2025-12-17 Nr. AB-22803-3-64-3-03090-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1582-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03090-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8-10 punktai) normas; 4) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1221); 5) patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 6) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 970); 7) pripažinti atsakovę/darbdavį apgavike, esmingai pažeidusią Konstitucijos/įstatymų/moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnis) ir persekiojimą (BK 1481 straipsnis) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837. Dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas procesiniame dokumente, pavadintame pareiškimu, kelia reikalavimą panaikinti tris Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus: 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą; 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221; 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970, ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus. Procesinis dokumentas teismui pateiktas 2025 m. spalio 24 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš viso neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas nusprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jis aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per EPP. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimo (skundo) reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą, ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas teigia, kad sąmoninga tyčia ir neteisėtai jam užkertama teisė teisėtu ir įstatyminiu būdu apsiginti, o tai yra šiurkštus jo teisių bei laisvių suvaržymas. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5 – 6 str.) ir iškreiptai vykdė teisingumą (ABTĮ 6 str.), taip pat teismas / teisėjai sąmoningai ir tikslingai veikia prieš teisingą, ekonomišką bei objektyvų (ABTĮ 11 str. 1, 3 d., 64 str.) bylų išnagrinėjimą.

Pareiškėjo teigimu, teismas / teisėjas iš esmės ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjo nuomone, teisėjas veikia sąmoninga tyčia, nesąžiningai ir neteisingai.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundo padavimo terminas nepraleistas, tačiau dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija, taip pat nurodo, kad teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Pareiškėjo įsitikinimu, tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12945-780/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-712-968/2025, Nr. eAS-686-415/2025, Nr. eAS-685-629/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025, 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė