3ff51ae2-6bbd-448e-9835-bbd34fb3eeba · Prienų rajono apylinkės teismas

1986-10-25 Stasys Kleiva ir Laima Žukauskaitė-Kleivienė susituokė Civilinė byla Nr. 2-378-805/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00219-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 117.1; (S) 128.19 PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. birželio 14 d.Prienai          Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal R. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims - D.

A. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o (b.l.2-4) atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1994-02-22, palikimui priimti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Apklausti teisme liudytoju jos pusbrolį A. K..             PareiÅ¡kime nurodė, kad jos tėvas V.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-02-22. Su J. V., kuri yra pareiÅ¡kėjos motina, palikėjas susilaukė trijų vaikų: V. V., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė 1966-11-16), D. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjos R. B. (ikisantuokinė pavardė – V.), gim. (duomenys neskelbtini). Su pirmÄ ja žmona J. V. V. V. iÅ¡situokė 1973-07-18. V. V. sudarė antrÄ jÄ santuokÄ su S. V., jis, gyvendamas antrojoje santuokoje, vaikų nesusilaukė. Antroji jo sutuoktinė S. V. mirė 2011-10-26.

Po tėvo V. V. mirties pareiÅ¡kėja į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo priėmimo neįformino, kadangi nežinojo esant jokio paveldimo turto. 2012-01-18 iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus gavo praneÅ¡imÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo. Å iuo praneÅ¡imu buvo informuota, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001-09-20 sprendimu Nr. 79-9727 V. V., mirusio 1994-02-22, vardu nuosavybės teisės atkurtos į žemės Å«kio paskirties 3,41 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkais:

M. K. 3,41 ha ir O. M. 3,11 ha, bendrÄ 9,93 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai. M. V. V. vardu priimtas sprendimas saugomas Trakų žemėtvarkos skyriuje, kuris bus įteiktas paveldėtojams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tokiu bÅ«du matyti, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. V. jau po savo mirties tapo minėto žemės sklypo savininku. PareiÅ¡kėja yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . Apie tai, kad jos tėvui V. V. po jo mirties atkurtos nuosavybės teisės į žemę pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2011-12-22, kuomet jai telefonu paskambino ir prisistatė pusbrolis A.

K., kuris yra tėvo sesers M. K. sÅ«nus. PareiÅ¡kėja anksčiau M. K. nepažinojo, nes ryÅ¡iai su savo tėvu nutrÅ«ko apie 1980 m. A. V. V. žinojo tik tiek, kad jis yra sukÅ«ręs antrÄ Å¡eimÄ , kur jis gyveno nežinojo, taip pat nežinojo kada mirė tėvas. Jokių ryÅ¡ių tiek su tėvu, tiek su artimaisiais iÅ¡ jo pusės nepalaikė. PareiÅ¡kėja, 2011-12-22 sužinojusi, kad V. V. turi paveldimo turto, 2012-01-05 kreipėsi į Prienų rajono I - jo notaro biuro notarÄ . Notarė, peržiÅ«rėjusi turimus dokumentus, nurodė, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir patarė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl informacijos suteikimo ar yra V.

V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę. TÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. 2012-01-18 Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad jos tėvas V. V. turi nuosavybės teisę į 3,41 ha žemės plotÄ , (duomenys neskelbtini). Gavusi iÅ¡ žemėtvarkos dokumentus iÅ¡ karto kreipėsi į advokatų kontorÄ , kad paruoÅ¡tų procesinius dokumentus teismui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.Suinteresuotas asmuo Dalia A.

V. atsiliepime nurodė, kad į tėvo palikimÄ nepretenduoja, palikimo atsisako ir paveldėjimo reikalų tvarkyti neketina. Su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti (b.l.30-31).Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.22).Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad praÅ¡ymo pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.34-35). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje buvo jauniausia dukra, tėvams iÅ¡siskyrus ji buvo visai maža, klausdavo mamos, kodėl tėvas jų neaplanko, tačiau ji atsakiusi, kad jis turi kitÄ Å¡eimÄ . Tėvams nutraukus santuokÄ tėvas dar kelis metus gyveno su motina, vėliau jis iÅ¡sikėlė gyventi kitur. Ji su tėvo giminėmis jokių ryÅ¡ių nepalaikė, tiesiog manė, jog giminių iÅ¡ tėvo pusės iÅ¡ viso nėra.

Tėvo siluetÄ atkuria jai buvus kokių penkerių metų amžiaus. Po to jo nematė, su juo nebendravo. Per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes apie tėvo mirtį nežinojo, niekas apie tai jai nepranešė, be to, nežinojo kokį turtÄ tėvas turėjo ir koks palikimas liko po jo mirties. Susitikusi su pusbroliu A. K. iÅ¡siaiÅ¡kino minėtas aplinkybes, susirado tėvo kapavietę Prienų kapinėse. IÅ¡ pusbrolio sužinojo, kad tėvo vardu yra likusi žemė, kad tėvo abi seserys taip pat mirusios.

Oficialiuoju praneÅ¡im iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus 2012-01-18 buvo informuota apie mirusiojo vardu atkurtas nuosavybės teises. Sužinojusi Å¡ias aplinkybes kreipėsi į notarÄ , o notaras nukreipė pas advokatÄ , kad paruoÅ¡ti dokumentus teismui. Sesuo žino apie bylos esmę, praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja, brolis miręs, jokių kitų įpėdinių nėra. Kadangi anksčiau pareiÅ¡kėja apie tai nežinojo ir neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, todėl laiku nesikreipė pas notarÄ dėl po tėvo mirties likusio turto paveldėjimo.

Liudytojas A. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad R. B. yra jo mamos brolio dukra. PaaiÅ¡kino, kad yra tik dvi V. V. dukros iÅ¡ pirmosios santuokos, su antrÄ ja žmona V. V. gyveno (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Antroji dėdės žmona pergyveno jį eilę metų. Nurodė, kad liudytojo senelė turėjo žemės Trakų rajone, kuri atiteko trims vaikams, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos tėvui. Žeme ilgÄ laikÄ naudojosi vienos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos tėvo seserų, O. M., vaikai.

PareiÅ¡kėjos tėvas ir jo seserys mirę, anÅ«kai dirbti žemės nenori. Visi giminaičiai nutarė, kad reikalinga sutvarkyti žemės, kuri nėra atribota gabalais, neatlikti geodeziniai matavimai, dokumentus, dėl ko ir susirado pareiÅ¡kėjÄ , praneÅ¡dami tokias aplinkybes.PareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t.y. po 2001 m. liepos 1 d.

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-02-22, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. PalikimÄ , kuris paveldėjimo teise pereina įpėdiniams, sudaro palikėjo turtinės teisės ir pareigos, ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. Pagal CK 588 straipsnio 1 dalį CK 587 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį prie pareiÅ¡kimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti. CK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 587 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Mirties momentu V. V. turėjo turtinę teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ . Nuosavybės teisės į žemės sklypus V. V. atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-09-20 sprendimu, dėl ko žemės sklypo negalima laikyti turtu, kurį įpėdinis galėjo Å¡eÅ¡is per mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1997-07-01 Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku pateikė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Pagal CK 587 straipsnio 1 dalį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, todėl nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, perduodamos įpėdiniui, priėmusiam palikimÄ .

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ , tiek pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis). 1964 m.

CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis - Å¡eÅ¡ių mėnesių - terminas palikimui priimti, tačiau Å¡io termino teisinė reikÅ¡mė ta pati. 1964 m. Civiliniame kodekse specialių ieÅ¡kinio senaties terminų paveldėjimo teisiniuose santykiuose nenustatyta. Pagal Lietuvos A. T. termino palikimui priimti pratęsimo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , teismai, spręsdami dėl termino palikimui priimti pratęsimo, privalo įvertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių Å¡is terminas buvo praleistas, taip pat asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , elgesį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. 1963-09-07 susituokė su J. V. (b.l.13). P. R. V. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l.7), ji 1993-05-08 susituokė su A. B. (b.l.8). Suinteresuotas asmuo D. A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra vyriausioji mirusiojo V. V. dukra (b.l. 11). P. V. V. sūnus V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 1966-11-18 (b.l.12-12a). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad V. V. ir J. V. santuoka nutraukta 1973-07-18 (b.l.14). Pareiškėjos tėvas V. V. mirė 1994-02-22, įrašo Nr. 67 (b.l.9). Paveldėjimo byla į 1994-02-22 mirusio V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimÄ neužvesta (b.l.15). 2012-01-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius raÅ¡tu dėl nuosavybės teisių šį žemę atkÅ«rimo pranešė pareiÅ¡kėjai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001-09-20 sprendimu Nr. 79-9727 V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 3,41 ha žemės plotÄ , (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise su Å¡iais bendrasavininkiais:

M. K. 3,41 ha ir O. M. 3,11 ha, bendrÄ 9,93 ha (vertė 5981 Lt) žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai (b.l.16). Gyventojų registro tarnybos duomenys apie V. V. Å¡eimos sudėtį patvirtina, kad, 2011-10-26 mirus antrajai jo sutuoktinei Salomėjai, daugiau jokių kitų įpėdinių neliko (b.l.10). Taigi, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad nuosavybės teisės į žemę po V. V. mirties buvo atkurtos ženkliai vėliau. Apie palikimÄ , kurį priimti praÅ¡o pratęsti terminÄ , pareiÅ¡kėjai tapo neseniai žinoma iÅ¡ pusbrolio A.

K.. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik raÅ¡ytiniai bylos duomenys, bet ir teismo posėdyje apklausto liudytojo A. K. parodymai. Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei pareiÅ¡kėjos ir liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad apie tėvo mirtį pareiÅ¡kėja nežinojo, palikėjo mirties momentu paveldimo turto nebuvo, pareiÅ¡kėjai nebuvo žinomos turtinės reikalavimo teisės, kas sutrukdė įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarÄ bei laiku įgyvendinti subjektines teises paveldėjimo tikslu.

PareiÅ¡kėja siekti priimti palikimÄ pradėjo tada, kuomet 2012-01-18 oficialiuoju dokumentu sužinojo, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo įgyvendinta V. V. vardu. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per Å¡eÅ¡is mėnesius asmeniui Å¡is terminas gali bÅ«ti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos A. T. teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne vienÄ kartÄ konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Ä®statyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Ä®rodinėjimo tikslas teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jei nėra aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo, nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ jį priimti, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iÅ¡ jų paveldėjimo teisę.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra V. V., mirusio 1994-02-22, pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Su tėvu, kuris paliko Å¡eimÄ , bÅ«nant pareiÅ¡kėjai mažamečiu vaiku, jos motina ir kiti Å¡eimos nariai nebendravo, giminystės ryÅ¡ių su tėvo artimais giminėmis nepalaikė, niekas apie tėvo mirtį jai nepranešė. Palikėjas, sudaręs antrÄ jÄ santuokÄ , vaikų nesusilaukė, jo sutuoktinė S. V. mirė 2011-10-26. Suinteresuotas asmuo D. A. V., kuri taip pat yra pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja, jokių kitų įpėdinių nėra, kito turto, kurį faktiÅ¡kai bÅ«tų buvę galima priimti per įstatymų nustatytÄ terminÄ po palikėjo mirties, nebuvo.

Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės neįgyvendino dėl svarbių priežasčių, tokio elgesio negalima laikyti aplaidžiu ir nesÄ Å¾iningu. Teismas, turėdamas diskrecijos teisę, ir konkrečiu atveju atsižvelgdamas į įpėdinio turtinę - socialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėja yra vienintelė pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, kuri pretenduoja į tėvo palikimÄ , bei tai, kad mirties dienÄ paveldimo nekilnojamojo ar kito registruotino turto mirusysis neturėjo, apie turtinę reikalavimo teisę anksčiau pareiÅ¡kėja nežinojo, sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas sukurs pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes, nes ji galės kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėti mirusiojo turtÄ , todėl praleistas terminas atnaujintinas ((duomenys neskelbtini) str.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.) valstybei. eismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 578 str., n u t a r i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.P. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pratęsti terminÄ palikimui priimti, atsiradusį po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1994-02-22.Priteisti iÅ¡ R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 23,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per šį Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                             L.

R.