2025-05-21 Nr. AB-8892-3-61-3-01565-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-551-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01565-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjos A. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo saugant asmens sveikatą priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl sūnaus mirties patyrė neturtinę žalą, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, atsakanti už politikos formavimą sveikatos priežiūros srityje, nenustatė tvarkos, pagal kurią būtų filmuojamos skubios medicinos pagalbos pacientams suteikiamos paslaugos ir neinicijavo jos įtvirtinimo, dėl ko medikams netrukdoma dirbti neatsakingai, nekompetentingai, nesuteikiant reikiamos pagalbos. (duomenys neskelbtini) iškvietus skubią medicinos pagalbą sūnui, ji jam nebuvo suteikta. Sveikatos apsaugos ministerija nenustatė tvarkos, kurios pagrindu skubios medicinos pagalbos darbuotojai turėtų kvalifikaciją, reikiamą medicinos pagalbai suteikti, o ir Vilniaus universitetinėje ligoninės skubios pagalbos skyriuje neturima visų reikalingų gydymo priemonių. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Sveikatos apsaugos ministerija nenustatė tvarkos ir jos neįformino, kad nemokamos medicinos paslaugos asmenims, neturintiems lėšų mokamoms, būtų prieinamos nepertraukiamai. Pareiškėjos sūnus, neišbuvęs Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąrašuose pusę metų, negaudavo iš savivaldybės pašalpos, tuo pačiu negaudavo ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės darbuotojai nuolat keitė sąlygas dėl pašalpos skyrimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundo kopiją su priedais grąžinti pareiškėjai. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji savo teises gali ginti, pareikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas, susijęs su žalos, padarytos pacientui galbūt netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai, todėl, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, konstatavo, kad keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 18 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad skunde aiškiai nurodė valstybinių institucijų nepateisinamai netinkamus veiksmus. Teismas nepagrįstai nenurodė ištaisyti skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas, susijęs su žalos, padarytos pacientui galbūt netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą, nes į teismą ji kreipėsi dėl valstybinių institucijų netinkamų veiksmų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-789/2024).

Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-214-502/2024).

Įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, kuris neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų (nėra aiškus skundo dalykas bei pagrindas), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjai juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Nepasiūlius pareiškėjai pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota jos teisė ginti galbūt pažeistas teises.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui kaip atsakingas už neturtinės žalos padarymą institucijas įvardijo Sveikatos apsaugos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėja šiuo atveju prašė atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl šių institucijų neveikimo (pareiškėjos teigimu, nepriimant teisės aktų, neskiriant pašalpos ir nesuteikiant sveikatos priežiūros paslaugų) tačiau iš skundo turinio nėra visiškai aišku, iš kokių konkrečių kiekvienos iš institucijų veiksmų (neveikimo) pareiškėja kildina prašomos priteisti žalos atsiradimą, kaip pasireiškė dėl to jos patirta neturtinė žala bei koks priežastinis ryšys sieja institucijų veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą. Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėja sieja savo skundo reikalavimą. Nesant aiškiai suformuluoto skundo pagrindo, šiuo metu nėra galimybės įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį bei išspręsti ginčo priskirtinumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant neaiškiam (nepakankamai apibrėžtam) pareiškėjos skundo dėl žalos atlyginimo priteisimo dalykui ir pagrindui, neprašydamas pareiškėjos juos tikslinti ir (ar) nenustatydamas termino skundo trūkumams pašalinti, netinkamai įvertino šiam skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė jį priimti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama teismo nutartis naikintina perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius