3ffbc131-494f-44d3-8da1-52c2ea8f243d · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-1034-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37160-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.5.8.9.; 3.2.4.9.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniÅ¡kai, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Jono A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Jono A.

K. ieÅ¡kinį atsakovams J. B. ir A. B. dėl lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. U. K., n u s t a t ė :                          Ginčo esmė IeÅ¡kovas Jonas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 1937,50 Lt, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų, kurios 1 p. nurodyta, jog ieÅ¡kovai gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A.

L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o atsakovai su Å¡iuo projektu sutinka. Remdamasis minėta nutartimi ieÅ¡kovas 2013 m. balandžio 29 d. pasirašė su UAB „Tiksli forma“ projekto rengėju A. L. rangos sutartį Nr. AL-04-1, pagal kuriÄ rangovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų suformavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ (sodo pripirkimÄ ). Rangos darbai įvertinti 3000 Lt. Parengtas projektas 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos.

Å ių dokumentų pagrindu 2014 m. kovo 18 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo. 2014 m. liepos 29 d. buvo pateikta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, dėl 3000 Lt už projekto parengimÄ apmokėjimo. Atsakovai naudojosi parengtais dokumentais ir žadėjo iÅ¡laidas apmokėti jiems tenkančia dalimi, tačiau neatsiskaitė ir liko skolingi 1937,50 Lt.Atsakovai A. B. ir J. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovai apie ieÅ¡kovo sandorį su projektuotoju nieko nežinojo, savo valios sudaryti sandorį ir rangos sutartį nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovas patas asmeniÅ¡kai nesitaręs su atsakovais pasirašė rangos sutartį dėl projekto parengimo ir įsipareigojo už jos įvykdymÄ sumokėti. Atsakovai buvo parengę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ už kurį taip pat sumokėjo projektuotojui, tačiau pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė. Atsakovų nuomone, taikos sutarties ir susitarimo dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo sudarymas nepatvirtina jų valios sudaryti rangos sutartį dėl projekto parengimo.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas dar 2011 m., apie jį atsakovai sužinojo 2012 m. teisme pradėjus nagrinėti civilinę bylÄ ir sudarydami taikos sutartį pritarė bÅ«tent Å¡iam projektui, o ne 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutarčiai.Trečiasis asmuo A. U. – K. su ieÅ¡kiniu sutiko ir palaikė jame nurodytus argumentus bei prašė jį tenkinti.II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Jono A.

K. į valstybės biudžetÄ 7 EUR teismo paÅ¡to iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Ä®vertinęs 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygas nustatė, kad susitarimo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano iÅ¡laidų apmokėjimo klausimo Å¡alys neaptarė. Tuo tarpu taikos sutarties sÄ lygos, kad atsakovai sutinka su projektu negalima aiÅ¡kinti plečiamai ir daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu atsakovai sutiko padengti ir prisidėti prie nurodyto žemės sklypo plano rengimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog duomenų, jog 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutartyje nurodyti darbai buvo užsakyti ir atsakovų užsakymu, sutartyje nėra. 2014 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovas su atsakovais pasirašė susitarimÄ dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo, tačiau Å¡iame susitarime plano parengimo iÅ¡laidų padengimo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Jonas A.

K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ atidėti 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdį ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ apeliantui nedalyvaujant, taip grubiai pažeisdamas jo procesines teises. Teismas už dokumentų patvirtinančių ligÄ nepateikimÄ galėjo pasinaudoti teise skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Ligoniui jo bÅ«klę patvirtinantys dokumentai iÅ¡duodami pabaigus gydymÄ , o kreiptis į gydytojÄ dėl greitesnio pažymų nebuvo objektyvių galimybių. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas galėjo bÅ«ti atstovaujamas advokato, kuris atstovauja apeliantÄ kitose bylose. Pažymėjo, jog sutartis su advokatu sudaroma kiekvienai bylai atskirai, tokios sutarties sudarymas reikalauja atvykimo pas advokatÄ , bylos medžiagos perdavimo ir honoraro sumokėjimo, kas apeliantui buvo neįmanoma dėl sveikatos bÅ«klės ir ribotų finansinių galimybių.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ .

Atsakovai pasiraÅ¡ydami 2014 m. kovo 18 d. susitarimÄ dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo pripažino faktinius sutartinius santykius ir konkliudentiniais veiksmais parodė, kad suvokiÄ jų prasmę ir jiems kylančias prievoles. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. taikos sutartyje nėra aptartas ruoÅ¡iamų dokumentų apmokėjimo klausimas, nereiÅ¡kia, kad abiem Å¡alims reikiamų dokumentų apmokėjimo prievolė turi tekti vienai Å¡aliai.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. U. – K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Palaikė ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos padengti dalį iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovas patyrė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimui. Dėl bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo teismo posėdyje nedalyvaujant ieÅ¡kovui Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , pažeidė ir apribojo jo procesines teises.Pažymėtina, jog Å¡alių teisę bÅ«ti iÅ¡klausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo Å¡alių informavimo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ (CPK 133 straipsnis).

Dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui Å¡aukimas įteiktas 2015 m. sausio 6 d. Tačiau ieÅ¡kovas vienÄ dienÄ iki teismo posėdžio pateikė praÅ¡ymÄ jį atidėti.

Pažymėtina, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Ä®statyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti, kad bylÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡yme atidėti teismo posėdį nurodė, kad nespėjo sudaryti teisinių paslaugų sutarties su advokatu, taip pat nurodė, kad yra pooperacinės sveikatinimo bÅ«klės ir negali dalyvauti teismo posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog prie prašymo ieškovas nepateikė jokių nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta prašymas dėl posėdžio atidėjimo turi būti pagrįstas įrodymais, taip pat pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti.

Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos išduotas pažymas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jos patvirtina, tik tai, kad apeliantas buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo gydomas ambulatoriškai (b.l. 92-97). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui šaukimas į 2015 m. vasario 2 d. vyksiantį posėdį įteiktas 2015 m. sausio 6 d. (b.l.70).

Be kita ko atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmasis posėdis Å¡ioje byloje 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirtas 2015 m. sausio 19 d., kuris atsakovų praÅ¡ymu buvo perkeltas į 2015 m. vasario 2 d.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turėjo pakankamÄ terminÄ pasirÅ«pinti atstovavimu, taip pat buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datÄ , todėl praÅ¡ymas keisti suplanuotÄ teismo posėdžio datÄ , motyvuojant nespėjimu sudaryti teisinių paslaugų sutartį bei bloga sveikata ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį parodo nerÅ«pestingÄ požiÅ«rį į teismo procesÄ ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymais nepagrįstÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, pagrįstai jo netenkino ir neatidėjo bylos nagrinėjimo taip nepažeisdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų bei kitų proceso dalyvių procesinių teisių ir teisėtų interesų.Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimoApelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kas lėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais argumentais.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-687-727/2013 Å¡alys (ieÅ¡kovas ir A. U.-K. bei atsakovai J. B. ir A. B.) susitarė, kad ieÅ¡kovai gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A. L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o atsakovai su Å¡iuo projektu sutinka. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 29 d. rangos sutartimi užsakė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus“ (sodo pirkimas).

Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 1937,50 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ 3000 Lt, patirtų rengiant žemės sklypo planÄ (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.).Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Todėl kiekvienoje byloje bÅ«tina nustatyti, kÄ Å¡alys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui reikalaujant padengti dalį iÅ¡laidų už sklypo plano parengimÄ , o atsakovams nepripažįstant Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovui teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai Å¡iÄ paslaugÄ užsakė ar sutiko iÅ¡laidas už Å¡ios paslaugos suteikimÄ pasidalinti su ieÅ¡kovu, o atsakovei pagrįsti savo teiginius dėl pareigos padengti dalį sklypo parengimo iÅ¡laidų nebuvimo.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ konstatavo, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančius įrodymus sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų pagrindžiančių, kad atsakovai kokiu nors bÅ«du, t.y. raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais bÅ«tų sutikę padengti dalį ieÅ¡kovo už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ patirtų iÅ¡laidų.

Pažymėtina, jog CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

IeÅ¡kovo pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas (J. A. K.) gali derinti UAB „Tiksli forma“ projekto rengėjo A. L. 2011 m. lapkričio 25 d. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o atsakovai (J. ir A. B.) su Å¡iuo projektu sutinka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minėto taikos sutarties punkto negalima aiÅ¡kinti plečiamai kaip atsakovų sutikimo prisidėti prie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iÅ¡laidų.

Minėtoje taikos sutartyje sÄ lygos įpareigojančios atsakovus padengti dalį projekto parengimo iÅ¡laidų nėra aptariamos. Tokių sÄ lygų nėra ir ieÅ¡kovo pateiktame 2014 m. kovo 18 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytame susitarime dėl žemės sklypų sujungimo, naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta 2013 m. balandžio 29 d. Rangos sutartis, kuria užsakyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbai, taip pat patvirtina, jog Å¡ias paslaugas užsakė tik ieÅ¡kovas.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų raÅ¡tu ar žodžiu įsipareigoję lėšomis prisidėti prie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų pateiktÄ teisinį įvertinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nustatė ir įvertino reikÅ¡mingų Å¡alių teisiniams santykiams kvalifikuoti aplinkybių visumÄ ir, ja remdamasis, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo atsakovams pagrįstumo.

Å ios iÅ¡vados padarytos tinkamai taikant įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ bei sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypstant nuo aktualios, Å¡ių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                       Andrutė Kalinauskienė