40000686-af7b-4934-be54-e02577abfd45 · Kauno apygardos teismas

NrNr. 1S-10-493/2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo ArÅ«no PaÅ¡tuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. Č. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2012 m. lapkričio 20 nutarimÄ Nr. 93-249 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir susipažinęs su pateikta medžiaga,n u s t a t ė : A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-05-14 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 157 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintÄ 5 (penkių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Bausmės pradžia 2009-03-24, bausmės pabaiga 2014-09-24.Komisija 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A.

Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir siÅ«lyti teismui baudžiamojo poveikio priemones. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2012-11-20 nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad Komisijos nutarimas yra priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.Nuteistasis A. Č. apeliacinių skundu praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nutartį ir lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalėjo tinkamai atsižvelgti, ar yra pagrindas, objektyviai iÅ¡nagrinėjus Komisijos nutarimÄ , daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistÄ asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . Teismas atmetė Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ motyvuodamas tuo, kad Komisija nutarime nevertino tų aplinkybių, kad bausmė atliekama už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ ir neatlikta bausmės dalis yra gana didelė.

Teismas, priimdamas nutartį dėl lygtinio paleidimo, vadovavosi ne faktiÅ¡kai pagrįstu Komisijos nutarimu, kaip to reikalauja įstatymas, bet įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis, nors, kaip reikalauja Konstitucija, teismas sprendimus privalo priimti vadovaudamasis tik įstatymu. Teismas atmetė Komisijos nutarimÄ atsižvelgęs tik į padarytų nusikaltimų sunkumÄ ir neatliktos bausmės dydį, nors nėra įstatymo, leidžiančio teismui reikÅ¡ti tokiÄ nuomonę ir tokiu pagrindu priimti teisinį sprendimÄ lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu.

Apeliantas pažymi, kad jam buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė bÅ«tent dėl padarytų nusikaltimų sunkumo. Teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas atsižvelgus į visuomenės interesÄ . Teismui pakartotinai ginti visuomenės interesÄ , įgyvendinti teisingumo principÄ baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad prokuroras nesutinka su Komisijos nutarimu lygtinai paleisti nuteistÄ jį, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl prokuroras nesutinka su Komisijos nutarimu ir taip pažeidė apelianto teisę į objektyvų teismÄ .

Teismas atmetė Komisijos nutarimÄ motyvuodamas ir tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė. Å is argumentas nepagrįstas, kadangi apeliantas jau yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės. Ä®statyme yra apibrėžtas asmenų ratas bei nusikaltimų sunkumo lygis, kad bÅ«tų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas. Teismo pozicija nesuprantama, kai tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl įstatymo taikymas apelianto atžvilgiu galimas tik atlikus didesnę bausmės dalį nei nurodyta įstatyme. Tai yra esminis įstatymo normos iÅ¡kreipimas, pakeičiantis Å¡ios normos prasmę.

Teismas nenori pripažinti, jog lygtinis paleidimas yra specifinė bausmės tolesnio atlikimo forma. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantas nedengia civilinio ieÅ¡kinio, tačiau toks teiginys nepagrįstas, kadangi apeliantas nėra gavęs vykdomųjų raÅ¡tų ir negali tinkamai vykdyti teismo sprendimÄ . Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad apeliantas neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi jis planuoja gyventi pas asmenis, kuriuos seniai pažįsta ir kurie sutinka jam suteikti gyvenamÄ plotÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, visiÅ¡kai nepaisė to, kaip apeliantas atlikinėjo bausmę ir koks buvo jo elgesys bausmės atlikimo metu.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ bei susipažinusi su pateikta medžiaga sprendžia, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas lygtinis paleidimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumÄ : nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas darantis asmuo bÅ«tų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegijos vertinumu, apylinkės teismas įvertino visus lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamai pagrindo iÅ¡vadai, jog taikant lygtinį paleidimÄ A.

Č. bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiektas probacijos tikslas. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. Č. anksčiau teistas vienÄ kartÄ , nuo bausmės atleistas. Å iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikaltimų, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymÄ . NusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje prieÅ¡ nepilnametį asmenį. Savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, vėliau pripažino, tačiau savo kaltę linkęs minimizuoti, kas rodo, kad nuteistasis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina.

Bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas vienÄ kartÄ . Paskatinimų neturi, bausmės atlikimo metu nedirbo, nesimokė. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-5118 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 35 balais, kas reiÅ¡kia žemÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡vadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės Nr. 73(2)-814 pažymėta, kad tikėtina žema nuteistojo A. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau nurodyta, kad pakartotinį nusikalstamumÄ didinantys veiksniai yra nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, finansiniai įsipareigojimai, konkrečių darbinės veiklos planų neturėjimas, pastovaus gyvenamojo bÅ«sto neturėjimas, menki socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Č. anksčiau jau buvo teistas, nuo bausmės atleistas, tačiau iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau nusikalto.Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo A. Č. asmenybė, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumas, ankstesnis teistumas, elgesys viso bausmės atlikimo metu neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Ä®statymo reikalaujama atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos namų lygtinai jau Å¡iuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to kolegija konstatuoja, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nesutikimo su Komisijos sprendimu taikyti lygtinį paleidimÄ A. Č. priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A.

Č. skundÄ atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .. Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai                                                                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                                                                  Danguolė Å iugždinytė