3ff48c8e-2814-44ee-9ebf-9286ecea54e2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-83-264-2013; Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.16.4; 16.5.8; 121.14; 121.21  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P RE N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant apeliantės (ieškovės) atstovėms direktorei S. R. ir įgaliotam asmeniui I.

B. I., atsakovui L. K., jo atstovei advokatei Singridai SamoÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgika“ apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-502-736/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgika“ ieÅ¡kinį atsakovui L. K. dėl nepanaudoto komandiruotėms skirto avanso grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 7 263,25 Lt avansÄ , 189,04 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2010-09-13 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti ieÅ¡kovės bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi.

Darbo sutartyje buvo numatytas 1 056 Lt mėnesinis darbo užmokestis bei suminė darbo laiko apskaita. Atsakovas vežė krovinius tarptautiniais maršrutais, todėl ieškovė periodiškai išmokėdavo atsakovui avansus komandiruotėms (komandiruočių išlaidoms bei dienpinigiai), kurie atsakovui grįžus iš komandiruotės buvo apskaitomi remiantis atsakovo pateikiamais komandiruotės išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Visų atsakovo komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, pagal atsakovo pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, sudarė 46369,35 Lt, tačiau ieškovė avansiniais mokėjimais komandiruotėms atsakovui sumokėjo 53632,60 Lt, todėl po paskutinės atsakovo komandiruotės, pagal atsakovo 2011-07-20 ieškovei pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nepanaudotas ieškovės atsakovui sumokėtas avansas komandiruotėms sudarė 7263,25 Lt.

Atsakovas po grįžimo iÅ¡ paskutinės komandiruotės Rusijoje į darbÄ nebeatvyko, neinformavo ieÅ¡kovės apie neatvykimÄ pateisinančias priežastis bei neatsiliepė į ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius raginimus atvykti, todėl 2011-08-11 buvo atleistas iÅ¡ darbo. Atsakovui iÅ¡mokėto avanso likutis, atskaičius panaudotÄ avanso dalį (su atsakovui priklausančiais dienpinigiais), bÅ«davo ne grÄ Å¾inamas, bet paliekamas kitai komandiruotei. Atsakovui už visÄ darbo UAB „Transgika“ laikotarpį buvo apskaičiuota iÅ¡ viso 9351,23 Lt darbo užmokesčio, tačiau iÅ¡mokėta 8 093,40 Lt, kadangi atsakovas atleidimo dienÄ nebuvo darbe (dėl pravaikÅ¡tos).

Remiantis DK 206 str. 1 d., 2 p., ieÅ¡kovės pareiga iÅ¡mokėti atsakovui už 2011 m. liepos mėnesį apskaičiuotÄ 630,75 Lt darbo užmokestį bei 627,08 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, atsiras per vienÄ dienÄ nuo atsakovo pareikalavimo. Nutraukus darbo santykius, atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nepanaudotÄ 7263,25 Lt avanso likutį. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodo, kad atsakovas dirbo sÄ Å¾iningai, kad bÅ«tų padaryta sÄ skaitybos klaida, ieÅ¡kovė įrodymų teismui nepateikė, todėl darbo užmokesčiui prilygintos iÅ¡mokos negali bÅ«ti iÅ¡reikalautos.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų negalima nustatyti, kokios ir kokio dydžio garantijos atsakovui apskritai buvo taikomos, ir ar nėra pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys dienpinigių ir iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžiai ir jų mokėjimo tvarka. Už komandiruotėse praleistÄ laikÄ turėjo bÅ«ti mokami dienpinigiai bei kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Kaip buvo apskaičiuojamos komandiruočių sÄ naudos, ieÅ¡kovė teismui įrodymų jokių nepateikia.

Todėl neaiÅ¡ku, kodėl į daugelį avansinių apyskaitų nėra įtrauktos degalų sÄ naudos. IeÅ¡kovė nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį ar iÅ¡mokėdavo ne visÄ darbo užmokestį, dėl to 2011 m. liepos mėn. iÅ¡vykdamas į paskutinę komandiruotę informavo darbdavį apie darbo sutarties nutraukimÄ . Grįžęs iÅ¡ komandiruotės, paliko visus dokumentus, pagrindžiančius komandiruotėje patirtas iÅ¡laidas, o taip pat pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdaviui nemokant viso darbo užmokesčio.

Kad buvo atleistas ne pareiÅ¡kime nurodytu pagrindu, o dėl neatvykimo į darbÄ , buvo didžiulė staigmena, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jau dirbo kitoje darbovietėje, nesikreipė į teismÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pripažinimo neteisėtu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Transgika“ ir L. K. 2010-09-13 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas dirbti ieÅ¡kovės bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi.

Sutartis, remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 2011-08-11 nutraukta. Sutartyje nurodytas darbo pobÅ«dis – vykti į komandiruotes pervežant krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais. Už komandiruotėse praleistÄ laikÄ turėjo bÅ«ti mokami dienpinigiai bei kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos, nustatytas 1056 Lt per mėnesį atlyginimas, darbo dienos (savaitės) trukmė – 8 val. (40 val.). Teismas nurodė, kad pažeidžiant DK nuostatas, prieÅ¡ingai darbo sutarčiai, faktiÅ¡kai darbuotojui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita.

IeÅ¡kovės atstovų aiÅ¡kinimas, jog atsakovas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su UAB „Transgika“ 2010-06-07 įsakymu Nr. 23S dėl suminės darbo laiko apskaitos, neÅ¡alina Å¡iurkÅ¡taus DK reikalavimų pažeidimo, tuo labiau jog sudarant darbo sutartį su L. K., minimas įsakymas jau buvo priimtas. Kodėl sutarties sudarymo metu nebuvo sutartyje nurodytos realios (tuo pačiu ir bÅ«tinos) darbo sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovės atstovai negalėjo paaiÅ¡kinti. Vadovaujantis Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, ieÅ¡kovė privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su grįžusiu iÅ¡ komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ .

UAB „Transgika“, prieÅ¡ingai Å¡io nutarimo nuostatai, nesilaikė nustatytos tvarkos ir nereikalavo grÄ Å¾inti nepanaudoto avanso likučio, tačiau tai, įvertinus bendrovės veiklos pobÅ«dį, nelaikytina Å¡iurkščiu pažeidimu. Pagal UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisykles (8.3 p.), darbuotojas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitÄ , kur prie kiekvieno pateikto punkto turi bÅ«ti iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinės apskaitos reikalavimus.

Atsakovas jau parengiamųjų teismo posėdžių metu reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę pateikti kelionės lapus, kuriuos jis (o taip pat ir kiti bendrovėje dirbę vairuotojai-ekspeditoriai) pateikdavo darbdaviui kaskart grįžus iÅ¡ komandiruotės kartu su pinigų sumokėjimo kvitais, kitais reikiamais duomenimis. Atsakovas pateikė tuščiÄ blankÄ , kaip pavyzdį, blanko pusėje užraÅ¡yta „Kelionės lapas Nr....“, kitoje – „Kelionės iÅ¡laidų lapas Nr....“.

Teismas iÅ¡ blanko turinio sprendė, jog tai atitinka iÅ¡ komandiruotės grįžusio darbuotojo ataskaitÄ . Nors ieÅ¡kovės atstovai neigė tokio dokumento blanko buvimÄ ir naudojimÄ bendrovėje, tvirtindami, jog avanso apyskaitos buvo sudaromos pagal vairuotojo paaiÅ¡kinimus, pildomas kelionės lapas patvirtintas įmonės direktorės, kadangi ten yra registruojami kuro pylimai, teismas tokiÄ atstovų pozicijÄ laikė nepatikima ir siekimu iÅ¡vengti pateikti teismui teisingam bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus duomenis.

Teismas konstatavo, kad mažai tikėtina, kad darbuotojas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, prisimintų visas patirtas iÅ¡laidas (tarp jų ir tas, kurioms kvitai ar čekiai neiÅ¡duodami). UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. nurodyta, jog darbuotojas pats, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitÄ (remiantis ieÅ¡kovės 2010-01-04 ir 2011-01-03 įsakymais, buhalterė pildo tik kelionės lapus dėl degalų, o ne kitų kelionėje patirtų iÅ¡laidų).

Be to, tokio blanko kaip ataskaitos grįžus iÅ¡ komandiruotės pateikimÄ darbdaviui patvirtino liudytojas E. S., kuris dar paminėjo, jog visi vairuotojai pildydavo tokius kelionės lapus, o pas buhalterę pasiraÅ¡inėdavo kitus lapus, juose raÅ¡ydavo pravažiuotus kilometrus, ten bÅ«davo suraÅ¡omi gryni pinigai, kortelės pinigai. Liudytoja G. P. pripažino, jog tokie blankai galėjo bÅ«ti vairuotojų juodraÅ¡tiniai variantai. Å ie parodymai, be kita ko, paneigia ir ieÅ¡kovės atstovės teiginius, jog ataskaita buvo suraÅ¡oma iÅ¡ vairuotojų paaiÅ¡kinimų.

Blanke nurodytas ankstesnis bendrovės adresas – Sukilėlių pr. 18, ten įmonė nuomojo patalpas, liudytoja dirbo ir senu adresu, ir kai įmonė persikėlė į naujas patalpas Ateities pl. IeÅ¡kovės su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje nurodytas jau naujas bendrovės adresas – Ateities pl. 77E, Kaunas, todėl teismas sprendė, kad tokia „ataskaitos“ forma buvo naudojama ir įmonei persikėlus į kitas patalpas. Teismas nurodė, kad atsakovo, liudytojų E. S., G. P. parodymais, visada grįždami iÅ¡ Rusijos, Baltarusijos vairuotojai privalėjo grįžti su pripildytais kuro bakais, nes ten kuras beveik dvigubai pigesnis, ir tÄ kurÄ iÅ¡pilti bendrovės kuro talpyklose, nes kitiems automobiliams važiuojant į užsienį reikėdavo kuro, tai jiems ir perpildavo.

Pigesnio kuro, kurį atsakovas parveždavo iš Rusijos, Baltarusijos ir kuris likdavo bendrovėje, apskaitos aspektu reikšmingas ataskaitos buvimas. Dalis avansinių apyskaitų bei kelionės lapų kuro apskaitai be L. K. parašų. Darbo sutartyje nurodoma, kad neatsiejama šios sutarties dalis yra su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau ji ieškovės nėra pateikta, todėl neaišku, kokia būtų darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis, jeigu būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Teismas konstatavo, kad darbdavys nesilaikė nustatytos avanso komandiruočių iÅ¡laidoms, dienpinigių bei darbo užmokesčio apskaitymo bei iÅ¡mokėjimo tvarkos, neįteikdavo darbo apmokėjimo atsiskaitymo lapelių DK 202 str. nustatyta tvarka (gal bÅ«t tokia padėtis susidarė, kaip nurodė atsakovas bei jo atstovė, siekiant iÅ¡vengti atitinkamų mokesčių mokėjimo). IeÅ¡kovei nepateikus atsakovo minėtų ataskaitų, kurias pateikdavo darbdaviui grįžęs iÅ¡ komandiruotės, nėra galimybės spręsti apie jo turėtas realias iÅ¡laidas komandiruočių metu, o tuo pačiu apie buhalterės sudarytų avanso apyskaitų patikimumÄ , atsakovo įsiskolinimo buvimÄ ar nebuvimÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovas kaip buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, įmonės apskaitÄ tvarko darbdavys – ieÅ¡kovė, todėl teismas pripažino, kad atsakovas nėra pajėgus pateikti visus raÅ¡ytinius įrodymus apie komandiruočių sÄ naudas, nes dokumentų originalus atsakovas, kaip darbuotojas, pagal įprastinę, bendrovėje nusistovėjusiÄ praktikÄ , po kiekvieno reiso pateikdavo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei, o tuo pačiu ir ieÅ¡kinio tenkinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Transgika“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 85–94) praÅ¡o panaikinti Kėdainių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 197 str. 2 d., 218 ir 219 str.). Nors byloje nėra pareikÅ¡ti reikalavimai atsakovui dėl darbo sutarties vykdymo ypatumų, nėra reikalaujama iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo už neteisingai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ar iÅ¡mokas, susijusias pagal darbo sutartį, todėl ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nesuprantama teismo interpretacija dėl darbo sutarties sÄ lygų ir DK nuostatų pažeidimo. IeÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti nepagrįstai gautÄ avansÄ už tarnybines komandiruotes (jo dalį), kurio jis neiÅ¡leido iki darbo santykių pabaigos.

Taigi teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus, bet netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sudarymÄ , esmines sÄ lygas ir kt. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotojÄ su jo darbo sÄ lygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sÄ lygas (taip pat ir pasiraÅ¡ytinai supažindinti su lokaliniais teisės aktais – kad įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita).

2. Teismas nukrypo nuo ieÅ¡kinio reikalavimų, nepaisė aplinkybių, kad pats atsakovas neginčijo darbo sutarties, jos sÄ lygų, nereiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovei dėl neiÅ¡mokėtos dalies darbo užmokesčio. 2012 m. birželio 25 d. teismo posėdyje atsakovas teigė, kad sutiktų atiduoti 7 000 Lt. Dėl to teismas netgi padarė pertraukÄ Å¡alims pasitarti dėl taikos sutarties. Atsakovas vėliau pakeitė pozicijÄ , galimai įtakotas savo atstovės. Visi ieÅ¡kovės buhalteriniai raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių teismas neanalizavo, leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad jie nebuvo vertinti, o priimant teismo sprendimÄ , buvo remtasi iÅ¡skirtinai atsakovo nepagrįstais paaiÅ¡kinimais.

IeÅ¡kovė negali pateikti tokių dokumentų, kurių tiesiog nėra, arba kuriuos gali turėti tik pats darbuotojas. Å ios aplinkybės buvo patvirtintos ir įmonės darbuotojos E. B. I. parodymais. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas yra gavęs avansÄ tarnybinėms komandiruotėms, kokio dydžio, kurios jo dalies yra neiÅ¡leidęs (nepanaudojęs) iki darbo santykių pabaigos.

3. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , teisės į teisingÄ teismo sprendimÄ , teisėtų lÅ«kesčių principus, nukrypo nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino DK 245 str., 246 str., kadangi pateikti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos: ieÅ¡kovės patirta žala yra nuostoliai dėl nustatyto negrÄ Å¾into avanso; atsakovo neteisėti veiksmai aplaidžiai ir nerÅ«pestingai vykdant savo pareigas materialinių vertybių panaudojimo ir apskaitos srityje; priežastinis neteisėto atsakovo neveikimo ir nustatyto materialinių vertybių (negrÄ Å¾into avanso) trÅ«kumo ryÅ¡ys; atsakovo kaltė dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos;

žalos padarymo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieję darbo santykiai; žalos atsiradimo ryÅ¡ys su darbine atsakovo veikla. Žalos dydį ieÅ¡kovė pagrįstai apskaičiavo pagal finansinius ieÅ¡kovės pateiktus finansinius (buhalterinius) dokumentus, kurių atsakovas nenuginčijo ir/ar faktiÅ¡kai neginčijo. Jis pats pripažino, kad gali grÄ Å¾inti 7000 Lt, tai užfiksuota 2012-06-25 teismo posėdžio protokole, Å¡i suma faktiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės reikalavimo dydį.

4. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Vyriausybės 2004-11-03 nutarimÄ Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, kuris reglamentuoja iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarkÄ , kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas. Remiantis Å¡io nutarimo 5 punktu, darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, turi bÅ«ti sumokamas avansas.

Atsakovo vairuotojo-ekspeditoriaus darbo pobÅ«dis buvo krovinių vežimas tarptautiniais marÅ¡rutais, dėl ko jis nuolat turėjo vykti į komandiruotės, atsakovui iÅ¡mokėto avanso likutis, atskaičius panaudotÄ avanso dalį (tarp jų ir atsakovui priklausančius dienpinigius), pagal atsakovo pateikiamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines iÅ¡laidas, bÅ«davo ne grÄ Å¾inamas, o paliekamas kitai komandiruotei. VMI prie LR FM yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinusi analogiÅ¡ka veikla užsiimančioms įmonėms, kad Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarka nustatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179.

Taisyklėse nėra reikalavimo kartÄ per mėnesį nepanaudotus pinigus grÄ Å¾inti į kasÄ , todėl nepanaudoti pinigai, neraÅ¡ant kasos pajamų ir, tuo pat metu, kasos pajamų orderio, galėtų bÅ«ti palikti atskaitingam asmeniui kito laikotarpio su Å«kio subjekto veikla susijusioms iÅ¡laidoms padengti. Atskaitingas asmuo nepanaudotÄ likutį privalo įraÅ¡yti į avanso ataskaitÄ atsiskaitydamas su kasa ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtina ir teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, darbuotojai grįždavo ir vėl iÅ¡vykdavo į reisus, jiems papildomai buvo duodamas bÅ«tinas kelionei avanso trÅ«kumas.

IeÅ¡kovė pateikė pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų dėl avanso iÅ¡mokėjimo atsakovui ir pagrįstai reikalauja nepanaudoto skirtumo grÄ Å¾inimo.

5. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo pateiktÄ kelionės lapÄ kaip įrodymÄ , kadangi ieÅ¡kovė tokiu dokumentu nedisponuoja, visas ataskaitas įmonė pildė iÅ¡ darbuotojo paaiÅ¡kinimų ir galimai jo užrašų juodraščiuose. Nors teismas šį dokumentÄ analizuoja ir juo remiasi priimdamas teismo sprendimÄ , vertina ieÅ¡kovės ir jos atstovų parodymus kaip nepatikimus, tačiau teismas remiasi ne įrodymų visuma, o interpretuoja savaip savo subjektyviÄ ir niekuo nepagrįstÄ nuomonę, Å¡iÄ sprendimo dalį priima tikimybių pusiausvyros principu, tačiau Å¡iuos teismo neva nustatytus faktus paneigia ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, atstovų paaiÅ¡kinimai.

Liudytojas E. S. įmonėje nedirba nuo 2010 m. Atsakovas įmonėje dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. (faktiÅ¡kai iki 2011-07-20), taigi įmonės buveinė, tvarka galimai yra pakitusi. VisiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės ir liudytojo tarpusavio santykiai, kokiu bÅ«du atsakovas pasikvietė liudyti bÅ«tent šį liudytojÄ , kokiais santykiais jie susaistyti.

6. Teismas netinkamai vertino įstatymo normÄ , kad neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) gali bÅ«ti pripažintas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), tai buvo nustatyta ir byloje, o atsakovas neginčijo Å¡io atleidimo pagrindo. IeÅ¡kovė siuntė atsakovui net keletÄ praneÅ¡imų, kad Å¡is atvyktų visiÅ¡kai atsiskaityti su įmone, taip pat bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas ir dėl nepanaudoto avanso grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovas parodė visiÅ¡kÄ nelojalumÄ darbdaviui, o Å¡ie faktiniai įrodymai neleido teismui padaryti iÅ¡vados, kad darbuotojas tinkamai vykdė pareigÄ , numatytÄ DK 35 str.

Teismas netinkamai nustatė, jog darbdavys neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas dirbtų pagal suminės darbo laiko apskaitos grafikÄ . Teismas tokio fakto, kad atsakovui nebÅ«tų žinoma darbo laiko apskaita, nenustatė, prieÅ¡ingai – konstatavo, kad atsakovas pasiraÅ¡ytinai sutiko dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ . Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė darbo sutarties sudarymo tvarkÄ . Atsakovas L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 106–109) praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-07-31 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Darbuotojo materialinė atsakomybė galėtų kilti tik konstatavus įstatymo reikalaujamų juridinių faktų visetÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei, o tuo pačiu ir ieÅ¡kinio tenkinimui. IeÅ¡kovė jokiu vidaus norminiu aktu nebuvo įtvirtinusi, kokiu bÅ«du ar forma vairuotojai privalėjo atsiskaityti darbdaviui už komandiruotėje patiriamas iÅ¡laidas bei komandiruotei iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimÄ .

Darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. numatė vairuotojams pareigÄ grįžus iÅ¡ komandiruotės pateikti buhalterijai avansinę ataskaitÄ . Duomenų, kad Å¡iÄ pareigÄ atsakovas bÅ«tų pažeidęs, byloje nėra. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė taip pat neįrodinėjo. Tai, kad darbo sutartį ieÅ¡kovė nutraukė už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), nelaikytinas atsakovo neteisėtos veikos, kaip bÅ«tinos sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, įrodymu.

Byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovas neatliko ar netinkamai atliko darbines pareigas, pažeidė darbo sutartį ar vidaus darbo tvarkos taisyklių 8.3 p., todėl nėra pagrindo jo materialinei atsakomybei kilti. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino Å¡iurkščiu pažeidimu tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nevykdė imperatyvių teisės normų reikalavimų, nereikalavo grÄ Å¾inti nepanaudotÄ avansÄ , sutiko su tuo, kad nepanaudotas avansas likdavo atsakovo žinioje, tačiau konstatuotina, jog ieÅ¡kovė, nesiimdama aktyvių veiksmų sumažinti jai, jos teigimu, daromus nuostolius, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos neigiamus padarinius.

Be to, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės (tyčios ar neatsargumo), nagrinėjamoje byloje patvirtino ir ta aplinkybė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė apskaičiuodavo ir pervesdavo darbo užmokestį, dienpinigius bei komandiruotpinigius, įformindama Å¡ias lėšas kaip komandiruotpinigius ar avansÄ komandiruotei. Kokio dydžio iÅ¡mokos atsakovui iÅ¡mokėtinos, sprendė pati ieÅ¡kovė. Todėl, vadovaujantis CK 6.241 str. 1 d. 4 p., negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamos kaip be pagrindo iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos ir jam prilygintos iÅ¡mokos, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidos.

Teismas pagrįstai pripažino, kad bÅ«damas silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alimi, atsakovas negali pateikti visų raÅ¡ytinių įrodymų apie komandiruočių sÄ naudas, nes Å¡iuos dokumentus pagal įprastinę, bendrovėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ , po kiekvieno reiso jis pateikdavo ieÅ¡kovei. Å ios aplinkybės teisme ieÅ¡kovė taip pat neginčijo. Byloje nustatytų aplinkybių bei iÅ¡tirtų įrodymu visuma iÅ¡ esmės įrodo tai, kad buhalterinė apskaita ieÅ¡kovės įmonėje nebuvo vykdoma tiksliai ir tvarkingai, ir Å¡i aplinkybė gali paaiÅ¡kinti tam tikrus neatitikimus tarp dokumentuose nurodytų atsakovui iÅ¡mokėtų ir jo iÅ¡leistų sumų (neįtrauktos iÅ¡laidos grynais pinigais už maždaug 1900–2000 litrų degalų, piltų paskutinių komandiruočių (birželio 10–19 d., liepos 09–20 d.) metu; neįtrauktos faktinės iÅ¡laidos, kurios buvo patiriamos kertant Rusijos sienÄ ir kt.).

Tik teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai pripažintini leistinais įrodymais. Ta aplinkybė, kad atsakovas nereiškė byloje priešieškinio, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams pagrįsti apeliantė pateikia naujus įrodymus, tačiau nagrinėjamo ginčo atveju CPK 314 str. numatytų išimčių nėra, todėl apeliantės pateikiami nauji įrodymai prie bylos neprijungtini.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo, todėl nėra pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei netinkamo materialinių teisės normų ginčo santykiams pritaikymo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo taisyklės reiÅ¡kia tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , privalėjo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-09-13 iki 2011-07-21 pagal neterminuotÄ darbo sutartį dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi kas mėnesį mokant jam 1056 Lt darbo užmokestį, taip pat taikyta suminė darbo laiko apskaita. Atsakovo darbo pobÅ«dis buvo krovinių vežimas tarptautiniais marÅ¡rutais, dėl ko jis nuolat vyko į komandiruotes. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų, jo atstovų paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovė avansu mokėjo visas su komandiruote į užsienį susijusias iÅ¡laidas, dienpinigius, o atsakovas grįžęs iÅ¡ komandiruotės pateikdavo ieÅ¡kovei dokumentus (kasos kvitus, sÄ skaitas ir kt.), pagrindžiančius jo komandiruotės iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė sudarydavo avanso apyskaitas pagal komandiruočių datas kiekvienÄ mėnesį, kurias kaip atskaitingas asmuo pasiraÅ¡ydavo atsakovas.

IÅ¡ byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių į užsienį matyti, jog įsakymuose dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotes nėra darbuotojų parašų apie tai, jog jie yra susipažinę su įsakymu dėl komandiruotės, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad bendrovėje buvo faktiÅ¡kai nusistovėjusi tokia darbo tvarka, jog darbuotojai ataskaitas už kiekvienÄ komandiruotę pateikdavo tÄ patį mėnesį, o atsakovui iÅ¡mokėto avanso likutis, atskaičius panaudotÄ avanso dalį ir atsakovui priklausančius dienpinigius pagal atsakovo pateikiamus dokumentus, bÅ«davo ne grÄ Å¾inamas į kasÄ , o paliekamas atskaitingam asmeniui kitai komandiruotei (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

IeÅ¡kovė, remdamasi CK 6. 237 straipsniu, ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepanaudotus komandiruočių iÅ¡laidoms skirtus 7236, 25 Lt, nurodydama, kad atsakovui periodiÅ¡kai iÅ¡mokėdavo avansines lėšas komandiruočių iÅ¡laidoms bei dienpinigius, tačiau atsakovas pagrindė tik dalį Å¡ių iÅ¡laidų. IÅ¡ bylos duomenų (banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, avanso apyskaitų) nustatyta, kad atsakovui bankiniais pavedimais į jo asmeninę sÄ skaitÄ kiekvienÄ mėnesį buvo pervedamas atlyginimas bei komandiruotės iÅ¡laidos.

IÅ¡ darbo sutarties matyti, jog ieÅ¡kovui buvo nustatytas 1056 Lt darbo užmokestis, todėl darytina iÅ¡vada, jog kita gaunama sumos dalis buvo skirta dienpinigiams bei komandiruotės iÅ¡laidoms. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų avanso apyskaitų nustatyta, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėta komandiruotėms 53623,60 Lt, o atsakovui mokami dienpinigiai bei atsakovo pateiktais dokumentais pateisintos 46369,35 Lt iÅ¡laidos, likusios 7263,25 Lt sumos atsakovas nepateisino. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, jog ieÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija.

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. IeÅ¡kovui neuždrausta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau Å¡ios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; kt.).

Bylos duomenimis, atsakovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes nuo 2011-07-21 nėjo į darbÄ ir galutinai neatsiskaitė su darbdaviu už avansÄ komandiruotei, todėl Å¡ioje byloje faktinis ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas – ieÅ¡kovei padaryta žala dėl darbuotojo neatliktų ar netinkamai atliktų nustatytų darbo pareigų. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos DK 246 straipsnyje nurodytos sÄ lygos: reali žala, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Atmestini atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad ieÅ¡kovė jokiu vidaus norminiu aktu nebuvo įtvirtinusi, kokiu bÅ«du ar forma vairuotojai privalėjo atsiskaityti darbdaviui už komandiruotėje patiriamas iÅ¡laidas bei komandiruotei iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimÄ . Pagal ieÅ¡kovės patvirtintas Darbo tvarkos taisykles (8 p.), siuntimas į komandiruotes įforminamas darbdavio įsakymu, kompensuojamos tik teisėtos ir pagrįstos iÅ¡laidos, patirtos komandiruotės metu, taisyklių 8.3 p. numatė vairuotojui pareigÄ grįžus iÅ¡ komandiruotės pateikti buhalterijai avansinę ataskaitÄ .

Atsakovas, teigdamas, kad Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai, nurodė, kad pildydavo kelionės lapus. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų avanso apyskaitų už visÄ atsakovo darbo laikotarpį matyti, kad į jas įtraukti duomenys apie atsakovo turėtas ir pagrįstas iÅ¡laidas, apskaičiuoti dienpinigiai, nurodytas nepanaudoto avanso likutis, Å¡iuos duomenis atsakovas savo paraÅ¡u kaip atskaitingas asmuo patvirtino. Atsakovo teiginiai, kad jo iÅ¡laidos už grynais pinigais nupirktÄ kurÄ Rusijoje, Baltarusijoje  neįraÅ¡ytos į avanso apyskaitas, nepagrįsti ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų: direktorės įsakymų dėl krovininių automobilių degalų apskaitos tvarkos, kelionės lapų, atsakovo kortelės panaudojimo ataskaitų matyti, kad kuras daugiausia buvo įsigyjamas atsiskaitant įmonės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), o ne grynais pinigais, todėl į avanso apyskaitas Å¡ie duomenys pagrįstai neįtraukti. Degalų įsigijimo už grynus pinigus faktÄ patvirtinančių dokumentų (kasos čekių ir kt.) daugiau nei nurodė avanso apyskaitose ieÅ¡kovė, atsakovas nepateikė, aplinkybių, kad jis ieÅ¡kovės darbuotojams bÅ«tų pateikęs jų daugiau nei apskaityta, nenurodė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2004-11-03 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1365 dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos, grįžęs iÅ¡ komandiruotės darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarkÄ nustatytÄ ataskaitÄ ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines iÅ¡laidas, o jeigu iÅ¡mokėtas avansas, grÄ Å¾ina nepanaudotÄ avanso likutį, todėl atsakovas privalėjo Å¡ias iÅ¡laidas pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei nepanaudotų pinigų, kuriuos darbdavys jam buvo perdavęs darbo funkcijoms atlikti, nepateikė ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intos sumos tinkamÄ panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų, t. y. nevykdė darbo pareigų. Pažymėtina, kad dėl atsisakymo priimti iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų ar neteisingai įformintų įmonės apskaitos dokumentų atsakovas pretenzijų raÅ¡tu nereiÅ¡kė. Žala pasireiÅ¡kė 7263,25 Lt nuostoliais, susidariusiais nepanaudojus Å¡ių pinigų įmonės veiklai dėl atsakovo darbinės veiklos.

Konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡is tarp  neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alis siejo darbo santykiai, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma buvo iÅ¡mokėta darbo funkcijoms atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo apie savo pareigÄ Â grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovės gautus ir pagal paskirtį darbo funkcijoms nepanaudotus pinigus arba pateikti ieÅ¡kovei tinkamÄ pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB „Transgika“ nereikalavo grÄ Å¾inti nepanaudoto avanso likučio, neatleidžia atsakovo nuo materialinės atsakomybės. Pagal UAB „Transgika“ Darbo tvarkos taisykles (8.3 p.), darbuotojas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, pateikia buhalterijai avansinę ataskaitÄ , kur prie kiekvieno pateikto punkto turi bÅ«ti iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas, atitinkantis visus buhalterinės apskaitos reikalavimus.

Nagrinėjant bylÄ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka atsakovas teigė, kad jis neturi dokumentų, pateisinančių apie 7000 Lt iÅ¡laidas, nes turėdavo nelegalių iÅ¡laidų Baltarusijos, Rusijos pasienyje, ieÅ¡kovė neigia buvus Å¡alių susitarimui dėl tokių iÅ¡laidų, todėl atsakovas pats veikė savo  rizika, nes  tokios iÅ¡laidos  negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis ir pateisinamomis.  Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teigė, kad jam nebuvo mokami dienpinigiai arba skaičiuojami per maži, kad į avanso apyskaitÄ už 2011 m. birželio 10–19 d. ir liepos 9–20 d. neįtrauktos 3570 Lt iÅ¡laidos už degalus, tačiau degalų pirkimÄ pateisinančių dokumentų (kasos kvitų ar sÄ skaitų) nepateikė.

IÅ¡ 2011-06-29 avansinės apyskaitos Nr. 14 matyti, kad joje yra nurodytos 4934 Lt pateisintos iÅ¡laidos. Tiek atsakovo pasiraÅ¡ytose avanso apyskaitose, tiek jo nepasiraÅ¡ytose už 2011-06-10–2011-07-20 yra nurodyti Rusijos, Baltarusijos degalinėse pirkti degalai, už komandiruotėje iÅ¡bÅ«tas dienas apskaičiuoti dienpinigiai, avanso likučiai, Å¡ie duomenys nepaneigti kitais leistinais įrodymais, todėl nekelia abejonių. Atsakovo teiginiai dėl suminės darbo laiko apskaitos nereiÅ¡kia, kad jis dėl to bÅ«tų gavęs mažesnį nei sulygtÄ darbo užmokestį, darbdaviui jokių pretenzijų neteikė.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl kelionės lapų nepateikimo, darbuotojui taikomos suminės darbo laiko apskaitos nepaneigia, jog atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis, nurodytas atsakovo darbo užmokesčio kortelėse, liudytoja E. B. I. paaiškino, kad darbo užmokestis su priedais buvo apie 1200 Lt (1 t., b. l. 61–62, 171–173). Liudytojas E. S. jokių konkrečių aplinkybių dėl ginčo nepaaiškino. Jokių objektyvių įrodymų dėl neteisingos buhalterinės apskaitos ar degalų apskaitos dokumentų vedimo byloje nėra.

Ginčo dalyku nėra degalų nuraÅ¡ymo ar jo panaudojimo duomenys, todėl Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos. Atsakovas neneigia, kad išėjo iÅ¡ darbo galutinai neatsiskaitęs, nors ieÅ¡kovės raÅ¡tais buvo raginamas atvykti atsiskaityti, todėl savo pareigas vykdė netinkamai (DK 35 str.). Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė VMI prie LR FM iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, kad Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo taisyklėse nėra reikalavimo kartÄ per mėnesį nepanaudotus pinigus grÄ Å¾inti į kasÄ , o atskaitingas asmuo nepanaudotų pinigų likutį privalo įraÅ¡yti į avanso ataskaitÄ atsiskaitydamas su kasa ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, o tai ir buvo daroma.

Apeliantės pateikta atsakovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties kopija, atsakovas neginčija Å¡ios sutarties sudarymo fakto, todėl žinojo, kad už gautas pinigines lėšas yra atskaitingas darbdaviui (2 t., b. l. 102–104). Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė pateikė ataskaitas už visÄ atsakovo dirbtÄ laikotarpį, pagrindžiančias  46369,35 Lt iÅ¡laidas. Avanso apyskaitos už laikotarpį iki 2011-06-09 tiek ieÅ¡kovės už apskaitÄ atsakingų asmenų, tiek atsakovo kaip atskaitingo asmens pasiraÅ¡ytos, todėl yra pakankami raÅ¡ytiniai įrodymai, avansinės apyskaitos už 2011-06-10–2011-07-19 atsakovo nepasiraÅ¡ytos, atsakovas pripažįsta, kad grįžęs po komandiruotės, dokumentus paliko automobilyje, nusprendęs toliau pas ieÅ¡kovę nebedirbti.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nevykdydamas pareigos atsiskaityti su darbdaviu už gautas lėšas komandiruotėms, tyčiniais veiksmais padarė žalÄ darbdaviui, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 7236,25 Lt žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (DK 255 str. 1 p., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). IeÅ¡kovės reikalavimas nuo 2011-07-20 iki ieÅ¡kinio parengimo priteisti iÅ¡ atsakovo 189,04 Lt 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už naudojimÄ si 7263,25 Lt netenkintinas, nes nesant susitarimo dėl palÅ«kanų skaičiavimo, pagal CK 6. 37 straipsnį, 6. 210 straipsnio 2 dalį, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos tik nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 218 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieÅ¡kinį, bei 218 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundÄ , apskaičiuotas nuo 7263,25 Lt pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. Byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės turėtas 3654,81 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , 1483, 67 Lt už dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 66, 65, 67, 2 t. b. l. 36–50), 2 t. b. l. 51–54) ir apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimÄ 1200 Lt (2 t. b. l. 95).

Sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti realios ir pagrįstos, nevirÅ¡ijančios teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1 d.). Advokatas parengė ieÅ¡kinį, 5 praÅ¡ymus, dalyvavo parengiamajame bei teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 10 val.), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 2800 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme bei 800 Lt iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės turėtos 1483,67 Lt už dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ iÅ¡laidos nepriteistinos, nes pirminių dokumentų pateikimas byloje perteklinis, atsakovas jų nereikalavo pateikti, jų neginčijo, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos (CPK 178 str., 88 str. 1 d. 9 p.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo santykių atleisti, todėl iÅ¡ atsakovo nepriteistinos teismų turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu, valstybei (CPK 96 str. 3 d.).

 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Priteisti iÅ¡ L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 7263,25 Lt (septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus ir 25 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4036 Lt (keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Transgika“ (įmonės kodas 154252970, buveinė – Kaunas, Ateities plentas 77E, a. s. Nr. LT50 7300 0100 8237 4272, AB Swedbank, banko kodas 73000).

Teisėjos                                                                           Aušra Baubienė                                                                                                                                                                                                           Nijolia Indreikienė                                                                                                      Virginija  Lozoraitytė