3ff7b24b-e184-41a6-97df-71ab91cc422a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-128-381/2014Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7. (S)                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas              raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Spauda“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų centras, notarė S. B.. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2A-22/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Spauda“ ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia ieÅ¡kovo ir atsakovo 2003 m. rugsėjo 26 d. pasiraÅ¡ytÄ Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikė dviÅ¡alę restitucijÄ : patalpas (unikalus Nr. 4400-0673-6029:6818) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, o iÅ¡ jo atsakovui priteisė 3 631 000 Lt.

             PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ nurodytoje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ pagrindÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad yra materialiaisiais teisiniais santykiais susijęs su atsakovu UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, t. y. laidavo trečiajam asmeniui AB SEB bankui už įmonės prievolių pagal 2008 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1450804130040-21 (toliau – Kreditavimo sutartis) įvykdymÄ .

Pagal Å¡iÄ sutartį AB SEB bankas finansavo atsakovÄ , įgyjant nurodytas patalpas. Pripažinus Sutartį negaliojančia ir taikius restitucijÄ , nebuvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo, kaip laiduotojo, teisių ir pareigų klausimas. Kadangi ieÅ¡kovas siekia panaikinti ginčo turto hipotekÄ , o trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, iÅ¡kilo grėsmė, kad pareiÅ¡kėjui teks vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles. Žinodamas, kad įkeistas turtas bus grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, o įkeitimas panaikintas, pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų prisiėmęs laidavimo prievolės. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas turėjo įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu ir užtikrinti jo teises, leidžiant dalyvauti procese atsakovo pusėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                           Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ .                           Susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 teismų priimtais procesiniais sprendimais, teismas nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ginčo turtui taikomos hipotekos ar kitų su turtu susijusių sandorių galiojimo ir teisėtumo.

Dėl to teismai pasisakė tik dėl Sutarties. Lietuvos apeliacinio teismo priimtame sprendime dėl pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių ir pareigų nepasisakyta. Teismas pažymėjo, kad pagal laidavimo prigimtį, skolininkui nevykdant prievolės, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kreditorius bet kada gali nukreipti į laiduotojÄ , nepaisant kitų užtikrinimo priemonių. PareiÅ¡kėjo, kaip laiduotojo, teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos ir Å¡is gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi tik bylose, kuriose sprendžiamas Kreditavimo sutarties ar su Kreditavimo sutartimi susijusių sandorių t. y. hipotekos sandorių teisiniai klausimai.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas laidavimo sutartimi laidavo už atsakovo prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymÄ , teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti teismų įtrauktas į civilinės bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , nagrinėjimÄ . Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kurie, atnaujinus procesÄ , galėtų lemti kitokį teismo sprendimÄ . Pagal byloje nagrinėto klausimo pobÅ«dį ir pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo dėstomas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas turėtų teisinę galimybę reikÅ¡ti atnaujintoje byloje kokius nors savarankiÅ¡kus reikalavimus ir kad tai yra vienintelė galimybė pareiÅ¡kėjui apginti savo pažeistas teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                           Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas A. S. (toliau - apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.                                        Skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu daroma netiesioginė įtaka apelianto teisėms ir pareigoms: užtikrinęs atsakovo įsipareigojimų įvykdymÄ , apeliantas tapo suinteresuotu, kad ginčo turtas iÅ¡liktų atsakovo nuosavybėje.

Jeigu teismas nebÅ«tų taikęs dviÅ¡alės restitucijos, įvertinęs jos padarinius, nebÅ«tų kilęs ir apelianto, kaip laiduotojo, atsakomybės už atsakovo prievoles klausimas. Nutardamas taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas dėl finansinių priežasčių negalės grÄ Å¾inti pagal Sutartį gautų lėšų. Nedalyvaudamas procese, apeliantas neturėjo galimybių siekti, kad vietoje restitucijos bÅ«tų taikomi kiti teisių gynimo bÅ«dai (pvz., nuostolių atlyginimas).

Be to, nagrinėjant bylÄ nebuvo užtikrintos vienodos sÄ lygos Å¡alims pasisakyti dėl kaltinamojo akto, kuriuo rėmėsi teismas, įrodomosios reikÅ¡mės ir jame nurodytų aplinkybių. Atnaujinus procesÄ , pastaroji klaida galėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta – apeliantui suteikta teisė pareikÅ¡ti nuomonę dėl akte nurodytų aplinkybių. Nors apelianto teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi buvo toks pats kaip ir AB SEB banko, tačiau į procesÄ buvo įtrauktas tik bankas.                           Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo AB SEB bankas praÅ¡o skundÄ tenkinti.

Trečiasis asmuo nurodo, kad apelianto dalyvavimas byloje bÅ«tų buvęs tikslingas: jis galėjo siekti, kad nebÅ«tų panaikinta Sutartis. Neįtraukus apelianto į bylÄ , liko eilė neiÅ¡spręstų klausimų (pvz., susijusių su turto vertės nustatymu, ieÅ¡kovo valdymo organų sprendimais).                           Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Spauda“ praÅ¡o skundÄ atmesti, paskirti apeliantui 5 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir pusę jos skirti ieÅ¡kovui.

Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, ieÅ¡kovas teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nėra tiesiogiai ar netiesiogiai pasisakyta dėl apelianto teisių ar jo pareigų. Laikantis apelianto pozicijos, į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtraukti visi atsakovo kreditoriai, kuriems padarė poveikį pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis. Apelianto nurodomos aplinkybės nebÅ«tų turėjusios jokios reikÅ¡mės sprendžiant taikytino restitucijos bÅ«do parinkimo klausimÄ . Apeliantas taip pat nepateikia įrodymų, kurie sudarytų galimybę vertinti kaltinamÄ jÄ aktÄ kitaip, nei jis įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo sprendime.

Savo teises apeliantas gali apginti kitais bÅ«dais (pvz., ginčydamas laidavimo sandorį). PraÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ , apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi jis, bÅ«damas atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas, tiesiogiai dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau neprašė teismo įtraukti jo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Už sÄ moningÄ ir akivaizdų teismų klaidinimÄ dėl jo teisių pažeidimo, apeliantui turėtų bÅ«ti paskirta bauda.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                          Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalykÄ sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).              Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.              Dėl papildomų rašytinių įrodymų              Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

             Apeliantas pateikė teismui papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3145-640/2015, kuris buvo priimtas po nagrinėjamos bylos baigties pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas priimtinas į bylÄ .              Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu              Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo bÅ«dais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.             PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, bet pareiÅ¡kėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstÄ konkrečiÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesÄ , pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentÄ , kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimÄ .

Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).             Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylÄ asmenys negali piktnaudžiauti Å¡iuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus.

Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).             Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2008 m. vasario 22 d. tarp ieškovo AB „Spauda“ ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ sudaryta Kreditavimo sutartis.

IÅ¡ Kreditavimo sutarties kylančių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas UAB “Sisteminio modernizavimo grupė” minėta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto įkeitimu AB SEB banko naudai ir apelianto laidavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2003 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ .              IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-661/2014 netenkintas ieÅ¡kovo AB „Spauda“ ieÅ¡kinys dėl hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir AB SEB bankas, pripažinimo negaliojančia ir jos registracijos panaikinimo.

             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu tenkintas AB SEB banko ieÅ¡kinys ir priteista solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir apelianto 800 362,65 EUR (2 763 492,18 Lt) skolos, apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintas, teismo sprendimas Å¡iuo metu dar nėra įsiteisėjęs.              Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs iÅ¡vadÄ , kad teismas, iÅ¡sprendęs bylÄ , kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, sprendimu dėl apelianto teisių ar pareigų nepasisakė, be to, pabrėžė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė apeliantui apginti savo pažeistas teises.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 priimtu sprendimu ir Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta pagrįsta ir teisinga.             Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Apeliantas neneigia, jog teismo sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų ir kad jis nėra tiesioginis praÅ¡omo atnaujinti proceso Å¡alių materialinių teisinių santykių subjektas, tačiau tvirtina, kad materialiniais teisiniais santykiais yra susijęs su atsakovu UAB „Sisteminė modernizavimo grupė“, todėl sprendimu pritaikyta dviÅ¡alė restitucija daro tiesioginę įtakÄ jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.              Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismo sprendimas praÅ¡omame atnaujinti procese sukÅ«rė apeliantui kokias nors materialiÄ sias teises ir pareigas ar kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

IÅ¡ apelianto skundo motyvų galima spręsti, kad, jo manymu, esminis pagrindas proceso atnaujinimui yra po minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įvykdytos atsakovo vienpusės restitucijos (nes nebuvo gauti pinigai už grÄ Å¾intÄ ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ ) bÅ«tent jam atsiradusi prievolė pagal laidavimo sutartį. Visgi, skirtingai nei tvirtina apeliantas, pareigÄ vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus lėmė ne pritaikytos restitucijos bÅ«das, o skolininko UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prievolių pagal kredito sutartį netinkamas vykdymas ar nevykdymas.

Pažymėtina, kad restitucija galima tik tarp sandorio Å¡alių, todėl, nepaisant apelianto siekio pakeisti restitucijos bÅ«dÄ , nėra pagrindo spręsti, kad byloje galėtų bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas. Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobÅ«dis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, t.y. Kreditavimo, o ne minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, sutarties (CK 6.76 str. 2 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.).

Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 str. 2 d.), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi Å¡iuo atveju apeliantas nėra minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis, iÅ¡ laidavimo sutarties kilusi prievolė, skolininkui nevykdant prisiimtų prievolių, bet kada gali bÅ«ti nukreipta į laiduotojÄ , nepaisant kitų prievolių užtikrinimo bÅ«dų (Å¡iuo atveju hipotekos), dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, taikant dviÅ¡alę restitucijÄ , sukÅ«rė apeliantui materialiÄ sias iÅ¡ laidavimo sutarties kylančias pareigas.

             Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad proceso atnaujinimas Å¡ioje byloje yra vienintelis bÅ«das apeliantui apginti savo pažeistas teises. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas gina savo teises atskirame procese, t.y. yra pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-3145-640/2015 dėl laidavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo negaliojančia. Nors apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ minėtoje civilinėje byloje, kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintas ir iÅ¡ jo priteista skola pagal laidavimo sutartį, Å¡is sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl gali bÅ«ti tikrinamas instancine tvarka.

Be to, apeliantui, kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę, jam pereitų visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę (CK 6.83 str.), t. y. apeliantas įgytų reikalavimo teises į skolininkÄ UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, o Å¡i bendrovė turi reikalavimo teisę į RAB „Spauda“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje, kurios procesÄ siekiama atnaujinti (b. l. 7-27). RAB „Spauda“ statusas nepatvirtina apelianto teiginių, jog dviÅ¡alė restitucija Å¡ioje byloje nebebus įgyvendinta, nes įmonės restruktÅ«rizavimo procesas rodo siekį stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį ir toliau vykdyti veiklÄ .

Å iame kontekste reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad bylos, kurios procesÄ siekiama atnaujinti, nagrinėjimo metu apeliantas buvo vienintelis UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ akcininkas ir direktorius, todėl jam visa bylos eiga ir joje priimami procesiniai sprendimai turėjo bÅ«ti žinomi. Tai rodo, jog jis turėjo galimybes, bet kuriuo momentu, savarankiÅ¡kai dalyvauti byloje, pareiÅ¡kęs teismui praÅ¡ymÄ dėl jo įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu arba per jo atstovaujamÄ atsakovÄ UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ turėjo galimybę pareikÅ¡ti nuomonę, jo manymu, reikÅ¡mingais teisingam bylos iÅ¡sprendimui klausimais, inter alia dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, kuriomis teismas rėmėsi procesiniame sprendime.

Be to, pastebėtina, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimÄ , gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus (CPK 182 str. 2 p.). Todėl apeliantas, gindamas savo teises kituose procesuose, esant bÅ«tinybei, gali pateikti savo nuomonę dėl kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, turinčių įtakÄ jo teisėms ir pareigoms bei jų mastui.              Akcentuotina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2A-1418/2014), netenkintas RAB „Spauda“ ieÅ¡kinys dėl hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir AB SEB bankas, pripažinimo negaliojančia, taigi Kreditavimo sutarties įvykdymas yra užtikrintas ne tik pareiÅ¡kėjo laidavimu, bet ir ieÅ¡kovui RAB „Spauda“ priklausančio ginčo turto įkeitimu.             Aplinkybė, kad AB SEB bankas buvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, per se nereiÅ¡kia, kad apeliantas taip pat turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nesant jo praÅ¡ymo.

             Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė materialiÄ ja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie bÅ«tų pažeisti, jo neįtraukus į procesÄ , taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių materialiesiems teisiniams santykiams ir priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ prieÅ¡tarauja Å¡io procesinio instituto tikslams.

Taigi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį.              Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis              Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas RAB „Spauda“ prašė skirti apeliantui 5000 Lt (1448 Eur) baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant ieÅ¡kovui RAB „Spauda“. IeÅ¡kovo manymu, apeliantas, kurio nenaudai yra priimtas teismo sprendimas, siekia pabandyti dar kartÄ pasibylinėti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti savo naudai.

Å iÄ savo nuomonę ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad apeliantas, bÅ«damas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ direktorius, turėjo visas galimybes ne tik susipažinti su bylos medžiaga, bet ir teikti atsiliepimus, paaiÅ¡kinimus ar įrodymus, taip pat kartu įmonės vardu ginti ir savo interesus. Be to, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo apeliantas teikia ne pirmÄ kartÄ .              Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).             Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Apeliantas nagrinėjamoje byloje jau yra teikęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, tačiau kitu pagrindu (t. y. CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Vien tik aplinkybė, kad teiktas praÅ¡ymas pripažintas nepagrįstu, nereiÅ¡kia, jog jį pareiÅ¡kėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesÄ Å¾iningumo ar sÄ moningo veikimo prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra iÅ¡sprendęs atsakovo praÅ¡ymÄ dėl baudos apeliantui skyrimo už jo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo.

Kadangi pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ , pareikÅ¡tÄ ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankcijÄ už piktnaudžiavimÄ Å¡alies procesinėmis teisėmis (CPK95 str.).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              IeÅ¡kovas RAB „Spauda“ patyrė 1500 Lt, t.y. 434,43 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ (b. l. 131-133).

             Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, RAB „Spauda“ atlygintinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 ir 10 punktuose, t.y. 150 Eur (518 Lt) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ apelianto A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) restruktÅ«rizuojamai akcinei bendrovei „Spauda“, j. a. k. 121008154, 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

                          Teisėjas                                                                                           Artūras Driukas