2025-01-20 Nr. CB-419-2-08-3-01078-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-15

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01078-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 2 d. paduotu ieškovės L. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, darbo įstatymų ir teisės aktų pažeidimų, pakartotinio neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo „Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ pripažinimo neteisėtu; dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu, t. y. iki atleidimo iš darbo 2023 m. rugsėjo 15 d. eitas lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojos pareigas; dėl priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės (suma neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d.; dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atleidimo iš darbo; teismas sprendimu taip pat nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo ir paliko nenagrinėtais ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24, 25, 26, 45, 57, 58, 65, 156, 158 straipsnių normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą, kurioje išaiškinta, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-461-695/2018; Nr. e3K-3-27-701/2019; Nr. e3K-3-130-701/2019 ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepakankamai aiškiai ir argumentuotai pasisakė apie ieškovės darbo pareigų pažeidimo sunkumą, ieškovės kaltės formą, dėl pažeidimo atsakovei (darbdavei) kilusias pasekmes ir kitas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes. Teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas pagrįstai darbdavio pripažintas šiurkščiu. Neatvykimo į darbą priežastys (nesuteiktas darbo krūvis, neaiškios darbo sąlygos) turėjo būti objektyviai įvertintos, to pirmosios instancijos teismas neatliko.

2. Ieškovė pateikė įrodymus ir nurodė motyvus, o atsakovė (darbdavė) žinojo, dėl kokios priežasties ieškovė neatvyksta į darbą ir kada atvyks, tą ieškovė nurodė raštu darbdavei. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės požiūrio į padarytą pažeidimą, nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą turi reikšmės darbdaviui sprendžiant dėl drausminės atsakomybės rūšies parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

3. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso teisės normų pažeidimus (rašytinių įrodymų dalies nei tyrė, nei vertino, nei pasisakė teismo sprendime). Pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo ieškovės 2023 m. rugsėjo 1 d. rašytinio paaiškinimo atsakovei (darbdavei) dėl atleidimo iš darbo, diskriminavimo darbe sumažintu darbo etatu, mobingo, nuolatinio darbo sutarties sąlygų keitimo ir kitų susijusių darbo teisės aktų pažeidimų. Ieškovės atleidimas iš darbo negalėjo būti laikomas teisėtu, kadangi ieškovė buvo verčiama dirbti 0,32 darbo etatu, o ne 0,39 darbo etatu, t. y. atsakovė nevykdė Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. sprendimų, kuriais nuspręsta grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad Darbo ginčų komisija 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, jai praleidus procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

4. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino formaliai ir klaidų neištaisė, atkartojo tuos pačius sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinio skundo argumentus vertino formaliai ir šališkai, gynė išskirtinai atsakovės kaip stipresnės šalies interesus ir paviršutiniškai analizavo ieškovės pateiktus į bylą įrodymus bei argumentus. Tuo tarpu teismai nagrinėdami darbo bylas privalo būti aktyvūs, ieškoti šalių interesų pusiausvyros, taikyti griežtą atsakomybę darbdaviui už įstatymų reikalavimų nevykdymą, ginti darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, interesus.

5. Teismai nusprendė, kad darbdavė priėmė pagrįstą, teisėtą ir proporcingą sprendimą atleisti darbuotoją. Tačiau DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai darbuotojas ne tik nepasirodo darbe, nevykdo jokių darbo funkcijų, bet ir kai darbuotojas nepasirodo darbe be svarbių priežasčių ir neinformuoja darbdavio. Be to, DK numatyti ir reikalavimai laikytis įspėjimo terminų, nustatytų DK 57, 58, ir 65 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes (tarp jų ir tai, kad atsakovė skyrė griežčiausią nuobaudą tada, kai ieškovė jau buvo kreipusis į Darbo ginčų komisiją, kurios sprendimai nebuvo palankūs atsakovei), vertindamas ieškovei paskirtos nuobaudos – nutraukti darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – proporcingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė