3fee60a3-e261-47e7-b34c-e4284de03f7c · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-159-613/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02835-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovų A.

G. ir J. G., atstovaujamų advokatės D. K., apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. G., J. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ir žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovus A.

G. ir J. G. iš ieškovei UAB „Virbarta“ nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti poilsio pastato, esančio Karklininkų g. 1, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, priteisti solidariai iš atsakovų 15 458,11 Eur (5 406,00 Eur skolos ir 52,00 Eur žalos atlyginimo) ieškovės UAB „Virbarta“ naudai bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais nebaigtais statyti pastatais – poilsio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Viename iÅ¡ poilsio pastatų ieÅ¡kovo leidimu ir sutikimu pastatų apsigyveno atsakovas A. G., kuris laikotarpiu nuo 2005-06-01 iki 2010-04-01 dirbo UAB „Virbarta“ vadybininku. Poilsio pastatas, kuriame gyvena atsakovai, praktiÅ¡kai yra visiÅ¡kai tinkamas nuolat, visais sezonais gyventi, jis yra visiÅ¡kai įrengtas. Atsakovai A. G. ir J. G. naudoja šį pastatÄ kaip savo nuolatinę ir pagrindinę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nors nei vienas iÅ¡ atsakovų nėra ir niekuomet nebuvo deklaravę joje savo gyvenamosios vietos.

Ar su Å¡iais atsakovais dar gyvena kokie nors Å¡eimos nariai, nėra žinoma. A. G. niekuomet nėra prašęs leidimo ar sutikimo leisti apsigyventi jo Å¡eimos nariams, o ieÅ¡kovas tokio sutikimo nėra davęs. Jau ilgÄ laikÄ atsakovai naudojasi nekilnojamuoju daiktu neteisėtai, be savininko sutikimo ir leidimo, todėl turi bÅ«ti iÅ¡keldinti. Atsakovai nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pastate be jokios raÅ¡ytinės nuomos ar panaudos sutarties, naudojasi elektra, vandentiekiu, kanalizacija, teritorijos apsauga, nemokėdami ieÅ¡kovui ar komunalines paslaugas teikiančioms organizacijoms už patarnavimus, todėl visas Å¡ias dėl atsakovų gyvenimo pastate patiriamas iÅ¡laidas privalo apmokėti ir apmoka ieÅ¡kovė, kuri yra pastato savininkė ir atsiskaito su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Kurį laikÄ ieÅ¡kovė tai toleravo, nes A. G. iki 2010 m. balandžio 1 d. buvo ieÅ¡kovės darbuotojas. IeÅ¡kovė 2014 m. balandžio 15 d. atsakovui įteikė praneÅ¡imÄ â€žDėl neatlygintinio naudojimosi daiktu pabaigos“, kuriuo įspėjo, kad UAB „Virbarta“ nutraukia neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartį ir reikalauja atsakovÄ bei visus jo Å¡eimos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos atlaisvinti praneÅ¡ime nurodytÄ poilsio pastatÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡sikraustyti.

Šis pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2014 m. balandžio 15 d., trijų mėnesių terminas baigėsi 2014 m. liepos 15 d. Ieškovės valdomame žemės sklype gyvena tik atsakovų šeima, kiti pastatyti pastatai nėra naudojami, juose niekas negyvena, nenaudoja vandens, jiems išlaikyti nereikalinga nei elektros energija, nei apsauga, jokiems kitiems gyventojams neskaičiuojama rinkliava už šiukšles. Atsakovai liko skolingi 15 406,11 Eur skolos ir 52,00 Eur žalos, perskaičiuotas po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto 2015-07-21 iki 2015-08-21 mokestinio tyrimo Nr. FR0687-1429, kurio metu buvo nustatyta, kad viename poilsio komplekso Karklėje įrengtame name gyvena, nemoka nuomos mokesčio ir niekada jo nemokėjo buvęs statybos darbų vadovas A.

G., kuris tai patvirtino mokesčių administratoriui raÅ¡tu VMI nurodymu. Atsakovai A. G. ir J. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad žemės sklype buvo pastatyti 7 namai. 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas A. G. su Å¡eima apsigyveno savo pasirinktame viename iÅ¡ 7 pastatytų namų, kurį įsirengė iÅ¡ savo lėšų, nes jis buvo susitaręs su ieÅ¡kove, kad ieÅ¡kovė neatlygintinai perleis atsakovui A. G. nuosavybės teisę į Å¡i namÄ su žemės sklypu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neteisėtai nurodė, kad atsakovai gyvena pastate be jokio teisėto pagrindo, be ieÅ¡kovo leidimo ir sutikimo. Atsakovas A. G. su ieÅ¡kove susitarė, kad jis su Å¡eima gyvens pastate neatlygintinai iki 2025 m., o per tÄ laikÄ ieÅ¡kovė neatlygintinai perleis pastatÄ atsakovui. Neatlygintino naudojimosi pastatu terminas su ieÅ¡kove buvo sutartas iki 2025 metų, todėl ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kimas apie panaudos sutarties nutraukimo faktÄ , negali bÅ«ti pripažintas teisėtu pagrindu atsakovų iÅ¡keldinimui iÅ¡ pastato, nes atsakovo A.

G. su ieškove sutartas neatlygintino naudojimosi daiktu terminas nėra suėjęs, o kitų priežasčių atsakovų iškeldinimui iš pastato nėra. Nurodė, kad pas ieškovę atsakovas vadybininku dirbo iki 2010-04-01, o ieškinį dėl iškeldinimo ieškovė pareiškė tik 2016 m. lapkričio mėnesį, t. y, praėjus 6 metams nuo atsakovo darbo santykių su ieškove pabaigos. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad iš atsakovų būtų išieškota ieškovės sumokėti mokesčiai.

Pagal atsakovo A. G. su ieÅ¡kove susitarimÄ , atsakovas su Å¡eima pastatu naudojosi visiÅ¡kai neatlygintinai ir naudosis iki 2025 metų, susitarimo su atsakovais dėl mokesčių mokėjimo nebuvo, dėl ko nėra jokio pagrindo iÅ¡ atsakovų priteisti ieÅ¡kovės reikalaujamų mokesčių. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovų naudojimosi komunaliniais patarnavimais kiekvienÄ mėnesį gauna sÄ skaitas, kurias apmokėjo, tačiau tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. buvo susitarimas, kad komunalinius ir kt. mokesčius už pastatÄ apmokės pati ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovė per 8 metų laikotarpį nei vienos sÄ skaitos ar mokesčių sumos, kuriÄ reikia sumokėti, atsakovui A.

G. neatsiuntė. Mano, kad A. G. ir J. G. atsakomybė nėra solidari, nes sudarytas sandoris buvo ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. sandoris dėl pastato perleidimo tik atsakovui A. G. ir panaudos sutarties iki 2025 metų, J. G. Å¡iame sandoryje nedalyvavo. Taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovei buvo puikiai žinoma apie atsakovo A. G. su Å¡eima neatlyginto naudojimosi pastatu terminÄ , juo atsakovai naudojosi nuo 2008 metų, todėl nesuprantama, kodėl 52,00 Eur suma turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nuostolis ieÅ¡kovei, jeigu Å¡ios sumos sumokėjimo priežastis pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė atitinkamų įstatymų reikalavimų nesilaikymo.

II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rusėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, nutarė iškeldinti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei UAB „Virbarta“, įmonės kodas 180238153, nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti poilsio pastato, esančio adresu Karklininkų g. 1, Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, bei priteisti solidariai iš atsakovų A.

G. ir J. G. 15406,11 Eur nuostolių, 52,00 Eur žalos ir 1805,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Virbarta“.Teismas nustatė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais nebaigtais statyti 7 pastatais – poilsio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2014 m. balandžio 15 d. atsakovui įteikė praneÅ¡imÄ â€žDėl neatlygintinio naudojimosi daiktu pabaigos“, kuriuo atsakovas įspėtas apie tai, kad UAB „Virbarta“ nutraukia neatlygintinio naudojimosi daiktu, esančiu (duomenys neskelbtini), sutartį ir reikalauja atsakovÄ bei visus jo Å¡eimos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo praneÅ¡imo gavimo dienos atlaisvinti praneÅ¡ime nurodytÄ poilsio pastatÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡sikraustyti.

Atsakovas buvo praÅ¡omas informuoti apie bÅ«simÄ iÅ¡sikraustymÄ , kad bÅ«tų galima tinkamai perduoti bei priimti naudotÄ daiktÄ bei suraÅ¡yti priėmimo-pardavimo aktÄ . PraneÅ¡imas atsakovui įteiktas pasiraÅ¡ytinai 2014 m. balandžio 15 d., tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino.Taip pat nustatė, kad atsakovai ginčo patalpose gyveno nuo 2008 metų. Atsakovams gyventi minėtose patalpose buvo duotas sutikimas ir leidimas. Tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis. Atsakovai naudojosi komunaliniais patarnavimais, jiems buvo tiekiamas vanduo, elektra, yra apsaugos sistema, tačiau už patarnavimus nemokėjo.Konstatavo, kad pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga, todėl 15 406,11 Eur įsiskolinimÄ už komunalinius patarnavimus priteisė iÅ¡ atsakovų.Nustatė, kad atsakovai neatlygintinai naudojosi ieÅ¡kovės pastatu ir dėl kurių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9.             Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo atsakovai A. G. ir J. G., atstovaujami advokatės D. K., praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1.             Teismas nepagrįstai ir neteisingai savo sprendime konstatavo, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis, vien tik tuo pagrindu, kad Å¡ia aplinkybę neigė ieÅ¡kovė.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė turi tokiÄ pat pareigÄ pateikti savo teiginių įrodymus, nes atsakovai kategoriÅ¡kai neigia, kad atsakovo A. G. susitarimas su ieÅ¡kove dėl gyvenimo pastate buvo neterminuotas. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.9.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti atsakovų teiktus į byla įrodymus bei apklausti liudytojus, motyvuodamas tuo, kad jie nesusiję su Å¡ios bylos aplinkybėmis, tokiu bÅ«du užkirsdamas atsakovams galimybę įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus.9.3.  Teismas neteisingai nustatė Å¡ios bylos faktines aplinkybes dėl panaudos sutarties termino, todėl netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai iÅ¡keldino atsakovus iÅ¡ pastato.

Neatlygintino naudojimosi pastatu terminas su ieÅ¡kove buvo sutartas iki 2025 metų, todėl ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kimas apie panaudos sutarties nutraukimo faktÄ , negali bÅ«ti pripažintas teisėtu pagrindu atsakovų iÅ¡keldinimui iÅ¡ pastato. Vadovaujantis CK 6.641 straipsniu, terminuota panaudos sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ , tik esant Å¡iame straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms. Kadangi nė viena iÅ¡ CK 6.642 straipsnyje nurodytu sÄ lygų neegzistuoja, panaudos sutartis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma nutraukta.9.4.  Teismas nepagrįstai savo sprendime nustatė, kad vien dėl Å¡ios priežasties, kad Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ji turi bÅ«ti priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų.

Pažymėjo, kad Å¡ios rinkliavos mokėtojas yra ieÅ¡kovė, nes ji yra pastato savininkė. Atsakovai ieÅ¡kovei neprivalo mokėti už paslaugas, kurių suteikimo ieÅ¡kovė neužtikrino, o atsakovams net nebuvo žinoma, kad tokia paslauga ieÅ¡kovei yra teikiama.9.5. Teismas savo sprendime nepagrįstai nustatė, kad atsakovų prievolė ieÅ¡kovui yra solidari, nes kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ ir Å¡vietimÄ .

Teismas neteisingai Å¡ioje byloje nustatė turtinės prievolės pobÅ«dį, nes Å¡ie sandoriai negali bÅ«ti laikomi sandoriais, bÅ«tinais iÅ¡laikyti Å¡eimos Å«kį, nes tokių pasekmių jie nesukÅ«rė.9.7. Teismas nepagrįstai savo sprendime nustatė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai neatlygintinai naudojosi ieÅ¡kovės pastatu ir dėl kurių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Padidinto pelno mokesčio sumokėjimo priežastis yra pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė atitinkamų įstatymų reikalavimų nesilaikymu.10.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Virbarta“, atstovaujama advokatės J.

G., su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1. Apeliantai neteisingai bando aiÅ¡kinti įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kėjui – pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga).

Atitinkamai atsakovui, kuris ginčija ieÅ¡kovo argumentus ne tik nesutikimu, bet ir įrodinėja esant kitokias faktines aplinkybes, t. y. kitokius faktus (pvz., egzistuojant sudarytÄ terminuotÄ panaudos sutartį) tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimus.10.2. Apeliantų teiginiai apie žemės sklypo perleidimÄ , priklausomybę ankstesniems savininkams, apie atsakovų nurodomas investicijas į ginčo pastatÄ nebuvo iÅ¡nagrinėtos bylos ginčo dalyku, todėl jie teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Pažymėjo, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė investavę į ginčo pastatÄ 70 257 Eur ir reikalavo priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau atsakovai niekuomet nereiÅ¡kė ir Å¡iuo metu nereiÅ¡kia reikalavimo dėl nuosavybės teisės į pastatÄ pripažinimo ar dėl terminuotos panaudos sutarties pripažinimo sudaryta.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti. Atsakovai naujos bylos neiÅ¡kėlė, ieÅ¡kinio ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kė ir savo teises gynė tik nesutikimu. Toks teisių gynimo bÅ«das negali sukelti atsakovų siekiamų pasekmių.10.3. Apeliantai ginčija pareigÄ sumokėti rinkliavÄ už atliekas ir tvirtina, jog rinkliavos mokėjimo pareiga yra pastato savininkės – ieÅ¡kovės – pareiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, pareiga mokėti rinkliavÄ atsiras tik įregistravus pastatus NTR kaip baigtus nekilnojamuosius daiktus.

Rinkliava ieÅ¡kovei nustatyta ir skaičiuojama bÅ«tent dėl to, jog pastatu faktiÅ¡kai naudojasi atsakovų Å¡eima, taigi atsakovams tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovės dėl jų patirtas iÅ¡laidas.10.4. Apeliantai neginčija skolos paskaičiavimų, neginčija skolos susidarymo laikotarpių ir tvirtina, jog skolos neprivalėtų mokėti dėl to, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ Å¡ios skolos nereikalavusi, kad atsakovams Å¡iuo metu susidariusi skola yra labai didelė. Tokie argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė nepraleido bendro ieÅ¡kinio senaties termino, o ir atsakovai jokio ieÅ¡kinio senaties termino taikyti neprašė, taigi ieÅ¡kovė turi teisę pareikalauti sumokėti skolÄ bet kada ir ieÅ¡kovės reikalavimo teisė dėl atsakovų nurodytų argumentų neiÅ¡nyksta, o atsakovai turi pareigÄ Å¡iÄ skolÄ sumokėti.10.5.

Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Apeliantų argumentai dėl prievolės solidarumo atmestini.  Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.             Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Byloje nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais nebaigtais statyti 7 pastatais – poilsio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė 2014 m. balandžio 15 d. atsakovui įteikė praneÅ¡imÄ â€žDėl neatlygintinio naudojimosi daiktu pabaigos“, kuriuo atsakovas įspėtas apie tai, kad UAB „Virbarta“ nutraukia neatlygintinio naudojimosi daiktu, esančiu (duomenys neskelbtini), sutartį ir reikalauja atsakovÄ bei visus jo Å¡eimos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo praneÅ¡imo gavimo dienos atlaisvinti praneÅ¡ime nurodytÄ poilsio pastatÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡sikraustyti. Atsakovas buvo praÅ¡omas informuoti apie bÅ«simÄ iÅ¡sikraustymÄ , kad bÅ«tų galima tinkamai perduoti bei priimti naudotÄ daiktÄ bei suraÅ¡yti priėmimo-pardavimo aktÄ .

Pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2014 m. balandžio 15 d., tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės patalpose atsakovai A. G. ir J. G. gyveno nuo 2008 metų. Abi šalys patvirtino, kad atsakovams gyventi ginčo patalpose buvo duotas sutikimas ir leidimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo leista gyventi poilsio pastate, nenurodant jokio konkretaus termino. Atsakovas įrodinėja, kad su ieškove buvo žodžiu sutarę, kad galės gyventi iki 2025 metų.Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011;

Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.). Dėl pareigos įrodyti ir įrodymų vertinimo Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nutarė iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka motyvuodami tuo, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantai be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina prieÅ¡ingai. Dėl iÅ¡keldinimo pagrįstumo Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl panaudos sutarties termino, todėl netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai iÅ¡keldino atsakovus iÅ¡ pastato. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ panaudos sutarties sampratÄ neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigÄ iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Jei ginčo Å¡alis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti sprendžiamas pagal specialiai Å¡iuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa pabaigÄ . IeÅ¡kovas prašė atsakovus iÅ¡keldinti taikant daiktinių teisių gynimo bÅ«dÄ , nes byloje nenustatyta, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais nebaigtais statyti 7 pastatais – poilsio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Taip pat apeliantai neginčija, kad jie naudojasi ieškovės nuosavybe, t. y. vienu iš poilsio pastatų. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje įrodytos abi aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti, t. y. kad atsakovė yra savininkė poilsio pastato, kuriame atsakovai gyvena, esančio 1,6600 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskebtini), ir kad jos teisės, susijusios su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, yra pažeistos, nes ji negali laisvai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl panaudos sutarties termino.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė terminuota panaudos sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai neįrodė, jog su ieÅ¡kove buvo sutartas neatlygintino naudojimosi pastatu terminas iki 2025 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstas ir atsakovų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti atsakovų teiktus į bylÄ Ä¯rodymus bei apklausti liudytojus, tokiu bÅ«du užkirsdamas atsakovams galimybę įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus, kadangi atsakovai praÅ¡omų apklausti liudytojų ir raÅ¡ytinių liudytojų parodymų pagalba norėjo įrodynėti aplinkybes, susijusias su atliktais pastato pagerinimo darbais, kokios bÅ«klės pastatas buvo iki atsakovai įsikėlė į pastatÄ ir kokios bÅ«klės jis yra Å¡iuo metu, tačiau Å¡e įrodymai negalėtų nei paneigti, nei patvirtinti aplinkybių, susijusių su neatlygintino naudojimosi pastatu termino nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų praÅ¡ymus motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas investicijų priteisimo klausimas. Atsakovams neįrodžius, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė terminuota panaudos sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad praneÅ¡imas apie panaudos sutarties nutraukimÄ atsakovui pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2014 m. balandžio 15 d., atsakovai tinkamai ir laiku informuoti apie ieÅ¡kovės valiÄ nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai nutraukiant neatlygintinės panaudos sutartį yra įvykdyti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl skolos priteisimo ir prievolės solidarumo Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas ir ji turi bÅ«ti priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų ir kad atsakovų prievolė yra solidari.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys pripažįsta, jog atsakovai naudojasi pastatu neatlygintinai. Abi Å¡alys patvirtina, jog dėl panaudos nėra ir nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, taigi savo esme Å¡alių teisiniai santykiai visiÅ¡kai tinkamai kvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai. Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sÄ lygų pažeidimÄ nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

Ä®statymai reikalauja panaudos sutarties raÅ¡ytinės formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui ir sudaryta dėl nekilnojamojo daikto (CK 6.478 straipsnis), tačiau tokios formos nesilaikymas sukelia Å¡iai bylai nereikÅ¡mingas pasekmes: tokia sutartis negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotÄ daiktÄ tik pagal sutartyje numatytÄ paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis) (2015 m. kovo 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai, naudodami pastatÄ pagal paskirtį, naudojosi komunaliniais patarnavimais, tame tarpe ir Å¡alino atliekas, už kurių iÅ¡vežimÄ yra nustatyta vietinė rinkliava, už kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė. Atsakovai ginčija jų prievolę mokėti už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , motyvuodami tuo, kad jie neturi konteinerio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas yra vietinė rinkliava ir yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie nėra atliekų turėtojai ir kad jie neturi pareigos mokėti vietinės rinkliavos. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai mokesčius už vietinę rinkliavÄ moka kitos gyvenamosios ir/ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ . Teismo sprendime pagrįstai nurodoma, jog pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ Â iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011).

Pažymėtina, kad iÅ¡laidų, kurios laikomos su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu susijusiomis iÅ¡laidomis, sÄ raÅ¡o įstatymo leidėjas nepateikia. Pagal to paties CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ solidariomis pripažįstamos prievolės, susijusios su teismo iÅ¡laidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su Å¡eimos interesais; prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, nes jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovų prievolė, kylanti iÅ¡ panaudos sutarties, iÅ¡laikyti pagal sutartį perduotÄ daiktÄ yra solidari, kadangi atsakovai ginčo pastate gyveno kaip Å¡eima, naudodami pastatÄ pagal paskirtį naudojosi komunaliniais patarnavimais, už kuriuos sumokėjo ieÅ¡kovė, todėl ir atsakyti privalo solidariai. Dėl žalos atlyginimo Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovai neatlygintinai naudojosi ieÅ¡kovės pastatu ir dėl jų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu motyvu, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir bÅ«tinus elementus, požymius atsakovų civilinei atsakomybei kilti, ir padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kiekvienos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos buvimo, tačiau tai nepaneigia byloje nustatyto fakto, jog bÅ«tent atsakovų veiksmų pasekoje ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Å¾alos dydį pagrindžiančius įrodymus, nurodė aplinkybes, kad žalÄ patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl atsakovų neatlygintino naudojimosi ieÅ¡kovės pastatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, t. y. atsakovų neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Todėl atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl savininko teisių apsaugos, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 straipsniai).

Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė duomenis, kad jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 710,00 Eur, t. y. 80,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ , 630,00 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai.

Nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ atsakovai 2017 m. spalio 23 d. teismo nutartimi atleisti. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.IeÅ¡kovė UAB „Virbarta“ teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 907,50 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. ir J. G. 1 805,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Virbarta“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nenumato galimybės Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iÅ¡ kiekvieno asmens atitinkama iÅ¡laidų dalimi, iÅ¡reikÅ¡ta konkrečia pinigų suma.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tikslintina ir bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 902,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisiant iÅ¡ kiekvieno atsakovo A.

G. ir J. G. lygiomis dalimis po 902,50 Eur. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ iš atsakovų A. G. ir J. G. 907,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 453,75 Eur. Teisėjai                                                                                                                      Erika Misiūnienė                                                                                                                      Almantas Padvelskis                                                                                                                      Giedrė Seselskytė