3fe49493-86ac-488b-802e-e4fbe389c35d · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-258/2014Teisėja Aušra Valinskienė                                               Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04913-2011-6        Procesinio sprendimo kategorija:         1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.6.3.; 1.1.7.1.;         1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.4.6.3.1.;

        2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S  T E I S M A SN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,gynėjams advokatams Svetlanai Proninai, Stasiui Karveliui, Daivai Dereškevičienei,nuteistajam A.

S. (A. S.),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. A. (O. A.) gynėjos advokatės Svetlanos Proninos ir nuteistųjų A. S. (A. S.) bei A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. S. paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ per terminÄ , numatytÄ teismo patvirtintame susitarime dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų.

Nuosprendžiu O. A. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir O. A. paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ per terminÄ , numatytÄ teismo patvirtintame susitarime dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų.

Nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str.    1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du A. S. paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, taip pat atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ per terminÄ , numatytÄ teismo patvirtintame susitarime dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir T. D., tačiau jo apeliacinis skundas negautas. Nuosprendžiu R. L., M. L. ir D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. Å ių asmenų apeliaciniai skundai taip pat negauti.Nuosprendžiu patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo Å¡ia tvarka ir sÄ lygomis: per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos R.

L., M. L., A. S., T. D., O. A., A. S., D. R. sumoka Ž. Z. – 2000,00 Lt, A. P. – 3000,00 Lt, I. T. – 5000,00 Lt, T. M. – 6000,00 Lt, S. B. – 5000,00 Lt. Nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : A. S., T. D., O. A., A. S., nuteisti, o R. L., M. L., D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y.

R. L., M. L., A. S., T. D., O. A., A. S., D. R., veikdami kartu, 2011 m. lapkričio 12 d., apie 00.40 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. sodyboje esančioje pirtyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliu elgesiu, kilusio konflikto metu, kurį sukėlė R. L., bendrais veiksmais suduodami smÅ«gius rankomis, kojomis, beisbolo lazda bei metaliniu strypu nukentėjusiajam T. M. į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip du smÅ«gius, padarydami muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam S. B. ne mažiau keturiolikos smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami kraujosruvÄ su nubrozdinimu kairės akies srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvas su nubrozdinimais rankose, nugaros deÅ¡inėje pusėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ deÅ¡inio klubo srityje, odos įbrėžimus pilvo sienoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat deÅ¡iniojo Å¡onkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam Ž.

Z. ne mažiau septynių smÅ«gių į galvÄ , į skruostikaulius ir kitas kÅ«no vietas, padarydami žaizdÄ ir odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva pakauÅ¡io kairėje pusėje, odos nubrozdinimus pakauÅ¡io kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairio žando srityje, apatinio žandikaulio kraÅ¡to projekcijoje kairėje pusėje, veido deÅ¡inėje pusėje ties lÅ«pų kampu, kairio žasto apatinio trečdalio vidinio-priekinio pavirÅ¡ių riboje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam A.

P. smÅ«gį į deÅ¡inę akį ir smilkinį, pastarajam nugriuvus, sudavė du smÅ«gius per galvÄ , padarydami kraujosruvas kaktoje ir deÅ¡inės akies srityje, nubrozdinimÄ nosies deÅ¡inėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam T. Å . du smÅ«gius į deÅ¡inį Å¡onÄ ir deÅ¡inės kojos čiurnÄ , padarydami deÅ¡inės čiurnos sÄ nario raiščių patempimÄ , kuris susidarė pakreipus kojÄ per čiurnos sÄ narį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam I.

T. smÅ«gį į kairį petį, jam nugriuvus, sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės kojos kelį, padarydami kraujosruvas kairiame žaste ir deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inio kelio sÄ nario sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo O. A. gynėja advokatė Svetlana Pronina praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir nutraukti bylÄ O.

A. atžvilgiu bei atleisti O. A. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir paskirti O. A. Å¡velnesnę bausmę - minimaliÄ baudÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo teismų praktikos, nes nepaisydamas nukentėjusiųjų pozicijos neatleido O. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pastarajam ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Gynėjos įsitikinimu, teisminio tyrimo metu buvo nustatyta Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodytų O. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų visuma. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimas dėl žalos atlyginimo bei praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame O. A. kartu su kitais nuteistaisiais pareiÅ¡kė prisipažįstantis padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė neatleisti O.

A. nuo baudžiamosios atsakomybės savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, savo kaltę pripažino ne savanoriÅ¡kai, o dėl surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nes O. A. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas vertintinas kaip savanoriÅ¡kas. Jis pats pirmasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ teismo proceso metu duoti parodymus dėl bylos aplinkybių, nuo pirmojo teismo posėdžio bandė susitaikyti su iki tol jam nepažįstamais nukentėjusiaisiais.

Skunde pažymima, kad kiekvienas įtariamasis, kaip ikiteisminio tyrimo dalyvis, turi teisę duoti parodymus, bet tai nėra jo pareiga. Be to, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo stadijoje (Lietuvos Respublikos BPK 212 str., BPK 214 str.). Gynėjos vertinimu, negalima laikyti O. A. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas nesavanorišku, kadangi teismo proceso metu jis du kartus pripažino savo kaltę, davė teisingus parodymus apie esmines bylos aplinkybes, buvo susitaikymo su nukentėjusiaisiais bei geranoriško, greito, visapusiško žalos atlyginimo iniciatorius.

Taigi, tokiais savo veiksmais nuteistasis O. A. prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, net nebandydamas įtikinti teismÄ , kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios, nei nustatytos. Gynėjos įsitikinimu, asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra ypač reikÅ¡mingos ir egzistuojančios O. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , iÅ¡ dalies atlygino žalÄ ir susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, o pastarieji atsipraÅ¡ymÄ priėmė ir kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, kaltininko asmenybė (neteistas, vedęs, turi mažametį vaikÄ ), jo elgesys iki ir po nusikalstamų veikų padarymo (jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs), veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris, vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.), nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis, kaltės forma, padarinių sunkumas (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

O. A. elgesys rodo, kad jis visais įmanomais bÅ«dais stengėsi susitaikyti su nukentėjusiaisiais, pripažinti savo kaltę, atlyginti žalÄ , kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo operatyviau, greičiau, visapusiÅ¡kai. Jo prisipažinimas yra savanoriÅ¡kas ir grįstas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytų nusikalstamų veikų ir pan. O. A. nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, jis laisva valia pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011,2K-613/2011, 2K-55/2012).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , O. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skunde teigiama, kad O. A. buvo ir yra ramaus bÅ«do, sÄ Å¾iningas, atsakingas. Jis yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , neteistas, registruotas darbo biržoje. Savo aktyviais veiksmais O. A. padėjo teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, atsiprašė nukentėjusiųjų, iÅ¡ dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , per visÄ ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo laikÄ nepadarė jokių nusikalstamų veikų ar pažeidimų, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes ir dėl jų nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. A., daugiausiai dėmesio kreipė tik į bendrÄ prevencinį bausmės pobÅ«dį, neatsižvelgdamas į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydamas numatyti, kokia bus O. A., jauno amžiaus žmogaus, tėvų, sutuoktinės, vaiko reakcija, kuo pažeidė bausmės individualizavimo principÄ . Gynėjos įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į visas Å¡ias iÅ¡vardytas aplinkybes, turėjo įstatyminį pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. ir paskirti Å¡velnesnę bausmę arba atleisti O.

A. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius (Lietuvos Respublikos BK 38 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų pozicijÄ bausmės skyrimo klausimu, t. y. į jų praÅ¡ymÄ atleisti O. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. Proceso metu nukentėjusiųjų reiÅ¡kiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo O. A. asmenybę, nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę bei pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, nors turėjo įstatyminį pagrindÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str., paskirti O. A. Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę - baudÄ . BÅ«tent bauda, gynėjos vertinimu, neprieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54str. 1 d. ir 2 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo      2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir sutrumpinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki trijų mėnesių, bausmės vykdymÄ atidedant trijų mėnesių laikotarpiui, kartu vykdant teismo paskirtus įpareigojimus.Apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir veikų kvalifikavimu, Å¡ios aplinkybės neginčijamos. Vis dėlto, apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų netaikymo jo atžvilgiu.

Apelianto įsitikinimu, individualizuodamas ir paskirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas formaliai vertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jų visetÄ , nenurodė konkrečių įrodymų ar bylos aplinkybių, kuriomis remiantis skyrė jam griežtesnę nei kitiems kaltinamiesiems, bausmę. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kÄ taip pat patvirtina ir bylos medžiaga, kad nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų negalėjo konkretizuoti visų kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. niekas negalėjo įvardinti, kuris kaltinamasis, kiek kartų, į kurias kÅ«no vietas, kuriam iÅ¡ nukentėjusiųjų smÅ«giavo.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiu atveju kilę padariniai įvyko visų kaltinamųjų bendrų veiksmų pasėkoje. Apeliantas pažymi, jog Å¡ioje byloje kiekvieno iÅ¡ bendrininkų veiksmai nebuvo individualizuoti ir priskirti konkrečiam kaltinamajam, todėl priskirtini visiems bendrininkams vienoda apimtimi. Apelianto įsitikinimu, individualizuodamas bausmę kiekvienam iÅ¡ bendrininkų, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti visiems bendrininkams kiek įmanoma vienodesnes bausmes, kitu atveju, kiltų abejonių dėl teismo priimto nuosprendžio objektyvumo ir teisingumo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, esant toms pačioms aplinkybėms kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atžvilgiu, vienus kaltinamuosius pripažino kaltais, kitus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, pakankamai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas bylos aplinkybes, kurios patvirtina, jog bÅ«tent M. L. ir R. L. buvo įvykusio incidento iniciatoriai, t. y, M. L., pamatęs sumuÅ¡tÄ brolį R. L., sukvietė kitus kaltinamuosius ir prašė pagalbos iÅ¡siaiÅ¡kinti su nukentėjusiaisiais.

Nepaisant to, bÅ«tent Å¡ie asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o kiti kaltinamieji pripažinti kaltais ir jiems paskirta bausmė, neatsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, jog visi smurtiniai veiksmai buvo priskirti visiems bendrininkams, o ne kiekvienam individualiai. Priėmęs tokį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas, apelianto vertinimu, sudarė situacijÄ , kai asmenims, dėl kurių iniciatyvos įvyko minėtas incidentas, buvo skirta Å¡velnesnė bausmė nei kitiems bendrininkams, tuo sudarydamas pagrįstas prielaidas abejoti teisingu bausmės skyrimo pagrindų taikymu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. 2011 m. birželio 10 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas. Apeliantas nurodo, jog Å¡ias aplinkybes patvirtina ir sutinka, jog baudžiamosios bylos nutraukimas jo atžvilgiu susitaikius su nukentėjusiais nėra galimas. Nepaisant to, mano, kad teismas, individualizuodamas bausmę ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , privalėjo skirti kiek įmanoma vienodesnes bausmes visiems kaltinamiesiems. Taigi, vienų kaitinamųjų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, apelianto vertinimu, laikytinas neproporcingu jam paskirtai bausmei.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2013 m. lapkričio 13 d. susitaikymo protokolas (t. 4, b. 1. 128-129), kuris patvirtina, jog kaltinamieji atsiprašė nekentėjusiųjų ir susitarė su kiekvienu iÅ¡ jų dėl žalos atlyginimo tvarkos. Kaltinamieji ir nukentėjusieji minėtame protokole prašė bylÄ nutraukti jiems susitaikius. Pirmosios instancijos teismas patvirtino šį susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, jame nurodyta tvarka ir sÄ lygomis. Tai leidžia spręsti, jog apelianto atžvilgiu egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apelianto atsakomybę lengvina ir Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta aplinkybė. Apeliantas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, susiję su kaltininkų savanoriÅ¡ku prisipažinimu yra dviprasmiÅ¡ki ir nemotyvuoti. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji buvo apklausti tik vienÄ kartÄ . Be to, analizuojant teismo argumentus, susijusius su kaltinamųjų prisipažinimu, pastebimas teismo nenuoseklumas, kadangi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ pradžių nurodyta, jog visi kaltinamieji, įskaitant tuos, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tuo tarpu vertindamas minėtÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio metu duotais parodymais, o ne viso teisminio proceso metu kaltinamųjų pateiktais parodymais.

Todėl teismas per plačiai interpretavo savanoriÅ¡ko kaltininko prisipažinimo turinį ir esminį vaidmenį skyrė ne viso teisminio proceso, o ikiteisminio tyrimo metu kaltininkų duotiems parodymams. Apeliantas pabrėžia, jog tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad esminę reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes bÅ«tent pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2-269/2008).

Apeliantas teigia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Tai patvirtina ir susitaikymo protokolas. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmę ir skyrė jam per griežtÄ bausmę. Aukščiau minėtos, aplinkybės bei įrodymai, patvirtina, jog apeliantas susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusieji susitaikymo protokole nurodė, jog kaltinamieji jų atsiprašė ir prašė bylÄ nutraukti jiems susitaikius.

Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimo nuostatas. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo teismų praktikos, nes nepaisydamas nukentėjusiųjų pozicijos, neatleido A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pastarajam ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Apeliantas pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir veikų kvalifikavimu sutinka, todėl Å¡ių aplinkybių neginčija. Tačiau mano, kad individualizuodamas ir paskirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas formaliai vertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į jų visetÄ , nenurodė konkrečių įrodymų ar bylos aplinkybių, kuriomis remiantis skyrė atitinkamÄ bausmę bei nusprendė, jog apelianto atžvilgiu nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų.

Teismas nurodė, kÄ taip pat patvirtina ir bylos medžiaga, kad nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų negalėjo konkretizuoti visų kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. niekas negalėjo įvardinti, kuris kaltinamasis, kiek kartų, į kurias kÅ«no vietas, kuriam iÅ¡ nukentėjusiųjų smÅ«giavo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiu atveju kilę padariniai įvyko visų kaltinamųjų bendrų veiksmų pasėkoje.

Apeliantas pažymi, jog šioje byloje kiekvieno iš bendrininkų veiksmai nebuvo individualizuoti ir priskirti konkrečiam kaltinamajam, todėl priskirtini visiems bendrininkams vienoda apimtimi. Apelianto įsitikinimu, individualizuodamas bausmę kiekvienam iš bendrininkų, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti visiems bendrininkams kiek įmanoma vienodesnes bausmes, kitu atveju kiltų abejonių dėl teismo priimto nuosprendžio objektyvumo ir teisingumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, esant toms pačioms aplinkybėms kiekvieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, vienus kaltinamuosius pripažino kaltais, kitus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, pakankamai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas bylos aplinkybes, kurios patvirtina, jog bÅ«tent M. L. ir R. L. buvo įvykusio incidento iniciatoriai, t. y. M. L., pamatęs sumuÅ¡tÄ brolį R. L., sukvietė kitus kaltinamuosius ir prašė pagalbos iÅ¡siaiÅ¡kinti su nukentėjusiaisiais. Nepaisant to, bÅ«tent Å¡ie asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o kiti kaltinamieji pripažinti kaltais ir jiems paskirta bausmė neatsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, jog visi smurtiniai veiksmai buvo priskirti visiems bendrininkams, o ne kiekvienam individualiai.

Priėmęs tokį nuosprendį pirmosios instancijos teismas, apelianto vertinimu, sudarė situacijÄ , kai asmenims, dėl kurių iniciatyvos įvyko minėtas incidentas, buvo skirta Å¡velnesnė bausmė nei kitiems bendrininkams, tuo sudarydamas pagrįstas prielaidas abejoti teisingu bausmės skyrimo pagrindų taikymu.Pirmosios instancijos teismui pateiktas 2013 m. lapkričio 13 d. susitaikymo protokolas (t. 4, b. 1. 128-129) patvirtina, jog A. S. atsiprašė nekentėjusiųjų ir susitarė su kiekvienu iÅ¡ jų dėl žalos atlyginimo tvarkos.

A. S. ir kiti kaltinamieji bei nukentėjusieji minėtame protokole prašė bylÄ nutraukti jiems susitaikius. Pirmosios instancijos teismas patvirtino šį susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, jame nurodyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog yra Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatyti pagrindai. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino jo savanoriÅ¡kÄ prisipažinimÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, susiję su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymu, dviprasmiÅ¡ki ir nemotyvuoti, teismas per plačiai interpretavo savanoriÅ¡ko kaltininko prisipažinimo turinį ir esminį vaidmenį skyrė ne viso teisminio proceso, o ikiteisminio tyrimo metu kaltininkų duotiems parodymams.

Pabrėžia, jog tokia Teismo pozicija prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2-269/2008). Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik vienÄ kartÄ , Å¡ios apklausos metu, jis vienintelis iÅ¡ kaltinamųjų, buvo suimtas ir laikomas visÄ dienÄ , niekas nieko neaiÅ¡kino, buvo pasimetęs, todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms iÅ¡ pradžių savo kaltę neigė. Pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimas dėl žalos atlyginimo bei praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame apeliantas kartu su kitais nuteistaisiais pareiÅ¡kė prisipažįstantis padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, bet pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų apeliantui motyvuodamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, bei tuo, kad savo kaltę pripažino ne savanoriÅ¡kai, o dėl surinktų įrodymų.

Tačiau jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas vertintinas kaip savanoriškas, duotas savo valia, jo labiau, kad apeliantas visų teismo posėdžių metu bandė susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kiekvienas įtariamasis turi teisę kaip ikiteisminio tyrimo dalyvis duoti parodymus, bet tai nėra jo pareiga. Parodymų davimas yra įtariamojo gynybos priemonė. Atsisakančiam duoti parodymus, kaip ir duodančiam melagingus parodymus, įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

Negalima laikyti A. S. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas nesavanoriÅ¡ku, kadangi teismo proceso metu jis pripažino savo kaltę, davė teisingus parodymus apie esmines bylos aplinkybes, buvo susitaikymo su nukentėjusiaisiais bei geranoriÅ¡ko, visapusiÅ¡ko žalos atlyginimo iniciatorius. Ä®vertinus visus aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, motyvus, argumentus, akivaizdu, kad savo veiksmais nuteistasis A. S. prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, net nebandydamas įtikinti teismÄ , kad faktinės aplinkybės buvo visai kitokios, nei nustatytos.

Be to, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra ypač reikÅ¡mingos ir egzistuojančios, apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , iÅ¡ dalies atlygino žalÄ ir susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, o pastarieji atsipraÅ¡ymÄ priėmė, yra neteistas, vedęs, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , baustas administracine tvarka, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taip pat artimiausiu metu apeliantas planuoja susilaukti vaiko, kÄ patvirtina prie Å¡io apeliacinio skundo pridedama jo žmonos A. S. nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė (kopija). SprendimÄ neatleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas priėmė neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, nepakankamai atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . A. S. prisipažinimas yra reikÅ¡mingas, kadangi jis yra savanoriÅ¡kas ir grįstas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytų nusikalstamų veikų ir panaÅ¡iai.

A. S. nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, jis laisva valia pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K- 12312011, Nr. 2K-613/2011, Nr. 2K-55/2012). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo O.

A. gynėjos advokatės Svetlanos Proninos apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų A. S. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo O. A. gynėjos ir A. S. apeliacinių skundų tirinio, juose keliamas Å¡ių nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius klausimas.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. gali bÅ«ti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi bÅ«ti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlyginęs ar paÅ¡alinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitaręs jÄ paÅ¡alinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibÅ«dinančios kaltininkÄ ir jo padarytÄ veikÄ ) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Priimdamas sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalÄ ) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sÄ lygų visuma. Kiekvienu atveju sprendimas turi bÅ«ti priimamas įvertinus ne tik Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų sÄ lygų buvimÄ , bet ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Å io klausimo sprendimui turi reikÅ¡mę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (kasacinė nutartis 2K-77/2012).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu tik R.

L., M. L. ir D. R. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. 2013 m. liepos 1 d. kaltinamieji byloje iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡tų kaltinimų ir nė vienas iÅ¡ jų savo kaltės nepripažino, iÅ¡ dalies savo kaltę pripažino O. A. ir D. R. (t, 4, b. l. 60). 2013 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu teismui padarius pertraukÄ , jai pasibaigus buvo pateiktas ranka raÅ¡ytas nukentėjusiųjų ir nuteistųjų susitarimas dėl žalos atlyginimo bei praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, kuriame R.

L., M. L., A. S., T. D., O. A., A. S., D. R. pareiškė prisipažįstantys padarę kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir susitarė su jais dėl žalos atlyginimo. Taigi, susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų buvo pasiektas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Po minėto dokumento pateikimo vykusios kaltinamųjų apklausos metu, jie visi pripažino savo kaltę, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, nurodė, kad gailisi.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nusprendė netaikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų O. A., A. S., T. D. ir A. S. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų taikymo galimybė T. D. ir A. S. atžvilgiu nebuvo plačiau svarstoma, nes teismas, atsižvelgęs į jų asmenybes charakterizuojančiÄ medžiagÄ , konstatavo, jog Å¡ie asmenys kartÄ jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o naujas nusikalstamas veikas padarė dar nepraėjus įstatyme numatytam ketverių metų terminui (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d.).

Nuo baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatleido ir O. A. bei A. S. nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu jie savo kaltę neigė. Tuo tarpu R. L., M. L. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę taip pat neigė, tačiau įvykio aplinkybes iš esmės nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Motyvuodamas tuo, pirmosios instancijos teismas tik R. L., M. L. ir D. R. atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas.Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, visų pirma, dėl to, kad nusikalstamos veikos iniciatoriais, įtraukusiais kitus nuteistuosius į muštynes, buvo būtent R.

L. ir M. L., tačiau Å¡ių asmenų atžvilgiu buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos BK    38 str. nuostatos ir jie atleisti nuo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta sÄ lyga „prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€œ negali bÅ«ti tapatinama su kitomis baudžiamojo įstatymo normose (pvz. BK 59 str. 2 d. 2 p., 40 str. 2 d. 2 p. ir kt.) įtvirtintomis formuluotėmis, kuomet prisipažinimas siejamas su nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi. Teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog tam, kad taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. kaltininko atžvilgiu, pastarasis bÅ«tų prisipažinęs jau pirmosios apklausos metu.

Svarbu, kad iki priimant procesinį sprendimÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs tokiÄ pozicijÄ ir atitiktų kitas įstatyme numatytas sÄ lygas. Pažymėtina, kad visi kaltinamieji, apklausiami pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino, be to, pats teismas nustatė tokiÄ Ä¯rodymų tyrimo tvarkÄ , jog kaltinamieji savo parodymus davė tik po to, kai buvo apklausti nukentėjusieji ir liudytojai. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. L., M. L., A. S., T. D., O. A., A. S., D. R. yra sutarę su nukentėjusiaisiais dėl padarytos žalos atlyginimo tvarkos, su jais susitaikė.

Å ias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2013 m. lapkričio 13 d. susitaikymo protokolas (t. 4, b. l. 128-129), iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų T. M., S. B., Ž. Z., A. P., I. T. ir susitarė su kiekvienu iÅ¡ jų dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais, t. y. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti: Ž. Z. – 2000,00 Lt, A. P. – 3000,00 Lt, I. T. – 5000,00 Lt, T. M. – 6000,00 Lt, S. B. – 5000,00 Lt. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas nukentėjusiojo T.

Å . 2013 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imas, kad jis su kaltinamaisiais susitaikė, jie jo atsiprašė, jis jiems jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi (t. 4, b. l. 157). Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tas žalos atlyginimo reikalavimas yra pilnai įvykdytas, kÄ patvirtina pateiktas A. S. 2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymas (t. 4, b. l. 156).Ä®vertinus aukščiau nurodytus motyvus, nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę: anksčiau neteistas, duomenų apie administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, su žmona augina mažametį vaikÄ , kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, jog ateityje Å¡is asmuo darys naujas nusikalstamas veikas, todėl yra Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytų sÄ lygų atleisti O.

A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, visuma. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 1 p.).A. S. asmenybė taip pat iÅ¡ esmės charakterizuojama teigiamai. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, jo atžvilgiu 2012 m. spalio 23 d. pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam paskirta 250 MGL ( 32500 Lt) dydžio bauda.

Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs (Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta po to, kai A. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje, kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ateityje A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatos netaikytinos ir jo apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigia, kad vienus nuteistuosius atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o kitus nuteisdamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmes, be to, nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino, kad jis susitarė dėl žalos atlyginimo bei prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.Kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. S. laisvės atėmimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas, neiÅ¡nykus teistumui), kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę (nedirba, baustas administracine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

     10 MGL dydžio bauda). Nors apeliantas nurodo, kad teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, kad jis pripažino savo kaltę ir susitarė dėl žalos atlyginimo, su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutiktina. Paprastai, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė egzistuoja, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismai nepripažįsta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tais atvejais, kai kaltininkas, aiškindamas apie įvykį, neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų. Nors nagrinėjamu atveju kaltininkų prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas netrukdė dalies iš jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų, tačiau, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 59 str. nuostatų pripažinimo egzistavimui yra taikomi visiškai kiti, daug griežtesni kriterijai.

Nagrinėjamu atveju, A. S. ilgÄ laikÄ neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų taip pat kelia abejonių, todėl konstatuotina, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė jo prisipažinimo. Praktikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino nusikalstama veika padarytÄ visÄ Å¾alÄ , paprastai, pripažįstama ir tada, kai kaltininkas pats savo noru atlygina visÄ nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ arba kaltininko pavedimu ar jo valia visÄ nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ atlygina kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju, žala pilnai atlyginta nebuvo, tik susitarta dėl jos atlyginimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. 3 p. numatyta nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Akcentuotina, jog įstatymas už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kolegija sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus straipsnių sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog A. S. už Lietuvos Respublikos BK   138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu minėtų straipsnių sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Taigi teigti, kad už minėtÄ nusikaltimÄ A. S. paskirta bausmė yra per giežta ar neproporcinga, nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK    75 str. nuostatomis ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ vieneriems metams, apylinkės teismas teisingai vadovavosi Baudžiamojo kodekso normomis. Pažymėtina, kad visiems kaltinamiesiems, kurių atžvilgiu buvo įmanoma taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas, jos ir buvo pritaikytos, tiems nuteistiesiems, kurių atžvilgiu minėtos nuostatos netaikytos, teismas skyrė vienodas bausmes.

Taigi, A. S. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai individualizavo bausmes bendrininkams, vienus jų atleisdamas nuo atsakomybės, o kitus nuteisdamas, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų A. S. (A. S.) ir A. S. (A. S.) apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo O. A. (O. A.) gynėjos advokatės Svetlanos Proninos apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl O.

A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir O. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir Å¡iuo pagrindu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 38 str.).IÅ¡aiÅ¡kinti O. A., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tÄ patį laikotarpį padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                           ArÅ«nas Kisielius                                                                                            Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                           Â