2022-03-09 Nr. AB-5634-3-62-3-00154-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-329-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00154-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) bendruomenė, dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) arba įpareigoti Privalomąjį nurodymą priėmusį asmenį jį nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. Inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio pagrindu buvo priimtas Privalomasis nurodymas. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti 1 455,44 t mineralinių medžiagų iš jam priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į įmones, turinčias teisę priimti medžiagas arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pateikė atsakovui skundą, kuriuo prašė jį panaikinti, tačiau Departamentas Sprendimu nusprendė skundą atmesti.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų. Sprendimas yra nemotyvuotas, formalaus pobūdžio, jį priimant buvo nevertintos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai, nebuvo įsigilinta į kilusio ginčo esmę. Tiek Privalomajame nurodyme, tiek Sprendime nėra nurodyti motyvai ar argumentai, kurie pagrįstų aplinkybę, jog mineralinėms medžiagoms laikyti gali būti keliami tapatūs reikalavimai, kurie yra numatyti šlakui bei pelenams. Privalomajame nurodyme buvo akcentuojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtinto Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų (toliau – ir Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai) nuostatos, tačiau teritorijoje nebuvo laikomas šlakas bei pelenai, joje buvo laikomos mineralinės medžiagos, todėl Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatos negali būti taikomos.

4. Siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog Bendrovės veiklos teritorijoje yra realiai laikomos tik mineralinės medžiagos, pareiškėjas atsakovui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – mineralinių medžiagų įsigijimo pirkimo–pardavimo sutartį, vežimo važtaraščius bei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą–faktūrą. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas įsigijo mineralines medžiagas iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC). Inspekcija bei atsakovas tyrė bei vertino šias aplinkybes, tačiau padarė išvadą, kuri yra priešinga pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatos nenumato jokių privalomų reikalavimų mineralinėms medžiagoms tvarkyti, todėl, priimant Privalomąjį nurodymą bei skundžiamą Sprendimą, nebuvo teisinio pagrindo remtis Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis.

5. Pareiškėjas nurodė, kad minėtuose administraciniuose sprendimuose teigiama, jog medžiagos privalo būti laikomos uždengtos, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą. Tokia pozicija grindžiama Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8 punktu, tačiau ši Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostata nenumato pareigos uždengti mineralines medžiagas. Mineralines medžiagos yra laikomos ant kietos dangos aikštelės, o tai objektyviai užkerta kelią patekti į aplinką / gruntą bet kokioms cheminėms medžiagoms. Bendrovė, netgi pagrįstai vertindama, kad medžiagoms laikyti nėra keliami jokie papildomi reikalavimai, geranoriškai reagavo į Privalomajame nurodyme pateiktas pastabas ir medžiagas uždengė, nors nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta žala aplinkai.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog Inspekcija Privalomajame nurodyme nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimuose nustatytos pareigos įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Teisės aktai tokią pareigą numato tik tuo atveju, kai galimai teršiama teritorija, kurios plotas didesnis nei 0,01 ha. Nei Inspekcija, nei Departamentas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima spręsti, jog Bendrovės veiklos teritorijoje galimai teršiamas plotas yra didesnis nei 0,01 ha. Pareiškėjo veiklos teritorijoje apskritai nėra galimas teršimas, tai patvirtina tyrimo metu gauti cheminių elementų duomenys, kurie neviršijo teisės aktuose nustatytų reikšmių. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Departamento specialistai atliko ginčo tyrimą ir vertinimą paviršutiniškai bei formaliai.

7. Pasak pareiškėjo, Privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio įvykdymo terminas neatitinka ir teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Bendrovė neturi galimybių pati išvežti itin didelio kiekio (1 455,44 t) medžiagų, todėl turėtų kreiptis į transportavimo paslaugas teikiančias įmones, tačiau jos dėl valstybėje paskelbto karantino nevykdys jokių vežimo paslaugų iki Lietuvoje bus atšaukti minėti ribojimai, juos atšaukus išvežimo veiksmai užtruktų ne mažiau kaip savaites. Per tokį trumpą laiką nėra objektyvios galimybės atlikti nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų sistemos įrengimo darbų. Vertinant objektyviai, tokie darbai truktų ne mažiau kaip 10 mėnesių.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į Departamentą su prašymu atlikti tyrimą dėl pareiškėjo sandėliuojamų medžiagų. Bendruomenė prašyme nurodė, jog pareiškėjo sandėliuojamos medžiagos yra pelenų atliekos, kurios kelią pavojų sveikatai. Minėta aplinkybė patvirtina, jog vietiniai gyventojai jaučia neigiamas pasekmes, kadangi Bendrovės ūkinės veiklos tyrimas buvo pradėtas, atsižvelgiant į aktyvios vietinės visuomenės prašymą. Atsakovo pareigūnai, atlikę neplaninį išplėstinį pareiškėjo patikrinimą aplinkos oro apsaugos, medžiagų (atliekų) tvarkymo ir saugojimo, paviršinių nuotekų srityse, surašė Patikrinimo aktą, kuriame išdėstė ir argumentavo nustatytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas.

10. Atsakovas nurodė, jog iš 2020 m. liepos 10 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 95, sudarytos tarp UAB „Redus LT“ (paslaugos gavėjas) ir pareiškėjo (paslaugos teikėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkto matyti, kad sutarties objektas – bendradarbiavimas eksperimentiniame tyrime su tikslu sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo rekomendacijas. Sutarties 2020 m. liepos 20 d. priede Nr. 1 nurodoma, kad UAB „Redus LT“ (pardavėjas) sutinka perduoti, o pareiškėjas (pirkėjas) sutinka nupirkti jo teritorijoje laikinai sandėliuojamą mineralinę medžiagą, t. y. pelenai ir šlakas jau apibūdinami kitu terminu ir įvardijami kaip mineralinė medžiaga.

UAB „Redus LT“ pareiškėjui 2020 m. liepos 24 d. pateiktoje sąskaitoje nurodoma mineralinė medžiaga. UAB „Redus LT“ 2020 m. rugsėjo 10 d. informacijoje, be kita ko, taip pat nurodoma, kad UAB „Redus LT“ iš KRATC paėmė mineralinę medžiagą pagal UAB „Fortum Heat Lietuva“ prašymą, o UAB „Redus LT“ perdavė pareiškėjui mineralinę medžiagą pagal mokslinių tyrimų sutartį, t. y. Sutartį, kurios objektas – pelenai (šlakas). Tačiau iš UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2020 m. sausio 23 d. rašto, adresuoto KRATC matyti, kad 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir KRATC buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis vykdant deginimo įrenginio dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą, kurio tikslas –sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo rekomendacijas.

Minėtu raštu prašoma perduoti apdorotus pelenus (mineralines medžiagas) tyrimų objektui įrengti; taip pat nurodoma, kad apdoroti pelenai turi atitikti Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatas; apdorotus pelenus (šlaką) prašoma leisti paimti UAB „Redus LT“. Be to, iš KRATC 2018 m. balandžio 30 d. eksploatacinių savybių deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) matyti, kad produkto tipo identifikacinis kodas 2621 šlakas ir pelenai, naudojimo paskirtis – sąvartyno rekultivacijai, sąvartyno kaupui uždengti, sąvartyno šlaitams perdengti, sąvartyno vidaus keliams įrengti ir kt.

Visuose išvardytuose dokumentuose terminais „pelenai ir šlakas“, „pelenai – šlakas“, „pelenai (šlakas)“, „pelenai, šlakas“ ir „mineralinė medžiaga“ vadinama viena ir ta pati medžiaga, kurią pareiškėjas savo skunduose atsakovui ir teismui apibūdina kitais terminais ir įvardija kaip „mineralinė medžiaga“ arba „medžiaga“. Atsakovo pareigūnams atlikus neplaninį, išplėstinį pareiškėjo patikrinimą, konstatuota, jog būtent tokią medžiagą – pelenus ir šlaką – pareiškėjas laiko savo veiklavietėje.

11. Atsakovas iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų ir paties darytų fotonuotraukų nustatė, kad dalis pelenų ir šlako kaupo liko neuždengta (atkasus sniegą rasta nedengta kaupo dalis) – pelenai ir šlakas turi kontaktą su oru ir gruntu, o, iškritus gausiam sniegui ir vykstant atodrėkiui, nuotekos iš pelenų ir šlako kaupo, nuo pelenais ir šlaku užterštos teritorijos sutekės į nukasto grunto duobę bei užterš gruntą ir paviršinius vandenis. Argumentus, kad ateityje negalėtų kilti jokia žala, paneigia ne tik nuotraukos, apibūdinančios pavojingą situaciją, Bendruomenės suinteresuotoms institucijoms nuolat teikiami raštai, pelenų ir šlako kaupo cheminė sudėtis, bet ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) mokslo darbo ataskaita apie pelenų ir šlako aplinkosauginius tyrimus, iš kurios matyti, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ bendrojo atliekų deginimo metu susidariusiuose pelenuose ir šlake aptinkama žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.

12. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl karantino šalyje būtų visiškai sustojusi ūkinė veikla, statybos, komunalinių paslaugų teikimas, šiukšlių išvežimas ir t. t. Iš gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) duomenų matyti, kad karantino metu pareiškėjas toliau vykdė ūkinę veiklą, t. y. rinko ir vežė atliekas, tvarkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės kelius.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) bendruomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Bendruomenė atsiliepime nurodė, kad peticiją dėl pareiškėjo taršios veiklos (duomenys neskelbtini) pasirašė 718 žmonių. Gyventojams nejaučiant jokių neigiamų pasekmių, toks žmonių skaičius nebūtų pasirašęs peticijos. Kieta danga, kuria yra dengta pareiškėjo veiklos teritorija, neapsaugo aplinkos, grunto bei požeminių ir paviršinių vandenų nuo neigiamo poveikio. Danga yra nesandari, sutrūkinėjusi, joje yra daug plyšių, tai patvirtina per juos prasikalusi bei auganti žolė. Kaupiamas medžiagas Bendrovė nepagrįstai įvardija kaip mineralinę medžiagą. Medžiagos buvo atvežtos į jos teritoriją sandėliuoti iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno, o minėtą sąvartyną administruojančio KRATC Deklaracijoje aiškiai nurodyta, jog produktas, kurio identifikacinis kodas 2621, yra šlakas bei pelenai. Akivaizdu, jog pareiškėjas iš KRATC negalėjo atsivežti nieko kito, kaip tik pelenus ir šlaką, nepriklausomai nuo to, kaip pats pareiškėjas vadina šią medžiagą. Iš kaupo paimtų pelenų tyrimo ataskaitoje taip pat yra aiškiai nurodyta, kad tyrimo objektas – pelenų šlako mėginys.

15. Bendruomenė teigia, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra per trumpas ir jam nebuvo sudaryta reali galimybė išgabenti pelenus (šlaką) iš teritorijos, yra nepagrįstas. Remiantis pareiškėjo pateiktais krovinio važtaraščiais matyti, kad pelenai į žemės sklypą buvo suvežti nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 29 d, t. y. per 9 dienas, todėl akivaizdu, jog vieno mėnesio terminas yra pakankamas pašalinti sandėliuojamą medžiagą. Šios ir kitos aplinkybės patvirtina, jog Inspekcijos Privalomasis nurodymas bei Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą atmetė, netenkino jo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, priteisė Bendruomenei iš pareiškėjo 2 192,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkino kitos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalies.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Bendruomenė atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo veiklos teritorijoje yra sandėliuojama medžiaga, kuri, tikėtina, yra pelenų atliekos. Medžiaga yra itin smulki, panaši į miltus, dulki, kai kur matomi smulkūs plastiko gabaliukai. Pabrėžta, jog minėta medžiaga yra sandėliuojama atviroje vietoje, dideliuose kaupuose, netoli gyvenamosios teritorijos, todėl prašoma ištirti, ar ši medžiaga yra kenksminga, ar ji yra tinkamai sandėliuojama.

17.2. Atsižvelgęs į minėtą prašymą, Departamentas įpareigojo Inspekcijos specialistus atlikti neplaninį patikrinimą pareiškėjo veiklos teritorijoje. Inspekcijos specialistams 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykdžius pavedimą, 2020 m. spalio 22 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo akte konstatuojama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas priėmė ir sandėliuoja pelenus ir šlaką kaip cheminę medžiagą, neregistruotą REACH reglamente ar neturėdamas parengtos darniosios ar nedarniosios srities statybos produkto, tiekiamo Lietuvos rinkai, eksploatacinių savybių deklaracijos. Pareiškėjas veiklavietėje nėra įrengęs nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno), nevalo ir nekontroliuoja į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų. Pelenų ir šlako kaupas tiesiogiai veikiamas kritulių, todėl išplaunamos cheminės medžiagos, susidariusių nuotekų su teršalais nesurinkimas bei neišvalymas gali cheminėmis medžiagomis užteršti aplinką – veiklos teritorijoje ir šalia jos esantį gruntą bei paviršinius ir požeminius vandenis.

17.3. Atsižvelgusi į neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio nuostatomis, Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti pelenus ir šlaką, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus ir šlaką veiklavietėje.

17.4. Privalomajame nurodyme teigiama, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atviroje, kieta danga dengtoje aikštelėje, didesniame nei 0,01 ha plote laikoma 1 457,44 t pelenų ir šlako, kurie pirkimo dokumentuose įvardinti kaip mineralinė medžiaga. Pelenai ir šlakas tvarkomi ir saugomi pažeidžiant Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatas – apdoroti pelenai ir šlakas laikomi atviroje aikštelėje, nedengti, tiesiogiai ir netiesiogiai veikiami kritulių. Jie nėra natūraliai ar dirbtinai drėkinami, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą. Pelenų ir šlako laikymo įrenginyje gamybinės nuotekos nesurenkamos ir nevalomos, veiklavietėje nėra įrengti buities – gamybinių nuotekų surinkimo ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklai bei nuotekų valymo įrenginiai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8, 13 ir 14 punktų nuostatas. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaiga – 2020 m. gruodžio 23 d.

17.5. Pareiškėjas pasinaudojo Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir pateikė skundą atsakovui, kuriame prašė: 1) panaikinti Privalomąjį nurodymą, laikant jį nepagrįstu ir neteisėtu; 2) netenkinus minėto reikalavimo, panaikinti Privalomąjį nurodymą bei perduoti jį priėmusiam pareigūnui nagrinėti iš naujo; 3) netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, iš dalies pakeisti Privalomąjį nurodymą – suteikti 6 mėn. terminą patikrinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, jog skundas yra nepagrįstas ir Privalomąjį nurodymą paliko galioti.

18. Dėl pareiškėjo veiklavietėje laikomos medžiagos, teismas vertino byloje esančius įrodymus (UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2020 m. sausio 23 d. raštą Nr. SH-7, Sutartį, UAB „Redus LT“ išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, serija RED Nr. 20-0719, KRATC Deklaraciją) ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas iš KRATC negalėjo atsivežti nieko kito, kaip tik pelenus ir šlaką, nepriklausomai nuo to, kaip pats pareiškėjas vadina šią medžiagą. Teismas sprendė, jog nėra faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, kad neplaninį patikrinimą atlikę Inspekcijos pareigūnai netinkamai nustatė pareiškėjo veiklavietėje saugomos medžiagos kilmę.

19. Teismas vadovavosi Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 1–2, 7–8, 13 punktais ir priėjo prie išvados, kad asmenys, kurių veikla susijusi su pelenų bei šlako tvarkymu ir panaudojimu, privalo vengti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Tokie asmenys privalo sandėliuoti pelenus ir šlaką taip, kad jų nenešiotų vėjas, privalo būti užkirstas kelias pelenuose ir šlake esančioms kenksmingos cheminės medžiagoms patekti į paviršinius ar požeminius vandenis ir t. t. Nors Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatos nedraudžia pelenus bei šlaką laikyti atviroje vietoje, tačiau tokiu atveju asmuo privalo imtis atitinkamų veiksmų, jog jie nedulkėtų ir nepatektų į greta esančias teritorijas. Įvertinęs Patikrinimo akto bei Privalomojo nurodymo turinį, teismas darė išvadą, kad Patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas sandėliavo pelenus ir šlaką, pažeisdamas Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8 ir 13 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, susipažinęs su Privalomojo nurodymo turiniu, pats ėmėsi veiksmų ir uždengė veiklavietėje esantį pelenų ir šlako kaupą, todėl sprendė, kad pareiškėjas iš esmės sutiko, jog jis turi prievolę apsaugoti greta esančias teritorijas nuo vėjo nešiojamų pelenų ir šlako dulkių.

20. Teismas rėmėsi Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 14 punktu, nurodė, kad Pelenų ir šlako laikymo ir apdorojimo įrenginiuose surenkamos gamybinės nuotekos privalo būti valomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) ir, išanalizavęs byloje esančias fotonuotraukas, atmetė pareiškėjo teiginį, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad cheminės medžiagos neturi galimybės pateikti į aplinką ar gruntą per aikštelės paviršių. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjo veiklavietėje nėra įrengti nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklas bei nuotekų valymo sistema. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde neneigė, kad jo veiklos teritorijoje ši sistema nėra įrengta, ir nurodė, jog 2020 m. spalio 28 d. ėmėsi veiksmų dėl minėtos sistemos įrengimo, tačiau šie darbai dar nėra atlikti.

21. Dėl pareiškėjo teiginio, kad teisės aktuose nėra jam nustatytos pareigos įrengti paviršinius nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, teismas rėmėsi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, (toliau – ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 15 punktu, aptarė Departamento specialistų 2020 m. rugpjūčio 12 d. iš pareiškėjo veiklos teritorijoje laikomo pelenų ir šlako kaupo paimto mėginio cheminę sudėtį bei konstatavo, jog pareiškėjo veiklavietėje sandėliuojamuose pelenuose bei šlake esančių sulfatų koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, todėl teritorijoje susidarančių nuotekų užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus.

22. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog neplaninį patikrinimą atlikę specialistai neišmatavo pelenų ir šlako kaupo ploto, nurodė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog kaupo plotas siekia 0,01 ha arba daugiau, tačiau iš teismui pateiktų fotonuotraukų sprendė, kad pelenų ir šlako kaupo plotas gerokai viršija 0,01 ha plotą, todėl teismui nekilo abejonių, jog Bendrovė turėjo prievolę laikytis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. įsirengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius.

23. Teismas sprendė, kad tiek Inspekcija, tiek Departamentas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir savo veiklą bei priimtus sprendimus grindė neplaninio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

24. Dėl Privalomajame nurodyme nustatyto vieno mėnesio įvykdymo termino neatitikties protingumo ir proporcingumo principams teismas rėmėsi Įstatymo 21 straipsnio 1–3 dalimis ir darė išvadą, kad privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, skirdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, privalo įvertinti visas aplinkybes ir skirti objektyviai pagrįstą terminą, reikalingą privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismas nustatė, kad Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo pateikti alternatyvūs jo įvykdymo būdai: 1) pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš veiklavietės į įmones, turinčias teisę juos naudoti ar šalinti; 2) įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą sandėliuojant pelenus ir šlaką. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys (krovinio važtaraščiai) patvirtina, jog pelenai ir šlakas į pareiškėjo veiklos teritoriją buvo suvežti nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 29 d., t. y. per 9 kalendorines dienas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per vieno mėnesio terminą turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų ir nenustatė pagrindo pripažinti, jog Privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio terminas yra neproporcingas ir neatitinka protingumo kriterijų.

25. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nepriteisė jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs Bendruomenės prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, byloje esančius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismas tenkino Bendruomenės prašymo dalį ir priteisė iš pareiškėjo Bendruomenės naudai 2 192,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos pridėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. A11.-584-586/2021 (toliau – ir Nutarimas).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nenagrinėjo dalies rašytinių įrodymų dėl medžiagų kilmės, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Byloje buvo pateikti išsamūs argumentai bei jų teisingumą pagrindžiantys įrodymai, jog 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaita–faktūra, 2020 m. liepos 10 d. Sutartis, UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir KRATC Bendradarbiavimo sutartis, KRATC Deklaracija bei krovinio vežimo važtaraščiai nepagrindžia aplinkybių teisingumo, kad pareiškėjo veiklos teritorijoje laikomų medžiagų kilmė yra šlakas ir pelenai (2021 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų 28–35 p.). Teismas nevertino šių aplinkybių ir nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nereikėtų vadovautis būtent atsakovo iniciatyva pateikta VGTU tyrimo išvada, kurioje buvo tiriama šlako ir pelenų cheminė sudėtis (atsakovų atsiliepimo priedas Nr. 17), ir kuri, pareiškėjo vertinimu, sudarė objektyvias galimybes palyginti mineralinės medžiagos ir pelenų bei šlako cheminę sudėtį bei tik tada spręsti, ar mineralinė medžiaga galėtų būti laikoma šlaku ir pelenais. Byloje nuosekliai buvo laikomasi pozicijos, jog atsakovas negalėjo taikyti Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų, pateikti įrodymai, kurie patvirtino, kad pareiškėjas buvo įsigijęs ne šlaką ir pelenus, tačiau mineralinę medžiagą, tačiau teismas darė išvadą, kad ,nepaisant to, kaip pats pareiškėjas vadina įsigytas medžiagas, jis negalėjo įsigyti nieko kito, kaip pelenus ir šlaką, nes tai patvirtina KRATC Deklaracija. Taigi byloje susiklostė situacija, jog susidarė prieštaravimai tarp pareiškėjo nurodytų rašytinių įrodymų bei KRATC Deklaracijos. Dėl šių priežasčių nėra akivaizdu, jog pareiškėjas vienareikšmiškai įsigijo šlaką ir pelenus. Šių argumentų teisingumą patvirtina aplinkybė, jog KRATC Deklaracija buvo surašyta 2018 m. balandžio 30 d., o mineralinė medžiaga įsigyta 2020 m. liepos 20 d., tai yra praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo Deklaracijos surašymo dienos. Minėta teismo išvada grįsta ne objektyviais rašytiniais įrodymais, tačiau prielaidomis ir spėjimais.

28. Pareiškėjas teigia, jog jo iniciatyva buvo atlikta lyginamoji analizė (pateikiama ir apeliaciniame skunde), kurios teismas nevertino ir nenagrinėjo dėl nežinomų priežasčių. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių ji yra eliminuojama (kodėl yra eliminuota VGTU tyrimo išvada, kadangi lyginamosios analizės veiksmus galėjo atlikti tiek teismas, tiek kiti proceso dalyviai). Jeigu teismas spręs, kad tai negali vienareikšmiškai patvirtinti nei vienos, nei kitos pozicijos teisingumo, tai turėtų būti taikomas negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas, tai yra, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog, atsakovui neigiant aplinkybes dėl mineralinės medžiagos įsigijimo ir įrodinėjant, kad pareiškėjas įsigijo šlaką ir pelenus, jiems ir teko įrodinėjimo našta pagrįsti šias aplinkybes objektyviais rašytiniais įrodymais, kurie į bylą ir nebuvo pateikti.

29. Pareiškėjas akcentuoja, jog nebuvo atlikti mineralinės medžiagos kaupo matavimo veiksmai. Byloje buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Privalomajame nurodyme nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti nepagrįstai, pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas. Siekiant nustatyti galimą pažeidimą dėl valymo įrenginių įrengimo, atsakovui teko pareiga įrodyti (užfiksuoti rašytiniame dokumente ar kitokia forma), jog galbūt teršiamas plotas yra didesnis kaip 0,01 ha. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, neviršijus 0,01 ha, valymo įrenginių įrengimas nėra privalomas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2778-790/2015). Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, jog iš fotonuotraukų galima vizualiai matyti, jog mineralinių medžiagų kaupo dydis viršija 0,01 ha. Tai tik bendro pobūdžio samprotavimas, grįstas spėjimu, kurio objektyvumo negali pagrįsti jokie byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nenurodė ir jokių papildomų kriterijų (pavyzdžiui, nėra nurodytas joks atskaitos taškas, kuriuo vadovaujantis būtų tariamai galima vizualiai išmatuoti mineralinių medžiagų kaupo dydį), kaip objektyviai yra įmanoma iš fotonuotraukų apskaičiuoti mineralinių medžiagų užimamą kaupo plotą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas į bylą buvo pateikęs matavimo aktą, kuriuo buvo atlikti mineralinių medžiagų kaupo matavimo veiksmai. Tačiau atsakovo rašytiniai įrodymai kėlė pagrįstas abejones dėl jo realumo (galimo suklastojimo, kuris buvo atskleistas administracinėje byloje (žr. rašytinių paaiškinimų 17–27 p.), todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog jokie matavimo veiksmai nebuvo atlikti (tačiau šias aplinkybes nutylėjo ir sprendime jų nenurodė)). Taigi buvo objektyvus pagrindas konstatuoti, jog Privalomasis nurodymas surašytas pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktą.

30. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nebuvo užfiksavęs aplinkybių dėl nuotekų užterštumo. Byloje buvo laikomasi pozicijos, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas neįvertinus aplinkybių, ar susidarančių nuotekų užterštumas neviršijo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte numatytų normatyvų. Atsakovas neslėpė aplinkybių, jog nebuvo atlikęs jokių privalomų veiksmų, kurie yra įtvirtinti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte. Tokia pozicija buvo deklaruojama 2021 m. vasario 17 d. patikrinimo akte (12.6)-PA-429.

Vien šiuo aspektu Privalomasis nurodymas pažeidė ne tik Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punktą, bet ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Teismo turimi įgaliojimai bei procesinės pareigos nagrinėjant administracines bylas yra išsamiai reglamentuotos bei apibrėžtos ABTĮ, tačiau teismas savo iniciatyva nusprendė nustatyti, jog viena iš mineralinėje medžiagoje esančių medžiagų – sulfatai –viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytus ribinius dydžius, nors atsakovo atstovas K. C., kuris deklaravo, jog turi itin didelę patirtį cheminių medžiagų tyrime, laikėsi priešingos pozicijos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas itin aiškiai nurodė, jog tyrimo išvados patvirtino, jog, įskaitant ir sulfatus, jie neviršijo jokių teisės aktuose numatytų ribinių dydžių. Taigi teismo sprendimo argumentų teisingumas prieštarauja atsakovo deklaruojamai pozicijai. Teismas to nepaisė bei savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl galimo susidarančių nuotekų viršijimo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte įtvirtintiems dydžiams, nors byloje tokie įrodymai neegzistavo. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte yra numatyta išimtis, jog jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų, nėra taikomas reikalavimas įrengti valymo įrenginius.

Taigi atsakovui teko ištirti nuo mineralinių medžiagų susidarančias nuotekas (o jos nebuvo tiriamos) bei jas ištyrus, įvertinti, ar jos neviršijo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytų dydžių. Nagrinėjamu atveju buvo tiriama pati mineralinė medžiaga (mineralinių medžiagų poėmio protokolas (žr. atsakovų atsiliepimo 8 priedą)). Pačioje tyrimo ataskaitoje nėra nurodyta, jog tyrimas tikslas buvo nustatyti cheminių elementų dydį susidarančiose nuotekose. Tyrimo išvadoje apskritai nėra nurodyta nei konkretaus tyrimo metodo (atskaitoje yra nurodoma, jog sulfatų tyrimo metodas yra „DIN EN ISO 10304-1:2009:07“, tačiau detaliau jokia tyrimo metodika nėra nurodoma), nei kokioje terpėje buvo gauti tyrimo rezultatai.

Dėl šių priežasčių iš tyrimo išvados nėra jokių galimybių nustatyti, ar susidarančios nuotekos galbūt viršijo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus dydžius. Teismo nurodyti argumentai dėl pažeisto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkto yra visiškai nepagrįsti. Teismas laikėsi formalios pozicijos, jog mineralinėje medžiagoje nustačius 578 mg/l sulfatų kiekį, tai savaime turėtų reikšti, jog analogiškas dydis turėtų būti ir nuotekose. Tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas. Atsakovas turėjo nustatyti aplinkybes, ar buvo pažeisti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte numatyti reikalavimai, ar susidarančios nuotekos neviršijo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytų dydžių, ir tik tada priimti sprendimą dėl valymo įrenginių įrengimo būtinumo.

Aplinkybė, jog atsakovas negalėjo nustatyti šių faktų ir / ar nežino kaip jas nustatyti, savaime nereiškia, jog atsakovas įgijo teisėtą pagrindą nustatyti įpareigojimą dėl valymo įrenginių privalomumo. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, nors jos itin aiškiai indikuoja atsakovo veiksmų neteisėtumą.

31. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netyrė aplinkybių dėl mineralinių medžiagų drėkinimo. Atsakovui panaikinus 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-33 (toliau – ir 2020 m. spalio 22 d. privalomasis nurodymas), buvo surašytas Privalomasis nurodymas, neatlikus jokių papildomų veiksmų ir nenustačius naujų aplinkybių. Nei Patikrinimo akte, nei 2020 m. spalio 22 d. privalomajame nurodyme nebuvo užfiksuoti jokie tariami pažeidimai dėl mineralinių medžiagų drėkinimo. Teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl tokių aplinkybių teisingumo ir pagrįstumo. Tačiau teismas į jas neatsižvelgė ir pareiškėjo keliamų abejonių neišsklaidė, tik formaliai konstatavo, jog tariamas pažeidimas egzistavo.

32. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nebuvo užfiksavęs asfalto dangos galimų pažeidimų. Byloje nurodytų argumentų teisingumas buvo grindžiamas Patikrinimo akto, Privalomojo nurodymo išvadomis, kuriose yra konstatuota, jog mineralinės medžiagos buvo saugomos ant kietos asfalto dangos, bei nebuvo nustatyti jokie galimi trūkumai, kurie galimai turėtų kelti grėsmes aplinkai. Vien šie teismo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys patikrinimo išvadoms. Abejones dėl galimai netinkamos asfalto dangos kėlė Bendruomenė, kuri nedalyvavo neplaninio patikrinimo procedūrose, nevertino asfalto dangos tinkamumo, šias išvadas konstatavo tik iš fotonuotraukų. Teismas nepaaiškino ir nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu buvo nustatyta, jog asfalto danga nėra tinkama, jeigu nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai šiuo aspektu.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepagrįstumo valymo įrenginiams įrengti, formaliai nurodė, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas tinkamai ir pagrįstai, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Pareiškėjas byloje nurodė konkrečius argumentus bei pateikė rašytinius įrodymus, tačiau teismo sprendime iš esmės nėra aišku, dėl kokių priežasčių Privalomuoju nurodymu nustatytas terminas atitinka teisėtumo kriterijų bei dėl kokių priežasčių nebuvo vertinamos aplinkybės dėl 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo termino valymo įrenginiams įrengti.

34. Pareiškėjo vertinimu, teismo argumentai dėl mineralinių medžiagų uždengimo yra nepagrįsti, nes mineralinių medžiagų uždengimo veiksmai buvo atlikti dėl priežasčių, jog 2020 m. spalio 22 d. privalomajame nurodyme buvo keliamos abejonės (užfiksuotas pažeidimas), jog buvo pažeistas Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8 punktas. Pareiškėjas įvykdė mineralinių medžiagų uždegimo veiksmus, Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes bei deklaratyviai nusprendė, jog uždengimo veiksmai buvo įvykdyti, siekiant kitų tikslų, nors pareiškėjo nuosekli pozicija rodė priešingas aplinkybes.

35. Pareiškėjo vertinimu, Privalomuoju nurodymu yra siekiama neproporcingos poveikio priemonės įvykdymo. Atsakovas, nors ir buvo konstatavęs, jog taikyta priemonė (mineralinių medžiagų išvežimas) neatitinka proporcingumo kriterijui keliamų reikalavimų, turėjo pareigą sudaryti objektyvias galimybes pašalinti 2020 m. spalio 22 d. privalomajame nurodyme nustatytus trūkumus, tačiau realiai šie veiksmai buvo neįgyvendinti. Privalomuoju nurodymu ir toliau netiesiogiai buvo siekiama visiškai neproporcingos priemonės įgyvendinimo – mineralinių medžiagų išvežimo iš pareiškėjo veiklos teritorijos, nesudarant net objektyvios galimybės pašalinti nustatytus trūkumus. Nėra jokių pagrindų spręsti, jog pareiškėjas turėjo alternatyvias galimybes įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o tai sudaro objektyvų pagrindą teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu.

36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas buvo įpareigotas užtikrinti neatlygintinį mineralinių medžiagų priėmimą, tačiau turimos pareigos nepaisė ir jos neįvykdė. Teismas nevertino įrodymų visumos bei, selektyviai atsižvelgęs tik į mineralinių medžiagų važtaraščius, sprendė, jog 1 mėnesio terminas yra pakankamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Teismas nenagrinėjo teiktų įrodymų nei dėl objektyvių kliūčių, kurios trukdė atlikti išvežimo veiksmus, nei aplinkybių, jog būtent pats atsakovas nusprendė užtikrinti neatlygintiną mineralinių medžiagų priėmimą, tačiau pats tokio sprendimo nepaisė ir jo neįvykdė.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą.

38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nenurodė, kuo vadovaujantis pelenai ir šlakas tapo mineraline medžiaga. Aplinkybė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas siekia iš mineralinės medžiagos sukurti pelenus ir šlaką, prieštarauja elementariai logikai, kadangi pelenai ir šlakas susidaro deginant atliekas, kaip numato Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai. Pareiškėjo įvardijamos mineralinės medžiagos sudėtyje aptinkama žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas, net gyvsidabris, arsenas ir cianidas. Palyginus pareiškėjo skunde nurodytoje lentelėje (skundo 19 p.) medžiagų cheminę sudėtį matyti, kad pareiškėjo įvardintos mineralinės medžiagos cheminiai elementai pavojingesni aplinkai ir žmonių sveikatai (arsenas, gyvsidabris, cianidas), jų nėra pelenuose ir šlake. Departamentas įrodė, kad pareiškėjo veiklos teritorijoje laikomas pelenai ir šlakas, tai patvirtina tarp KRATC ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2017 m. vasario 14 d. sudaryta sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad KRATC tiekia UAB „Fortum Heat Lietuva“ pelenus ir šlaką, kuris neaiškiomis aplinkybėmis pateko pas UAB „Raguvilė“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymo bei nenurodė jokio teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis pelenai ir šlakas tapo mineraline medžiaga.

39. Dėl neatliktų mineralinės medžiagos kaupo matavimo veiksmų atsakovas pažymi, kad patikrinimo metu buvo konstatuota, jog pelenai ir šlakas užima daugiau nei 0,01 ha teritorijos ploto, todėl Bendrovė nesilaiko Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatytų reikalavimų įsirengti paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginius, o tai sudarė pagrindus pareiškėją įpareigoti ištaisyti šiuos trūkumus arba mineralines medžiagas išgabenti iš veiklos teritorijos. Departamentas sutinka su teismo išvada, kad iš pateiktų fotonuotraukų vizualiai galima matyti, kad pelenų ir šlako kaupo plotas gerokai viršija 0,01 ha plotą, todėl pareiškėjas turėjo prievolę laikytis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatytų reikalavimų.

40. Atsakovas teigia, jog Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo pateikti alternatyvūs jo įvykdymo būdai. Departamentas neįpareigojo pareiškėjo įsirengti paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginius. Bendrovė galėjo pasirinkti jai priimtiną Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą.

41. Atsakovas nurodo, kad 2021 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. (12.6)-PA-429 nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Privalomojo nurodymo įteikimo metu nustatyta, jog pelenų ir šlako kaupas užima 0,06 ha. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalis suteikia teisę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Įstatyme įtvirtintas aplinkos apsaugos principas – aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga, todėl vienas iš esminių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų – prevencijos principas, įtvirtintas Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, kurio paskirtis yra ne tik užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, bet ir siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

42. Dėl neužfiksuotų asfalto dangos galimų pažeidimų atsakovas pažymi, kad šias aplinkybes paneigia teisme pateiktos fotonuotraukos. Departamentas įvertino, kad asfalto danga turi nuolydį nuo pelenų ir šlako kaupo link valstybinėje žemėje esančios daubos, todėl, esant tam tikroms oro sąlygoms, cheminės medžiagos su nuotekomis gali patekti į paviršinius ir gruntinius vandenis. Visiškai nelogiški pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo įvertintas asfaltas, esantis po pelenais ir šlaku. Iš fotonuotraukų matyti, kad dalis pelenų ir šlako kaupo liko neuždengta (atkasus sniegą rasta nedengta kaupo dalis) – pelenai ir šlakas turi kontaktą su oru ir gruntu, o, iškritus gausiam sniegui ir vykstant atodrėkiui, nuotekos iš pelenų ir šlako kaupo, nuo pelenais ir šlaku užterštos teritorijos sutekės į nukasto grunto duobę bei užterš gruntą ir paviršinius vandenis.

43. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas nenagrinėjo argumentų dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepagrįstumo valymo įrenginiams įrengti, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Departamentas neįpareigojo pareiškėjo įrengti valymo įrenginius, o krovinio važtaraščiai patvirtina, jog pareiškėjas per vieno mėnesio terminą turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų įvykdyti Privalomąjį nurodymą – pašalinti pelenus ir šlaką išvežant į įmonę, turinčią teisę juos naudoti ar šalinti. Pareiškėjas akcentuoja pasirinktą Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, įrengiant valymo įrenginius, tačiau visiškai nepasisako, kodėl jis nepasirinko alternatyvaus Privalomojo nurodymo įvykdymo būdo. Pareiškėjas tik pateikė komercinius pasiūlymus, kurie neva patvirtina Privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi į KRATC dėl pelenų ir šlako pridavimo, nors iš šios bendrovės būtent ir buvo paimtas pelenai ir šlakas, taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į UAB „Redus LT“, kad pelenai ir šlakas būtų perduotas į įmones, turinčias teisę juos naudoti ar šalinti. Pareiškėjas turėjo galimybę veiklos teritorijoje pasistatyti sandarius konteinerius, juose laikyti pelenus ir šlaką bei per jam priimtinus terminus įsirengti valymo įrenginius.

44. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas plačiai pasisako apie 2020 m. spalio 22 d. privalomąjį nurodymą, kuris buvo panaikintas Departamento direktorės sprendimu ir perduotas jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Departamentas nepasisako šiuo klausimu, kadangi 2020 m. spalio 22 d. privalomasis nurodymas nebuvo teisme nagrinėjamos bylos dalykas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti. Bendruomenė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašomas prijungti Nutarimas neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, todėl prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl minėto nutarimo prijungimo prie bylos.

46. Bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes bei argumentus, susijusius su pareiškėjo skundu, sutinka su teismo išvada, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad pareiškėjo sandėliuojama medžiaga yra pelenai ir šlakas, ir teigia, kad pareiškėjo atlikta lyginamoji analizė yra niekinė, joje lyginami absoliučiai nelyginami dalykai, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo ja grindžiamais pareiškėjos akivaizdžiai nereikšmingais ir nepagrįstais teiginiais. VGTU tyrimo išvada buvo įrodinėjamos antraeilės (šalutinės) bylos aplinkybės. Todėl vien tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė, kodėl nesiremia pareiškėjo nurodytu (atsakovo į bylą pateiktu) įrodymu ir pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto, pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo.

47. Bendruomenė nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl nuotekų užterštumo aplinkybių neužfiksavimo ir kad pareiga nustatyti nuotekų užterštumą tariamai teko atsakovui ir Inspekcijai. Pareiškėjas nepagrįstai ir nesąžiningai akcentuoja tik vieną padarytą pažeidimą, nutylėdamas Privalomajame nurodyme konstatuotus kitus pažeidimus (pareiškėjas byloje net neginčijo kai kurių padarymo). Teisinis reglamentavimas suponuoja vienintelę išvadą – asmenims (taigi ir pareiškėjui), išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką ar planuojantiems jas išleisti, pirmiausia tenka pareiga surinkti susidarančias nuotekas. Tik tai atlikus galimi tolesni nuotekų tvarkymo veiksmai – susidarančių nuotekų apskaita, laboratorinė kontrolė (t. y. nuotekų (ne)užterštumo tyrimai), valymas ir išleidimas į aplinką. Neįvykdžius pirmo nuotekų tvarkymo veiksmo (jų nesurinkus), objektyviai neįmanoma tinkamai įvykdyti visas kitas teisės aktais nustatytas su nuotekų tvarkymu susijusias asmenims tenkančias pareigas. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad pareiškėjo veiklavietėje gamybinės nuotekos nesurenkamos ir nevalomos, kaip tai yra numatyta Reikalavimų 14 punkte, Nuotekų tvarkymo reglamente. Pareiškėjas ginčijo jam nustatytą pareigą įrengti nuotekų valymo įrenginius, tačiau neginčijo fakto, kad veiklavietėje nėra įrengęs susidarančių nuotekų surinkimo sistemos. Pareiškėjas du atskirus nuotekų tvarkymo veiksmus (surinkimą ir valymą) sutapatina nesant tam jokio pagrindo. Nurodymas įrengti valymo įrenginius pareiškėjui nėra tiesiogiai nustatytas ir Privalomajame nurodyme, nepaisant to, pareiškėjas visais būdais bando sudaryti tokį įspūdį.

48. Bendruomenė nurodo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, pelenų ir šlako laikymas ant kietos (asfaltu dengtos) dangos savaime neužtikrina, kad pelenuose ir šlake esančios medžiagos nepatektų ir negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis ar kitaip nepatektų į aplinką. Pagal Paviršinių nuotekų reglamento 13 punktą, galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų nuo jų ant šalia esančių teritorijų ir nuo šalia esančių teritorijų ant jų nepatektų vanduo. Ginčo atveju nebuvo ir nėra įrengtos priemonės, galinčios užtikrinti paviršinių nuotekų nenutekėjimą ant šalia esančių teritorijų.

49. Bendruomenės nuomone, ne Inspekcijai ir ne atsakovui, o pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo veiklavietėje susidarančiose nuotekose koncentracijos atitinka nustatytus reikalavimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas, išleidžiantis nuotekas į gamtinę aplinką, teisės aktų nustatyta tvarka būtų vykdęs medžiagų kontrolę: atlikęs laboratorinius tyrimus, laboratorinę kontrolę, pateikęs tyrimų rezultatus ir bandymų protokolus. Bendrovė nesurinkinėjo nuotekų, nekontroliavo jų užterštumo ir jų nevalė. Būtent tai ir visiškai pagrįstai yra nustatyta ir konstatuota tiek Patikrinimo akte, tiek Privalomajame nurodyme.

50. Bendruomenė nurodo, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog kaupo plotas yra gerokai didesnis nei 0,01 ha plotas, nuotraukose kaupo fone matyti (duomenys neskelbtini) gyventojos gyvenamasis namas, taip pat sunkioji technika, transporto priemonė, kiti objektai, su kuriais lyginant, akivaizdžiai matyti, kad kaupas yra itin didelis, visi paminėti objektai yra maži arba labai maži, lyginant su nuotraukose užfiksuotu kaupu, dėl to teismas pagrįstai sprendė šią aplinkybę esant nustatytą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad po pelenų ir šlako kaupu esanti asfalto danga galėtų būti kitokia (t. y. geresnės kokybės). Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad teršalai į aplinką patenka ne tik ir ne tiek per po kaupu esančią dangą (jos plotą), bet per aplink kaupą esančias vietas. Nuotraukoje matyti didelis pareiškėjui priklausančios aikštelės plotas; šiame plote matomi dangos įtrūkimai nėra pavieniai – jų yra daug, jie dideli, išsidėstę per visą nuotraukoje matomą plotą; asfaltas aikštelėje įrengtas seniai (daugiau nei prieš kelis dešimtmečius), niekada nebuvo remontuotas, aikštelės danga nebuvo keista ar remontuojama, pareiškėjas neatliko jokių darbų asfalto dangos sandarumui užtikrinti. Todėl pelenuose ir šlake esančios taršios, pavojingos ir dėl to kontroliuojamos cheminės medžiagos su nuotekomis gali patekti ir patenka visomis nuo kaupo kryptimis, tiek per vietas, esančias už kietos dangos ribų, tiek ir per pačią aplink kaupą esančią kietą dangą. Aplinkybė, kad šiuos argumentus ir įrodymus pateikė ne atsakovas, o Bendruomenė, nesudaro pagrindo paneigti teismo pagrįstai nustatytas aplinkybes.

51. Bendruomenė nurodo, kad Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ilgesni kaip 6 mėnesių terminai gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai. Šiuo atveju nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, kad, esant alternatyviam Privalomojo nurodymo įvykdymo būdui, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra proporcingas ir protingas. Teismas, vertindamas pareiškėjui nustatytą terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, atsižvelgė ir įvertino tai, kad, pagal Įstatymo nuostatas, privalomuoju nurodymu paprastai skiriamas ne ilgesnis nei vieno mėnesio įvykdymo terminas, kad ilgesnis terminas gali būti nustatomas tik atskirais, išimtiniais atvejais. Teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo pateikti alternatyvūs jo įvykdymo būdai.

52. Bendruomenė visiškai nepagrįstais laiko pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Inspekcija buvo tariamai įpareigota užtikrinti neatlygintinį pelenų ir šlako priėmimą kitose įmonėse. Toks atsakovo ankstesnio (2020 m. lapkričio 19 d.) sprendimo interpretavimas ne tik neturi jokio pagrindo, neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Atsakovo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad Inspekcija privalo neatlygintinai užtikrinti pelenų ir šlako iš pareiškėjo paėmimą (priėmimą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 ir Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė Privalomojo nurodymo ir Sprendimo panaikinimo pagrindų ir atmetė pareiškėjo skundą.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. A11.-584-586/2021, kurį prašo pridėti prie bylos medžiagos.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, būtent joje turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, paaiškinimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

57. Pareiškėjo pateiktas Nutarimas buvo gautas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Prašomas pridėti Nutarimas yra įsiteisėjęs, joje nurodoma informacija yra susijusi su šioje byloje esančių aplinkybių vertinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo prašymą ir prideda Nutarimą prie bylos.

58. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

59. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

60. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 56 str. 5 d.) (žr., pvz., 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-637-261/2017). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra tai, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nenagrinėjo byloje esančių rašytinių įrodymų dėl medžiagų kilmės (VGTU tyrimo išvados, pareiškėjo skunde pateiktos pelenų ir šlako ir mineralinės medžiagos lyginamosios analizės), nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo rašytinių įrodymų ir KRATC Deklaracijos ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas įsigijo šlaką ir pelenus. Dėl įrodymų vertinimo apimties pažymėtina, kad teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3377-261/2017).

Tiek VGTU tyrimo išvada, tiek pareiškėjo skunde pateikta lyginamoji analizė yra įrodymai, kurie yra vertinami kartu su kitais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas iš KRATC negalėjo atsivežti kitų medžiagų, jis galėjo atsivežti tik pelenus ir šlaką. Tokią išvadą suponuoja byloje esantys įrodymai: KRATC Deklaracija, kurioje nurodyta, jog produktas, kurio identifikacinis kodas 2621, yra šlakas bei pelenai; 2020 m. liepos 10 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 95, sudaryta tarp UAB „Redus LT“ ir UAB „Raguvilė“, 2020 m. liepos 21 d.

Krovinio važtaraštis Nr. 006550 pagal 2020 m. liepos 10 d. sutartį, UAB „Redus“ 2020 m. rugsėjo 10 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Teisinio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad KRATC Deklaracija buvo surašyta 2018 m. balandžio 30 d., o mineralinė medžiaga įsigyta 2020 m. liepos 20 d. Prie bylos pridėtas Nutarimas patvirtina, kad KRATC yra išduotas TIPK leidimas Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 atliekų tvarkymo veiklai vykdyti. Nutarime nurodyta, kad, pagal šį leidimą, yra numatoma vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš bendro atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas, bei paruošimą tolimesniam naudojimui.

Nutarime, be kita ko, pažymėta, jog KRATC priima iš UAB „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus ir šlaką, kuriuos apdoroja, o po pelenų (šlako) apdorojimo gaunama mineralinė medžiaga yra iš esmės tie patys pelenai (šlakas), tik be metalo atliekų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad byloje esantys įrodymai, rašytiniai paaiškinimai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjas įsigijo pelenus ir šlaką.

62. Privalomajame nurodyme nustatyta, kad UAB „Raguvilė“, laikydama pelenus ir šlaką veiklavietėje atviroje aikštelėje, neužtikrina, kad, esant įvairioms gamtinėms sąlygoms, pelenų ir šlako nenešiotų vėjas, nevalo ir nekontroliuoja nuo UAB „Raguvilė“ veiklavietės teritorijos į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų (medžiagų), kurių didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK) kontrolę nustato teisės aktai; neįrengusi paviršinių nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno) bei neįrengusi paviršinių nuotekų valymo įrenginių, UAB „Raguvilė“ pažeidė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8, 13, 14 punktų reikalavimus, Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies reikalavimus ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 14 ir 15 punktų reikalavimus. Šie Privalomajame nurodyme nustatyti pažeidimai patvirtinti ginčijamu Sprendimu.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas savo veikloje privalėjo vadovautis Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimais, be kita ko, vengti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai (7 p.), pelenus ir šlaką tvarkyti taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis ar kitaip nepatektų į aplinką (8 p.), imtis atitinkamų veiksmų, siekiant sumažinti jų galimą dulkėjimą (13 p.), užtikrinti nelaidžią vandeniui dangą, gamybines nuotekas tvarkyti vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu (14 p.).

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas netyrė aplinkybių dėl mineralinių medžiagų drėkinimo, nebuvo užfiksavęs asfalto dangos galimų pažeidimų, šiuo aspektu pažymėtina, kad šaliai, nesutinkančiai su įrodymų vertinimu, tenka pareiga paneigti teismo atliktą įrodymų vertinimą, teikiant naujus įrodymus ar nurodant jų buvimo vietą. Nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina įrodymų pakankamumą, kadangi, vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1052-261/2017).

Iš Patikrinimo akto bei Privalomojo nurodymo turinio, byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog pareiškėjas pelenus ir šlaką sandėliavo atviroje vietoje – jo veiklos teritorijoje esančioje aikštelėje, neuždengtus ar kitaip apsaugotus nuo aplinkos daromo poveikio. Nors byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dirbtinai ar natūraliai drėkino sandėliuojamas medžiagas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog buvo sudarytos sąlygos, kad pelenai bei šlakas bus išpustyti vėjo ir pateks į gretimybėje esančius žemės sklypus ir gyvenamąsias teritorijas.

Paties pareiškėjo atsakovui pateiktos nuotraukos apie pelenų ir šlako uždengimą patvirtina, kad atviros aikštelės, kurioje yra sandėliuojamos medžiagos, paviršius yra asfaltuotas kieta danga, tačiau jis yra akivaizdžiai paveiktas laiko ir natūralių atmosferos reiškinių, nes asfalto danga yra suskeldėjusi, aptrupėjusi, iš joje esančių plyšių matyti išaugusi žolė, todėl akivaizdu, kad atviros aikštelės paviršiaus danga nėra vientisa. Taigi atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su medžiagų drėkinimu bei neužfiksuotais asfalto dangos pažeidimais.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8, 13 ir 14 punktus.

64. Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškėjo padarytus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 ir 18 punktų pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte įtvirtinta, jog paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo atlikti mineralinės medžiagos kaupo matavimo veiksmai, o pirmosios instancijos teismas savo išvadoms pagrįsti nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kaip yra įmanoma iš byloje pateiktų fotonuotraukų objektyviai apskaičiuoti mineralinių medžiagų užimamą kaupo plotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaupo plotas yra užfiksuotas ir kitais byloje esančiais dokumentais, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d. apžiūros akte Nr. TVR16-JOAA-202-20 nurodyta, kad buvo atlikti preliminarūs supilto kaupo matavimai: supilto kaupo plotis – 14 metrų, ilgis, kurį patikslino apžiūroje dalyvavęs UAB „Raguvilė“ direktorius, – 46 metrai, supiltų šlako – pelenų kaupo užimamas plotas 644 kv. m, arba 6,44 arai, arba 0,0644 ha. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, ir byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pelenų ir šlako kaupo plotas viršija 0,01 ha plotą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl kaupo užimamo ploto, dangos pažeidimų, nepateikė naujų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, o tik pateikė kitokį savo požiūrį į byloje surinktus įrodymus bei jų vertinimą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu yra teisėta ir pagrįsta.

66. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15, 18 punktais, Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies sąrašu B2, įvertino byloje esančią 2020 m. spalio 8 d. tyrimo ataskaitą ir nustatė, kad pareiškėjo veiklavietėje sandėliuojamuose pelenuose bei šlake esančių sulfatų koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, susidarančių nuotekų užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas nebuvo užfiksavęs aplinkybių dėl nuotekų užterštumo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl galimo susidarančių nuotekų viršijimo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte įtvirtintiems dydžiams, nors byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktu, atsakovui tenka pareiga ištirti susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą ir nustatyti, ar jis viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik 2020 m. spalio 8 d. tyrimo ataskaitoje, kurioje iš esmės pateikta kaupe esančios medžiagos cheminė sudėtis, nurodytų duomenų išvardijimas negali būti pripažįstamas pakankamu, siekiant pagrįsti nuotekų užterštumą.

Atsakovas Patikrinimo akte, be kita ko, nurodė, kad eliuato mėginyje (tirpale, turinčiame iš absorbento išplautų medžiagų) nustatytos šių cheminių elementų koncentracijos: chloridai – 295 mg/l; sulfatai – 578 mg/l; chromas – 41,8 μm/l; varis – 28,7 μm/l), tačiau, nepaisant to, kad šios medžiagos įtrauktos į Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B1 ir B2 Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK) sąrašus, atsakovas nepagrindė, kad susidarančių nuotekų užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Privalomajame nurodyme nurodytas Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktų reikalavimų pažeidimas nėra pagrįstas, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad susidarančių nuotekų užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus. Taigi darytina išvada, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą pareigą individualų administracinį teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Privalomojo nurodymo dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktų reikalavimus, yra neteisėta ir nepagrįsta.

67. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. gruodžio 30 d. Sprendimu paliko Inspekcijos Privalomąjį nurodymą nepakeistą. Šia teismo nutartimi nepagrįsta pripažinus Privalomojo nurodymo dalį, jog pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktų reikalavimus, atitinkamai pripažintina nepagrįsta Departamento Sprendimo dalis, kurioje pripažinta, kad minėta Privalomojo nurodymo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

68. Atsižvelgdama į tai, kad nei Patikrinimo akte, nei Privalomajame nurodyme, nei Sprendime atsakovas nedetalizavo, kurių medžiagų išleidimas į aplinką reiškia didžiausios leidžiamos koncentracijos viršijimą, nenurodė tai pagrindžiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiklavietėje sandėliuojamuose pelenuose bei šlake esančių sulfatų koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, todėl teritorijoje susidarančių nuotekų užterštumas viršija Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus, ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažįsta neteisėta ir nepagrįsta.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino valymo įrenginiams įrengti, bei teigia, kad Privalomuoju nurodymu yra siekiama neproporcingos poveikio priemonės įvykdymo. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu, atsižvelgė į tai, kad Privalomajame nurodyme pateikti alternatyvūs Privalomojo nurodymo įvykdymo būdai – pašalinti pelenus ir šlaką, išvežant į įmonę, turinčią teisę juos naudoti ar šalinti, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus ir šlaką pareiškėjo veiklavietės teritorijoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tik vieną iš alternatyvų (pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš veiklavietės į įmones, turinčias teisę pelenus ir šlaką naudoti ar šalinti), tačiau nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie suteiktų pagrindą kitaip vertinti aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo įvykdymo termino proporcingumu ir atitiktimi protingumo kriterijui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš Privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų per nustatytą vieno mėnesio terminą.

70. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2020 m. spalio 22 d. privalomuoju nurodymu, neatlygintinu mineralinių medžiagų priėmimu, nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

71. Pažymėtina, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4, 7 ir 8 punktais, nurodant du galimus jo įvykdymo būdus: 1) pašalinti 1455,44 t pelenų ir šlako iš pareiškėjo veiklavietės į įmones, turinčias teisę naudoti ar šalinti pelenus ir šlaką; arba 2) įdiegti priemones, kuris užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus – šlaką pareiškėjo veiklavietės teritorijoje. Šia teismo nutartimi konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų 8, 13 ir 14 punktus, Privalomajame nurodyme suformuluoti nurodymai pareiškėjui laikytini teisėtais ir pagrįstais.

72. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant Inspekcijos Privalomojo nurodymo dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktų reikalavimus, ir Departamento Sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog Privalomojo nurodymo dalis, kad pareiškėjas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktų reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta. Kitos Privalomojo nurodymo ir Departamento Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

73. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

74. Nors pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau, netenkinus Bendrovės reikalavimų panaikinti Privalomajame nurodyme pareiškėjui nustatytus nurodymus, kuriais pareiškėjas įpareigotas pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš UAB „Raguvilė“ veiklavietės į įmones, turinčias teisę pelenus ir šlaką naudoti ar šalinti, arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą, sandėliuojant pelenus – šlaką UAB „Raguvilė“ veiklos teritorijoje, taip pat netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo Sprendimo dalį, kuriuo Privalomajame nurodyme suformuluoti nurodymai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, darytina išvada, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

75. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) bendruomenė pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 988,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 359,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 629,20 Eur už paaiškinimų dėl Bendrovės 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymo ir papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui). Bendruomenė patirtas išlaidas grindžia 2020 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartimi, 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita–faktūra APB Nr. 0731/21 ir 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita–faktūra APB Nr. 0834/21. Minėti dokumentai patvirtina, jog Bendruomenė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2021 m. birželio 7 d. advokatų profesinei bendrijai EUROLEX sumokėjo 2 359,50 Eur, o už paaiškinimų parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui 2021 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 629,20 Eur.

76. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neplaninis patikrinimas pareiškėjo veiklos teritorijoje buvo pradėtas Bendruomenės iniciatyva, taip pat Bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, kad galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

77. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).

78. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą Bendruomenė sumokėjo 2021 m. birželio 7 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualūs 2020 m. IV ketvirčio duomenys apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1 524,2 Eur.

79. Kaip jau paminėta, Bendruomenė advokatų profesinei bendrijai EUROLEX už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2 359,50 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Taigi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus galimas priteisti užmokestis yra 1 981,46 Eur (1 524,2 x 1,3), t. y. Bendruomenės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį.

80. Bendruomenė taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo advokatų profesinei bendrijai EUROLEX už paaiškinimų parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Šios išlaidos apmokėtos 2021 m. lapkričio 3 d. (2021 m. IV ketvirtis), todėl yra aktualūs 2021 m. II ketvirčio duomenys apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1 566,4 Eur.

81. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.). Taigi už paaiškinimų parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui maksimalus priteistinas užmokesčio dydis siekia 626,56 Eur (1 566,4 x 0,4), t. y. Bendruomenės prašoma priteisti suma už paaiškinimų parengimą ir pateikimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistino užmokesčio dydį.

82. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos.

83. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovas advokatas D. V. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teikė paaiškinimus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme savo iniciatyva pateikė atsiliepimą į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo, Bendruomenės prašymas priteisti iš pareiškėjo UAB „Raguvilė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies ir iš pareiškėjo UAB „Raguvilė“ trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) bendruomenei priteisiamas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“ pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 15 punkto reikalavimus. Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ dalį, kuria pripažinta, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“ pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo B dalies ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 15 punkto reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta. Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ dalį palikti nepakeistą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai (duomenys neskelbtini) bendruomenei iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ 1 300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė