A-525-2216-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2216/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1;11.12; 54

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui Jonui Ivoškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. V., A. M., V. M. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. J. skundu (t. I, b.l. 1–3), kurį patikslino (t. II, b.l. 15–17), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 2.7-79401-508 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste R. S. V. (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P2-266 (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, kad advokatas Deividas Gagys 2010 m. sausio 22 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas:

1) nurodyti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų statusą, paskirtį, plotus ir savininkų duomenis;

2) nurodyti, kokie teritorinio planavimo dokumentai yra priimti dėl žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų;

3) pateikti teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų detaliuosius planus. Administracija 2010 m. vasario 11 d. pateikė atsakymą Nr. AP3-442, kuriame nurodė, kad šalia R. J. priklausančio žemės sklypo yra suformuotas 0,2137 ha ploto žemės sklypas (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises atkuriant natūriniam pretendentui. Šis žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2008 m. rugsėjo 23 d., nurodant žemės sklypo paskirtį – kita, naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus poilsio pastatų statybos), savininko neįvardijo.

Pažymėjo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje bet koks nuosavybės teisių atkūrimas yra griežtai ribotas, todėl gavus informaciją, patvirtinančią nuosavybės teisių atkūrimą, galimai bus ginčijamas šio žemės sklypo suteikimo tretiesiems asmeninis teisėtumo klausimas. Pareiškėjos advokatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, 2010 m. kovo 17 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVA, prašydamas pateikti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2137 ha ploto žemės sklypą (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas.

Vilniaus AVA teisės aktų nustatytais terminais pareiškėjos prašymo neišsprendė ir prašomos informacijos bei dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjos įgaliotas asmuo I. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Po šio kreipimosi Vilniaus AVA pateikė tam tikrus prašomus dokumentus, tačiau nepateikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (skundžiamo sprendimo metu galiojusi redakcija) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuosavybės teises į atkuriamą žemę galinčių patvirtinti dokumentų, bei 11 straipsnyje nurodyto turinio prašymo atkurti nuosavybės teises.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2379-1365/2010 tenkino pareiškėjo I. Č. skundą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti trūkstamus dokumentus. Pabrėžė, kad Sprendimu ir Įsakymu nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuris prisikirtas Trakų miestui bei yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Atkurtame žemės sklype niekada nebuvo jokių pastatų, šis sklypas visada buvo naudojamas visuomeninei rekreacijai, todėl jis, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Atkuriant nuosavybės teises Įsakymu ir Sprendimu, buvo šiurkščiai pažeisti tiek imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, tiek nuosavybės teisių atkūrimo principai.

Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 56–58, t. II, b.l. 70–72) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2004 m. liepos 9 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu buvo nustatyta, kad E. V. žemės sklypas, kurį ji pageidauja gauti natūra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste, yra laisvas. Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P2-266 buvo suformuotas E. V. grąžintinas natūra žemės sklypas, sklypo ribos ir plotas. 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-508 Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į žemę R. S. V. į 0,2137 ha ploto žemės sklypą Trakų mieste. R. S. V. 2009 m. balandžio 2 d. šį žemės sklypą perleido A. M. ir V. M. Pabrėžė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktus valstybės išperkamai žemei saugomose teritorijose priklauso žemė valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, šių teritorijų ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. E. V. grąžintinas žemės sklypas nėra nei vienoje iš nurodytų teritorijų. Pažymėjo, kad R. J. savo skunde nenurodė, kokie jos interesai buvo pažeisti ir kokius savo pažeistus interesus ji siekia apginti teisme.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 38–40) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad R. S. V. 1991 m. gegužės 16 d. Trakų rajono valdybai pateikė pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame prašė išmokėti kompensaciją arba grąžinti visą jos paveldėtą žemę Trakuose. Remiantis 1923 metų žemės sklypų sąrašo duomenimis, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl miesto žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 4 d. pasiūlymu pripažino, kad savininkė E. V. Trakų mieste valdė 0,2913 ha (640 sieksnių) žemės sklypą Nr. 21. 2004 m. liepos 9 d. parengtas šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 34 punkto redakcija, pagal kurią nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. Apskrities viršininkui nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su atitinkamais savivaldybės veiksmais, kadangi valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai. Nurodė, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių su 2004 m. rugsėjo 6 d. prašymu Nr. 2004 nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas.

Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo suformuotas 0,2137 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste. Remiantis šiuo Įsakymu, Vilniaus apskrities viršininko Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės R. S. V., grąžinant natūra 0,2137 ha žemės sklypą. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nedraudžia žemės grąžinimo natūra nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje išimtys numatytos žemei, kuri yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijoje (5 p.) ir valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais (šių teritorijų ribas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, suderinusi su savivaldybės meru ir apskrities viršininku) (12 p.).

Atkuriant nuosavybės teises R. S. V. į 0,2137 ha žemės sklypą, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu (t. II, b.l. 90–94) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Tuo tarpu tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A822-578/2009, AS525-540/2008, AS146-391/2009, AS822-172/2010, AS143-560/2010) ir pažymėjo, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Pabrėžė, jog nustatyta, kad pareiškėja R. J. ginčija ne jos atžvilgiu priimtus aktus, kurie jai jokių teisinių pasekmių nesukuria. Skundžiamu Įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo, skirto atkurti trečiojo suinteresuoto asmens R. S. V. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste (U18), (duomenys neskelbtini) gatvės, ribos, 2 137 kv. m plotas; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; pasiūlytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos; architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos; apskaičiuotas žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių; patvirtintas žemės sklypo planas.

Vilniaus apskrities viršininko Sprendimu trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. V. atkurtos nuosavybės teisės – grąžinant natūra 0,2137 ha žemės sklypą Trakų mieste. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Atkūrimo tvarkos 123 punktu. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos skundo motyvų bei argumentų matyti, kad ji, ginčydama atsakovų sprendimus, siekia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. V. nuosavybės teisės į 0,2137 ha žemės sklypą Trakų mieste nebūtų atkurtos. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2, 3, 5 punktais, konstatavo, kad kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.

Įvertinęs tai, kad skundžiami aktai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, o teisės aktai nenumatė pareiškėjai galimybės skųsti tokius aktus, padarė išvadą, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės šioje byloje, todėl jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 100–104), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo išdėstyti detalūs argumentais, kuriais ji grindžia savo reikalavimo teisę, tačiau teismas sprendime jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymi, jog teismui buvo nurodyta, kad ji buvo nuvykusi į Administraciją, siekdama pateikti prašymą dėl laisvo valstybinio žemės sklypo pirkimo teisės aktų nustatyta tvarka prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, todėl toks jos prašymas negali būti tenkinamas. Pabrėžia, jog teisė įsigyti laisvą valstybinę žemę ir yra pagrindas skųsti šios teisės įgyvendinimą trukdančius administracinius aktus – Sprendimą ir Įsakymą.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 5 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, nes šios teisės normos nenumato jokio imperatyvaus draudimo pareiškėjai skųsti administracinius aktus, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Įstatymų leidėjas reikalavimo teisę, priešingai nei teigiama skundžiamame teismo sprendime, sieja su asmens manymu, kad teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atitinkamai nei Atkūrimo įstatymas, nei Atkūrimo tvarka nenustato, kad aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi teisę skųsti tik tie asmenys, kurių atžvilgiu šie teisės aktai yra priimti, arba asmenys, kurie siekia pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į tuos pačius žemės sklypus.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjos motyvai dėl nepagrįsto nuosavybės teisių atkūrimo R. S. V. Tuo tarpu teismo sprendime nebuvo nurodytos procesinės teisės normos, kurios suteikia teismui teisę atmesti pareiškėjo skundą, formaliai akcentuojant tik reikalavimo teisės nebuvimą, bet nepasisakant dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų.

4. Nurodo, jog, bylą nagrinėjant teisme, turi būti įvertinti visi byloje pateikti įrodymai. Pareiškėjos manymu, bylos išsprendimui itin aktuali prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1720-562/2010 esanti medžiaga, patvirtinanti jos teiginius dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Sprendimu ir Įsakymu nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos būtent į istorinį nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą žemės sklypą.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes jo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų. Pabrėžia, jog formalus teismo sprendimas tik pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas reikalavimus teismo sprendimo turiniui, neatleidžia teismo nuo pareigos pasisakyti ir ištirti visus pareiškėjos motyvus, įvertinti visus pateiktus įrodymus, jeigu teismas konstatuoja, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės. Be to, teismas neturi apsiriboti tik įrodymų išvardinimu, jis privalo išdėstyti jų turinį, nurodydamas jų įrodomąją reikšmę. Taip pat teismas privalo argumentuoti, kodėl jis tenkina vienos šalies reikalavimus ir atitinkamai netenkina kitos šalies reikalavimų.

6. Remdamasi ABTĮ 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami kitas bylas, kai tenka taikyti tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtose šio teismo nutartyse, sprendimuose ir nutarimuose esančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 109–111) nurodo, kad skundas atmestinas, o byla nutrauktina. Taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodo, jog kadangi Lietuvos Respublikos kultūros ministerija žemės sklypo, dėl kurio nuosavybės grąžinimo paduotas pareiškėjos skundas, nėra pasiūliusi įtraukti į ypač vertingų teritorijų sąrašą, nėra jokio pagrindo šį sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei. Pažymi, jog jo ir V. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2009 m. gegužės 8 d., todėl nuo šio momento skaičiuotinas ir skundo padavimo teismui terminas. Be to, pareiškėja, prašydama panaikinti administracinius aktus, nenurodo, kokių teisinių pasekmių ji siekia, nes, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra įrodinėjama. Teigia, jog pareiškėja negina nei savo teisių, nei teisėtų interesų, taigi, ji siekia apginti neapibrėžto subjekto interesą, o tokios teisės ji neturi. Remiantis administracinių teismų praktika (byla Nr. A146-335/2008), tokiu atveju byla turi būti nutraukta.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 114–115) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 119–120) su apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinis teismas imasi nagrinėti bylą ir turi galimybę apginti tik tokią pažeistą ar ginčijamą suinteresuoto asmens subjekto teisę ar interesą, kurie yra saugomi įstatymo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas). Atitinkamai asmens teisės ar intereso, kurie nėra saugomi įstatymo, administracinis teismas negali apginti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija atsakovų sprendimus, kuriais buvo suformuotas 0,2137 ha ploto žemės sklypas (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į jį atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotajam asmeniui R.S. V.

Pareiškėja byloje nurodo, kad ji nuosavybės teise turi žemės sklypą, besiribojantį su ginčo žemės sklypu, ir deklaruoja, jog ji turi interesą nusipirkti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, jei jis būtų laisvas, t.y. jei į jį nebūtų atkurtos nuosavybės teisės R.S. V.

Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja kaip teisme gintiną jos interesą ar teisę nurodo savo pageidavimą nusipirkti nuosavybėn ginčo žemės sklypą.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateiktus pareiškėjos procesinius dokumentus bei paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje pareiškėja nenurodė ir neįrodė, jog koks nors šiuo metu galiojantis įstatymas gintų pareiškėjos deklaruotą interesą ar teisę, t.y. pageidavimą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje nusipirkti 0,2137 ha ploto žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pareiškėja į teismą kreipėsi su prašymu apginti interesą (teisę), kurio įstatymas negina, dėl ko pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašo ginti jos deklaruotą interesą, negali būti patenkintas.

Byloje pareiškėja yra pateikusi argumentų dėl ginčo žemės sklypo formavimo neteisėtumo, taip pat nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo neteisėtumo, kuriais bandoma įrodyti, jog buvo pažeisti visuomenės, valstybės bei Trakų istorinio nacionalinio parko interesai. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių įstatymais numatytų įgalinimų ginti viešąjį interesą arba ginti valstybės ar savivaldybės arba kitų asmenų teises bei saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2-5 punktai, 56 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėja neturi įgalinimų ginti visuomenės, valstybės ar Trakų istorinio nacionalinio parko interesų, pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl ginčo žemės sklypo formavimo neteisėtumo bei dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo neteisėtumo iš esmės nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė