2023-03-29 Nr. AB-6984-3-62-3-01562-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-356-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01562-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), I. B., R. G. dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 25 d. privalomuose nurodymuose Nr. PNSSP-20-200925-00110 ir Nr. PNSSP-20-200925-00111 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) nustatytus jų įvykdymo terminus iki 2023 m. rugsėjo 29 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, jo sutuoktinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. Pastatas stovi nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą bei Privalomuosius nurodymus iki 2021 m. kovo 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama: 1) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai prie vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, perstatytus (rekonstruotus) priestatus la1 m ir 2a1 m (matmenys apie 7,52 m x 3.44 m, aukštis žemiausioje vietoje iki parapeto apie 2,62 m.), kad statinys atitiktų 1999 m. balandžio 23 d. įregistruotos kadastro bylos duomenis; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti valstybinime nesuformuotame žemės sklype šalia vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, rytinėje pusėje įrengtą akmens grindinio aikštelę, apie 16 kv. m, taip pat šalia minėto namo pietinėje pusėje įrengtą mišrios dangos aikštelę, apie 32 kv. m, ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos sprendimu, terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui buvo pratęstas 3 mėn. terminui – iki 2021 m. birželio 25 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl besitęsiančių procesų, susijusių su valstybinio žemės sklypo suformavimo ir statinio rekonstrukcijos derinimo procedūromis, įteisinti savavališką statybą per Inspekcijos nustatytą terminą nebuvo galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių, prašydamas išduoti sutikimą atlikti rekonstravimo darbus žemės sklype.

NŽT nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra vykdomas žemės sklypų prie statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, formavimo procedūra, NŽT negali išduoti sutikimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad savavališkai statybai įteisinti turi būti išspręstas klausimas dėl sutikimo išdavimo, o šis klausimas bus išspręstas tik po žemės sklypo suformavimo. Tuo tikslu pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Geomatininkų grupė“, kuri rengia sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei deda pastangas, kad šis procesas vyktų kuo greičiau, tačiau neturi galimybių paspartinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo / derinimo procedūrų. 2021 m. lapkričio 30 d.

į sistemą buvo įkeltas derinimui UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas žemės sklypo, skirto pastatų (duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys bei aiškinamasis raštas. Be to, pareiškėjas siekė savavališką statybą įteisinti pagal jau minėtą projektą, kuris 2020 m. gruodžio 21 d. buvo pateiktas Kultūros paveldo departamentui, ir 2021 m. vasario 26 d. buvo gautas pastarojo suderinimas. Projektas buvo parengtas dar iki savavališkos statybos aktų surašymo. Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, todėl projekto sprendinius dėl savavališkos statybos įteisinimo būtina suderinti su bendraturčiais.

Jei bendraturčiams susitarti nepavyktų, pareiškėjui gali tekti koreguoti projektą arba kreiptis į teismą dėl veiksmų atlikimo be bendraturčio sutikimo. Pareiškėjo teigimu, nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, kadangi savavališkos statybos įteisinimo procedūros iki šiol nebuvo galima vykdyti dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime dėl pareiškėjo prašymo prašė spręsti teismo nuožiūra.

5. Inspekcija pažymėjo, kad šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu suformuoti žemės sklypą prie minėtų statinių. Projekto sprendiniai yra derinimo stadijoje. Statinių / patalpų savininkų yra daug (18 asmenų) ir jie visi turi savo interesus, kuriuos būtina suderinti, o tai laikui itin imlus procesas. Inspekcija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat dėl projekto savavališkos statybos įteisinimui rengimo be bendraturčio sutikimo vyksta teisminiai ginčai, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ateityje dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūrų gali kilti teisminiai ginčai, Inspekcijos teigimu, neturėtų būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis, lemiančiomis privalomųjų nurodymų įvykdymo pratęsimą. Inspekcija pažymėjo, kad teismas turėtų atsižvelgti į teisinį reglamentavimą ir privalomųjų nurodymų įvykdymo termino nepratęsti ilgesniam nei įstatymų leidėjo numatytas terminas, nes ilgo termino nustatymas mažins statytojo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Inspekcija pažymėjo, kad, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi privalomuosius nurodymus už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą, todėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo terminas neturi pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą ir pratęsė Privalomuose nurodymuose nustatytus jų įvykdymo terminus iki 2023 m. sausio 29 d.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo neypatingą statinį – vieno buto gyvenamąjį namą (padidinus priestatus ir sujungus į vieną) bei įrengė (pastatė) nesudėtingą statinį (kiti inžineriniai statiniai) – akmens grindinio aikštelę ir mišrios dangos aikštelę. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 72 dalimi, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, kad rekonstruotas statinys – gyvenamasis namas, yra priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, todėl tokio statinio rekonstravimo darbų atlikimui pareiškėjas privalėjo turėti parengtą rekonstravimo projektą ir leidimą rekonstruoti statinį. Teismas konstatavo, kad Inspekcija visiškai pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojo pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę.

8. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1. papunkčiu ir konstatavo, kad teisinis reglamentavimas patvirtina faktą, jog pareiškėjas, statydamas I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo vietovėje, Kauno senamiestyje, privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą, tačiau jo neturėjo, todėl Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojo pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

9. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4, 5 dalimis ir pažymėjo, kad, sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą, yra reikšmingos aplinkybės, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Teismas nurodė, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

10. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas deda pastangas, jog būtų įvykdytos teisės aktų reglamentuojamos procedūros, susijusios su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau savavališkos statybos įteisinimui privaloma užbaigti procesus, susijusius su valstybinio žemės sklypo suformavimo procedūromis. Paprastai žemės sklypo formavimo procedūros trunka apie 6–9 mėnesius. Po žemės sklypo suformavimo bus vykdomos statinio rekonstrukcijos derinimo procedūros, kurių įtakai pareiškėjas taip pat negali daryti įtakos. Teismas vertino, jog pareiškėjas negali daryti įtakos vykstantiems procesams, susijusiems su visų reikalingų dokumentų gavimu, ir tai sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti jam Inspekcijos nurodytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą pernelyg ilgam laikotarpiui – iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Teismo vertinimu, toks ilgas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nelaikytinas pagrįstu. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat dėl projekto savavališkos statybos įteisinimo rengimo be bendraturčio sutikimo vyktų teisminiai ginčai. Teismo vertinimu, toks prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nelaikytinas būtinu savavališkos statybos įteisinimui, todėl pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. sausio 29 d.

III. 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

13. R. G. vadovaujasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad teismas nevertino to, ar pareiškėjas tinkamai elgėsi, ar greitai ir operatyviai stengėsi pašalinti savavališką statybą. R. G. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dar 2021 m. sausio 5 d. buvo informuotas, jog siekiant gauti NŽT sutikimą nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, jis turės užbaigti jau pradėtas žemės sklypo formavimo procedūras, tačiau sutartis su UAB „Geomatininkų grupė“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo sudaryta tik 2021 m. rugsėjo 21 d. R. G. daro išvadą, kad nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareiškėjas aktyvius veiksmus dėl savavališkos statybos įteisinimo procedūros tikslu suformuoti valstybinį žemės sklypą prie statinių atliko praėjus metams laiko nuo savavališkos statybos akto surašymo ir praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo to momento, kai buvo informuotas, kad, siekiant gauti NŽT sutikimą, yra būtina tęsti žemės sklypo formavimo procedūras. Toks pareiškėjo neveikimas turėjo būti įvertintas teismo.

14. R. G. nesutinka su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad jis parengė savavališkos statybos įteisinimo projektą ir projektas jau yra suderintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriuje. R. G. atkreipia dėmesį, kad projektas parengtas ne tikslu įteisinti savavališką statybą, o rekonstrukcijos tikslu su atskirų turtinių vienetų formavimu. Projektas parengtas iki 2018 m., todėl jo tikslas negalėjo būti savavališkos statybos šalinimas. Pagal tokį projektą negalės būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes tokia statyba, neįteisinus savavališkos statybos, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

15. R. G. vadovaujasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 16, 18 dalimis, 5 dalies 17 punktu ir pažymi, kad pareiškėjas turi parengti savavališkos statybos įteisinimo projektą. Tačiau pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. neatliko jokių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos projekto rengimu. R. G. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui Inspekcija 2021 m. kovo 19 d. pratęsė savavališkos statybos įteisinimo terminą iki 2021 m. birželio 25 d., tačiau per tuos tris mėnesius pareiškėjas neatliko jokių veiksmų tikslu įteisinti savavališką statybą. R. G. teigimu, jeigu pareiškėjas laiku ir tinkamai būtų pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūras, jos galėjo būti užbaigtos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl teismas nepagrįstai pratęsė pareiškėjui terminą savavališkai statybai įteisinti tokiam ilgam laikotarpiui. R. G. pažymi, kad nemotyvuotai ir nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojo kuo greičiau įteisinti savavališkos statybos padarinius. R. G. nurodo, kad tokie pareiškėjo veiksmai pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus.

16. R. G. tvirtina, kad, nepaisant priimtų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas ir toliau eksploatuoja savavališkai sujungtus ir perstatytus buvusius namo priestatus. Savavališkai įrengtos aikštelės prie namo sudaro 48 kv. m., nuo kurių bėga vanduo į R. G. naudojamą namo dalį. Dėl tokios savavališkos statybos eksploatacijos šlampa R. G. naudojamo namo rūsio sienos, daroma žala jos turtui. Pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, kad panaikintų žalą lemiančias aplinkybes. R. G. nurodo, kad savavališkos statybos termino pratęsimas dar metams laiko pažeidžia jos teises, teisėtus interesus, paneigia jos teisėtus lūkesčius, kad savavališka statyba būtų kuo greičiau pašalinta.

17. Pareiškėjas T. B. atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad R. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas statinių įteisinimo per Priežiūros įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėjas pažymi, kad R. G. pavienes aplinkybes aiškina izoliuotai nuo faktų visumos, nesąžiningai nutyli, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo priimti privalomieji nurodymai, o Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 šalyje paskelbė karantiną dėl koronaviruso (Covid-19) protrūkio. Pareiškėjas nurodo, kad neturi specialių žinių, reikalingų siekiant statinių įteisinimo, o dėl karantino nulemtų teisinių kontaktavimo suvaržymų bei dėl atsargumo priemonių, kurių tuo metu ėmėsi tiek įvairios institucijos, tiek paslaugų teikėjai, buvo apsunkintos jo galimybės gauti reikiamų konsultacijų ir kitų paslaugų, pareiškėjas tam neturėjo reikiamų techninių galimybių. Kai karantino suvaržymai buvo šiek tiek atlaisvinti, pas paslaugų teikėjus susidarė didelės eilės. Visa tai lėmė ir tai, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo veiksmus atlikti greičiau. Pareiškėjo teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo pasyvus ar elgėsi nerūpestingai, nes pareiškėjas aktyviai ir sąžiningai darė viską pagal turimas galimybes.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad R. G. teiginiai, jog jis NŽT 2021 m. sausio 5 d. raštą Nr. 8SD-29-(14.8.125 E.) gavo 2021 m. sausio 5 d., yra neįrodyti. Pareiškėjas paaiškina, kad pradėjus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo statinių eksploatavimui ir šioms procedūroms nesant baigtoms, negali būti rengiamas kitas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo prie tų pačių statinių. Tokia yra ilgametė Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos praktika. Žemės sklypo, skirto pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo pradėtas dar 2017 metais, t. y. dar gerokai prieš aptariamų savavališkų statybų konstatavimą. Tačiau šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi buvo ne pareiškėjas, o L. G., kuri gyvena užsienyje. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkas statybas, jos ieškojo ir suradęs sudarė susitarimą, kad jis būtų laikomas bendrainiciatoriumi. Visa tai pareikalavo nemažai laiko, vien dėl to nebuvo objektyvių galimybių paspartinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų.

20. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prasidėjo ne 2021 m. rugsėjo 21 d., kai pareiškėjas sudarė sutartį su UAB „Geomatininkų grupė“, o dar 2017 metais. Pareiškėjas tvirtina, kad, tapęs bendrainiciatoriumi, ėmėsi visų įmanomų, nuo jo priklausančių veiksmų, kad paspartintų sklypo formavimo veiksmus (bendravo su matininkais dėl reikiamų veiksmų, organizavo parašų rinkimą ir t. t.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje yra 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Geomatininkų grupė“ parengtas Žemės sklypo funkcionuojančių dalių nustatymo planas, kuriame jau yra pavaizduotos siūlomos sklypo ribos. Iš esmės tokios pačios sklypo ribos yra pavaizduotos ir vėliau UAB „Geomatininkų grupė“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, kad jis dar prieš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto užsakymą mėgino išsiaiškinti statinių savininkų / bendraturčių interesus. Pareiškėjas teigia, kad atliko veiksmus ne tik siekdamas žemės sklypo suformavimo, bet ir veiksmus, siekdamas reikiamo statinių projekto parengimo (kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl projekto suderinimo ir jį gavo, be to, daug žodžiu konsultavosi su projektuotojais, matininkais ir kitais specialistais), o prieš 2021 m. birželio 25 d. pareiškėjas pradėjo rengti pradinį prašymą teismui dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad būtina vertinti jo veiksmų visumą, o ne izoliuotai atskirus veiksmus. Pareiškėjas tvirtina, kad, siekdamas statinių įteisinimo, veikė sąžiningai ir aktyviai, darė viską pagal jam prieinamas galimybes, todėl teismas pagrįstai pratęsė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad R. G. nepagrįstai teigia, jog sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo neturi būti atsižvelgiama į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 21 d. kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą dėl statinio projekto suderinimo. Pareiškėjas pažymi, kad R. G. nepagrįstai teigia, jog projektas nebuvo skirtas aptariamų statinių įteisinimui. Nors projektas buvo parengtas dar prieš savavališkos statybos konstatavimą, jame jau buvo suprojektuoti ir aptariami dar neįteisinti statiniai būtent tikslu juos įteisinti. Kultūros paveldo departamentas minėtu raštu pripažino, kad savavališki statiniai (savavališkos statinių dalys) kultūros paveldui niekaip nekenkia. O tai turi reikšmės ir pareiškėjo siekiams parengti projektą, kuriame būtų numatytas tik savavališkos statybos įteisinimas. Pareiškėjas daro išvadą, kad jo kreipimasis į Kultūros paveldo departamentą dėl statinio projekto suderinimo patvirtina jo aktyvius veiksmus siekiant savavališkos statybos įteisinimo ir kartu su kitais įrodymais patvirtina prašymo pagrįstumą. Tai, kad Kultūros paveldo departamentas suderino didesnės darbų apimties projektą, patvirtina tai, kad rengiant mažesnės apimties projektą, skirtą tik savavališkos statybos įteisinimui, jis bus suderintas, nes šie darbai jau kartą vertinti ir pripažinti leistinais didesnės apimties darbų projekte. Be to, statinių projektai rengimo eigoje bet kuriuo atveju gali būti tikslinami, koreguojami ir tai niekaip negali paneigti pareiškėjo aktyvių veiksmų siekiant savavališko statybos įteisinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėjo dideles pastangas, analizavo dokumentus, žodžiu konsultavosi su viešojo administravimo subjektais ir įvairių reikiamų sričių specialistais tiek rengiant projektą, tiek ir vėliau. Pareiškėjas nurodo, kad yra atlikęs viską, kas nuo jo priklausė, o toliau būtina sulaukti, kada bus užbaigtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ir jis bus patvirtintas. Pareiškėjas objektyviai neturi galimybių paspartinti minėtų procedūrų, t. y. jos nuo pareiškėjo valios nepriklauso.

22. Pareiškėjas pažymi, jog R. G. nepagrįstai teigia, kad jos pateiktas ant draudiko formos surašytas defektų aktas ir antstolės 2021 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad savavališkos statybos daro žalą namo rūsio patalpai. Tokias išvadas galėtų pateikti tik kompetentingi, reikiamą kvalifikaciją turintys subjektai. Minėtame defektų akte yra paminėta, kad rūsio sienos drėkimo priežasties nustatyti nepavyko ir tik paminėta, kad, pačios R. G. nuomone, rūsio sienos drėkimą lemia pareiškėjo savavališki statiniai. Pareiškėjo teigimu, antstolis neturi specialių žinių rūsio sienos drėkimo priežastims nustatyti ir minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ta priežastis nėra įvardinta. Be to, byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, o ne dėl paties statinių įteisinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo T. B. prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 25 d. privalomuose nurodymuose Nr. PNSSP-20-200925-00110 ir Nr. PNSSP-20-200925-00111 įvykdymo terminus iki 2023 m. rugsėjo 29 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas deda pastangas, jog būtų įvykdytos teisės aktų reglamentuojamos procedūros, susijusios su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nustatęs, kad savavališkos statybos įteisinimui privaloma užbaigti procesus, susijusius su valstybinio žemės sklypo suformavimo procedūromis, paprastai trunkančioms apie 6–9 mėnesius, ir po žemės sklypo suformavimo bus vykdomos statinio rekonstrukcijos derinimo procedūros, kurių įtakai pareiškėjas taip pat negali daryti įtakos, teismas pareiškėjo nurodytas priežastis pripažino svarbiomis Inspekcijos nurodyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimui. Teismas pareiškėjo prašomą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą – iki 2023 m. rugsėjo 29 d., vertino kaip nepagrįstai ilgą, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie teisminius ginčus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat dėl projekto savavališkos statybos įteisinimo rengimo be bendraturčio sutikimo, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. sausio 29 d.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiškėjo prašymas neturėjo būti tenkintas, nes pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių nustatytu pakankamai ilgu terminu nebuvo atlikta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikė aktyviai.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-815-520/2021).

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai veikė, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius: parengtas projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu, kreiptasi į NŽT dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Būtent iš pastarosios atsakymo pareiškėjui matyti, kad jo prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi turi būti užbaigtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo įgyvendinimo procedūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negali daryti įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo įgyvendinimo procedūros trukmei. Todėl nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas buvo itin pasyvus, o jo prašyme nurodytos priežastys negalėjo būti pripažintos svarbiomis ir kad nėra pagrindo pratęsti termino savavališkos statybos padariniams pašalinti. Įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių užtruko savavališkos statybos įteisinimo procedūra, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas Inspekcijos nustatytais terminais ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į savavališkos statybos įteisinimą, tačiau žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo įgyvendinimo procedūrų trukmei pareiškėjas iš esmės negalėjo daryti įtakos. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą iš esmės neprieštaravo jo tenkinimui, o pirmosios instancijos teismui patenkinus iš dalies pareiškėjo prašymą, neteikė apeliacinio skundo. Tokia teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą vykdančios įstaigos pozicija nagrinėjamoje byloje taip pat paneigia R. G. apeliaciniame skunde keliamą susirūpinimą, kad nemotyvuotai ir nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins statytojo kuo greičiau įteisinti savavališkos statybos padarinius.

30. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis neįvykdė Privalomųjų nurodymų nustatytu terminu ir dėl kurių prašo pratęsti terminą, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimus į prašymą, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų, teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė