3fff28be-4d07-4451-abc4-07b4cb22918a · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. byla Nr. 2A-1435-450/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03589-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.22.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovei D.

J., atsakovo Lietuvos valstybę, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgaliotam atstovo Teisingumo ministerijos atstovui V. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo iÅ¡vados panaikinimo ir iÅ¡mokų susijusių su darbo santykiais priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:                                                                I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas A. B. ieÅ¡kinyje (patikslintuose ieÅ¡kiniuose) nurodė, kad jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. rugpjūčio 3 d. dekretu Nr. 31 „Dėl apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo“ buvo paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. birželio 5 d. dekretu Nr. 1K-1870 buvo atleistas iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010-08-30 įsakymu Nr. TP - 69 sudaryta Komisija, 2010-11-24 IÅ¡vada atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovo tarnybos staÅ¾Ä priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus skaičiavimui, ieÅ¡kovo pedagoginį darbo staÅ¾Ä nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.

Komisija nurodė, kad pagal Teismų įstatymo (2002-01-24 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-11-15) 97 straipsnio 2 dalį, į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti, įskaitomas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Todėl iki 2008-11-15 A. B. pedagoginis darbo stažas faktiÅ¡kai buvo įskaičiuotas į tarnybos staÅ¾Ä . 2008-11-15 įsigaliojus LR teisėjų atlyginimų įstatymui, priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus nuo 1990-03-11 mokamas einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1- 4 punktuose. Juose pedagoginis darbas neminimas.

Nurodė, kad pagal Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (2002-06-17 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 910), asmuo turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbant pedagoginį darbÄ , nepriskirtinas valstybės tarnautojo kategorijai. IÅ¡analizavus ir kitus teisės aktus, komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2008-11-15 galiojantys teisės aktai nenumato galimybės įskaičiuoti asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo staÅ¾Ä , į teisėjo tarnybos staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.

Toks stažas įskaitomas tik į teisėjo tarnybos staÅ¾Ä atostogoms skaičiuoti.IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai taiko teisės normų galiojimo laike taisyklę. BÅ«tent Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008-11-06 redakcija, įsigaliojo 2008-11-15) galiojimÄ laike, nes Å¡io įstatymo nuostatas taiko teisiniams santykiams, kurie susiklostė laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisėjo darbo stažas priedui apskaičiuoti iki 2008 m. lapkričio mėn. 15 d. turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal Teismų įstatymo 97 str. 2 d.

IeÅ¡kovas Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo metu dirbo ir iki Å¡iol dirba teisėju, todėl jam nėra aktualu, kad įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato, kad į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti neįskaitomas pedagoginis darbo stažas.Ä® ieÅ¡kovo tarnybos staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei gauti dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ , Tarnybos stažo nustatymo komisija 2009-05-22 IÅ¡vada Nr. 1 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ į tarnybos staÅ¾Ä procentiniams priedui gauti įskaitė laikotarpį nuo 1995-10-02 iki 1998-06-06 dirbant asistentu Lietuvos policijos akademijoje; nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01 dirbant Teisingumo ministerijoje, nuo 2004-08-03 iki 2008-11-15 - teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

IeÅ¡kovo nuomone, į tarnybos staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei gauti, turėjo bÅ«ti įskaičiuojamas laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30; nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 ir nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02. Laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ieÅ¡kovas dirbo Lietuvos teisės akademijoje asistentu, nuo 1998-10-25 - doktorantu bei 0,5 etato asistento pareigose. Laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29 galiojo 1995-04-04 Valdininkų įstatymas, kurio 3 str. numatė, kad valstybės tarnautojais laikomi darbuotojai gaunantys atlyginimÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų.

Nurodytu laikotarpiu dirbant Lietuvos policijos akademijoje, galiojo Lietuvos policijos akademijos statutas, kuriame nustatyta, kad akademijos lėšas sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Todėl ieÅ¡kovo darbas Akademijoje nuo 1995-10-02 iki 1998-10-25 ir doktoranto pareigos nuo 1998-10-26 iki 1999-07-29 laikytinos valstybės tarnyba. Kadangi jo pareigos laikotarpiu nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01 patenka į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtintÄ valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä , todėl Å¡is laikotarpis taip pat įskaitytinas į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .                Laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 kai jam buvo suteiktas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis, iki 2008-10-31 jam dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo įskaičiuotas pareiginės algos priedui skaičiuoti. 2008-11-06 priėmus Teisėjų atlyginimo įstatymÄ , Å¡is laikotarpis nebuvo įskaičiuotas procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti.

IeÅ¡kovas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė Teisėjų atlyginimo įstatymÄ ir turėjo įskaityti Å¡iuo laikotarpiu nurodytÄ staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus valstybei metus gauti. Viso 2008-11-15 ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 m. 1 mėn. ir 13 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės buvo nustatytas tik 7 m. 1 mėn. ir 18 d. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 119 - 120, t.

2) pašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TP - 69 sudarytos Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti 2010 m. lapkričio 24 d. IÅ¡vadÄ ir įpareigoti Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ Ä¯skaityti į ieÅ¡kovo teisėjo darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo staÅ¾Ä laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 Lt iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.; priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ 6789,43 Lt ir 3263,71 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-11-13 iki 2014-04-30.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį 3712,39 Lt ir 232,04 Lt neteisingai apskaičiuotų atostoginių, viso 3944,43 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Ankstesniame ieÅ¡kinio patikslinime (b. l. 21 - 23, t.

2) ieÅ¡kovas buvo nurodęs, kad delspinigių dydis sudarytų 0,06 procentus už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡moka turėjo bÅ«ti sumokėta. Nuo 2009-02-01 delspinigių dydis nustatytas 0,07 procento. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad teismo pirmininkės 2008-11-25 įsakymu ieÅ¡kovui patvirtintas 7 m. darbo stažas Lietuvos valstybei. Teismo pirmininkės 2009-05-25 įsakymu ieÅ¡kovui patvirtintas 7 m. 1 mėn. 18 d. stažas priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Į tarnybos staÅ¾Ä neįskaičiuoti laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01.

Iki Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo (įsigaliojo 1999-07-30), asistento ir doktoranto pareigybės buvo priskiriamos valstybės tarnautojams. Ä®sigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡Ä turėjo tvirtinti už valstybės tarnybÄ atsakingas ministras. LR Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu patvirtintu sÄ raÅ¡u paslaugų valstybės tarnautojų pareigybėms buvo priskirtos asistento ir doktoranto pareigybės. Neįskaitydamas ieÅ¡kovui nurodytų laikotarpių į staÅ¾Ä , atsakovas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovas valstybės tarnautoju (kaip Å¡iÄ pareigybę apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), nedirbo.

IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio dalį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 į tarnybos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei įskaitymo ir dėl Å¡iais laikotarpiais neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priedo priteisimo. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pasikeitus Teismų įstatymui ir įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui (2008-11-06 redakcija), nenustačius, kad asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas įskaitomas į darbo valstybės tarnybai staÅ¾Ä , ieÅ¡kovui nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui gauti.

Ä®sigaliojus įstatymų pakeitimams, ieÅ¡kovo darbo užmokestis teisme nesumažėjo. Paskutinę ieÅ¡kovo darbo teisme dienÄ (2009-07-07) su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta visiÅ¡kai ir sumokėtos visos pinigų sumos, priskaičiuotos pagal teisės aktus, kurie tuo metu galiojo ir buvo nenuginčyti. Atleidimo dienÄ ieÅ¡kovas sutiko su laikotarpiu nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02 jo darbu neįskaitymu į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, todėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ Vilniaus apygardos teismas negalėjo žinoti, kad, kaip nurodo ieÅ¡kovas, nevisiÅ¡kai su ieÅ¡kovu atsiskaitė.

IeÅ¡kinio dalį dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad vien tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, o valstybės biudžetÄ organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nesudaro pagrindo teigti, kad bÅ«tent valstybė yra atsakinga už galimai neteisingai paskaičiuotÄ ieÅ¡kovui tarnybos staÅ¾Ä .

Materialiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir teismų, todėl jeigu ieškinys būtų patenkintas, negauta atlyginimo dalis turėtų būti priteista iš Vilniaus apygardos administracinio teismo ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o ne iš valstybės. Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas yra reikšmingas nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį galioja tik į ateitį.

IeÅ¡kovas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo teisėms ginti, kadangi 2009-05-22 iÅ¡vadÄ apskundė tik 2013-02-13. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad atlyginimas ieÅ¡kovui buvo ir yra mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, teismas yra netinkamas atsakovas byloje dėl sumažintų teisėjų atlyginimų, tokioje byloje atsakovu turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė.

Teismas atlyginimÄ ieÅ¡kovui skaičiuoja remiantis Teisėjų atlyginimo įstatymu, kurio nuostatos nenumato ieÅ¡kovo nurodomo laikotarpio įskaitymo į staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus metus. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo iÅ¡plaukia, kad įstatymų leidėjas gali keisti teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , nuspręsdamas tam tikrų laikotarpių nebelaikyti aktualiais apskaičiuojant staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.

                II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad pagal Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalį (2003-04-03 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2008-11-15) ieÅ¡kovo, kaip turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas laikotarpiu nuo 2002-06-28 iki 2004-08-03 turėjo bÅ«ti įskaitomas į ieÅ¡kovo tarnybos staÅ¾Ä priedui ir atostogų trukmei apskaičiuoti. 2008 m. lapkričio 15 d.

įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, teisėjų atlyginimai ir priedai už iÅ¡tarnautus metus valstybei skaičiuojami vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriame įtvirtintas teisėjų pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus metus skaičiavimo reglamentavimas nenumato pedagoginio darbo stažo įskaičiavimo į teisėjų tarnybos staÅ¾Ä priedams už iÅ¡tarnautus valstybei metus gauti. Toks stažas įskaitomas tik pagal Teismų įstatymo (2008-11-06 redakcija, įsigaliojęs 2008-11-15) 97 straipsnio 2 dalis į teisėjo darbo staÅ¾Ä atostogų trukmei nustatyti.Teisės aktai nuo 2008-11-15 nenumato teisėjų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui.

IeÅ¡kovo ginčijama atsakovo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko įsakymu sudarytos Komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. IÅ¡vada yra motyvuota ir pagrįsta. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. IeÅ¡kovo stažas priedui prie pareiginės algos apskaičiuoti pagal Teisėjų atlyginimų įstatyme įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ apskaičiuojamas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Nenustatyta, kad atsakovas Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjo pareiginės algos priedo skaičiavimÄ , pritaikė Å¡alių santykiams, susijusiems su ieÅ¡kovo darbo apmokėjimu, buvusiems iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ieÅ¡kovas dirbti pradėjo jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė teisės normų galiojimo laike taisykles. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-22 patikslintÄ pažymÄ , laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-02-01 ieÅ¡kovo darbo užmokesčio skirtumas, jeigu ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas bÅ«tų 15 metų, sudarytų ne 6916,40 Lt, bet 5038,04 Lt. Teismas nenustatė, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų praleidęs ieÅ¡kinio senatį reikalavimams Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareikÅ¡ti.  IeÅ¡kovas prašė priteisti jam 3712,39 Lt darbo užmokesčio, negauto Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos stažo ir 232,04 Lt negauto apmokėjimo už atostogas. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2008 m. lapkričio 15 d. jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 metų 1 mėnesį ir 13 dienų, o ne 7 metus 1 mėnesį ir 18 dienų, kaip nustatė Vilniaus apygardos administracinio teismo komisija 2009-05-22 IÅ¡vadoje.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 15 d. į ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä priedams gauti turėjo įskaičiuoti jo 2 metų 1 mėnesio ir 2 dienų pedagoginio darbo staÅ¾Ä , visas ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 metų 1 mėnesį ir 13 dienų.Dėl ieÅ¡kovo, kaip asmens turinčio mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä priedui prie pareiginės algos gauti, pasisakyta nagrinėjant ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pakartotinai teismas nepasisakė dėl reikalavimo nepagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2008 m. lapkričio 15 d. neskaičiavo ieÅ¡kovo pedagoginio stažo į staÅ¾Ä priedui prie pareiginės algos gauti, t. y. dalyje dėl laikotarpio nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 įskaitymo į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä , ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , atmetė. Dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaičiavimo į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti pažymėjo, kad dalis nurodyto laikotarpio, t. y. laikotarpis nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01, kai ieÅ¡kovas dirbo Teisingumo ministerijos specialistu, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2009-05-25 įsakymu Nr. P - 65 buvo įskaityta į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei gauti.

Ginčas kilo dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, viso 3 metų 10 mėnesių ir 23 dienų darbo stažo. Laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ieškovas dirbo Lietuvos teisės akademijos asistentu, o laikotarpyje nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 dirbo Lietuvos teisės akademijos asistentu ir vėliau (nuo 1998-10-26) doktorantu. Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valdininkų įstatymo pagrindu, asistento ir doktoranto pareigybės buvo priskiriamos prie valstybės tarnautojų pareigybių.

Valstybės tarnybos įstatymas, įsigaliojęs 1999-07-30, nustatė dvi valstybės tarnautojų grupes: vieÅ¡ojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojai. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas, valstybės pareigybių pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä turėjo tvirtinti už valstybės tarnybÄ atsakingas ministras. Toks valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sÄ raÅ¡as buvo patvirtintas LR Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195, prie paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės priskiriant asistento ir doktoranto pareigybes.

Priėmus 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojęs nuo 2002 m. liepos 1 d.), paslaugų valstybės tarnautojų, kaip valstybės tarnautojų grupės, nenumatė, t. y. asistento ir doktoranto pareigybės nebuvo priskirtos prie valstybės tarnautojų.Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėjams mokamas priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose;

į iÅ¡tarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo darbo asistento ir doktoranto pareigose skaičiuoti į ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä . Be to, atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad 2008 m. neįskaitydamas į ieÅ¡kovo staÅ¾Ä priedui skaičiuoti laikotarpių, kai ieÅ¡kovas dirbo Lietuvos teisės akademijoje asistentu, o vėliau doktorantu, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002-07-01, į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä Ä¯skaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat Ä®statymo 4 str. 4 d. 1- 6 punktuose nurodytas pareigas.

IÅ¡vardintose pareigose ieÅ¡kovas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nedirbo, todėl ieÅ¡kovui neįskaitytas jo darbo asistento ir doktoranto pareigose laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012-07-03 pripažino Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. prieÅ¡taraujančiu LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimas neturi atgalinio veikimo galios. 2008 m. lapkričio mėnesį apskaičiuojant ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatymų normomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui laikotarpiuose nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 asistento ir doktoranto pareigose dirbto darbo įskaitymo į staÅ¾Ä pareikÅ¡ti. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo pareigų dienos (2009-07-07), o reikalavimas pareikÅ¡tas 2013-02-13 patikslintu ieÅ¡kiniu.

Todėl net jeigu aptariamojoje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį, reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas dėl senaties, nes ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas ieÅ¡kovas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013-12-05 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. CPK 270 straipsnyje iÅ¡dėstyti reikalavimai keliami teismo sprendimo (nutarties) turiniui. Pirmos instancijos teismo priimtas procesinis dokumentas turi bÅ«ti argumentuotas. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).Ginčijamo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį sudaro 4 lapai, kuriuose teismas bando aptarti ieÅ¡kovo du keltus reikalavimus dėl asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui ir dėl iÅ¡tarnautų metų skaičiavimo dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002- 07-01.

Atsakymui į ieÅ¡kinio argumentus sprendime skirta tik po vienÄ pastraipÄ 8 (3 pastraipa) ir 10 puslapiuose, kurios yra bendro ir abstraktaus pobÅ«džio. Å iuos kuklius sprendimo motyvus teismas grindžia atsakovų atsiliepimuose iÅ¡dėstyta pozicija, sprendime motyvuotai nėra atsakyta nė į vienÄ ieÅ¡kinio argumentÄ . Visumoje iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, cituojamomis pavienių teisės aktų nuostatomis ir atsakovų atsiliepimų argumentais, kas rodo, jog teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę ir ypatumus, neatskleidė visų bylos aplinkybių, taip pat neatliko sisteminės ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų analizės bei kartu tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiÅ¡kai nemotyvuoja, kodėl vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažįsta ir priima atsakovų dokumentuose pateiktÄ pozicijÄ , ar iÅ¡ tikrųjų atsakovų veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Faktinių bylos aplinkybių iÅ¡dėstymas, atsakovo atsiliepimuose pateiktos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikÅ¡mingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, todėl padarytų iÅ¡vadų negalima pripažinti pagrįstomis ir teisėtomis, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo.Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, tris metus nagrinėdamas iÅ¡ darbo teisinių santykių kilusį ginÄÄ , per tÄ laikotarpį jo visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo, o sugebėjo tik palaikyti/pritarti atsakovų pozicijai ir perraÅ¡yti jų atsiliepimuose pateiktus argumentus.Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvÅ«s reikalavimai.

Å ie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas bÅ«tų logiÅ¡kas, aiÅ¡kus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytÄ pareigÄ , t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnis).

Nors pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas taip pat esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.Dėl asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo į iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei įskaičiavimo.Pažymėjo, jog Å¡iam ginčo aspektui pirmosios instancijos teismo sprendime skirta vos viena pastraipa (8 puslapis 3 pastraipa), t. y. keletas sakinių.

Teismas visiÅ¡kai neanalizuoja ieÅ¡kinyje pateiktų argumentų, o iÅ¡imtinai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikta pozicija. Nurodo, kad ieÅ¡kovo ginčijama atsakovo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko įsakymu sudarytos komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vada yra motyvuota ir pagrįsta, tačiau kodėl teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , neatlikęs Å¡ios iÅ¡vados analizės, neargumentuoja.Juridine prasme visiÅ¡kai nesuprantama teismo pozicija dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su ginčo iÅ¡sprendimui aktualių teisės normų galiojimu laike ir jų taikymu.

Sprendime teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo stažas priedui prie pareiginės algos apskaičiuoti pagal Teisėjų atlyginimų įstatyme įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ apskaičiuojamas nuo 2008 m. lapkričio mėn., o ieÅ¡kovas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėjo dirbti jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. IÅ¡ Å¡io sprendimo teiginio seka, kad ieÅ¡kovas į teisėjo pareigas buvo paskirtas jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms, todėl jam taikytinas jo paskyrimo metu galiojęs teisinis reguliavimas.

Su tokia teismo padaryta iÅ¡vada bÅ«tų galima sutikti, jeigu ieÅ¡kovas apskritai teisėjo statusÄ bÅ«tų įgijęs jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teisėju pradėjo dirbti nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d., o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nuo 2009 m. liepos 7 d. atleistas iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, t. y. teisėjo statusÄ Ä¯gijo dar iki įsigaliojant Teisėjų atlyginimų įstatymui.

Teismo padaryta iÅ¡vada neatitinka faktinės situacijos, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės yra keliamas ginčo santykius reguliuojančių teisės normų taikymo, tame tarpe ir galiojimo laike, klausimas. Sprendžiant stažo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus klausimÄ aktualus yra 2004 - 2010 metais galiojęs teisinis reguliavimas, susijęs su stažo procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti apskaičiavimu. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d.

įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratÅ«ros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Minėto įstatymo 131 straipsnyje buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d. Taigi pagal Å¡iÄ redakcijÄ , kuri galiojo iki 2008 m. spalio 31 d., į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti buvo įskaitomas ir asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymÄ (2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. X-1772 redakcija), kuriuo 97 straipsnio 2 dalį iÅ¡dėstė sekančiai: į teisėjo darbo staÅ¾Ä atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratÅ«ros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Å ioje nuostatoje jau nebenumatyta, kad į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti įskaitomas ir pedagoginis darbo stažas. Taigi Å¡iuo pakeitimu į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti nebeįskaitomas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.Nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. X-1771 redakcija). Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos; priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Å io įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimÄ , numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose (iÅ¡skyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais).

Ä® iÅ¡tarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles.IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo seka, kad ginčo laikotarpiu teisėjų stažo už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarka (kokie laikotarpiai įskaitomi į staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti) buvo reglamentuojama skirtingai: jeigu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d.

įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo staÅ¾Ä iki 2008 m. spalio 31 d. buvo įskaičiuojamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis (nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.) iki pradėjimo dirbti teisėju, tai nuo 2008 m. lapkričio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1772 redakcija) 97 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatas, socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo staÅ¾Ä nebeįskaičiuojamas.Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės vadovavosi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija), t. y. naujai nustatytu teisiniu reguliavimu ir socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpio pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo staÅ¾Ä nebeįskaičiavo.

Manytina, jog nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek ir teismas neteisingai atliko faktinės situacijos juridinę kvalifikacijÄ bei netinkamai parinko ir taikė teisės normas: visų pirma, neteisingai taikytos Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatos laike. Å is įstatymas įsigaliojo 2008 m. lapkričio 15 d. ir jo normos taikomos apskaičiuojant teisėjų darbo staÅ¾Ä priedams gauti, tame tarpe ir atlyginimus, nuo 2008 m. lapkričio mėn. 15 d.

Nei Å¡iame, nei jokiame kitame įstatyme nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos galioja atgal. Tai reiÅ¡kia, jog minėtas įstatymas galioja tik į ateitį. Teisėjo darbo stažas priedams apskaičiuoti iki 2008 m. lapkričio mėn. turi bÅ«ti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija), pagal kurio 97 straipsnio 2 dalį, į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir < ... taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas >.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas atlyginimo priedams apskaičiuoti taiko atgal, t. y. teisiniams santykiams reguliuoti, kurie susiklostė laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d. ir kurie reguliuojami remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalies nuostata.Kita vertus, kadangi teisėjo statusÄ ieÅ¡kovas įgijo 2004 m. rugpjūčio 3 d., tai stažo už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei trukmės nustatymas apima du laikotarpius, kuriems taikytinas ir skirtingas teisinis reguliavimas: nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d. stažas už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d.

įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalimi, o nuo 2008 m. lapkričio 15 d. - Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatomis.Antra, toks Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771 redakcija) normų teisėjo darbo stažo priedams apskaičiuoti aiškinimas ir taikymas prieštarauja teisės normų galiojimo laike taisyklėms (teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios.

Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo) bei pažeidžia konstitucinį teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ (asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos bei galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, o vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal KonstitucijÄ , Konstitucijai neprieÅ¡taraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga), pagal kurį turi bÅ«ti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės. Vadinasi, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui (2008 m. lapkričio 6 d.

Nr. X-1771 redakcija), į ieÅ¡kovo kaip teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti neteisėtai ir nepagrįstai neįskaičiuotas pedagoginis darbo stažas, įgytas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir realiai skaičiuotas dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2008 m. lapkričio 1 d.).Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas Å¡iai bylai nėra reikÅ¡mingas. Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos), suponuojantis asmenų, įgijusių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo neįskaičiavimÄ Ä¯ teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti taikytinas tik nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir tik į ateitį.

Ginčo atveju, ieÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 1 d. dirbo ir Å¡iandien dirba teisėju, todėl jam visai nėra aktualu, kad įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato, kad į teisėjų darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti neįskaičiuojamas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta konkreti kalendorinė data (1990 m. kovo 11 d.) negali suponuoti ir sÄ lygoti Å¡ios nuostatos ir įstatymo taikymo laike atgaline data santykiams iki 2008 m. lapkričio 1 d.

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pasisakė tik dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. nustatyto teisinio reguliavimo ir nenagrinėjo Å¡ios nuostatos galiojimo laike aspektu (jos taikymo), todėl Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui jis yra absoliučiai nereikÅ¡mingas bei netaikytinas.Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime dėl Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo - Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡ymas traktuotinas kaip praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimui turėtų bÅ«ti skaičiuojami priedai už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus teisėjams, iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo gavusiems didesnius priedus prie atlyginimo, kitas socialines garantijas, inter alia dėl to, kad į jų darbo staÅ¾Ä buvo įskaitomas darbo advokatu laikotarpis.

Toks praÅ¡ymas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės yra praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti ne Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo nuostatas, o teisės aktų taikymo klausimus. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ ir Konstitucinio Teismo įstatymÄ jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai).

PraÅ¡ymai iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti taikomos teisės akto nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai).Dėl delspinigių už pavėluotai iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį priteisimo.Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija) 207 str. 1 dalyje reglamentuota, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nustatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrÅ«kę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ â€œ ir Delspinigių dydžio indeksavimo tvarka, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. 9, bei atsižvelgdamas į tai, kad vartotojų kainų indeksas per 2008 m. (2008 m. gruodžio mėn., palyginti su 2007 m. gruodžio mėn.) sudarė 108,5, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 patvirtino delspinigių dydį - 0,07 procento. Å is įsakymas įsigaliojo nuo 2009 m. vasario 1 d.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei įstatymų nuostatas, praÅ¡o teismo už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai nustatytu laiku darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas ir sumokėtas atitinkamo dydžio atlyginimas, priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius.

Ä® tarnybos staÅ¾Ä Lietuvos valstybei įskaičiavus 2 metus 1 mėnesį ir 3 dienas, 3 procentais didesnį priedÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo iÅ¡mokėti 2010 m. lapkričio 5 d. (atlyginimo mokėjimo dienÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2010 m. lapkričio 13 d. nuo priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ turi bÅ«ti skaičiuojami 0,07 procento dydžio delspinigiai.Dėl delspinigių apskaičiavimo 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į UAB „Teisės ir finansų sprendimai“.

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. nuo neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies susidarė 2 529,13 Lt delspinigių suma. Kadangi už delspinigių apskaičiavimÄ UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ sumokėjo 217,80 Lt, praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl laikotarpio nuo 2002 m. birželio 7 d. iki 2004 m. liepos 1 d. įskaičiavimo į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat kėlė klausimÄ dėl laikotarpio nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo teisingumo dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.

Pareiginės algos priedo skaičiavimui į jo darbo staÅ¾Ä iki 2008 m. spalio 31 d. dirbant teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo įskaičiuojamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis iki pradėjimo dirbti teisėju, t. y. nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ Å¡is laikotarpis procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei gauti taip pat nebebuvo įskaičiuojamas.Å iuo ieÅ¡kinio aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl ieÅ¡kovo, kaip asmens turinčio socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä priedui prie pareiginės algos gauti, pasisakyta nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teismas nepasisako dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo.

Tačiau primintina, kad šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė vieninteliu argumentu - Teisėjų atlyginimų įstatymas įsigaliojo 2008 m. lapkričio mėn., o ieÅ¡kovas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbti pradėjo jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Å iuo atveju visai kitokia situacija: ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju buvo paskirtas Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. rugpjūčio 3 d. ir įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui (nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) Å¡iame teisme toliau dirbo (iki 2009 m. liepos 7 d. imtinai).

Dėl laikotarpio nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d. įskaičiavimo į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas visiÅ¡kai nesuvokiamas. Teismas nurodė, kad 2002 m. balandžio 23 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ , kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d., paslaugų valstybės tarnautojų, kaip valstybės tarnautojų grupės, neliko, t. y. asistento ir doktoranto pareigybės nebuvo priskirtos prie valstybės tarnautojų.

Toliau teismas cituoja Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnį (teisėjams mokamas priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1- 4 dalyse ir 5 dalies 1- 4 punktuose (iÅ¡skyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Taip pat nurodo, kad į iÅ¡tarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles) ir daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo darbo asistento ir doktoranto pareigose skaičiuoti į ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .

Viena vertus, teismas lyg ir pripažįsta, kad asistento ir doktoranto pareigybės iki 2002 m. liepos 1 d. buvo priskiriamos paslaugų valstybės tarnautojų grupei, o po nurodytos datos, pakitus teisiniam reguliavimui, tokios valstybės tarnautojų grupės nebeliko, tačiau vis vien daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu eitos pareigos nėra valstybės tarnyba. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismui teisės normų (aktų) galiojimo laike taisyklės yra svetimos, o gal bÅ«t ir nežinomos, bei teismas taikydamas teisės normas (aktus) jų visiÅ¡kai nepaiso.Atmesdamas šį reikalavimÄ teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-856 redakcija) 4 straipsnio 5 dalimi (valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972, 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡vardintose pareigose (vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1- 6 punktuose nurodytose pareigose) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo A.

B. nedirbo, todėl ieÅ¡kovui neįskaitytas jo darbo asistento ir doktoranto pareigose laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01. Pirma, pagal iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusį valstybės tarnybos instituto teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovo ginčijamu laikotarpiu eitos asistento ir doktoranto pareigos buvo priskiriamos A paslaugų valstybės tarnautojų grupei, todėl teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavęs ginčo iÅ¡sprendimui aktualaus teisinio reguliavimo, neteisingai konstatavo, kad valstybės tarnautojo pareigose ieÅ¡kovas ginčijamu laikotarpiu nedirbo; antra, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo taikytinos užimant valstybės tarnautojo, o ne teisėjo pareigas; trečia, skaičiuojant staÅ¾Ä procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju svarbiausia buvo nustatyti, ar ginčo laikotarpiu eitos pareigos laikytinos valstybės tarnyba.

Å ie pastarieji argumentai tik dar kartÄ patvirtina, kad teismas absoliučiai nesuvokia kilusio ginčo esmės ir nebandė į jį gilintis, teisės normų (aktų) galiojimo laike ribų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo paskirties.Sprendime teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu pripažino Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teigia, jog įstatymas negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. Konstitucinio Teismo sprendimas neturi atgalinio veikimo galios bei darė iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. lapkričio mėnesį apskaičiuojant ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatyminėmis normomis. Kaip jau buvo minėta, Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos skaičiuojant ieÅ¡kovo iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei.

Kita vertus, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs sprendžiamo ginčo pobÅ«dį, neiÅ¡vengiamai yra saistomas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų.Juridiniai argumentai, jog aptariamas laikotarpis laikytinas valstybės tarnyba ir įskaičiuotinas į staÅ¾Ä procentiniam priedui gauti, iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje, todėl apeliaciniame skunde plačiau Å¡iuo aspektu nepasisakė.Dėl trejų metų senaties termino reikalavimui dėl laikotarpiuose nuo 1998-06-07 iki 1998- 11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 dirbto darbo įskaitymo į staÅ¾Ä pareikÅ¡ti praleidimo.Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog sutinka su atsakovu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų dienos (2009-07-07), o reikalavimas pareikÅ¡tas 2013-02-13 patikslintu ieÅ¡kiniu.Tokia teismo padaryta iÅ¡vada nėra teisinga.

Pažymėjo, jog tokio reikalavimo ieÅ¡kovas apskritai nereiÅ¡kė. Nuo 2011 m. sausio 10 d. (teismo gautas 2011 m. sausio 14 d.) pateikto patikslinto ieÅ¡kinio atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo atžvilgiu buvo keliamas bendro pobÅ«džio reikalavimas, t. y. įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismÄ iÅ¡mokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. Tuo pačiu ieÅ¡kiniu taip pat buvo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo iÅ¡reikalauti visus dokumentus, susijusius su ieÅ¡kovo A.

B. stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus nustatymu. Tai reiÅ¡kia, jog patikslinto ieÅ¡kinio reikalavime apskritai buvo praÅ¡oma teismo įvertinti laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. jam atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus nustatymo (apskaičiavimo) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei atsakovÄ iÅ¡mokėti susidariusį negauto darbo užmokesčio skirtumÄ .Pirmosios instancijos teismui 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame A.

B. nurodė, jog bylos dalį dėl atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui keliamo reikalavimo tikslinga iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ (tikslinga juos nagrinėti skyrium), kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas ieÅ¡kovo metus priedui apskaičiuoti neteisingai skaičiavo nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo pradėjimo dirbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju momento bei nurodė, kad Å¡iuo aspektu ieÅ¡kinys bus tikslinamas. Å iuos argumentus pirmosios instancijos teismas atkartojo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje (taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje bus tikslinamas), kuria nutarė netenkinti ieÅ¡kovo A.

B. praÅ¡ymo iÅ¡skirti ieÅ¡kovo atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07. Minėtos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas apskritai kelia stažo procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei nustatymo klausimÄ atitinkamu laikotarpiu (nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d.) dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir iÅ¡ anksčiau minėtos nutarties matyti, jog tai pirmosios instancijos teismui buvo aiÅ¡ku.

PrieÅ¡ingai, nei atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui reiÅ¡kiamame reikalavime, kuriame aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad praÅ¡oma į teisėjo darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui įskaityti asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo staÅ¾Ä laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d., atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui toks reikalavimas nebuvo formuluojamas.Kad ieÅ¡kovas praÅ¡o apskritai spręsti stažo procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju klausimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismui 2012 m. birželio 8 d. pateiktas praÅ¡ymas dėl civilinės bylos Nr. 2-3092-391/2012 sustabdymo.

Å iame praÅ¡yme buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012 dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo ir priedo priteisimo už laikotarpi nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju. Å ioje civilinėje byloje praÅ¡oma įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismÄ iÅ¡mokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d.

Taigi civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012 turės įtakos apskaičiuojant procentinio priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus dydį Å¡ioje byloje, todėl tikslinga Å¡iÄ bylÄ sustabdyti iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012.Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, paÅ¡alinti - ieÅ¡kiniui patikslinti. Å ios nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-08-03 susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07 tikslintini, konkrečiai nurodant ieÅ¡kovo negauto darbo užmokesčio dydžius.

Vėlesniais ieÅ¡kinio patikslinimais Å¡is trÅ«kumas buvo paÅ¡alintas. Vadinasi, Å¡i nutartis tik dar kartÄ patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui ginčo esmė dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo aiÅ¡ki ir suprantama.Apibendrinant pažymėjo, kad nuo pat ieÅ¡kinio pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (2011 m. sausio 14 d.) buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas apskritai dėl stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo dirbant teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d.

Pasikeitus stažo už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarkai (įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui), teismo buvo praÅ¡oma įvertinti, ar teisingai buvo skaičiuojamas ieÅ¡kovo darbo stažas procentiniam priedui gauti laikotarpiu nuo Å¡io pakeitimo įsigaliojimo pradžios iki atleidimo iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo.Be to, tokio reikalavimo, kuris nurodomas teismo sprendime, ieÅ¡kovas visai nereiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismui, vykdant 2013 m. sausio 18 d. nutartį, reikalavimas 2013 m vasario 13 d. patikslintame ieÅ¡kinyje buvo iÅ¡dėstytas sekančiai, priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vėlesniais ieškinio patikslinimais, atsakovui pateikus duomenis, buvo patikslinta tik prašoma priteisti dėl neteisingai skaičiuoto stažo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus susidariusi neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Tai reiškia, kad ieškinio dalykas nebuvo pakeistas, t. y. šiek tiek keitėsi formuluotė, tačiau jo esmė išliko ta pati. Tuo tarpu teismo nurodytas laikotarpis, kuris teismo vertinamas kaip ieškovo reikalavimas, buvo aptartas ieškinyje ir turėtų būti traktuojamas kaip ieškinio pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku dėl kokiu priežasčių teismas ieÅ¡kinio pagrindÄ perkvalifikavo į ieÅ¡kinio dalykÄ . Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kinio pagrindÄ papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikytinas ieÅ¡kinio pagrindo, tuo labiau dalyko, pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė.Taip pat akcentavo darbo bylų nagrinėjimo specifiÅ¡kumÄ . Lietuvos Respublikos CPK 417 straipsnyje įtvirtinta, kad byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Abejonių dėl to, kad teismo nurodytas laikotarpis (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01) yra tiesiogiai susijęs su pareikÅ¡tu reikalavimu, nekyla, tačiau teismas įstatymo Å¡ia jam suteikta teise nepasinaudojo.Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.Nustačius, kad su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikomos sankcijos dydį sudaro neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu.

Apeliantas neneigia, kad teismas motyvus, dėl kurių ieÅ¡kinys yra atmetamas, nurodė, tačiau mano, kad jie nėra iÅ¡samÅ«s, taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti analizuojama, ar pirmosios instancijos teismo argumentų pakako atsakyti į pagrindinius bylos aspektus. Skundžiamame sprendime yra iÅ¡analizuoti visi pareikÅ¡ti reikalavimai bei aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl jie nėra tenkinami: sprendimo 6 puslapyje yra iÅ¡dėstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, 6 - 7 puslapiuose iÅ¡dėstytos teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi, nuostatos, toliau pateiktas įrodymų teisinis vertinimas bei kiti teisiniai argumentai.

Reikalavimas dėl LVAT darbo stažo skaičiavimo atmestas todėl, kad teisės aktai nuo 2008 m. lapkričio 15 d. nebenumato pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui, tuo pačiu atmestas ir reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį už šį laikotarpį. Reikalavimas dėl VAAT darbo stažo skaičiavimo atmestas, nes ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , be to, VAAT neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatyminėmis normomis.

Atitinkamai buvo atmesti iÅ¡vestiniai reikalavimai priteisti negautÄ atlyginimÄ bei vidutinį darbo užmokestį. Motyvuojamoji sprendimo dalis sudaro daugiau nei 4 puslapius, taigi, teiginys, jog sprendimo motyvai nėra iÅ¡samÅ«s, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, apelianto argumentai ir apeliacinio skundo dalykas prieÅ¡tarauja vienas kitam, kadangi iÅ¡ pradžių A. B. nurodo, jog dėl neiÅ¡samių teismo sprendimo motyvų byla yra perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

         Apeliantas nurodo jog LVAT, nustatydamas jo darbo staÅ¾Ä , vadovavosi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. naujai įsigaliojusiomis Teisėjų atlyginimo įstatymo normomis, tuo pažeisdamas lex retro non agit taisyklę. Konstitucinis Teismas nurodė, jog priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymÄ teisėjų atlyginimo sudedamosios dalies - priedo santykinis dydis sumažėjo, tačiau palyginus Å¡iame įstatyme nustatytus ir pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikÄ , kuri buvo taikoma teisėjų atlyginimams skaičiuoti iki pat Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo 2008 m. lapkričio 15 d., apskaičiuotus teisėjų atlyginimų dydžius matyti, kad teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis - teisėjų pareiginė alga padidėjo; teisėjų atlyginimas - pareiginės algos ir priedo suma priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymÄ taip pat padidėjo.

Taigi, Konstitucinis Teismas pripažino, kad valstybė turi teisę nustatyti naujÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ yra skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, su sÄ lyga, kad Å¡i tvarka nepažeis konstitucinio principo, draudžiančio mažinti teisėjų socialines garantijas.           A. B. nurodo, jog Teisėjų atlyginimo įstatymas negali bÅ«ti taikomas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki jo įsigaliojimo, reguliuoti, tačiau tokiu bÅ«du jis netinkamai interpretuoja minėtÄ teisės principÄ .

IeÅ¡kovo atžvilgiu nėra perskaičiuojami atlyginimo priedai ar kitos iÅ¡mokos, susijusios su tarnybos Lietuvos valstybei stažu, kurios buvo iÅ¡mokėtos iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. LVAT, ginčijama iÅ¡vada nustatęs ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä , sukÅ«rė teisinius santykius, įvyksiančius ateityje, nes nustatė bÅ«simÄ priedÄ prie atlyginimo. IeÅ¡kovo siÅ«lymas taikyti ankstesnę darbo stažo apskaičiavimo tvarkÄ yra neteisėtas, nes tokiu atveju bÅ«tų taikomi nebegaliojantys teisės aktai, be to, yra paneigiama valstybės teisė nustatyti naujÄ stažo skaičiavimo tvarkÄ , kuriÄ pripažino ir Konstitucinis Teismas.

Remiantis ieÅ¡kovo logika, skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kiekvienam asmeniui teisės aktai visÄ gyvenimÄ turėtų bÅ«ti taikomi individualiai, priklausomai nuo to, kada jis pradėjo tarnybÄ , pvz., jeigu 1990 metais - turėtų bÅ«ti taikomi 1990 m. galioję teisės aktai ir pan., kas akivaizdu, nėra pagrįsta. Taip pat dėl tos pačios priežasties pagrįstai buvo atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl laikotarpio įskaičiavimo į staÅ¾Ä dirbant VAAT, kuris skaičiuodamas ieÅ¡kovo staÅ¾Ä 2009 metais, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurie numatė, jog stažas turėtas iki 2002 m. liepos 1 d. einant valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä Ä¯skaitomas tik tuomet, jei asmuo iki nurodytos datos buvo priimtas dirbti valstybės tarnautoju pagal 2002 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo sampratÄ (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovo eitos asistento ir doktoranto pareigos buvo prilygintos paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms, kurios po minėtos datos nebuvo priskiriamos valstybės tarnybai. Taigi, tuo momentu, kai buvo atlikti skundžiami veiksmai (perskaičiuotas stažas) Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi nurodytomis teisės normomis ir jokių pažeidimų nepadarė.

Nesuprantamas apelianto teiginys, kad VAAT turėjo numatyti, jog ateityje atitinkamos nuostatos bus pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, be to, Konstitucinio Teismo sprendimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį galioja tik į ateitį.Apeliantas nesutinka ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas pastarajam reikalavimui pareikšti, nes, jo nuomone, bendro pobūdžio reikalavimas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. buvo pareikštas dar 2011 m. sausio 10 d. ieškinyje.

Tačiau Å¡iame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė įskaityti į jo darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui pedagoginį darbo staÅ¾Ä už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. ir iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ . Pagal paskutinį patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas praÅ¡o įskaityti jau ne tik pedagoginio darbo staÅ¾Ä už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d., bet ir darbo staÅ¾Ä einant asistento bei doktoranto pareigas nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas skiriasi, todėl negalima teigti, jog 2013 m. vasario 13 d. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo tikslinamas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė absoliučiai naujÄ reikalavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Jog ieÅ¡kinio senaties terminas turėjo buti skaičiuojamas nuo 2009 m. liepos 7 d. ir yra praleistas. Kadangi atsakovai prašė ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas ieÅ¡kinį atmetė ir Å¡iuo pagrindu.          Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui pradėjus dirbti teisme skaičiuojant teisėjo darbo staÅ¾Ä priedui gauti laikotarpis nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02, kai ieÅ¡kovas turėdamas mokslinį daktaro laipsnį dirbo pedagoginį darbÄ , buvo įskaičiuotas į darbo staÅ¾Ä Lietuvos valstybei. 2008-11-15 įsigaliojus LR teismų įstatymo 96, 97, 101 straipsnių pakeitimų įstatymui, toks stažas įskaitomas tik į teisėjo darbo staÅ¾Ä atostogų trukmei nustatyti. LR teisėjų atlyginimo įstatyme (2011-11-06 red.) taip pat nebuvo nustatyta, kad asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis stažas įskaitomas į darbo valstybės tarnybai staÅ¾Ä .

Ä®sigaliojus Å¡iems įstatymų pakeitimams atsakovui nebuvo pagrindo įskaičiuoti ieÅ¡kovui laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui gauti ir Å¡is laikotarpis nebuvo įskaitytas (2008-11-25 įsakymas Nr. P-173 „Dėl stažo patvirtinimo“). Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2008 m. lapkričio mėnesio neįskaitė į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä einant asistento ir doktoranto pareigas.Teismas, 2008 m. neįskaitydamas ieÅ¡kovui laikotarpių nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, kai A.

B. dirbo asistentu ir doktorantu Lietuvos teisės akademijoje, į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., nustatančiu, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigas.

A. B. valstybės tarnautoju (kaip Å¡iÄ pareigybę apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01) nedirbo, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo paslaugų valstybės tarnautojo staÅ¾Ä Ä¯skaityti į iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, ir laikotarpis iki 2002-07-01 ieÅ¡kovui nebuvo įskaitytas į staÅ¾Ä procentiniam darbo užmokesčio priedui gauti. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. galiojo ir nebuvo pripažinta prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PrieÅ¡taraujančiu Konstitucijai Konstitucinis Teismas pripažino tik 2012 m. liepos 3 d., todėl mano, kad teismas pagrįstai laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 neįskaitė ieÅ¡kovui į staÅ¾Ä procentiniam darbo užmokesčio priedui gauti.Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pateikti reikalavimÄ Ä¯skaityti į staÅ¾Ä laikotarpius nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, kai ėjo asistento ir doktoranto pareigas.

A. B. Respublikos Prezidento dekretu nuo 2009-07-07 atleistas iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. IeÅ¡kinį Å¡ioje byloje dėl stažo valstybės tarnybai skaičiavimo ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo teismui padavė 2010-12-14, ieÅ¡kinį patikslino 2011-01-10. IeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje A. B. kėlė ginÄÄ dėl laikotarpio nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02, kai buvo įgijęs socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ir dirbo pedagoginį darbÄ , įskaitymo į staÅ¾Ä procentiniam atlyginimo priedui gauti.

ReikalavimÄ Ä¯skaityti į staÅ¾Ä laikotarpį nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01, kai dirbo asistentu ir doktorantu, A. B. pareiÅ¡kė tik 2013-02-13 patikslintame ieÅ¡kinyje, nors trejų metų terminas Å¡iam reikalavimui teisme pareikÅ¡ti baigėsi 2012-07-07. Pastarasis reikalavimas pareikÅ¡tas visai dėl kito laikotarpio, nei buvo kreiptasi į teismÄ 2010 metais, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys teismui dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į staÅ¾Ä valstybės tarnybai paduotas 2013-02-13, t. y. praleidus įstatyme nustatytÄ trejų metų terminÄ .Taip pat neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 neįskaitymo į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei negali bÅ«ti priteista ir dėl kitų pagrindų.

DK 301 str. nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. A. B. 2012-01-30 padavė teismui ieÅ¡kinį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į staÅ¾Ä procentiniam priedui gauti ir prašė priteisti negauto tarnybinio atlyginimo dalį laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2008-10-31 (civ. b. Nr. 2-5552-803/2013). IeÅ¡kovui dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpis nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 niekuomet nebuvo įskaitytas į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei ir procentinis priedas už šį laikotarpį ieÅ¡kovui nebuvo mokamas nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, kai A.

B. buvo atleistas iÅ¡ Å¡io teismo teisėjų pareigų. Taigi ieÅ¡kovas, 2012 m. paduodamas ieÅ¡kinį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į tarnybos staÅ¾Ä , pasirinko prisiteisti negauto atlyginimo dalį už 3 metų laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-20 sprendimu (civ. b. Nr. 2-5552- 803/2013) A. B. ieÅ¡kinį tenkino. Tai, kad 4 metų laikotarpį nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio ieÅ¡kovas iÅ¡dalijo į dvi bylas, nesudaro pagrindo priteisti negautÄ atlyginimo dalį už ketvirtus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07.Atkreipė teismo dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti 232,04 Lt negautų atostoginių.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-26 pažymos apie darbo užmokestį Nr. 46 lentelėje „FaktiÅ¡kai priskaičiuotas atlyginimas nuo 2008-11-15 iki 2009-07-07“, taip pat lentelėje „TeoriÅ¡kai priskaičiuotas atlyginimas nuo 2008-11-15 iki 2009-07-07“ atostoginiai yra įtraukti į bendrÄ sumÄ ir atskirai skaičiuoti jų negalima.Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad Pirmininko sudarytos Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti IÅ¡vados teisėtumÄ pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A520-1272/2012 spręsdamas, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ problemÄ Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vien tai, kad ankstesni teisės aktai nenumatė, jog atitinkamas darbas buvo įskaičiuojamas į darbo staÅ¾Ä , mokant priedus, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis turi bÅ«ti įskaitomas mokant darbo užmokestį pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ . Pastebi, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog jo pedagoginio darbo stažas turi bÅ«ti apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymÄ (2002 m. sausio 24 d.

įstatymo Nr. 1X-732 redakcija). Komisija ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti 2010 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vadoje „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo A. B. stažo priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti skaičiavimo“ skaičiavo staÅ¾Ä už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ . Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nenumatyta, kad į staÅ¾Ä gali bÅ«ti įskaičiuojami Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (2002 m. sausio 24 d.

įstatymo Nr. IX-732 redakcija) nurodyti laikotarpiai. Taigi, teismas tinkamai taikė galiojančius įstatymus, netaikė jų atgal, nes skaičiavo staÅ¾Ä jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui ir bÅ«tent pagal šį įstatymÄ . Mano, kad asmenys neturi teisėto lÅ«kesčio, kad jei tam tikru metu į staÅ¾Ä buvo įtraukiami pedagoginio darbo laikotarpiai, Å¡ie laikotarpiai bus įtraukiami į staÅ¾Ä bet kada vėliau, net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl stažo skaičiavimo, nes įstatymų leidėjas gali keisti stažo apskaičiavimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

Juolab, kad Teismų įstatymas (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) numatė pedagoginio darbo laiko įtraukimÄ Ä¯ teisėjo darbo staÅ¾Ä , o nagrinėjamu atveju Komisijoje buvo skaičiuojamas ne (teisėjo darbo) stažas, numatytas Teismų įstatymo 97 straipsnyje (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija), bet stažas priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, numatytus Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose. CPK 302 str. numatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios skyriuje „bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ taisyklėmis. CPK 414 str. numato platesnį teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme papildė reikalavimus ir padidino praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ iki 3263,71 už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

Šį pareiÅ¡kimÄ teismas priėmė ir teisėjų kolegija pasisakys dėl 2014 m. gegužės 2 d. apelianto pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pakeitimo. Dėl sprendimo motyvacijos           Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimÄ , sprendimo motyvuojamoji dalis sudaro keturis lapus. Atsakymui į ieÅ¡kinio argumentus skirta tik po vienÄ pastraipÄ , kurios yra bendro ir abstraktaus pobÅ«džio. Sprendime neatsakyta nei į vienÄ ieÅ¡kinio argumentÄ .

Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, jame nenurodoma, kokios buvo nustatytos aplinkybės, ar kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadas bei atmetė ieškovo reikalavimus. Šiuo atveju faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, atsakovų atsiliepimuose pateiktos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, todėl padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis ir teisėtomis, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo.           Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Teismo motyvai gali bÅ«ti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi. Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ .            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neiÅ¡samių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pareigos nurodyti teismo priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .            Teisėjų kolegija įvertinus priimto teismo sprendimo motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas tyrė ir vertino visus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, glaustai, tačiau visapusiÅ¡kai pagrindė aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas įrodinėjo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , bei vadovavosi įstatymais.

Tai, kad pirmos instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas, galimai daugiau rėmėsi atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakytais argumentais (atsikirtimais), nereiÅ¡kia, kad teismas nevertino aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų pagal vidinį įsitikinimÄ ar nepakankamai motyvavo ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, ar jų nevertino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Pažymėtina, kad iÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų motyvuojant sprendimÄ , o nesutikdamas su teismo motyvais, bei padarytomis iÅ¡vadomis, tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę, tuo siekiant, kad bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmos instancijos teismas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl sprendimo turinio trÅ«kumų.            Dėl reikalavimų susijusių su darbo stažo skaičiavimu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme           Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 metų liepos 7 d. paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. IeÅ¡kovas siekia įskaityti į jo, kaip teisėjo, darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui, kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį staÅ¾Ä , laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.

Kaip matyti iÅ¡ Daktaro diplomo, ieÅ¡kovui socialinių mokslų daktaro laipsnis suteiktas už teisės darbÄ apgintÄ 2002 m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TP – 69 „Dėl komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti sudarymo“, Komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. IÅ¡vada buvo atmestas ieÅ¡kovo A. B. praÅ¡ymas įskaityti į tarnybos staÅ¾Ä priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus skaičiavimui asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.

Kaip nurodyta Mykolo Romerio Universiteto pažymoje, ieškovas laikotarpiu nuo 1998-10-26 iki 2002-09-03 buvo Lietuvos teisės akademijos socialinių mokslų teisės krypties doktorantas; nuo 2002-09-03 iki 2004-06-03 - Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros lektorius; nuo 2004-07-01 iki 2005-06-30 šios katedros docentas.           Teisėjų atlyginimų struktūrai reikšmingas kriterijus – ištarnauti Lietuvos valstybei metai – yra numatyti 2008 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). TAĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus buvo numatytas ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (2000 m. rugpjūčio 29 d.

įstatymas Nr. VIII-1904), kuris galiojo iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nurodytas pareigas.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos teisėjų atžvilgiu neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 15 d., įsigaliojus specialiajam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui. Ieškovas į teisėjo pareigas buvo paskirtas iki TAĮ įsigaliojimo. A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. buvo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, nuo 2009 m. liepos 8 d. jis eina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigas (Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. birželio 5 d. dekretas Nr. IK-1870).

Ä®sigaliojus specialiam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, aktualus ir 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. IX-855 (įsigaliojęs 2002 m. liepos 1 d.) bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (įsigaliojusios 2002 m. liepos 1 d.).           Pagal Teismų įstatymo (2002-01-24 įst. red. galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.), į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti buvo įskaitomas ir darbas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, tuo pagrindu į ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä buvo įskaitytas atlyginimo priedui skaičiuoti pedagoginis stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d.

Kaip jau paminėta, 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus specialiam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, teisėjų atlyginimų dydį ir skaičiavimo tvarka reguliuoja bÅ«tent Å¡is įstatymas. Konkrečiai Å¡ios įstatymo 5 str. reglamentuoja priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimÄ . Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), 2008 m. lapkričio 6 d.

įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad į teisėjo darbo staÅ¾Ä atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratÅ«ros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Å io Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalies pakeitimo lyginant jÄ su ankstesnės redakcijos norma (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 redakcija) esmė yra ta, kad minėtoje TÄ® normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarka, nes priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarkÄ nuo 2008 m. lapkričio 15 d. pradėjo reguliuoti specialusis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas VTÄ® 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose (iÅ¡skyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais).

Ä® iÅ¡tarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Å ioje įstatymo normoje minimos Taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymÄ tarnybos staÅ¾Ä sudaro Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Å¡io įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1 - 4 punktuose nurodytas pareigas (iÅ¡skyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.

Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (iÅ¡rinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Pagal šį įstatymu nustatytÄ teisinį reguliavimÄ asmenys, turintys teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį nepatenka į pareigas, kurios įskaitomos nustatant iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, kurie skaičiuojami teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.IÅ¡ Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ , 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui yra reikÅ¡mingos Å¡ios įstatymo normoje nustatytos sÄ lygos: priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus prie pareiginės algos mokamas nuo 1990 m. kovo 11 d., todėl stažo skaičiavimui yra reikÅ¡mingas darbo atitinkamose pareigose laikotarpis nuo Å¡ios datos;

į iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus priedui prie tarnybinės algos nustatyti gali bÅ«ti įskaitytas tik tų pareigų, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 1 dalyje (ji nukreipia į iÅ¡vardytas VTÄ® 4 straipsnio 3 ir 4 d., 5 d. 1 - 4 punktuose numatytas pareigas), todėl asmenų pedagoginis stažas pagal Å¡io įstatymo nuostatas nėra įskaičiuojamas į teisėjų tarnybos staÅ¾Ä priedams už iÅ¡tarnautus valstybei metus gauti. Todėl iÅ¡ esmės teisingai komisija ginčams dėl tarnybos stažo apskaičiavimui spręsti atmetė ieÅ¡kovo A.

B. praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti nurodytu laikotarpiu jo pedagoginio darbo staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus valstybei metus gauti. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė susijusių su ginčo iÅ¡sprendimu aktualių teisės normų galiojimo laike principÄ bei argumentus, kad jo atžvilgiu pažeisti teisinio saugumo ir teisingumo principai, teisėtų lÅ«kesčių principas, nes valstybė turi užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ . Apeliantas teigia, kad jis į teisėjo pareigas buvo paskirtas iki įsigaliojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms, todėl jo paskyrimo metu galiojusi Teismų įstatymo 97 str. 2 d. nuostata, leido pedagoginį darbo staÅ¾Ä Ä¯skaityti į iÅ¡tarnautus valstybei metus, todėl pasak apelianto, jam turi bÅ«ti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs jo paskyrimo metu.

LR Konstitucijos 7 str. 2 d. yra įtvirtintas bendras įstatymų galiojimo laike principas. Civilinio kodekso 1.7 str. numatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ir jie negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ieÅ¡kovo ginčijamÄ iÅ¡vadÄ priėmė 2010 m. lapkričio 24 d., t. y. tiek ieÅ¡kovas pradėjo dirbti teisėju Å¡iame teisme, tiek ir IÅ¡vada priimta, jau galiojant Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymui.

Todėl teismas teisingai skaičiavo ieÅ¡kovui staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus gauti remiantis galiojančiu įstatymu. Tuo pagrindu Lietuvos vyriausias administracinis teismas netaikė įstatymo atgal, kaip teigia ieÅ¡kovas. Vien ta aplinkybė, kad ankstesni aktai numatė, jog atitinkamas darbas yra įskaičiuojamas į darbo staÅ¾Ä , mokant priedus, nesudaro teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į darbo staÅ¾Ä , mokant atlyginimÄ pagal įsigaliojusį Teisėjų atlyginimo įstatymÄ .Tačiau vertinant apelianto aukščiau nurodytus argumentus dėl principų pažeidimo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neteisėtai siekia teisėtų lÅ«kesčių principo jo atžvilgiu taikymo, esant prieÅ¡ingam teisiniam reguliavimui.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovo manymu, jam pradėjus dirbti teisėju, visÄ jo tarnybos valstybei laikÄ , jis turi tikėtis tokio teisinio reguliavimo apskaičiuojant staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus valstybei metus gauti, koks teisinis reguliavimas galiojo jo paskyrimo į teisėjo pareigas metu. Su tokiu ieÅ¡kovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausias administracinis teismas skaičiavo apelianto staÅ¾Ä jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui ir vadovavosi jo nuostatomis. IeÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo perskaičiuojami atlyginimo priedai ar kitos iÅ¡mokos, susijusios su tarnybos Lietuvos valstybei stažu, kurios buvo iÅ¡mokėtos iki Ä®statymo įsigaliojimo.

Sekant ieÅ¡kovo logika, valstybė negalėtų nustatyti naujÄ stažo skaičiavimo tvarkÄ , nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (2011-02-14 nutarimas) pripažino tokiÄ galimybę. Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡ioje situacijoje labai svarbus ir pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas - teisėjo socialinė (materialinė) garantija - susideda ne iÅ¡ vienos, o iÅ¡ kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų, taip pat, kad pagal KonstitucijÄ kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitÄ teisėjo atlyginimo sudedamÄ jÄ dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiÅ¡kia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo“.

Kitaip tariant, valstybė turi teisę nustatyti naujÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ yra skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, esant vienintelei sÄ lygai – negali bÅ«ti sumažintos teisėjų socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad <...> Palyginus Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytus ir pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikÄ apskaičiuotus teisėjų atlyginimų dydžius pažymėjo, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymÄ teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis - teisėjų pareiginė alga padidėjo“. <...>„ teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies - priedo santykinis dydis sumažėjo.

IÅ¡ teisėjų atlyginimų dydžių apskaičiavimų pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikÄ ir pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ matyti, kad teisėjų atlyginimas - pareiginės algos ir priedo suma - priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymÄ padidėjo“. Minėti Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti iÅ¡nagrinėjus visÄ teisinio reguliavimo raidÄ teisėjų atlyginimų nustatymo klausimais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo 2008 m. liepos 3 d.

įstatymo Nr. X-1685 46 straipsnio 14 dalimi nustatytÄ teisinį reguliavimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nagrinėjamai bylai nėra reikÅ¡mingas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ .           Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas savo praktikoje, pvz. administracinėje byloje Nr. A520-1272/2012, konstatavo, kad vien tai, kad ankstesni teisės aktai numatė, jog atitinkamas darbas buvo įskaičiuojamas į darbo staÅ¾Ä , mokant priedus, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis turi bÅ«ti įskaitomas mokant darbo užmokestį pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ .Atmetus skundÄ dalyje dėl IÅ¡vados panaikinimo bei įskaitymo į teisėjo darbo staÅ¾Ä pareiginės algos priedo skaičiavimui nurodytÄ laikotarpį kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginį staÅ¾Ä , bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, Vilniaus apylinkės teismo sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistu.

Dėl stažo skaičiavimo dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme   Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 ieÅ¡kovas buvo paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. IeÅ¡kovas prašė įskaičiuoti į darbo staÅ¾Ä procentiniam priedui už užtarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos teisme laikotarpį nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d., kaip asmens ėjusio valstybės tarnautojo pareigas.

Laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 ieÅ¡kovas dirbo Lietuvos teisės akademijos Valstybinio valdymo fakulteto Administracinės teisės katedros asistentu, o laikotarpyje nuo 1998-10-26 iki 2002-09-03 Lietuvos teisės akademijos socialinių mokslų teisės krypties doktorantu (b. l. 79, t. 1). IeÅ¡kovui pradėjus dirbti teisėju Å¡iame teisme, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-07-27 įsakymo Nr. T-34 pagrindu nustatė ieÅ¡kovui Lietuvos valstybei tarnybos staÅ¾Ä penkis metus. 2008-11-25 Ä®sakymu Nr. P-173 – 7 metus (b. l. 188 - 189, t. 1), kuris iÅ¡ dalies pakeistas ir įskaityta 7 metai 1 mėnuo 18 dienų (b. l. 191, t. 1), 2009-05-22 IÅ¡vada Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo Nr. 1 (b. l. 196, t.

1) nustatytas 7 metų 1 mėn. 18 d. tarnybos stažas procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 dalį, į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratÅ«ros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Kadangi ieÅ¡kovui suteiktas daktaro mokslo laipsnis 2002 m. birželio 28 d., todėl nuo 2002-06-29 iki 2002-07-01 (dvi dienos) turėjo bÅ«ti įskaitytos ieÅ¡kovui į staÅ¾Ä priedui apskaičiuoti, kaip asmeniui, turinčiam teisės krypties socialinių mokslų laipsnį. Ginčo laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-28 galiojo 1995-04-04 Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas Nr. I-836, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės tarnautojais buvo pripažįstami asmenys, kuriems atlyginimas mokamas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Kaip jau pasisakyta aukščiau, ieÅ¡kovas nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 dirbo asistentu, o nuo 1998-10-25 buvo Å¡ios mokymo įstaigos doktorantas bei dirbo asistentu (0,5 etato). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 3 d. nutarimÄ Nr. VIII-403 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuso pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. VIII-2076 „Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo keitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuso patvirtinimo“ bei Lietuvos teisės universiteto statuto 10 skirsnio „Turtas ir lėšos“ 2 p. nustatyta, kad Universiteto lėšas sudaro lėšos iÅ¡ valstybės biudžeto ir nebiudžetinės lėšos, t. y. iÅ¡ esmės liko nepakitęs Lietuvos policijos akademijos statute (patvirtintame 1991-05-14) numatytas Å¡ios mokymo įstaigos statusas bei lėšos mokymo įstaigai iÅ¡laikyti toliau skiriamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Statute numatyta, kad tai Lietuvos Respublikos valstybinė aukÅ¡toji mokslo ir studijų įstaiga, kurios lėšos yra biudžetinės ir nebiudžetinės. Pažymėtina, kad 1997 m. pakeitus Lietuvos policijos akademijos pavadinimÄ ir patvirtinus Lietuvos teisės universiteto statutÄ , Å¡ios nuostatos nesikeitė, o pagal 8.1. punktÄ Lietuvos teisės akademijoje nuolat dirbantys darbuotojai ir dieninio skyriaus studentai privalėjo prisiekti Lietuvos valstybei. Kadangi ieÅ¡kovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 dirbo asistentu, o nuo 1998-10-26 buvo doktorantu ir dirbo mokslo įstaigoje, iÅ¡ dalies finansuojamoje iÅ¡ valstybės biudžeto, privalėjo prisiekti Lietuvos valstybei, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jam buvo taikomi valstybės tarnautojams keliami reikalavimai ir veiklos apribojimai, todėl ieÅ¡kovo darbas laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29, iki kol galiojo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas, laikytinas darbu valstybės tarnyboje.

Nuo 1999-07-30 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal jo 6 str. 1 d. skiriamos dvi valstybės tarnautojų grupės: vieÅ¡ojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojai. Pagal įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautoju buvo laikomas fizinis asmuo, įgijęs Å¡io ir kitų įstatymų nustatytÄ valstybės tarnautojo statusÄ ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis vieÅ¡ojo administravimo, Å«kines ar technines funkcijas arba teikiantis vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenei.

Ä®statymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä tvirtina už valstybės tarnybÄ atsakingas ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 punkte nurodytas asistentas, 75 punkte – doktorantas. 2002-04-23 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-855, įsigaliojęs 2002-07-01, kuriame neliko paslaugų valstybės tarnautojų. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas, neįskaitydamas ieÅ¡kovui nurodytų laikotarpių į staÅ¾Ä , rėmėsi bÅ«tent Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. 5 d., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki valstybės Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä Ä¯skaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat Ä®statymo 4 str. 1 – 6 punktuose nurodytas pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas laikė, kad ieÅ¡kovas A. B. nedirbo valstybės tarnautoju, kaip Å¡iÄ pareigybę numato Valstybės įstatymo pakeitimo įstatymas. Pakeitimo įstatymo esmė ta, kad asmens buvimÄ valstybės tarnautoju lemia ne tai, kad jam atlyginimas mokamas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet tai, kad jis atlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijas (Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalis). Ginčo metu galioję Lietuvos Respublikos aukÅ¡tojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis, bei Lietuvos teisės universiteto statutas, patvirtintas 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2076, nenumatė, kad asistento pareigybė susijusi su vieÅ¡ojo administravimo funkcijomis.

Todėl spręstina, kad per laikotarpį nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01, t. y. iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, ieÅ¡kovo darbas Lietuvos teisės akademijoje atitiko vieÅ¡Ä sias paslaugas visuomenei teikiančio paslaugų valstybės tarnautojo sÄ vokÄ ir buvo laikomas darbu valstybės tarnyboje (Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis 2 punktas; akto redakcija, galiojusi nuo 1999-07-30 iki 2002-08-01). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Ä®gyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi teismas, skaičiavęs stažo trukmę, 2012-07-03 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

IeÅ¡kovo paskyrimo į pareigas 2004-08-03 metu dėl teisėjų nebuvo specialaus teisės akto, detalizuojančio, kaip nustatyti iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas valstybės tarnyboje. Nesant specialaus teisės akto, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi teisės aktu, reglamentuojančiu panašų teisinį santykį, t. y. Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarka, pagal kuriÄ buvo skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas valstybės tarnautojams.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė iki 2002-07-01 valstybės tarnautojais laikė asmenis, vykdančius įvairias funkcijas (ne tik vieÅ¡ojo administravimo), įvertinat tai, kad Å¡iuo metu galiojanti Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių redakcija numato, kad Taisyklės taikomos skaičiuojant tarnybos staÅ¾Ä valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigÅ«nams, spręstina, jog turėjo bÅ«ti vadovaujamasi minėtu teisės aktu, kaip panašų teisinį santykį, t. y.

Lietuvos valstybei nuo 1990 m. iÅ¡tarnautų metų skaičiavimÄ , reglamentuojančiu teisės aktu. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnis nuo 2007-08-01 buvo papildytas, jo 2 dalyje nurodant, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarkÄ nustato Vyriausybė, o 2008-11-06 priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymÄ Nr. X-1771, įsigaliojusį nuo 2008-11-15, jo 5 straipsnio 1 dalyje dėl į iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomų laikotarpių apskaičiavimo padarant tiesioginę nuorodÄ Ä¯ Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo taisykles.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas valstybinės aukÅ¡tosios studijų ir mokslo įstaigos asistentas ir doktorantas, dirbo pedagoginį darbÄ ir kad Å¡ioms pareigoms eiti buvo bÅ«tinas aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas. Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 ieÅ¡kovo statusas atitiko paslaugų valstybės tarnautojo. Po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 Å¡io įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä tvirtina už valstybės tarnybÄ atsakingas ministras.

Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtinto Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sÄ raÅ¡o XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 punkte nurodytas asistentas, 75 punkte – doktorantas. IÅ¡ esmės atsakovai neginčija, kad ieÅ¡kovui dirbant asistentu, bÅ«nant doktorantu ir asistentu, jo įgytas stažas sudaro valstybės tarnybos staÅ¾Ä . Esant Å¡ioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iose dalyje pirmos instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl ginčo laikotarpis, kai ieÅ¡kovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 buvo Lietuvos teisės akademijos asistentas, o nuo 1998-10-26 iki 2002-07-01 – Å¡ios mokslo įstaigos doktorantas ir asistentas 0,5 etato, turėjo bÅ«ti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .

Kaip jau aukščiau pasisakyta, laikotarpis nuo 2002-06-28 iki 2002-07-01 turi bÅ«ti įskaitytas, kadangi ieÅ¡kovui suteiktas teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis.        Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimų (jo papildymų) bei apeliacinio skundo, ieÅ¡kovas prašė įskaityti į jo staÅ¾Ä už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus darbo užmokesčio priedui gauti laikotarpį nuo socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo iki pradėjimo dirbti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.

IeÅ¡kovui teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis buvo suteiktas 2002 m. birželio 28 d. ir jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 d., į teisėjo darbo staÅ¾Ä priedams perskaičiuoti buvo įskaitomas ir asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažas. Kaip pripažino atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas, ieÅ¡kovui dirbant teisme, minėtu laikotarpiu buvo įskaitytas į darbo staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, Å¡is laikotarpis.

Tačiau įsigaliojus 2008-11-15 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, kuris nenumato asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo atlyginimo priedui apskaičiuoti, Vilniaus apygardos administracinis teismas nuo 2008-11-15 neturėjo pagrindo įskaityti už ištarnautus valstybei metus jo kaip turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį pedagoginio stažo minimu laikotarpiu. Teisėjų kolegija jau pasisakė vertinant ieškovo stažo įskaitymo pagrindus Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme dėl teisinio reguliavimo įsigaliojus Atlyginimų įstatymui, todėl plačiau šioje dalyje nepasisakys.

         Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje prašė priteisti darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 (kitoje byloje už tris prieÅ¡ tai einančius metus nuo 2005-11-01 iki 2008-10-31), todėl pripažinus aukščiau iÅ¡vardintų laikotarpių (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30; nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01) stažo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitymo bÅ«tinumÄ skaičiuojant darbo užmokesčio priedÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti darbo užmokestį Vilniaus apygardos administraciniame teisme nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d., iki kada įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas.

Pažymėtina, kad Darbo kodekso 301 str. numatęs darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio priteisimÄ ne daugiau kaip už tris metus, 2014-05-08 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu Nr. KT 17-N6/2014 yra pripažintas kaip prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Viso ieÅ¡kovo naudai priteistina 253,66 Lt darbo užmokesčio (iÅ¡ teoriÅ¡kai priskaičiuoto atlyginimo laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-11-14 - 3551,21 Lt atėmus faktiÅ¡kai priskaičiuotÄ atlyginimÄ 3297,55 Lt (b. l. 239, t. 1).

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos Vilniaus apygardos administracinio teismo Pažymos apie darbo užmokestį, minėtu laikotarpiu atostoginiai nebuvo paskaičiuoti, todėl Å¡is reikalavimas netenkintinas.            Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo: ieÅ¡kovas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų 2009-07-07 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pagal DK 141 straipsnį, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, su juo turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta atleidimo dienÄ , sumokant visas jam priklausančias pinigų sumas. Padarius iÅ¡vadÄ , kad 2009-07-07 ieÅ¡kovÄ atleidus iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų, jam nebuvo sumokėta darbo užmokesčio dalis, paskaičiuota kaip priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, neįskaičiavus jo darbo laikotarpių nuo 2002-06-28 iki 2002-07-01, kai jis buvo Lietuvos teisės akademijos asistentas bei doktorantas, ieÅ¡kovas turi teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Pagal Kasacinio teismo praktikÄ , laikomasi nuostatos, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį suma, tai pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis.

Teisėjų kolegija priteistinÄ darbo užmokesčio dalį nustatė remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo pažyma (b. l. 238 – 239, t. 1). Ä®vertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo neteisingai apskaičiuotas dėl sudėtingo ir nepakankamai iÅ¡samaus teisinio reglamentavimo ginčo laikotarpiu, bei ieÅ¡kovas visgi delsė kreiptis dėl pažeistos teisės gynybos, nors apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo anksčiau, tačiau su ieÅ¡kiniu dėl Å¡ioje byloje praÅ¡omo priteisti darbo užmokesčio dalies nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07, į teismÄ kreipėsi tik 2011-01-10, vertintina, kad yra pagrindas nustatyti konkrečiÄ sumÄ priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad darbdavio pareiga atleidus darbuotojÄ iÅ¡ darbo, jo atleidimo dienÄ , su juo visiÅ¡kai atsiskaityti. Pažymėtina, kad atleidimo dienai ieÅ¡kovas tokio reikalavimo pareiÅ¡kęs nebuvo. Ä®vertinus esamÄ situacijÄ , viso vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimas bÅ«tų neproporcingas padarytam pažeidimui, reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Kaip jau pasisakyta, atleidimo iÅ¡ darbo metu, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų darbdaviui dėl neteisingai jam skaičiuojamo darbo užmokesčio.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas, nebÅ«tų teisingas ir protingas, vertinant bylos aplinkybes (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tokiÄ kompensacijÄ priteisti nustatyta suma, bei teisinga ir protinga priteisti ieÅ¡kovui viso 1000 Lt kompensacijos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .          Nors ieÅ¡kovas reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ reiÅ¡kia Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose tinkamu atsakovu yra Lietuvos Respublika.          Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ reikalavimui laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 asistento ir doktoranto pareigų įskaitymo į staÅ¾Ä priedui už iÅ¡tarnautus Valstybei metus gauti.

Pirmos instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2009-07-07). Kadangi reikalavimas pareikÅ¡tas 2013-02-13, laikė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovai prašė jį taikyti, todėl yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimu taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (LR DK 27 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Bylos duomenys patvirtinta, jog ieÅ¡kovas į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame reiÅ¡kė reikalavimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kreipėsi 2011 m. sausio 10 d. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu (objektyvusis kriterijus) ar turėjimu sužinoti (subjektyvusis kriterijus) apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs reikalavimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė įpareigoti TeismÄ iÅ¡mokėti procentinio priedo už Valstybei iÅ¡tarnautus metus darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07, kitaip tariant, kaip nurodė apeliantas, jis pareiÅ¡kė bendro pobÅ«džio reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. 2011-09-23 patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas Vilniaus 3 apylinkės teismo prašė iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ reikalavimÄ iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Vertinant vėlesnius procesinius dokumentus (ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinę bylÄ dėl kitos civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovo ginčas dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei įskaitymo nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 ir priedo priteisimo, bei kt.), teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad nuo pat kreipimosi 2011-01-10 į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ (Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas), ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl stažo laikotarpyje nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07 procentiniam priedui už Lietuvos valstybei iÅ¡tarnautus metus skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo „Dėl darbo stažo priedams gauti perskaičiavimo“, jis tokį praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei pateikė 2009 m. balandžio mėn. Tarnybos stažo nustatymo komisija 2009-05-22 IÅ¡vada Nr. 1 pasiÅ«lė įskaityti A.

B. konkrečius jo stažo periodus į tarnybos Lietuvos valstybei trukmę priedo prie darbo užmokesčio skaičiavimui. Komisijos paskaičiavimu, 2008-11-15 stažas procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus Valstybei sudarė 7 metus 1 mėnesį 18 dienų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę padėtį, bei darbdavio pareigÄ užtikrinti teisingÄ apmokėjimÄ darbuotojui, laiko, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ suvokė, kai 2009-04-22 kreipėsi į teismo pirmininkę dėl stažo perskaičiavimo.

Tai, kad ieÅ¡kovas yra teisėjas, nesudaro pagrindo jam taikyti kitokius ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo subjektyviuosius kriterijus. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas privalo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2009-05-22 (iÅ¡vados priėmimo). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2011-01-10 (pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio dalies įskaičius atitinkamus stažo laikotarpius jo priedui už iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei gauti). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir su apelianto argumentu dėl darbo bylų specifiÅ¡kumo.

IeÅ¡kovui galutinai sutikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodžius laikotarpius, kurie jo manymu, turi bÅ«ti įskaityti į jo iÅ¡tarnautus metus Lietuvos valstybei, priedui prie darbo užmokesčio skaičiuoti, reiÅ¡kia tik galutinį ieÅ¡kinio reikalavimų sutikslinimÄ , tuo tarpu civilinio proceso kodeksas Å¡ios kategorijos bylose įpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu ir leidžia patenkinti daugiau nei pareikÅ¡ta reikalavimų bei atlikti kitus procesinius veiksmus, t. y. ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl jo teisių gynimo darbo teisiniuose santykiuose, ieÅ¡kinio patikslinimas (konkrečių laikotarpių įvardijimas), negali bÅ«ti laikytinas ieÅ¡kinio reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, 2011-01-10 pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, pareikÅ¡ti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo ir vidutinio atlyginimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, įskaičius į iÅ¡tarnautus metus tarnybos Lietuvos valstybei laikÄ nurodytus laikotarpius (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30, nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01), priedui prie darbo užmokesčio, dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti, Å¡ioje dalyje sprendimas pakeistinas ir ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,                                                                           n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ pakeisti dalyje.IÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo ir priedo priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Priteisti ieÅ¡kovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 253,66 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus 66 centus) nesumokėto darbo užmokesčio įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokÄ , 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistu.

Teisėjai                                                   Andrius Ignotas            Asta Radzevičienė            Aldona Tilindienė