3fe7dca7-bf53-4c6b-bf02-b12aadfe6ba7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19340-1099/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22940-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovui A. M. (A. M.) ir jo atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei teisininkei K.

U., trečiajam asmeniui T. K., liudytojams V. M., J. M. (J. M.), R. V., teismo ekspertui V. L., vertėjai Natalijai Reut, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. K.. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamai draudimo iÅ¡mokos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovas A. M. (A. M.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 11 651,58 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 675,47 Eur nuostolius, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis (toliau – ginčo eismo įvykis), kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Mitsubishi), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis VW, VW Golf), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.. Anot ieÅ¡kovo, trečiasis asmuo pripažino, jog yra Å¡io įvykio kaltininkas (tÄ nurodęs ir eismo įvykio deklaracijoje), t. y. kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Mitsubishi, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punktÄ . Teigia, kad eismo įvykio metu VW Golf buvo apdraustas atsakovės bendrovėje privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

4. AiÅ¡kina, kad automobilį Mitsubishi 2019 m. birželio 10 d. apžiÅ«rėjo atsakovės įgaliotas atstovas ir surašė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros-defektų aktÄ ; 2019 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovo automobilį taip pat apžiÅ«rėjo turto vertintojas, kuris 2019 m. spalio 28 d. vertinimo ataskaitoje nurodė, jog automobilio Mitsubishi atkÅ«rimo/remonto iÅ¡laidos sudaro 11 651,58 Eur (be PVM). Anot ieÅ¡kovo, jis automobilio neremontavo, todėl jam turi bÅ«ti atlyginamas Å¡is apskaičiuotas bÅ«tinas remonto iÅ¡laidų dydis.

5. IeÅ¡kovas pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo praneÅ¡ta, jog atsakovė priėmė sprendimÄ pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju, nes ieÅ¡kovas, anot atsakovės, pateikė klaidingÄ informacijÄ apie įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, t. y. tikėtina, iÅ¡ anksto susitarus įvykio dalyviams; Å¡i aplinkybė pakartotinai buvo nurodyta ir 2020 m. balandžio 27 d. raÅ¡te.

6. Nurodo, kad atsakovė atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto iÅ¡vada MV 2019-47, kuri, anot ieÅ¡kovo, turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes ekspertas nurodo tik teorinius duomenis dėl automobilio saugos pagalvių suveikimo, tačiau nesivadovauja konkretaus automobilio modelio gamintojo duomenimis; be to, akte nurodoma, jog tik vienas automobilio Mitsubishi pažeidimas – priekinio kairiojo sparno ties sandÅ«ra su priekiniu kairiu statramsčiu, nepaaiÅ¡kinamas techniniu požiÅ«riu, tačiau nėra iÅ¡vados, kad kiti ieÅ¡kovo automobilio pažeidimai atsirado ne Å¡io eismo įvykio metu.

7. IeÅ¡kovo teigimu, jis, nesutikdamas su Å¡ia eksperto iÅ¡vada, kreipėsi į Mitsubishi automobilių gamintojo oficialų atstovÄ Rusijos N. N. mieste dėl diagnostikos atlikimo ir po jos į specialistÄ dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Nurodo, kad diagnostikos metu buvo nustatyta, jog automobilio Mitsubishi frontalinės smÅ«gio oro pagalvės ir priekiniai diržų įtempikliai suveikė, kai automobilio rida buvo 12329,4 km; pažymi, jog 2019 m. birželio 10 d. automobilio apžiÅ«ros metu užfiksuoti odometro duomenys buvo 12334 km, t. y. praktiÅ¡kai sutampa su diagnostikos metu užfiksuotais duomenimis, kai suveikė minėtos oro pagalvės.

8. Be to, 2020 m. liepos 29 d. RAB ,,Ekspert avto“ specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad automobilio Mitsubishi apgadinimų lokalizacija atitinka apgadinimų, kurie turėjo bÅ«ti padaryti Å¡iam automobiliui 2019 m. birželio 9 d. įvykus eismo įvykiui, lokalizacijÄ .

9. Papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovas atsakovei nurodė, jog jis įvykio metu nežiÅ«rėjo į spidometrÄ , todėl tikslaus automobilio greičio pasakyti negali; tuo tarpu trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad važiavo 10 km/h greičiu, o eksperto iÅ¡vadoje yra nurodoma, jog automobilis VW Golf kontakto metu stovėjo arba labai lėtai judėjo (iki 5 km/h), todėl, anot ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens klaidingai nurodytas automobilio VW Golf greitis eismo įvykio nepaneigia, kadangi eksperto iÅ¡vadoje teigiama, kad automobiliai kontaktavo; Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Teigia, kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas, t. y. eismo įvykis įvyko judrioje gatvėje Å¡viesiu paros metu, bei Å¡ioje civilinėje byloje nėra įrodymų apie tai, jog eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryÅ¡iais susiję asmenys.

10. IeÅ¡kovas A. M. (A. M.) ir jo atstovas teismo posėdžių metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo atvažiavęs apžiÅ«rėti miestÄ (Vilnių), vėliau turėjo vykti į VokietijÄ (keliavo po EuropÄ ); 2019 m. birželio 9 d. norėjo važiuoti link Žaliųjų ežerų, bet sugedo navigacinė sistema, todėl grįžinėjo atgal į miestÄ ; matė, jog trečiasis asmuo norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ Å¡alutinio kelio, buvo stabtelėjęs, tačiau dėl kažkokių priežasčių trečiojo asmens automobilis iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ pat jo vairuotÄ automobilį ir jis iÅ¡ esmės pilnu greičiu – apie 60 km/h, įvažiavo į VW Golf (kurio greičio negalėjo įvardinti) Å¡onÄ .

AiÅ¡kino, kad po susidÅ«rimo abi transporto priemonės sustojo; sustojo ir liudytojas R. V., kuris paliko kontaktus (važiavo ir daugiau automobilių, tačiau kiti nesustojo). Pažymėjo, kad kadangi trečiasis asmuo iÅ¡ karto sutiko, jog dėl įvykio kaltas jis, jie sutarė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kuriÄ pildė trečiasis asmuo (nes ieÅ¡kovas nesuprato lietuviÅ¡kai); be to, trečiasis asmuo padėjo ieÅ¡kovui praneÅ¡ti draudimo bendrovei apie eismo įvykį; nurodė, jog nepažinojo trečiojo asmens iki įvykio.

PaaiÅ¡kino, kad jo automobilis buvo pažeistas, tačiau jis dar bandė lėtai važiuoti, grįžti į miestÄ ; VW Golf liko stovėti Å¡alikelėje; ieÅ¡kovui grįžinėjant, jį pasivijo trečiasis asmuo, kurį atvažiavo pasiimti draugas, kuris patarė pastatyti Mitsubishi kažkur prie garažų, kÄ ieÅ¡kovas ir padarė; kitÄ dienÄ užsakė transportavimo paslaugas ir automobilis buvo atvežtas į miestÄ apžiÅ«roms. Patvirtino, kad iki ginčo eismo įvykio automobilis Mitsubishi buvo patekęs į dar vienÄ Ä¯vykį, tačiau buvo suremontuotas; atsakant į atsakovės pateiktus klausimus suprato, jog praÅ¡oma nurodyti ar automobilis buvo suremontuotas (o ne daužtas); taip pat turėjo dar vienÄ Ä¯vykį Rusijoje po ginčo įvykio, automobilis taip pat jau buvo suremontuotas (po ginčo įvykio).

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vada, jÄ kritiÅ¡kai įvertino ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ kartÄ ; teigė, jog Å¡iuo atveju įvykis įvyko vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, apgadinimai visiÅ¡kai atitinka įvykio pobÅ«dį (stiklas skilo dėl oro pagalvių suveikimo, sparnas galėjo bÅ«ti pažeistas dėl netiesioginio kontakto; jeigu tam tikri pažeidimai ant sparno ir buvo iki įvykio, tai nepaneigia paties įvykio fakto).

Be to, pažymėjo, kad trečiojo asmens iÅ¡važiavimo trajektorija buvo įprasta, nes faktiÅ¡kai ten jos nebuvo, dėl blogos kelio bÅ«klės vairuotojai jas pasirinkdavo įvairias; kÄ patvirtino tiek liudytojas R. V., tiek teismo ekspertas.

11. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

12. Atsakovė nurodo, kad buvo informuota apie 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. K., bei automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. M., ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog automobilio VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę, pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas.

13. Anot atsakovės, kilus įtarimui, jog Å¡is eismo įvykis buvo inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su praÅ¡ymu atlikti ekspertinį vertinimÄ bei pateikti iÅ¡vadÄ ; ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto iÅ¡vadoje Nr. MV 2019-47 nustatė, kad automobilių Mitsubishi ir VW sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sÄ lyginai; be kita ko, nurodyta, jog dėl susidÅ«rimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio deÅ¡inio statramsčio deformacija, taip pat automobilio Mitsubishi frontalinio smÅ«gio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo, priekinio kairiojo sparno pažeidimo, ties sandÅ«ra su priekiniu kairiu statramsčiu; be to, nurodyta, kad rekonstruota VW Golf padėtis susidÅ«rimo metu su automobiliu Mitsubishi nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

14. Anot atsakovės, minėta iÅ¡vada patvirtino aplinkybę, jog eismo įvykio dalyviai klaidina draudikÄ dėl automobilių greičių, padėčių, kontakto kelyje vietos bei automobilių bÅ«klės iki eismo įvykio, todėl, įvertinusi visas žalos tyrimo aplinkybes, atsakovė nusprendė neiÅ¡mokėti praÅ¡omos draudimo iÅ¡mokos, nes eismo įvykis buvo sukeltas tyčia. Pažymi, kad eismo įvykio dalyvių nesÄ Å¾iningumÄ netiesiogiai patvirtina ir tai, kad VW Golf buvo apdraustas vos vienam mėnesiui, o kitÄ dienÄ po įvykio jis buvo parduotas.

15. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykis įvyko vakare, kada eismas nėra toks intensyvus, pakankamai nuoÅ¡alioje vietoje – Å¡alia miÅ¡ko, kur nėra pastatų, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡kiai matoma eismo įvykio vieta, o taip pat joje nėra ir pėstiesiems skirtų Å¡aligatvių. Anot atsakovės, nors ieÅ¡kovas ir nurodė, jog su automobilio VW vairuotoju nėra pažįstamas, tačiau eismo įvykio deklaracijÄ pasirašė nemokėdamas lietuvių kalbos, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai pasitikėjo automobilio VW vairuotoju, kurį matė tik pirmÄ kartÄ ; be to, ieÅ¡kovo apsilankymo Lietuvoje tikslas nėra aiÅ¡kus, kitÄ dienÄ po įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos.

16. Atsakovės teigimu, eismo įvykis atitinka itin dažnai naudojamÄ sukčiavimo schemÄ draudimo byloje, kai tariamo kaltininko automobilis senas ir nedidelės vertės, todėl jo remonto kaÅ¡tai sukėlus eismo įvykį nėra reikÅ¡mingi, o tariamo nukentėjusiojo automobilis yra naujas, tačiau iÅ¡ ankstesnių eismo įvykių turintis pažeidimų, kuriuos ir siekiama nuslėpti bei bandoma priskirti ginčo eismo įvykiui. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas draudikui melagingai nurodė, jog jokių apgadinimų iki ginčo eismo įvykio automobilis Mitsubishi neturėjo, tačiau buvo nustatyta, kad minėtas automobilis ir anksčiau yra dalyvavęs eismo įvykiuose.

17. Taigi, atsakovės vertinimu, eismo įvykio aplinkybės nėra aiÅ¡kios, nors automobiliai ir kontaktavo tarpusavyje, bet eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė vairuotojai, todėl negalima nustatyti, jog bÅ«tent VW Golf vairuotojo neteisėti veiksmai lėmė įvykio kilimÄ ir yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsiradusia žala.

18. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IÅ¡ esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobÅ«džiu, t. y. priekinio kairio sparno pažeidimai, stiklo skilimas ir oro pagalvių suveikimas negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio (remiantis V. M. iÅ¡vada); be to, trečiojo asmens automobilio VW iÅ¡važiavimo trajektorija buvo nenatÅ«rali, nebuvo siekta iÅ¡vengti įvykio, o prieÅ¡ingai – jį sukelti.

Pažymėjo, kad ieškovas tik šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jo automobilis ir anksčiau buvo patekęs į eismo įvykį; patvirtino, jog po ginčo eismo įvykio remontavo savo automobilį, nors ieškinyje buvo nurodęs priešingai; taigi, atstovės vertinimu, ieškovo pozicija buvo nenuosekli. Anot atstovės, visų šių įvykių metu automobilio Mitsubishi apgadinimai buvo iš esmės tokie patys/arba panašūs. Teigė, kad nors turto vertintojas vertino visus apgadinimus, tačiau tai savaime nereiškia, jog visi apgadinimai buvo susiję su ginčo eismo įvykiu.

Nurodė, kad antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ bylos medžiaga buvo papildyta, papildomai paskirta ekspertizė, iÅ¡klausyti vairuotojai ir liudytojai, todėl nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai remtis Vilniaus apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ . Teigė, kad po ginčo eismo įvykio ieÅ¡kovo automobilis Rusijoje vėl pateko į eismo įvykį, patyrė iÅ¡ esmės tuos pačius apgadinimus (nors byloje nėra įrodymų, jog jis buvo remontuotas po ginčo įvykio), už kuriuos ieÅ¡kovas atitinkamai gavo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovui žala jau yra atlyginta, nes už tuos pačius apgadinimus ieÅ¡kovas negali gauti dviejų draudimo iÅ¡mokų.

Apibendrintai pažymėjo, kad neginčija paties kontakto tarp automobilių buvimo, tačiau ginčija įvykio ir nurodytų apgadinimų aplinkybes (įvykis nenatūralus, sukeltas tyčia). Atstovė papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo, nes ieškovas nėra pasirašęs kvituose dėl lėšų perdavimo advokatui, jas galimai sumokėjo kiti asmenys, todėl nėra pagrindo jų atlyginti ieškovui.

19. Trečiasis asmuo T. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. jis vairavo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), ir, sukdamas į kairę, į pagrindinį keliÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės artėjančio automobilio Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilį VW.

20. Teigia, kad iÅ¡ karto pripažino savo kaltę, todėl kartu su ieÅ¡kovu jie užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . AiÅ¡kina, kad jo automobilis VW Golf buvo apdraustas pas atsakovę, todėl atsakovė ir turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. praneÅ¡ime nurodytu teiginiu, kad Å¡is eismo įvykis dalyvių buvo suplanuotas; trečiasis asmuo iki eismo įvykio ieÅ¡kovo nebuvo matęs.

21. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad automobilis VW buvo jo pakaitinis, naudojamas ne pastoviai, o kai tik reikėdavo, atitinkamai dėl Å¡ios priežasties jis buvo draudžiamas taip pat nepastoviai, o mėnesiams kai buvo naudojamas. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 9 d. važinėjo siekiant įkrauti akumuliatorių; ketino iÅ¡važiuoti į pagrindinį keliÄ (duomenys neskelbtini), galvojo, jog spės iÅ¡važiuoti (nes nematė ieÅ¡kovo automobilio), tačiau nespėjo ir iÅ¡važiavo prieÅ¡ais ieÅ¡kovo vairuotÄ automobilį, dėl ko pastarasis atsitrenkė į VW Golf; jo greitis galėjo bÅ«ti iki 30 km/h.

Nurodė, kad po ginčo eismo įvykio vairuotojai patraukė automobilius į Å¡alikelę; VW Golf buvo nevažiuojantis, todėl trečiasis asmuo paskambino draugui, kad jį paimtų; jiems važiuojant atgal, pamatė lėtai važiuojantį ieÅ¡kovÄ ir pasiÅ«lė jam vietÄ , kur galėtų pastatyti savo automobilį (nes dėl apgadinimų jis beveik negalėjo važiuoti); vėliau trečiojo asmens draugas nuvežė ieÅ¡kovÄ Ä¯ jo vieÅ¡butį. PaaiÅ¡kino, kad anksčiau dirbo draudimo bendrovėje žalų ekspertu, todėl padėjo ieÅ¡kovui užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , praneÅ¡ti draudimo bendrovei apie įvykį; ieÅ¡kovo iki eismo įvykio nepažinojo.

22. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. vasaros pradžioje važiavo (duomenys neskelbtini) (deÅ¡ine puse); pamatė ketinantį į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiuoti (iÅ¡ aikÅ¡telės/privažiavimo prie garažų) automobilį Golf, kuris porÄ kartų truktelėjo ir galiausiai iÅ¡važiavo į keliÄ tiesiai prieÅ¡ automobilį Mitsubishi bei su juo susidÅ«rė; nurodė, jog tuo metu eismas nebuvo intensyvus. PaaiÅ¡kino, kad jis tada sustojo, priėjo prie eismo įvykio dalyvių ir paklausė ar jiems nereikia pagalbos; anot liudytojo, automobilio VW vairuotojas atrodė pasimetęs, tačiau iÅ¡ karto pripažino kaltę, automobilio Mitsubishi vairuotojas kalbėjo rusiÅ¡kai; liudytojas pabuvo apie 5 min., paliko ieÅ¡kovui savo tel. numerį ir iÅ¡važiavo.

Liudytojo teigimu, automobilio Mitsubishi greitis nebuvo labai didelis, apie 50-60 km/h; iki eismo įvykio iš toli nepastebėjo, jog šis automobilis būtų apgadintas; aiškino nepažinojęs eismo įvykio dalyvių iki šio įvykio.

23. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) atsakovės bendrovėje; jis ne administruoja žalos bylų, o jam perduodamos bylos, kai kyla abejonių dėl eismo įvykio imitavimo. AiÅ¡kino, kad 2019-2020 m. buvo apie 10 panaÅ¡ių eismo įvykių su transporto priemonėmis iÅ¡ Rusijos Federacijos; jam ginčo įvykis taip pat sukėlė įtarimų – eismo įvykis įvyko sekmadienį, vėlų vakarÄ , kai buvo mažas eismo intensyvumas, nuoÅ¡alioje vietoje, automobilis VW senas, Mitsubishi naujas, toje vietoje buvo ir daugiau panaÅ¡ių eismo įvykių, neaiÅ¡ki automobilio VW važiavimo kryptis/tikslas; be to, liudytojas sužinojo, jog automobilis Mitsubishi prieÅ¡ ginčo įvykį buvo daužtas, nors ieÅ¡kovas buvo tai nuslėpęs. Anot liudytojo, jis kontaktavo su eismo įvykio dalyviais, kurie nenurodė jokio eismo įvykio liudytojo, toks atsirado tik bylos nagrinėjimo metu; ieÅ¡kovas taip pat nenurodė kur gyveno Lietuvoje.

Teigė, kad iÅ¡ Rusijos draudimo bendrovių sužinojo, jog ir po ginčo eismo įvykio ieÅ¡kovo automobilis Mitsubishi vėl buvo patekęs į avarijÄ ir gavo draudimo iÅ¡mokÄ , nors apgadinimai iÅ¡ esmės buvo panaÅ¡Å«s; be to, kad ieÅ¡kovas iki tol dalyvavo apie 15 eismo įvykių.

24. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo įvairius tyrimus, be kita ko, susijusius su eismo įvykiais; palaikė byloje pateiktÄ jo iÅ¡vadÄ . Anot liudytojo, Å¡iuo atveju pagal preliminarius skaičiavimus ir modeliavimus, oro pagalvės negalėjo suveikti, nes buvo per mažas automobilio Mitsubishi greičio sumažėjimas – iki susidÅ«rimo minėtas automobilis važiavo apie 36 km/h greičiu, o po eismo įvykio – apie 31 km/h, t. y. greitis sumažėjo tik apie 5 km/h ir buvo nepakankamas oro pagalvių suveikimui.

Teigė, kad net jeigu oro pagalvės ir būtų suveikusios, priekinio stiklo įskilimai nebūdingi oro pagalvių suveikimui. Be to, pažymėjo, kad ant kairio sparno užfiksuoti tam tikri pažeidimai (ties sandūra su statramsčiu) negalėjo susidaryti eismo įvykio metu. Anot liudytojo, įtarimų sukėlė ir automobilio VW važiavimo trajektorija, kuri buvo neįprasta, galimai buvo siekta sukelti eismo įvykį.

25. Teismo ekspertas V. L. teismo posėdžio metu palaikė byloje pateikto ekspertizės akto iÅ¡vadas. Nurodė, kad automobilio Mitsubishi priekinis sparnas galėjo bÅ«ti pažeistas ginčo eismo įvykio metu – dėl susidÅ«rimo jis galėjo bÅ«ti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai; be to, automobilio VW galinio statramsčio apgadinimas taip pat galėjo bÅ«ti netiesioginė įvykio pasekmė; Å¡ie pažeidimai neprieÅ¡tarauja susidÅ«rimo pobÅ«džiui. PaaiÅ¡kino, kad žino ginčo eismo įvykio vietÄ , dažnai ten važinėja, nes gyvena netoli; aiÅ¡kino, kad aikÅ¡telėje, iÅ¡ kurios iÅ¡važinėjo automobilis VW, nėra vienos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip važiuoti/iÅ¡važiuoti; taigi, anot eksperto, minėto automobilio trajektorija nebuvo neįprasta; nurodė, jog matomumas įvykio vietoje nėra geras.

Pažymėjo, kad automobilio VW greitis galėjo būti apie 21,40 km/h; šiuo atveju nėra galimybės nustatyti tikslaus automobilio Mitsubishi greičio, bet jis neturėjo būti didelis (bet didesnis nei automobilio VW), tikėtina neviršijo leistino greičio. Taip pat nurodė, kad iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių skilo Mitsubishi priekinis stiklas, tačiau tai galėjo įvykti dėl suveikusių oro pagalvių; ekspertai nenustatinėjo ar oro pagalvės suveikė ginčo įvykio metu.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės 26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), aktualiu laikotarpiu priklausė ieškovui A. M., o automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) – trečiajam asmeniui T. K..

27. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 9 d. 20.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo A. M. vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero Sport, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo T. K.; eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje trečiasis asmuo pripažino savo kaltę dėl įvykio. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB ,,Gjensidige“ (byloje pateikti draudimo liudijimai patvirtina, kad automobilis VW buvo draustas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 22 d.; vėliau nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 22 d.).

28. Nustatyta, kad atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovai 2019 m. birželio 10 d. apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovo automobilį Mitsubishi ir surašė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros-defektų aktÄ , užfiksuoti odometro duomenys – 12334 km.

29. IeÅ¡kovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į UAB „Resbalta“ dėl savo transporto priemonės transportavimo, už Å¡iÄ paslaugÄ sumokėjo 45 Eur; tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Autorigeka“, kuri atliko rato balansavimÄ , važiuoklės, suvedimo patikrÄ ; ieÅ¡kovas už Å¡iÄ paslaugÄ sumokėjo 50 Eur. Be to, ieÅ¡kovas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į turto vertintojÄ E. L., kuris tÄ dienÄ apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovo automobilį ir 2019 m. lapkričio 4 d. surašė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. L190615, kurioje nurodė, jog automobilio Mitsubishi rinkos vertė iki apgadinimo sudarė 32 870 Eur (su PVM); transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimÄ , sudaro 11 651,58 Eur (be PVM; arba 14 098,41 Eur su PVM); už šį vertinimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 170 Eur.

30. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos; tuo pagrindu buvo pradėtas žalos Nr. CLT1905988 administravimas, tačiau kilus įtarimui, jog Å¡is eismo įvykis galėjo bÅ«ti inscenizuotas, atsakovė kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su praÅ¡ymu atlikti ekspertinį vertinimÄ .

31. Ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 9 d. eksperto iÅ¡vadoje Nr. MV 2019-47 nurodė, kad automobilių Mitsubishi ir VW sugadinimai tarpusavyje yra suderinami tik sÄ lyginai – tam tikri automobilių apgadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidÅ«rimo, kai apie 36 km/h greičiu judėjęs automobilis Mitsubishi priekio kaire puse slystamai kontaktavo su stovėjusio, arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio VW deÅ¡iniu Å¡onu; buvusiu susidÅ«rimu negalima pagrįsti frontalinio smÅ«gio oro pagalvių ir priekinių diržų įtempiklių suveikimo automobilyje Mitsubishi, taip pat Å¡io automobilio priekinio kairio sparno pažeidimo, ties sandÅ«ra su priekiniu kairiu statramsčiu;

– dėl susidūrimo su automobiliu Mitsubishi negalėjo susidaryti automobilio VW užpakalinio dešinio statramsčio deformacija; – be to, konstatavo, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2019 m. birželio 9 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų, nes tam tikri esminiai abiejų automobilių pažeidimai negalėjo susidaryti dėl jų susidūrimo, taip pat rekonstruota automobilio VW padėtis susidūrimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama su automobilio VW judėjimo trajektorija įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

32. Nustatyta, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. S04-866949, vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vada, priėmė sprendimÄ 2019 m. birželio 9 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes ieÅ¡kovas pateikė klaidinančiÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iÅ¡ anksto susitarus; Å¡iÄ pozicijÄ patvirtino ir 2020 m. balandžio 27 d. raÅ¡tu.

33. Byloje ieÅ¡kovas pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Ekspert Avto“ 2020 m. liepos 29 d. parengtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad automobilio Mitsubishi apgadinimai atitinka ginčo eismo įvykio (tikėtina, per klaidÄ nurodyta 2019 m. rugsėjo 6 d. data, o ne 2019 m. birželio 9 d.), kuriame dalyvavo automobilis VW, aplinkybes.

34. Ä® bylÄ taip pat pateiktas Mitsubishi oficialaus atstovo N. N. 2019 m. spalio 4 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai odometro duomenys buvo 12329,4 km.

35. Nustatyta, kad trečiasis asmuo T. K. automobilį VW pardavė 2019 m. birželio 10 d.; pardavimas užregistruotas 2019 m. birželio 11 d.; ieškovas automobilį Mitsubishi pardavė 2019 m. gruodžio 28 d.

36. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto iÅ¡laidų detalių apraÅ¡ymÄ ir pinigų kvitÄ dėl apmokėjimo už automobilio remontÄ .

37. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akte (byloje 2021 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrus trasologinę – eismo įvykio ekspertizę) nurodyta, kad: – tikėtina, kad Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Mitsubishi susidÅ«rė su automobiliu VW; – tikėtina, kad automobilio Mitsubishi priekinės dalies kairiojo kraÅ¡to apgadinimai buvo padaryti atsitrenkus į automobilio VW deÅ¡inį Å¡onÄ ;

– automobilio Mitsubishi sugadinimai, t. y. sulaužytas priekinio bamperio plastikinės apdailos kairys kraštas viršutinėje dalyje, padarant horizontalius nubraižymus ir antsluoksninius tamsiai mėlynos spalvos pėdsakus, sulaužytos priekinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo krašto apdailos dalys apatinėje dalyje, nulaužtas posparnio tvirtinimas priekinėje dalyje, apibrozdintas priekinio kairio rato ratlankis, priekinio kairiojo rato traukės rutulinio šarnyro ir stebulės svirties deformacija, tikėtina buvo padaryti susidūrimo su automobiliu VW metu;

– nustatyti, ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo iÅ¡orinių sugadinimų požymių, pagal pateiktus duomenis, negalima. Nustatyti kada ir dėl kokios priežasties suskilinėjo automobilio Mitsubishi priekinis stiklas deÅ¡inėje pusėje ties viduriu, negalima; – nustatyti, ar prieÅ¡ deklaruotÄ eismo įvykį buvo automobilio VW deÅ¡iniojo Å¡ono iÅ¡orinių apgadinimų požymių pagal pateiktus duomenis, negalima; – medžiagoje nurodomos aplinkybės apie tai, kad automobilių Mitsubishi ir VW susidÅ«rimas įvyko dėl to, jog automobilio VW vairuotojui iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos įvažiavus kairiu posÅ«kiu į (duomenys neskelbtini), užtvėrė keliÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam automobiliui Mitsubishi, techniniu požiÅ«riu neprieÅ¡tarauja nustatytam susidÅ«rimo mechanizmui;

– nustatyta automobilio VW judėjimo trajektorija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato teritorijos iki padėties (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje, kurioje, tikėtina, esant Å¡iam automobiliui į jo deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė automobilis Mitsubishi, eismo įvykio vietoje esamomis kelio sÄ lygomis techniniu požiÅ«riu buvo priimtina. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos (bei kitų susijusių sumų) priteisimo 38.

Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita – pareigÄ juos (jÄ ) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymÄ yra atsakingas jÄ padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiÅ¡kia, kad jis pats turės žalÄ atlyginti. Ä®statymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rÅ«Å¡ių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuriÄ turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalis).

39. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

40. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DÄ®) 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (DÄ® 2 straipsnio 33 dalis).

41. TPVCAPDÄ® draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDÄ® atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDÄ® prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis, anot atsakovės, įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, galimai iÅ¡ anksto susitarus.

43. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos iÅ¡imtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo iÅ¡mokos ar reikalauti jÄ grÄ Å¾inti, yra aiÅ¡kiai apibrėžtos ir apima du atvejus:

1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis);

2) jei atsakingas už žalos padarymÄ asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai (TPVCAPDÄ® 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo iÅ¡mokos dydis taip pat gali bÅ«ti atitinkamais atvejais mažinamas.

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

45. Byloje nustatyta ir iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jo metu buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų, dėl to eismo įvykio aplinkybes ieškovas ir trečiasis asmuo fiksavo eismo įvykio deklaracijoje. Tokia supaprastinta eismo įvykio įforminimo tvarka yra leidžiama įstatymo (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti Å¡alių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Joje eismo įvykio dalyviai turi kiek įmanoma tiksliau nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir pasiraÅ¡yti.

46. Nagrinėjamu atveju atsakovei abejonių iÅ¡kilo dėl eismo įvykio aplinkybių – draudikė (atsakovė), remdamasi savo pasitelkto eksperto iÅ¡vadomis, teigia, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad vairuotojai pateikė klaidingÄ informacijÄ apie ginčo eismo įvykį, o pats įvykis, tikėtina, įvyko iÅ¡ anksto susitarus. Pažymėtina, kad atsakovė informacijos klaidingumÄ iÅ¡ esmės sieja su tuo, jog ieÅ¡kovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobÅ«džiu, t. y. priekinio kairio sparno pažeidimai, stiklo skilimas ir oro pagalvių suveikimas negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio; be to, kad rekonstruota VW Golf padėtis susidÅ«rimo su automobiliu Mitsubishi metu nesuderinama (nenatÅ«rali) su automobilio VW judėjimo trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

47. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).

Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko/tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo inscenizuotas ir pan. (DĮ 98 straipsnio 7 dalis);

Å¡ios įrodinėjimo pareigos atsakovė neginčijo ir pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (DÄ® 98 straipsnio 3 dalis).

48. Be to, tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuoÅ¡alioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sÄ lygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.

49. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pozicijÄ dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, kaip minėta, iÅ¡ esmės grindė savo pasitelkto eksperto (UAB „(duomenys neskelbtini“ eksperto V. M.) iÅ¡vada. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, iÅ¡vada, kuriÄ pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias.

Jeigu ekspertinio pobÅ«džio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį – raÅ¡ytinį įrodymÄ , nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.

50. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡io sprendimo 38-48 punktuose nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti ginčo eismo įvykį draudžiamuoju.

51. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek jos pasitelktas ekspertas, tiek ieÅ¡kovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertai pripažino, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jame buvo apgadintos ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Atsakovė savo nesutikimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ sieja su tuo, kad ieÅ¡kovo automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobÅ«džiu; be to, kad automobilio VW trajektorija, įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), buvo nenatÅ«rali.

52. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

53. Visų pirma, pažymėtina, kad tiek teismo ekspertai, tiek liudytojas R. V. iÅ¡ esmės patvirtino, jog Å¡iuo atveju aikÅ¡telėje, iÅ¡ kurios iÅ¡važinėjo automobilis VW, nėra vienos/įprastos/nustatytos važiavimo trajektorijos, nes ten kelias (pati aikÅ¡telė) yra duobėtas, todėl kiekvienas vairuotojas pasirenka pats kaip iÅ¡važiuoti į pagrindinę gatvę ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgdamas į kelio nelygumus, metų laikÄ , kelio bÅ«klę ir pan. Viena vertus, atsakovė nurodė ir teismo ekspertas teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies pripažino, kad ekspertizės akte užfiksuotos transporto priemonių padėtys gal ir nevisai atitiko jų faktines padėtis po eismo įvykio, galimai egzistuoja tam tikra paklaida; kita vertus, teismo vertinimu, kÄ patvirtino ir teismo ekspertas, jeigu transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo kiek deÅ¡iniau, nei nurodyta/modeliuota teismo ekspertizės akte, Å¡i aplinkybė nepaneigia iÅ¡vados dėl automobilio VW įprastos važiavimo trajektorijos.

54. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertai iš esmės patvirtino, kad ieškovo vairuoto automobilio Mitsubishi apgadinimai – priekinės dalies kairiojo krašto, buvo padaryti būtent ginčo eismo įvykio metu, susidūrus su trečiojo asmens automobiliu VW.

55. IÅ¡ esmės visi ekspertai (tiek V. M., tiek ieÅ¡kovo pasitelktas ekspertas, tiek teismo ekspertas) patvirtino, kad automobilio Mitsubishi priekinis kairys sparnas galėjo bÅ«ti pažeistas ginčo eismo įvykio metu; jeigu ne tiesiogiai – tai netiesioginio kontakto metu, dėl susidÅ«rimo jis galėjo bÅ«ti pastumtas atgal ir dėl to atsirasti tam tikri pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylÄ ieÅ¡kovas pateikė nuotraukas, anot ieÅ¡kovo, darytas jo vizito Vilniuje (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki eismo įvykio) metu (atsakovė iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės ir neginčijo), iÅ¡ kurių, nors ir nevisai detaliai, bet matoma, kad automobilio Mitsubishi kairys priekinis sparnas nebuvo pažeistas, t. y. nesimato aiÅ¡kių, stipresnių pažeidimų.

Å iuo atveju V. M. savo iÅ¡vadoje ir teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad automobilio Mitsubishi kairio priekinio sparno pažeidimai (tam tikri nubraižymai, įbrėžimai), ties sandÅ«ra su kairiu statramsčiu, negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio; teismo ekspertai akte taip pat nurodė, jog negalima nustatyti ar buvo kitų smulkių automobilio Mitsubishi kėbulo iÅ¡orinių sugadinimų požymių (nors ir konstatavo kairiojo posparnio apgadinimus). Kita vertus, teismas pažymi, kad jeigu tam tikri nubraižymai/įbrėžimai ant priekinio kairio sparno buvo jau iki ginčo įvykio, tai nepaneigia iÅ¡vados, kad Å¡is sparnas eismo įvykio metu buvo pažeistas (nors ir netiesioginio kontakto metu) ir vis tiek turėtų bÅ«ti keičiamas (kÄ ir nurodė bei apskaičiavo turto vertintojas E. L.); be to, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovas, Å¡i aplinkybė nepaneigia paties įvykio fakto.

56. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės (ir V. M.) argumentais, kad ginčo eismo įvykio metu negalėjo suveikti automobilio Mitsubishi oro pagalvės. Kaip minėta, į bylÄ pateiktas Mitsubishi oficialaus atstovo N. N. 2019 m. spalio 4 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad automobilio Mitsubishi oro pagalvės ir diržo įtempikliai suveikė, kai automobilio odometro duomenys buvo 12329,4 km; tuo tarpu 2019 m. birželio 10 d. atsakovės atstovams apžiÅ«rint automobilį buvo užfiksuoti 12334 km odometro duomenys, t. y. oro pagalvės buvo suveikusios prieÅ¡ mažiau nei 5 km.

Kaip nurodė ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu (ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų), ieÅ¡kovas po ginčo eismo įvykio dar bandė važiuoti, norėjo grįžti į miestÄ , tačiau dėl apgadinimų galiausiai pastatė automobilį (nenuvažiavęs iki miesto) ir kitÄ dienÄ jau jį transportavo. Taigi, teismo vertinimu, nurodyti odometro duomenų neatitikimai galėjo atsirasti bÅ«tent dėl to, t. y. odometro duomenys, po suveikusių oro pagalvių, padidėti nurodytais beveik 5 km (ieÅ¡kovui dar bandant važiuoti) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nors V. M. iÅ¡vadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal preliminarius skaičiavimus ir modeliavimus oro pagalvės negalėjo suveikti, nes buvo per mažas automobilio Mitsubishi greičio sumažėjimas – iki susidÅ«rimo minėtas automobilis važiavo apie 36 km/h greičiu, o po eismo įvykio – apie 31 km/h, t. y. greitis sumažėjo tik apie 5 km/h ir buvo nepakankamas oro pagalvių suveikimui, tačiau teismas pažymi, kad nurodyti skaičiavimai yra preliminarÅ«s, be to, nevertinant konkretaus automobilio Mitsubishi Pajero Sport modelio gamintojo duomenų dėl saugos pagalvių suveikimo (kÄ patvirtinto ir pats V.

M.).

57. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilių judėjimo greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir susidÅ«rimo metu nebuvo tinkamai iÅ¡matuotas (o tik spėjamas). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo iÅ¡matuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl Å¡ios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi bÅ«ti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikÅ¡mė – ar dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės nesutampa.

Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali bÅ«ti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Faktinį klydimÄ dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

58. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog eismo įvykio metu suveikė automobilio oro pagalvės, labiausiai tikėtina, jog dėl jų suveikimo skilo ir priekinis automobilio stiklas; Å¡iÄ prielaidÄ teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino tiek V. M., tiek teismo ekspertas, t. y. kad stiklas galėjo skilti dėl iÅ¡Å¡ovusių/suveikusių oro pagalvių.

59. Teismas vėlgi atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktose nuotraukose, darytose iki eismo įvykio, nesimato suveikusių oro pagalvių ir skilusio priekinio stiklo; be to, liudytojas R. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nepastebėjo, jog iki eismo įvykio automobilis Mitsubishi bÅ«tų pažeistas. Be to, kaip jau buvo nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1127-803/2021, ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto iÅ¡laidų detalių apraÅ¡ymÄ ir pinigų kvitÄ dėl apmokėjimo už automobilio remontÄ ; automobilio Mitsubishi fotonuotraukos po 2018 m. eismo įvykio, palyginus su 2019 m. vasario 19 d. automobilio remonto iÅ¡laidų grafose nurodytais darbais, sudaro prielaidÄ manyti, kad automobilis buvo remontuotas po 2018 m. eismo įvykio;

Å¡ias aplinkybes, kaip minėta, patvirtina ir nuotraukos, darytos Vilniuje prieÅ¡ eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ieÅ¡kovo atsakymas į 18 anketos klausimÄ â€“ dėl automobilio bÅ«klės iki eismo įvykio, buvusių avarijų, yra susijęs su siekiu klaidinti draudikÄ , ar vengimu pateikti informacijÄ ; pažymėta, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie eismo įvykius 2019 m. liepos 29 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., dokumentÄ apie 2019 m. vasario 19 d. užsakytÄ automobilio remontÄ po 2018 m. rugpjūčio 28 d.

įvykio ir užmokestį už jį.

60. Teismas vertina, kad vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio deklaracijoje buvo neužpildyta 5 grafa dėl liudytojų, neatima teisės teismo procese remtis liudytojų parodymais, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, kurios turi poveikį draudžiamojo fakto nustatymui arba spręsti, jog vairuotojai pateikė klaidingÄ informacijÄ draudikei. Be to, tai, kad trečiasis asmuo pardavė VW Golf sekančiÄ dienÄ po įvykio (2019 m. birželio 10 d.) nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas negali kontroliuoti trečiojo asmens nuosavybės valdymo teisės (CK 4.37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta, kad kitas eismo įvykio dalyvis – trečiasis asmuo, bÅ«tų gavęs kokiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io įvykio, prieÅ¡ingai, jo automobilis buvo nevažiuojantis ir jo patirtos žalos niekas nekompensavo/nekompensuos.

61. IÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, be kita ko, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko miesto gatvėje (nors ir nuoÅ¡aliau nuo pagrindinių miesto gatvių), vakare, bet dar Å¡viesiu paros metu (vasarÄ ); byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryÅ¡iais susiję, pažįstami asmenys (atsakovė Å¡ios aplinkybės nepaneigė), kad trečiasis asmuo atsakomybę už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesÄ ; be to, teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens parodymus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklÅ«s) apie ginčo eismo įvykį, tiksliÄ jo vietÄ , mechanizmÄ , priežastis (trečiajam asmeniui iÅ¡važiavus į pagrindinį keliÄ ir nepraleidus ieÅ¡kovo automobilio) vertina, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko bÅ«tent ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių/įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl tam tikrų abejonių egzistavimo, tačiau jų niekaip nesusiedama/nepagrįsdama su įvykio imitavimu; be to, atsakovė patvirtino, jog nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo ir pan.

62. Teismo vertinimu, vien tai, kad ginčo eismo įvykio aplinkybės buvo panaÅ¡ios į kitus abejotinus/imituotus eismo įvykius, t. y. kad viena transporto priemonė buvo nauja (anksčiau daužta), o kita (kaltininkė) – sena, jog nukentėjęs asmuo yra užsienietis (Rusijos Federacijos pilietis), kad toje vietoje anksčiau irgi bÅ«ta panaÅ¡ių įvykių, savaime nesudaro pagrindo paneigti Å¡io ginčo eismo įvykio įvykimÄ , vairuotojų nurodytas aplinkybes ir atitinkamai konstatuoti jo imitavimÄ .

63. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad po ginčo eismo įvykio ieÅ¡kovo automobilis Rusijoje vėl pateko į eismo įvykį; anot atsakovės, automobilis patyrė iÅ¡ esmės tuos pačius apgadinimus (kaip ir ginčo įvykio metu); atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog jis buvo remontuotas po ginčo įvykio, tačiau ieÅ¡kovas atitinkamai gavo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovui žala jau yra atlyginta, nes už tuos pačius apgadinimus ieÅ¡kovas negali gauti dviejų draudimo iÅ¡mokų.

64. Viena vertus, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovas neturi teisės gauti dviejų draudimo išmokų dėl to paties eismo įvykio ir/ar dėl tų pačių apgadinimų. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos už jį išmokėjimo, todėl šiuo atveju kiti eismo įvykiai ir jų metu padaryti/nepadaryti automobilio Mitsubishi apgadinimai, įvykę jau po ginčo įvykio, nėra šios bylos dalykas ir neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui; atitinkamai šioje byloje nesprendžiama ar ginčo eismo įvykio ir 2019 m. liepos 29 d.

įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti tie patys apgadinimai, ar ieškovas remontavo automobilį po ginčo eismo įvykio, ar pagrįstai jam buvo išmokėta draudimo išmoka už 2019 m. liepos 29 d. eismo įvykį (šios aplinkybės turėjo/turi būti vertinamos sprendžiant būtent dėl 2019 m. liepos 29 d., o ne ginčo eismo įvykio).

65. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis). Teismas, įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovo automobiliui padarytÄ Å¾alÄ â€“ 11 651,58 Eur, papildomai patirtus nuostolius dėl transporto priemonės transportavimo, dalinio remonto, vertinimo, diagnostikos – 465,93 Eur (45 Eur + 50 Eur + 170 Eur + 24,13 Eur + 176,80 Eur) (Å¡ių sumų atsakovė ir neginčijo), sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti dydžio draudimo iÅ¡moka ir nurodyti nuostoliai atitinka TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 11 651,58 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka ir 465,93 Eur nuostoliai (CK 6.249, 6.987 straipsniai;

TPVCAPDÄ® 16, 19 straipsniai). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 66. Tenkinant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 12 117,51 Eur (11 651,58 Eur + 465,93 Eur) sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

67. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

69. IeÅ¡kovas patyrė byloje 2 375,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 555 Eur (277 Eur už ieÅ¡kinį ir 278 Eur už apeliacinį skundÄ ) žyminis mokestis, 1 250 Eur (1 000 Eur + 250 Eur) iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, 297,54 Eur (59,04 Eur + 150,50 Eur + 88 Eur) vertimo iÅ¡laidos (kurios laikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, o ne ieÅ¡kovo nuostoliais) ir 272,98 Eur (545,95 Eur / 2) ekspertizės iÅ¡laidos.

70. Atsakovė patyrė byloje 711,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 136,31 Eur (27,41 Eur + 108,90 Eur) vertimo iÅ¡laidos, 302,50 Eur (181,50 Eur + 121 Eur) iÅ¡laidos už liudytojo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir 272,98 Eur (545,95 Eur / 2) ekspertizės iÅ¡laidos.

71. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

72. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 375,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

73. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų patyrimo, nes ieškovas nėra pasirašęs kvituose dėl lėšų perdavimo advokatui (jas galimai sumokėjo kiti asmenys), atitinkamai jos neturėtų būti priteisiamos, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

74. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad advokatų kontoros iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvienÄ iÅ¡ advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ) bei patvirtinimas apie suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimÄ , yra tinkamas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

Taigi, nurodytas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys:

1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris;

3) sumos (atskirai) už kiekvienÄ iÅ¡ advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovas ir nėra pasirašęs pinigų priėmimo kvituose (iÅ¡ esmės dėl objektyvių priežasčių – nereziduojant Lietuvoje), advokato patvirtinimas apie faktiÅ¡kai gautas lėšas laikytinas pakankamu įrodymu, jog ieÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas faktiÅ¡kai patyrė.

75. IeÅ¡kovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 700 Eur (po 350 Eur) dydžio užstatÄ ekspertizės atlikimui; nurodyta ekspertizė kainavo 545,95 Eur, t. y. ekspertizė kainavo mažiau, nei buvo Å¡alių sumokėtas užstatas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ ; nurodytas užstato likutis (154,05 Eur) iki Å¡iol yra teismo depozite. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis grÄ Å¾intina 154,05 Eur permokėta suma už ekspertizės atlikimÄ , t. y. kiekvienam po 77,02 (77,03) Eur.

76. Byloje iš viso patirta 30,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo T. K., tenkinti. Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, ieškovui A.

M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 11 651,58 Eur (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 ct) draudimo iÅ¡mokos, 465,93 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 93 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 117,51 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 375,52 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, valstybei 30,15 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 15 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grÄ Å¾inti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos ieÅ¡kovui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), 77,02 Eur (septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 2 ct) permokėtÄ užstatÄ už ekspertizę, sumokėtÄ Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36, lėšas grÄ Å¾inant į Alfredo Sokolovskio sÄ skaitÄ (iÅ¡ kurios buvo atliktas mokėjimas). Pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grÄ Å¾inti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 77,03 Eur (septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 3 ct) permokėtÄ užstatÄ už ekspertizę, sumokėtÄ atsakovės 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 572319.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič