3ff00607-daee-417e-80c8-294e430a9868 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1013-1094/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20836-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.3; 3.4.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. S., atsakovei V. M., trečiajam asmeniui V. S. (V. S.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. S. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S. (V. S.). Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas), praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad ieškovas nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra ieškovo dukra;

2) panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ gimimo įraÅ¡Ä (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡kovas yra V. M. tėvas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis nėra biologinis V. M. tėvas, todėl praÅ¡o nuginčyti savo tėvystę vaikui. Å alys nebuvo sudarę santuokos. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M. ir ieÅ¡kovui sutikus jis gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas mergaitės tėvu. Dukra V. M. didžiÄ jÄ laiko dalį gyveno su ieÅ¡kovo motina, buvo jos auginama ir prižiÅ«rima. 2019 m. pavasarį ieÅ¡kovui kilo įtarimų, kad jis nėra tikrasis biologinis dukros tėvas, kadangi pati dukra iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad ieÅ¡kovo tėvystė jai bÅ«tų nuginčyta, o atsakovė ėmė reikalauti tik pinigų. Po 2019 m. birželio 18 d. atliktų DNR tyrimų pasitvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra V. M. biologinis tėvas. IeÅ¡kovas nežino kas yra tikras biologinis mergaitės tėvas. Socialiniai, bendravimo ir giminystės ryÅ¡iai tarp ieÅ¡kovo ir V. M. nutrÅ«kę.

3. Atsakovė V. M. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kiniu. Atsakovės teigimu, vaikas turi teisę žinoti savo tikrÄ biologinį tėvÄ . Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703-90/08 (toliau – Sprendimas) buvo nustatyta V. M. gyvenamoji vieta su ieÅ¡kovu, iÅ¡ atsakovės priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui, paskiriant ieÅ¡kovÄ vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise. Atsakovės teigimu, nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę, nelieka teisinio pagrindo nustatyti V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, bei leisti jam tvarkyti vaiko lėšas, todėl praÅ¡o:

1) panaikinti Sprendimu nustatytÄ V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu;

2) panaikinti Sprendimu ieÅ¡kovui nustatytÄ uzufrukto teisę V. M. lėšoms ir kitam turtui;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t .y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Tarnybos nuomone, konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus.

5. Tarnyba teismo pavedimu taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, kad nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę ir įsiteisėjus teismo sprendimui, G. S. nebesietų tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant ir iÅ¡laikymo teisę ir pareigÄ , nebeliktų teisinio pagrindo nustatyti V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su G. S., taip pat ieÅ¡kovas netektų teisės tvarkyti uzufrukto teise vaiko lėšas.

6. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 2004 m. su atsakove gyveno kaip Å¡eima, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Atsakovė pasakė, kad laukiasi; Å¡iÄ Å¾iniÄ ieÅ¡kovas priėmė abejodamas, jam kilo įtarimų, skaičiavo nėštumo mėnesius, bet dėl savo jauno amžiaus (jam tuo metu buvo 22 m.) patikėjo atsakove. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, savanoriÅ¡kai sutiko bÅ«ti įraÅ¡ytas jos tėvu.

DukrÄ kartu su atsakove augino tik apie pusantrų metų, po to mergaitė gyveno su ieÅ¡kovo mama (močiute) Alytuje. IeÅ¡kovo teigimu, nors dukra nepanaÅ¡i į ieÅ¡kovÄ , su ja bendravimas buvo Å¡iltas, pas dukrÄ Ä¯ Alytų vykdavo dažnai (beveik kiekvienÄ savaitgalį), jÄ iÅ¡laikė. Atsakovė priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei neteikė, su dukra nebendravo, jos neaugino. 2019 m. vėlyvÄ pavasarį pati dukra jam pasakė, kad jis jos atsisakytų, nes mama (atsakovė) jai pasakė, jog jis nėra pastarosios biologinis tėvas.

Po atliktų DNR tyrimų ieškovas nebelaiko V. M. savo dukra, o ir pati V. M. nelaiko jo tėvu, jų nesieja stiprus socialinis, emocinis tarpusavio ryšys, kaip tarp tėvo ir dukters. V. M. su juo nebendrauja, nesveikina su šventėmis, pvz. ieškovas kovo 16 d. pasveikino V. M. su gimtadieniu, tačiau ji jo per gimtadienį (kovo 30 d.) nepasveikino. Tarp jų nėra jokio bendravimo.

7. Atsakovė teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pripažino, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nėra jos nepilnametės dukters V. M. tėvas. Su ieÅ¡kovu gyveno nuo 2004 m., tačiau kaip draugai – artimų santykių turėjo tik porÄ kartų. Pažymėjo, kad mergaitės tėvas yra trečiasis asmuo V. S., su kuriuo ji susipažino, kai ieÅ¡kovas iÅ¡vyko dirbti į Å vedijÄ . Su V. S. turėjo artimų santykių, nors jie buvo trumpalaikiai, tačiau pastojo. IeÅ¡kovui grįžus iÅ¡ Å vedijos ji nesakė nuo ko laukiasi. Kai V. M. buvo dveji metai, ieÅ¡kovas ir vėl iÅ¡vyko dirbti į Å vedijÄ . Vaikas liko gyventi pas ieÅ¡kovo motinÄ Alytuje. Po Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kovas grįžo į Alytų, po to rado darbÄ Vilniuje, kur gyveno su drauge. Atsakovė ieÅ¡kovui nėra sakiusi, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas.

8. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu savanoriÅ¡kai pripažino tėvystę. PaaiÅ¡kino, kad su atsakove susipažino 2005 m., palaikė su ja artimus santykius. Maždaug po trijų mėnesių bendravimas nutrÅ«ko. Apie vaikÄ sužinojo tik 2019 m. balandžio mėnesį, kai atsakovė jį susirado per socialinį tinklÄ â€žOdnoklassniki“, tačiau yra tvirtinai įsitikinęs, kad mergaitė yra jo dukra. DNR ekspertizės atsisako. Su dukra bendravo telefonu, susitikę dar nebuvo. Nurodė, kad supranta savo kaip tėvo pareigas, teiks dukrai iÅ¡laikymÄ , palaikys ryšį ir rÅ«pinsis ja.

9. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog nepilnametė V. M. nėra biologinė ieÅ¡kovo dukra, todėl Tarnyba neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio patenkinimui. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu mergaitei paskirta laikinoji rÅ«pyba Alytaus rajone. Tarnyba taip pat neprieÅ¡tarauja, kad biologinis mergaitės tėvas V. S. kurtų, stiprintų ryšį su nepilnamete V. M. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkinamas 10. Atsakovei ir trečiajam asmeniui pripažinus ieÅ¡kinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nuginčijimo 11. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

12. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos bei visuomenės interesų; bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018; ir kt.).

13. Atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , yra nustatyta trumpa ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, teikiančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

14. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iÅ¡ tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio įtvirtinta tvarka. CK 3.140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jei vaikÄ pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys Å¡imtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraÅ¡e gali bÅ«ti įraÅ¡ytas vyras, Å¡ios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

15. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios V. M. gimimo liudijime tėvu nurodytas ieškovas G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovas G. S. ir atsakovė V. M. santuokos sudarę nebuvo. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Sprendimu nepilnametės V. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. S.; iš V. M. nepilnametei V. M. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. balandžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; G. S. paskirtas išlaikymo lėšų uzufruktoriumi.

17. Pagal CK 3.148 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę.

18. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Endemik“ pažymÄ dėl DNR tyrimų, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas G. S. nėra biologinis V. M. tėvas, o tikimybė, jog Å¡ie asmenys yra dukra ir tėvas lygi 0 proc. Å iÄ aplinkybę prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, t. y., Å¡alys pripažįsta, kad G. S. nėra biologinis V. M. tėvas. Trečiasis asmuo V. S. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas. Atsakovė tiksliai žino (ir nurodė) asmenį, kuris yra biologinis jos dukters V. M. tėvas.

19. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir gali bÅ«ti nuginčyti teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju yra galimybė nustatyti biologinį nepilnametės V. M. tėvÄ . Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. Dėl tėvystės nustatymo 20. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turi bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę vaikui. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Å i vaiko teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ .

23. Teismo posėdžių metu tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo V. S. patvirtino neabejojantys, kad V. S. yra biologinis nepilnametės V. M. tėvas. Trečiasis asmuo pasiryžęs teikti dukrai iÅ¡laikymÄ , palaikyti su ja ryšį, rÅ«pintis. Å alių teigimu, nesant ginčo, nėra bÅ«tinybės skirti ir atlikti Å¡ioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis). Tarnyba taip pat neprieÅ¡tarauja, kad biologinis mergaitės tėvas kurtų, stiprintų ryšį su nepilnamete V. M.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus ieÅ¡kovo G. S. tėvystę, pripažintina, jog trečiasis asmuo V. S. yra nepilnametės V. M. tėvas, o V. M. yra trečiojo asmens V. S. dukra; atitinkamai Å¡ie duomenys įraÅ¡ytini į vaiko gimimo įraÅ¡Ä .

25. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ , įraÅ¡ytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 26. Nagrinėjamu atveju atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Sprendimu nustatytÄ nepilnametės V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu G. S. ir jo uzufrukto teisę mergaitės lėšoms ir kitam turtui.

27. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovės argumentai neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, nuginčijus tėvystę, ieÅ¡kovo ir nepilnametės V. M. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant ir iÅ¡laikymo teisę ir pareigÄ , taigi nebeliktų teisinio pagrindo nustatyti V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su G. S., taip pat ieÅ¡kovas netektų teisės tvarkyti uzufrukto teise vaiko lėšas.

28. Antra, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, nustatytÄ pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis. Alytaus apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ iÅ¡davimo. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi praÅ¡ymas tenkintas, leista paimti nepilnametę V. M., (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jos motinos V. M. ir tėvo G. S.

29. Taigi ir pirmiau nurodyta aplinkybė patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl nepilnametės V. M. gyvenamosios vietos su G. S. panaikinimo, taip pat ieÅ¡kovas jau netekęs teisės tvarkyti uzufrukto teise vaiko lėšas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93–94, 96–961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 145,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 245,20 Eur (100 Eur + 145,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33. Atsakovė V. M. už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat atsakovė patyrė 20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 120 Eur (100 Eur + 20 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å alių iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

34. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistinas 245,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Atsakovės priešieškinis atmestas, atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

36. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 18,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį patenkinti visiškai. priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas. Nustatyti, kad trečiasis asmuo V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Pakeisti 2008 m. sausio 22 d. Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

įraÅ¡o (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis, nurodant, kad vaiko V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 245,20 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių, 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 18,92 Eur (aÅ¡tuoniolikos eurų, 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (raÅ¡tinei). Teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti Alytaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė