3ff58c2b-2f56-4c11-9ba7-eaad951114d3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-20887-845/20 Proceso Nr. 2-61-3-01141-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.11; 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.11; .2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. A. ir jo atstovei adv. Daliai Bukelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas D. A. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, praÅ¡ydamas panaikinti 2020-03-06 Teisingumo ministerijos raÅ¡tÄ Nr. (1.34)7R1496, priteisti ieÅ¡kovui 2553,39 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra ieÅ¡kovo atžvilgiu nuo 2014-06-03 vykdė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 0260004216 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-04 nutartimi Nr. KP7245111/2014, vadovaudamasis BPK 157 str. 1 d., tenkino prokuroro praÅ¡ymÄ ir laikinai nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo užimamų pareigų trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014-07-04? nutartį iÅ¡siuntė pastarojo darbdaviui vykdyti. Vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, VTÄ® 34 str. 1 d. 3 p., įtvirtinančiu, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo bÅ«ti nuÅ¡alintas kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu Å¡ių įstatymų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, bei to paties įstatymo 341 str. 2 d., įtvirtinančia, kad už nuÅ¡alinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) 2014-07-07 įsakymu Nr. (2.1)3288 „Dėl D.

A. laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ nuo 2014-07-04 trims mėnesiams nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų ir sustabdė darbo užmokesčio mokėjimÄ . Pažymėjo, jog 2016-10-07 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius priėmė nutarimÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 0260004216 ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 d. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-05-09 sprendime administracinėje byloje Nr. eI2091815/2017 konstatavo, jog ieÅ¡kovas nuo 2014-10-06 iki 2016-10-11 nebuvo nuÅ¡alintas nuo pareigų dėl jokio tarnybinio patikrinimo, bet dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir ieÅ¡kovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimÄ ; teismas pripažino nuÅ¡alinimÄ nepagrįstu ir įpareigojo Vilniaus AVMI iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-10-06 iki 2016-10-11 darbo užmokestį bei 0,07 proc. dydžio delspinigius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-22 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA4504556/2017 paliko šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokestį už nepagrįsto nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05, taip pat 0,07 proc. delspinigius už Å¡iÄ sumÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-03-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1916-535/2018 ieÅ¡kovo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo Vilniaus AVMI iÅ¡mokėti darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 bei 0,07 proc. dydžio delspinigius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-08 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1601-1062/2019 konstatavo, kad Vilniaus AVMI, kaip darbdavio, kaltės dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 nėra; Vilniaus AVMI sprendimas (2014-07-07 įsakymas Nr. (2.1)3288 „Dėl D. A. laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų“) buvo saistomas įpareigojančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutarties, todėl Vilniaus AVMI negali turėti jokių su darbo užmokesčio kompensacijos už nuÅ¡alinimÄ iÅ¡mokėjimu sietinų prievolių ieÅ¡kovui ir deliktinės atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 str. 1 d., ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į Teisingumo ministerijÄ dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo. Å iuo pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės turtinę žalÄ : neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį per nuÅ¡alinimo laikotarpį (2553,39 Eur) ir neturtinę žalÄ (5000 Eur).

Taip pat pažymėjo, jog atsakovė 2020-03-06 raÅ¡tu Nr. (1.34)7R1496 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino, argumentuodama, jog ieÅ¡kovas praleido 3 metų terminÄ dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nesutinka su tokia pozicija, nes atsakovė nepagrįstai sužinojimo terminÄ sieja su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016-10-07 priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 0260004216. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-20 sprendimu ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo pripažintas nepagrįstu ir Vilniaus AVMI įpareigota iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 bei 0,07 procento dydžio delspinigius.

Taigi, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus tokį sprendimÄ , ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo kreiptis dėl žalos atlyginimo; Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Å¡ioje dalyje buvo panaikintas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2019-10-18 sprendimu; taigi nuo Å¡io momento ieÅ¡kovas įgijo teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas buvo atleistas 2016-12-09 įsakymu Nr. (2.1 E) 31035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iÅ¡ pareigų“, nes tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtino jo padarytas pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017, įsakymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu).

Atkreipė dėmesį, jog tarnybinis patikrinimas ieškovo atžvilgiu pradėtas tik 2016-10-12 (Vilniaus AVMI 2016-10-12 įsakymas Nr. (2.1 E) 3664 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir laikino D. A. nušalinimo nuo pareigų“), t. y. jau po ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi ieškovas laikotarpiu nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 buvo nušalintas nuo pareigų nesant pradėtam tarnybiniam patikrinimui, todėl taikyti CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str. 1 d. nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 0260004216 ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais – esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Taigi, baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ ; vadinasi, procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų, pritaikyta neteisėtai. IeÅ¡kovas rėmėsi CK 6.271 str. 1 d., kuri numato, jog valstybė visiÅ¡kai atlygina žalÄ â€“ tiek turtinę, tiek neturtinę, atsiradusiÄ dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, neteisėto kitų procesinės prievartos priemonių pritaikymo, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ar teismo kaltės. Pažymėjo, jog egzistuoja visos sÄ lygos, reikalingos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti: bÅ«tent dėl neteisėto nuÅ¡alinimo nuo pareigų ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis? be to, nuÅ¡alinimas nuo pareigų užkirto jam galimybę įsidarbinti kitur, sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas sudaro pagrindÄ kreiptis ne tik dėl turtinės, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė neteisėtus valdžios institucijų veiksmus patvirtinančio dokumento. Žalos atlyginimo įstatymo 3 str. 4 d. numatyta, kad prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens praÅ¡ymo atlyginti žalÄ ne teismo tvarka pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimÄ dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimo, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai.

IeÅ¡kovas su skundu pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-10-07 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00042-16. Pabrėžė, jog Å¡io nutarimu nekonstatuotas taikytos procesinės prievartos priemonės (nuÅ¡alinimo nuo pareigų) neteisėtumas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1601-1062/2019 nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-20 sprendimo dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 bei 0,07 proc. dydžio delspinigius; iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad Å¡iuo sprendimu nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai baudžiamojoje byloje priimant sprendimÄ dėl procesinės prievartos priemonės – nuÅ¡alinimo nuo einamų pareigų.

Taigi ieÅ¡kovui nepateikus Žalos atlyginimo įstatymo 3 str. 4 d. numatyto sprendimo, patvirtinančio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės neteisėtumÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Taip pat nurodė, jog nesant neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, žalos atlyginimas negalimas (CK 6.272 str. 1 d.). Be to, Žalos atlyginimo įstatyme numatyta teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas(suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimas yra neteisėti.

Nors ieÅ¡kovas teigia, jog jis teisę į žalos atlyginimÄ Ä¯gijo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019-10-18 sprendimu panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-20 sprendimÄ dalyje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įpareigojimo iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05, atsakovo manymu, žalos atlyginimo įstatyme Å¡is naikinamasis terminas siejamas su asmens sužinojimu, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog procesinių prievartos priemonių pritaikymas yra neteisėtas.

Taigi ieÅ¡kovo nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas niekaip nesusijęs su Žalos atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d. numatyto 3 metų termino skaičiavimo pradžia. Pažymėjo, jog 3 metų termino pradžios momentas bÅ«tų aktualus tik tuo atveju, jei įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų priimtas sprendimas, konstatuojantis taikytos procesinės prievartos priemonės neteisėtumÄ . Taip pat nesutiko, su ieÅ¡kovo argumentais, kad jo kaltės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nuÅ¡alinimo nuo pareigų nebuvo, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas tik nutraukus ikiteisminį tyrimÄ .

Tai, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas po ikiteisminio tyrimo ir nuÅ¡alinimo nuo pareigų, nepaneigia paties ieÅ¡kovo veiksmų įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų, nes tarnybinio patikrinimo metu pasitvirtino jo padarytas pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi; ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne todėl, kad ieÅ¡kovas neatliko jam inkriminuojamų veiksmų, o tik todėl, kad tie veiksmai, nors ir prieÅ¡ingi teisei, neužtraukė baudžiamosios atsakomybės. Pasak atsakovės, Teisingumo ministerijos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis; tuo tarpu ieÅ¡kovo praÅ¡ymas neatitiko Žalos atlyginimo įstatyme numatytų sÄ lygų.

Atsakovės atstovas į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai, praÅ¡ymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei ieÅ¡kovui neprieÅ¡taraujant, teismas CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 1 d. pagrindais perėjo į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi patenkino ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-00097-13 atliekančio prokuroro praÅ¡ymÄ ir laikinai nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo užimamų pareigų trims mėnesiams. IeÅ¡kovo darbdavys - Vilniaus apskrities VMI (toliau - Vilniaus AVMI), vykdydamas teismo nutartį, 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-288 „Dėl D. A. laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų nuo 2014 m. liepos 4 d. trims mėnesiams bei sustabdė jam darbo užmokesčio mokėjimÄ .

Kadangi ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo tęsiamas, Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-473 „Dėl D. A. laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 6 d. iki baigsis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00097-13 ir sustabdė jam darbo užmokesčio mokėjimÄ (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos). Vilniaus apygardos teismas 2014-07-22 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo skundÄ ir paliko galioti pirmos instancijos teismo 2014-07-04 nutartį (bylos Nr. 1K-400-256/2014).

Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2016 m. spalio 7 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00042-16 ieÅ¡kovo atžvilgiu, kadangi pastarasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., tačiau nustatė, jog jo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVMI 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (2.1 E)3-664 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir laikino D.

A. nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų nuo 2016 m. spalio 12 d. iki baigsis tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus AVMI 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iÅ¡ pareigų“ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų ir jam buvo iÅ¡mokėta kompensacija už 25,40 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2091-815/2017 įpareigojo Vilniaus AVMI iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 11 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017 minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taip pat byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus AVMI, praÅ¡ydamas jam iÅ¡mokėti atleidimo dienÄ priklausančiÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigius.

Vilniaus AVMI 2018 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. (3.1)46-13 „Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas perskaičiavimo“ ir 2018 m. vasario 7 d. raÅ¡tu Nr. (2.7)46-28 „Dėl praÅ¡ymo“ atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pastarojo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo Vilniaus AVMI iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014 liepos 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-08 sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo įpareigota iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d. bei 0,07 proc. dydžio delspinigius, ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kovo skundo dalį atmetė; kitÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . 2020-03-06 raÅ¡tu teisingumo ministerija netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atlyginti žalÄ ne teismo tvarka, nurodydama, jog pastarasis nepagrindė valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradusių priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartį, kuria pastarasis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-08 sprendime (adm. bylos Nr. eA-1601-1062/2019) iÅ¡skyrė ir aiÅ¡kiai atribojo tris ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpius; Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas teigia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d. jis buvo nepagrįstai nuÅ¡alintas nuo pareigų, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2553,39 Eur turtinės žalos. Taigi, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalykÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotomis aplinkybėmis, susijusiomis su pirmuoju ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. spalio 5 d.).

Pažymėtina, jog teismas 2019-10-08 sprendime (bylos Nr. eA-1601-1062/2019) nustatė, jog ieÅ¡kovas pagal VTÄ® 34 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija) buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį (Vilniaus AVMI 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-288) (pirmas nuÅ¡alinimo laikotarpis), o bÅ«tent - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi tenkinus prokuroro praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas laikinai nuÅ¡alintas nuo užimamų pareigų trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 4 d.

Vilniaus AVMI, kaip ieÅ¡kovo darbdavys, vykdydama minėtÄ nutartį ir vadovaudamasi VTÄ® 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija), 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-288 nuo 2014 m. liepos 4 d. trims mėnesiams nuÅ¡alino ieÅ¡kovÄ nuo pareigų ir sustabdė jam darbo užmokesčio mokėjimÄ . Å iame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis BPK 157 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , nutartimi turi teisę laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas; nutartis laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti;

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi BPK nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, jog 2016-10-07 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 0260004216 ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 d; pasak ieÅ¡kovo, baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ ; vadinasi, procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų, pritaikyta neteisėtai.

IeÅ¡kovas CK 6.271 str. 1 d. pagrindu prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ iÅ¡ valstybės. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jame nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje bÅ«tina teisėta veikla.

Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad procesas baigėsi be asmens nubaudimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Sprendžiant dėl Å¡io teiginio pagrįstumo, svarbu yra iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-10-08 sprendime konstatavo, jog iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties byloje Nr. KP-7245-111/2014 matyti, kad teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstam manymui, jog D.

A. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , o BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų – jo atžvilgiu buvo pritaikyta bÅ«tent siekiant užtikrinti netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ bei užkirsti keliÄ galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, greitai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ ; teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų panaikinta ar pakeista.

PrieÅ¡ingai – Vilniaus apygardos teismas 2014-07-22 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo skundÄ ir paliko galioti pirmos instancijos teismo 2014-07-04 nutartį (bylos Nr. 1K-400-256/2014). Å ios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Å i teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kuriÄ , teismo sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Viena iÅ¡ CPK 182 str. 2 p. nurodytų aplinkybių yra prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vienÄ kartÄ jau buvo nustatytas ir ekonomijos tikslais antrÄ kartÄ neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad byloje duomenų, pagrindžiančių, jog procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai ar pažeidžiant BPK reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, nėra (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, ir ji yra teisėta tiek, kiek atlikta pagal įstatymo reikalavimus. Å ios bylos kontekste protingas ar pagrįstas įtarimas, duomenų pakankamumas sudarė pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) dėl įtarimo, padarius nusikalstamÄ veikÄ bei jį pagrindžiančių duomenų, yra pasisakęs, kad tam, jog įtarimas bÅ«tų pagrįstas, pakanka faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtojÄ , kad asmuo gali bÅ«ti padaręs nusikaltimÄ .

Be to, faktai, kurių pagrindu pareikÅ¡tas įtarimas neturi bÅ«ti tokio lygio, kurie yra bÅ«tini priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ar pareiÅ¡kiant asmeniui kaltinimÄ , kurie pasiekiami jau kitose baudžiamojo tyrimo stadijose (Erdagoz v.Turkey, § 51). Taigi, pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , įrodinėjimo standartas teisme dėl asmens kaltumo skiriasi nuo įrodinėjamo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ .

Taigi, atsižvelgiant į EŽTT suformuotÄ praktikÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-08 sprendime konstatuotas faktines aplinkybes bei bylos faktinius duomenis, teismas sprendžia, jog ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų ir, kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, numatytų BPK 3 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo, o bÅ«tent - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas buvo 3 mėnesiams nuÅ¡alintas nuo pareigų, teismas negali ignoruoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-08 sprendime iÅ¡sakytos pozicijos apie tai, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog procesinės prievartos priemonės – nuÅ¡alinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigÅ«nui likti tarnyboje (darbe), jeigu nenuÅ¡alintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti nusikaltimus; teismo nutartį dėl pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų – darbdavys privalo vykdyti ir jos teisėtumo negali kvestionuoti.

Teismas taip pat pabrėžė, jog sprendimÄ (bendrÄ ja prasme) nuÅ¡alinti tarnautojÄ priima teismas BPK nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o darbdavys, kaip minėta, šį faktÄ tik konstatuoja ir vykdo teismo nutartį dėl nuÅ¡alinimo. Tuo tarpu procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, taikymas, yra susijęs su baudžiamojo proceso teisės normų taikymu. Byloje konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis buvo priimta pagrįstai ir nepažeidžiant BPK reikalavimų, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas paliko jÄ galioti kaip teisėtÄ .

Taigi, teigti, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas pritaikė procesinės prievartos priemonę ieÅ¡kovo atžvilgiu pažeisdamas BPK nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. PrieÅ¡ingai – ikiteisminio tyrimo teisėjas rėmėsi prokuroro pateiktais duomenimis, kurie buvo pakankami įtarimui pareikÅ¡ti. Be to, sprendžiant dėl duomenų pakankamumo įtarimui pareikÅ¡ti, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog 2016 m. spalio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00042-16 ieÅ¡kovo atžvilgiu prokuroras nurodė, kad ieÅ¡kovas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., tačiau nustatė, jog ieÅ¡kovo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo požymių, dėl ko 2016 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. (2.1E)3-1035 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. A. ir atleidimo iÅ¡ pareigų“ ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų. Ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2091-815/2017 pripažino ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ laikotarpiu nuo 2014-10-06 iki 2016-10-11 nepagrįstu ir įpareigojo Vilniaus AVMI iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį, - savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas ieÅ¡kovo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 buvo pritaikyta nepagrįstai.

Pažymėtina, jog administracinis teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014-10-06 iki 2016-10-11 ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, neatliekant patikrinimo ieškovo atžvilgiu; taigi, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus bylos faktinius duomenis bei kasacinio teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2014-07-04 iki 2014-10-05 ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų pažeidžiant BPK nuostatas, teismas nenustatė. Taigi, ieškovo nušalinimas nuo pareigų ginčo laikotarpiu atitiko nacionalinės teisės (BPK) reikalavimus.

Sprendžiant ar nagrinėjamoje byloje valstybei kyla atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pagal CK 6.272 str. ir Žalos atlyginimo įstatymÄ , svarbu įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų ginčo laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi. Pažymėtina, jog valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog tiek ikiteisminis tyrimas pradėtas, tiek procesinė prievartos priemonė ieÅ¡kovo atžvilgiu pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, laikantis BPK reikalavimų.

Taigi, teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė CK 6.246 str. 1 d. nustatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ikiteisminiame tyrime, dėl ko valstybei kiltų civilinė atsakomybė, nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas tiek dėl 2020-03-06 Teisingumo ministerijos raÅ¡to Nr. (1.34)7R1496 panaikinimo, tiek dėl žalos priteisimo. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui nepriteistinos jo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), tenkančios kiekvienam atsakovui – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovo D. A. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė