2020-01-22 Nr. AB-1472-3-62-3-01802-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-28-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01802-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, jog skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą, todėl pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui prašymą arba kitus duomenis, patvirtinančius, kad jis yra kreipęsis į atsakovą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (dėl kompiuterio grąžinimo pareiškėjui) bei atsakovo atsakymą į jo prašymą. Be to, akcentuota, kad teismas negali priimti alternatyvių sprendimų.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. pateiktame paaiškinime išreiškė nesutikimą su teismo apibrėžtais skundo reikalavimais, pastebėjo, kad ginčas kilo ne dėl kompiuterio grąžinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad neegzistuoja nei jo prašymai, nei atsakovo atsakymai, o byloje reikalaujama įpareigoti administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas prašė jo skundą nagrinėti tokį, koks buvo pateiktas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjo A. G. skundo dalį, kurioje reikalaujama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių Marijampolės pataisos namų atsisakymą ar vilkinimą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl jo skundas dėl pirmojo reikalavimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti esminę skundo dalį, taip pažeisdamas jo absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad pareiškėjas prašo panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų procesinį sprendimą, t. y. priėmė nagrinėti vieną iš dviejų skundo reikalavimų. Atskirajame skunde pareiškėjas jokių pretenzijų, susijusių su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais sprendimas (t. y.: 2. priimti nagrinėti skundo dalį, kurioje reikalaujama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3. išsiųsti atsakovui pareiškėjo skundo nuorašą; 4. įpareigoti Marijampolės pataisos namus iki 2019 m. spalio 30 d. pateikti teismui raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visus turimus su skundo nagrinėjimu susijusius dokumentus), nepateikė, todėl teisėjų kolegija vertina tik skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą sprendimą – atsisakyti priimti skundo dalį, kurioje prašoma išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną).

Akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Dėl pirmojo skundo reikalavimo – išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną) – pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, iš esmės nurodė, kad pareiškėjas negali reikšti reikalavimo įpareigoti atsakovą (viešojo administravimo subjektą) atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jo atžvilgiu nebuvo priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą, be to, teismas negali priimti alternatyvių sprendimų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-756/2019). Skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-525/2016). Teismo priimamų sprendimų rūšys išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje, tarp jų – patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl tokio pobūdžio reikalavimų yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvardijo jokio administracinio akto, kuriuo įformintas sprendimas paimti iš jo mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, teigė nesikreipęs į Marijampolės pataisos namus dėl šių daiktų grąžinimo. Marijampolės pataisos namai nėra išreiškę valios dėl pareiškėjo siekio susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. sutikimo arba nesutikimo su pareiškėjo pageidavimu, taigi šiuo metu nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir Marijampolės pataisos namų realiai egzistuoja nesutarimas dėl to, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas grąžinti pareiškėjui iš jo paimtus daiktus.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas pirmajame skundo reikalavime suformulavo du alternatyvius prašymus teismui – arba išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną). Iš tokios reikalavimo formuluotės nėra aišku, kurios konkrečiai bylos baigties pareiškėjas siekia – ar kad jam būtų sugrąžinti paimti daiktai, ar kad jam būtų priteistas turtinės žalos atlyginimas, lygus paimtų daiktų vertei. Nors pareiškėjas turi teisę prašyti teismo, kad, pavyzdžiui, jei nebus patenkintas jo prašymas sugrąžinti paimtus daiktus, priteisti šių daiktų vertę pinigais, tačiau šiuo atveju pareiškėjas teismui pateikė dvi lygiavertes alternatyvas, iš esmės nurodydamas teismui vieną iš jų pasirinkti savo nuožiūra. Toks skundo reikalavimas negali būti pripažintas suformuluotu tinkamai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus neteisėtai paimtus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius daiktus – mobilaus interneto modemą ir mobilaus ryšio telefoną, arba priteisti jų vertę pinigais (140 Eur už modemą ir 160 Eur už telefoną). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė