Legislator Case Law & Legislation
3ffaeb7a-a4a4-4249-a629-b48d7a8d9e10 AI generated

3ffaeb7a-a4a4-4249-a629-b48d7a8d9e10 · Plungės apylinkės teismas

Case Number 3ffaeb7a-a4a4-4249-a629-b48d7a8d9e10
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas K. D. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės J. D. (toliau – atsakovė) santuokÄ , sudarytÄ . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės; nurodyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė ir faktiÅ¡kai santuoka iÅ¡iro . (duomenys neskelbtini); palikti jam pavardę „D.“, atsakovei – jos pasirinkimu; iÅ¡laikymo vienas kitam nepriteisti; nenustatyti termino susitaikymui.

Legislator headnote

AI generated

3ffaeb7a-a4a4-4249-a629-b48d7a8d9e10 · Plungės apylinkės teismas: Ne ieÅ¡kovas, o atsakovė iÅ¡vyko iÅ¡ Klaipėdos, kur Å¡alys planavo bendrÄ gyvenimÄ . Didesnė dalis kaltės dėl to, kad iÅ¡iro Å¡eima, tenka atsakovei. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad santuokos negalėjo iÅ¡saugoti dėl ieÅ¡kovo psichologinio smurto, dėl ko turėjo kreiptis pas psichoterapeutÄ . Konfliktai su ieÅ¡kovu prasidėjo dar prieÅ¡ santuokÄ . Ji abstinentė, ieÅ¡kovas kartais iÅ¡geriantis, kas jai nepatiko. Ä® jų santykius kiÅ¡osi abiejų jų tėvai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1731-1068/2021 Proceso Nr. 2-25-3-00361-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.2; (S) 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.1.7.6. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. D., jo atstovei advokatei Linai TamoÅ¡aitienei, atsakovei J. D., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

D. ieÅ¡kinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas K. D. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės J. D. (toliau – atsakovė) santuokÄ , sudarytÄ . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės; nurodyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė ir faktiÅ¡kai santuoka iÅ¡iro . (duomenys neskelbtini); palikti jam pavardę „D.“, atsakovei – jos pasirinkimu; iÅ¡laikymo vienas kitam nepriteisti; nenustatyti termino susitaikymui.

Nurodė, jog iki santuokos su atsakove draugavo tris metus. . (duomenys neskelbtini) susižadėjo ir po kurio laiko nusprendė susituokti, nes atsakovė norėjo susituokti, o jis savo ateitį taip pat matė Å¡eimoje, kuriÄ norėjo kurti su atsakove. Santuoka įregistruota . (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Santuokos Å¡vente (maistu, fotografo paslaugų apmokėjimu) rÅ«pinosi jis, darė viskÄ , kad Å¡ventė jų Å¡eimai bÅ«tų įsimintina.

Å ventėje dalyvavo tik jo artimieji. Atsakovės artimieji nedalyvavo. Dar iki santuokos sudarymo buvo sutarę, kad gyvens Klaipėdoje, nes jis čia turėjo darbÄ , atsakovė mokėsi. Po santuokos sudarymo turėjo nuomotis butÄ . PrieÅ¡ santuokos sudarymÄ , 2020 m. liepos mėnesį jis neteko darbo, todėl su atsakove sutarė, kad kurį laikÄ po santuokos sudarymo pagyvens pas jo mamÄ . Praėjus 5 dienoms po vestuvių, įvykus nesutarimui dėl skirtingo požiÅ«rio į sutuoktinių pareigas, atsakovė supyko ir pareikalavo parvežti jÄ namo, pas jos tėvus, į Kretingos rajonÄ .

Po to, kai atsakovę parvežė, susitikę buvo tik vienÄ kartÄ . 2020 m. rugsėjo 13 d. pakvietė atsakovę papietauti. Susitikimo metu lyg ir sutarė, kad gyvens kartu ir kad jiems kaip sutuoktiniams reikia iÅ¡mokti kartu kurti savo bendrÄ gyvenimÄ , dalytis pareigomis. Su atsakove, po jos iÅ¡vykimo, bendraudavo messenger programėlės pagalba. Po 2020 m. rugsėjo 13 d. susitikimo, praėjus keletui dienų, po žodinio konflikto, 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovė jį užblokavo socialiniuose tinkluose, ėmė Å¡meižti draugams.

Ne kartÄ atsakovės prašė susitikti, kreiptis pagalbos į psichologÄ , nes jis norėjo Å¡eimÄ iÅ¡saugoti. Tačiau atsakovė kartu eiti pas psichologÄ dėl Å¡eimos konsultacijos atsisakė. Žinutėse atsakovė ėmė jį kaltinti nebÅ«tais dalykais, nurodė, kad pati kreipėsi į psichologÄ , kuris liepė jį palikti ir parduoti vestuvinį bei sužadėtuvių žiedus. Apie tai, kad ji lombarde pardavė vestuvinį ir sužadėtuvių žiedÄ , atsakovė patvirtino žinutėse.

Å eima jam yra vertybė, jis norėjo Å¡eimos ir tikėjosi jÄ kurti su atsakove. Atsakovei jį palikus, jis patyrė emocinį sukrėtimÄ , turėjo kreiptis pagalbos į psichologÄ . Kelis mėnesius negalėjo miegoti, nuolat kankino mintys, kodėl taip atsitiko. Jis dėjo visas pastangas Å¡eimai iÅ¡saugoti, tačiau atsakovė gyventi Å¡eimoje nenori. Jie gyvena atskirai nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., tai yra daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius. IÅ¡ atsakovės elgesio, nenoro bendrauti ir kartu spręsti iÅ¡kilusias problemas aiÅ¡ku, kad jie neturi bendros ateities, todėl yra pagrindas santuokÄ nutraukti.

Kadangi atsakovė iÅ¡ karto po santuokos sudarymo jį paliko, todėl mano, kad santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad bandė taikytis su atsakove, bet atsakovė su juo atsisakė bendrauti. Nesutarimai, pykčiai vyko dėl to, kad nėra supratimo, kas yra Å¡eima, gal dėl to, kad jie per jauni, į jų santuokÄ kiÅ¡osi ir kiti asmenys.

Jis norėjo prieÅ¡ tuokiantis pagyventi kartu ir pažiÅ«rėti kaip klostysis jų santykiai, tačiau su tuo nesutiko atsakovė. Ji teigė, kad kartu apsigyvens tik po santuokos sudarymo. Padavus pareiÅ¡kimÄ tuoktis, atsakovė buvo jį atsiėmusi, po to vėl susitaikė. Sudarius santuokÄ , gal po 5 dienų parvežė atsakovę namo su visais daiktais. Atsakovė ir jos mama jį iÅ¡varė. Norėjo užglaistyti santykius, bandė taikytis, tačiau atsakovė tam nedėjo jokių pastangų. Nuolat į jų santykius kiÅ¡osi atsakovės mama.

Santuoka iÅ¡ esmės truko vienÄ dienÄ . Sudarę santuokÄ pasiliko gyventi pas jo mamÄ , bet vyko konfliktai dėl menkiausių nesutarimų ir jis iÅ¡vežė atsakovę pas jos mamÄ . Iki santuokos sudarymo taip pat bÅ«davo konfliktų, bet tuokėsi dėl to, kad mylėjo. Jokių santuokos sudarymo kursų nelankė, bet į santuokÄ jis žiÅ«rėjo atsakingai. Po vestuvių prasidėjo konfliktas dėl to, kad atsakovei nepatiko vestuvių Å¡ventė. Jie abu labai skirtingi, skiriasi jų požiÅ«riai, vertybės. Po to kai atsakovę iÅ¡vežė pas jos tėvus, jis buvo pakvietęs atsakovę susitikti ir viskÄ aptarti.

Susitiko, kalbėjo apie tai kaip iÅ¡spręsti problemÄ , kaip iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau atsakovė nesupranta kas yra Å¡eima, kokios yra pareigybės, kaip jas skirstysis Å¡eimoje. Jau prieÅ¡ vestuves buvo aptarę, kad gyvens Klaipėdoje, pareigas dalinsis po lygiai, nors ir nelabai aiÅ¡kiai, nes atsakovės nuomonės keitėsi labai dažnai. Po santuokos sudarymo atsakovė pageidavo gyventi Kretingoje. Sudarius santuokÄ sutarė, kad jam susiradus darbÄ , nes tuo metu jo neteko, iÅ¡sinuomos butÄ . Atsakovė net nebandė iÅ¡saugoti Å¡eimos, tiesiog pabėgo nuo problemų ir nebandė jų spręsti.

Dar rugsėjo - vasario mėnesiais bandė su atsakove bendrauti žinutėmis, bet ji nesikalbėjo. Mano, kad nebėra tikslo su atsakove aiÅ¡kintis. Atsakovė nerodė pagarbos jų santykiams ir jam. Ji pardavė vestuvinius žiedus, dėl ko buvo labai įskaudintas, kreipėsi pas psichologÄ . Kvietė atsakovę pas Å¡eimos psichologÄ , bet ji atsisakė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė taip pat nurodė, kad galimybės iÅ¡saugoti Å¡alių Å¡eimÄ nebuvo ir nėra. Atsakovė blokavo ieÅ¡kovÄ , nenorėjo bendrauti, kalbėtis, eiti kartu pas psichologÄ .

Ne ieÅ¡kovas, o atsakovė iÅ¡vyko iÅ¡ Klaipėdos, kur Å¡alys planavo bendrÄ gyvenimÄ . Didesnė dalis kaltės dėl to, kad iÅ¡iro Å¡eima, tenka atsakovei. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad santuokos negalėjo iÅ¡saugoti dėl ieÅ¡kovo psichologinio smurto, dėl ko turėjo kreiptis pas psichoterapeutÄ . Konfliktai su ieÅ¡kovu prasidėjo dar prieÅ¡ santuokÄ . Ji abstinentė, ieÅ¡kovas kartais iÅ¡geriantis, kas jai nepatiko. Ä® jų santykius kiÅ¡osi abiejų jų tėvai.

IeÅ¡kovo mama jos labai nemėgo. Iki santuokos buvo kalba, kad jie nuomosis butÄ ir gyvens atskirai, bet po santuokos ieÅ¡kovas pasakė, kad gyvens su mama. IeÅ¡kovas nuolat neapsispręsdavo tuoktis su ja ar ne, jau buvo padavę pareiÅ¡kimus, kai ieÅ¡kovas su mama buvo pas Å¡eimos draugus, kur buvo aptarinėjama ji ir įraÅ¡ai atsiųsti jai, todėl ji buvo atsiėmusi pareiÅ¡kimÄ tuoktis. Vėliau susitaikė, nutarė susituokti. Vestuvėse nedalyvavo jos tėvai, visi pinigai, kurie buvo gauti, liko pas ieÅ¡kovÄ .

Per vestuves ieÅ¡kovas nusigėrė, o ji turėjo visus svečius iÅ¡vežioti po namus, tuo pačiu ir savo vyrÄ . Vestuvėmis ji buvo labai nepatenkinta ir tai buvo pirmas santuokinis konfliktas. Pas jÄ namuose vyko pokalbis ir mama pažadėjo suteikti pagalbÄ , nes turi nekilnojamojo turto, bet ieÅ¡kovas atsisakė. Pagrindinė skyrybų priežastis - jos psichologinė bÅ«klė. Ji turėjo panikos priepuolius, nerimÄ , dėl ko kreipėsi į psichoterapeutę, kuri pasakė, jog ji yra arti savižudybės ribos dėl nuolatinio ieÅ¡kovo psichologinio smurto.

IeÅ¡kovas jÄ nuolat vadino tingine, kaltino neÅ¡vara, netvarka. Jie susitikdavo nuolat arba pas jo, arba pas jos tėvus. Ji nepadėjo ieÅ¡kovui sode, nes tuo metu turėjo sveikatos problemų. Pripažįsta, kad spaudė sudaryti santuokÄ , nes ji yra tikinti ir sugyventine bÅ«ti nenorėjo. Ji gyveno pažadais, kad gyvens atskirai nuo tėvų ir to laukė, nes 3 metus draugavo ir neturėjo privačios erdvės. Jie abu buvo naivÅ«s ir manė, kad santuoka viskÄ pakeis, nesiaiÅ¡kino savo pareigų ir nežinojo, ko vienas iÅ¡ kito nori.

Santuoka iÅ¡iro ne tik dėl jos kaltės. Žiedus pardavė, nes taip patarė psichoterapeutė. Tai jos klaida, nereikėjo to daryti. Pripažįsta, kad tiek ji įžeidinėjo ieÅ¡kovÄ , tiek ieÅ¡kovas įžeidinėjo jÄ . Neturi įrodymų Å¡iai dienai, kad lankėsi pas psichoterapeutÄ ir mano, kad tam nėra prasmės. Sutinka, kad santuoka iÅ¡iro . (duomenys neskelbtini), praÅ¡o palikti jai jos mergautinę pavardę- AliÅ¡auskaitė. IÅ¡laikymas nereikalingas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ji neprieÅ¡tarauja, sumokės ieÅ¡kovui.

Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. . (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Å¡alys vaikų nesusilaukė. VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovo ir atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis ieÅ¡kovas ir atsakovė santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Å alys kreditorių neturi. Dėl termino susitaikyti nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nurodė, jog santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę, Å¡alys kartu negyvena beveik iÅ¡ karto po santuokos sudarymo, priemones susitaikyti jau pačios Å¡alys yra iÅ¡naudojusios, daugiau laiko taikytis nebenori ir mano, kad tai daryti nebetikslinga, Å¡alims kategoriÅ¡kai nepageidaujant, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CPK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

IeÅ¡kovas nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė iÅ¡ karto po santuokos sudarymo jį paliko ir atsisakė ieÅ¡koti bÅ«dų jiems susitaikyti, kreiptis į psichologÄ , nerodė pagarbos jam ir jų santykiams, pardavė vestuvinius žiedus, dėl ko jis buvo įskaudintas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iÅ¡iro ne tik dėl jos kaltės. Santuokos negalėjo iÅ¡saugoti dėl ieÅ¡kovo psichologinio smurto, dėl ko ji turėjo kreiptis pas psichoterapeutÄ .

Ji tikėjosi, kad po santuokos sudarymo jie gyvens atskirai, bet apsigyveno pas ieÅ¡kovo motinÄ . Kadangi tėvai kiÅ¡osi į jų santykius, ieÅ¡kovo motina tikrino jos asmeninius daiktus, ji nenorėjo gyventi ieÅ¡kovo motinos namuose. Sutinka, kad Å¡alys įžeidinėjo vienas kitÄ Å¾inutėmis. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl atsisakė eiti kartu pas psichologÄ . Nagrinėjamu atveju savanoriÅ¡kas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – sukurti abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus Å¡eimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), tetruko tik 5 dienas.

Å alys jau daugiau nei deÅ¡imt mėnesių gyvena atskirai, nebendrauja, todėl akivaizdu, jog ir sudarydamos santuokÄ Å¡alys elgėsi skubotai, neįvertinusios, kad jų nesieja bendri interesai, vertybės, gerai neapgalvojusios, ar galės gyventi Å¡eiminį gyvenimÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad iÅ¡ esmės santuokos sudarymÄ Ä¯takojo tik atsakovės nenoras bÅ«ti sugyventine, kÄ pripažįsta ir atsakovė. Teismas sutinka, kad ieÅ¡kovas stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , dėl ko ieÅ¡kojo bÅ«dų ir galimybių su atsakove pasikalbėti, kvietė eiti pas psichologÄ , bet atsakovė nenorėjo bendrauti su ieÅ¡kovu, motyvuodama savo psichologine bÅ«kle ir apsisprendimu, kad jie netinka vienas kitam kaip Å¡eimos nariai dėl skirtingų požiÅ«rių į gyvenimÄ , charakterių nesuderinamumo.

Nors atsakovė įrodymų, kad lankėsi pas psichoterapeutÄ ir tuo metu jautėsi iÅ¡sekusi, psichologiÅ¡kai palaužta į bylÄ nepateikė, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neneigė, pripažino, jog jam buvo žinoma, kad atsakovė lankėsi pas Å¡ios srities specialistÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo noras iÅ¡saugoti Å¡eimÄ buvo didesnis nei atsakovės, bet netgi pati ieÅ¡kovo atstovė pripažįsta, kad atsakovei tenka tik didesnė dalis kaltės dėl to, kad iÅ¡iro Å¡eima, o kaip jau buvo nurodyta pagal kasacinio teismo praktikÄ , tai neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė paliko ieÅ¡kovÄ , nes Å¡alių gyvenimÄ skyrium po santuokos sudarymo įtakojo ne tiek sprendimas dėl gyvenamosios vietos, bet tai, kad Å¡alys turėjo apsigyventi pas ieÅ¡kovo motinÄ , kas netiko atsakovei dėl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio santykių. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus (iÅ¡ esmės Å¡alių paaiÅ¡kinimus) pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti iÅ¡imtinei kurios nors Å¡alies kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo.

Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalÅ«s, nerėmė ir neremia vienas kito moraliai ir materialiai, nesukÅ«rė Å¡eiminių santykių, todėl abu pažeidė rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimÄ bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl Å¡eimos iÅ¡saugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento. Sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis 2 dalis). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nurodyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė ir faktiÅ¡kai santuoka iÅ¡iro 2020 m. rugpjūčio 13 d. Å alys pateikė duomenis, kad santuokos metu jokio bendro turto neįgijo, kreditorių neturi.

Antstolių informacinės sistemos duomenis Å¡alys skolų neturi. Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Å¡alių atžvilgiu bylų dėl turtinių ginčų nėra pradėta. Esant tokiai situacijai teismas laiko, kad Å¡alims neturint turto ir turtinių prievolių, reikalavimas nurodyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momentÄ netikslingas, nes CK 3.67 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo įtakÄ tik sutuoktinių turtinėms teisėms. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Santuokos metu ieÅ¡kovas ir atsakovė neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu.

Byloje nėra duomenų apie bendrus Å¡alių kreditorius. Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas nereikalauja iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės, atsakovė teisme taip pat nereikalavo iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Byloje nenustatyta, kad iÅ¡laikymas kuriai nors Å¡aliai yra reikalingas, todėl jis Å¡alims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis). Dėl pavardės po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, kad atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau atsakovė teismo posėdžio metu prašė jai palikti pavardę, turėtÄ iki santuokos sudarymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, advokatei už procesinio dokumento parengimÄ ir atstovavimÄ teisme sumokėjo 250,00 Eur, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 325,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 50 proc., t.y. 162,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 straipsniai). Valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių dydis byloje susidarė 5,04 Eur nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija 5,00 Eur, padalinus jas Å¡alims po 50 proc., atsižvelgiant į bylos baigtį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ tarp K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ 2020 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. 509, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui K.

D. palikti pavardę – „D.“, atsakovei – „A.“. Priteisti ieÅ¡kovui K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 162,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėja Jurgita Ališauskaitė