2023-04-12 Nr. AB-7931-3-61-3-04869-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-836-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04869-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. M. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo centrui, D. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. L. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir atsakovas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 21R-739(AF-740/04-2021) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) D. P. 2017 m. balandžio 21 d. (bylos duomenimis 2017 m. balandžio 26 d.) išduotą leidimą atlikti (duomenys neskelbtini), archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401 ir kuria iš bylos proceso nuspręsta pašalinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktą D. P., ir priimti naują sprendimą: 1) įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu D. P.; 2) panaikinti Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotą leidimą atlikti „(duomenys neskelbtini), archeologinių žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ (toliau – ir Leidimas); 4) atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktą Nr. KPD-VL-1401 (toliau – ir Aktas); 4) įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Kultūros vertybių registro.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija Sprendimo dalimi atsisakė priimti jos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Departamento D. P. Leidimą ir Vertinimo tarybos Aktą.

3. Pareiškėja paaiškino, kad žemės sklypas, kurio plotas 3,80 ha, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos šeimai priklauso nuo XIX a. Pareiškėja šį sklypą paveldėjo 2013 m., po buvusios savininkės A. V. mirties. Iki 1994 m. šis sklypas buvo nuomojamas žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB) „Ragainiai“. Nuo 1995 metų iki 2023 m. gruodžio 31 d. šis sklypas išnuomotas ŽŪB „Berčiūnai“. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio veikla. Pareiškėja pažymėjo, kad nei iki jai paveldint sklypą, nei paveldėjimo metu nebuvo nustatyta jokių žemės sklypo disponavimo ar žemės naudojimo apribojimų. Daugiau kaip šimtmetį minėtas sklypas buvo naudojamas kaip žemės ūkio paskirties. ŽŪB „Berčiūnai“, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 31d. trumpalaike žemės nuomos sutartimi su vėlesniu pakeitimu, laikinai naudoja 3,7 ha nuomojamą žemės sklypą pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Departamento Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (7.12.-P)2P-40 „Dėl kultūros paveldo objekto u. k. (duomenys neskelbtini) teisinės apsaugos suteikimo“ informavo, kad suteikta teisinė apsauga (duomenys neskelbtini)

4. Pareiškėja su Komisijos Sprendimo dalimi nesutiko, manė, kad jis priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad Departamentas 2019 m. kovo 28 d. rašte Nr. (3.10.)2-765 informavo, kad Lakštingalų kapinynas (toliau – ir Kapinynas) Kultūros vertybių registre registruotas Vertinimo tarybai 2019 m. sausio 15 d aktu Nr. KPD-VL-1401 nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Šiame rašte minima, kad 2017 m. teritorijoje aptikta atsitiktinių archeologinių dirbinių bei griautinių žmonių kaulų fragmentų, 2018 m. archeologinių žvalgymų bei tyrimų metu – archeologinių dirbinių, laužavietė. Rašte taip pat minima, kad teritorija apardyta ilgalaikių arimų, iškasinėta duobėmis, sužalota XIX a. pab. - XX a. pr., greta stovėjusios sodybos bei jos aplinkoje vykdytos įvairios ūkinės veiklos metu. Rašte pažymėta, kad Lakštingalų kapinynas negali būti vertinamas kaip kapinės ir atsižvelgiant į tai, jis nėra paskelbtas ar skelbiamas valstybės saugomu. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo žinoma, kas ir kokiu teisiniu pagrindu, kokiais leidimais vadovaujantis jos nuosavybės teise priklausančiame sklype atliko minėtus veiksmus be jos žinios, apie jokius žvalgymus ar tyrimus nebuvo informuota, juose nedalyvavo. Todėl pareiškėja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti akte nurodytų aplinkybių ir ar minimi radiniai tikrai buvo rasti jai priklausančiame sklype (nebuvo pateikta jokių foto ar kitų faktinių įrodymų). Vertinimo tarybos Aktas buvo parengtas, vadovaujantis neteisėtai atliktu D. P. (toliau – ir Tyrėjas) „(duomenys neskelbtini), archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų tyrimų 2017 m.“ projektu. Projektas aprobuotas Mokslinės archeologinės komisijos 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje Nr. 16.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji, kaip teisėta ir vienintelė Lakštingalų kapinyno (duomenys neskelbtini), valdytoja, nėra davusi jokio sutikimo, tame tarpe ir besąlygiško sutikimo, kurio forma patvirtinta Departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. Į-290 tyrėjui D. P. atlikti „(duomenys neskelbtini), archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“, jokio įgaliojimo nėra suteikusi ir ŽŪB „Berčiūnai“ ir jos atstovei K. P. Su šia bendrove sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis nuo 1995 metų iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir 2013 m. gruodžio 31 d. trumpalaikės žemės nuomos sutarties nuostatos nesuteikia jokios teisės nei ŽŪB „Berčiūnai“, nei jos atstovei duoti sutikimus ar spręsti kitus su šiuo žemės sklypo valdymu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) nuostatos, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisėmis ir pareigomis. Be to, visuose raštuose, kuriuos jai pateikė Departamentas, Departamento Panevėžio-Utenos teritorinis skyrius, kaip valdytoja įvardijama pareiškėja, o ne ŽŪB „Berčiūnai“.

7. Pareiškėja teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai buvo atlikti be pareiškėjos, kaip teisėtos valdytojos sutikimo, todėl Departamento D. P. 2017 m. balandžio 21 d. išduotas leidimas atlikti „(duomenys neskelbtini), archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“ yra neteisėtas, todėl naikintinas. Panaikinus D. P. neteisėtai išduotą Leidimą turi būti panaikintas kaip neteisėtas Vertinimo tarybos Aktas.

8. Komisijos Sprendime nurodytas argumentas, kad Leidimas išduotas tyrėjui D. P. (jo galiojimas/panaikinimas) yra tiesiogiai susijęs tik su pastarojo, bet ne su pareiškėjos teisėmis ir net skundo tenkinimo atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi „iš neteisės teisės neatsiranda“, t. y. Vertinimo tarybos Aktas yra parengtas vadovaujantis neteisėtai atliktų žvalgomųjų tyrimų medžiaga. O kadangi Vertinimo tarybos Aktas neturi nustatyto galiojimo termino, todėl ir Komisijos Sprendimas, kuriame ji nurodė, kad skundžiamas Leidimas yra negaliojantis, galiojo iki 2017 m. lapkričio 30 d., todėl negali būti nagrinėtinas Akto, kurio galiojimas pasibaigęs teisėtumas ir kad klausimą iš esmės pagal kompetenciją gali spręsti tik Departamentas, bet ne Komisija, yra visiškai nepagrįstas.

9. Atsakovas Vertinimo taryba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Vertinimo taryba paaiškino, kad priimdama skundžiamą sprendimą dėl apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei – Lakštingalų kapinynui, reikalingumo, vadovavosi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų aprašas), reikalavimais ir rėmėsi archeologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis.

11. Vertinimo taryba atkreipė dėmesį, kad: 1) pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype archeologiniai tyrimai vykdyti tyrėjui vadovaujantis Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-240 (toliau – ir Taisyklės), 10.1 papunkčiu ir valdytojui pasirašius Departamento patvirtintos formos besąlygišką sutikimą dėl fizinių ardomųjų tyrimų atlikimo (žr. D. P. (duomenys neskelbtini) kapinyno teritorijos archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) priedą Nr. 3, p. 85); 2) D. P. atlikti archeologiniai tyrimai (LA-127 išduotas 2017 m. balandžio 26 d.) atitinka Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ patvirtinimo” (toliau – ir Reglamentas), archeologiniams tyrimams keliamus reikalavimus, Ataskaita svarstyta Mokslinės archeologijos komisijos 2018 m. balandžio 17 d. posėdyje Nr. 113-15, kuriame Departamentui ją rekomenduota priimti be pastabų.

12. Vertinimo taryba pažymėjo, jog šiuo atveju svarbus ne tik žemės sklypo savininko privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. 2017 m. archeologinių tyrimų metu lokalizuotas laidojimo objektas (apie kurio buvimą duomenų, tikėtina, yra jau nuo XX a. pradžios), aiškiai apibrėžtoje teritorijoje surasti 105 II-VIII a. ir XIV-XVII a. datuojami archeologiniai radiniai, neabejotinai siejami su skirtingų laikotarpių laidojimo objektu.

13. Vertinimo taryba nurodė, kad esamas teisinis reglamentavimas numato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, tai yra viešasis interesas. Paveldosaugos reikalavimai gali kisti, Vertinimo tarybai priėmus sprendimą dėl vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių paneigti Akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas.

14. Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Departamentas paaiškino, kad Vertinimo taryba nutarė Lakštingalų kapinynui suteikti apsaugą, jį įrašyti į Kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras) (unikalus kodas Registre (duomenys neskelbtini)) pavadinimu – Lakštingalų kapinynas, apibrėžti jo teritorijos ribas, nustatyti vertingųjų savybių pobūdį – archeologinį, lemiantį reikšmingumą, nustatyti vertingąsias savybes – reljefą, kapus, nustatyti reikšmingumo lygmenį – regioninį. Vertinimo tarybos sprendimas buvo įformintas Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktu Nr. KPD-VL-1401.

16. Departamentas pabrėžė, kad atlieka tik duomenų įregistravimo Registre funkcijas, o pagal suformuotą vieningą teismų praktiką bei vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalimi, nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga, o nusprendus, jog apsauga netaikoma patikslina Registre duomenis apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą. Vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1053 „Dėl Kultūros vertybių registro įsteigimo ir Kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir Vertybių registro nuostatai) 9 punktu, Registro tvarkymo įstaiga yra Departamentas, o vadovaujantis 13.1. punktu, Departamentas atliko duomenų įregistravimo Registre funkcijas, t. y. Lakštingalų kapinyną, esantį (duomenys neskelbtini).

17. Departamentas pažymėjo, kad Departamento Panevėžio teritorinis padalinys (dabar – Departamento Panevėžio-Utenos teritorinis skyrius) 2019 m. vasario 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad Vertinimo taryba 2019 m. sausio 15 d. posėdyje suteikė teisinę apsaugą Lakštingalų kapinynui (unikalus kodas Registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai niekas neteikė ginčijamo Akto, nes Departamento Panevėžio teritorinis padalinys 2019 m. vasario 12 d. rašte aiškiai nurodė, kad visa minėto akto apskaitos dokumentacija (ginčijamas Aktas su priedais) yra paskelbta Registre ir pateikė viešai prieinamą nuorodą. Vertinimo tarybos posėdžiai yra vieši, posėdžių darbotvarkės skelbiamos Departamento tinklapyje, o Vertinimo tarybų nuostatai, reglamentuojantys jų darbo organizavimą, nenustato pareigos Vertinimo tarybai į posėdžius kviesti asmenis, kurių žemės sklypai patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo teritoriją. Pareiškėja Akto teismine tvarka neginčijo daugiau nei dvejus metus, nors buvo tinkamai informuota apie jo priėmimą, todėl praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl minėto individualaus administracinio akto panaikinimo apskųsti teismine tvarka.

18. Departamentas atkreipė dėmesį, kad išduotame Leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2017 m. lapkričio 30 d. remiantis Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ (toliau – ir Leidimų aprašas) 7 punktu, Leidimai išduodami nuo einamųjų metų kovo 1 dienos ir galioja iki einamųjų metų lapkričio 30 dienos. Leidimas, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs, negali būti panaikinamas. Be to, Departamentas Leidimo galiojimo metu nėra nustatęs aplinkybių, įtvirtintų NKPAĮ 181 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose, numatančiuose, kada Leidimo galiojimas panaikinamas. Panaikinus Leidimą, būtų sukurta ydinga teisinė situacija, kuomet panaikinamas jau daugiau nei keturis metus negaliojantis sprendimas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Tuo labiau, kad nebegaliojančio Leidimo panaikinimas, nepaneigtų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype archeologinio vertingųjų savybių buvimo fakto.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. L. M. skundą kaip nepagrįstą.

20. Teismas, spręsdamas ar Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas Leidimas, skirtas tyrėjui D. P., kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, nėra galima tokia situacija, kai Komisijos ar teismo sprendimu panaikinamas atitinkamo administravimo subjekto priimtas negaliojantis teisės aktas. Tokia situacija lemtų, kad net ir panaikinus Leidimą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Negaliojantis Leidimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl teisminis procesas dėl jo nėra galimas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT formuojamoje nuoseklioje administracinių teismų praktikoje. Konstatavus, kad Leidimas negali būti skundžiamas, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo.

21. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja teigia, kad Aktą galėjo gauti laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 28 d., kai gavo Departamento Panevėžio - Utenos teritorinio skyrius raštą Nr. 2PU-405-(1.29-PU) ir parengė 2021 m. birželio 14 d. atsakymą, tačiau kokiomis aplinkybėmis jį gavo, neprisimena. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti atsižvelgiant į tai, kad susirašinėjimas su Departamentu vyksta jau keleri metai, kad jai pateikiama nepilna informacija, jos prašymai šioje institucijoje nagrinėjami kelerius metus, kad dokumentus, apie kurių buvimą nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, gavo tik 2021 metų lapkričio mėnesį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, gavusi dokumentus nedelsdama kreipėsi į Komisiją.

22. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjos susirašinėjimas rodo, kad paties Akto, kuriuo Kapinynui taikoma teisinė apsauga, turinys jai buvo žinomas. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl pareiškėja anksčiau nesikreipė į atsakovą dėl paties Akto gavimo. Vis dėlto, net jeigu laikyti, kad Aktą pareiškėja gavo, kaip kad ji nurodo, laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 14 d., kai gavo 2021 m. gegužės 28 d. Departamento Panevėžio - Utenos teritorinio skyriaus raštą Nr. 2PU-405-(1.29-PU) ir parengė 2021 m. birželio 14 d. atsakymą, skundą paduodama Komisijai 2021 m. spalio 22 d., vieno mėnesio skundo padavimo terminą bet kokiu atveju praleido. Taigi, teismo vertinimu, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti dėl Akto panaikinimo.

23. Teismo vertinimu, pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku paduoti skundą dėl Akto panaikinimo, dėl kurių gali būti atnaujintas skundo padavimo terminas. Pareiškėja žinojo Akto esmę jau 2019 m., todėl galėjo suprasti, kad jis jai sukelia teisines pasekmes. Be to, pareiškėja nepaaiškina, kodėl delsė skundą paduoti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 14 d. ir į Komisiją kreipėsi tik 2021 m. spalio mėnesį. Pareiškėja teigia, kad atsakovas jai pateikia nepilną informaciją, tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas nenustatė, kad atsakovai vengė pareiškėjai pateikti Aktą ar paaiškinti su jo priėmimu susijusias aplinkybes.

24. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. rašte, adresuotame Departamento Panevėžio-Utenos teritoriniam skyriui, cituoja Akto turinį, t. y. nurodo, kad „Akte nurodyta, jog 2017 metais archeologinių tyrimų metu ištirtas bendras tik 10 kv. m. dydžio plotas, todėl visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis uždėta apsauga 15474 m2 teritorijai“. Teismo nuomone, todėl nėra pagrindo abejoti, kad vėliausiai 2021 m. birželio 14 d. pareiškėja Aktą jau turėjo, tačiau vis tiek jo neginčijo nustatyta tvarka ir terminais.

25. Atsižvelgdamas į byloje esančių aplinkybių visuma teismas darė išvadą, kad terminą skundui dėl Akto pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos termino skundui dėl Akto panaikinimo paduoti praleidimo priežastys nėra objektyviai pateisinamos ir nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) neatitinka rūpestingumo, atidumo kriterijų, siejamų su aktyviu siekiu ginti galimai pažeistas savo teises. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai neatnaujino pareiškėjai praleisto termino skundui dėl Akto paduoti bei atsisakė priimti šį skundo reikalavimą. Teismas sprendė, kad dėl šios priežasties skundžiama Komisijos Sprendimo dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos skundas netenkinamas.

26. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkintas, pareiškėjos reikalavimus atsisakyta priimti nagrinėti pagrįstai, nėra reikšmingi teismui dėstomi skundo argumentai dėl Leidimo ir Akto teisėtumo, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Kadangi Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. aktu Nr. KPD-VL-1401 nuspręsta, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga, šis aktas yra galiojantis, nėra panaikintas, todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Kultūros vertybių registro.

III. 27. Pareiškėja A. L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą.

28. Pareiškėja prašo prie bylos prijungti papildomus dokumentus: 2021 m. lapkričio 22 d. raštą „Dėl Taikos sutarties sudarymo“ su priedais (Taikos sutarties I ir II projektai); 2021 m. gruodžio 12 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijai „Pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“, 2022 m. sausio 3 d. raštą „Dėl Taikos sutarties svarstymo“; 2022 m. vasario 23 d. raštą „Dėl Taikos sutarties sudarymo“ su priedais (Taikos sutarties I, II ir III projektai); 2022 m. sausio 21 d. raštą „Dėl Taikos sutarties sudarymo“ Nr. (3.10E)2-241; 2022 m. balandžio 7 d. raštą „Dėl Taikos sutarties sudarymo“ Nr. (3.10E)2-717; 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos įsiteisėjusį sprendimą Nr. 21R-819(AG-740/042021).

29. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų, vadovavosi tik atsakovų - Departamento ir Vertinimo tarybos ir Komisijos Sprendime pateiktais argumentais, neatsižvelgė į pareiškėjos teismui pateiktą papildomą įrodymą 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos įsiteisėjusį sprendimą Nr. 21R-819 (AG-740/04-2021), kuriame buvo nustatytos ir ištirtos su Akto priėmimu, pareiškėjos prašymų nagrinėjimu susijusios aplinkybės ir nustatytais atsakovų pažeidimais.

30. Pareiškėja pažymi, kad nei Komisija, nei teismas iš esmės nenagrinėjo Leidimo, kaip tarpinio, procedūrinio viešojo administravimo subjekto išduoto dokumento, turinčio tiesioginę įtaką galutiniam sprendimui - Aktui priimti, kurio pagrindu buvo atlikti neteisėti tyrimai ir kuris buvo išduotas pažeidžiant Taisykles teisėtumo ir reikšmingumo priimant neteisėtą Aktą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype archeologiniai tyrimai vykdyti tyrėjui vadovaujantis minėtomis Taisyklėmis, tačiau nagrinėjamu atveju tyrėjas negalėjo teisėtai atlikti archeologinių tyrimų, kadangi Leidimas buvo išduotas pažeidžiant jas.

31. Pareiškėja pabrėžia, kad kaip teisėta ir vienintelė Lakštingalų kapinyno valdytoja, ji nebuvo davusi jokio sutikimo, tame tarpe ir besąlygiško sutikimo atlikti „(duomenys neskelbtini), archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus“, todėl minėtas Leidimas yra neteisėtas ir todėl naikintinas. Atsižvelgiant į tai, panaikinus Leidimą, turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir Aktas.

32. Pareiškėja pareiškia, kad apie tai, jog neteisėto Leidimo pagrindu Vertinimo taryba priėmė Aktą, ji sužinojo tik po to, kai gavusi Departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 2PU-585-(3.5-PU), kuriame buvo nurodyta, kad 2017 m. balandžio 11 d. tyrėjas parengė „(duomenys neskelbtini), archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų tyrimų 2017 m. projektą“ ir kad šis projektas buvo aprobuotas Mokslinės archeologinės komisijos 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje Nr. 16. Departamentas 2017 m. balandžio 21 d. išdavė leidimą atlikti archeologinius tyrimus minėtoje vietoje. Taip pat, tame rašte buvo nurodyta, kad tyrėjas D. P. kreipėsi į žemės sklypo nuomininką ŽŪB „Berčiūnai“ dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus minėtoje vietoje. 2017 m. balandžio 10 d. besąlygišką sutikimą pasirašė ŽŪB „Berčiūnai“ atstovė K. P. To rašto pagrindu, pareiškėja 2021 m. spalio 28 d., kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su 2017 m. balandžio 21 d., išduotu Leidimu D. P. atlikti (duomenys neskelbtini), archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius tyrimus ir Departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. raštu pateikė su tuo susijusius dokumentus. Pareiškėjos nuomone, todėl tiek Komisijos, tiek teismo argumentai, kad apskundimo terminus ji yra praleidusi dėl subjektyvių, tik nuo jos pačios priklausančių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti, nes dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti neteisėti sprendimai, ji nepasirašinėjo, apie jų egzistavimą nežinojo ir tokių duomenų neturėjo.

33. Pareiškėja akcentavo, kad Departamentas 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (9.51 E)2-2190, atsakydamas į jos 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, pateikė atsakymą praėjus daugiau kaip dvejiems metams po jos prašymo pateikimo ir informavo ją, kad jos prašymas buvo svarstytas 2021 m. rugpjūčio 11 d. Departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje ir atsižvelgiant į Kultūros paveldo centro 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. (6.1.)2-324, Taryba nutarė nerengti nekilnojamojo kultūros tarybos akto projekto dėl Lakštingalų kapinyno (u. k. 42947) Panevėžio r. sav., Naujamiesčio šen., Lakštingalų k., apskaitos duomenų tikslinimo. Minėtą raštą pareiškėja gavo 2021 m. spalio 1 d.

34. Kadangi skundžiamus dokumentus pareiškėja gavo tik su Departamento 2021 m. lapkričio 10 d. raštu, todėl pareiškėja mano, kad teismo argumentas, jog apskundimo terminus ji yra praleidusi dėl subjektyvių, tik nuo jos pačios priklausančių aplinkybių yra visiškai nepagrįstas, nes dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti neteisėti sprendimai, ji nepasirašinėjo, apie jų egzistavimą nežinojo ir tokių duomenų neturėjo.

35. Pareiškėja nurodo, kad ne kartą rašė Departamentui ir siūlė dėl pasikeitusios situacijos sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas su pareiškėjos pasiūlymais nesutiko. Ji pažymi, kad dalies su tuo susijusių dokumentų pirmos instancijos teismui nebuvo pateikusi, kadangi nemanė, kad turi reikšmės sprendžiant klausimą apie jos pagal galimybes aktyvius veiksmus sprendžiant klausimus su atsakovais, o dėl kitų dalies dokumentų, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, teismas niekur nepasisakė, todėl prašo teismo prijungti šiuo dokumentus ir atsižvelgti įjuos nagrinėjant apeliacinį skundą.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas iš esmės pakartoja argumentus išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje pateiktu skundu pareiškėja, prašydama panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Departamento tyrėjui D. P. išduotą 2017 m. balandžio 26 d. leidimą Nr. LA-127 atlikti (duomenys neskelbtini) žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir archeologinius žvalgymus ir Vertinimo tarybos 2019 m. sausio 15 d. priimtą Aktą, kuriuo pripažinta, kad Lakštingalų kapinynui kaip pavieniui kultūros paveldo objektui reikalinga apsauga, prašė panaikinti Leidimą, aktą ir įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Kultūros vertybių registro.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Leidimo ir Akto panaikinimo. Teismas nustatė, jog ginčijamo Leidimo galiojimas yra pasibaigęs ir jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl teisminis procesas dėl jo nėra galimas. Teismas nustatė, kad yra praleistas terminas skundui dėl Akto panaikinimo pateikti ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų, neatsižvelgė į pareiškėjos teismui pateiktą papildomą įrodymą – 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos įsiteisėjusį sprendimą Nr. 21R-819 (AG-740/04-2021).

40. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus šiai bylai išnagrinėti.

41. Komisijos Sprendimo dalis dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimą dėl Leidimo panaikinimo motyvuota tuo, kad Leidimas yra išduotas tyrėjui, taigi yra tiesiogiai susijęs su pastarojo teisėmis, taigi net ir skundo tenkinimo atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Kita vertus, Komisija konstatavo, kad Leidimo galiojimas pasibaigė 2017 m. lapkričio 30 d., taigi apskritai negali būti tikrinamas pasibaigusio galiojimo Leidimo teisėtumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios Komisijos sprendimo dalies teisėtumo: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.). Pareiškėjai pasikreipus į Komisiją, Leidimas, kurio galiojimas pasibaigė 2017 m. lapkričio 30 d., jau nebegaliojo, jokių teisinių pasekmių nebegali sukelti, todėl jis negali būti ginčo Komisijoje ar administraciniame teisme objektu.

42. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Leidimų aprašas reglamentuoja išimtinai Departamento, išduodančio leidimus atlikti archeologinius tyrimus, ir humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties archeologijos mokslo šakos mokslininkų (tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį) ir atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos archeologinių tyrimų specializacijos specialistų, santykius išduodant tokius leidimus, ir niekaip nėra susijęs su kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkų ar kitoks valdymo teisių turėtojų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 d.) teisėmis ir pareigomis.

43. Vertindama skundo reikalavimo dėl Akto panaikinimo priimtinumą, Komisija Sprendime sprendė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti ir nepripažino pareiškėjos nurodytų aplinkybių svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad aplinkybe lėmusia, kad pareiškėja tik po beveik 2 metų kreipėsi dėl Akto panaikinimo, pareiškėja sieja su tuo, kad tik gavusi Departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 2PU-585-(3.5-PU), ji sužinojo, kad besąlygišką sutikimą dėl fizinių ardomųjų tyrimų atlikimo davė žemės sklypo nuomininko ŽŪB „Berčiūnai“ atstovė, nors jos nuomone tokį sutikimą turi duoti ji.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido terminą skundui dėl Akto panaikinimo paduoti (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 str. 1 d., ABTĮ 29 str. 1 d.): skundas Komisijai paduotas 2021 m. spalio 26 d., o skundžiamas Aktas priimtas 2019 m. sausio 15 d. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose neneigė, kad, kaip patvirtina ir jos susirašinėjimas, atsakovas 2019 m. vasario 12 d. raštu informavo ją, jog Vertinimo taryba 2019 m. sausio 15 d. posėdyje suteikė apsaugą Lakštingalų kapinynui, pateikė internetinę nuorodą į objekto apskaitos dokumentaciją. Taigi, pareiškėja apie Aktu taikytus apribojimus žinojo ir, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo domėtis jai teisines pasekmes sukeliančiais aktais ir veiksmais bei savalaikiai skųsti juos. Aplinkybės, kad besąlygišką sutikimą davė ne ji, o ŽŪB „Berčiūnai“ atstovė, apie tai ji teigia sužinojusi tik Departamentui pateikus 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 2PU-585-(3.5-PU), nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi apie tai, kad nedavė jokio sutikimo, pareiškėja turėjo žinoti nuo duomenų apie apsaugos Lakštingalų kapinynui suteikimo.

45. Pažymėtina, kad pareiškėja niekaip neargumentavo, kokias aplinkybes aptartais aspektais patvirtina jos pateiktas Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 21R-819 (AG-740/04-2021), kurio, jos teigimu, tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

46. Konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimus dėl Leidimo ir Akto teisėtumo pagrįstai atsisakyta nagrinėti, dėl ko nebuvo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigoti Departamentą spręsti klausimą dėl Lakštingalų kapinyno išregistravimo iš Kultūros vertybių registro, kurio tenkinimą pareiškėja siejo reikalavimo dėl Akto tenkinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su Leidimo ir Akto teisėtumu, nėra reikšmingi.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan