2022-06-22 Nr. AB-17151-4-69-3-00313-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-522-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00313-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. A. S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S655 (toliau – ir Sprendimas), dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atstovo advokato P. V. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S655 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 12 dalies 8 punkto pagrindu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė P. V.. Prie pateikto skundo pridėtas išrašas iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamentu, bei techninės specifikacijos matyti, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią skųsti minėtą sprendimą, bei patvirtinančių, kad šis advokatas paskirtas atstovauti šiam konkrečiam asmeniui arba su pareiškėju būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Be to, teismas pažymėjo, jog ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba nebuvo tinkamai išreikšta, bei nurodo, kad pareiškėjas ant skundžiamo Sprendimo nurodė, jog nori jį skųsti, nori naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Teismui pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei. Advokatui buvo atsiųstas elektroninis laiškas dėl paslaugų pareiškėjui užsakymo, kuris pateiktas teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nepateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo atstovas yra įgaliotas vesti bylą, ar duomenų, patvirtinančių apie pareiškėjo užsakytas paslaugas, galėjo ir turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl nesumokėto žyminio mokesčio, nurodo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ši pagalba prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, jog jis žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo atleistinas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė termino šiems skundo trūkumams pašalinti ir tuo iš esmės neleido pareiškėjui pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo veiksmai nedelsiant ir neįsigilinus į skundą bei bylos esmę atsisakyti priimti teikiamą skundą yra nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas, nes laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra patikslinta, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai iš bylos galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, tokį skundą teismas turėtų atsisakyti priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys advokato teisę atstovauti pareiškėjui, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat jeigu pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan