3fec8cf6-a553-4d6d-b3cf-5ac8ffc32d3f · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-54-876/2015Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3., 1.1.6.6. (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai KriaučiÅ«naitei, dalyvaujant kaltinamajam O. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, prokurorui A. A., nukentėjusiajam S. R., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai JÅ«ratei Å iugždienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbo (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. padarymu, n u s t a t ė: O. P. 2014 m. birželio 30 d. apie 17.50 val., kelio PilviÅ¡kiai – Å akiai – Jurbarkas 3.760 kilometre, BaltruÅ¡ių kaimo ribose, Barzdų seniÅ«nijoje, Å akių rajone, neatsargiai vairuodamas vilkikÄ Mercedes Benz 1836, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Spitzer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Solotransa“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 133 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir metereologines sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę bei krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl ko iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiavusiu automobiliu VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas vairuotojas S. R., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas S. R. priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 796,45 Eur turtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. P. nurodė, kad prisipažįstu kaltu. TÄ dienÄ važiavo į Lazdijų rajonÄ iÅ¡sikrauti (krovinį). Skubėjo, trÅ«ko laiko ir paslydus nesuvaldė, ko pasekoje užkabino nukentėjusiojo automobilį.

Lijo. Ä®vykis įvyko dėl slidaus kelio, nepasirinko saugaus greičio. Važiavo apie 50 km/h. Neįvertino kelio sÄ lygų. Kito automobilio nematė, tik pamatė tolumoje automobilio Å¡viesas. Atstumo pasakyti negali. PrieÅ¡ įvykį matė tik Å¡viesas tolumoje. Jo priekaba slydo. Jis sunkiai sužalotas nebuvo. Po įvykio žmonės iÅ¡kvietė spec. tarnybas. Jis pats telefono neturėjo. Buvo Å¡viesus paros metas, bet lijo lietus, buvo apsiniaukę. Pats po įvykio buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio.

Nelabai buvo galimybių nukentėjusiajam pagelbėt. Girdėjosi, kad gyvybės ženklų yra, kalbėjo. Pats buvo Å¡oke. Jo automobilį dėl slidžios dangos sumėtė, buvo kelio vingis, automobilis kažkuriuo metu užtvėrė visÄ keliÄ . Jam kitas eismo dalyvis nesutrukdė. Važiavo su įmonės UAB „Salotransa“ transporto priemone, važiavo darbo reikalais. Girtumas nebuvo nustatytas. Dėl civilinio ieÅ¡kinio palieka spręsti teismui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio neturtinei žalai negali pasakyti.

Bandė nukentėjusiajam žalÄ atlyginti. Dvi dienos po avarijos važiavo į Kauno klinikas aplankyti. NesiÅ«lė konkrečios sumos, siÅ«lė susitarti, pačiam apsispręsti. Skambindavo kas mėnesį, du. Atsiprašė. Å iuo metu dirba UAB „Eumita“ direktoriumi, įmonė užsiima statybomis. Ä®vykio metu traumų nepatyrė, tik sumuÅ¡imus. Nebuvo atvykęs į draudimo bendrovę praneÅ¡ti apie įvykį. Ä®vykio metu dirbo UAB „Solotrana“. Mano, kad darbdavys pranešė draudimo bendrovei apie įvykį.

Po įvykio darbdavį informavo. Yra terminas, kada reikia iÅ¡sikrauti ir nuvykti į vietÄ bÅ«tent tÄ dienÄ , todėl ir reikėjo skubėti. LaikÄ , kada iÅ¡sikrauti, gauna iÅ¡ įmonės vadybininko. Gal 6-7 kartus bendravo su nukentėjusiuoju, jo iniciatyva. Bendravo dėl susitaikymo, bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia žala. Jei teismas priteistų žalos atlyginimui - atlygintų. Gailisi, ateičiai pamoka yra. Tai nepasikartos.Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. nurodė, kad važiavo iÅ¡ darbo ir tolumoje (smarkiai lijo) pamatė, jog atvažiuoja vilkikas.

Pamatė, kad puspriekabė pradėjo slysti į Å¡onÄ . Pagalvojo, kad jo tai nepalies, turėtų suktis ir nuvažiuoti nuo kelio. Tai pamatęs stabtelėjo ir pasitraukė deÅ¡iniau, bet sunkvežimis slydo toliau ir jis suko į pievÄ iÅ¡vengdamas smÅ«gio. Prie kelio ėjo atitvarai. Tuo metu prieÅ¡ atitvarus suko į pievas, buvo Å¡lapia, daugiau pasukti negalėjo. Buvo arimo griovys, automobilio kairysis Å¡onas įkrito. Sunkvežimis slydo ant automobilio. SmÅ«gio nebuvo, bačka pradėjo virsti ant jo ir traiÅ¡kė.

Su kÅ«nu sulaužė abi sėdynes. Sužalojo rankÄ , veidÄ ir buvo prispaustas. Buvo sÄ moningas. Po įvykio laukė pagalbos. Labai trÅ«ko oro. Kažkoks žmogus jį kalbino, kad neprarastų sÄ monės. Cisternos niekas nepakėlė, buvo sunki. Kokį laikÄ ten gulėjo, nežino. Pateikė 20 000 Lt ieÅ¡kinį tik dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dalis yra atlyginta. Žala tokio dydžio, nes negaunÄ pajamų, antra operacija laukia, netektas darbingumas, jam įsidarbinti sunku.

Net darbo biržoje neįrašė į darbo ieÅ¡kančių sÄ raÅ¡Ä , turi mažametį vaikÄ . Nedarbingumo neteko dėl Å¡io įvykio, anksčiau buvo 100 proc. darbingas. Dėl turtinės žalos ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Atvažiavęs O. P. į ligoninę buvo, telefonu Å¡nekėjo, pas advokatÄ buvo susitikę. Dėl turtinės žalos kreipėsi į draudimÄ . Kad kreiptis į kaltininko darbovietę, jam niekas neaiÅ¡kino. Kas atlygins žalÄ jam nėra skirtumo, jam svarbu, kad bÅ«tų atlyginta.

Pasekmes jaučiasi, kai kurie reiÅ¡kiniai liks visam laikui. Nevaldo kai kurių pirÅ¡tų, laukia antra operacija dėl rankos. Reabilitacijoje 26 dienas praleido, o ligoninėje apie 10-15 dienų gulėjo. Kai vežė iÅ¡ įvykio vietos į ligoninę, neatsimena. Jaučia didelį skausmÄ . 4531,60 Eur. ieÅ¡kinį palaiko. Jam nedarbingumas tęsėsi iki grupės paskyrimo, apie 5 mėnesius. Vertina, kad jo sveikata sužalota sunkiai, netekta 60 proc. nedarbingumo. PraÅ¡o 20 000 Lt, nes vertina žalÄ pagal sužalojimÄ , netektÄ darbingumÄ .

Turi įsipareigojimų, liko reiÅ¡kiniai, atsirado baimės, Å¡iuo metu vairuodamas automobilį stipriai pristabdo. Savaitę jam negalėjo daryti operacijos, nes buvo stipriai visas kÅ«nas sumuÅ¡tas. Skausmas buvo, iÅ¡gyvenimai. Jam dėl specialių plokÅ¡telių išėmimo planuojama operacija liepos 6 d. Lūžio metu kaulų atraižos sužalojo nervus, dėl to darbingumas sumažėjo. Jam tik dalis darbingumo atsistatys. Kaltinamasis ieÅ¡kojo su juo kontaktų. Buvo ligoninėje, skambino, susitiko pas advokatÄ .

Viskas vyko kaltinamojo iniciatyva. Ligoninėje neatsiprašė, o vėliau neatsimena. Reikia atidžiau vairuoti. Ar kaltinamasis su juo bandė susitaikyt, sunku pasakyti, kalba buvo. Jam įvardino sumÄ , kuri yra ieÅ¡kinyje. Jis dirbo įmonėje ir buvo iÅ¡ privataus asmens pasiskolinęs pinigų traktoriui iÅ¡sipirkt. Jau dirbo ir tam asmeniui atidavinėdavo pinigus. Po avarijos buvo sužalotas, ilgÄ laikÄ nedirbo, todėl darbdaviui tapo nebereikalingas. Negali dirbti, pajamų jokių, turėjo atiduoti traktorių.

Dalis pinigų priskaičiuota ieÅ¡kinyje padengti tai žalai. Jei nebÅ«tų taip buvę su traktoriumi, mano, kad suma ieÅ¡kinio bÅ«tų mažesnė.Civilinio atsakovo baudž. byloje UAB „Solotransa“ atstovas A. P. Samuolis teismo posėdžio metu nurodė, kad žalos dydį paliks teismui spręsti. Dėl dydžio nuomonės neturi. Pas juos buvo numatytos sÄ lygos neturtinei žalai atlyginti 5000 eurų. Jei teismas priteistų daugiau nei 5000 eurų, jis mano, kad draudimas ribose iki 5000 Eur turėtų atlyginti, o jei teismas priteistų daugiau, tuos kelis Å¡imtus eurų įmonė sumokėtų.

Ä®monė pranešė apie įvykį draudimui. Ä®vykis įvyko birželio 30 d., o telefonu gal sekančiÄ dienÄ pranešė, dokumentus surinko ir praneÅ¡ta raÅ¡tu buvo liepos 2 d. Pagal taisykles privalu praneÅ¡ti per tris darbo dienas. Vairuotojas buvo blaivus, maÅ¡ina techniÅ¡kai tvarkinga. Netyčinė veika tai buvo. Cisterna buvo apypilnė. Krovinys buvo draustas Lietuvos draudime.Civilinio atsakovo atstovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykusio eismo įvykio metu, eismo įvykio kaltininko, transporto priemonės Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo O.

P. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje, todėl draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirta dėl Å¡io įvykio žalÄ . IÅ¡analizavus draudimo bendrovei pareikÅ¡tas pretenzijas ir kartu pateiktus dokumentus, bei vadovaujantis galiojančiais įstatymais, teisės aktais, draudimo bendrovėje buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokėti sekančio dydžio draudimines iÅ¡mokas. 1‘412,87 € – kompensavimas iÅ¡laidų už įvykio metu nukentėjusiam S. R. suteiktas gydymo paslaugas pagal 2014-10-27 Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzijÄ .

VSDFV Kauno skyriui: 1 235,12 Eur – kompensavimas žalos dėl įvykio metu nukentėjusiam S. R. iÅ¡mokėtų nedarbingumo laikotarpiu iÅ¡mokų. VÄ® Marijampolės regiono keliai 2 317,99 Eur – kompensavimas žalos dėl įvykio metu sugadintos kelio infrastruktÅ«ros. S. R. 1735,33 Eur - turtinės žalos atlyginimas ir 1 250,00 Eur – draudimo bendrovės atlygintinos neturtinės žalos dydis. Kaip ir minėjo pats nukentėjusysis visa turtinė žala buvo atlyginta. Atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę iÅ¡mokėti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Tačiau nei vienas draudimo bendrovei reglamentuojantis teisinis aktas nenumato prievolės kiekvienu konkrečiu atveju mokėti maksimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ sumÄ , nes kiekvienas atvejis yra individualus. Kalbant apie šį atvejį reikėtų atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti sužalojimai, kurie pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis negali bÅ«ti vertinami, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Yra tikslingos reabilitacinės procedÅ«ros, nes reikia atstatyti ribotus judesius ir sutrikusias funkcijas.

Sveikata nėra sutrikdyta negrįžtamai, o darbingumo lygis, kuris yra netektas matytinai yra koreguotas dėl esamos bÅ«klės, kol yra įdėta osteosintizės plokÅ¡telė – tai svetimkÅ«nis, kuris varžo judesius, sukelia nepatogumus. Tačiau po antros operacijos, kuri numatyta Å¡ių metų vasarÄ , galimai sveikatos bÅ«klė pagerės ir darbingumo lygis bus visiÅ¡kai atstatytas. Pagal Å¡iai dienai pateiktus dokumentus draudiminė iÅ¡moka buvo apskaičiuota ir mano, kad ji yra pakankama. IeÅ¡kinyje reikalaujama suma yra akivaizdžiai padidinta ir turėtų bÅ«ti mažinama.

Esant papildomoms iÅ¡laidoms po antros operacijos ar reabilitacijos, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę ir gauti draudimines iÅ¡mokas. Nedarbingumas buvo įvertintas. Kas liečia iÅ¡laidų kompensavimÄ , iÅ¡laidos buvo kompensuotos. Vertinant neturtinį dydį yra vertinama visa sveikatos bÅ«klė. Pateikus papildomus dokumentus dėl sveikatos bÅ«klės ateityje, iÅ¡mokos dydis gali bÅ«ti koreguojamas. Nes neturtinės žalos dydis yra Å¡iai dienai nustatytas, suma iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į dabartinę situacijÄ .

Jiems pateiktas praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos dydžio, kur nėra paminėta, kad žmogui neiÅ¡sipildė kažkokios viltys ar lÅ«kesčiai. Jie tokių duomenų neturi. Vertina tik medicininius dokumentus. Kas liečia skausmÄ , jis buvo vertinamas. Sveikatos bÅ«klė buvo vertinama nuodugniai, nes buvo pateikti medicininiai dokumentai. Kas liečia neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į sveikatos bÅ«klę, tuos dokumentus peržiÅ«rėjo specialistas-ekspertas, kuris yra pagal iÅ¡silavinimÄ gydytojas.

Todėl tikrai yra suprantama apie kÄ yra kalba. Pagal sutartį iki 5000 eurų atlygintų, jie vertina draudimo iÅ¡mokos dydį, o neturtinę žalÄ Ä¯vertina tik teismas. Procesines iÅ¡laidas, kiek atsimena pagal BK, atlygina kaltininkas. Civilinis atsakovas negali atlyginti Å¡ių iÅ¡laidų.Asmuo, kurį praÅ¡oma skirti laiduotoju, S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo už neatsakingus sÅ«naus veiksmus. SÅ«nus puikiai žino nukentėjusiojo savijautÄ , nes pats buvo nukentėjęs nuo girto vairuotojo.

SÅ«nus žmonÄ turi, neatsakingai pasielgė. Buvo purvo ant kelio. ŽalÄ atlygins, čia nelaimė. Yra dirbanti, anksčiau neteista. Turi dar dvi dukras. KiekvienÄ savaitgalį sÅ«nus atvažiuoja, beveik kiekvienÄ dienÄ bendrauja. SÅ«nus negali važiuoti, bijo to darbo, todėl pakeitė. Pasakojo sÅ«nus grįžęs iÅ¡ ligoninės, kad nukentėjusysis sakė jam, kad sÅ«nui nelaimė irgi atsitiko. SÅ«nus sakė, kad nukentėjusiajam siÅ«lė pinigų. Konkreti suma nebuvo įvardinta. Ji sakė iÅ¡siaiÅ¡kinti kiek, ir jie sumokės. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G394/14(10) nurodoma, kad S. R. nustatyta kairės veido pusės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruva kairės akies junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, muÅ¡tinės žaizda ir odos nubrozdinimas krÅ«tinėje – kairio raktikaulio srityje, atviras skeveldrinis kairio raktikaulio ir skeveldriniai kairio alkÅ«nkaulio, stipinkaulio lūžimai, trauminis kairio dilbio pleksitas.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, aplinkos daiktai ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl atviro kairio raktikaulio ir kairio alkūnkaulio, stipinkaulio lūžimų, kas komplikavosi trauminiu kairio dilbio pleksitu, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu laiku, būdu. (t. 1, b.l. 55-57). Teismo posėdžio metu specialistas A. J. nurodė, kad išvada buvo pateikta pagal duotus medicinos dokumentus 2014 m. lapkričio 19 d.

Jei buvo taikomas tolimesnis gydymas bÅ«tų galima skirti teismo ekspertizę, nustatant galbÅ«t esančius pakitimus, taip galbÅ«t keisis sveikatos sutrikimo mastas. Dalis medikų įrašų yra neiÅ¡baigti, nenustatytos diagnozės, todėl nebuvo vertinti. Jei teismas sprendžia, jei reikalinga teismo medicininė ekspertizė, jÄ bÅ«tų galima atlikti, bet nukentėjusysis privalo atvykti į poskyrį, turi bÅ«ti pateikti visi medicinos dokumentai. Prielaida yra, kad sužalojimai gali sunkėti. Darant prielaidÄ , kad traumos pasėkoje nedarbingumo lygis sumažėjo, tai turi reikÅ¡mės nustatant sužalojimo sunkumÄ .

Ekspertizės akte Nr. G240/15(10) nurodoma, kad kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2014 m. lapkričio 18 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-5089 netektas darbingumas atsirado dėl 2014 m. birželio 30 d. aptirtos traumos. Nustatyta diagnozė: T91.8 (Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (būklė po kairio raktikaulio ir kairio dilbio kaulų atvirų lūžimų ir osteosintezės 2014 m. liepos 6 d.

Kairio peties sÄ nario potrauminė kontraktÅ«ra. Kairės rankos potrauminė pleksopatija). T94.0 (Keleto kÅ«no sričių sužalojimų padariniai). S. R. nustatyta kairės veido pusės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruva kairės akies junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, muÅ¡tinė žaizda ir odos nubrozdinimas krÅ«tinėje – kairio raktikaulio srityje, atviras skeveldrinis kairio raktikaulio ir skeveldriniai kairio alkÅ«nkaulio, stipinkaulio, lūžimai, trauminė kairio petinio rezginio pleksopatija su žymiu kairio peties, alkÅ«nės sÄ narių, rankos funkcijo sutrikimu, jautrumo sumažėjimu, skausminiu sindromu.

Dėl atviro skeveldrinio kairio raktikaulio, skeveldrinių kairio alkÅ«nkaulio, stipinkaulio lūžimų, trauminės kairio petinio rezginio pleksopatijos su žymiu kairio peties, alkÅ«nės sÄ narių, rankos funkcijos sutrikimų, lokaliu jautrumo sumažėjimu, skausminiu sindromu netenka Å¡iuo metu 50 (penkiasdeÅ¡imt) procentų pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ Â (asmuo kairiarankis). 2014 m. birželio 30 d. patirta trauma ir Å¡iuo metu nustatyti liekamieji reiÅ¡kiniai, kaip nurodoma iÅ¡vados 2 punkte, turėjo įtakos sveikatos sutrikdymo masto pasikeitimui.

Nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ , buvo dalinai atsižvelgta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2014 m. lapkričio 18 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-5089 iÅ¡vadÄ . (t. 2, b.l. 117-122). O. P. kaltę patvirtina Å¡ie byloje surinkti įrodymai:2014 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kur apraÅ¡yta įvykio vieta, pridėtos įvykio vietos fotolentelės, eismo įvykio planas (t. 1, b.l. 7-14). 2014 m. birželio 30 d. protokolas dėl transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei MB1836, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sugadintas priekinis stiklas, priekiniai abiejų pusių Å¡viesų žibintai, priekinis bamperis, kairės pusės laiptai, kairysis sparnas, sulankstyta kabinos kairė pusė, kairės pusės galinio rato apsauga, deÅ¡inės pusės įlipimo į kabinÄ laiptai, deÅ¡inės pusės galinio rato apsauga, galiniai Å¡viesų žibintai, nulaužtas ir sugadintas sunkvežimio ir priekabos sukabinimo įtaisai, nukritęs priekiniai ir galiniai valstybiniai numeriai. (t. 1, b.l. 15-18). 2014 m. birželio 30 d. protokole dėl transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo nurodoma, kad apžiÅ«rėjus puspriekabę Spitzer S2400K, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sugadinta puspriekabės dešinės pusės cisterna, puspriekabės sukabinimo įtaisas, apsaugos lankai, įrankių sudėjimo dėžė. (t. 1, b.l. 19-20). 2014 m. birželio 30 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad S. R. nustatyta politrauma. (t. 1, b.l. 21). 2014 m. birželio 30 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu O. P. buvo blaivus. (t. 1, b.l. 22). 2014 m. birželio 30 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu S. R. buvo blaivus. (t. 1, b.l. 23). 2014 m. birželio 30 d. transporto priemonės apraše nurodoma, kad automobilis VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visas apgadintas: stogas, pr. stiklas, Å¡oniniai ir galiniai stiklai, variklio dangti, priekiniai Å¡viesų įrenginiai, kairės ir deÅ¡inės pusės durys, bagažinės dangti, galinio matymo veidrodėliai, sulenktas vairas ir kt. (t. 1, b.l. 50). Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad O. P. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs Å¡iÄ veikÄ , nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad jo nepasirinkimas saugaus greičio, neįvertinimas kelio ir metereologinių sÄ lygų, yra pagrindinė įvykio priežastis.

Nukentėjusysis S. R. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Kaltinamajame akte O. P. buvo pateikti kaltinimai pagal BK 281 str. 1 d., tačiau proceso metu patikslinus padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , buvo nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, kuris laikytinas teisingas ir kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, O. P. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Dėl O. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. Kaltinamasis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. reikalavimus, nes jis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Prokuroras, nukentėjusysis Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. P. S. P. praÅ¡ymas O. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 3 d., atleisti ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

a) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

b) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir c) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad O. P. teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, įvertintina ir tai, kad O. P. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, turi Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ . (t. 1, b.l. 100-101), neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, civilinis ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies atlygino draudimo bendrovė. Å ios aplinkybės patvirtina, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tai yra O. P. pirmÄ kartÄ padarė tyčinį neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo asmeninės savybės parodo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl O.

P. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Baudžiamojoje byloje yra gautas S. P. praÅ¡ymas perduoti sÅ«nų O. P. pagal laidavimÄ . Šį praÅ¡ymÄ S. P. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas mano, kad S. P. yra vertas pasitikėjimo asmuo – dirba UAB „Daisruna ir Ko“, charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. (t. 2, b.l. 7-10). Kaip nurodoma praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ji kaip motina, galinti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui ir užtikrinti, kad Å¡is nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. P. darys teigiamÄ Ä¯takÄ O. P.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir O. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant S. P. atsakomybėn pagal laidavimÄ , ir baudžiamoji byla dėl O. P. veiksmų nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktÄ praÅ¡ymÄ laidavimas skiriamas be užstato bei nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Dėl poveikio priemonių taikymo BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi Å¡iomis teisėmis jis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . O. P. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis iÅ¡gyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė O.

P. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina. Dėl civilinių ieškinių Nukentėjusysis S. R. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 57).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalÄ jam atlygino draudimas, o neturtinę tik iÅ¡ dalies. Teismas laiko, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlygintinas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. P. vairuodamas automobilį,               t.y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. R. sveikata (2 t. b. l. 118-122).

Nukentėjusysis dėl sutrikdytos sveikatos patyrė iÅ¡laidų, susijusių su jo gydymu, kelionės iÅ¡laidomis bei negautomis pajamomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusiajam patirtÄ turtinę žalÄ pagrįstai ir teisėtai atlygino draudimo įmonė. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo O. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. R. padaryti kÅ«no sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau bylos nagrinėjimo metu siekiant paÅ¡alinti kilusius neaiÅ¡kumus buvo atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertas patikslino savo anksčiau duotÄ iÅ¡vadÄ , bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl patirtų sužalojimui nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas, nurodė, kad asmeniui įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. (t. 2, b.l. 118-122).

Nukentėjusysis S. R. nurodė, kad dėl įvykio didelį patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, buvo apribotos galimybės bendrauti, ir Å¡iuo metu nevisiÅ¡kai valdo kairę rankÄ , yra apribotos galimybės susirasti darbÄ . Nusikalstamos veikos pobÅ«dis – asmuo tam tikrÄ laikÄ buvo užspaustas automobilyje, negalėjo judėti, buvo iÅ¡sigandęs dėl savo gyvybės, neleidžia abejoti dėl S. R. negatyvių iÅ¡gyvenimų, kurių pasekmes asmuo jautė ilgÄ laikÄ . Vertinant nukentėjusiajam padarytus kÅ«no sužalojimus, jų kiekį, lokalizacijÄ , konstatuotina, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusysis S. R. neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio.

Vertinant tai kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į susiformavusiÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog Å¡iuo praÅ¡oma 20 000 Lt (5792,40 Eur) dydžio neturtinės žala priteistina visiÅ¡kai. Draudimo bendrovė yra iÅ¡mokėjusi 1250 Eur neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad nustatydami neturtinės žalos dydį jie atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu proceso metu nustačius, jog buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, kad neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti didesnis.

Kadangi automobilio Mercedes Bens, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo O. P. civilinės atsakomybės buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (draudimo sutartis Nr. 12 5148682), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kadangi draudimo bendrovė jau atlygino 1250 Eur neturtinę žalÄ , todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iÅ¡ draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ nukentėjusiajam S. R. priteistina 3750 Eur neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog įvykio metu kaltinamasis O. P. ėjo darbines pareigas UAB „Solotransa“, Å¡i įmonė buvo transporto priemonės naudotoja.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žalÄ nukentėjusiajam atlygino darbdavys (CK 6.264 str. 1 d. ). Atsižvelgiant į nurodytÄ neturtinės žalos dalis (792,40 Eur), kurios nepadengia draudimas, priteistina iÅ¡ UAB „Solotransa“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).Nukentėjusysis pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs advokatei už atstovavimÄ teisme 900 Eur (t. 2, b.l. 18-19, 57, 59, 61, 132, 134) ir prašė priteisti jam už advokato pagalbÄ teikiant konsultacijas, susipažinimÄ su bylos medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme.

Teismui yra pateiktos sutartys, pinigų priėmimo kvitai, kurie yra originalÅ«s, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso iÅ¡laidoms pagrįsti, todėl praÅ¡omos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajam. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį S. P. pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti O.

P., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , tai Å¡is sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nukentėjusiojo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimÄ paskirstyti taip:iÅ¡ civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso priteisti 5000 Eur (penkis tÅ«kstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi 1250 Eur jau yra atlyginti iki nuosprendžio priėmimo, įpareigoti „BTA Insurance Company“ iÅ¡mokėti 3750 Eur (trijų tÅ«kstančių penkiasdeÅ¡imt Eur) dydžio neiÅ¡mokėtÄ Å¾alos dalį nukentėjusiajam S. R.. IÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Solotransa“, įmonės kodas 135723325, priteisti 792, 40 Eur (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du Eur 40 cnt) neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam S. R.. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis Å¡imtus Eur) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atstovo iÅ¡laidoms apmokėti nukentėjusiajam S. R..

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                                  Judita Sungailaitė