Legislator Case Law & Legislation
3fec4aec-832d-4858-9b64-d51be047c3be AI generated

3fec4aec-832d-4858-9b64-d51be047c3be · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3fec4aec-832d-4858-9b64-d51be047c3be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-831-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01295-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.26 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir netenkintas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

3fec4aec-832d-4858-9b64-d51be047c3be · Lietuvos apeliacinis teismas: Antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 19 d. praÅ¡ymÄ dėl nepiniginio pobÅ«džio (dėl vaikų grÄ Å¾inimo) vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Antstolei pateiktas vykdyti 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-831-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01295-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.26 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir netenkintas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo tenkintas pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, leista grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini). Be to, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens priteista 4 417,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis palikta nepakeista, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteista 2 163,49 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti įvykdyta teismo priimta nutartis, kaip turi bÅ«ti leista grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), kai suinteresuoto asmens bei vaikų nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

4. Suinteresuotas asmuo praÅ¡yme nurodė, kad mediatorė (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 14 d kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismÄ su bendru praÅ¡ymu nutraukti Å¡alių santuokÄ ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo bei susitarimÄ dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Apie tai (duomenys neskelbtini) informuoti 2020 m. liepos 15 d. elektroniniu paÅ¡tu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo susitarė, be kita ko, ir dėl vaikų priežiÅ«ros ir auklėjimo pareigų pasidalijimo, t. y. kad savo valdžiÄ vaikams jie įgyvendins bendrai, (duomenys neskelbtini) valstybėje.

Dėl bendros tėvų valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo patvirtino ir susitarime dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Plane tėvai įtvirtino nuostatÄ , jog pagrindinė vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su jų motina (suinteresuotu asmeniu), o tėvai, norėdami persikelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , turi iÅ¡ anksto tai aptarti tarpusavyje. Persikėlimui reikalingas kito iÅ¡ tėvų sutikimas, kurį gali pakeisti apylinkės teismas sprendimu.

Ta pati tvarka galioja kitam naujam persikėlimui, jei ankstesniam persikėlimui buvo gautas kito iÅ¡ tėvų sutikimas arba tai leido apylinkės teismas. Tėvai susitarė, kad mokykla vaikams bus parenkama kartu. Plano 9.1 punktu susitarta, kad tėvai gali pakeisti planÄ bendru sutarimu. Dėl neesminių pakeitimų gali bÅ«ti susitarta neoficialiai, o dėl esminių pakeitimų tik raÅ¡tu. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini) vasltybę klausimas, o ne jų grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjui klausimas, todėl kyla neaiÅ¡kumų dėl nutarties vykdymo, kadangi nutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta kaip turėtų bÅ«ti įvykdytas nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimas į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) akcentavo, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ji yra deklaravusi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ji dirba (duomenys neskelbtini), grįžti atgal gyventi į (duomenys neskelbtini) vasltybę neplanuoja, kadangi su Å¡ia valstybe jos niekas nesieja, ji nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, Å¡ioje valstybėje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, artimųjų, darbo ar kito pragyvenimo Å¡altinio. Remiantis tarp Å¡alių sudaryta sutartimi ir planu, vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su jų motina, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl kyla neaiÅ¡kumų, kaip turėtų bÅ«ti įvykdyta 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, kurioje deklaratyviai nurodyta leisti grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini).

5. PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ nurodė, kad iÅ¡ teismo nutarties, kuri buvo priimta nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pareikÅ¡tÄ 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 pagrindu (Briuselis IIa), motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad: byloje iÅ¡imtinai buvo sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėto nepilnamečių vaikų iÅ¡vežimo iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosiose vietos (duomenys neskelbtini); teismui konstatavus, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai 1980 m.

Hagos konvencijos prasme yra iÅ¡vežti neteisėtai (vaikų grobimas), jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaip tai numato Reglamentas Briuselis IIa. BÅ«tent dėl tokios praÅ¡ymų pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ ir reglamentÄ Briuselis IIa procesinės nagrinėjimo tvarkos nacionaliniuose Lietuvos teismų sprendimuose rezoliucinė dalis visuomet formuluojama „leisti grÄ Å¾inti“ arba tiesiog „grÄ Å¾inti“. Tačiau praÅ¡ymų nagrinėjimo tvarka ir lingvistinės teismo procesinių sprendimų rezoliucijų formuluotės (vartojamos sÄ vokos), atsižvelgiant į tokių praÅ¡ymų nagrinėjimo priskyrimÄ Lietuvos civilinio proceso struktÅ«roje, negali pakeisti ir nepakeičia tokio pobÅ«džio bylose reiÅ¡kiamu praÅ¡ymu siekiamo tikslo bei teismo procesinio sprendimo esmės, bÅ«tent pagal tarptautinės ir ES teisės aktus ir jų tikslus, kuriais remiantis toks praÅ¡ymas apskritai gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas.

Tiek 1980 m. Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamente Briuselis IIa (11 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, jog, nustačius vaiko grobimÄ , vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybę, iÅ¡ kurios jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas. 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad jei vaikas yra neteisėtai iÅ¡vežtas arba laikomas, bylÄ nagrinėjanti institucija nurodo vaikÄ tuojau pat grÄ Å¾inti. BÅ«tent to buvo praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, kurį teismas nagrinėjo ir tenkino.

Teismo nutartis yra aiÅ¡ki – vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini). Teismo nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta valstybė, į kuriÄ vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. Nutartis turi bÅ«ti įvykdyta suinteresuoto asmens, t. y. vaikai į (duomenys neskelbtini) nedelsiant turi bÅ«ti grÄ Å¾inti juos neteisėtai iÅ¡vežusios (duomenys neskelbtini).

6. Antstolė (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkÄ , o bÅ«tent iÅ¡aiÅ¡kinti: ar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria teismas nurodė „leisti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini) yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali / turi bÅ«ti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones? Kaip Å¡is teismo nurodymas (leidimas) grÄ Å¾inti vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti įvykdytas (realizuotas), t. y. ar Å¡alių nepilnamečiai vaikai antstolės turi bÅ«ti perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojui ar Lietuvos Respublikos ar (duomenys neskelbtini) institucijai ir kokiai? Ar tokio pobÅ«džio teismo sprendimo (dėl leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje) vykdymui taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 764 straipsnyje nustatyta teismo sprendimų įvykdymo tvarka? 7.

Antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 19 d. praÅ¡ymÄ dėl nepiniginio pobÅ«džio (dėl vaikų grÄ Å¾inimo) vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Antstolei pateiktas vykdyti 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini).

CPK 764 straipsnis reglamentuoja teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui tvarkÄ . Tuo tarpu 2021 m. vasario 15 d. teismo iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta „leisti grÄ Å¾inti [...] nepilnamečius vaikus [...] į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)“. Vykdomajame raÅ¡te expressis verbis (tiesiogiai) nėra nurodyta, kad vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ar perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojui (duomenys neskelbtini). Be to, antstolių veiklos teritorijÄ riboja įstatymas, ir jie negali veikti už Lietuvos Respublikos valstybės ribų (Å¡iuo atveju – (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį pagal suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ , o antstolės (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo tenkino – iÅ¡aiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi yra vykdomasis dokumentas CPK 586 prasme ir pagrindas atlikti vykdymo veiksmus, taip pat ir įtvirtintus CPK 764 straipsnyje.

9. Teismas konstatavo, kad nutarties rezoliucinė dalis yra aiÅ¡kiai suformuluota ir nedviprasmiÅ¡ka, nutartis yra pakankami aiÅ¡ki, kad jÄ bÅ«tų galima tinkamai vykdyti. Nutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas leidimas grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, (duomenys neskelbtini). IÅ¡ suinteresuoto asmens praÅ¡ymo turinio akivaizdu, kad ji nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens argumentai apie tai, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir ji neketina vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), o Å¡alių susitarimu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ja, vaikų motina, jau buvo įvertinti tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo.

Suinteresuoto asmens argumentai apie vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja ir jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teismų padarytoms iÅ¡vadoms ir iÅ¡ esmės keičia teismų priimtų sprendimų (nutarčių) esmę (turinį).

10. Nagrinėdamas antstolės praÅ¡ymÄ , teismas konstatavo, kad vykdomasis raÅ¡tas yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali / turi bÅ«ti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones, laikytina vykdytinu dokumentu CPK 584 straipsnio prasme. Kadangi toko pobÅ«džio bylos, vadovaujantis Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsniu, yra nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, todėl rezoliucinėje dalyje yra pavartota gramatinė konstrukcija „leisti grÄ Å¾inti“, kuri nagrinėjamų aplinkybių kontekste ir aptarto teisinio reglamentavimo kontekste turėtų bÅ«ti skaitoma, kaip imperatyvus įpareigojimÄ skolininkei ((duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Skolininkei atsisakius vykdyti teismo sprendimÄ (nutartį), turėtų bÅ«ti taikomos skubiausios vaikų grÄ Å¾inimo procedÅ«ros, kurias leidžia nacionalinė teisė. Kadangi CPK nėra specialios normos, reglamentuojančios vaikų grÄ Å¾inimo į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Hagos konvencijos taikymo prasme, tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikomas CPK 764 straipsnis (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

11. Teismas taip pat nurodė, kad vaikų grÄ Å¾inimo procedÅ«ra kaip tik ir yra nurodyta CPK 764 straipsnyje, t. y. skolininkei ((duomenys neskelbtini)) per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdžius, antstolė, įvertinusi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (Hagos konvencijos taikymo prasme Centrinės institucijos – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (Ä®gyvendinimo įstatymo 11 straipsnis)), policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, turi priimti patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Å iame patvarkyme turi bÅ«ti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobÅ«dis ir jų taikymas. Å io patvarkymo kopija nusiunčiama vykdymo proceso Å¡alims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Vykdydamas teismo sprendimÄ dėl vaiko perdavimo (taigi, ir grÄ Å¾inimo), antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant iÅ¡ieÅ¡kotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (CPK 764 straipsnio 2 dalis). Antstolio patvarkymu patvirtintos vaiko perdavimo tvarkos nevykdymo pasekmės įtvirtintos CPK 764 straipsnio 3 – 5 dalyse.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 12. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas, priimdamas skundžiami nutartį, ir iÅ¡aiÅ¡kindamas nepilnamečių vaikų grÄ Å¾inimo į jų nuolatinė gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties prasmę ir turinį.

Å ioje nutartyje buvo leista grÄ Å¾inti vaikus, tačiau skundžiama nutartimi teismas nurodo, kad vaikai gali bÅ«ti grÄ Å¾inami panaudojant prievartÄ , vadovaujantis CPK 764 straipsniu. 12.2. PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo sutartimi dėl santuokos nutraukimo bei planu buvo sutarę dėl bendro vaikų auklėjimo (duomenys neskelbtini), taip pat, kad vaikų gyvenamoji vieta bus su motina, kuri Å¡iuo metu gyvena Lietuvoje ir neketina vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). 12.3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis yra neaiÅ¡ki, nes neaiÅ¡ku, kaip ji turi bÅ«ti vykdoma.

13. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , taip pat skirti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant pareiÅ¡kėjui. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Antstolė, kurios žinioje yra vykdomoji byla ir kuri taip pat kreipėsi į bylÄ iÅ¡nagrinėjusį ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡davusį teismÄ dėl nutarties vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nutarties neskundė, t. y. jai, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijÄ , teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aiÅ¡kus ir ji su juo sutinka. 13.2.

Suinteresuotas asmuo nutarties geranoriÅ¡kai nevykdo, todėl teismo procesinis sprendimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktuose nustatyta priverstine, dabar jau – ir teismo iÅ¡aiÅ¡kinta bei konkretizuota, tvarka. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės suformuluotas ydingai, todėl akivaizdu, kad juo siekiama vienintelio tikslo – užvilkinti res judicata (galiÄ Ä¯gijusio) turinčios 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties įvykdymÄ . Jau iÅ¡nagrinėtos bylos rezultatÄ suinteresuotas asmuo siekia pakeisti teikdama praÅ¡ymÄ dėl nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo ir skųsdama nutartį. 13.3.

Suinteresuoto asmens ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikoje per se (savaime) nereiÅ¡kia, kad jie teisėtai persikėlė į Lietuvos RespublikÄ Briuselio IIa reglamento 9 straipsnio 1 dalies prasme ir kad įgijo Lietuvoje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaip ji suprantama pagal tarptautinę ir ES teisę. Tokio pobÅ«džio bylose vertinama vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta jų iÅ¡vežimo momentu, ir tai, kad ji buvo ir iÅ¡liko (duomenys neskelbtini), konstatavo tiek (duomenys neskelbtini) teismas, tiek Lietuvos teismas.

Todėl suinteresuoto asmens spekuliacija, kad neva nėra aiÅ¡ku, kaip įvykdyti teismo nutartį ir grÄ Å¾inti vaikus į (duomenys neskelbtini), kai ji pati deklaravo jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, yra tik siekis atidėti arba iÅ¡vengti res judicatÄ galiÄ turinčio Lietuvos teismo procesinio sprendimo vykdymo ir jos netenkinančių teisinių pasekmių. 13.4. Ä®gyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir CPK XXXIX skyrius nustato procesinius bylų dėl neteisėtai iÅ¡vežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, ES valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m.

Hagos konvencijÄ laikomo vaiko grÄ Å¾inimo aspektus. BÅ«tent dėl tokios praÅ¡ymų pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ ir ReglamentÄ Briuselis IIa procesinės nagrinėjimo tvarkos nacionaliniuose Lietuvos teismų sprendimuose rezoliucinė dalis visuomet formuluojama „leisti grÄ Å¾inti“ arba tiesiog „grÄ Å¾inti“. PraÅ¡ymų nagrinėjimo tvarka ir lingvistinės teismo procesinių sprendimų rezoliucijų formuluotės (vartojamos sÄ vokos), atsižvelgiant į tokių praÅ¡ymų nagrinėjimo priskyrimÄ Lietuvos civilinio proceso struktÅ«roje, negali pakeisti ir nepakeičia tokio pobÅ«džio bylose reiÅ¡kiamu praÅ¡ymu siekiamo tikslo bei teismo procesinio sprendimo esmės pagal tarptautinės ir ES teisės aktus ir jų tikslus, kuriais remiantis toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės praÅ¡ymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir netenkintas apeliantės praÅ¡ymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kuriÄ reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ arba įstatymo ar kito teisės akto normÄ , kuriÄ reikia taikyti.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021).

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis yra neaiški, nes nėra aišku, kaip ji turi būti vykdoma. Ji teigia, kad pareiškėjas ir apeliantė sutartimi dėl santuokos nutraukimo bei planu buvo sutarę dėl bendro vaikų auklėjimo (duomenys neskelbtini), taip pat, kad vaikų gyvenamoji vieta bus su motina (suinteresuotu asmeniu), kuri šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje ir neketina vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, šie apeliantės argumentai yra susiję su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties motyvuojamosios dalies ginčijimu.

Apeliantė iÅ¡ esmės siekia paneigti įsiteisėjusiÄ nutartį, naudodamasi teismo nutarties ir jos vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo institutu, t. y. apeliantė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties iÅ¡vadomis dėl jos ir pareiÅ¡kėjų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Apeliantės argumentai, jog jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir ji neketina vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), o Å¡alių susitarimu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų motina, jau buvo įvertinti tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo.

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo ir apeliantės nepilnamečius vaikus, kuriuos apeliantė, kaip jau nustatyta įsiteisėjusiais procesiniai sprendimais – neteisėtai iÅ¡vežė į Lietuvos RespublikÄ , vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tikslas – paÅ¡alinti netikslaus ar neaiÅ¡kaus teismo sprendimo trÅ«kumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų, o apeliantė nagrinėjamu atveju bÅ«tent tai ir siekia padaryti – pakeisti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties turinį, konstatuojant, kad vaikų gyvenamoji vieta priklauso nuo apeliantės gyvenamosios vietos.

Todėl paminėti apeliantės argumentai atmetami kaip nesudarantys pagrindo kitaip aiÅ¡kinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties vykdymo tvarkÄ . Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neva nurodo pakeisti pareiÅ¡kėjo ir apeliantės sutarties dėl santuokos nutraukimo punktÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties vykdymo tvarka, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties prasmę ir turinį. Apeliantė tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje buvo leista grÄ Å¾inti vaikus, tačiau joje teismas nurodė, kad vaikai gali bÅ«ti grÄ Å¾inami panaudojant prievartÄ , vadovaujantis CPK 764 straipsniu. Apeliantė atskirajame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių pagrįstų argumentų, o tik formaliai bei subjektyviai aiÅ¡kina skundžiamÄ nutartį. Vien tik lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kindama sÄ vokÄ â€žleisti grÄ Å¾inti“, apeliantė Å¡iÄ sÄ vokÄ izoliuoja nuo nagrinėjamo klausimo ir neteisėtai iÅ¡vežtų vaikų sugrÄ Å¾inimo procedÅ«roms taikomo teisinio reglamentavimo.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis priimta vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas Briuselis IIa), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu (1980 m. Hagos konvencija), CPK XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis bei Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (Ä®gyvendinimo įstatymas) 7–12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 straipsnis reglamentuoja Å¡ios konvencijos tikslus:

1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kuriÄ susitariančiÄ valstybę iÅ¡vežti ir jose laikomi vaikai bÅ«tų greitai grÄ Å¾inami;

2) garantuoti, kad vienos susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku bÅ«tų gerbiamos ir kitose susitariančiose valstybėse. Tai reiÅ¡kia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų iÅ¡vežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitÄ vaikų sugrÄ Å¾inimÄ Ä¯ nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iÅ¡ vaiko tėvų, gyvenančio kitoje susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku. 1980 m.

Hagos konvencijos taikymÄ papildančios Reglamento Briuselis IIa nuostatos numato, jog teismas, kuriam pateikiamas praÅ¡ymas dėl vaiko grÄ Å¾inimo, tokį praÅ¡ymÄ turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedÅ«ras (11 straipsnio 2 dalis). Tiek 1980 m. Hagos konvencijoje, tiek Reglamente Briuselis IIa nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į valstybę, iÅ¡ kurios jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar į kuriÄ negrÄ Å¾intas. Akivaizdu, jog nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų sugrÄ Å¾inimÄ Ä¯ nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes bÅ«tent tokiu bÅ«du vaikai apsaugomi nuo žalingų padarinių.

Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad rezoliucinėje dalyje pavartota gramatinė konstrukcija „leisti grÄ Å¾inti“ nagrinėjamų aplinkybių kontekste turėtų bÅ«ti skaitoma, kaip imperatyvus įpareigojimas apeliantei grÄ Å¾inti nepilnamečius proceso Å¡alių vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

20. Apeliantė akcentuoja, kad teismas leido naudoti prievartÄ , paimant apeliantės ir pareiÅ¡kėjo nepilnamečius vaikus iÅ¡ apeliantės. Pažymėtina, kaip ir kiekvienas įsiteisėjęs sprendimas, taip ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, yra privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Priverstinis vykdymas – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kuriÄ antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia. Tai yra procesas, kurio metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimÄ . Taigi, tai, kokiu bÅ«du bus įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis ir kokio masto poveikio priemonės bus taikomos, iÅ¡ esmės priklauso nuo pačios apeliantės geros valios.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo ir jo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (CPK 278, 589 straipsniai), iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties vykdymo tvarkÄ , o apeliantė nenurodė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo 22. PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skirti apeliantei 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 50 procentų skirti pareiÅ¡kėjui.

23. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė pasinaudojo procesine teise teikti atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria netenkintas jos praÅ¡ymas ir pateiktas nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuris, apeliantės nuomone, yra netinkamas. Toks procesinis elgesys negali bÅ«ti laikomas akivaizdžiu naudojimusi savo teisėmis ne pagal paskirtį. Teisė į apeliacijÄ yra pamatinė konstitucinė teisė, įeinanti į teisminės gynybos principo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo apeliantei netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Netenkinti pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini). Teisėja Vilija Mikuckienė