2020-03-25 Nr. AB-5970-3-65-3-00198-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-160-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.7; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2–8), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji siekia tęsti jos mirusio sutuoktinio P. K. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 80,12 ha žemės procesą. NŽT 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimais P. K. atkūrė nuosavybės teises į 47,7263 ha žemės. Pareiškėja 2017 m. gegužės 26 d. atvyko į NŽT Anykščių skyrių atsiimti žemės nuosavybės dokumentų. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. pareiškėjai pateikė pasiūlymą nupirkti iš jos žemę, tačiau, pareiškėjai nesutikus, D. P. pareiškė, kad ji tos žemės negalės gauti, kadangi žemė bus suteikta kitiems asmenims. Tuomet pareiškėja pareiškė, kad, nesant galimybės gauti žemės natūra, ji sutinkanti žemę gauti kitoje vietoje. Pareiškėja, pajutusi spaudimą pasirašyti pareiškimą, patarimo paklausė jos lydėjusio giminaičio, kuris patarė pasirašyti NŽT Anykščių skyriaus vedėjui reikalingą dokumentą. NŽT Anykščių skyriaus darbuotoja pareiškėjos giminaičiui padiktavo pareiškimo tekstą, kurį ji ir pasirašė, tačiau teksto turinio dėl susijaudinimo nebeprisimena. Vėliau pareiškėja paskambino į NŽT Anykščių skyrių ir prašė nuosavybės teises į žemę atkurti natūra.

3. Pareiškėja 2017 m. birželio 9 d. gavo skundžiamą Sprendimą ir 2017 m. birželio 1 d. Pažymą Nr. 38PAŽ1-6 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjos teigimu, NŽT sprendimas atkurti nuosavybės teises už natūra negrąžinamą žemę atlyginant pinigais neatitinka pareiškėjos tikrosios valios, nes jos pareiškimas buvo išgautas, ją suklaidinus ar net apgavus bei darant poveikį. Pareiškėja 2017 m. birželio 21 d. pareiškimu atšaukė jos vardu surašytą 2017 m. gegužės 26 d. prašymą išmokėti kompensaciją pinigais, nurodžiusi, kad jis neatitinka pareiškėjos valios, pareiškėja pareiškė, kad ji siekia, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra arba kitoje vietoje (duomenys neskelbtini) ar kitoje kadastro vietovėje.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) reikalavimus. NŽT Anykščių skyrius registruotu laišku pareiškėjai nepranešęs apie galimybę nuosavybės teises į žemę atkurti natūra ir nepasiūlęs pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 19, 24, 27, 28 punktus. NŽT, nustačiusi, kad negalima nuosavybės teisių atkurti natūra, pareiškėjai nepasiūlė rinktis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ar kitoje kadastro vietovėje ir taip pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 29 punktą. Pareiškėja nuosekliai siekė nuosavybės teises į žemę atkurti natūra, t. y. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais, išskyrus pinigus. NŽT Anykščių skyriaus darbuotojai, pažeisdami VAĮ 3 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 27 ir 102 punktus, neleistinai kišosi į pareiškėjos apsisprendimo laisvę, teisės aktais nenumatytais ir neatitinkančiais būdais spaudė pareiškėją ir pažeidė jos teisę laisvai pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. NŽT Anykščių skyrius vykdė teisės aktuose nenumatytą susitikimą su pareiškėja ir taip išgavo pareiškimą, reikalingą Sprendimui priimti. Pareiškėja nebuvo informuota, kad žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, vertinama kaip miškas, todėl buvo nesilaikyta VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 16, 19, 28, 29 punktų reikalavimų ir pažeista pareiškėjos teisė gauti informaciją ir pasirinkti nuosavybės teises į žemę, apsodintą ir apaugusią mišku, atkurti natūra. NŽT Anykščių skyrius nesilaikė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 16, 19, 37, 38, 82, 94 punktų reikalavimų ir negavo pareiškėjos sutikimo pakeisti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą ar atsisakymo nuo ankstesnio prašymo.

5. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. pareiškime trūksta Tvarkos 9 punkte nurodytų rekvizitų, jis išgautas neteisėtai ir neatspindi pareiškėjos tikrosios valios. Taip pat nei skundžiamame Sprendime, nei lydraštyje nėra nurodyta aiškiai suprantama apskundimo teismui tvarka, todėl buvo pažeista VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostata bei principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įstatymo viršenybės principas.

6. Atsakovas NŽT, atstovaujamas Anykščių skyriaus, atsiliepime (I t., b. l. 69–71) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K., K. nuosavybės teisėmis valdytą 80,12 ha žemės, esančios Anykščių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, atkuriamos jo sūnui P. K.. Nustačius laisvos ir neužimtos žemės plotą, NŽT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38S-116-(14.38.3.), 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 38S-12-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 38S-15-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 38S-18-(14.38.3.) P. K. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko 47,7263 ha žemės. Liko neatkurta į galimą grąžinti 0,1195 ha žemės plotą, kuriam yra rengiami dokumentai atkurti nuosavybės teises. Šiame žemes sklype yra pastatas-žolės miltų agregato pastatas, priklausantis N. K., P. A., M. S., E. S..

8. Atsakovas pažymėjo, kad 1999 m. kovo 1 d. P. K. ir J. K. skirtame Anykščių žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. K-30 nurodyta, kad iš 80,02 ha žemės natūra galima grąžinti apie 40 ha žemės (duomenys neskelbtini) k. Šiame rašte nurodyta, kad apie 40 ha yra priskirti valstybės išperkamai žemei, už šią žemę galima atkurti nuosavybės teises suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam kitoje vietoje arba kompensuojant pinigais. Utenos apskrities viršininko administracija 2003 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (3.18)-10-216 „Dėl žemės grąžinimo“ P. K. paaiškino, kad iš 80,02 ha žemės natūra galima grąžinti apie 48,02 ha žemės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimuose, likęs žemės plotas užimtas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų namų valdomis ir asmeninio ūkio žeme, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei. NŽT 2004 m. birželio 8 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-K-419-886 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ P. K. taip pat nurodyta, kad apie 32 ha žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei bei, kad P. K. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, todėl pareiškėja nepagrįstai skunde nurodė, kad jai (jos sutuoktiniui P. K., mirusiam (duomenys neskelbtini)) raštu nebuvo pranešta apie kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

9. Atsakovas nurodė, kad piniginių lėšų (19 674 Eur), išmokamų kaip atlyginimas už 32,2742 ha valstybės išperkamai priskirtos žemės, suma buvo apskaičiuota, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Pareiškėja į Sprendimo priėmimo procedūrą nebuvo pakviesta, nes ji 2017 m. gegužės 26 d. parašė prašymą nuosavybės teises atkurti išmokant kompensaciją pinigais. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už valstybės išperkamą žemę kitaip nei pinigais kompensuoti nėra galimybės (teisės aktų nustatytais terminais P. K. nebuvo pakeitęs valios dėl atkūrimo būdo, o galima grąžinti natūra žemė paženklinta) ir nesant P. K. prašymo (sutikimo), už valstybinės žemės išperkamos žemės 32,2742 ha plotą būtų kompensuojama pinigais.

10. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja nebuvo informuota, jog žemė, į kurią ji pageidauja atkurti nuosavybės teises, vertinta kaip miškas, nurodė, kad Pažyma yra taisytina ir artimiausiu metu bus priimtas įsakymas, kuriuo ši pažyma bus pakeista, nurodant, kad valstybės išperkamos žemės 32,2742 ha plotas įvertintas 19 674 Eur.

11. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamo Sprendimo forma ir Pažymos forma yra Tvarkos 3 ir 5 priedai. Kadangi sprendimo formoje apskundimo tvarka nenurodyta, apskundimo tvarka buvo nurodyta Anykščių skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašte Nr. 38SD-2177-(14.38.105.) „Dėl sprendimo nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“, kuriuo ir buvo siunčiamas skundžiamas Sprendimas.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu (II t., b. l. 164–177) pareiškėjos skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. A. K. sutuoktinis P. K., P. 1991 m. spalio 30 d. tuometinei Anykščių rajono Anykščių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo P. K., K. valdytą žemę. Pretendentas prašyme nurodė, kad buvęs savininkas valdė 80,02 ha žemės, esančios Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

13.2. P. K., K. mirė (duomenys neskelbtini), P. K., P. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinė yra pareiškėja A. K..

13.3. NŽT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38S-116-(14.38.3.), 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 38S-12-(14.38.3.), 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 38S-15-(14.38.3.) ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 38S-18-(14.38.3.) P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko 47,7263 ha žemės, perduodant natūra 13 sklypų, esančių Anykščių rajono savivaldybėje, Anykščių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nagrinėjant bylą, duomenų dėl šių sprendimų kilusių ginčų nepateikta.

13.4. NŽT 2017 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“, kuriuo pretendentui atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko 32,2742 ha žemės, už ją atlyginant pinigais ir išmokant 19 674 Eur (1 ir 1.5 punktai). Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į pretendentui tenkančią 0,1195 ha ploto žemę bus atkurtos vėliau.

13.5. NŽT P. K. nuosavybės teises į buvusio savininko 0,1195 ha žemės atkūrė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 38S-35-(14.38.3.) ir pretendentui natūra grąžino žemės sklypą Nr. 6-6, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Anykščių rajono savivaldybėje, Anykščių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, spręsdamas dėl P. K. valdytos žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai, analizavo Anykščių rajono savivaldybės Anykščių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose esančios P. K. turėtos žemės situacijos schemą, bei darė išvadą, kad jos duomenys patvirtina, jog dalis buvusio savininko P. K. valdytos žemės užimta fizinių asmenų namų valdomis, asmeninio ūkio žemės sklypais, rajoniniu keliu Nr. 1221 (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono savivaldybės vietiniu keliu Nr. A-79. P. K. natūra grąžinti sklypai patenka tiek į buvusio savininko P. K. valdytos žemės teritoriją, kuri Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 10-08-47 buvo suprojektuota kaip natūra pretendentui P. K. grąžinamas 37,53 ha ploto žemės sklypas Nr. 329, tiek ir į kitą buvusio savininko valdytą žemės teritoriją. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 32,2742 ha buvusio savininko P. K. valdytos žemės yra priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai ir todėl natūra negali būti grąžinama, už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

15. Teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo parinkimo, analizavo Atkūrimo įstatymo nuostatas, susijusias su valios dėl atlyginimo būdo pakeitimu, bei nurodė, kad prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią nustatytas terminas iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti valią arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis. Teismas nurodė, kad valstybės įgaliotai institucijai nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) numatytas sąlygas, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

15.1. Teismas, įvertinęs Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 1 d. rašto, Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 6 d. rašto Nr. (3.18)-10-216 „Dėl žemės grąžinimo“ turinį, sprendė, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog pretendentas P. K., kuriam buvo suteikta informacija, kad nėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą į tam tikrą dalį buvusio savininko valdytos žemės grąžinti natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. apie pasirinktą kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą raštu Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui nepranešė.

15.2. Anykščių žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 14 d., t. y. po 2003 m. balandžio 1 d., P. K. parengė pranešimą „Dėl žemės grąžinimo“, kuriame pretendentui buvo išaiškinta, kad į buvusio savininko valdytos 32,10 ha žemės nuosavybės teisės natūra nebus atkuriamos, kadangi ši žemė užimta valstybės išperkamai žemei priskiriama žeme - (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų namų valdomis ir asmeninio ūkio žeme, bei nurodyti būdai, kuriai yra atlyginama už valstybės išperkamą žemę.

15.3. Teismas sprendė, kad NŽT nepažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pagrindinės procedūrinės taisyklės: pretendentui P. K. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino buvo pranešta, kokia buvusio savininko valdytos žemės dalis priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai, ir išaiškinta, kokiu būdu bus atkurtos nuosavybės teisės į ją; nurodytos tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmusios priežastys; pasiūlyta pasirinkti kitą teisės aktų numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

15.4. Teismas konstatavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pretendentui P. K. nuosavybės teisės į buvusio savininko 32,2742 ha žemės galėjo būti atkurtos už ją atlyginant pinigais, o A. K., kaip mirusio pretendento įpėdinei, Atkūrimo įstatymas nebesuteikia teisės pasirinkti, kokiu būdu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į nurodytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, kad NŽT, priimdama Sprendimą, pažeidė A. K. teisę pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo procedūros, nurodė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas, pareiškėjai nedalyvaujant ir jai nustatyta tvarka nepranešus apie jo priėmimo vietą ir laiką, dėl šių aplinkybių tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Tai, kad NŽT Anykščių skyrius pareiškėjai nustatyta tvarka nepranešė apie posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas, teismas nelaikė procedūrinių taisyklių pažeidimu, nulėmusiu nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą, nes P. K. nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę galėjo būti atkurtos tik atlyginant pinigais. Teismas, įvertinęs, liudytojų parodymus, nenustatė duomenų, keliančių pagrįstų abejonių, kad 2017 m. gegužės 26 d. NŽT Anykščių skyriuje užregistruotas A. K. vardu parengtas prašymas neatspindi pareiškėjos, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos pilietės, tikrosios valios už buvusio savininko valdytos žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės jos mirusiam sutuoktiniui natūra neatkuriamos, gauti atlyginimą pinigais.

17. Teismas sprendė, kad NŽT priimtas Sprendimas P. K. nuosavybės teises į buvusio savininko žemės 32,2742 ha plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir nepažeidžia pretendento bei jo įpėdinės teisių bei teisėtų interesų.

18. Teismas, vertindamas Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, nurodė, kad aplinkybė, jog Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nelaikomas pakankamu pagrindu šį skundžiamą administracinį aktą panaikinti, be to, tai nesutrukdė pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl šio Sprendimo.

19. Teismas, netenkinęs pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 20. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 179–190) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Anykščių skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjos teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai nustatė aplinkybes, kurių pagrindu padarė klaidingas išvadas. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėja neva pakeitė savo valią, tik kreipdamasi į teismą, visiškai ignoravo pareiškėjos atstovo 2017 m. birželio 21 d. pateiktą pareiškimą-prašymą Nr. 17-06/21 atsakovui, kuriuo ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog atšaukia ir panaikina prašymą išmokėti kompensaciją pinigais už atkuriamą nuosavybės teisę. Teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad jai nebuvo suteikta galimybė šį pareiškimą-prašymą pateikti iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, kadangi atsakovas suklaidinęs pareiškėją ir išgavęs jos parašus ant paties atsakovo sudarytų dokumentų, pareiškėjos neinformavo apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas Sprendimo priėmimo klausimas. Teismas neįvertino ir nepasisakė, ar be pareiškėjos prašymo Sprendimas gali galioti.

22. Pareiškėjos manymu, teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes pateiktą skundą vertino itin plačiai – vertino visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, taip užkirsdamas kelią nuginčyti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat užkirsdamas kelią pareiškėjai įvertinti, ar kompensacija pinigais yra pakankama, ar ji apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, galbūt papildomai pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja pažymi, kad į teismą kreipėsi tuo pagrindu, jog 2017 m. gegužės 26 d. jai nuvykus pas atsakovą atsiimti dokumentų, pareiškėjai buvo duota pasirašyti įvairių dokumentų, kurių turinio ji nesuprato, nes atsakovas neišaiškino kokius dokumentus ji pasirašo ir kokias teisines pasekmes lemia šių dokumentų pasirašymas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės yra susijusios būtent su netinkamai išreikšta pareiškėjos valia dėl atsakovo kaltės ir vėlesniais atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių pareiškėja negalėjo išreikšti savo tikrosios valios.

23. Pareiškėjos manymu, teismas vertino tik tas aplinkybės, kurios naudingos atsakovui, tačiau ignoravo aplinkybes, kad dokumentus, kurios pasirašė pareiškėja, sudarė pats atsakovas; atsakovo darbuotojai teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai nieko neaiškino; pareiškėjai prieš pasirašant dokumentus buvo grasinama teismais; pareiškėja patyrė itin didelį spaudimą, jog dokumentai būtų pasirašyti; atsakovas su pareiškėja bandė vykdyti teisės aktuose nenumatytas derybas dėl išmokamos kompensacijos dydžio; pareiškėja net nesuprato pasirašomų dokumentų turinio ir nesuprato, kokias teisines pasekmes šių dokumentų pasirašymas sukelia. Teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl skunde nurodyti atsakovo procedūriniai pažeidimai nepažeidė pareiškėjos teisių, o juos tik išvardijo, teismas nenurodė motyvų, kodėl šiuos pažeidimus laikė neesminiais. Toks teismo sprendimas, paremtas prielaidomis, negali būti laikomas teisėtu.

24. Kadangi teismas visiškai ignoravo skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, su apeliaciniu skundu pareiškėja papildomai pateikia rašytinius paaiškinimus, kuriuose yra detaliai paaiškinamos 2017 m. gegužės 26 d. ir vėlesniu laikotarpiu įvykusios aplinkybės. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo duotas pasirašyti tuščias lapas su pabraukimu, kurio ilgis yra apie 10 cm, o plotis apie 18 cm. Pareiškėja manė, kad reikia padėti parašą ant šio lapo ir nurodyti banko sąskaitą atsakovui tuo tikslu, kad pareiškėjai būtų kompensuota už neteisėtai nusavintą kilnojamąjį turtą, kadangi pareiškėja tą pačią dieną buvo atvykusi pas merą ir meras nurodė, jog reikia išvardyti visą neteisėtai nusavintą turtą ir atsakovas šiuos kompensacijos išmokėjimo klausimus svarstys ir priims atitinkamus sprendimus. Taip pat nurodo, kad, supratusi, jog atsakovas neteisėtai panaudojo jos parašą, siekdamas įteisinti paties atsakovo sudarytą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigine kompensacija, pareiškėja paskambino atsakovui ir siekė šį prašymą panaikinti. Tačiau šios teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės nebuvo vertinamos.

25. Pareiškėja pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl procedūrinių pažeidimų, t. y., kad atsakovas iš anksto raštu pareiškėjai nepranešė apie jos prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl pažeidė Tvarkos 112, 113 nuostatas. Jei atsakovas būtų laikęsis Tvarkos nuostatų, pareiškėja būtų galėjusi pašalinti visus neaiškumus, kurie buvo susiję su pareiškėjos netinkamai išreikšta valia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas pareiškėjai net nesudarė galimybių panaikinti jo sudarytą ir pareiškėjos pasirašytą prašymą. Taip pat nurodo, kad pareiškėja nebuvo informuota, jog žemė į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, vertintina kaip miškas. Tvarka griežtai nustato, kad, keičiant atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą, turi būti gautas pareiškėjos sutikimas ir atsisakymas nuo ankstesnio prašymo. Šiuo atveju akivaizdu, kad Anykščių skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. neteisėto prašymo turinys patvirtina, kad nėra nei vieno iš nurodytų pareiškėjos valios išraiškos formų - nei sutikimo, nei atsisakymo, todėl skundžiamu Sprendimu atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, Nutarimo 2.1 punkto, Tvarkos 16, 19, 37, 38, 82, 94 punktų nuostatas. Neteisėtas prašymas neturi esminių Tvarkos 9 punkte nurodomų prašymo rekvizitų - pareiškėjos asmens kodo, nuosavybės teisių į turtą pagrindo, dabartinio turto valdytojo, nuosavybės teisių netekimo laiko ir būdo, pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tokie šio prašymo turinio trūkumai rodo, kad atsakovas skubėjo sudaryti ir suforminti šį prašymą nesilaikydamas viešojo administravimo procedūrų ir nustatytos Tvarkos. Taip pat nei skundžiamame Sprendime, nei atsakovo lydraštyje nėra nurodyta aiškiai suprantama Sprendimo apskundimo teismui tvarka.

IV. 26. Atsakovas NŽT, atstovaujamas Anykščių skyriaus, atsiliepime (III t., b. l. 2–6) su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skundą teismui padavė dėl NŽT 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 38S-26-(14.38.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. K.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės P. K. išmokant kompensaciją pinigais, panaikinimo, o ne dėl pareiškėjos 2017 m. gegužės 26 d. prašymo panaikinimo. Todėl teismas turėjo plačiai vertinti visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir išsiaiškinti, ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės P. K. kompensuojant pinigais, ar buvo galimybė tenkinti įstatymo nustatytu terminu pateiktame P. K. prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas itin daug dėmesio skyrė 2017 m. gegužės 26 d. įvykiams, buvo apklausti liudytojai, išklausyti jų parodymai.

28. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad P. K. įvairiais raštas buvo informuotas, kad dalis savininko valdytos žemės priskirta valstybės išperkamai, už kurią galima atkurti nuosavybės teises suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam kitoje vietoje arba kompensuojant pinigais, tačiau jis valios dėl atkūrimo būdo niekada nebuvo pakeitęs. Nei vienas raštas, kuriame nurodyta, kad asmeninio ūkio žeme, namų valdomis, keliais užimti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir nebus grąžinami natūra teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo. Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo teisėtumo ir suprojektavimo pareiškėja skunde klausimo nekėlė. Atsakovo manymu, teismas teisingai išanalizavo ir įvertino kad P. K. įstatymo nustatytu terminu nebuvo pakeitęs valios dėl atkūrimo būdo, kad 32,2742 ha buvusio savininko valdytos žemės priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai ir todėl natūra žemė negali būti grąžinama.

29. Dėl pareiškėjos minimų procedūrinių pažeidimų, atsakovas paaiškina, kad Anykščių skyrius pareiškėją būtų kvietęs į Sprendimo priėmimo procedūrą, jei pareiškėja 2017 m. gegužės 26 d. nebūtų parašiusi prašymo atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją pinigais. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėja nebuvo pakviesta ir nedalyvavo 2017 m. gegužės 31 d. Sprendimo metu, neturėjo įtakos Sprendimo priėmimui, nes žemės, į kurią būtų dar galima atkurti nuosavybės teises natūra, nėra, o, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, tokiu atveju nuosavybės teisės atkuriamos atlyginai pinigais. Atsakovo manymu, pareiškėjos argumentai, kad atsakovas jai darė spaudimą pasirašyti prašymą yra visiškai nepagrįsti. Ilgas nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko ne dėl valstybės institucijų kaltės. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad P. K. iš naujo permatuoti žemės sklypus atsisakė, neatvykdavo į ženklinimą arba su paženklinimu nesutikdavo. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimas nebuvo nagrinėjamos bylos esmė.

30. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad Sprendimo apskundimo tvarka buvo nurodyta Anykščių skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašte Nr. 38SD-2177-(14.38.105.) „Dėl sprendimo nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Sprendimas, taip pat, kad kompensacija paskaičiuota, vadovaujantis Metodika. Atsakovo teigimu, kompensacija pinigais, kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nėra derybų objektas. Teismui buvo pateikta nuosavybės teisių atkūrimo byla, todėl pareiškėja ir ją atstovaujantis advokatas turėjo pakankamai laiko susipažinti su byloje esančiais VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistės Z. D. parengtais dokumentais ir patikrinti, ar kompensacija apskaičiuota teisingai.

31. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad 2017 m. gegužės 26 d. prašymas neturi esminių Tvarkos 9 punkto rekvizitų, todėl yra neteisėtas, pažymi, kad šiame punkte nurodyti rekvizitai yra privalomi piliečio pirminiam prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pirminiame P. K. 1991 m. spalio 30 d. prašyme yra visi Tvarkos 9 punkte nurodyti rekvizitai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 32. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo P. K., P. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 32,2742 ha žemės, atlyginant pinigais (19 674 Eur) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo būdu – atlyginant pinigais, bei siekia, kad nuosavybės teisės į paveldėtą 32,2742 ha žemės būtų atkurtos natūra turėtoje ar kitoje vietoje, o Sprendimo neteisėtumą sieja su atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pretendentui P. K. nuosavybės teisės į buvusio savininko 32,2742 ha žemės galėjo būti atkurtos už ją atlyginant pinigais, kadangi ši žemė priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai, o A. K., kaip mirusio pretendento įpėdinei, Atkūrimo įstatymas nebesuteikia teisės pasirinkti, kokiu būdu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į nurodytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai, kad NŽT Anykščių skyrius pareiškėjai nustatyta tvarka nepranešė apie posėdį, teismas nelaikė procedūriniu pažeidimu, nulėmusiu nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą. Taip pat teismas nenustatė duomenų, keliančių pagrįstų abejonių, kad 2017 m. gegužės 26 d. NŽT Anykščių skyriuje užregistruotas A. K. vardu parengtas prašymas neatspindi pareiškėjos, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos pilietės, tikrosios valios už buvusio savininko valdytos žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės jos mirusiam sutuoktiniui natūra neatkuriamos, gauti atlyginimą pinigais. Teismas nelaikė pakankamu pagrindu panaikinti Sprendimą vien dėl to, kad jame nenurodyta jo apskundimo tvarka, nes tai nesutrukdė pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl šio Sprendimo.

34. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes vertino visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nors pareiškėja kreipėsi į teismą tuo pagrindu, kad dėl atsakovo procedūrinių pažeidimų (atsakovas nepakvietė į posėdį, kuriame buvo svarstomas Sprendimo priėmimo klausimas, darė spaudimą pasirašyti 2017 m. gegužės 26 d. prašymą, neišaiškino kokius dokumentus ji pasirašo ir kokias teisines pasekmes lemia šių dokumentų pasirašymas) ji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Pareiškėjos manymu, teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl skunde nurodyti atsakovo procedūriniai pažeidimai nepažeidė pareiškėjos teisių.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

37. Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo NŽT Sprendimo priėmimo metu) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

38. Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, piliečiai turėjo teisę pakeisti jau pareikštą valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tik iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl, praleidus šį terminą, vėlesnis piliečio valios pakeitimas negali būti įgyvendinamas.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai tai patvirtina, kad P. K., P. nuo prasidėjusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios siekė, kad nuosavybės teisės į jo tėvo valdytą žemę (apie 80 ha) būtų atkurtos natūra (byloje pateiktas P. K., K. 1991 m. spalio 30 d. prašymas (I t., b. l. 152–153), P. K., P. 1999 m. sausio 31 d. prašymas (I t., b. l. 157)) ir valios dėl atkūrimo būdo niekada nebuvo pakeitęs. Į dalį valdytos žemės (47,7263 ha) nuosavybės teisės atkurtos NŽT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38S-116-(14.38.3.) (I t., b. l. 84–85), 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 38S-12-(14.38.3.) (I t., b. l. 88), 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 38S-15-(14.38.3.) (I t., b. l. 96), 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 38S-18-(14.38.3.) (I t., b. l. 105), grąžinant natūra.

40. Byloje taip pat yra pateiktas Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 1 d. raštas (I t., b. l. 161), kuriuo P. K. informavo, jog pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki žemės nacionalizacijos valdytą 80,02 ha ploto žemę; apie 40 ha žemės gali būti grąžinama natūra Anykščių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, o apie 40 ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Šiuo raštu buvo išaiškinta, kad už valstybės išperkamą žemę nuosavybės teisės gali būti atkurtos suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam kitoje vietoje turtą arba kompensuojant pinigais bei pasiūlyta nedelsiant pranešti apie pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Utenos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (3.18)-10-216 „Dėl žemės grąžinimo“ (I t., b. l. 163) nurodyta, kad natūra grąžintinos žemės plotas yra apie 48,02 ha, o kitas plotas (apie 32 ha) yra užimtas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų namų valdomis, asmeninio ūkio žeme ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, už kurią gali būti kompensuojama lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje, vertybiniais popieriais arba pinigais.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad 32,2742 ha plotas, į kurį skundžiamu Sprendimu P. K. atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant pinigais, priskirtas valstybės išperkamai žemei, pareiškėja šiuo aspektu Sprendimo pirmosios instancijos teisme neginčijo. Iš skundo, 2017 m. birželio 21 d. pareiškimo, apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia, jog nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra turėtoje ar kitoje vietoje, tačiau, vadovaujantis minėtomis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimas natūra į valstybės išperkamą žemę teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimas. Vadinasi, nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies sąlygas, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos, atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai darė išvadą, kad pretendentui P. K. nuosavybės teisės į buvusio savininko 32,2742 ha žemės galėjo būti atkurtos už ją atlyginant pinigais, nes jis valios dėl atkūrimo būdo niekada nebuvo pakeitęs, o A. K., kaip mirusio pretendento įpėdinei, Atkūrimo įstatymas nebesuteikia teisės pasirinkti, kokiu būdu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į nurodytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su 2017 m. gegužės 26 d. prašymo ir vėlesnio 2017 m. birželio 21 d. pareiškimo-prašymo pateikimu NŽT Anykščių skyriui nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, nes pagal iki 2012 m. vasario 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., to nepadarius, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šis terminas pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra naikinamasis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1239-492/2016 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes jos pateiktą skundą vertino itin plačiai – vertino visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, taip užkirsdamas kelią ginčyti anksčiau priimtus sprendimus, įvertinti, ar kompensacija pinigais yra pakankama, ar ji apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiek jie susiję su pareiškėjos skunde suformuluotu reikalavimu panaikinti NŽT Sprendimą, įvertino tai, kad 32,2742 ha žemės priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai ir natūra negali būti grąžinama. Teismas nevertino anksčiau priimtų NŽT sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į kitą paveldėtos žemės dalį (47,7263 ha) teisėtumo ar pagrįstumo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami, nes šių argumentų pareiškėja skunde nebuvo nurodžiusi ir šiuo aspektu teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė.

43. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl atsakovo procedūriniai pažeidimai nepažeidė pareiškėjos teisių, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo procedūros“ išsamiai apžvelgė teisinį reglamentavimą, įvertino faktines aplinkybes ir pareiškėjos skunde nurodytus argumentus bei padarė išvadą, kad tai, jog NŽT Anykščių skyrius pareiškėjai nustatyta tvarka nepranešė apie posėdį, kuriame priimtas Sprendimas, nelaikytina procedūrinių taisyklių pažeidimu, nulėmusiu nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą. Šią išvadą grindė tuo, kad pareiškėja, kaip mirusio pretendento įpėdinė, Sprendimo priėmimo metu neturėjo teisinės galimybės pareikšti valios dėl to, kokiu būdu gali būti atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija nurodytu aspektu yra pakankama. Pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai reikšmingų argumentų, kad jos dalyvavimas posėdyje, kuriame buvo priimtas ginčijamas NŽT Sprendimas, būtų nulėmęs kitokio Sprendimo priėmimą.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Netenkinus apeliacinio skundo, pareiškėjai nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė