3fedd850-ebee-468d-9c32-b5efbc0ad11f · Kauno apygardos teismas

                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-319/2016                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39549-2015-1                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2;

                                                                    2.4.7                                                                 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam A.

G., jo gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.Tenkintas civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ A.

G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1131,37 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt vieno Euro 37 ct) žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , neteisėtai pasinaudojo iÅ¡ nukentėjusiojo V. B. (V. B.) 2015 m. gegužės 30 d. apgaule iÅ¡gautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, kurių jam reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimÄ , neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:

žinodamas nukentėjusiojo V. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko suteiktÄ atpažinimo kodÄ , slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos jam 2015 m. gegužės 30 d. patikėjo nukentėjusysis V. B., apgaule, pasinaudodamas V. B. patiklumu ir jo sÄ skaita (duomenys neskelbtini), esančia banke (duomenys neskelbtini), bÅ«damas V. B. namuose (duomenys neskelbtini), atliko Å¡ias neteisėtas finansines operacijas tam neteisėtai panaudodamas V.

B. elektroninės bankininkystės duomenis:2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. gegužės 30 d. V. B. vardu paėmė 300 eurų paskolÄ ; toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir tÄ pačiÄ dienÄ V.

B. vardu paėmė 750 eurų paskolÄ ;toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir tÄ pačiÄ dienÄ V. B. vardu paėmė 1500 eurų paskolÄ ; toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , gautas paskolų lėšas panaudojo: 2015 m. gegužės 30 d. iÅ¡ V.

B. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervesdamas 1000 eurų į savo (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du užvaldydamas 1000 eurų;nurodytais A. G. veiksmais buvo neteisėtai sukurtos 2550 eurų turtinės prievolės nukentėjusiajam V. B. ir įgyta galimybė valdyti 1050 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas bei 1500 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „ (duomenys neskelbtini)“ lėšas.Be to, A. G., neteisėtai pasinaudojo iÅ¡ nukentėjusiojo V.

B. 2015 m. gegužės 30 d. apgaule iÅ¡gauta jo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, kurios A. G. reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimÄ , neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodÄ ), taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. B., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu bÅ«du gautas paskolų lėšas naudojo, valdydamas V. B. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ banke:2015 m. gegužės 30 d. iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“ banko bankomato (duomenys neskelbtini), Kaune, paėmė per keturis kartus iÅ¡ viso 1450 (400+400+400+250) eurų grynaisiais ir juos užvaldė;toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko bankomato (duomenys neskelbtini), paėmė dar 100 eurų grynaisiais ir juos užvaldė;- tokiu bÅ«du A.

G. užvaldė dar 1550 eurų grynaisiais, tai yra užvaldė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) gautas paskolų lėšas.Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasisavino V. B. priklausančius pinigus: 2015 m. birželio 22 d. iÅ¡ V. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 70 eurų į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du užvaldė 70 eurų;2015 m. birželio 23 d. iÅ¡ V.

B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 3,50 euro į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du užvaldė 3,50 euro;2015 m. birželio 29 d. iÅ¡ V. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 22 eurus į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du užvaldė 22 eurus.Å ias savo veiksmais A. G. laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02 iÅ¡ bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) neteisėtai gavo ir užvaldė iÅ¡ viso 2550 eurų.

IÅ¡ tų pinigų 1550 eurų grynaisiais bankomatuose, paėmė valdydamas V. B. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ ,,(duomenys neskelbtini)“ banke, o 1095,50 (1000+70+3,50+22) eurų užvaldė juos persivesdamas iÅ¡ V. B. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į savo ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), tuo padarė 1050 eurų turtinę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 1500 eurų turtinę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nukentėjusiajam V.

B. – 95,50 eurų turtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį jį iÅ¡teisinti. Palikus galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakeisti paskirtÄ bausmę - paskirti galutinę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, taikyti BK 75 straipsnį, ir bausmės vykdymÄ atidėti arba skirti trumpesnę areÅ¡to bausmę ir leisti jÄ atlikti savaitgaliais.4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 301 straipsnio nuostatų ir nuosprendį grindė ne tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, bet vadovavosi net ir teisminiame bylos nagrinėjime neiÅ¡tirtais įrodymais, t. y. vaizdo medžiaga esanti kompaktiniuose įraÅ¡uose, kuri teisme nebuvo iÅ¡tirta.

Be to, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į apelianto argumentus ir pateiktus konkrečius faktus, o iÅ¡vadas dėl jo kaltės grindė prielaidomis bei spėjimais. Apeliantas tvirtina, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinys rodo, jog BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Kauno apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ , kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Teismas neturėjo objektyvių neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai ir priimamas išteisinamasis nuosprendis. 4.2. Skunde teigia, kad jo kaltė padarius nusikaltimus pagrįsta tik suinteresuoto liudytojo –nukentėjusiojo V. B. parodymais, kurie tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme buvo prieštaringi, keitėsi, dėl ko jie turėjo būti įvertinti kritiškai. Jo vertinimu, teismas nukentėjusiojo V. B. parodymus turėjo vertinti kritiškai ne tik dėl jų prieštaringumo, jų keitimo ir neatitikimo nustatytoms įvykio aplinkybėms, tačiau dėl jo, kaip nukentėjusiojo procesinės padėties.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus turi bÅ«ti atsižvelgiamas ir į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis.4.3. Apelianto vertinimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie esÄ prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Pažymi, kad teismas Å¡ios savo iÅ¡vados visiÅ¡kai nemotyvavo, nenurodė, kuriems konkrečiai įrodymams byloje prieÅ¡tarauja jo parodymai. Apelianto įsitikinimu, teismas apkaltinamajame nuosprendyje apie aukščiau nurodytus prieÅ¡taravimus nepasisakė, jų nepaÅ¡alino, abejonės liko neiÅ¡tirtos, o teismas priimdamas nuosprendį ir vertindamas įrodymus vadovavosi prieÅ¡taringais duomenimis, tačiau padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Skundo autoriaus manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nepaÅ¡alinus nurodytų esminių prieÅ¡taravimų dėl įvykio aplinkybių ir A.

G. kaltės, padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos A. G. naudai. 4.4. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad pakirta bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės skyrimo pagrindų ir tikslų, numatytų BK 54 straipsnyje. Nebuvo nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis buvo nedirbantis iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., nes byloje yra pateikti dokumentai apie darbovietes. Jo įsitikinimu, teismas skirdamas bausmę visiÅ¡kai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, kadangi nesant akinančių aplinkybių teismas galėjo atsižvelgti ir į byloje kaltinimÄ palaikiusio prokuroro rekomendacijÄ skirti apeliantui 30 parų areÅ¡to bausmę ir leisti jÄ atlikti savaitgaliais, kadangi jis yra dirbantis.

Netenkinus praÅ¡ymo dėl iÅ¡teisinimo, apeliantas sutiktų su sÄ lyginai didesne bausme, t. y. su lygtine laisvės atėmimo bausme, taip realiai neprarastų laisvės, jei laikytųsi bausmės vykdymo taisyklių ir taip pat bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistÄ .

6. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.7. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas A. G. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgia skirdamas bausmę, jas netinkamai įvertino ir paskyrė apeliantui aiÅ¡kiai per griežtas bausmes už kiekvienÄ už jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , ir per griežtÄ subendrintÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

8. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ . Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiÅ¡kiasi Å¡ių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiÅ¡kiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama siekiant įgyti svetimÄ turtÄ ir Å¡iam tikslui įgyvendinti apgaule iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡gavus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kurių pagalba buvo atliktos finansinės operacijos ir iÅ¡grynintos konkrečios pinigų sumos. Todėl nuteistajam be sukčiavimo pagrįstai buvo inkriminuoti ir BK specialiosios dalies straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtÄ disponavimÄ elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis, neteisėtÄ elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimÄ bei neteisėtÄ prisijungimÄ prie informacinės sistemos. 8.1.

Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tai, kad teismas nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir netinkamai tyrė surinktus įrodymus, nemotyvuotai kaltinamojo parodymus vertinto kritiÅ¡kai, jo kaltę grindė prieÅ¡taringai nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Apylinkės teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus vertino gretindamas juos tarpusavyje, atsižvelgdamas tiek į ikiteisminio tyrimo metu, tiek į teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodydamas, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiÅ¡kai.

Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Skunde apeliantas nurodo tik bendro pobÅ«džio, lakoniÅ¡kas frazes, kad apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai tyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ , kad teismas neturėjo objektyvių neginčijamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, tačiau kurių konkrečiai įrodymų teismas neiÅ¡tyrė visapusiÅ¡kai ir kuo pasireiÅ¡kė nepakankamai kruopÅ¡tus įvykio situacijÄ iÅ¡nagrinėjimas, skunde nedetalizuoja ir neiÅ¡skiria, todėl aukÅ¡tesnysis teismas neturi kÄ Å¡iuo aspektu patikrinti.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas BPK 301 straipsnio nuostatas pažeidė nuosprendį grįsdamas ne tik teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, paaiÅ¡kindamas, kad teismo posėdyje nebuvo iÅ¡tirta vaizdo medžiaga, esanti kompaktinių diskuose, kuri patvirtintų jo versijÄ , kad pinigus iÅ¡ bankomatų iÅ¡iminėjo pats V. B.. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas kompaktiniuose diskuose esančių garso ir vaido įrašų ne tik netyrė, bet jais ir nesivadovavo, kas patvirtina, jog BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kompaktinius diskus, priešingai nei teigia A. G. savo skunde, pinigų išgryninimo operacijų nuotraukų nebuvo fiksuota (t. 1, b. l. 195 - 196), todėl šie kompaktiniuose diskuose užfiksuoti vaizdo įrašai, kaip nesuteikę jokių bylai reikšmingų duomenų, pagrįstai nebuvo laikomi įrodymais, galinčiais patvirtinti ar paneigti apeliantui pareikštus kaltinimus. 8.2. Skunde apeliantas kelia abejones dėl nukentėjusiojo V.

B. parodymų patikimumo, kurias grindžia jo, kaip suinteresuoto bylos baigtimis asmens procesine padėtimi bei, apelianto nuomone, V. B. parodymų prieÅ¡taringumo, jų keitimo ir neatitikimo nustatytoms įvykio aplinkybėms. Dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo siejimo su jo suinteresuotumu byloje, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai, vien dėl to, kad baudžiamoji teisena buvo pradėta pagal jo pareiÅ¡kimÄ , dar neduoda pagrindo jo parodymus laikyti Å¡aliÅ¡kais ir tendencingais. Bet kurio byloje apklausto asmens parodymų įvertinimas turi bÅ«ti padarytas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles.

Parodymai, nepaisant, kas juos davė, teismo bus laikomi patikimais ir atitinkančiais faktus tik tuomet, kai jie atitiks kitus patikrintus, neginčijamus bylos duomenis, jų visumÄ . Taigi, netikėti nukentėjusiojo parodymais ir laikyti juos neteisingais vien dėl to, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal jo pareiÅ¡kimÄ ir kad jis palaikys savo pozicijÄ , teisinga ji ar ne, nėra teisinio pagrindo. Kolegija nesutinka ir su skundo teiginiu dėl V. B. parodymų prieÅ¡taringumo ir neatitikimo faktams. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas su kitais bylos duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų viso bylos tyrimo metu, apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklÅ«s nuo bylos tyrimo pradžios ir iÅ¡liko nepakitę nagrinėjat bylÄ teisme. Buvo padaryta teisinga iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai patikimi ir laikytini apelianto kaltę patvirtinančiu įrodymu. 8.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie esÄ prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams ir tokios savo iÅ¡vados teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, nenurodė, kuriems konkrečiai įrodymams byloje prieÅ¡tarauja jo parodymai.

Su tokiais argumentais kolegija negali sutikti, nes jis prieÅ¡tarauja faktiniams duomenims. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, jame iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡dėstytas teismo padarytas kaltinamojo įrodymų vertinimas. Pažymima, kad asmens kaltės neigimas nėra pagrindas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nepaisant to, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teismas jo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ patikrino ir pagrįstai bei motyvuotai nuosprendyje nurodė, kodėl Å¡ia versija netiki.

IÅ¡vadÄ dėl A. G. veiksmuose pasireiÅ¡kusių visų sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto jos duomenų panaudojimo požymių teismas padarė surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumos tyrimu ir jų detalia analize tiek kiekvieno atskirai, tiek kitų bylos duomenų visumos aspektu. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A. G. kaltė yra įro­dy­ta byloje surinktais įrodymais, o bÅ«tent: nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolais, ban­ko sÄ skaitų iÅ¡klotinėmis, kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteis­to­sios kaltę bei atskleidžia pakankamai iÅ¡samų padaryto nusi­kal­ti­mo vaizdÄ .

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis neigia savo kaltę, nurodo, kad prie kreditų bendrovių internetinių puslapių jungėsi ir nukentėjusiojo vardu užpildė paraiÅ¡kas paskoloms gauti paties V. B. praÅ¡ymu, kad Å¡is žinojo apie tokiu bÅ«du jo vardu paimtas paskolas, kad A. G. tai padarė nukentėjusiajam matant. Gavus paskolas ir kredito bendrovėms pervedus pinigus į V. B. banko sÄ skaitÄ , kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju ėjo prie bankomato, kortelę į bankomatÄ Ä¯dėjo ir prisijungimo kodÄ suvedė pats V.

B.. A. G. teigia, kad visi iÅ¡ kredito įstaigų kaip paskolos paimti ir iÅ¡gryninti pinigai buvo panaudoti nukentėjusiojo ir kaltinamojo tetos nesibaigiančioms iÅ¡gertuvėms ir kad dėl to nukentėjusysis neprieÅ¡taravo, o netgi pats inicijavo tokių paskolų ėmimÄ ir prašė kaltinamojo padėti tai padaryti. Kaip jau minėta, tokiÄ pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ apylinkės teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, ir tokį sprendimÄ motyvavo apelianto parodymus analizuodamas kartu su nukentėjusiojo parodymais, kuriais, kaip nurodyta aukščiau, teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Teismas laikė nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo V. B. banko suteiktÄ atpažinimo kodÄ , slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius žinojo nes jam 2015-05-30 juos patikėjo nukentėjusysis V. B., tačiau Å¡iais duomenimis jis pasinaudojo ne nukentėjusiojo, o savo paties poreikiams, t. y. apgavo nukentėjusįjį, pasinaudodamas V. B. patiklumu.8.4. Nukentėjusysis neneigė, kad pas jį namuose ne kartÄ lankėsi kaltinamojo teta N. T., ir kad vėliau su ja atėjo ir pats A. G., kuris taip pat keletÄ kartų kartu su teta buvo pas jį, kad nukentėjusysis su N. T. iÅ¡gėrinėdavo, o A.

G. tik sėdėdavo ir nevartojo alkoholio, prisiminė, kad per vienas iÅ¡gertuves N. T. užsiminė, kad jai reikia pinigų gydymui tačiau nukentėjusysis teigia negalėjęs jai padėti, nes neturintis pinigų, ir kalba tuo užsibaigė, tačiau nukentėjusysis visuose parodymuose nuosekliai kategoriÅ¡kai tvirtina, kad apie paskolų ar greitųjų kreditų paėmimÄ nebuvo jokios kalbos, jis A. G. neprašė, kad jo vardu paimtų ar padėtų paimti kreditus, leidimo naudotis savo sÄ skaita ar atlikti veiksmus su elektronine bankininkyste niekam nedavė.

Jo banko kodų kortelė buvo prapuolusi, tačiau į bankÄ dėl sÄ skaitos užblokavimo kreipėsi tik kai sužinojo apie neteisėtÄ disponavimÄ jo banko sÄ skaita. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo eigoje buvo pakeitęs savo parodymus, paneigdamas anksčiau nurodytas aplinkybes dėl greitųjų kreditų ėmimo ir 22 eurų pervedimo į A. G. sÄ skaitÄ be paties V. B. leidimo, paaiÅ¡kindamas, kad anksčiau to, kad pats prašė kaltinamojo padėti paimti kreditus ir kad pats pervedė pinigus iÅ¡ savo sÄ skaitos į kaltinamojo sÄ skaitÄ , neprisiminė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o dabar jau viskÄ atsiminė.

Tokie jo parodymai visiÅ¡kai logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami, nes praneÅ¡imÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis rašė praėjus kuriam tai laikui po įvykių, parodymus taip pat davė praėjus laikui po apgaulės ir juos davė ne vienÄ kartÄ , kuriuose nuosekliai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė visas aplinkybes, todėl nelogiÅ¡ka, kad kai kurias aplinkybes bÅ«tų pamiršęs dėl kaltinime nurodytomis dienomis vykusių iÅ¡gertuvių, o praėjus dar kuriam laikui, jas jau atsiminęs. Tačiau Å¡iuos parodymus nukentėjusysis paneigė, pasilikdamas prie ankstesnių, o jų pakeitimÄ paaiÅ¡kino A.

G. grasinimais susidoroti, kurių jis, kaip vieniÅ¡as, giminių neturintis asmuo, iÅ¡sigando. Tai, kad nukentėjusysis nėra suinteresuotas be pagrindo apkaltinti apeliantÄ ir jo parodymais nėra pagrindo netikėti dėl suinteresuotumo, kaip teigiama skunde, patvirtina ir tokios aplinkybes, kad parodymuose teisme V. B. nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ jo A. G. pasisavintus 95,50 eurus, tame tarpe ir 20 eurų gautų iÅ¡ Sodros, nes jis jiems su jo teta nupirko daug alkoholio, nupirko akumuliatorių jo maÅ¡inai.

Teigė nenorintis, kad kaltinamajam bÅ«tų skirta labai griežta bausmė, nori tik, kad jis atlygintų kredito įmonėms padarytÄ Å¾alÄ , dėl jo vardu paimtų paskolų. Tuo tarpu, pažymėtina, kad nors kaltinamasis savo kaltę nuosekliai neigė, tačiau kai kurios jo parodymų aplinkybės apylinkės teismo pagrįstai laikytos nelogiÅ¡komis ir todėl vertintos kritiÅ¡kai. Kaip antai, jis parodė, kad jis pradžioje nupirko alkoholio savo tetai ir nukentėjusiajam ir todėl tÄ pačiÄ dienÄ , kai nukentėjusiojo vardu paėmė greituosius kreditus, kaip kompensacijÄ , sau pervedė 1000 Eur kaip tariamos „Žalos atlyginimÄ â€œ, kad iÅ¡grynintus pinigus apie 1500 Eur buvo padėjęs nukentėjusiojo namuose ant palangės, kad užmirÅ¡o gražinti nukentėjusiojo bankininkystės ir banko korteles.

Kolegija sutinka ir su skundžiamame nuosprendyje liudytojų N. T. ir E. K. parodymų vertinimu, kur pagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai buvo teisingi ir atitiko kitus bylos duomenis, o teisme jos davė prieÅ¡ingus parodymus, palaikančius kaltinamojo versijÄ , todėl Å¡ie jų parodymai vertinti kritiÅ¡kai, kaip suinteresuotų palengvinti kaltinamasis padėtį asmenų parodymai. 8.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas. nuteistojo A.

G. veiksmuose pasireiÅ¡kė visi anksčiau iÅ¡dėstyti sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto jos duomenų panaudojimo požymiai. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes A. G. veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymis - apgaulė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykdyta apgaulė reiÅ¡kėsi kaip tyčinis svetimo turto įgijimas. Buvo įgyvendinta iÅ¡ankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiojo pinigus.

Ä®vertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad A. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1dalį.8.6. Už apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ BK straipsnių sankcijose numatytos kelios alternatyvių bausmių rÅ«Å¡ys, tame tarpe bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas. Å iuo atveju, apylinkės teismas spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo A.

G., atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, kad iki 2016-08-26 nedirbo, Kauno teritorinėje darbo biržoje nebuvo registruotas, nuo 2016-08-26 įsidarbino, kad gauna naÅ¡laičio pensijÄ , kad anksčiu buvo teistas, sutinka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad A. G. turi bÅ«ti skirta pakankamai griežta bausmė, t. y. areÅ¡tas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, motyvavo, kodėl paskyrė jam bÅ«tent tokiÄ bausmės rūšį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. G. paskirta artima maksimaliam areÅ¡to bausmės dydžiui bausmė neatitinka bausmės paskirties ir yra aiÅ¡kiai per griežta. 8.7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pažymėjo, kad nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis nedirbo, tačiau Å¡iuo metu dirba, kad sutinka atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nurodė, kad teistas, tačiau nepagrįstai vertino jo pripažinimÄ kaltu 2015 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris buvo priimtas jau po Å¡ioje byloje jam inkriminuotų veikų padarymo. Kolegija nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, jog bausmės skyrimui įtakos gali turėti kaltinamojo neprisipažinimas dėl padarytų veikų, kadangi kaltės nepripažinimas yra kaltinamojo teisė ir Å¡i aplinkybė niekaip nesusijusi ir negali turėti jokios įtakos su bausmės parinkimu ir jos dydžio nustatymu.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytÄ nesunkų ir apysunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos BK 49 straipsnyje numatytam areÅ¡to bausmės maksimumui, daroma iÅ¡vada, kad A. G. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jos yra Å¡velninamos. Kolegijai nusprendus A. G. skirti kiek griežtesnę už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos areÅ¡to bausmės vidurkį, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo skundÄ dėl paskirtos bausmės nustatymo atlikti poilsio dienomis ( BK 49 str. 5 d.).8.8.

Skunde nuteistasis teigia, kad jis sutiktų ir su laisvės atėmimo bausme, tik kad ji nebÅ«tų realiai vykdoma, t. y., praÅ¡o taikyti jos vykdymo atidėjimÄ (BK 75 str.). Kadangi kolegija konstatavo, kad apylinkės teismas bausmės rūšį A. G. parinkto tinkamai, todėl neanalizuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimo nei jos vykdymo atidėjimo galimybės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo pakeisti ir A. G., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį skirti keturiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to bausmę, pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį- penkiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to bausmę, pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – penkiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

G. paskirti penkiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                         Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                               Rimas Å virinas