3ffeabac-e301-42cf-84bb-20bbe25b39af · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-31437-996/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25260-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.5.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ vadovui J.

V., advokatei Kristinai Balandytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : A. K. (toliau – ieÅ¡kovė, darbuotoja) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „Delamode Baltics“), praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti jai iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už dvejus darbo santykių trukmės metus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su atsakove 2017 m. vasario 22 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ nuo 2017 m. kovo 1 d. įmonėje dirbo pardavimų konsultante, jos darbo funkcijos buvo susijusios su krovinių pervežimo paslaugų pardavimu ir klientų aptarnavimu. Nurodė, kad darbo pareigų vykdymo metu jai buvo pateiktas įmonės kliento uždarosios akcinės bendrovės „Aedilis“ (toliau – UAB „Aedilis“) užsakymas dėl krovinių (elektros įrenginių spintų) pervežimo iÅ¡ Lietuvos į SuomijÄ , UAB „Delamode Baltics“ šį UAB „Aedilis“ užsakymÄ Ä¯vykdė ir nuvežė krovinį į SuomijÄ , tačiau po krovinio pristatymo gavėjui į SuomijÄ , iÅ¡ kliento UAB „Aedilis“ ji gavo praneÅ¡imÄ dėl krovinio sugadinimo, apie tai ji informavo savo kolegÄ â€“ UAB „Delamode Baltics“ Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadovÄ J.

Å ., kuris po kurio laiko parodė jai krovinio pakrovimo vaizdo įraÅ¡Ä ir patikino, kad pakraunant krovinys nebuvo sugadintas, Å¡iÄ aplinkybę ji pranešė klientui UAB „Aedilis“, tačiau klientas UAB „Aedilis“ ir toliau kategoriÅ¡kai tvirtino, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas sugadintas, siekdama iÅ¡sklaidyti kliento UAB „Aedilis“ abejones dėl to, kad krovinys tikrai nebuvo sugadintas pas atsakovę, ji paprašė kolegos G. P. (Suomijos dalinių krovinių skyriaus vadybininko) dar kartÄ parodyti UAB „Aedilis“ krovinio pakrovimo vaizdo įraÅ¡Ä , kurį po to bÅ«tų galima nusiųsti klientui UAB „Aedilis“, kad jis įsitikintų, jog krovinys nebuvo sugadintas pas atsakovę, šį kartÄ peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä dalyvavo ir Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė R.

B., vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros metu paaiÅ¡kėjo, kad kolega J. Å . prieÅ¡ tai jai buvo parodęs ne visÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nes iÅ¡ viso vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros paaiÅ¡kėjo, kad vykdant krovinio pakrovimÄ Ä¯ transporto priemonę, viena iÅ¡ pervežamų elektros įrenginių spintų nukrito nuo krautuvo ir stipriai trenkėsi į transporto priemonės grindis, apie Å¡ias naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ji informavo klientÄ UAB „Aedilis“. Teigė, kad 2019 m. kovo 28 d. atsakovės Operacijų direktorė A.

J. pakvietė jÄ ateiti pasikalbėti, jai atėjus į pokalbį susitikimų kambaryje buvo A. J., generalinis direktorius J. V. ir teisininkas G. S., tuo tarpu jos tiesioginis vadovas pardavimų direktorius P. R. Å¡iame susitikime nedalyvavo, pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad ji „prisidirbo dėl Aedilio“ ir buvo pateiktas pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį darbuotojos iniciatyva bei pagrasinta, kad jeigu ji nepasiraÅ¡ys praÅ¡ymo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, bus einama bloguoju keliu, dėl patirto spaudimo bei grasinimo, bÅ«dama labai sutrikusi ir iÅ¡sigandusi, ji pateiktÄ praÅ¡ymÄ pasirašė, jai iÅ¡ karto po Å¡io susitikimo grįžus į savo darbo kabinetÄ jame jau nebebuvo jos darbinio kompiuterio ir telefono.

IeÅ¡kovės vertinimu, jos atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, nes darbdavės iÅ¡ anksto parengtÄ pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo ji pasirašė ne savo laisva valia, o dėl neleistino darbdavės poveikio. Pabrėžė, kad dėl tokio priverstinio darbo santykių pasibaigimo neturėdama kitos iÅ¡eities ir pasirinkimo ji kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ ir užsiregistravo joje kaip ieÅ¡kantis darbo asmuo, jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kusi ir tebesitęsianti dvasiniais iÅ¡gyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, stresu, pažeminimu dėl sÄ Å¾iningumo, netikrumu dėl ateities, psichologinės sveikatos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, pragyvenimo Å¡altinio praradimu, po atleidimo iÅ¡ darbo jos finansinė padėtis tapo sudėtinga dėl turimų paskolos įsipareigojimų, negaunant pajamų jai teko papildomai skolintis iÅ¡ artimų žmonių, tai taip pat įtakojo jos psichologinę bÅ«senÄ ir gyvenimo kokybę – ji jautėsi pažeminta ir sugniuždyta, nusivylusi dėl darbdavės nesÄ Å¾iningumo bei susidorojimo su ja, kasdieninė depresyvi nuotaika neigiamai paveikė ir santykius su Å¡eima, artimaisiais, draugais, dėl ko ji kreipėsi pas psichologę, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. gavusi informacijÄ iÅ¡ kliento, jog krovinys apgadintas, paprašė J. Å . parodyti jai krovinio pakrovimo vaizdo įraÅ¡Ä , vėliau iÅ¡ kliento sulaukusi praÅ¡ymo dar kartÄ peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , J. Å . nesant darbe, ji dar kartÄ vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo su G. P. ir R. B., suprato, kad J. Å . jai vaizdo įraÅ¡Ä pirmÄ kartÄ parodė ne nuo pradžių, antrÄ kartÄ Å¾iÅ«rėdama vaizdo įraÅ¡Ä pamatė, kad krovinys nukrito, po to buvo pakeltas darbuotojų ir krovimas vyko toliau, tai ji paskambinusi pranešė klientui, apie tai informavo J.

Å ., P. R. ir teisininkÄ G. S., kuris jai pasakė, kad klientui nereikia to žinoti; po to nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki pat 2019 m. pavasario kas porÄ savaičių sulaukdavo J. Å . teiginių, kad jai baigsis blogai, P. R. sakė, kad direktorius iÅ¡ karto norėjo jÄ atleisti iÅ¡ darbo, bet jis jį perkalbėjo; 2019 m. kovo 28 d. apie 16.50 val. A. J. jÄ pakvietė ateiti, pokalbio, trukusio apie 10–15 min., metu direktorius jai sakė, jog ji pasakė to, ko nereikėjo sakyti, kad nori, jog tai bÅ«tų jos paskutinė darbo diena, jai padavė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru pasiraÅ¡ymui, nurodydamas, kad arba iÅ¡eina iÅ¡ darbo savo noru, arba bus einama bloguoju keliu, kÄ tai reiÅ¡kė nesuprato, galimai bÅ«tų buvęs sugalvotas prieÅ¡ jÄ koks nors melas, direktorius kalbėjo bauginančiai, tokia jo kalbėjimo maniera, buvo teigiama, kad ji nesÄ Å¾ininga, jautėsi iÅ¡sigandusi, todėl praÅ¡ymÄ pasirašė, pati noro iÅ¡eiti iÅ¡ darbo nereiÅ¡kė; jai atėjus praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo jau buvo pas A.

J., tÄ praÅ¡ymÄ A. J. padavė direktoriui, o jis jį padavė jai; įmonėje naudojami praÅ¡ymų Å¡ablonai, kurie yra folderyje, juos atsispausdina darbuotojas ir įteikia savo tiesioginiam vadovui; pokalbio metu buvo svarstomas tik vienas klausimas dėl UAB „Aedilis“; UAB „Aedilis“ dirba jos sužadėtinis G. M., tai žinojo jos tiesioginis vadovas P. R.; po pokalbio grįžusi į darbo vietÄ , kuri yra kartu su kitais 13 darbuotojų, nerado kompiuterio, kolegės jai pranešė, kad kai ji išėjo į susirinkimÄ atėjo IT specialistas ir jį iÅ¡nešė; jai dedantis daiktus apie 17.20 val. atėjo personalo specialistė ir pateikė jai pasiraÅ¡yti dokumentus; byloje esantis „Skype“ susiraÅ¡inėjimas yra jos; ji neplanavo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo; suprato, kad įmonė tikėjosi, jog ji apgaudinės klientÄ , žala buvo padaryta, o įmonė norėjo iÅ¡vengti atsakomybės, nes galimai laiku nepranešė draudimui, kadangi kitais panaÅ¡iais atvejais dėl to klausimų nekildavo;

įmonės klientas uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio spaustuvė“ (toliau – UAB „Senamiesčio spaustuvė“) po R. B. išėjimo iÅ¡ darbo kovo mėn. buvo perduotas jai, su Å¡iuo klientu buvo problemos dėl atsiskaitymų; po atleidimo iÅ¡ darbo, kuris buvo ketvirtadienį, jau pirmadienį kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ , kadangi norėjo gauti paÅ¡alpÄ , liko be pajamų, ieÅ¡kojosi darbo ir savarankiÅ¡kai, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. įsidarbino naujoje darbovietėje; po atleidimo iÅ¡ darbo patyrė Å¡okÄ , nes viskas įvyko labai netikėtai, pablogėjo santykiai su artimaisiais, nenorėjo miegoti, valgyti, buvo depresyvi, todėl artimieji pasiÅ«lė kreiptis į psichologÄ , 2019 m. birželio mėn. pradžioje kreipėsi į psichologę, kuri kartu pasiÅ«lė ginti savo teises teisiniu keliu, tuomet kreipėsi į advokatÄ , pas psichologę lankėsi vienÄ kartÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindamas, kad R. B. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovei nepaneigė ieÅ¡kovės praÅ¡ymo patvirtinti, kad su ja ir G. P. peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , tik asmeniniais sumetimais grįstu atsakymu nesutiko iÅ¡reikÅ¡ti patvirtinimo; atsakovė turėjo neteisėtÄ motyvacijÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove – sÄ Å¾ininga darbuotoja. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

I, b. l. 115–124). Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. vasario 22 d. darbo sutarties pagrindu įmonėje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 28 d. ėjo pardavimų konsultantės pareigas, 2019 m. kovo 28 d. darbuotojai iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį su įmone ir įmonei tokį jos praÅ¡ymÄ tenkinus darbo sutartis su ja buvo nutraukta tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 28 d. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl darbo santykių su UAB „Delamode Baltics“ nutraukimo jai buvo pateiktas 2019 m. kovo 28 d. vykusio darbinio susirinkimo metu, į kurį ieÅ¡kovė buvo pakviesta dėl to, kad be įvairių kitų einamųjų veiklos klausimų Å¡iame susirinkime buvo aptariama ir situacija su buvusiu įmonės klientu UAB „Aedilis“, su kuriuo dirbti buvo pavesta ieÅ¡kovei – UAB „Aedilis“ buvo pareiÅ¡kusi UAB „Delamode Baltics“ pretenzijas dėl žalos už pervežimo metu sugadintÄ krovinį atlyginimo.

Pabrėžė, kad Å¡io 2019 m. kovo 28 d. įvykusio susirinkimo metu ieÅ¡kovė jai nepateikė ir nepasakojo jokių aplinkybių nei apie savo bendravimÄ su UAB „Aedilis“ darbuotojais, nei apie jos ieÅ¡kinyje minimÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nei apie tai, kokiÄ informacijÄ ir kada ji teikė UAB „Aedilis“, prieÅ¡ingai, teigė nieko nežinanti, visas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje minimas aplinkybes apie jos darbÄ ir paslaugas UAB „Aedilis“ bei jų tarpusavio bendravimo subtilybes UAB „Delamode Baltics“ sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymo Darbo ginčų komisijai ir prie jo pridėtų dokumentų.

Nurodė, kad be kitų susirinkime aptariamų klausimų buvo aptartas ir ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tas noras nutraukti darbo sutartį dėl to, kad nemato karjeros perspektyvų įmonėje – įmonės vadovas neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui ir Å¡alių buvo sulygta nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovės praÅ¡ymo gavimo dienÄ . Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės einamos pareigos įmonėje nebuvo niekuo ypatingos, o jos atliekami darbai galėjo bÅ«ti lengvai pavedami atlikti kitiems įmonės darbuotojams, todėl įmonei nebuvo priežasties nesutikti su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu – pačiai ieÅ¡kovei nesant motyvuotai toliau dirbti įmonėje jos buvimas darbe nesiekiant rezultatų įmonei nebÅ«tų naudingas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus norÄ nutraukti darbo sutartį ir laikantis įmonėje nustatytos vienodos standartinių dokumentų naudojimo tvarkos, jai, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, nutraukiančiam darbo santykius įmonėje, buvo paruoÅ¡tas ir perduotas susipažinti praÅ¡ymas dėl darbo sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovei praÅ¡ymo turinys tiko, todėl ji praÅ¡ymÄ 2019 m. kovo 28 d. pasirašė, tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė pasirašė ir kitus su darbo santykių pasibaigimu susijusius dokumentus.

Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad jos atleidimÄ iÅ¡ darbo sÄ lygojo vaizdo įraÅ¡o pateikimas UAB „Aedilis“, UAB „Aedilis“ įmonei pateiktose pretenzijose dėl žalos atlyginimo įmonė niekada nebuvo kaltinama jokio vaizdo įraÅ¡o slėpimu ir jokio įraÅ¡o iÅ¡ įmonės niekas nereikalavo, be to, joks vaizdo įraÅ¡as neminimas ir UAB „Aedilis“ ieÅ¡kinyje įmonei dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-31193-960/2019. Teigė, kad po darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo perėmus jos darbus ir darbo priemones buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė darbo santykių nutraukimÄ su įmone planavo jau seniai – iÅ¡ ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo „Skype“ programa su buvusia kolege R.

B. matyti, kad ieÅ¡kovė jau 2019 m. kovo mėn. pradžioje buvo savo laisva valia apsisprendusi nutraukti darbo santykius su įmone, nes buvo nepatenkinta savo darbu, tuo tarpu įmonė jos apsisprendimui nutraukti darbo sutartį nedarė jokios įtakos. Pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės bei jos kolegės susiraÅ¡inėjimo „Skype“ programa turinio taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ neigiamai atsiliepė apie įmonę, akcentuodama kaip ji nenori dirbti įmonėje, kaip tas darbas jÄ vargina, vartojo įvairius necenzÅ«rinius žodžius – atsakovės vertinimu, toks ieÅ¡kovės elgesys yra nepagarbus, netinkamas ir prieÅ¡taraujantis bendrosioms moralės ir socialinės bendrystės normoms bei leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovė tikrai nėra tas asmuo, kuri bÅ«tų leidusi save nuskriausti.

Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovės elgesys po nutrauktų darbo santykių rodo, kad darbuotoja ne tik kad nepergyveno dėl nutrauktų darbo santykių, bet nei sekančiÄ dienÄ , nei po savaitės ir net po mėnesio niekur nesikreipė ir negynė tariamai savo pažeistų teisių, tuo tarpu ieÅ¡kovės argumentai, kad po darbo santykių pasibaigimo su UAB „Delamode Baltics“ ji neturėjo kitos iÅ¡eities, todėl kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ , vertintini itin kritiÅ¡kai – ieÅ¡kovės, du metus dirbusios pardavimų konsultante didžiulėje tarptautinėje įmonėje, bendravusios su klientais informacinių technologijų pagalba, bei tų pačių informacinių technologijų pagalba besiskundusios kolegei negalėjimu daryti karjeros įmonėje ir nepakankamu darbo užmokesčiu, įrodinėjimas, kad ji tesugebėjo kreiptis tik į Užimtumo tarnybÄ , kad gautų bedarbio paÅ¡alpÄ , yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį įmonei viso Å¡io ginčo kontekste ji vertina kaip tam tikrÄ Ä¯monės buvusio kliento UAB „Aedilis“ (kur dirba ieÅ¡kovės sužadėtinis G.

M., UAB „Aedilis“ ir ieÅ¡kovę atstovauja ta pati advokatų kontora) sÄ moningai sukurtÄ atakÄ prieÅ¡ įmonę Å¡alims sprendžiant visai kitÄ ginÄÄ dėl krovinio sugadinimo – atsakovės įsitikinimu, tikrasis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio motyvas ir tikslas yra ne ieÅ¡kovės siekis pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, o su darbo santykiais nesusijusio asmens, t. y. UAB „Aedilis“, siekis per ieÅ¡kovę, Å¡iai dirbtinai sukuriant darbo ginÄÄ , ir jos teikiamus reikalavimus įmonei dėl vidutinio darbo užmokesčio, kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo, daryti spaudimÄ UAB „Delamode Baltics“ ginče dėl pažeisto krovinio, kuriame UAB „Aedilis“ yra pateikusi nepagrįstÄ ieÅ¡kinį UAB „Delamode Baltics“ dėl 29 575,54 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, nurodydama deklaratyvias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, neįrodė nei vienos įmonės civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovės darbo santykių su įmone pasibaigimas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nėra nei diskriminuojantis, nei žeminantis jos reputacijÄ , nei kuriantis neigiamÄ aplinkinių nuomonę apie jÄ . Kartu pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir įmonei ieÅ¡kinį dėl žalos pateikusios UAB „Aedilis“ darbuotojas G. M., administravęs ginÄÄ dėl krovinio žalos atlyginimo, yra susiję artimais ryÅ¡iais – yra pora, tačiau ieÅ¡kovė apie tai įmonės neinformavo, nors turėjo interesų konfliktÄ ir tai turėjo atskleisti įmonei, prieÅ¡ingai, ji slapta nuo įmonės teikė kitai ginčo pusei neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis gautÄ informacijÄ , galimai bloginančiÄ Ä¯monės padėtį ar sukuriančiÄ apie įmonę neigiamÄ nuomonę, apie tai įmonės neinformuodama, nors įmonė tuo metu buvo jos darbdavė – Å¡ios aplinkybės, atsakovės vertinimu, rodo pačios ieÅ¡kovės, kaip asmens, itin didelį nesÄ Å¾iningumÄ ir nepagarbÄ darbdavei bei charakterizuoja ieÅ¡kovę kaip nepatikimÄ , linkusiÄ piktnaudžiauti savo teisėmis ir visiÅ¡kai negerbiančiÄ darbdavės interesų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kindama, kad 2019 m. kovo 28 d. susirinkimo metu buvo svarstomi trys klausimai: problemos su ieÅ¡kovei perduotu klientu UAB „Senamiesčio spaustuvė“, problemos su ieÅ¡kovės komunikacija su operatoriais (dėl nepagarbaus elgesio jų atžvilgiu), dėl iÅ¡ UAB „Aedilis“ gautos pretenzijos – buvo bandoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovė UAB „Aedilis“ teikė, tačiau ieÅ¡kovė teigė, kad jokios informacijos UAB „Aedilis“ ji neteikė ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tuomet A.

J. paprašė buhalterijos sutvarkyti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus; ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo iÅ¡Å¡aukė aplinkybės, kurių ieÅ¡kovė nebuvo atskleidusi įmonei, ieÅ¡kovė iÅ¡sigando, nes suprato, jog virÅ¡ijo kompetencijÄ , o jos susiraÅ¡inėjimas „Skype“ rodo, kad darbas įmonėje jos netenkino; įmonė tik iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymo Darbo ginčų komisijai sužinojo apie ieÅ¡kovės perduotÄ informacijÄ UAB „Aedilis“, įmonėje vaizdo įraÅ¡as, apie kurį kalba ieÅ¡kovė, neiÅ¡likęs, nes tokie įraÅ¡ai nesaugomi ilgÄ laikÄ , jokių tyrimų dėl krovinių sugadinimų įmonėje pardavimų vadybininkai nedaro, įmonė nepripažįsta, kad ji padarė žalÄ UAB „Aedilis“.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas J. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad jis su operacijų direktore A. J. ir teisininku G. S. sprendė darbinius klausimus, G. S. norėjo pakalbėti kartu su ieÅ¡kove dėl kliento UAB „Aedilis“, G. S. suorganizavo susirinkimÄ , susirinkimo metu dėl kliento UAB „Aedilis“ daugiausiai kalbėjo G. S., tuo metu ieÅ¡kovė keistai sureagavo ir pareiÅ¡kė norÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tam jie neprieÅ¡taravo, A. J. tuomet išėjo atneÅ¡ti praÅ¡ymo;

įmonėje yra vienas monitorius vietinių pervežimų skyriuje, kuriame matomos 8 rampos, įraÅ¡ai saugomi apie 20–25 dienas; po darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo buvo kalbėta, kad reikia patikrinti jos elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , nes atrodė keista, kodėl ieÅ¡kovė susirinkimo metu panoro iÅ¡ karto iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. P. parodė, kad apie 4 metus dirba pas atsakovę transporto vadybininku, organizuoja krovinių pervežimÄ , su ieÅ¡kove bendraudavo darbiniais klausimais, ieÅ¡kovė jam neminėjo, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, apie jos atleidimÄ iÅ¡ darbo jis sužinojo tik po savaitės ar dviejų, darbo santykių metu ieÅ¡kovė į jį nesikreipė dėl vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo.

Vėliau apklausos metu liudytojas savo parodymus pakeitė ir parodė, kad ieÅ¡kovė į jį kreipėsi dėl vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo, tačiau jie jo neperžiÅ«rėjo, nes tam nėra techninių galimybių. Liudytojas taip pat prašė apmokėti jam už atvykimÄ Ä¯ teismÄ , nes jis buvo apmokamose atostogose (nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d.), tačiau atvykimo į teismÄ dienÄ (2019 m. spalio 29 d.) turėjo grįžti į darbÄ . Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V.

K. parodė, kad dirba pas atsakovę IT specialistu, įmonėje jis yra vienas IT specialistas, prisimena, kaip A. J. atėjo pas jį ir pasakė, kad ieÅ¡kovė baigia darbÄ Ä¯monėje bei paprašė surinkti ieÅ¡kovės IT įrangÄ , jis iÅ¡ karto (per 1–2 min.) nuėjo į ieÅ¡kovės darbo vietÄ , ten ieÅ¡kovės nebuvo, paėmė jos naudotÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį ir mobilųjį telefonÄ ; jam nebuvo duotas nurodytas patikrinti ieÅ¡kovės kompiuterio turinį; vaizdo įraÅ¡ai įmonėje saugomi apie 21 dienÄ .

Liudytojas taip pat prašė apmokėti jam už atvykimÄ Ä¯ teismÄ , nurodydamas, kad taip buvo nurodyta įmonės teisininko, jis tokį praÅ¡ymÄ palaiko, papildomai nurodė, kad ryte buvo darbe. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. S. parodė, kad dirba pas atsakovę klientų aptarnavimo specialiste, nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. jos ir ieÅ¡kovės darbo vietos buvo viena prieÅ¡ais kitÄ ; R. B. darbai, jai kovo 8 d. išėjus iÅ¡ darbo, buvo perduoti jai ir ieÅ¡kovei, UAB „Senamiesčio spaustuvė“ buvo R.

B. klientas; ieÅ¡kovė apie 16 val. ar 16.30 val. gavo žinutę per „Skype“, kuria ji buvo kviečiama ateiti į susitikimų kambarį, ieÅ¡kovė jai paminėjo, kad turbÅ«t ji kviečiama dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“ skolų ir išėjo į susitikimÄ , ieÅ¡kovei išėjus po maždaug 1–2 min. atėjo V. K., paėmė jos kompiuterį ir nieko nesakęs išėjo, ieÅ¡kovė sugrįžo maždaug po 30 min., Å¡ypsojosi, bet buvo su aÅ¡aromis akyse, pasakė ar kad ji iÅ¡eina iÅ¡ darbo, ar kad jai liepė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kai ieÅ¡kovė rinkosi savo darbus visi kabinete dirbę ieÅ¡kovės kolegos, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, buvo pakviesti į susitikimų kambarį, kur įmonės vadovas visiems pranešė, kad ieÅ¡kovė daugiau įmonėje nebedirbs, nes iÅ¡siskyrė jų interesai; po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo su ieÅ¡kove ir kitomis kolegomis buvo susitikę, nuo gegužės mėn. daugiau su ieÅ¡kove nebendravo, prieÅ¡ teismo posėdį gavo žinutę iÅ¡ ieÅ¡kovės, ar ji atvyks į teismo posėdį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad pas atsakovę apie 5–6 m. dirba operacijų direktore; kalbėjosi su įmonės vadovu, kai atėjo G. S. ir pasakė, kad jam reikia pasikalėti su ieškove dėl gautos pretenzijos, susitikimas nebuvo planuotas, ji iš vietos pakvietė per „Skype“ ieškovę ateiti į susitikimų kambarį, ji (A. J.) su ieškove norėjo pakalbėti dėl ieškovės netinkamo bendravimo su skyrių vadovais ir vadybininkais, nes buvo gauti skundai iš Kauno vadovų dėl ieškovės bendravimo, G.

S. su ieÅ¡kove norėjo pakalbėti dėl gautos pretenzijos, o įmonės vadovas su ieÅ¡kove norėjo pakalbėti dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“, pokalbio su ieÅ¡kove metu, kai buvo kalbama apie klientÄ â€žAedilis“, G. S. pasakė, kad ieÅ¡kovė keistai elgiasi, galimai kažkÄ Å¾ino, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, sakė nematanti perspektyvų, jau buvo praėję apie 30–40 min. nuo pokalbio su ieÅ¡kove pradžios, tuomet jai (A. J.) buvo liepta suruoÅ¡ti dokumentus ir ji nuėjo į buhalterijÄ paimti praÅ¡ymo bei pas IT specialistÄ dėl ieÅ¡kovės kompiuterio paėmimo, nuo IT specialisto darbo vietos iki ieÅ¡kovės darbo vietos nueiti užtrunka apie 1 min.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad nuo 2014 m. dirba pas atsakovę teisininku; jo iniciatyva buvo suorganizuotas susitikimas dėl kelių klausimų – su ieÅ¡kove jis norėjo pakalbėti dėl klientų UAB „Senamiesčio spaustuvė“ ir UAB „Aedilis“, A. J. su ieÅ¡kove norėjo pakalbėti dėl komunikacijos; UAB „Aedilis“ teisininkai jam pasakė, kad turi įrodymų, jog bÅ«tent UAB „Delamode Baltics“ kalta dėl krovinio pažeidimų, jis tai papasakojo ieÅ¡kovei, kuri iÅ¡raudo, teigė nerenkanti jokios informacijos, susijusios su UAB „Aedilis“, jam susidarė įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovė kažkÄ slepia ir jis jos paklausė, ar ji nieko neslepia, ji jam drebančiu balsu tai paneigė ir pareiÅ¡kė, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tuomet A.

J. išėjo į buhalterijÄ atneÅ¡ti praÅ¡ymo – jau buvo praėję apie 20 min. su susirinkimo pradžios; į jį ieÅ¡kovė pati nebuvo kreipusi dėl UAB „Aedilis“ gautų pretenzijų, praÅ¡ymų; vaizdo įraÅ¡us gali peržiÅ«rėti tik jis vienas, vaizdo įraÅ¡ai saugomi 23 d.; po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo kai buvo gautas ieÅ¡kovės skundas iÅ¡ Darbo ginčų komisijos jis tikrino ieÅ¡kovės elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė 2017 m. vasario 22 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įmonėje nuo 2017 m. kovo 1 d. dirbo pardavimų konsultante (el. b. t. I, b. l. 8–16), 2019 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė pasirašė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. kovo 28 d. (el. b. t. I, b. l. 126), įmonės direktorius 2019 m. kovo 28 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo nuo 2019 m. kovo 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. t.

I, b. l. 125, 127), 2019 m. birželio 18 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. b. t. I, b. l. 32–35), kuri 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) darbuotojos praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti, neatnaujinusi praleisto kreipimosi termino (el. b. t.

I, b. l. 21–23). DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

DK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais. DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja įmonėje pardavimų konsultante dirbo nuo 2017 m. kovo 1 d., iÅ¡ darbo įmonėje (pardavimų konsultantės pareigų) buvo atleista 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (el. b. t. I, b. l. 8–16, 125–127). IeÅ¡kovė teigia, kad darbdavės parengtÄ pareiÅ¡kimÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo ji pasirašė ne savo laisva valia, o dėl neleistino darbdavės poveikio, tuo tarpu atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė savo iniciatyva iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ nutraukti darbo santykius.

Teismas pažymi, kad lemiamÄ reikÅ¡mę DK 55 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si. Atleidimas iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo.

FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieÅ¡kovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005, 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Pirmiausia teismas pastebi tai, kad liudytojais byloje apklausti įmonės operacijų direktorė A.

J., teisininkas G. S. kartu su įmonės vadovu J. V. dalyvavo susitikime su ieÅ¡kove 2019 m. kovo 28 d., kurio metu ji pasirašė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, visi jie (A. J., G. S., J. V.) užima aukÅ¡tesnes pareigas įmonėje nei ieÅ¡kovė jas užėmė darbo santykių įmonėje metu, akivaizdu, kad Å¡ie asmenys (A. J., G. S., J. V.) buvo suinteresuoti veikti bendrai tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti įmonėje gautos 2019 m. vasario 25 d. pretenzijos dėl žalos atlyginimo už pervežimo metu sugadintÄ krovinį iÅ¡ UAB „Aedilis“ (el. b. t.

I, b. l. 151–152), kelios dienos prieÅ¡ 2019 m. kovo 28 d. pokalbio su UAB „Aedilis“ advokatu metu gautos informacijos (el. b. t. I, b. l. 56 – 5 pastraipa) klausimus ir veikti iÅ¡imtinai bendrai pagal jų turimÄ pozicijÄ dėl UAB „Aedilis“ įmonei pateiktos pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Be to, liudytojais apklaustų A. J. ir G. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu iÅ¡siskyrė, A. J. teigė, kad G. S. su ieÅ¡kove norėjo pakalbėti dėl gautos pretenzijos, o įmonės vadovas su ieÅ¡kove norėjo pakalbėti dėl kliento UAB „Senamiesčio spaustuvė“, tuo tarpu G.

S. teigė, kad būtent jis norėjo pasikalbėti su ieškove dėl aukščiau nurodytų dvejų įmonės klientų. Teismas išanalizavęs šių dvejų liudytojų parodymų turinį, vidiniu įsitikinimu įvertinęs jų išraiškas, elgesį parodymų davimo teisme metu (ypatingai A. J.) ir kilus abejonių dėl jų parodymų objektyvumo juos vertina kitų byloje esančių įrodymų ir kitų liudytojų parodymų kontekste. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas G.

P. duodamas parodymus teisme pats susipainiojo savo parodymuose, todėl jo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai – apklausos pradžioje liudytojas G. P. teigė, kad darbo santykių metu ieÅ¡kovė į jį nesikreipė dėl vaizdo įraÅ¡o, kuriame buvo kraunamas UAB „Aedilis“ krovinys, peržiÅ«rėjimo, vėliau apklausos metu jis savo parodymus pakeitė ir parodė, kad ieÅ¡kovė į jį vis dėlto kreipėsi dėl tokio vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimo, tačiau jie jo neva neperžiÅ«rėjo, nes tam nėra techninių galimybių, tačiau jo parodymus, kad vaizdo įraÅ¡o jie neperžiÅ«rėjo, paneigia kita bylos medžiaga – pastebėtina, kad ieÅ¡kovė, byloje teigusi, kad ji vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo matyti kaip kraunant UAB „Aedilis“ krovinį viena paletė nukrito maÅ¡inos viduje, po to paletė buvo pakelta ir krovinys buvo kraunamas toliau, peržiÅ«rėjo su G.

P. ir R. B., pateikė savo 2019 m. birželio 6, 10 d. elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su R. B. (el. b. t. II, b. l. 64), kuriame ji R. B. nurodė, kad jai Å¡iuo metu labai reikalingas jos patvirtinimas, jog jos abi kartu su G. P. peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matyti, kad kraunant UAB „Aedilis“ paletes viena jų nukrito maÅ¡inos viduje, nukritusi paletė buvo pakelta ir krovinys toliau buvo kraunamas į maÅ¡inÄ , taigi, ieÅ¡kovė paprašė patvirtinimo apie aukščiau nurodyto vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ , tuo tarpu R.

B. jai neatsakė, kad jai toks vaizdo įraÅ¡as nežinomas, ar ji jo nematė, ar ji nesuprantanti ko jos praÅ¡oma, kas, akivaizdu, bÅ«tų nurodoma, jei asmuo gautų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tuo tarpu Å¡iuo atveju R. B. paprasčiausiai ieÅ¡kovei atrašė nesutinkanti iÅ¡reikÅ¡ti jos praÅ¡omo patvirtinimo, kadangi manė, jog tai atlikusi ji ateityje gali negauti iÅ¡ atsakovės rekomendacijos, Å¡is ieÅ¡kovės ir R. B. susiraÅ¡inėjimas akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovės nurodomas vaizdo įraÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas jos kartu su R.

B. ir G. P., nes R. B. nesutiko savo patvirtinimu pavieÅ¡inti galimai neigiamas pasekmes įmonei, iÅ¡ kurios ji tikisi gauti rekomendacijÄ ateityje, sukelsiančias aplinkybes, taigi, teismas jos teiginiais ieÅ¡kovės praÅ¡ymo kontekste neturi pagrindo abejoti ir juos laiko itin svariu įrodymu byloje. Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė su R. B. ir G. P. peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo matyti, kaip kraunant UAB „Aedilis“ krovinį viena paletė nukrito maÅ¡inos viduje, po to paletė buvo pakelta ir krovinys buvo kraunamas toliau.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama sÄ Å¾iningas asmuo, vadovavosi DK 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pranešė klientui UAB „Aedilis“ informacijÄ , kuriÄ ji pamatė vaizdo įraÅ¡e (el. b. t. I, b. l. 18) (vien tai, kad ieÅ¡kovės sužadėtinis G. M. darbo sutarties pagrindu dirba UAB „Aedilis“ ir ieÅ¡kovę bei UAB „Aedilis“ atstovauja tos pačios advokatų kontoros skirtingi advokatai, Å¡ios situacijos vertinimo niekaip nekeičia), todėl, teismo įsitikinimu, įmonė, gavusi 2019 m. vasario 25 d. pretenzijÄ iÅ¡ UAB „Aedilis“, prieÅ¡ kelias dienas iki 2019 m. kovo 28 d. sulaukusi UAB „Aedilis“ advokato skambučio ir susidariusios situacijos jai nepavykus iÅ¡spręsti jos norimu bÅ«du (el. b. t.

I, b. l. 18, 56, 151–152), nutarė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama tas asmuo įmonėje, kuri atskleidė jai nepalankaus pretenzijos nagrinėjimo kontekste vaizdo įraÅ¡o aplinkybes, kurias, matyti, įmonė nebÅ«tų atskleidusi klientui, įmonėje nėra pageidaujama kaip darbuotoja, todėl 2019 m. kovo 28 d. buvo pakviesta pokalbiui tikslu atleisti jÄ iÅ¡ darbo – pokalbio metu buvo daromas spaudimas ieÅ¡kovei iÅ¡eiti iÅ¡ darbo jos pačios praÅ¡ymu naudojant psichologinį poveikį, bandant ieÅ¡kovę įbauginti, kad dėl susiklosčiusios įmonės padėties su UAB „Aedilis“ kalta ji, kad ji pati nuspręstų iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nes pats įmonės teisininkas G.

S. parodė, kad jis ieÅ¡kovei papasakojo, jog UAB „Aedilis“ teisininkai jam pasakė, kad turi įrodymų, jog bÅ«tent UAB „Delamode Baltics“ kalta dėl krovinio pažeidimų, klausė, ar ji renka kokiÄ informacijÄ , susijusiÄ su UAB „Aedilis“, ar ji nieko neslepia, ji jam drebančiu balsu tai paneigė ir pareiÅ¡kė, kad nori iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, vadinasi, įmonė psichologiniu spaudimu iÅ¡gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės jų norimÄ teiginį apie išėjimÄ iÅ¡ darbo, tačiau, savaime suprantama, toks ieÅ¡kovės teiginys buvo iÅ¡sakytas ne jos laisva valia, o darbdavės daromo psichologinio spaudimo įtakoje.

Akivaizdu ir tai, kad įmonė buvo pasiruoÅ¡usi ir antrajam ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo variantui, jei nepavyktų priversti jos iÅ¡eiti iÅ¡ darbo jos praÅ¡ymu, – atleidimui darbdavės iniciatyva, kadangi, visi 2019 m. kovo 28 d. susirinkime dalyvavę asmenys teisme tvirtino, kad susirinkimas vyko apie 20 min. iki tol, kol ieÅ¡kovė pasakė, kad ji iÅ¡eina iÅ¡ darbo, o kaip teisme patvirtino liudytoja B. S., kurios pareigos buvo tokio paties lygmens kaip ir ieÅ¡kovės ir kurios parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, tik ieÅ¡kovei išėjus į susitikimÄ po 1–2 min. atėjo IT specialistas V.

K. ir paėmė ieÅ¡kovės kompiuterį, tokį nurodymÄ , kaip tvirtino pats liudytoju apklaustas V. K., jam davė A. J., nurodžiusi, kad ieÅ¡kovė baigia darbÄ , tai (kad liepė jam paimti ieÅ¡kovės kompiuterį) pripažino ir pati liudytoja apklausta A. J., o jam (V. K.) nueiti iki ieÅ¡kovės darbo vietos trunka apie 1–2 min., kÄ taip pat patvirtino teisme tiek jis pats, tiek liudytoja A. J., taigi, visa tai rodo, kad prieÅ¡ prasidedant susirinkimui darbdavė jau buvo nusprendusi, kad su ieÅ¡kove darbo santykių nebetęs ir sieks, kad ieÅ¡kovė iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo praÅ¡ymu, siekdama iÅ¡vengti finansinių pasekmių atleidžiant kitu pagrindu, kÄ jai ir pavyko pasiekti (neleistinomis priemonėmis).

Nors kitus atleidimo dokumentus ieÅ¡kovė pasirašė dar praėjus kuriam laikui (pusvalandžio bėgyje) po grįžimo iÅ¡ susirinkimo į darbo vietÄ susirinkti savo daiktus, tačiau, akivaizdu, ieÅ¡kovė vis dar buvo toje pačioje emocinėje bÅ«senoje ir juos pasirašė toje pačioje darbdavės padarytoje įtakoje. Svarbu pastebėti ir tai, kad liudytoja B. S. parodė, kad po susitikimo ieÅ¡kovė grįžo su aÅ¡aromis akyse, liudytojas G. S. parodė, kad susitikimo metu ieÅ¡kovė jam atsakinėjo drebančiu balsu, paraudusi, kas dar kartÄ patvirtina darbdavės darytÄ psichologinį spaudimÄ , sukurtÄ Ä¯tampÄ ir neteisėtos įtakos darymÄ iÅ¡gaunant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo.

Be to, kaip patvirtino liudytojai, po susitikimo su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei renkantis savo daiktus visi kiti darbuotojai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, buvo pakviesti į susitikimų kambarį, kuriame įmonės vadovas pranešė, kad ieÅ¡kovė baigia darbÄ Ä¯monėje, kas dar kartÄ parodo, kad toks ieÅ¡kovės atskyrimas, nesudarymas galimybės ir jai sudalyvauti susirinkime, kuriame kolektyvui praneÅ¡ama informacija apie jos atleidimÄ iÅ¡ darbo, rodo įmonės neigiamÄ nusistatymÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu ir darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimÄ ne pagal pačios ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

Vien tai, kad ieÅ¡kovė dėl patirto streso dėl atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. kovo 28 d. į psichologÄ kreipėsi 2019 m. birželio 10 d. (el. b. t. I, b. l. 20), į advokatÄ 2019 m. birželio 14 d. (el. b. t. I, b. l. 7), į Darbo ginčų komisijÄ 2019 m. birželio 18 d. (el. b. t. I, b. l. 32–35) jokiu bÅ«du nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra UAB „Aedilis“ sÄ moningai sukurta ataka prieÅ¡ atsakovę, kadangi kiekvienas asmuo yra individualus, jo iÅ¡gyvenimai, apsisprendimai dėl tolimesnių veiksmų, siekių susiformuoja skirtinguose laiko tarpuose pagal patirtų iÅ¡gyvenimų stiprumÄ , asmenines savybes, ne kiekvienas asmuo iÅ¡ karto sugeba apsispręsti dėl tolimesnių teisinių veiksmų, todėl ieÅ¡kovės siekis, kaip ji teigė teismo posėdžio metu, kad bÅ«tų nustatyta tiesa, susiformavo pagal jos vidinius iÅ¡gyvenimus ir tam prireikusį laikÄ .

Atsakovės teiginys, kad jei ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po atleidimo kreipėsi į UžimtumÄ tarnybÄ , tai ji galėjosi iÅ¡ karto kreiptis ir į Darbo ginčų komisijÄ , atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi į Užimtumo tarnybÄ yra kreipiamasi dėl pajamų netekimo, o į Darbo ginčų komisijÄ kreipiamasi jau visai kitu pagrindu, o darbdavės padarytas psichologinis spaudimas, akivaizdu, ieÅ¡kovei ilgÄ laikÄ sudarė kliÅ«tis ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės į bylÄ pateiktas ieÅ¡kovės 2019 m. kovo 1, 6 d. susiraÅ¡inėjimas su R.

B. (el. b. t. I, b. l. 134–140), kuri tuo metu buvo iÅ¡einanti iÅ¡ darbo įmonėje (praÅ¡ymas dėl atleidimo 2019 m. vasario 18 d., atleista 2019 m. kovo 8 d. (el. b. t. I, b. l. 96)), nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo apsisprendusi bÅ«tent 2019 m. kovo 28 d. nutraukti darbo santykius su įmone, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė tuo metu tik svarstė galimÄ tokiÄ galimybę ateityje, planavo susirasti kitÄ darbÄ ateityje ir tokiais galimais ateities planais pasidalino su kolege, kuri tuo metu dirbo įmonėje paskutiniÄ sias dienas prieÅ¡ iÅ¡eidama iÅ¡ darbo (el. b. t.

I, b. l. 136), pagal bylos medžiagÄ kitÄ darbÄ ieÅ¡kovė susirado tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. – praėjus 4 mėnesiams po jos atleidimo iÅ¡ darbo pas atsakovę, po atleidimo iÅ¡ darbo buvo kreipusi į Užimtumo tarnybÄ dėl iÅ¡mokos gavimo, vadinasi, jokio darbo pasiÅ«lymo atleidimo iÅ¡ darbo dienai ji neturėjo ir valios bÅ«tent 2019 m. kovo 28 d. nutraukti darbo santykius su atsakove ji neturėjo, kas rodo, kad asmuo savo valia 2019 m. kovo 28 d. iÅ¡ darbo iÅ¡eiti nenorėjo ir nebuvo tam pasirengęs. Taigi, iÅ¡samiai teismo iÅ¡tirtų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad darbuotojos praÅ¡yme iÅ¡dėstyta valia nutraukti darbo sutartį susiformavo ne laisvai, o esant neteisėtai darbdavės įtakai.

Pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas neleistinas darbdavės poveikis darbuotojai, paskatinęs pastarÄ jÄ pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo, darbuotoja įrodė faktÄ , kad jos pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios, todėl teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ darbo įmonėje atleista neteisėtai. Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojos naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Teismas įvertinęs tai, kad darbuotoja neprašė jos grÄ Å¾inti į darbÄ , kartu atsižvelgęs į ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes laiko, kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ yra netikslinga, todėl į darbÄ jos negrÄ Å¾ina ir pripažinęs jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovės atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos priteisimo bei laiko, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Tais atvejais, kai visiÅ¡kas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tenkinimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali bÅ«ti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo pas atsakovę atleista neteisėtai, po atleidimo iÅ¡ darbo kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ (el. b. t.

I, b. l. 19), naujoje darbovietėje įsidarbino nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., pajamas gavo (el. b. t. II, b. l. 77–81), kartu teismas įvertina tai, kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nebuvo neigiamas, dėl to jos galimybės susirasti kitÄ darbÄ nebuvo apribotos, taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojos ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principus, ieÅ¡kovės priverstinės pravaikÅ¡tos trukmę, aplinkybę, kad ji į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi beveik po 3 mėn. nuo jos atleidimo iÅ¡ darbo dienos, jos vidutinį darbo užmokesčio dydį (el. b. t.

II, b. l. 16), bylos nagrinėjimo trukmę ir laiko tikslinga mažintini priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ iki 5 335,88 Eur (neatskaičius mokesčių) (jos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojos dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

Taip pat įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė pas atsakovę buvo įdarbinta nuo 2017 m. kovo 1 d., atleista 2019 m. kovo 28 d., teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad ieÅ¡kovei priklauso 1 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – t. y. 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 16), kuri darbuotojai priteisiama iÅ¡ įmonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Akcentuotina, kad neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo. Teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pakanka ieÅ¡kovės pažeistai teisei apginti, ieÅ¡kovės argumentai apie jos patirtÄ neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas laiko, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas Å¡iuo atveju yra pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovės patirtÄ skriaudÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. IeÅ¡kovė vienu iÅ¡ reikalavimų prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikytinas.

Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktÄ taikomas specialaus pobÅ«džio DK 232 straipsnis. Tuo labiau Å¡iuo sprendimu teismas ieÅ¡kovei priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Privatinėje teisėje dvigubos palÅ«kanos draudžiamos, o priteisiant ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palÅ«kanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose.

Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra iÅ¡ dalies pagrįstas, todėl jis tenkinamas iÅ¡ dalies – teismas pripažįsta, kad darbuotoja 2019 m. kovo 28 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ darbo pas atsakovę atleista neteisėtai, darbuotojos į darbÄ negrÄ Å¾ina, laiko, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , darbuotojai iÅ¡ įmonės priteisia 5 335,88 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ ; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmeta; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, nevirÅ¡ijančiÄ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. t. II, b. l. 16), nukreipti vykdyti skubiai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovei nėra. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės jÄ atstovavusiam advokatui Dariui Butvilavičiui sumokėtas jos patirtas 1 452 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t.

I, b. l. 7, t. II, b. l. 60–62). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ atsakovės 1 452 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiamas 180 Eur žyminis mokestis (pagal priteistÄ sumÄ ) bei teismo patirtos 17 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Pastebėtina, kad liudytojai G. P., V. K. pateikė praÅ¡ymus atlyginti jiems iÅ¡laidas už dalyvavimÄ teismo posėdyje. Liudytoju apklaustas G. P. nurodė, kad jis buvo apmokamose atostogose, bet dėl iÅ¡kvietimo į teismo posėdį turėjo grįžti į darbÄ . Liudytoju apklaustas V. K. nurodė, kad tokius praÅ¡ymus jiems parengė įmonės teisininkas, darbe jis buvo dienÄ , kai dalyvavo teismo posėdyje. Pagal pateiktų praÅ¡ymų turinį ir liudytojų, pateikusių tokius praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus dėl jų teikimo, teismas nenustatė, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų patyrę konkrečias iÅ¡laidas, kurios turėtų bÅ«ti kompensuojamos dėl jų atvykimo į teismo posėdį liudytojų apklausai, todėl tokių praÅ¡ymų tenkinimui pagrindo nėra.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti neteisėtu A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 28 d. atleidimÄ iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikyti, kad tarp A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 2017 m. vasario 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 240 nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieÅ¡kovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 5 335,88 Eur (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 2 667,94 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų ir devyniasdeÅ¡imt keturių euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , 1 452 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. Sprendimo dalį dėl A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) priteistos 2 667,94 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (į. k. 300614485) 180 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) žyminį mokestį ir 17 Eur (septyniolikos eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė