A-444-2381-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-2381/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01935-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Gutauskui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Mindaugui Joteikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) skunde ir patikslintame skunde teismo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“ paduoti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti pareiškėjui žemės sklypus: 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone ir 10.9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų rajone (toliau – ir Žemės sklypai).

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės merą bei Biržų rajono žemėtvarkos skyrių, kad jis nuo 2000 m. nuomojasi 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone ir 10,9 ha žemės sklypą, esantį Degėsių kaime, Biržų rajone (toliau – ir Žemės sklypai). Taip pat nurodė, kad už minėtų Žemės sklypų naudojimą yra mokamas žemės nuomos mokestis, Žemės sklypai naudojami pagal paskirtį, tai, kad jis 2008 m. kovo 3 d. pateikė Biržų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl Žemės sklypų įsigijimo, nes jis Žemės sklypus nuomojasi daugiau nei vienerius metus ir tikėjosi pasinaudoti įstatymų deklaruojama pirmumo teise įsigyti nuomojamus Žemės sklypus. 2011 m. gegužės mėn. sužinojo, kad jo nuomojami Žemės sklypai yra naujai matuojami ir ruošiamasi juos parduoti G.

S.. Jis 2011 m. gegužės 4 d. raštu prašė Biržų rajono žemėtvarkos skyrių nurodyti, kokioje stadijoje yra jo prašymas dėl Žemės sklypų įsigijimo, ir prašė nutraukti Žemės sklypų pardavimą G. S. bei sudaryti galimybę jam realizuoti pirmumo teisę įsigyjant Žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Biržų žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 21SS-( 14.21.45)-4 nenurodė jokio konkretaus atsakymo į pareiškėjo 2011 m. gegužės 4 d. rašte nurodytus prašymus.

Rašte nurodyta, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, prašyme nurodyti sklypai NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Ž21-174 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, projekte nebuvo suprojektuoti dėl šiame rašte nurodytų priežasčių. Iš rašto turinio akivaizdu, kad jokio konkretaus atsakymo į jo 2011 m. gegužės 4 d. raštą jame nėra. Minėtame rašte yra nurodomi tik teisės aktai bei jų normos, kurių pagrindu rengiami ir tvirtinami žemės reformos žemėtvarkos projektai, bei kurių pagrindu yra paruoštas Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris buvo patvirtintas NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. Ž21-174 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“. Jokios kitos informacijos, kurią prašė pateikti 2011 m. gegužės 4 d. rašte, nėra.

Dėl minėto NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus sprendimo 2011 m. birželio 22 d. buvo pateiktas skundas NŽT, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21SS-( 14.21.45)-4; 2) informuoti kokioje nagrinėjimo stadijoje yra jo 2008 m. kovo 3 d. prašymas dėl Žemės sklypų įsigijimo ir kokie priimtini su šiuo prašymu susiję sprendimai; 3) nutraukti visus su Žemės sklypų pardavimų trečiajam asmeniui susijusius darbus, taip pat pateikti informaciją ir sprendimus susijusius su paruošiamaisiais darbais; 4) sudaryti galimybę realizuoti pirmumo teisę įsigyjant Žemės sklypus ir parduoti Žemės sklypus pareiškėjui. NŽT direktorius 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-92 jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu. NŽT ginčijamame sprendime aiškiai išdėstė Žemės reformos teisės akto nuostatas, kurios numato eilės tvarką, pagal kurią, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Atitinkamai konstatuoja ir pripažįsta pareiškėjo pirmumo teisę rinktis pageidaujamus pirkti Žemės sklypus, nurodydama, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti ir ginčo sklypus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, kadangi 2008 m. kovo 6 d. prašymas (registracijos Nr. S2-105) ir buvo įrašytas į Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. Z-1262 patvirtintą ir Asmenų, kuriems Projekte bus projektuojami žemės sklypai, sąrašą, 12 eiliškumo grupėje. G. S. žemės sklypai buvo projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 14 eiliškumo grupę, t. y. D. L. turėjo pirmumo teisę rinktis pageidaujamus pirkti sklypus. Tačiau, nepaisant to, jog atsakovas pripažino jo pirmumo teisę prieš G. S. rinktis ir įsigyti Žemės sklypus, galimybės realizuoti priklausančią pirmumo teisę nesudarė. Priešingai, nurodė, kad jo skundas yra nepagrįstas.

Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 27 straipsniu klausimai dėl žemės sklypų suformavimo pagal pateiktus prašymus sprendžiami rengiant Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o priimti sprendiniai buvo teikiami viešam visuomenės svarstymui, apie tai paskelbiant 2010 m. rugpjūčio 19 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“. Taigi, visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažindinti su parengto projekto sprendiniais ir pateikti savo pastabas bei pretenzijas. Pažymėjo, kad NŽT Biržų žemėtvarkos skyriui buvo žinoma apie jo prašymą įsigyti Žemės sklypus. Tokiu būdu jis buvo išreiškęs aiškią savo valią ir suinteresuotumą nusipirkti minėtus Žemės sklypus.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus, atsakovas turėjo tinkamai informuoti pareiškėją apie parengto projekto sprendinius. Atsakovas nepagrįstai mano, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ pasirodęs vienkartinis skelbimas apie parengto projekto sprendinius ir apie galimybę pateikti savo pastabas bei pretenzijas atitiko tinkamo informavimo principą. Formalus savo pareigų atlikimas neužtikrina pareigūnų, kaip viešojo administravimo subjektų, pareigų tinkamo atlikimo. Vien tik formalios teisės suteikimas, kurios įgyvendinimas apsunkinamas informacijos pateikimo forma ir informacijos trūkumu, negali būti laikomas tinkamu būdu užtikrinti teisės aktų ir teisės normų reikalavimus bei asmens teisių įgyvendinimą.

Pažymėjo, kad prašymas įsigyti Žemės sklypus buvo pareikštas 2008 m. kovo 3 d., tačiau NŽT Biržų žemėtvarkos skyrius nė karto neinformavo pareiškėjo, kad yra kokių nors kliūčių šiam prašymui visiškai patenkinti. Jis taip pat nebuvo informuotas, kad jo prašymas yra tenkintinas ar netenkintinas. Remdamasis VAĮ 31 straipsniu, 20 straipsnio 1 dalies 8 punktu pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie administracinės procedūros nei pradėjimą, nei pabaigimą. Tuo labiau, nėra gavęs jokio administracinės procedūros sprendimo.

Vadovaujantis ankščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, jis nebuvo tinkamai informuotas apie atitinkamo sprendimo priėmimą, tuo pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad pareiškėjas neteikė pretenzijų dėl to, kad tvirtinamas numatomas parduoti žemės sklypas (63,96 ha) yra mažesnio ploto, negu nurodyta 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 17 d. prašymuose (92,32 ha, kad pareiškėją tenkino pasirinkti bendro 63,96 ha ploto žemės sklypai, jis neketino įsigyti didesnio žemės ploto ir tai patvirtina, kad administracinė procedūra pagal pateiktus prašymus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra baigta.

Pažymėjo, kad šis atsakovo teiginys prieštarauja kitam paties atsakovo nurodytam teiginiui, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu asmenys renkasi žemės sklypus laisvame žemės fonde neviršydami prašymuose nurodyto pageidaujamo įsigyti žemės ploto, o savo pasirinkimą suderina pasirašydami asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, žiniaraščiuose, todėl prašymuose nurodytas pageidaujamas įsigyti žemės plotas skiriasi nuo pasirinkto patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovas konstatavo, jog prašomų įsigyti žemės sklypų plotai gali nesutapti nuo pasirinktų žemės sklypų plotų patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Tačiau atsakovas, negavęs jokio jo teigiamo/neigiamo atsakymo, vienašališkai nusprendė, neva pareiškėjas nenori įsigyti didesnio žemės sklypo ploto. Faktas, kad minėtuose jo prašymuose buvo nurodytas didesnis norimas įsigyti žemės plotas, nei numatyti 63,96 ha žemės sklypai, patvirtina aplinkybę, kad jis pageidavo įsigyti didesnį žemės sklypą. Pareiškėjui neaišku, kuo remiantis atsakovas padarė išvadą, kad dėl NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Z21-174 patvirtinto Juostaviečių kadastro vietovės projekto sprendinių kreipėsi 2011 m. gegužės 4 d., todėl daro išvadą, kad pareiškėjas Projekto rengimo laikotarpiu neturėjo ketinimų pirkti iš valstybės ginčo sklypų (projektiniai Nr. 174-1 ir Nr. 174-8).

Pareiškėjas dėl netinkamų atsakovo veiksmų nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie administracinės procedūros baigimą. Jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokias nors savo pastabas/pretenzijas/sutikimus/nesutikimus. Jis į NŽT Biržų žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2011 gegužės 4 d., nes tik tuomet sužinojo apie atliekamus nuomojamų Žemės sklypų matavimus ir ruošimąsi juos parduoti kitam asmeniui – G. S.. Akivaizdu, kad jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad negalės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti nuomojamus žemės sklypus, kurią numato įstatymai.

Todėl formalus atsakovo aplinkybių vertinimas, esą pareiškėjas Projekto rengimo laikotarpiu neturėjo ketinimų pirkti iš valstybės ginčo sklypų, nesiderina su VAĮ 3 straipsnyje nustatytais principais. Pažymėjo ir tai, kad jis pateikė prašymą bei visus kitus reikalingus dokumentus, siekiant įsigyti nuomojamus Žemės sklypus, kuriuos nuomojasi ir juos naudoja pagal paskirtį nuo 2000 metų. Kiekvienais metais su juo yra pratęsiamos valstybinės žemės nuomos sutartys dėl Žemės sklypų nuomos. Jo prašymas buvo priimtas. Jokio sprendimo, kad jis netinkamas, anuliuotas nėra.

Atsakovas ginčijamame sprendime yra pripažinęs jo pirmumo teisę įsigyti nuomojamus Žemės sklypus. Nėra jokio jo atsisakymo nuo pateikto prašymo. Todėl prašymas turėjo būti tenkinamas ir Žemės sklypai turėjo būti parduoti būtent pareiškėjui. Ginčijame sprendime nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kodėl jo prašymas nebuvo tenkintas, kodėl nebuvo laikytasi teisės aktų nuostatų deklaruojamo eiliškumo įsigyjant valstybinę žemę ir Žemės sklypai parduoti G. S.. Ginčijamame sprendime taip pat nėra jokių argumentų, kodėl jis nebuvo informuotas apie jo prašymo nagrinėjimą ir/ar išnagrinėjimą VAĮ nustatyta tvarka.

Taip pat nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. skunde, adresuotame NŽT direktoriui, yra aiškiai suformuluotas jo prašymas sudaryti galimybę realizuoti pirmumo teisę įsigyjant žemės sklypus (3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone, ir 10,9 ha žemės sklypą, esantį Degėsių kaime, Biržų rajone) ir parduoti jam šiuos žemės sklypus. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, jis turėjo teisę savo skunde nurodyti prašymą – parduoti jam ginčo žemės sklypus, kurie priklauso valstybei. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime būtent atsakovas, t. y. NŽT konstatavo, jog pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti ir įsigyti ginčo sklypus pagal 12 eiliškumo grupę. Taip pat nurodė, kad G. S. ginčo žemės sklypai priklausė pagal 14 eiliškumo grupę. Būtent atsakovas pripažino, kad jis turėjo pirmenybės teisę rinktis ginčo žemės sklypus. Pripažinęs šį faktą, atsakovas turėjo tenkinti jo skundą ir jame išdėstytą prašymą parduoti jam ginčo žemės sklypus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir jame išdėstytą prašymą, priėmė sprendimą, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi pareiškėjo prašymas netenkintas.

NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 21SS-(14.21.45) nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes nėra nurodyta, ar jam bus sudaryta galimybė pirmumo teise įsigyti žemės sklypus, ar ne, ar prašymas yra tenkinamas, ar ne. Pats klausimas minėtame rašte nebuvo sprendžiamas. Rašte yra tik nurodomos teisės aktų nuostatos, kokiu būdu yra rengiami ir tvirtinami žemės reformos žemėtvarkos projektai. Ginčijamame sprendime yra nagrinėjamos jo prašymo parduoti ginčo žemės sklypus faktinės aplinkybės. Prašo NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinti.

Dėl termino skundui paduoti nurodo, kad atsakovas teigia kelis kartus siuntęs ginčijamą sprendimą pareiškėjui, t. y. 2011 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d.. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo išnagrinėti jo prašymą per 20 darbo dienų. Jo 2011 m. birželio 22 d. skundas buvo siųstas atsakovui 2011 m. birželio 27 d. (pirmadienis). Atsakovas turėjo gauti jį vėliausiai 2011 m. liepos 1 d. (penktadienį). Skundas ir jame išdėstyti prašymai turėjo būti pradėti nagrinėti 2011 m. liepos 4 d. ir per 20 darbo dienų turėjo būti priimtas sprendimas.

Laiku negavęs atsakymo, jis papildomu prašymu kreipėsi į atsakovą dėl atsakymo pateikimo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio 11 d., jis sprendimą gavo 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir šią datą laiko sprendimo gavimo data. Tai patvirtina ir voko originalas. Jei teismas laikys, kad terminas skundui pateikti yra praleistas ir nesant aiškiam bei apibrėžtam terminui skundui pateikti, prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje teismų praktikoje nurodo, kad faktinė aplinkybė, jog institucija, priėmusį administracinį aktą, jo tekste netinkamai/neišsamiai nurodė šio akto apskundimo tvarką ir/ar terminus, laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti, nes tai gali sąžiningai suklaidinti pareiškėją dėl skundo padavimo termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (nutartys administracinėse bylose Nr. AS556-161/2010, Nr. AS143-178/2010).

NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintose išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka pavyzdinėje vadovo priimamo sprendimo formoje nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Akivaizdu, jog atsakovui sprendime nurodžius neteisingą apskundimo tvarką, kilo abejonės, kad jis praleido terminą skundui pateikti, nes sprendimas priimtas bei jo apskundimo tvarka nurodyta vadovaujantis pavyzdine atsakovo tvarka, kuri yra patvirtinta teisės aktu.

Pateiktame atsiliepime atsakovas NŽT Biržų žemėtvarkos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Biržų žemėtvarkos skyriaus atsakyme pateikti konkretūs atsakymai į pareiškėjo prašymus. Pareiškėjas 2011 gegužės 4 d. rašte iš esmės prašė informuoti tik dėl vieno klausimo – kokioje stadijoje yra jo prašymas dėl žemės sklypų įsigijimo. Pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Dėl to į pareiškėjo klausimus buvo atsakyta remiantis galiojančiais teisės aktais, nurodant konkrečius straipsnius bei punktus, kuriais išsamiai buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jam nesuprojektuoti Žemės sklypai. NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž21-174 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2010 m. spalio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. Ž-1262 buvo patvirtintas pretendentų sąrašas, pagal kurį pareiškėjas esąs 12 eiliškumo grupėje pretendentu pirkti iš valstybės 63.50 ha ploto žemės sklypus. Taip pat įrašytas pretendentu ir 15 eiliškumo grupėje, kurioje pretendentui suteikta galimybė pirkti iš valstybės 28.82 ha ploto žemės sklypus. Visa tai sugrupuota pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurie nurodyti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236, 9.3.-9.21. punktais. NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. Ž21-174 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo, tvirtinimo tvarka nebuvo pažeista.

Pareiškėjo teiginys, jog jis tik 2011 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad jo nuomojami žemės sklypai yra naujai matuojami ir ruošiamasi juos parduoti G. S., ir kad apie tai pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, neatitinka tikrovės. Metodikoje yra įtvirtinta žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka. Apie pateikiamą viešam visuomenės svarstymui žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius skelbia vietinėje spaudoje, nustatant viešo svarstymo laikotarpį. Šį laiką projektas eksponuojamas seniūnijoje.

Projekto autorius eksponavimui pateikia: turėtos žemės valdos planą; valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planą; žemėtvarkos projekto planą. Biržų krašto laikraštyje „Šaurės rytai“ 2010 m. vasario 25 d. buvo patalpintas pirmasis skelbimas. Taip pat, skelbimas patalpintas Biržų žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje. Pareiškėjui 2010 m. gegužės 11 d. buvo išsiųsti pranešimai Nr. SR-(4.24)-470, Nr. SR-(4.24)-471, Nr. SR-(4.24)-472, Nr. SR-(4.24)-473, Nr. SR-(4.24)-474, Nr. SR-(4.24)-475, kuriais jis buvo informuotas apie pirmą visų eilių pretendentų susirinkimą, kuris vyko 2010 m. gegužės 18 d. informaciniuose pranešimuose nurodytą dieną įvyko pirmasis visų eilių pretendentų susirinkimas.

Susirinkimo protokole Nr. 1P-(1.11)-29 nurodyta, kad visi pretendentai apie eiliškumo grupių ir bendrąjį susirinkimą informuoti tinkamai – pakviesti raštu, išsiunčiant pranešimus paštu prieš dešimt dienų iki susirinkimo dienos. Susirinkime nutarta Juostaviečių kadastro vietovėje žemės sklypus projektuoti pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Prie protokolo pridėtas visų eilių pretendentų sąrašas, su jame dalyvavusių asmenų parašais. Aplinkybę, kad dalyvavo susirinkime pareiškėjo įgaliotas asmuo Linas Striška (įgaliojimo Nr. BJP-6284), liudija jo parašas protokole. 2010 m. gegužės 27 d. posėdyje dėl Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovėje piliečių, pageidaujančių pirkti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypus, susirinkimo protokole Nr. 5, kuriame dalyvavo pretendentai gauti žemę, mišką, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį priskirti 12 eilei, buvo pasirinkti norimi žemės sklypai iš laisvo valstybinės žemės fondo pagal Metodikos 37 punktą, kuriame nurodyta, kad kiekvieno žemės sklypo išdėstymas aptariamas su pretendentu į žemę.

Pretendento sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, pasirašant šalia kiekvieno suprojektuoto sklypo. Už pasirinktus žemės sklypus pretendentai pasirašė. Jų pasirinkimas atsispindi 2010 m. gegužės 27 d. Valstybinės įmonės valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo, Panevėžio apskrities Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 12 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje Nr.

5. Pareiškėjas žinojo, ką pasirenka, nes jo pageidavimas patvirtintas parašu. Ginčo žemės sklypų pareiškėjas nepasirinko. Jis negalėjo pretenduoti į šiuos Žemės sklypus 12 eilėje, nes nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Dokumentai buvo priimami iki 2010 m. balandžio 2 d.. Pagal Metodikos 28 ir 31 punktus nuostatas projekto autorius, išnagrinėja iš Biržų žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, nurodytus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9.3 - 9.21 punktais.

Taigi, pareiškėjas Žemės sklypus galėjo rinktis tik kaip 15 eilės pretendentas. Parengtas projektas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo pateiktas viešam visuomenės svarstymui. Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, galėjo per projekto svarstymo laikotarpį reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjo teiginys, kad Biržų žemėtvarkos skyrius neatsakė į pareiškėjo klausimus yra nepagrįstas. Žemėtvarkos projektas buvo teikiamas visuomenės svarstymui, tačiau pareiškėjas dėl žemėtvarkos projekto nereiškė nei pastabų, nei pasiūlymų.

Taigi, vertinant šį teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad pareiškėjui apie parengtą žemėtvarkos projektą bei jo papildymą tapo žinoma nustatyta tvarka pateikus jį viešam visuomenės svarstymui bei jį patvirtinus. Pareiškėjui žemėtvarkos projekto ir jo papildymo turinys buvo žinomas, nes buvo viešai paskelbtas (kaip reikalauja Metodika, pagal kurią rengiami projektai). Taigi, pareiškėjas turėjo žinoti, kad yra ir Įsakymas dėl Projekto. Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Ž-601 „Dėl teritorijos Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ patvirtino Projektą, dėl ko prasidėjo Projekto įgyvendinimo etapas, t. y. projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas, duomenų žemės nuosavybės įteisinimui ir naudojimui rengimas ir kt.

Akivaizdu, kad projektas buvo rengiamas ir patvirtintas nepažeidžiant jokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti sprendimo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neteisingai supranta sąvoką „administracinė procedūra“. Pareiškėjas teigia, kad buvo nesilaikyta VAĮ numatytos administracinės procedūros atlikimo tvarkos, nes jis nebuvo informuotas dėl jo 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 17 d. prašymų nagrinėjimo. Mano, kad prašymų dėl žemės pirkimo nagrinėjimas nėra administracinė procedūra VAĮ prasme. Šią procedūrą (prašymų nagrinėjimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Atsižvelgiant į tai mano, jog pareiškėjo argumentas, kad nebuvo laikomasi VAĮ numatytų administracinės procedūros atlikimo tvarkos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl patikslintame skunde nepagrįstai prašo teismo atnaujinti terminą skundui pateikti, nes jame nenurodytos jokios svarbios priežastys, kodėl skundo negalėjo pateikti laiku. Teiginys, jog ginčijant minėtą atsakovo sprendimą turėtų būti taikoma ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis yra neteisingas. Kadangi pareiškėjas po 2011 m. gegužės 27 d. Biržų žemėtvarkos skyriaus sprendimo Nr. 21SS-(14.21.45)-4 pasinaudojo galimybe jį skųsti išankstine ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka, dėl to teismui pateikdamas skundą turėtų vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodomas dvidešimties dienų apskundimo terminas.

Pareiškėjas neteisingai nurodo ir taip bando suklaidinti teismą, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. NŽT direktoriaus sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 gavo tik 2011 m. rugpjūčio 24 d.. Minėtas sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 11 d. Pažymėjo, kad Biržų pašte korespondencija pareiškėjui gauta 2011 m. rugpjūčio 13 d., šią korespondenciją 2011 m. rugpjūčio 13 d. atsiėmė ir parašu patvirtino vadybininkė N. L.. Registruotą pašto siuntą atsiimti gali tik asmuo, kuriam ji skirta, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba to asmens įgaliotas atstovas.

Visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. NŽT prie ŽŪM direktoriaus sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 pareiškėjas gavo anksčiau nei 2011 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. atsakant į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymą pakartotinai buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 11 d. NŽT direktoriaus sprendimas Nr. 1T-(7.5)-92. Taigi, 2011 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas gavo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 pakartotinai, o ne pirmą kartą, kaip nurodo skunde, todėl ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą pareiškėjas praleido.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. NŽT direktoriaus sprendime Nr. 1T-(7.5)-92 nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, todėl jam nebuvo aišku, per kiek laiko šis sprendimas turėtų būti apskųstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 nurodė, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvesnių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą kt.).

Todėl sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui teisme atstovauja advokatas, mano, jog teisinį darbą dirbantis ir teisinių žinių turintis asmuo turi žinoti individualių teisės aktų apskundimo tvarką bei terminus. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d.

NŽT prie ŽŪM direktoriaus sprendime Nr. 1T-(7.5)-92 nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka yra neaiški, todėl buvo praleistas skundo pateikimo terminas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas savo skunde neteisingai teigia, jog atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti ginčo sklypus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupėje, kadangi 2008 m. kovo 6 d. prašymas (registracijos Nr. S2-105) ir buvo įrašytas į Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. Ž-01262 patvirtintą ir Asmenų, kuriems Projekte bus suprojektuojami žemės sklypai, sąrašą 12 eiliškumo grupėje.

Pagal pareiškėjo skunde nurodytą 2008 m. kovo 6 d. prašymą Nr. S2-105 jam suprojektuotas žemės sklypas 12 eiliškumo grupėje ir dėl šio prašymo jokio ginčo nėra. Pareiškėjas ir jo atstovai neįsigilino į Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. Ž-1262 „Dėl sąrašo patvirtinimo Biržų rajono savivaldybėje“, kuris buvo paskelbtas Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje ir administracijos interneto tinklalapyje ir bando suklaidinti teismą. Prie minėto įsakymo yra asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės sklypus ir nuomoti žemę Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovėje, sąrašas.

Pareiškėjas pateikė prašymus 2008 m. kovo 6 d. NR.S2-104, 2008 m. kovo 6 d. Nr. S2-105, 2008 m. kovo 6 d. Nr.S2-113 atitinkamai (eil. Nr. 17, eil. Nr.18 ir 20) iš viso sumoje 63.50 ha žemės sklypų įsigijimui, kuriuos ir įsigijo pagal 12 eiliškumo grupę. Dėl šių sklypų jokių ginčų ir skundų nėra pateikta teismui. Tame pačiame sąraše pareiškėjo pateikti prašymai 2008 m. kovo 6 d. Nr. S2-106 ir 2008 m. kovo 6 d. Nr. S2-113, atitinkamai (eil. Nr. 43 ir 45), ir nustatyta 15 eiliškumo grupė, o jo prašymas 2008 m. kovo 15 d.

Nr. S2-176 (eil. Nr. 39), nustatyta 14 eiliškumo grupė. Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Ž21-174 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintame Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuoti 63,96 ha žemės sklypai. Pareiškėjas 2008 m. kovo 6 d. teikdamas prašymą dalyvavo Projekte, kurio projektavimo darbų pradžia buvo paskelbta Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. vasario 20 d.

įsakymu Nr. Ž-601, o parengtas Projektas patvirtintas Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Ž21-174. Atsižvelgiant į tai, administracinė procedūra dėl pareiškėjo pateiktų 2008 m. kovo 6 d. prašymų nagrinėjimo buvo užbaigta Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. Ž-21-174 patvirtinus parengtą Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nesutinka su skunde nurodytu motyvu, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ pasirodęs vienkartinis skelbimas apie parengtą minėtą projektą ir apie galimybę pateikti pastabas neatitiko tinkamo informavimo principo.

Parengtas projektas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo pateiktas viešam visuomenės svarstymui, kurio metu suinteresuoti asmenys galėjo pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Mano, kad atsakovas pagrįstai laiko, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ pasirodęs skelbimas apie parengto projekto sprendimus ir apie galimybę pateikti savo pastabas bei pretenzijas atitiko tinkamo informavimo principą. Be to, prieš projekto svarstymą pareiškėjas D. L. rinkosi jį dominančius sklypus, juos surašė į 5 formos lentelę ir pasirinkimą patvirtino savo parašu.

Tokiu būdu dar prieš projekto svarstymą sužinojo apie pasirenkamus arba nepasirenkamus sklypus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio nuostata klausimai dėl žemės sklypų suformavimo pagal pateiktus prašymus sprendžiami rengiant Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos projektą, priimti sprendimai buvo teikiami viešam visuomenės svarstymui. Be to, pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą pareikšti pretenzijas dėl minėto projekto. Prašė skundą atmesti ir palikti galioti NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 (I tomas, b. l. 67-68).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu netenkino pareiškėjo D. L. prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21SS-(14.21.45)-4 „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 „Dėl D. L. skundo išnagrinėjimo“; bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui NŽT dalyje, kurioje prašoma panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21SS-(14.21.45)-4 „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 „Dėl D. L. skundo išnagrinėjimo“ nutraukė; kitoje dalyje pareiškėjo D. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad iš NŽT 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. 21SS-(14.21.45)-4, turinio matyti, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus tokiam aktui keliamus reikalavimus, juo iš esmės yra atsisakyta pareiškėjui parduoti jo prašomus žemės sklypus, jis sukelia pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl laikytinas sprendimu VAĮ prasme.

Konstatavo, kad, kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymą (gautą 2011 m. rugpjūčio 16 d., reg. Nr. 16S-2146) NŽT pakartotinai 2011 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pareiškėjui, kurį, kaip teigia pareiškėjas, jis gavo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje NŽT pateiktų įrodymų, ginčijamas NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 11 d., kuris 2011 m. rugpjūčio 13 d. buvo įteiktas pareiškėjo D. L. žmonai N. L.. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai, kad jis ginčijamą sprendimą gavo tik 2011 m. rugpjūčio 24 d., teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Taigi, pareiškėjas skundą teismui galėjo paduoti iki 2011 m. rugsėjo 2 d. (įskaitytinai).

Teismui netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 21SS-(14.21.45)-4, ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92 „Dėl D. L. skundo išnagrinėjimo“ nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas). Kadangi byla dėl NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 21SS-(14.21.45)-4 „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-92 „Dėl D. L. skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo nutraukiama, atitinkamai teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti NŽT parduoti pareiškėjui 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone ir 10.9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų rajone.

Taip pat nurodė, kad šie žemės sklypai, kaip teismo posėdžio metu paaiškino byloje dalyvaujantys asmenys, jau yra parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S.. Kadangi minėtas administracinis aktas ir sutartys dėl valstybinės žemės yra galiojantys, reikalavimas įpareigoti parduoti pareiškėjui 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone ir 10.9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų rajone negali būti tenkinami.

III. Pareiškėjas D. L. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 33–36) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti D. L. skundą; priteisti iš atsakovų apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl termino atnaujinimo ir bylą dalyje dėl Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 21SS-(14.21.45) panaikinimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 11 d. d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-92 panaikino nutraukė. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-92 nurodė neteisingą apskundimo tvarką bei kad NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintose išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklėse numatyta, jog sprendimas sali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, negali būti pripažįstamomis objektyviomis, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti terminą skundui paduoti. Ši pirmos instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-178/2011). Teigia, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-92 buvo nurodyta tik bendro pobūdžio nuoroda į ABTĮ. Taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, netenkindamas apelianto prašymo ir nutraukdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintose išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka pavyzdinėje vadovo priimamo sprendimo formoje nurodyta, kad „Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui“. Akivaizdu, jog NŽT sprendime nurodžius neteisingą apskundimo tvarką, kilo abejonės, kad apeliantas praleido terminą skundui pateikti, nes sprendimas priimtas bei jo apskundimo tvarka nurodyta vadovaujantis pavyzdine NŽT direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra patvirtinta teisės aktu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuojant skundo pateikimo terminą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirmo sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 13 d. (kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu) praleistas terminas yra tik 5 darbo dienos. Skaičiuojant terminą nuo antro 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo gavimo dienos (2011 m. rugpjūčio 24 d.), terminas pateikti skundui dar nebuvo praleistas. Akivaizdu, kad aukščiau nurodyti nekompetentingi valstybinių institucijų veiksmai suklaidino apeliantą dėl skundo pateikimo teismui tvarkos.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „/.../ kadangi minėtas administracinis aktas (Biržų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. Z21-174, kuriuo buvo patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo parengtas Biržų rajono savivaldybės Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas) ir sutartys dėl valstybinės žemės yra galiojantys, reikalavimas įpareigoti parduoti pareiškėjui 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų r. ir 10,9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų r. negali būti tenkinami“. Mano, kad darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto skunde nurodytas aplinkybes.

Pažymi, kad teismas, atsisakydamas įpareigoti NŽT parduoti apeliantui ginčo žemės sklypus, taip pat neatsižvelgė ir neįvertino šių aplinkybių: visų pirma, nebuvo tinkamai atsakyta į apelianto prašymą parduoti jam ginčo žemės sklypus; antra, Biržų žemėtvarkos skyrius netinkamai ir aplaidžiai įvertino apelianto pateiktus dokumentus dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo, tuo pažeisdami VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Liko neįvertinta ir tai, kad apeliantas ginčo žemės sklypus nuomojasi ir juos naudoja pagal paskirtį nuo 2000 metų. Kiekvienais metais su juo yra pratęsiamos valstybinės žemės nuomos sutartys dėl Žemės sklypų nuomos. Ketvirta, kad NŽT nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl apelianto prašymas dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo nebuvo tenkintas bei kodėl nebuvo laikytasi teisės aktų nuostatų deklaruojamo eiliškumo

Nė vienas iš atsakovų nepateikė jokių argumentų, kodėl apeliantas nebuvo informuotas apie jo prašymo nagrinėjimą ir/ar išnagrinėjimą VAĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teigtina, kad apeliantas turėjo ir turi teisę pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypus, todėl NŽT, pripažindama apeliantui šią teisę, turėjo vykdyti savo pareigas, numatytas Žemės reformos įstatyme, ir sudaryti sąlygas šios teisės įgyvendinimui. Pirmos instancijos teismas ne tik neįvertino byloje esančių aplinkybių bei įrodymų, bet ir neužtikrino tinkamo apelianto pažeistų teisių gynimo.

Atsakovas NŽT Biržų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 44–50) prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas galioti.

Mano, kad terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas, kadangi apeliantas nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo skundo pateikti laiku. Mano, kad apeliantas bando suklaidinti teismą teigdamas, jog NŽT nurodė neteisingą apskundimo tvarką bei kad NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintose taisyklėse dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinės žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklėse numatyta, jog sprendimo apskundimo terminas yra vienas mėnuo nuo jo gavimo dienos. Būtent Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-92 nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Kadangi Apeliantas po 2011 m. gegužės 27 d. Biržų žemėtvarkos skyriaus sprendimo Nr. 21SS-(14.21.45)-4, pasinaudojo galimybe jį skųsti išankstine ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka, dėl to apeliantas, teismui pateikdamas skundu turėjo vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodomas dvidešimties dienų apskundimo terminas.

Pabrėžia, kad apelianto teiginys, jog jam nebuvo aišku, per kiek laiko šis sprendimas turėtų būti apskųstas, nepagrįstas atsižvelgiant į tai, kad apeliantui atstovavo advokatas, kuris turėjo žinoti individualių teisės aktų apskundimo tvarką. Be to, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008) mano, kad aplinkybė, jog viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

Mano, kad apelianto teiginys, jog apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pirmojo atsakymo gavimo dienos, t. y. 2011 m. rugpjūčio 13 d. (kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu), o nuo pakartotinio sprendimo atsiuntimo dienos – 2011 m. rugpjūčio 24 d. yra nepagrįstas ir prieštarautų galiojantiems teisės aktams.

Pabrėžia, kad apelianto teiginys, jog praleistas terminas skundui paduoti yra tik 5 dienos nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymų įtvirtintais principais, jog asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Atsakydamas į apelianto argumentą jog NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime konstatavo ir pripažino apeliantui pirmumo teisę įsigyti pageidaujamus pirkti ginčo sklypus, pabrėžia, jog iš tiesų apeliantui tokia galimybė būtų buvus suteikta, jeigu jis būtų pateikęs visus reikiamus dokumentus (šiuo atveju ginčo sklypų nuomos sutartis) per teisės aktų nustatytą laikotarpį. Tačiau jis jokių reikiamų dokumentų nepateikė, todėl projekto autorius, rengdamas eiliškumą sąrašą pirkti žemės, miško sklypus iš Valstybės, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, D. L. įrašė į XII ir XV - eiliškumo grupę.

Mano, jog apelianto nuomonė, jog jam nebuvo tinkamai atsakyta į prašymus, yra klaidinanti teismą, nes tiek Biržų žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužės 27 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 21SS- (14.21.45)- 4, tiek ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. lT-(7.5)-92 aiškiai ir išsamiai nurodyta, dėl kokių priežasčių apeliantui negalima parduoti ginčo sklypų.

Pažymi, kad 2010 m. gegužės 27 d. posėdyje dėl Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovėje piliečių, pageidaujančių pirkti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypus, susirinkimo protokole Nr. 5, kuriame dalyvavo pretendentai gauti žemę, mišką, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį priskirti 12 eilei, buvo pasirinkti norimi žemės sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo, Žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690) 37 punktą. Už pasirinktus žemės sklypus pretendentai pasirašė. Jų pasirinkimas atsispindi 2010 m. gegužės 27d. valstybinės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo, Panevėžio apskrities Biržų rajono Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės teritorijoje 2010 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 12 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje Nr. 5. Apeliantas žinojo, kokius žemės sklypus pasirenka, nes jo pageidavimas patvirtintas parašu. Ginčo žemės sklypai apelianto pasirinkti nebuvo. Pabrėžia, jog apeliantas, viso projekto metu, jokių pretenzijų nereiškė. Žiniaraštyje nebuvo atlikti jokie įrašai. Tai suponuoja išvadą, jog tuo metu apeliantą tenkino jo pasirinkti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ir tik vėliau, pasibaigus Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui nusprendė, jog šie ginčo sklypai turi priklausyti jam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas siekė panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“. Pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, jis 2011 m. birželio 22 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 13-15). NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-92 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 16-20). Skundu, pateiktu teismui, pareiškėjas siekė panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-92.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atitinkamo administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, ir jog tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nustatyta, kad NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas 2011 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjo sutuoktinei N. L. (I t., b. l. 179, 181). Šios aplinkybės, nors ir siekia termino eigos pradžią laikyti 2011 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjas neneigia. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas kreiptis su skundu į teismą dėl NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo paduoti skaičiuotinas nuo 2011 m. rugpjūčio 13 d. ir baigėsi 2011 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2011 m. rugsėjo 12 d. (I t., b. l. 1-5), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas iš esmės šios aplinkybės neneigia ir prašė teismo praleistą terminą atnaujinti.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuojant skundo pateikimo terminą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. pirmo sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 13 d. (kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu) praleistas terminas yra tik 5 darbo dienos. Taip pat nurodo, kad skundžiamame NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nebuvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka bei terminai.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, jog ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. todėl, jog skundžiamame 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nebuvo tinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, be to, terminas buvo praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog viešojo administravimo subjektas – NŽT – 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendime šio administracinio akto apskundimo tvarką pareiškėjui išaiškino, nors ir nepilnai, nurodydamas, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas, kaip buvo nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.).

Todėl sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo nustatyti apskundimo terminai atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog toks sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo netinkamas savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą realizavimas buvo nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-905/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog suvokimas, kad sprendimas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai, o ta aplinkybė, kad jame nebuvo tiksliai nurodyta apskundimo tvarka, nagrinėjamoje situacijoje nėra reikšminga vertinant termino atnaujinimo galimybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju turėjo ir galėjo suprasti minėto sprendimo turinį, tai, kad sprendimu atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą. Nors atsakovas minėtame sprendime tinkamai ir nenurodė jo apskundimo tvarkos, tačiau buvo pateikta nuoroda į ABTĮ, be to, pareiškėjas galėjo pats išsiaiškinti skundo padavimo tvarką ar kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą), kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir buvo padaryta (I t., b. l. 6-8).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-384/2010, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-615/2011) laikoma, jog asmens nesuvokimas, kad jo teisės yra galimai pažeidžiamos, taip pat teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės ir negali būti laikomos svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti galėjo būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo.

Pareiškėjo argumentas, kad terminas buvo praleistas nežymiai, laikytinas antriniu (papildomu) pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota svarbi pirminė (pagrindinė) tokio termino atnaujinimo priežastis, o nagrinėjamu atveju tokia priežastis nustatyta nebuvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-405/2008).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą, pareiškėjas nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas kompleksiškai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateikė motyvuotas prašymo atnaujinti praleistą skundo terminą netenkinimo išvadas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad terminas skundui dėl NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-92 paduoti praleistas, o jam atnaujinti pagrindo nėra, bylą nutraukė. Nutraukęs bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti NŽT Biržų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 21SS-(14.21.45) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-92, teismas pagrįstai iš šių reikalavimų keltą išvestinį reikalavimą – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti pareiškėjui žemės sklypus: 3 ha žemės sklypą, esantį Didžiosios Panemunės kaime, Biržų rajone ir 10.9 ha žemės sklypą, esantį Degesių kaime, Biržų rajone – atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundą pareiškėjas neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, nes sprendimas priimtas ne jo naudai (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis), todėl šis prašymas nebus nagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė