2021-02-17 Nr. AB-4326-3-64-3-02474-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-02-17 Nr. AB-4326-3-64-3-02474-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-25-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02474-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas S. K. 2020 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių sudaryti su juo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal atskirai aptartas, teisės aktų reikalavimus atitinkančias, individualias sąlygas, atitinkančias Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo nuostatų 17 punkto 1 papunkčio nuostatas, kuriomis įtvirtinta tvarka, kad „naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių (įskaitant biologiškai skaidžių atliekų surinkimo konteinerius) skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus“, pagal kurią teisėtai ir gali būti imamas mokestis už suteiktas paslaugas.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas sudaryti su juo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal atskirai aptartas, teisės aktų reikalavimus atitinkančias, individualias sąlygas, tačiau pareiškėjui iki šiol nepateiktas pasiūlymas sudaryti prašomą sutartį. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Atliekų tvarkymo įstatymo 301 str. 2, 3 ir 5 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių (pareiga sudaryti sutartį su komunalinių atliekų turėtoju) ir nesusijęs su savivaldos institucijos nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimu. Keliamas ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų ginčų, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai, kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius iki šiol iš esmės neatsakė į jo siūlymą sudaryti prašomą sutartį, o 2020 m. spalio 15 d. rašte Nr. SG-923(3.3E) nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas nesivadovavo ir nevykdė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 papunkčio ir 22 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų (4 p.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su juo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal atskirai aptartas, teisės aktų reikalavimus atitinkančias, individualias sąlygas. Atskirajame skunde pareiškėjas bylos priskirtinumą nagrinėti administraciniam teismui sieja išimtinai su aplinkybe, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. spalio 15 d. rašte Nr. SG-923(3.3E), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą sudaryti tokią sutartį, buvo nurodęs institucijas, kurioms gali būti skundžiamas šis atsakymas, tarp jų – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas neginčija minėto 2020 m. spalio 15 d. rašto Nr. SG-923(3.3E) teisėtumo ir pagrįstumo (t. y. skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti šį raštą), o bylų rūšinio teismingumo taisyklės yra įtvirtintos įstatymuose (t. y. individualūs subjektai neturi kompetencijos nuspręsti, kuriam teismui teismingas ginčas dėl jų priimto akto teisėtumo ir pagrįstumo), todėl pareiškėjo pozicija atskirajame skunde nepagrįsta.
Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė. Pagal šio straipsnio 5 dalį, nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Tiek iš anksčiau aptartų teisės normų, tiek iš teismų praktikos (žr., pvz., Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-118/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2014) matyti, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis yra civilinė sutartis, reglamentuojama privatinės teisės normų, todėl su tokia sutartimi susiję ginčai, įskaitant ginčus dėl sutarties sudarymo (sutartinių teisinių santykių sukūrimo), nepatenka į viešojo administravimo sritį ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą, t. y. kad byla nenagrinėtina administraciniame teisme.
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatos negali būti aiškinamos izoliuotai viena nuo kitos. Šiuo atveju aktualu tai, kad savivaldybėms (jų struktūriniams padaliniams) yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, tačiau jos gali atlikti veiksmus ir kitose srityse, pavyzdžiui, sudaryti civilines sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar nuomos arba paslaugų teikimo. Administraciniame teisme gali būti tiriamas tik tų savivaldybių (jų struktūrinių padalinių) veiksmų (neveikimo) teisėtumas, kurie atlikti viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.).
ABTĮ 22 straipsnyje įtvirtinta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla gali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas (atitinkamai ABTĮ 103 ir 105 str.) tuomet, kai byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, t. y. po skundo priėmimo. Tais atvejais, kai aplinkybė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nustatoma dar sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo, negalima pasinaudoti ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, kadangi toje stadijoje administracinė byla realiai dar nėra pradėta ir, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti atsisakoma priimti skundą. Tokioje situacijoje pareiškėjas turi pats kreiptis (reikšti ieškinį) į bendrosios kompetencijos teismą, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtintas teritorinio bylų teismingumo taisykles, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė