3feada3c-a924-46be-ae9e-bfd612fc29cd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-466-196/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00520-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.31; 2.5.39.2.9; 3.1.7.9; 3.1.10.5; 3.3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2154-343/2015, pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieÅ¡kinį atsakovui Compagne Francause D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė atstatyti vienerių metų terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikÅ¡ti; 2008 m. rugsėjo 22 d. prekinio draudimo liudijimo GAC Nr. 0265/08 11 punktÄ Â („naudos gavėjas – AB SEB bankas“) pripažinti negaliojančiu nuo 2014 m. sausio 28 d. įsiteisėjus Kauno apygardos nutarčiai 2014 m. sausio 20 d. BUAB „Žydra“ bankroto byloje; priteisti iÅ¡ atsakovo Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialo neiÅ¡mokėtÄ 129 016,32 EUR sumÄ bei 38 704,89 EUR palÅ«kanų; taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2008-06-02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo gaminti pirkėjui UAB „Nomera“ užsakomÄ produkcijÄ numatytomis kainomis. 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais UAB „Žydra“ pirkėjai UAB „Nomera“ patiekė prekių už 143 351,43 EUR. 2007-08-30 ieÅ¡kovė ir AB SEB bankas sudarė faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-l1; prie sutarties 2008-07-10 pasirašė susitarimÄ Nr.

4. Å iuo susitarimu UAB „Žydra“ susitarė su Banku dėl parduotų prekių V. G. įmonei „Nomera“ (dabartinė BUAB „Nomera“) finansavimo pagal 2008-06-17 sprendimÄ â€žDėl pirkėjo kredito limito poliso Nr. 840600265“, nustatant specialų kredito limitÄ 144 810,00 EUR (500 000,00 Lt.) sumai. Pardavusi prekes ir negavusi apmokėjimo ieÅ¡kovė Bankui perdavė dokumentus ir reikalavimo teisę į skolininkÄ V. G. įmonę „Nomera“, bendrai 143 351,43 EUR (494 963,83 Lt.) sumai.

Pagal faktoringo sutartį už parduotas prekes Bankas ieÅ¡kovei apmokėjo iÅ¡ dalies - 129 016,32 EUR (445 467,54 Lt.). Už likusiÄ parduotos pirkėjui produkcijos dalį -14 335,12 EUR (49 496,30 Lt), AB SEB bankas skolos nepadengė. 2009-04-02 SEB bankas pateikė ieÅ¡kovei ir Kauno apygardos teismui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog pirkėja UAB „Nomera“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Žydra“ nepadengė skolos neapmokėdama nei vienos sÄ skaitos. Pagal faktoringo sutartį bankas pareiÅ¡kė finansinį reikalavimÄ , susijusį su UAB „Nomera“ UAB „Žydra“ bankroto byloje 473 079,63 Lt, nurodydamas, kad reikalavimÄ sudaro pagrindinė skola 445 467,54 Lt, palÅ«kanos 23 203,43 Lt, ir 4 408,366 Lt dydžio PVM mokestis.

Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas B. D.. Kauno apygardos teismo 2009-04-28 nutartimi AB SEB bankas buvo įtrauktas į BUAB „Žydra“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su Å¡iuo finansiniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 nutartimi UAB „Nomera“ iÅ¡kelta bankroto byla, AB SEB bankas joje įtrauktas kreditoriumi. 2009-03-10 raÅ¡tais bankas atsisakė savo reikalavimo teisės į UAB „Nomera“, todėl visa skolų naÅ¡ta buvo perleista ieÅ¡kovei. 2007-09-19 ieÅ¡kovė UAB „Žydra“ sudarė prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo kompanija Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialu (tuometinis atsakovo pavadinimas).

Draudimo sutartį sudarė ir Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklės. Pagal prekinio draudimo liudijimo GAC Nr. 0265/08 11 punktÄ naudos gavėju nurodytas bankas. 2008 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovė ir bankas pateikė draudikui dokumentus ir informacijÄ , jog debitorius UAB „Nomera“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir prašė įvykį pripažinti draudiminiu. 2010-04-22 įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, t. y. draudimo kompanija padarė iÅ¡vadÄ , jog 494 963,83 Lt nuostolis yra nedraudiminis, tačiau 2014-07-08 sprendimu tas pats įvykis buvo pripažintas draudiminiu.

Draudiko mokėtina suma pagal šį sprendimÄ yra BUAB „Žydra“ debitorinis įsiskolinimas, kuris ieÅ¡kovės įmonėje skirstytinas pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatas. 2014 m. liepos 10 d. atsakovas iÅ¡mokėjo bankui 114 739,13 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nors bankas nebuvo BUAB „Žydra“ kreditorius ir jam negaliojo draudimo limitas, susijęs su UAB „Nomera“. 2015-03-23 ieÅ¡kovė pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti perskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ 127 487,93 Eur, pripažinus drausta 143 351,43 Eur skolÄ .

Atsakovas 2015-05-06 raÅ¡tu atsisakė iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ iÅ¡mokÄ . 2014-08-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovas įtrauktas į BUAB „Nomera“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä vietoje AB SEB bankas su 396 171,28 Lt finansiniu reikalavimu. Taigi, atsakovas perėmė iÅ¡ieÅ¡kotojo teises subrogacijos pagrindais. Kadangi apmokėjimo terminai praleisti daugiau kaip 5 metus, tai ieÅ¡kovė prašė priteisti ne tik skolÄ , bet ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 5 metus (už laikotarpį nuo 2010-07-06 iki 2015-07-07) (445 467,54 x 6% x 5 = 133 640,26 Lt arba 38 704,89 Eur).

Atsakovas jau nuo BUAB „Žydra“ bankroto bylos pradžios žinojo apie pirkėjo nemokumÄ , tačiau savo pareigos sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjai tyčia vengė, todėl ieÅ¡kovė prašė atstatyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikÅ¡ti.             Atsakovas Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas (buvęs Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. tarp B UAB „Žydra“ ir AB SEB bankas buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 0370751365104-11, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises ir mokėti bankui sutartyje nustatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ faktoringo avansÄ bei faktoringo likutį. 2007-09-19 ieÅ¡kovė UAB „Žydra“ ir atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ laikotarpiui nuo 2007-09-18 iki 2008-09-17 sudarė prekinio kredito draudimo sutartį (prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0265/07).

Draudimo sutartimi buvo draudžiami UAB „Žydra“ pirkėjai, kuriems Draudikas suteikė kredito limitus ir apie tai informavo UAB „Žydra“. Pagal sutarties sÄ lygas draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiÅ¡kas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas (draudimo liudijimo 11 punktas). Draudimo sutartį sudarė ir Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklės. 2007-09-21 tarp Å¡alių buvo sudarytas priedas prie sutarties, 2007-10-05 draudimo liudijimas buvo papildytas. 2010-04-22 sprendimu įvykis, susijęs su UAB „Nomera“, buvo pripažintas nedraudiminiu. 2014-03-04 Klaipėdos apygardos teismas bankÄ Ä¯traukė kreditoriumi į BUAB „Nomera“ bankroto bylÄ , patvirtino 445 467,58 Lt kreditorinį reikalavimÄ . 2014-07-08 atsakovas pakeitė savo 2010-04-22 sprendimÄ , įvykį pripažino draudiminiu, iÅ¡mokėjo AB SEB bankui 396 171,28 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ ir vietoje AB SEB banko įstojo į BUAB „Nomera“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä (Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartis).

Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Žydra“ ieÅ¡kinį dėl tos pačios sumos priteisimo iÅ¡ UAB „Nomera“, 2012-12-17 priimtame sprendime konstatavo, kad tÄ pačiÄ sumÄ ieÅ¡kovei už UAB „Nomera“ yra sumokėjęs bankas pagal faktoringo sutartį, todėl ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo praÅ¡yti Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ UAB „Nomera“ (civilinė byla Nr. 2-2631-259/2012). IeÅ¡kovė sprendimo Å¡ioje dalyje neskundė, todėl atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisių į atsakovÄ , nes Å¡i suma jai yra sumokėta.

Minėtoje byloje ieÅ¡kovė tÄ pačiÄ sumÄ ir palÅ«kanas prašė priteisti iÅ¡ UAB „Nomera“, o Å¡ioje nagrinėjamoje byloje iÅ¡ atsakovo. Nors atsakovai minimose bylose yra skirtingi, tačiau atsakovo nuomone, abiejų bylų ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra tapatus ir pagrįstas tais pačiais įrodymais. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažino, jog praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ ji yra gavusi (ieÅ¡kinio antras lapas pirma pastraipa: „už parduotas prekes bankas ieÅ¡kovui pagal faktoringo sutartį dalinai apmokėjo (445467,54 Lt) 129 016,32 Eur“).Atsakovas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog bankas savo reikalavimo teisių į BUAB „Nomera“ neatsisakė.

Kauno apygardos teismas 2012-12-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 konstatavo, kad yra nepagrįstas manymas, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į UAB „Nomera“ pagal banko 2009-03-10 raÅ¡tÄ , nes iÅ¡ raÅ¡to turinio ir jo esmės nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bankas perleidžia ieÅ¡kovei kažkokiÄ turimÄ reikalavimo teisę į BUAB „Nomera“. Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ dėl minėto Kauno apygardos teismo 2012-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1641/2013 ir Lietuvos Aukščiausias teismas iÅ¡nagrinėjęs kasacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2014 atitinkamai nustatė, kad AB SEB bankas jokių reikalavimo teisių į BUAB „Nomera“ neatsisakė ir nurodė, kad BUAB „Žydra“ reikalavimo teisės į BUAB „Nomera“ yra perėjusios bankui.

Atsakovas nurodė, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, todėl nėra jokio teisinio/faktinio pagrindo Å¡iÄ nuostatÄ pripažinti negaliojančia. IeÅ¡kovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ Draudimo sutarties 11 p. dėl naudos gavėjo banko pripažinti negaliojančia. Savo reikalavimo teisių pagal draudimo sutartį bankas nėra atsisakęs. Minėta, draudimo sutartis sudaryta iÅ¡imtinai banko naudai, jos pagrindu sukuriant naujÄ prievolę, įvykus draudiminiam įvykiui (Bankui Faktoringo sutarties pagrindu sumokėjus pardavėjai UAB „Žydra“ už pirkėjÄ UAB „Nomera“, UAB „Nomera“ tapus nemokiai ir neatsiskaičius su banku), iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne tiesiogiai draudėjui, t. y.

UAB Žydra“, o naudos gavėjui AB SEB bankas, kuris faktorizavo (apmokėjo) BUAB „Nomera“ skolÄ BUAB „Žydra“. Dėl tokio susitarimo, kuriame buvo aiÅ¡kiai įvardyta, kad naudos gavėjas yra bankas, pats draudėjas neturi teisės reikalauti, kad draudimo sutartis bÅ«tų vykdoma draudėjo naudai. Å i nuostata nepažeidžia ir Ä®BÄ® 35 straipsnio, nes AB SEB bankas ieÅ¡kovei skolÄ sumokėjo dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

Reikalavimas priteisti palÅ«kanas nepagrįstas, nes ieÅ¡kovės teisės nėra pažeistos, kadangi apmokėjimÄ ji gavo iÅ¡ banko dar 2008 metais. Kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, atsakovas prašė skirti BUAB „Žydra“ administratoriui B. D. baudÄ CPK 95 str. pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Žydra“ 1 682,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, mokėtinų iÅ¡ administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų.

Paskyrė BUAB „Žydra“ administratoriui B. D. 2 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos sumokant atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas.Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė pardavė BUAB „Nomera“ prekes 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, bet negavo apmokėjimo bendrai 143 351,43 EUR (494 963,83 Lt) sumai, todėl kreipėsi į AB SEB bankas dėl skolos apmokėjimo Faktoringo sutarties pagrindu (2007-08-30 AB SEB bankas ir ieÅ¡kovė BUAB „Žydra“ buvo sudariusios Faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-11).

Pagal ieÅ¡kovės ir atsakovo 2007-09-19 sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas, draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiÅ¡kas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas. Draudimo sutartis buvo sudaryta iÅ¡imtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, sutarties pagrindu sukuriant naujÄ prievolę (įvykus draudiminiam įvykiui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne tiesiogiai draudėjui (ieÅ¡kovei), o trečiajam asmeniui - AB SEB bankas). 2014-07-08 draudimo kompanijos sprendimu Nr. 108.08764/1 (13222) pirkėjo BUAB „Nomera“ 440 190,31 Lt skola ieÅ¡kovei pripažinta draustu nuostoliu.

Atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sÄ lygų 1.2 punkto 2 papunkčio pagrindu, naudos gavėjui AB SEB bankas 2014-07-10 iÅ¡mokėjo 90% jo dalį sudarančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 114 739,13 EUR (396171,28Lt), skaičiuojant nuo 440 190,31 Lt nuostolio. Atsakovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ bankui, Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartimi BUAB „Nomera“ bankroto byloje buvo įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä iÅ¡mokėtai draudimo sumai – 396 171,28 Lt. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė Kauno apygardos teisme buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį UAB „Nomera“, trečiajam asmeniui (nagrinėjamoje byloje atsakovui) Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui dėl 494 963,83 Lt skolos.

Toje byloje buvo kilęs ginčas dėl prekių apmokėjimo pagal 2008-07-11 ? 2008-08-07 iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kurį grindė tais pačiais finansiniais dokumentais, kaip ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, 129 016,32 Eur sumai (Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas mažesnei sumai, nes draudimo kompanija kompensavo ne visÄ sumÄ ), rėmėsi tomis pačiomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis.

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 ieÅ¡kinį atmetė. MinėtÄ sprendimÄ BUAB „Nomera“ apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nurodė, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. atsakovės BUAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieÅ¡kovei (BUAB „Žydra“) apėmė finansuotojo AB SEB bankas nepadengtÄ ginčo sÄ skaitų likutį (10 proc. sÄ skaitų sumos - 49 496,44 Lt), todėl apeliacinis teismas Å¡ioje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė kitÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl 49 496,44 Lt skolos priteisimo atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kuris 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-379/2014) Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamÄ nutartį paliko nepakeistÄ .Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovei praÅ¡ydama priteisti 129 016,32 EUR, remdamasi tomis pačiomis PVM sÄ skaitomis - faktÅ«romis, kurias ieÅ¡kovei apmokėjo AB SEB bankas, t. y., ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ siekia prisiteisti apmokėjimÄ už parduotas prekes.

IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisių į atsakovÄ , nes Å¡i suma jai yra sumokėta. Tai yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, ieÅ¡kovė šį faktÄ yra pati pripažinusi. Abiejų bylų ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra tapatus ir pagrįstas tais pačiais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje pripažino, jog ji gavo praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ . Teismas nepagrįstais laikė ir ieÅ¡kovės argumentus, kad bankas atsisakė reikalavimo teisių į UAB „Nomera“.

Teismas konstatavo, kad neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovei 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių. IeÅ¡kovei apskritai neturint jokių reikalavimo teisių į atsakovÄ , objektyviai negali bÅ«ti atnaujinamas ir terminas, nes neegzistuoja joks ieÅ¡kovės teisių pažeidimas. Teismas nepagrįstu laikė ir reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas, kadangi ieÅ¡kovės teisės nėra pažeistos, apmokėjimÄ ji gavo iÅ¡ banko dar 2008 metais.

Teismas nurodė, kad administratorius dar 2009 metais tÄ pačiÄ sumÄ bandė prisiteisti iÅ¡ UAB „Nomera“, tačiau, atmetus ieÅ¡kinį tuo pagrindu, jog 129 016,32 Eur sumÄ ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ banko Faktoringo sutarties pagrindu, ieÅ¡kinį 2015 metais pareiÅ¡kė draudikui, reikalaudamas, kad ta pati suma bÅ«tų iÅ¡mokėta antrÄ kartÄ , tik jau kaip draudimo iÅ¡moka. Be to, pats administratorius B. D. 2014-07-02 pranešė draudikui (atsakovui), kad sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog naudos gavėjui AB SEB bankas bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos dalis, dėl kurios pareiÅ¡kė šį ieÅ¡kinį.

Pažymėtina, jog aplinkybę, kad AB SEB bankas BUAB „Žydra“ sumokėjo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ administratorius pripažino ne tik 2009 metais reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, bet ir Å¡iame ieÅ¡kinyje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad administratorius pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo procesu, pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei privertė atsakovÄ gintis nuo nepagrįstai jo atžvilgiu atliktų veiksmų, t. y. samdyti antrÄ kartÄ advokatÄ , patirti iÅ¡laidas.

Todėl teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ir paskyrė ieÅ¡kovės administratoriui B. D. 2 000 Eur baudÄ (CPK 95 str. 2 d.), pusę Å¡ios sumos sumokant atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės naudai priteisti 34 421,74 Eur palÅ«kanų; atstatyti terminÄ reiÅ¡kiamiems nuostoliams, kuriuos praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų forma; pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl baudos skyrimo administratoriui B.

D., t. y. neskirti baudos; taip pat sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 650 Eur. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį, kaip ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-2631-259/2012. Å ioje nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra BUAB „Žydra“, o atsakovas yra COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filialas, ieÅ¡kinio pagrindas draudimo sutartis, tuo tarpu Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, BUAB „Žydra“ buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovei UAB „Nomera“.

Teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo įsiskolinimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susidarymo pagrindų, atsiskaitymo eigos ir draudimo sutarties sÄ lygų.2. Atsakovas nepagrįstai 2010-04-22 sprendimu atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei, tačiau 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, pakeisdamas tik rezoliucinę dalį, įvykį pripažino draudiminiu. Apeliantės nuomone, tokie atsakovo veiksmai yra vertintini kaip nesÄ Å¾iningas elgesys, vengimas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliantė nurodė, kad jos teisė reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsirado tuo pačiu metu kaip ir banko, t. y. nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ momento. Todėl apeliantės nuomone, AB SEB bankas turėjo reikalavimo teisę tik į draudimo iÅ¡mokos dalį, o į likusiÄ draudimo iÅ¡mokos dalį reikalavimo teisė priklauso ieÅ¡kovei.

3. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovės kreditorių naudai turi bÅ«ti skaičiuojamos 6 procentų dydžio palÅ«kanos per penkių metų laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 7 d. Kadangi atsakovas 2015 m. liepos 10 d. pats pervedė AB SEB bankui 114 739,13 Eur, todėl 6 procentų palÅ«kanos skaičiuotinos nuo Å¡ios sumos ir sudaro 34 421,74 Eur. 2010 m. balandžio 22 d. atsakovas turėjo visÄ Draudimo taisyklių 12.7 punkte nurodytÄ informacijÄ dėl draudiminio įvykio susijusio su UAB „Nomera“ nemokumu, todėl nuo 2010 m. balandžio 22 d. jam atsirado pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o praleidus šį terminÄ ir palÅ«kanas.

Kadangi atsakovas neiÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokos per 30 dienų, jam skaičiuotinos palÅ«kanos.4. Apeliantės reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais ieÅ¡kovės nuostoliais, patirtais dėl laiku nesumokėtos skolos.5. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ paskirti ieÅ¡kovės administratoriui baudÄ , nes atsakovas nepateikė įrodymų, kokius nuostolius jis patyrė dėl Å¡io pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

Bankroto administratorius ieškinį reiškė gindamas BUAB „Žydra“ kreditorių interesus.

6. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 1 682,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo naudai, nes pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamÄ teisinę paslaugÄ maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo parengimÄ taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, apeliantė praÅ¡o priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 650 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodant, jog jos yra atlyginamos iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovo BUAB „Žydra“ bankroto byloje. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

1. IeÅ¡kovė visÄ reikalaujamÄ priteisti 129 016,32 EUR (445 467,55 Lt) sumÄ už BUAB „Nomera“ parduotas prekes yra gavusi iÅ¡ Banko Faktoringo sutarties pagrindu dar 2008 m. ir tas faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str.), tiek pripažintas paties ieÅ¡kovės (CPK187 str.), todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėti 129 016,32 EUR (445 467,55 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat neturi teisės reikalauti iÅ¡ Å¡ios iÅ¡mokos tiesiogiai kildinamo reikalavimo - palÅ«kanų sumokėjimo.2. BUAB „Nomera“ taip pat yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove ir sumokėjusi jai 49 496,44 Lt sumÄ .

3. Draudimo sutartis buvo sudaryta naudos gavėjo AB SEB bankas naudai, todėl vien dėl Å¡ios priežasties apeliantė neturi teisės reikalauti nei draudimo iÅ¡mokos, nei palÅ«kanų sumokėjimo. AB SEB bankas savo reikalavimo teisių nėra atsisakęs.4. Atsakovas tinkamai įvykdė savo prievolę ir 2014 m. liepos 10 d. iÅ¡mokėjo 114 739,13 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantės teiginiai, kad atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartį yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu atsisakė atlyginti nuostolius dėl UAB „Nomera“ nemokumo, nes tuo metu UAB „Nomera“ bankroto byla dar nebuvo iÅ¡kelta. Be to, minėto atsakovo sprendimo ieÅ¡kovė neskundė.

6. Atsakovo nuomone, apeliantės praÅ¡ymas priteisti jai palÅ«kanas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė realiai nepatyrė jokių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepagrįstai praÅ¡o priteisti jai palÅ«kanas, nėra pagrindo ir spręsti klausimÄ dėl termino, reiÅ¡kiamiems nuostoliams, palÅ«kanų forma, atnaujinimo.

7. Teismas pagrįstai paskyrė baudÄ Â BUAB „Žydra“ bankroto administratoriui B. D., nes jis akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡damas visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

8. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo, nes apeliantė savo praÅ¡ymÄ grindžia jau negaliojančiomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismas taikė galiojančių Rekomendacijų redakcijÄ , nėra pagrindo keisti atsakovui priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde skundžia Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta ieÅ¡kovės bankroto administratoriui B.

D. paskirti 2000 Eur dydžio baudÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1682,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai atnaujinti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei priteisti palÅ«kanas. Su kita Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalimi, t. y. dėl draudiminės iÅ¡mokos sumokėjimo AB SEB bankui, apeliantė sutinka ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tapatumo Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta prekinio kredito draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo draudžiamas ieÅ¡kovės klientų, tame tarpe ir UAB „Žydra“ pirkėjo UAB „Nomera“ nemokumas. Pagal minėtÄ draudimo sutartį naudos gavėju buvo numatytas AB SEB bankas. Naudos gavėjas AB SEB bankas iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie UAB „Nomera“ uždelstÄ skolÄ , kurios dydis yra 494 963,93 Lt.

Atsakovas 2010 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, kuriuo nusprendė pripažinti nuostolį nedraudiminiu įvykiu ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko finansinį reikalavimÄ BUAB „Nomera“ bankroto byloje 445 467,958 Lt sumai. 2014 m. liepos 8 d. atsakovas priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡mokėjo naudos gavėjui AB SEB bankas 396 171,28 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , atitinkamai su Å¡ia suma atsakovas buvo įtrauktas į BUAB „Nomera“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Remiantis byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį UAB „Nomera“ dėl 494 963,83 Lt skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 445 467,958 Lt priteisimo atmetė, bet priteisė 49 296,30 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka 2013 m. lapkričio 26 d. dėl 49 496,44 Lt konstatavo, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d.

UAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieÅ¡kovei, t. y. BUAB „Žydra“ apėmė finansuotojo AB SEB banko nepadengtÄ ginčo sÄ skaitų likutį (10 proc. sÄ skaitų sumos – 49 496,44 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2014 nurodytÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl 49 496,44 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismÄ , kuris 2015 m. birželio 2 d. sprendimu jos ieÅ¡kinį taip pat atmetė (civilinė byla Nr. 2-3808-713/2015), o Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-2041-343/2015).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.Minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, ieškovė iš esmės pareiškė tapatų ieškinį, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tik šioje byloje reikalavimas pareikštas atsakovui, t. y. draudimo kompanijai, o 2012 metais nagrinėtoje byloje atsakovė buvo BUAB „Nomera“, tačiau abiejuose bylose nurodyti tie patys faktiniai pagrindai, ieškovė savo reikalavimus grindė tais pačiais įrodymais.

Kadangi aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuose dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia, teisėjų kolegijos nuomone, nustatęs prejudicinį faktÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisių į atsakovÄ , kadangi Å¡i suma jai jau buvo sumokėta, todėl ieÅ¡kinį dėl 129 016,32 Eur dydžio neiÅ¡mokėtos draudimo sumos pagrįstai atmetė.

Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo įsiskolinimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susidarymo pagrindų, atsiskaitymo eigos ir draudimo sutarties sÄ lygų. Su tokia apeliantės nuomone teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad teismų nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti ginčo objektas kitoje, vėliau iÅ¡keltoje, civilinėje byloje. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas ne tik prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų keliÄ anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių Å¡alių teisėtiems lÅ«kesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iÅ¡ jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 129 016,32 Eur sumÄ yra gavusi iÅ¡ AB SEB banko pagal faktoringo sutartį. Todėl akivaizdu, kad antrÄ kartÄ ta pati suma ieÅ¡kovei negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, nes tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ jos praturtėjimÄ (CK 6.242 str. 1 d.). Taip pat nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovas nepagrįstai 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei, tačiau 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, pakeisdamas tik rezoliucinę dalį, įvykį pripažino draudiminiu.

Pažymėtina, kad draudimo iÅ¡moka nebuvo mokama, nes tuo metu tarp Å¡alių vyko teisminiai ginčai (Kauno apygardos teismo byla Nr. 2-2631-259/2012). Pasibaigus teisminiams ginčams, atsakovas sumokėjo AB SEB bankui piniginę iÅ¡mokÄ , dėl to bankas atsakovui neturi jokių pretenzijų, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai bei sÄ moningai vilkino draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ , yra nepagrįsti ir atmestini. PrieÅ¡ingai, pačios ieÅ¡kovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas, nes už tas pačias prekes, remdamasi tais pačiais įrodymais, ji siekė antrÄ kartÄ gauti piniginį apmokėjimÄ .

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliantės reikalavimÄ priteisti jai 34 421,74 Eur dydžio palÅ«kanas. Apeliantės nuomone, atsakovui nuo 2010 m. balandžio 22 d. atsirado pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o kadangi atsakovas šį terminÄ praleido, todėl jis turėtų mokėti palÅ«kanas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių draudimo sutartis buvo sudaryta naudos gavėjo AB SEB bankas naudai (Draudimo sutarties 11 p.), bankas ieÅ¡kovei yra sumokėjęs 129 016,32 Eur, o 49 496,44 Lt sumÄ ieÅ¡kovei sumokėjo pati BUAB „Nomera“ ir su ieÅ¡kove dar iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti ne tik draudimo iÅ¡mokos, bet ir palÅ«kanų sumokėjimo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ 129 016,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , bei Å¡ios dalies neginčijant apeliacinės instancijos teisme, negali bÅ«ti tenkinamas ir apeliantės reikalavimas dėl 34 421,74 Eur dydžio palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliantė neturi jokių reikalavimo teisių nei į atsakovÄ , nei į AB SEB bankÄ , taip pat nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti ir apeliantei vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudiminių teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams pareikÅ¡ti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas senaties terminas atnaujintas. Kadangi nagrinėjamuoju atveju buvo nustatyta, jog apeliantės teisės nėra pažeistos ir ji iÅ¡ vis neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ , todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo atnaujinti praleistÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl baudos ieÅ¡kovės administratoriui skyrimo Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir teisingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ .

Å i teisė laiduojama ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų visi byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač prieÅ¡ingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Taigi, proceso dalyviai privalo sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas CPK 103 str., gali bÅ«ti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. BaudÄ kaip vienÄ iÅ¡ teismo nuobaudų rÅ«Å¡ių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.).

CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė ieÅ¡kovės administratoriui B.

D. 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantė nesutinka su paskirta bauda nurodydama, jog bankroto administratorius, teikdamas ieÅ¡kinį, tik gynė BUAB „Žydra“ kreditorių interesus, o ne piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Su tokia apeliantės nuomone teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kaip jau buvo minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, kadangi su ja buvo visiÅ¡kai atsiskaityta dar 2008 metais, pagal AB SEB bankas faktoringo sutartį, kai buvo padengtas BUAB „Nomera“ įsiskolinimas.

Å ios aplinkybės buvo nustatytos teismų, kuriems ieÅ¡kinius buvo pareiÅ¡kęs B. D., o tai reiÅ¡kia, kad jis žinojo, jog neturi reikalavimo teisės, tačiau vėl su tapačiu reikalavimu kreipėsi į teismÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus ir teismo paskirtÄ baudÄ palieka galioti (CPK 95 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisė 1 682,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tačiau ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ ginčijo, nurodydama, jog teismas, turėjo remtis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamÄ teisinę paslaugÄ maksimalaus dydžio 8.14 punktu, kur nustatyta, jog už atsiliepimo parengimÄ taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, apeliantė praÅ¡o priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 650 Eur. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad 2015 kovo 19 d. buvo priimtas įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos), pagal kurias rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Taigi, apeliantė nepagrįstai prašė teismo skaičiuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, remiantis minimalia mėnesine alga, pagal jau negaliojančiÄ Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintÄ Rekomendacijų redakcijÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė naujos redakcijos Rekomendacijas ir pagal jas apskaičiavo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijose teisme. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį ar atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas 2015 metų ketvirtÄ jį ketvirtį (2015 m. spalio 26 d.), bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti skaičiuojamos pagal 2015 metų antrojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris 2015 metų antrÄ jį ketvirtį siekė 713,90 Eur. Kadangi atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistos 1 682,20 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka administravimo iÅ¡laidų sampratÄ pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Jų atsiradimÄ iÅ¡ esmės lėmė atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už jam suteiktas teisines paslaugas dėl to, jog gynėsi nuo jam ieÅ¡kovės pareikÅ¡to turtinio reikalavimo, laikydamas jį neteisėtu ir nepagrįstu.

Jei ieÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, patiria iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo iÅ¡laidoms ir turi bÅ«ti atlyginamos Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, jei iÅ¡sprendus pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai yra netenkinami, jai atsiranda prievolė atlyginti kitos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios taip pat turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų. PrieÅ¡ingu atveju, atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieÅ¡kovės prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi iÅ¡laidas neįvykdymo rizikÄ , o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamÄ galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikÅ¡dama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikÅ¡tais reikalavimais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės, nurodydamas, jog iÅ¡laidos yra atlyginamos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti jam 762,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 19-21).

Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. pirmÄ jį ketvirtį sudarė 748 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teisėjų kolegija tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ ir priteisia jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 762,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nurodant, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos yra atlyginamos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 300156205) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB „Žydra“ (juridinio asmens kodas 132738279) 762,24 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir 24 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iÅ¡ administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų.

Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė – Balynienė Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Gintaras Pečiulis