) 9 priedo 4 punkte nurodyta, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Inspekcija nurodė, kad „pastato projekte, kuriam išduotas SLD, nėra numatyti norminiai atstumai nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas2), ribos, todėl patikrinti nustatytų faktinių atstumų atitiktį šiam projekto sprendiniui Inspekcijos Departamento pareigūnai negali.“

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Inspekcijos pareigos apima valstybinę statybų priežiūrą bei kontrolę. Kreipdamasi su skundu į atsakovą pareiškėja nurodė, kad statybos, vykdomos adresu (duomenys neskelbtini), yra neteisėtos ir prieštarauja STR 2.02.09:2005 9 priedo 4 punkte įtvirtintiems reikalavimams (t. y. nėra išlaikytas 3 metrų atstumas). Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo skundo, kadangi, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo. Atsakovas neįvykdė savo įstatyminių pareigų, neįvertino statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, be pagrindo nevertino ir nepasisakė dėl faktinės vykdomų statybų teisėtumo atitikties STR 2.02.09:200 9 priedo 4 punkto reikalavimams. Atsakovas neatliko įstatymu pavestų funkcijų ir tinkamai neišnagrinėjo skundo, kadangi nepasisakė dėl esminio skunde iškelto klausimo dėl vykdomų statybų, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo STR 2.02.09:2005 9 priedo 4 punkte nustatyto reglamentavimo prasme.

5. Pareiškėja nesutiko su ginčijamame Sprendime padarytomis išvadomis dėl Šiaulių rajono savivaldybės 2002 m. spalio 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 95 (toliau – ir Statybos leidimas, SLD) galiojimo ir vertinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 45 punkte reglamentuota, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Inspekcijos Sprendime nebuvo nurodytas Statybos leidimo galiojimo terminas, taigi nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) įsigaliojimo dieną šis statybos leidimas buvo galiojantis bei kad galioja iki šiol. Atsakovas nepagrįstai Statybos leidimą vertino kaip galiojantį dokumentą, nevertinant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis nustato, jog statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Kaip nurodė atsakovas, SLD yra išduotas pirminiam sklypo savininkui, o ne dabartiniams sklypo savininkams, vykdantiems neteisėtas statybas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Toks SLD yra negaliojantis, nes SLD suteikiama teisė ne objektui, tačiau konkrečiam statytojui (užsakovui) įgyvendinti statinio projektą. Atsakovas neteisėtai ir visiškai formaliai atsisakė tirti SLD teisėtumą pirmiausia neišnagrinėjus aplinkybių dėl SLD teisėtumo, sietino su galiojimo terminu bei asmeniu (statytojui / užsakovui), kuriam SLD buvo suteikta teisė įgyvendinti statinio projektą.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas 2020 m. spalio 6 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame buvo pranešama apie galbūt neteisėtai vykdomus statybos darbus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Reaguojant į pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą, Inspekcijos darbuotojas atliko patikrinimą bei 2020 m. lapkričio 6 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo konstatuoti pažeidimai. Dėl 2020 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų 2020 m. lapkričio 16 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1549 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Privalomojo nurodymo terminas – 2021 m. kovo 16 d. Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2D-17594 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjai pateikė atsakymą dėl skundo nagrinėjimo.

9. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo statinio rekonstrukcijai Šiaulių rajono savivaldybė 2002 m. spalio 18 d. yra išdavusi Statybos leidimą, kurio galiojimas buvo iki 2012 m. spalio 18 d. Kaip ir pati pareiškėja skunde nurodė, kad STR 1.05.01:2017 45 punkte reglamentuota, jog 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Taigi, jei išduotas statybos leidimas buvo galiojantis 2010 m. spalio 1 d., jis galioja neterminuotai, o statybos darbus galima vykdyti pagal statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas minėtas statybos leidimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Inspekcija, tirdama pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą, 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimą laikė galiojančiu.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš 2020 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ginčo pastatą statytoja įgijo 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3248 pagrindu. Remdamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalimi, atsakovas teigė, kad, pasikeitus statytojui ir turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, nenukrypstant nuo galiojančio statybą leidžiančio dokumento sprendinių yra galimybė vykdyti pastato rekonstravimo darbus. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcija atlieka statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pastato rekonstravimo darbams atlikti statybos leidimas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus (statybos leidimas išduotas 2002 m. spalio 18 d.), Inspekcija neturėjo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą bei nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Statybos leidimo teisėtumas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pastato projekte, kuriam išduotas Statybos leidimas, nėra numatyti norminiai atstumai nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, todėl patikrinti nustatytų faktinių atstumų atitiktį šiam projekto sprendiniui Inspekcijos pareigūnai negalėjo, o, kadangi Inspekcija negalėjo atlikti Statybos leidimo teisėtumo patikrinimo suėjus senaties terminui, atstumai buvo tik užfiksuoti, bet nevertinti.

11. Atsakovas nurodė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos minimas STR 2.02.09:2005 šioje byloje negali būti taikomas, kadangi statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2002 m. spalio 18 d., o minėtas reglamentas įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Šiuo atveju taikytini statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikotarpiu galiojantys teisės aktai, todėl skunde pareiškėja netinkamai taiko teisės normas laike.

12. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos darbuotojas, atlikdamas patikrinimą, bei 2020 m. lapkričio 6 d. surašęs Patikrinimo aktą, užfiksavo, kad statybos darbai buvo atliekami 2019 m. pagal 2002 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 95. Vadovaujantis SLD išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR 1.07.01:2002) (galiojo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) 15 punktu, gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų privalomumas su prašymu išduoti statybos leidimą, nebuvo reglamentuotas. 2020 m. lapkričio 6 d. surašant Patikrinimo aktą, Statybos leidimo teisėtumo patikrinimo procedūra nebuvo atliekama dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl atskiros Statybos leidimo sudedamosios dalys – sutikimai, taip pat nebuvo vertinti. Pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir išsamiai Inspekcijos kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., E. Š. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o pareiškėjos skundo dalies dėl Statybos leidimo teisėtumo klausimo nenagrinėti. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytą nekilnojamąjį turtą (kartu su visomis šių nekilnojamojo turto objektų valdytojo teisėmis) jie įgijo 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš buvusio turto savininko M. D.. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vykdomi rekonstrukcijos darbai. Pareiškėja yra greta esančio nekilnojamojo turto savininkė. 2002 m. spalio 18 d. statybą leidžiančiame dokumente Nr. 95 nenurodytas reikalavimas, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. STR 2.02.09:2005 įsigaliojo nuo 2006 m. sausio 1 d. Kadangi Šiaulių rajono savivaldybė Statybos leidimą išdavė 2002 m. spalio 18 d., po šios datos nurodytas Statybos leidimas nebuvo pripažintas negaliojančiu, taigi iki 2010 m. spalio 1 d. išduotas Statybos leidimas, atsižvelgiant į STR 1.05.01:2017 45 punktą, tapo neterminuotu. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad Statybos leidimas yra negaliojantis.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas. Statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 3 d.). Galimybę perimti statytojo teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Statybos įstatymo 39 straipsnis. Tretieji suinteresuoti asmenys pritarė ginčijamo Sprendimo daliai, kuria priimtas sprendimas netirti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, nes yra suėję įstatymų nustatyti senaties terminai.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pažymėjo, kad pareiškėja skundu iš dalies kvestionuoja ne tik 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimą, tačiau iš dalies savo argumentais kvestionuoja paties Statybos leidimo teisėtumą. Iš teisinio reguliavimo bei teismų praktikos matyti, kad klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu šioje administracinėje byloje neturėtų būti nagrinėjamas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos I. Š. skundą atmetė; priteisė iš pareiškėjos tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. Š. 1 512,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Teismas nustatė, kad:

18.1. Šiaulių rajono savivaldybė 2002 m. spalio 18 d. išdavė Statybos leidimą Nr. 95 pastato rekonstravimui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Statybos leidimo Nr. 95 galiojimas nustatytas iki 2012 m. spalio 18 d.

18.2. Pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog nurodytą žemės sklypą su pastatu tretieji suinteresuoti asmenys įgijo 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretieji suinteresuoti asmenys vykdo rekonstrukcijos darbus.

18.3. Pareiškėja 2020 m. spalio 5 d. skundu dėl galbūt neteisėtai vykdomų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos kreipėsi į atsakovą.

18.4. Tikrinant pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skunde nurodytus galimus pažeidimus, Inspekcija atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. lapkričio 6 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077, kuriame buvo konstatuoti pažeidimai:

1) pagal statytojos E. Š. pateikto 2002 m. rengto statinio techninio projekto ir pateiktos geodezinės išpildomosios nuotraukos (parengta 2020 m. vasario 22 d.) duomenis, atstumas nuo statinio projekte suprojektuotas 1 metro atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, sumažėjo iki 0,16 m; tokiems pakitusiems statinio projekto sprendiniams, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 ir 48 punktų nuostatomis, turėjo būti parengta nauja statinio projekto laida;

2) patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus nebaigtame rekonstruoti pastato viduje esančias konstrukcijas bei įvertinus statytojos pateikto statinio techninio projekto sprendinius, nustatyta, kad patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 centruose užfiksuota po vieną naują laikančiąją konstrukciją – metalinę apie 0,12 x 0,12 m ir apie 3,81 m aukščio metalinę koloną, į kurias remiasi apie 0,20 m aukščio metalinė sija, laikanti vienšlaitę stogo konstrukciją virš patalpų Nr. 2 ir Nr. 3; tokių metalinių kolonų įrengimas statinio techniniame projekte nebuvo numatytas;

3) nebaigtas rekonstruoti pastatas yra apie 21,34 m ilgio, apie 9,06 m pločio ir apie 6,03 m aukščio; nustatyta, kad vienšlaitės stogo konstrukcijos konfigūracija neatitinka statinio projekto sprendinių, t. y. projekto brėžinyje pavaizduota vientisa laikanti konstrukcija gegnė, o patikrinimo metu nustatyta, kad ties pastato viduriu vietoje projektuotos vienos gegnės matomas dviejų gegnių jungimas ir pastatas ties ta vieta paaukštėja apie 60 cm; toks pastato stogo konstrukcijos, virš patalpos Nr. 1, statinio projekto sprendinių pakeitimas statinio techniniame projekte nebuvo numatytas;

4) pagal statytojos pateikto statinio techninio projekto ir pateiktos geodezinės išpildomosios nuotraukos duomenis, atstumas nuo statinio projekte suprojektuotas 1 metro atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, sumažėjo iki 0,16 m; projektiniai / norminiai atstumai, m: 1 m, faktiniai atstumai, m: 0,16 m;

5) patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dalis statybvietės, patenkančios į tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių esančio pravažiuojamo kelio važiuojamąją dalį, aptverta laikina ir kilnojama apie 24 m ilgio ir apie 2,40 m aukščio užtvara; vizualiai apžiūrėjus, žemės sklypo ribas, ties pirmiau nurodytu pravažiavimu, įrengtų riboženklių neužfiksuota; nustatyta, kad galimai aptverta apie 1 m pločio ir apie 24 m ilgio teritorijos dalis už žemės sklypo adresu, (duomenys neskelbtini), ribos.

18.5. Inspekcija dėl 2020 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų priėmė 2020 m. lapkričio 16 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1549, kuriame statytoją įpareigojo pateikti projektuotojos 2002 m. rengto statinio techninio projekto, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punkte nustatyta tvarka, naujos laidos, įformintos vadovaujantis Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ reikalavimais ir kurioje būtų suprojektuoti 2020 m. lapkričio 6 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-30-201106-00077 Versijos Nr. 2 užfiksuoti 2002 m. rengto statinio techninio projekto esminiai sprendinių pakeitimai, kurie buvo atlikti vykdant nebaigto rekonstruoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kopiją, arba rekonstruojamame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), statytojai atlikti statybos darbus, kurie atitiktų projektuotojos 2002 m. rengto statinio techninio projekto, kurio pagrindu Šiaulių rajono savivaldybė 2002 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. 95 pastato rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo terminas – 2021 m. kovo 16 d.

18.6. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą, Inspekcija priėmė ginčijamą Sprendimą.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog atsakovas nepagrįstai 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimą vertino kaip galiojantį dokumentą, nevertinant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, teismas pažymėjo, kad pagal STR 1.07.01:2010 45 punktą iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų galiojančių statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir pareiškėja, kad 2002 m. spalio 18 d. išduoto leidimo galiojimas turėjo baigtis 2012 m. spalio 18 d., t. y. STR 1.07.01:2010 45 punkto įsigaliojimo metu 2002 m. spalio 18 d. statybos leidimas buvo galiojantis ir jis buvo išduotas iki 2010 m. spalio 1 d. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentas, jog statybos leidimas nėra galiojantis, nėra teisingas, nes šiam statybos leidimui turėjo būti taikytas STR 1.07.01:2010 45 punktas.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl to, jog nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo, negali būti laikomi pagrįstais, nes Statybos leidimo išdavimo metu STR 2.02.09:2005 nebuvo galiojantis.

21. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Statybos leidimas išduotas ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl toks statybos darbų leidimas yra negaliojantis, nes juo suteikiama teisė ne objektui, tačiau konkrečiam statytojui (užsakovui) įgyvendinti statinio projektą, teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta galimybė pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbus ir statybos užbaigimo procedūras vykdyti pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Teismas nurodė, kad Statybos leidimo galiojimo terminas, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 45 punktu, automatiškai prasitęsė neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Teismas darė išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigiję statinį, kuriam buvo išduotas pirkimo–pardavimo metu galiojęs 2002 m. spalio 18 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. 95, turi teisę statinio rekonstrukcijos darbus vykdyti pagal tą patį 2002 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. 95.

22. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja teigia, jog rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik 2019 m., tačiau 2020 m. spalio 23 d. paaiškinimai ir 2019 m. lapkričio 4 d. sutartis negali būti laikomi įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismas vertino, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 1995 m. buvo pastatytas 11,89 kv. m ploto prekybinis kioskas, 2002 m. kiosko rekonstrukcijos į parduotuvę projekte numatytas statinio plotas turėjo būti 179,94 kv. m, o 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartyje parduotuvės plotas 32,28 kv. Pareiškėjai nepateikus kitų įrodymų, trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai dėl statinio ploto pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjos teiginiais, jog rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik 2019 m.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Statybos darbų leidimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, atsižvelgusi į tai, jog nebuvo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą, nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustatęs, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atmetė.

III. 24. Pareiškėja I. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 2D-17594 „Dėl Jūsų skundo“ ir įpareigoti Inspekciją tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą dėl vykdomų statybų teisėtumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo jos naudai priteisti patirtas atstovavimo išlaidas teisme.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

25.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog Statybos leidimas galiojo 2010 m. spalio 1 d., todėl nepagrįstai taikė STR 1.07.01:2010 45 punkto nuostatas, susijusias su SLD galiojimu neterminuotai. Pagal STR 1.07.01:2002 23.3 punktą, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, statybos leidimas netenka galios. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 24 punkte nustatyta, kad 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios, statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo šiuo reglamentu nustatyta tvarka. Statybos leidimo galiojimas – iki 2012 m. spalio 18 d. Statybos leidime taip pat aiškiai ir imperatyviai konstatuota, kad „Nepradėjus statybos darbų per tris metus, šis leidimas netenka galios.“ Taigi, nepradėjus darbų iki 2005 m. spalio 18 d., Statybos leidimas neteko galios.

25.2. Byloje surinktų įrodymu visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad statybos darbai ginčo sklype buvo pradėti tik 2019 m. Tai patvirtina ginčo sklypo savininkės E. Š. 2020 m. spalio 23 d. Nr. 1 „Pasiaiškinimas“, kuriame nurodoma, kad „2019 m. pradėjom daryti statybos darbus ir pasamdžiau darbų vadovą.“; byloje pateikta 2019 m. lapkričio 4 d. paslaugų teikimo sutartis dėl nurodytų statybos darbų atlikimo, kuri ir laikytina statybos darbų pradžios momentu; 2020 m. lapkričio 6 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinis klausimyno) 2.2 punktas, kuriame statybos darbų pradžia nurodyta 2019 m. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu teigė, kad darbai ginčo sklype buvo pradėti ankščiau nei 2019 m., tačiau tai pagrindžiančių oficialių dokumentų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo statinys / atlikti remonto darbai per 10 metų nuo Statybos leidimo išdavimo (iki 2012 m. spalio 18 d.) buvo pripažinti tinkamu naudoti / įregistruoti (STR 1.07.01:2002 23.3 p.). Priešingai, iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašo duomenų matyti, kad ginčo pastato-parduotuvės statybos pabaiga – 1997 m., baigtumas – 100 proc.

25.3. Teismo išvada, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalies nuostatas, pasikeitus statinio statytojui (užsakovui), tretieji asmenys statybos darbus turėjo teisę tęsti pagal 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimą, prieštarauja bylos medžiagai. Statybos leidimas yra išduotas pirminiam sklypo savininkui (užsakovui – S. D.), kuris laiku nepradėjo statybos darbų pagal Statybos leidimą. Tretieji suinteresuoti asmenys, pradėję vykdyti statybas ginčo žemės sklype, neturėjo teisės remtis nebegaliojančiu Statybos leidimu. Statybų pradžios momentas (2019 m. lapkričio 4 d.) ne kartą buvo fiksuotas Inspekcijos atliekamo patikrinimo metu bei į bylą pateiktuose dokumentuose. Tretieji asmenys statybos darbus pradėjo tik 2019 m. pabaigoje. Pareiškėjos teigimu, ginčo pastato rekonstrukcijos darbai negali būti laikomi tęstiniais, todėl tretiesiems asmenims buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

25.4. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ginčijamo Inspekcijos Sprendimo teisėtumas, o ne 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja pažymi, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami (apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį), jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju statybos darbai ginčo sklype pradėti 2019 m. lapkričio 4 d. Pareiškėja į Inspekcija su skundu kreipėsi 2020 m. spalio 5 d., t. y. nepraėjus daugiau kaip vieniems metams nuo statybų pradžios. Todėl Inspekcija nepagrįstai atsisakė vertinti aplinkybes dėl Statybos leidimo galiojimo. Nagrinėjamos bylos dalyku yra Inspekcijos sprendimas bei veiksmai, kurie apima ir atsisakymą tirti Statybos leidimo teisėtumą. Todėl Statybos leidimo teisėtumo klausimas taip pat yra šio administracinio ginčo dalis.

25.5. Teismo išvada, kad „<...> pareiškėjos argumentai dėl to, kad nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo, negali būti laikomas pagrįstu, nes Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos darbų leidimo Nr. 95 išdavimo metu Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nebuvo galiojantis.“ prieštarauja teisės normoms bei susiformavusiai teismų praktikai. Pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 bei nurodo, kad yra svarbu vadovautis tais teisės aktais, kurie buvo aktualūs statybos pradžios momentu. Šiuo atveju statybų darbų pradžia laikytina 2019 m. lapkričio 4 d. Pradedant statybos darbus ginčo sklype galiojo STR 2.02.09:2005 ir imperatyvus reikalavimas tarp žemės sklypų ribos ir statomo namo (ar jo priklausinių) laikytis ne mažesnio nei 3 metrų atstumo. Šie imperatyvūs atstumai ginčo sklype vykdomuose statybų darbuose yra pažeisti.

25.6. Priešgaisriniai ir minimalūs leistini norminiai atstumai galiojo ir 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimo išdavimo metu pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro (1990–1998 m.) 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 243 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92“. Respublikinės statybos normų 151-92 (įsigaliojo 1993 m. vasario 1 d.) 2.9 punkte numatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp namų (3 lentelė). Minimalūs priešgaisriniai atstumai skirstomi pagal pastato atsparumą ugniai – nuo 6 iki 15 metrų. Taigi, minimalus atstumas tarp pastatų – 6 m, kas iš esmės ir numato po 3 metrus atstumą nuo sklypo ribos. Respublikinių statybos normų 151-92 (redakcija, galiojusi 2002 m. spalio 18 d. SLD išdavimo metu) 2.8 punkte taip pat nustatyta, kad statant naujus (perstatant esamus) namus, garažus, ūkio ir buitinius pastatus esamose valdose, normatyvinių atstumų sumažinimą dėl nepakankamų nuotolių nuo esamų pastatų sprendžia miestų (rajonų) vyriausieji architektai kartu su vietos priešgaisrinės apsaugos ir higienos tarnybomis. Nei Inspekcija, nei tretieji asmenys nepateikė dokumentų, kurių pagrindu numatyti normatyviniai atstumai galėjo būti sumažinti.

25.7. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą, kad statybos darbai nebuvo pradėti ankščiau negu 2019 metais, perkėlė pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, ji įrodė, kad statybos darbai buvo pradėti tik 2019 m., o atsakovas ar tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad statybos darbai buvo vykdomi iki 2019 m. Pasiaiškinime Inspekcijai pats trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. prisipažįsta, jog statybos darbus pradėjo tik 2019 m., nepaisant to, teismas nevertino nurodytų paaiškinimų, 2019 m. lapkričio 4 d. paslaugų teikimo sutarties ir 2020 m. lapkričio 6 d. Inspekcijos specialisto užpildyto klausimyno. Teismas neargumentavo, kodėl rašytinių dokumentų nevertino kaip įrodymų. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad bylai yra aktualus pastato ploto pokytis nuo 2002 m. spalio 18 d., kada buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ankstesni (iki 2002 m. buvę pastato ploto pasikeitimai) nebuvo susiję su šios administracinės bylos ginčo dalyku. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas ginčo pastatas, kurio bendras plotas jau 1997 m. buvo 32,28 kv. m. (pastato baigtumas – 100 proc.). Iki dabar (2021 m.) pastato plotas yra nepasikeitęs – 32,28 kv. m.

26. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pagal STR 1.05.01:2017 45 punktą, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Todėl Inspekcija, tirdama pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. skundą, 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimą Nr. 95 laikė galiojančiu. Statybos leidimo išdavimo metu (2002 m. spalio 18 d.), galiojo STR 1.07.01:2002 (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.), 23.3 punktas, kuriame buvo numatytos dvi alternatyvios sąlygos: 1) jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti; 2) per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, su kuriomis yra siejama leidimo galiojimo pabaiga. Šiaulių rajono savivaldybė, 2002 m. spalio 18 d. išduodama Statybos leidimą, pati nustatė, kad per 3 metus turi būti pradėta statyba, tačiau STR 1.07.01:2002 numatė dvi alternatyvias sąlygas – arba per 3 metus turi būti pradėta statinio statyba arba per 10 metų statinys pripažintas tinkamu naudoti. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad statybą leidžiantis dokumentas neteko galios 2005 m. spalio 18 d., kai per 3 metus nebuvo pradėti statybos darbai.

28. Atsakovas, remdamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalimi teigia, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigiję statinį, kuriam buvo išduotas pirkimo–pardavimo metu galiojęs 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimas, turi teisę statinio rekonstrukcijos darbus vykdyti pagal tą patį 2002 m. spalio 18 d. Statybos leidimą.

29. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad pastato rekonstravimo darbams atlikti statybos leidimas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus (statybos leidimas išduotas 2002 m. spalio 18 d.), taip pat Inspekcija neturėjo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą bei nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, todėl, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, statybą leidžiančio dokumento teisėtumas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjo minimas STR 2.02.09:2005 netaikytinas ginčo atveju, nes statyba vykdoma pagal 2002 m. išduotą statybos leidimą, kuris ir lemia vykdomų statybos darbų teisėtumą.

30. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š. ir E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo iš pareiškėjos priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

31. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Statybos leidimo išdavimo metu (2002 m. spalio 18 d.) galioję teisės aktai nenumatė, kada ir kaip turi būtų fiksuojama statybos darbų (rekonstrukcijos), pradėtų šio leidimo pagrindu, pradžia, tai pat nėra nurodyta kiek ir kokių darbų turėjo būti atlikta, kad būtų galima teigti, jog statybos darbai (rekonstrukcija) išduoto statybos leidimo pagrindu yra pradėti. Pareiškėja teigia, kad darbai buvo pradėti tik 2019 m., pateikdama duomenis apie trečiųjų asmenų pradėtus organizuoti statybos darbus (rekonstrukciją), tačiau neaišku, kokiais duomenimis pareiškėja grindžia teiginį, jog faktinė pastatų padėtis pagal projektą nebuvo pradėta keisti (rekonstruoti) nuo 2002 m. spalio 18 d. iki 2005 m. spalio 18 d., kad būtų galima teigti, jog Statybos leidimo galiojimas baigėsi. Nei 2005 m. spalio 18 d., nei vėliau, statybos leidimą išdavusi Šiaulių rajono savivaldybė ir (ar) jokia kita institucija nepriėmė sprendimo, kuriame būtų buvę konstatuota, kad Statybos leidimas yra nebegaliojantis (laikomas nebegaliojančiu). Pareiškėjos teiginiai, kad statybos darbai nebuvo pradėti laiku ankstesnės savininkės, kad ginčo pastato rekonstrukcijos darbai negali būti laikomi tęstiniais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais įrodymais.

32. Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, kad pareiškėja remiasi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teigdama, kad Inspekcija turėjo pareigą patikrinti Statybos leidimo teisėtumą bei galiojimą, kadangi nuo statybų darbų pradžios nebuvo praėję daugiau kaip vieni metai, tačiau šioje nuostatoje yra įtvirtintos dvi savarankiškos alternatyvios sąlygos, kurioms esant skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami: a) nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai; b) statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Statybos leidimas buvo išduotas 2002 m. spalio 18 d., tai yra, anksčiau negu prieš trejus metus iki skundo pateikimo, todėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvios sąlygos buvimo (nebuvimo) klausimas nebeturi jokios prasmės ir net neturėtų būti nagrinėjamas.

33. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad statybos darbai yra atliekami remiantis išduotu statybos leidimu, projektine dokumentacija. Būtent Statybos leidimu bei jo išdavimo metu galiojančiais teisės aktais buvo ir yra vadovaujamasi, nes priešingu atveju būtų pažeistas lex retro non agit principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjos 2020 m. spalio 5 d. pateiktą skundą Inspekcijos darbuotojas atliko patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 6 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077, kuriame inter alia (be kita ko) buvo konstatuotas pažeidimas: pagal statytojos (trečiojo suinteresuoto asmens) pateikto statinio techninio projekto ir pateiktos geodezinės išpildomosios nuotraukos duomenis, atstumas nuo statinio projekte suprojektuoto 1 metro nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo (pareiškėjos) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, sumažėjo iki 0,16 m. Projektiniai/norminiai atstumai, m: 1 m, faktiniai atstumai, m: 0,16 m.

35. Dėl nustatytų pažeidimų Inspekcija 2020 m. lapkričio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1549, kuriame statytoją įpareigojo pateikti projektuotojos R. T. 2002 m. rengto statinio techninio projekto (Nr. individualus projektas) parengto, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punkte nustatyta tvarka, naujos laidos, įformintos vadovaujantis Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ reikalavimais ir kurioje būtų suprojektuoti 2020 m. lapkričio 6 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-30-201106-00077 Versijos nr. 2 užfiksuoti 2002 m. rengto statinio techninio projekto esminiai sprendinių pakeitimai, kurie buvo atlikti vykdant nebaigto rekonstruoti pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kopiją, arba rekonstruojamame pastate (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), statytojai atlikti statybos darbus, kurie atitiktų projektuotojos R. T. 2002 m. rengto statinio techninio projekto (Nr. individualus projektas), kurio pagrindu Šiaulių rajono savivaldybė 2002 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. 95 pastato rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę.

36. Vertinant atsakovo nustatytus pažeidimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos subjektinių teisių gynimo, o tuo pačiu ir teisės į teisminį pažeistų teisių gynimą įgyvendinimo aspektu yra aktualus būtent rekonstruojamo statinio atstumo iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos sumažinimas nuo statinio projekte suprojektuoto 1 m atstumo iki 0,16 m.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.

38. Bylai aktualaus statinio rekonstrukcijai Šiaulių rajono savivaldybė 2002 m. spalio 18 d. yra išdavusi Statybos leidimą Nr. 95, kurio galiojimas buvo iki 2012 m. spalio 18 d.

39. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 45 punktu, 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Statybos leidimo išdavimo metu galiojo STR 1.07.01:2002 (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.), kurio 23.3 punkte nustatyta, kad Statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Byloje nenustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. Statybos leidimas Nr. 95 negaliojo nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statytojui išduotas statybos leidimas buvo galiojantis 2010 m. spalio 1 d., todėl jis galioja neterminuotai, o statybos darbus statytojas galėjo vykdyti pagal statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas.

40. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, jog vertinant, ar pastato rekonstravimo projektas, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir tai, ar projekte suprojektuoto pastato norminiai atstumai nepažeidė statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ar minėto statybą leidžiančio dokumento gavimui buvo pridėti visi privalomi dokumentai, atliekamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, Inspekcijos darbuotojui atlikus patikrinimą nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas darbams pagal pastato rekonstravimo projektą, kuriame suprojektuoto pastato norminiai atstumai atitiko statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, konkrečiai – RSN 151-92 2.7 antrojoje pastraipoje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis 1 metro (žr., Nutarties 34 p.). Pažeidimai, kaip matyti iš nustatytų faktų, daromi statybų proceso metu.

41. Taigi, šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas nekelia abejonių, tuo pačiu nėra aktualios ir Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, apibrėžiančios terminus, kuriems pasibaigus išnyksta statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ginčijimo pagrindai.

42. Pažymėtina, kad privalomuoju nurodymu atsakovas įpareigojo statytoją atitinkamai veikti, kad būtų pašalinti statinio rekonstrukcijos metu padaryti pažeidimai. Būtent privalomojo nurodymo įvykdymu turi būti atkuriama teisinė padėtis, buvusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, arba, jei tai leidžiama, teisės aktuose nustatyta tvarka daromi esminiai projektinių sprendinių pakeitimai. Taigi, privalomojo nurodymo įvykdymu tuo pačiu užtikrinamas ir pareiškėjos teisių gynimas.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Statybos darbų leidimo Nr. 95 išdavimo metu Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ negaliojo. Pareiškėja, teikdama apeliacinio skundo argumentus dėl minimo STR taikymo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytose nutartyse yra suformuluota šiai bylai aktuali teisės taikymo taisyklė, todėl minėtomis nutartimis nesiremia.

44. Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta galimybė pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbus ir statybos užbaigimo procedūras vykdyti pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą, todėl teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad tretieji suinteresuoti asmenys privalėjo gauti naują leidimą pastato rekonstrukcijai.

45. Dėl šios Nutarties 25.7 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

45.1. Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl statybą leidžiančio dokumento negaliojimą patvirtinančių įrodymų netinkamo vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

45.2. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

45.3. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji grindė savo poziciją dėl statybų pradžios momento nustatymo, ir ją paneigdamas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, o išdėstytais motyvais pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

47. Byloje pateikti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

49. Kadangi šia nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pripažintina, kad šis sprendimas priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, todėl tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad tretieji suinteresuoti patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka minėtų rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistina tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. Š. iš pareiškėjos I. Š. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys