3fe9ea18-eccc-41ea-a5b9-d41d98b2181c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-32-1100/2022 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V.

K.. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. K. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. V. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d.

– 4 metai 9 mėnesiai 11 dienų. Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-66 nuteistajam V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. II. Pagrindiniai skundo argumentai Nuteistasis V. K. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimÄ Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su apribojimais ar su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde teigiama, kad Komisija nustatė ir nurodė, kad Komisijos nustatytas rekomendacijas nuteistasis vykdė nuosekliai, dalyvavimas intervencinėje priemonėje įvertintas sėkmingai, savanoriÅ¡kai mokėjo turimus įsiskolinimus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesÄ , atliko neatlygintinus darbus, mokosi, bando įgyti specialybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, vykdo socialinio reabilitacijos plano nustatytas priemones, bet kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisija nurodo tai, kad vienas iÅ¡ nuteistajam aktualių nustatytų kriminogeninių veiksnių yra nepakankamas atsparumas subkultÅ«ros veiksniams.

Skunde pabrėžiama, kad Komisija nutarime nenurodo teisinio ir faktinio pagrindo bei nedetalizuoja, kokiems subkultūros veiksniams jis neatsparus, kokios nustatytos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Todėl, nuteistojo teigimu, neįmanoma pripažinti Komisijos nutarimo teisėtu ir pagristu, nes jame formuojamos prielaidos be įrodymų. Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas Komisijos nutarimas ir baigiamasis aktas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti išsamiai pagrįstas ir jame nurodytos reikšmingos aplinkybės. Nenurodžius nutarime, kokie būtent subkultūros veiksniai yra nustatyti, kokiems subkultūros veiksniams jis neatsparus, kuo pasireiškė subkultūros veiksniai, tai yra kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, Komisijos nutarimo Nr. 58-66 neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Tokiu bÅ«du Komisija, suraÅ¡ydama savo baigiamÄ jį aktÄ , neatitinka baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendinio aiÅ¡kumo reikalavimų. Kartu yra pažeidžiamas lygiateisiÅ¡kumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Skunde nuteistasis remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, pagal kurias, lygtinis paleidimas apibrėžiamas kaip veiksminga priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir iÅ¡ esmės padeda asmenims grįžti į visuomenę.

Skunde pažymimi ir probacijos apibrėžimas, jos tikslas, įtvirtinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2, 4 straipsniuose, cituojami atitinkami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) straipsniai. Pasak nuteistojo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo institutÄ , yra bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybių visumÄ â€“ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ , individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymÄ , atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumÄ .

Todėl skunde teigiama, kad Komisija arba teismas, atitinkamai įvertinę aplinkybių visumÄ ir padarę iÅ¡vadÄ , kad lygtinai paleistam asmeniui taikomi probacijos tikslai pasieks tikslÄ , gali paleisti nuteistÄ jį. Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tiktai jÄ suÅ¡velnina, kaip tai ir nustatyta BVK. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, struktÅ«ruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys, pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos ir integracijos procesÄ , intervencinių priemonių tęstinumas gali bÅ«ti įgyvendinamas ir ne struktÅ«ruotoje aplinkoje.

Taip pat skunde nurodoma, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, palaiko ryšį su artimais, bausmės atlikimo metu baigė dalyvavimÄ elgesio pataisos programoje, kreipėsi į pataisos įstaigos socialinį darbuotojÄ , kaip buvo rekomendavusi Komisija, nuo 2022 m. sausio mėn. dalyvauja psicho–savianalizės krypties užsiėmimuose, bÅ«relių veikloje, įsitraukė į neatlygintų darbu atlikimÄ , nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokosi profesinėje mokykloje, siekia įgyti staliaus–baldžiaus specialybę, pateiktose VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikose apibÅ«dinamas teigiamai.

Skunde pažymima, kad V. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka 2 kartus (neturi galiojančių nuobaudų), už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose skatintas 11 kartų, dengia skolÄ pagal antstolių patvarkymus, kreipėsi dėl teisės dirbti, darbinės motyvacijos stokos nėra, deda visas pastangas kriminogeninių veiksnių valdymui. Nuteistasis skunde teigia, kad jeigu bÅ«tų taikomas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, bÅ«tų įdarbintas, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kur gyventi.

Nuteistojo teigimu, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad galima taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , kadangi visi esami dokumentai patvirtina apie daromÄ pažangÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės visumoje nebuvo vertinamos. Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir kartu leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu bÅ«du sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje ir sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Nuteistasis taip pat skunde cituoja Lietuvos teismų praktikÄ , kuria siekia atkreipti dėmesį į apygardos teismų sprendimus taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tikslais. Jo manymu, Komisija visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių visumos, o yra vertinamos tiktai neigiamos aplinkybės ir bandoma parodyti, kad nuteistasis nesilaiko teisės aktų ar bausmės atlikimo metu nededa pastangų pasitaisyti. Teismas k o n s t a t u o j a : Nuteistojo V.

K. skundas atmetamas. III. Teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, susipažinęs su V. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 turinį ir iÅ¡analizavęs nuteistojo asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju V.

K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kuriÄ turi bÅ«ti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. kovo 17 d. nutarime Nr. 58-66 motyvavo sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas turimos nuteistojo skolos dengimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, taip pat tai, kad V. K. atlieka bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, paties nuteistojo motyvacija darbui, dalyvavimas tikslinėse priemonėse, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis ir kt. (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 126–127).

Taigi Komisija, priimdama nutarimÄ netaikyti V. K. lygtinio paleidimo, visapusiÅ¡kai įvertino 2022 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-61 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad nebuvo įvertintos visos jo asmenybę apibÅ«dančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimÄ Nr. 58-66, taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡is procesinis dokumentas suraÅ¡ytas remiantis vien prielaidomis, o jame nesiremiama faktine informacija.

IÅ¡analizavus pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad V. K. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn 4 kartus, ir nors V. K. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį (2013 m. kovo 22 d.) nuosprendį, tačiau savaime nereiÅ¡kia, kad ankstesni patraukimai baudžiamojon atsakomybėn (1994, 1995, 1998 ir 2004 m.) nėra visiÅ¡kai reikÅ¡mingi visapusiÅ¡kai vertinant nuteistojo asmenybę. Å iuo metu jis pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis.

V. K. paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, susijusių atitinkamai su nusikaltimais žmogaus gyvybei ir sveikatai, padarymu (BK 129 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu, yra viena iÅ¡ pavojingiausių nusikalstamų veikų, nustatytų baudžiamajame įstatyme, kuria buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės. Tai rodo V. K. pavojingumÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir V.

K. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 11 kartų skatintas (paskutinį kartÄ 2021 m. spalio 8 d.), tačiau 2 kartus baustas drausmine tvarka, viena iÅ¡ paskirtų nuobaudų (2017 m. balandžio 10 d.) buvo susijusi už Å¡iurkÅ¡tų režimo reikalavimų nesilaikymÄ â€“ už apsvaigimÄ nuo alkoholio, o kita (2020 m. rugpjūčio 13 d.) – už televizoriuje mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele. Teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, pažymi, kad nors V. K. paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau, įvertinus tai, kad paskirtÄ 10 metų laisvės atėmimo bausmę jis pradėjo atlikti 2017 m. sausio 11 d. ir praėjus vos 3 mėnesiams buvo nubaustas drausmine tvarka, po to, praėjus dar keleriems metams baustas drausmine tvarka, V.

K. elgesys nerodo itin teigiamo požiÅ«rio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad nors V. K. skatintas nemažai kartų, tačiau po paskutinės nuobaudos paskyrimo 2020 m. rugpjūčio 13 d., jis buvo skatintas tik vienÄ kartÄ â€“ 2021 m. spalio 8 d. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Du baustumai drausmine tvarka už Å¡iurkščius pažeidimus per bausmės atlikimo laikotarpį, kai vienas iÅ¡ jų – praėjus vos 3 mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios, rodo nepakankamÄ nuteistojo gebėjimÄ atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. Nuteistojo skunde cituojama apygardos teismo praktika apie tai, kad turi bÅ«ti vadovaujamasi bausmės vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, neįpareigoja teismo nuteistÄ jį paleisti lygtinai, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Vien iÅ¡ konteksto parinkti palankÅ«s atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra turi bÅ«ti taikomas ir V. K.. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis nuosekliai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 5/2-27 nustatytas priemones.

Bausmės atlikimo metu jis įgijo iÅ¡silavinimo ir profesinių kvalifikacijų (įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , suvirintojo specialybę ir 2 lygio kvalifikacijÄ , apdailininko specialybę bei 2 lygio kvalifikacijÄ , siuvėjo specialybę), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. siekia įgyti staliaus–baldžiaus specialybę. Taip pat V. K. dalyvauja darbinio užimtumo veikloje (atliko neatlygintinus darbus), dalyvauja pozityvaus užimtumo ir tikslinėse, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymÄ orientuotose priemonėse.

Taigi matyti, kad iÅ¡ties V. K. gana aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos ir užimtumo programose. Teisme gautas Lietuvos veiklių žmonių bendrijos 2022 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad V. K. nuo 2019 m. rudens lanko Vilniaus pataisos namų koplyčiÄ . Teismas Å¡ias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai. Kita vertus, V. K. nors ir dalyvavo Å¡iose priemonėse bei įgijo keletÄ profesinių kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Å i aplinkybė tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus (nuosprendžiu paskirtų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimu).

Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojami gyvenimo siekiai, planai, sietini su darbine veikla, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad V. K. paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju turės darbo vietÄ ir pastovias pajamas. To nepatvirtina ir pateikta išėjus į laisvę įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma bei Å¡ios bendrovės pažyma, pateikta teismui, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl įsipareigojimo įdarbinti V.

K.. Pažymėtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. sausio 11 d., tačiau tik 2021 m. gruodžio 8 d. jis kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Nors Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių (dėl vietų skaičiaus), tačiau, kaip pažymima Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, V. K. anksčiau buvo skatinamas kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos suteikimo (2021 m. kovo 15 d.

įraÅ¡e priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas nurodė, jog individualaus pokalbio metu, dėl 2020 m. birželio 2 d. fiksuotos informacijos apie nuteistojo atsisakymÄ kreiptis dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos suteikimÄ , nuteistasis neigė minimus faktus, kalbėjo audringai, pakeltu tonu). Tuo tarpu V. K., susipažindamas su Socialinio tyrimo iÅ¡vada, 2022 m. vasario 4 d. nurodė, jog specialistas 2020 m. birželio 2 d. jam pasiÅ«lė kreiptis dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau tuo metu PravieniÅ¡kių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje buvo svarstomas V.

K. praÅ¡ymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus galimybių, nuteistasis norėjęs sulaukti atsakymo, todėl tuo metu ir nepareiÅ¡kė sutikimo. Taigi, po 2021 m. gruodžio 8 d. kreipimosi dėl darbo sutikimo, asmens byloje nėra užfiksuota naujų duomenų apie tai, kad nuteistasis bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl galimybės įsidarbinti. Taigi V. K. deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla ar teikiamos bendrovių pažymos su galimybe išėjus į laisvę jose įsidarbinti, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiÅ¡kam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui sprendžiant problemas, susijusias su finansiniais sunkumais dėl turimų skolų.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, kad jis yra parengęs detalų darbinių veiklų planÄ , motyvuotas ateityje iÅ¡laikyti save, savo Å¡eimÄ bei mokėti įsiskolinimus. BÅ«tent turimi finansiniai įsiskolinimai/teisminiai ieÅ¡kiniai yra viena iÅ¡ kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos V. K. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Ä®vertinus V. K. įgytų kvalifikacijų skaičių ir deklaruojamus darbinius planus išėjus į laisvę, pateiktas bendrovių pažymas apie galimybę jose įsidarbinti išėjus į laisvę, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis deda reikiamas pastangas, siekdamas pakankamai sumažinti turimus įsiskolinimus, kurie virÅ¡ija 80 tÅ«kst. eurų sumÄ (pastebėtina, kad ne pats nuteistasis, o jo artimieji mažina įsiskolinimus, atlygintų įsiskolinimų dalis nėra didelė).

Dirbdamas net už nedidelį atlyginimÄ , o ne vien siekdamas dirbti laisvėje ar be sargybos, nuteistasis rodo savo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu ir galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinę veiklÄ bÅ«nant laisvėje. Teismas teigiamai vertina, kad V. K. bendrauja su Å¡eimos nariais, bÅ«damas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyventų su Å¡eima, tačiau vien to nepakanka taikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija, spręsdama klausimÄ dėl V.

K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad deda visas pastangas kriminogeninių veiksnių valdymui, tačiau iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų bÅ«ti koreguotinos: tai – negatyvių emocijų valdymo sunkumai, objektyvaus savi–vaizdžio ir savivokos stoka, kontroliuojantis elgesys, sunkumai identifikuojant problemines sritis, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, kad nuteistasis linkęs labai gerai save vertinti, tačiau savęs vertinimas dažnai remiasi netinkamais kriterijais ar vertybiniais rodikliais. Nuteistasis tam tikru laipsniu geba įvardinti tam tikras savo problemas, tačiau savi–vaizdis stokoja adekvatumo realiai, esamai situacijai. Konkrečių paties bruožų ar elgesio ypatumų, kuriuos norėtų savyje pakeisti, įvardinti nelinkęs, yra patenkintas savimi. Pažymima, kad nuteistojo emocinės gerovės problemos (jausmų, sunkumų slopinimas, polinkis galios jausmÄ palaikyti nederamu elgesiu) glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.

Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti Å¡iuos kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, tačiau tai Å¡iuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, egzistuoja tam tikrÄ V.

K. nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos, kurios siejasi su paties kriminalinio patyrimo kritiÅ¡ko įsivertinimo deficitu. Nusikalstamas elgesys nėra sietinas su diskriminaciniu požiÅ«riu, kita vertus, jis ankstesnių pokalbių metu nebuvo linkęs detalizuoti pažeidimų, padarytų bausmės atlikimo metu, priežasčių / aplinkybių, nedeklaruoja savikritiÅ¡kumo pažeidimų analizei, linkęs palikti negatyvius poelgius praeityje, jų pasekmes paliekant savaiminei eigai. Taigi nuteistojo elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu leidžia teigti, kad V.

K. nuostatų sritis gali būti siejama su nusikalstamu elgesiu. V. K. skunde didelį dėmesį skiria nesutikimui su Komisijos nustatyta rizikos sritimi – nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams. Teismas sutinka su V. K., kad asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių ryškius jo subkultūros požymius. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis priimtas, kaip minėta, įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, o ne vien motyvuojant V.

K. priklausymui nuteistųjų subkultÅ«rai. Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri iÅ¡lieka nepakitusi. Nors nei nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiÄ jÄ dalį, vis tik matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, kad didžiÄ jÄ dalį sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 125), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad V. K. skunde itin akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ ar BVK nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonė, sumažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti asmenims grįžti į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobÅ«džio V. K. skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas yra kaip priemonė, suteikianti galimybę nuteistajam grįžti į bendruomenę, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 58-66 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija beveik vienbalsiai priėmė sprendimÄ (5 balsai prieÅ¡, 1 balsas už) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra ar be jos.

Todėl Komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 58-66, kuriuo atsisakyta taikyti V. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstai, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad tokio pobÅ«džio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V.

K. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-66 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis