3fdef258-aa6d-498e-afec-86ef499ea041 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-309/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00607-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1; 1.2.8.1; 2.1.6.3; 2.1.7; 2.3.2.1.3.2; 2.4.2.1; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgieskytei - Strumilaitei,nukentėjusiųjų A.

P., D. P. atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,nuteistiesiems I. R., E. S., P. J., G. K.,gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Žilvinui Astrauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista vieÅ¡aisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.I.

R. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.I. R. pripažinta kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteista viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.I. R. pripažinta kalta pagal BK 290 straipsnį ir nuteista 30 (trisdešimties) parų areštu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) ir paskirtos pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu (prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis) ir I.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. R. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:tęsti darbÄ , o jo netekus, per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.10 val. (viena para) ir laikoma, kad I.

R. yra atlikusi 1 (vienÄ ) laisvės atėmimo dienÄ .E. S. pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista vieÅ¡aisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.E. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. S. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:tęsti mokslÄ , o jį baigus, įsidarbinti arba per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis;per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.05 val. (viena para) ir laikoma, kad E. S. yra atlikusi 1 (vienÄ ) laisvės atėmimo dienÄ .G.

K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.20 val. (vienÄ parÄ ) ir laikoma, kad G. K. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudos.P. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vieÅ¡aisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.P. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.P. J. pripažintas kaltu pagal BK 290 straipsnį ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-25 įstatymo redakcija) subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, Å¡i bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal BK 290 straipsnį, prieÅ¡ tai jÄ vadovaujantis BK 65 straipsniu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas P. J. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti įpareigojimai:pradėti dirbti arba tęsti registracijÄ darbo biržoje;per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-04-11, 16.26 val. iki 2012-04-12, 15.15 val. (viena para) ir laikoma, kad P. J. yra atlikęs 1 (vienÄ ) laisvės atėmimo dienÄ .Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1 042,62 Lt (vienas tÅ«kstantis keturiasdeÅ¡imt du litai 62 ct) už nukentėjusiosioms D.

P. ir A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš I. R., E. S. ir P. J. lygiomis dalimis po 347,54 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 54 ct).Nukentėjusiosios D. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų I. R., E. S. ir P. J. solidariai priteista atlyginti 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) nukentėjusiajai D. P. neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamųjų I.

R., E. S. ir P. J. solidariai priteista atlyginti 2 500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) nukentėjusiajai A. P. neturtinei žalai atlyginti.E. P. patirtos 2 000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) atstovavimo iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteista lygiomis dalimis po 666,67 Lt iÅ¡ I. R., E. S. ir P. J. nukentėjusiajam E. P., sumokėtus už advokato teisinę pagalbÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. R., E. S., G. K. ir P. J., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2012 m. balandžio 11 d., apie 16.10 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir aikÅ¡telėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, t. y.

P. J. jėga iÅ¡tempiant iÅ¡ prekybos centro M. G., suduodant jam kumščiu į virÅ¡ugalvį, į skruostÄ , prispaudžiant prie įėjimo į prekybos salę vartelių suduodant ne mažiau 5 kartus į įvairias kÅ«no vietas, lauke prie įėjimo į prekybos centrÄ durų, kumščiu suduodant mažametei D. P. į veido sritį, vienÄ kartÄ kumščiu suduodant A. P. į smilkinį, I. R. sudavus ne mažiau 6 kartus į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajai A. P. ir tampant jÄ už plaukų, E. S. suduodant nemažiau 4 kartus nukentėjusiajai A.

P. į įvairias kÅ«no vietas ir tampant jÄ už plaukų, G. K. suduodant ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam M. G. į virÅ¡ugalvį, be to tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir veikdami vieninga tyčia, aikÅ¡telėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), P. J. suduodant ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kÅ«no vietas, nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V. R. į įvairias kÅ«no vietas, tuo metu G. K. suduodant nemažiau 3 kartus į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam E. P., nemažiau 3 kartus nukentėjusiajam V.

R. į įvairias kÅ«no vietas, I. R. tampant nukentėjusiÄ jÄ A. R. už plaukų, E. S. ir I. R. tampant nukentėjusiÄ sias A. P., D. P., už plaukų, suduodant joms smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajai A. P. padarė galvos smegenų sukrėtimÄ , odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje ir kairėje plaÅ¡takoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarė nukentėjusiajam E. P. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame antakyje deÅ¡inės akies apatiniame voke ir deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiems M.

G., V. R., A. R. sukėlė fizinį skausmÄ , Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .I. R., E. S. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.10 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. S. ranka suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , vienÄ smÅ«gį į galvÄ , bei peÅ¡ant plaukus, I.

R. ranka sudavus mažametei nukentėjusiajai D. P. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į veido sritį, P. J. suduodant mažametei nukentėjusiajai D. P. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tuo bendrais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai D. P. galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . I. R. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikyta dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vežama tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio vyresnįjį patrulį I.

M. ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio patrulę V. V., iÅ¡vadindama juos įvairiais garbę ir orumÄ Å¾eminančiais bei įžeidžiančiais necenzÅ«riniais žodžiais.I. R. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikyta dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir atvežta tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo pareigas atliekančiÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio patrulę V.

V. – vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į veido sritį, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai – Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio patrulei V. V..P. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.20 val. sulaikytas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vežamas tarnybiniu automobiliu, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio vyresnįjį patrulį I.

M. ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo bÅ«rio patrulę V. V., iÅ¡vadindamas juos įvairiais garbę ir orumÄ Å¾eminančiais bei įžeidžiančiais necenzÅ«riniais žodžiais.Apeliaciniu skundu nuteistoji I. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu ir perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam ikiteisminiam tyrimui atlikti.Teigia, kad su tokiu Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka.

Nurodo, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpulta su drauge E. S.. Parduotuvėje D. P., A. P.. M. G. jÄ ir E. S., kitų akivaizdoje įžeidinėjo. I. R. einant pro kasas, D. P. pradėjo tampyti už striukės E. S.. Neapsikentusios parduotuvėje jas užgauliojančių asmenų, telefonu paprašė G. K. ir P. J. pagalbos. Atėjęs P. J., iÅ¡vedė M. G. iÅ¡ parduotuvės, o ji su E. S. liko parduotuvėje susimokėti už prekes.

Joms išėjus iÅ¡ parduotuvės vėl buvo užpultos D. P. ir A. P.. Konflikto metu kibo į plaukus, dėl ko jai ir E. S. buvo iÅ¡rauti plaukai. Ji (I. R.) asmeniÅ¡kai nei D. nei A. P. nesudavė. Po konflikto, grįžo namo. Maždaug už 10 minučių, G. K. su P. J. einant į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kieme juos užpuolė. Ji ir E. S., pamačiusios, kad užpuolė jų draugus G. K. ir P. J., atėjo į aikÅ¡telę jų apginti. Prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ji ir jos draugė E. S. buvo tampomos už plaukų D.

P., o I. R. pargriuvus D. P. pradėjo jÄ spardyti. Tuoj po įvykio, atvykę policijos pareigÅ«nai, jÄ ir P. J. iÅ¡vežė į komisariatÄ , kaip vieÅ¡osios rimties pažeidėjus ir sulaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, o jas užpuolę asmenys buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.Apeliantės vertinimu, jos teiginius patvirtina nukentėjusysis M. G., kuris pirminėje apklausoje nurodė, kad D. P. pasiskundusi, kad neva I. R. su E. S. jÄ užgauliojo prie ledų skyriaus, po to jos apsižodžiavo su A.

P.. Po to žemesnioji mergina kažkam skambino. Vėliau į parduotuvę atėjo stambus vyriškis. Merginos parodė į jį ir vaikinas jį ištempė lauk. Jis jam smūgių nesudavė. Matė, kaip A. ir D. P. buvo lauke, o A. už plaukų tampė žemesnioji mergina. Vėliau matė, kaip D. ir A. jos tampė už plaukų. Nukentėjusioji D. P. apklausos metu nenurodė, kad jos jas būtų užgauliojusios prie ledų skyriaus. Ji nurodė kitas aplinkybes, t. y., kad joms stovint prie kasų, jos pradėjo jas pulti.

Nukentėjusioji A. P., pirmos apklausos metu, nurodė visiškai kitokias aplinkybes, kad su seserimi D. P. ir M. G., stovint prie kasų, žemesnė mergina pagriebė jos seserei A. P. už plaukų ir pradėjo tempti, o kita, aukštesnė mergina stovėjo šalia. Vėliau žemesnė įžeidinėjo jos seserį A. P.. Kad A. P. parduotuvėje tampė už striukės jos draugę E. S., nenurodė. Kad I. R. būtų mušusi jos seserį, A. P. nenurodė. Ji tik nurodė, kad mergina buvo įkibusi jai į plaukus, o aukštesnė mergina, buvo įsikibusi jos seseriai D.

P. plaukus. Parodymai buvo duoti tuo metu, kuomet nukentėjusieji nežinojo, kad muÅ¡tynės yra nufilmuotos parduotuvės stebėjimo kamerų bei lauke nežinomo asmens ir tokiu bÅ«du užfiksuoti visų veiksmai.Nurodo, kad po to, kai tapo žinoma, jog muÅ¡tynės yra nufilmuotos ir vaizdo medžiaga prijungta prie bylos teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusioji A. P., parodė, kad parduotuvėje ji E. S. netampė, o tik atstÅ«mė jÄ . Tačiau prieÅ¡taringi M. G., D. P. ir A. P. parodymai bei vaizdo medžiaga parodo, kad ne jos (I.

R. ir E. S.) pradėjo konfliktÄ , o jos buvo priverstos kreiptis pagalbos, dėl seserų P. ir M. G. elgesio. Apie D. P. agresijÄ byloja ir tolimesni veiksmai, kuomet ji, paėmusi už plaukų I. R. pagriauna ir pradeda spardyti, ir tik jos seseriai panaudojus jėgÄ jai nebeleidžia toliau taip elgtis. Nors pagal jos pačios parodymus, prieÅ¡ tai jai buvo sutrenktos smegenys ir sužalota nosis. Nemano, kad mažametė, patyrusi galvos smegenų sukrėtimÄ , bÅ«tų galėjusi taip agresyviai elgtis. Dėl jos nosies sužalojimo, kyla pagrįstos abejonės, kadangi vaizdo medžiagoje nesimato jokių sužalojimų ir nesimato, kad po nosies traumos jai bėgtų kraujas.

D. P. į ligoninę kreipėsi praėjus laiko tarpui, kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ policijos, o policijoje, apie nosies sužalojimÄ nieko neminėjo.Pasak nuteistosios, ikiteisminio tyrimo metu, internete buvo iÅ¡platinta vaizdo medžiaga apie muÅ¡tynes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjai buvo pateikta vaizdo medžiagos kopija. Tyrėja apžiÅ«rėjusi vaizdo medžiagÄ , šį įraÅ¡Ä prijungė prie baudžiamosios bylos. Ä®raÅ¡e akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusioji D. P. „po patirto galvos smegenų sukrėtimo“, spardo jÄ pargriuvusiÄ .

Akivaizdžiai matyti kaip nukentėjusiosios D. P., A. P., A. R. įsikibusios į jos (I. R.) ir E. S. plaukus. Dėl jos užpuolimo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir prie prekybos centro ji kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ . Policijos pareigÅ«nas, tyręs jos pareiÅ¡kimÄ , priėmė nutarimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo, motyvuodamas tuo, kad Å¡is pareiÅ¡kimas yra jos gynybinė taktika. Apskundusi šį nutarimÄ prokurorui, prokuroras paliko galioti policijos pareigÅ«no priimtÄ nutarimÄ .

Pagal gautus papildomus neginčijamus įrodymus apie kiekvieno iÅ¡ įvykio dalyvių veiksmus, Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Rudžianskienė, dėl tokių A. P. veiksmų parduotuvėje jos atžvilgiu, nepriimė jokio procesinio sprendimo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavė teismui.Apeliantė nurodo, kad ji neneigė ir neneigia, jog buvo įkibusi į jÄ užpuolusių asmenų plaukus. Tai darė gindamasi nuo jÄ užpuolusių asmenų. Tačiau jei ji pažeidė vieÅ¡Ä jÄ rimti, tai už tokius veiksmus turi atsakyti ir nukentėjusieji:

M. G., E. P., V. R., A. P., A. R., o jei mažametė D. P. neturi amžiaus, nuo kurio ji gali atsakyti už savo veiksmus, turį bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas ir už vaiko nepriežiÅ«rÄ nubausti jos tėvai. Kitaip bus pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimas ir neteisėtai dėl tos pačios veikos bÅ«tų atliekami keli ikiteisminiai tyrimai ir nepažeistas BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimas, ginti visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Baigiamojoje kalboje, prokurorė V.

R. veiksmus G. K. atžvilgiu kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. P., D. P., M. G., E. P., A. R. veiksmus, kaip gynybÄ .Nuteistoji teigia, kad jai buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir nuteista už tai, kad demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Tačiau teismas jos sužalojimo, kaip vertybės nevertino, o vertino jos veiksmus, kaip nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenės rimties ir tvarkos trikdymÄ . Teismas atmetė jos ir kaltinamųjų E. S., G.

K. ir P. J. parodymus, kad jie įvykio metu tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, kad I. R. ir E. S. pačios nukentėjo nuo A. R., D. ir A. P. ir pan., kadangi jų duoti parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja anksčiau minėtiems bylos įrodymams bei mano, kad tai kaltinamųjų iÅ¡keltos versijos siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos matosi, kad nukentėjusieji stovėdami prie kasos, kažkÄ kalbÄ parduotuvėje esančių asmenų pusėn. Vėliau nukentėjusioji A.

P. griebia E. S. už striukės, tai parodo, kad I. R. ir E. S. buvo užpultos parduotuvėje ir jos buvo priverstos kviestis pagalbos, o ne atvirkščiai. Mano, kad toks A. P. elgesys, kaip tampymas už striukės parduotuvėje yra akivaizdus viešosios rimties sutrikdymas, nes niekas nenorėtų, jog parduotuvėje būtų įžeidinėjamas ir tampomas. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė ir automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro neabejotinai yra viešoji vieta, nukentėjusieji D.

P. sukėlė konfliktÄ prekybos salėje, o M. G. ir A. P. prisijungė prie D. P., ir kaip matosi vaizdo medžiagoje, jų atžvilgiu laidė replikas, A. P. tampė už striukės E. S.. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo. Toks jų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Savo elgesiu D. P., A. P. ir M. G. parduotuvės prekybos salėje, pamynė žmonių tarpusavio berdravimo normas.

Prie prekybos centro, jai ginant draugus nuo puolimo, prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, iÅ¡rauti plaukai. Jie Å¡iurkščiai pažeidė ne tik jos teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Tampymas už plaukų mieste, gatvėje yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekininimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais jos sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiu bÅ«du, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, buvo Å¡aliÅ¡kas. Jis nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus vertino kaip gynybinius, kitų smurtinius veiksmus vertino kaip vieÅ¡osios rimties pažeidimÄ .Nuteistoji teigia, kad dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui ir jo įžeidimo prisipažino. Tačiau skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į jos bÅ«senÄ , kad ji buvo užpulta ir sumuÅ¡ta. Vietoje to, kad pareigÅ«nai aiÅ¡kintųsi, kas Å¡ioje situacijoje yra kaltas, vieno incidento dalyvio, A.

R. nurodymu jÄ sulaikė ir vežė į policijos komisariatÄ . Policijos pareigÅ«nai matė gulintį jų draugÄ G. K. ir ji bandė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ne ji ir jos draugai yra kaltininkai, bet policijos pareigÅ«nai nekreipė į tai dėmesio ir prievarta jÄ Ä¯sodinę į automobilį ir vežė į policijÄ . Jei E. P., V. R. nurodė, kad jie po Å¡io incidento buvo Å¡oko bÅ«senoje ir ne viskÄ prisimena, tai galima suprasti kokioje bÅ«senoje buvo ir ji, kai užėjusi su drauge į parduotuvę, buvo įžeidinėjamos, joms rovė plaukus, vėliau parduotuvės automobilių aikÅ¡telėje buvo užpulti jų draugai G.

K. ir P. J.. Atėjus į pagalbÄ prieÅ¡ jas buvo naudojamas smurtas, draugas G. K. gulėjo kruvinas, o ji sulaikyta kaip nusikaltėlė. Tuo metu buvo labai susijaudinusi ir negalėjo susivaldyti. Mano, kad į tai teismas neatsižvelgė ir skyrė jai pagal BK 286 straipsnį vieÅ¡uosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 290 straipsnį skyrė 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .Mano, kad Å¡ioje byloje teismas ir prokuroras buvo Å¡aliÅ¡ki.

Nes teisminio nagrinėjimo metu BPK 254 straipsnio 3 dalies tvarka, buvo papraÅ¡yta, bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko byloje esančių įrodymų, kurie buvo pateikti su vaizdo medžiaga. Be to, kaltinamajame akte, nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos niekam įtarimai nepareikÅ¡ti ir kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika.

Dėl Å¡iurkščiai pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, prokurorei V. Rudžianskienei buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau prokurorė nenusiÅ¡alino, o teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl N. D. automobilio apgadinimo ir prokurorė baigiamojoje kalboje teismo paprašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti N. D. padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistosios manymu, teismas ir prokuroras, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginti žmogaus ir teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Dėl šų aplinkybių mano, kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl vieÅ¡osios rimties trikdymo, jos atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jos veiksmus kitų atžvilgiu vertino kaip vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , o kitų asmenų smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kaip gynybÄ , kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl Å¡ių priežasčių taip pat mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti ir priteisti neteisėtai.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu ir perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam ikiteisminiam tyrimui atlikti.Su Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka ir nurodo, kad 2012 m. baladžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpulta jo draugė I.

R. su savo drauge E. S.. Parduotuvėje D. P., A. P., M. G., I. R. ir E. S., kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo. Neapsikentusios parduotuvėje jas užgauliojančių asmenų, I. R. telefonu paprašė jo pagalbos. Atėjęs į parduotuvę išvedė M. G., o I. R. su E. S. liko parduotuvėje susimokėti už prekes. Joms išeinant iš parduotuvės, jos vėl buvo užpultos D. P. ir A. P.. Jis ir G. K. bandė apginti jų drauges. Konflikto metu I. R. ir E. S. buvo išrauti plaukai. Jis asmeniškai nei D.

P. nei A. P. nesudavė. Konflikto metu jis aiÅ¡kinosi su M. G.. Po konflikto jie grįžo namo. Maždaug už 10 minučių, jam su G. K. einant į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kieme juos užpuolė, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. P. su savo giminaičiu V. R.. Pamačiusios konfliktÄ , jiems į pagalbÄ atėjo I. R. ir E. S.. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jį ir jo draugÄ G. K. puolė ir bandė sumuÅ¡ti E. P. ir V. R..

Jo draugė I. R. ir jos draugė E. S. buvo tampomos už plaukų D. P., o I. R. pargriuvus D. P. pradėjo I. R. spardyti. Tuoj po įvykio, atvykę policijos pareigÅ«nai, jį, I. R. ir E. S. iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ , kaip vieÅ¡osios rimties pažeidėjus ir sulaikė BPK 140 straipsnio tvarka, o juos užpuolę asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais.Pasak nuteistojo, parodymus nukentėjusieji davė tuo metu, kuomet dar nežinojo, kad muÅ¡tynės nufilmuotos parduotuvės stebėjimo kamerų bei lauke nežinomo asmens ir tokiu bÅ«du užfiksuoti asmenų veiksmai.

Po to, kai tapo žinoma, jog muÅ¡tynės yra nufilmuotos ir vaizdo medžiaga prijungta prie bylos, nukentėjusioji A. P., parodė, kad parduotuvėje ji E. S. netampė, o tik atstÅ«mė jÄ . Tačiau prieÅ¡taringi M. G., D. P. ir A. P. parodymai bei vaizdo medžiaga parodo, kad ne jie pradėjo konfliktÄ , o I. R. bei E. S. buvo priverstos kviestis pagalbos, dėl P. ir M. G. elgesio. Apie D. P. agresijÄ rodo ir tolimesni įvykiai, kuomet ji, paėmusi už plaukų pagriauna I. R. ir pradeda jÄ spardyti. A. P. panaudojus jėgÄ , jai nebeleidžiama toliau taip elgtis.

Nors pagal jos pačios parodymus, jai buvo sutrenktos smegenys ir sužalota nosis. Nemano, kad mažametė, patyrusi galvos smegenų sukrėtimÄ , bÅ«tų pajėgi taip agresyviai elgtis. Dėl jos nosies sužalojimo, kyla pagrįstos abejonės, kadangi vaizdo medžiagoje nesimato jokių jos sužalojimų ir nesimato, kad po nosies traumos jai bėgtų kraujas. D. P. į ligoninę kreipėsi praėjus laiko tarpui, t.y. po to kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ policijos, o apie nosies sužalojimÄ nieko neminėjo.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu, internete buvo iÅ¡platinta vaizdo medžiaga apie muÅ¡tynes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjai buvo pateikta vaizdo medžiagos kopija. Tyrėja apžiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä , jį prijungė prie baudžiamosios bylos. Ä®raÅ¡e akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusioji D. P. po patirto galvos smegenų sukrėtimo spardo pargriuvusiÄ I. R.. Akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusiosios D. P., A. P., A. R. įsikibusios į I. R. ir  E. S. plaukus, o jis bando apginti merginas ir G.

K. nuo P., A. R., V. R., M. G. ir E. P. neteisėtų veiksmų. Dėl jo užpuolimo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ . Policijos pareigÅ«nas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ , priėmė nutarimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo, motyvuodamas tuo, kad Å¡is pareiÅ¡kimas yra jo gynybinė taktika. Apskundus nutarimÄ prokurorui, prokuroras paliko galioti policijos nutarimÄ . Pagal gautus papildomus ir neginčijamus įrodymus, apie kiekvieno iÅ¡ įvykyje dalyvavusio asmens veiksmus, Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V.

Rudžianskienė nepriimė jokio procesinio sprendimo ir bylÄ perdavė teismui.Nuteistasis nurodo, kad jis neneigė ir neneigia, jog bandė apginti savo draugus, ir į jų smurtÄ atsakė tokiais pačiais veiksmais, kadangi kitaip negalima buvo sutramdyti E. P., M. G. ir V. R.. Tačiau jei jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, tai už tokius pat veiksmus turi atsakyti ir nukentėjusieji: M. G., E. P., V. R., A. P. ir A. R., o jei D. P. neturi amžiaus, nuo kurio ji gali atsakyti už savo veiksmus, turi bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas ir už vaiko nepriežiÅ«rÄ nubausti jos tėvai.Prokurorė V.

R. veiksmus G. K. atžvilgiu, kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. P., D. P., M. G., E. P., A. R. veiksmus vertino kaip gynybÄ .Jis nuteistas už tai, kad demonstravo nepagarbÄ aplinkinaims ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tačiau teismas jo sužalojimo, kaip vertybės nevertino, o jo veiksmus vertino kaip nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos trikdymÄ .Teismas atmetė jo ir kaltinamųjų I. R., E. S., G. K. parodymus, kad jie įvykio metu tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, kad I.

R. ir E. S. pačios nukentėjo nuo A. R., D. ir A. P. ir pan., kadangi jų duoti parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja anksčiau minėtiems bylos įrodymams bei mano, kad tai kaltinamųjų iÅ¡keltos versijos siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, pasak apelianto, iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog nukentėjusieji, stovėdami prie kasos, kažkÄ kalbÄ parduotuvėje esančių asmenų pusėn. Vėliau nukentėjusioji A. P. tampė E. S. už striukės, tai parodo, kad I. R. ir E. S. buvo užpultos parduotuvėje ir priverstos kviestis pagalbos, o ne atvirkščiai.

Mano, kad toks A. P. elgesys yra akivaizdus vieÅ¡osios rimties sutrikdymas.Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie prekybos centro vieÅ¡oji vieta, nukentėjusieji D. P. sukėlė konfliktÄ prekybos salėje, o M. G. ir A. P. prisijungė prie D. P., ir kaip matosi vaizdo medžiagoje, jų atžvilgiu laidė replikas, A. P. tampė už striukės E. S.. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Toks jų elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Savo elgesiu D. P., A. P. ir M. G. parduotuvės prekybos salėje pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, o prie prekybos centro jam ginant draugus nuo puolimo, prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas. Tuo jie pažeidė ne tik jo teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Tampymas už plaukų, akivaizdus smurtas jo ir jo draugo G.

K. atžvilgiu, mieste, gatvėje, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais jo sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiu bÅ«du, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo buvo Å¡aliÅ¡kas. Jis nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus vertino kaip gynybius, o jo smurtinius veiksmus vertino kaip vieÅ¡osios rimties pažeidimÄ .

Nuteistasis nurodo, kad dėl policijos pareigÅ«nų įžeidimo jis prisipažino, tačiau teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo bÅ«senÄ Ä¯vykio metu t.y. kad buvo užpulti jis ir jo draugai, kad policijos pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kinę kas Å¡ioje situacijoje yra kaltas, vieno incidento dalyvio, A. R. nurodymu, jį, I. R. ir E. S. sulaikė ir iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Nors policijos pareigÅ«nai matė gulintį sumuÅ¡tÄ jų draugÄ G. K., jie bandė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ne jis ir jo draugai yra kaltininkai.

Tačiau policijos pareigÅ«nai nekreipė į tai dėmesio ir prievarta įsodinę jį į automobilį ir iÅ¡vežė į policijÄ . Jei E. P., V. R. nurodo, kad jie po Å¡io incidento buvo Å¡oko bÅ«senoje ir ne viskÄ prisimena, tai galima suprasti kokioje bÅ«senoje buvo ir jis, kai automobilių aikÅ¡telėje jį ir jo draugÄ G. K. užpuolė, jo draugas G. K. gulėjo kruvinas, o jį sulaikė kaip nusikaltėlį. Dėl to buvo labai susijaudinęs ir negalėjo susivaldyti. Teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir jam pagal BK 290 straipsnį paskyrė 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .Mano, kad Å¡ioje byloje teismas ir prokuroras buvo Å¡aliÅ¡ki.

Nes teisminio nagrinėjimo metu BPK 254 straipsnio 3 dalies tvarka, buvo papraÅ¡yta, bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko byloje esančių įrodymų, kurie buvo pateikti su vaizdo medžiaga. Be to, kaltinamajame akte, nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos niekam įtarimai nepareikÅ¡ti ir kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika.

Dėl Å¡iurkščiai pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, prokurorei V. Rudžianskienei buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau prokurorė nenusiÅ¡alino, o teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl N. D. automobilio apgadinimo ir prokurorė baigiamojoje kalboje teismo paprašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti N. D. padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistojo manymu, teismas ir prokuroras, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginti žmogaus ir teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Dėl šų aplinkybių mano, kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl vieÅ¡osios rimties trikdymo, jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jos veiksmus kitų atžvilgiu vertino kaip vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , o kitų asmenų smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kaip gynybÄ , kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl Å¡ių priežasčių taip pat mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti ir priteisti neteisėtai.Apeliaciniu skundu nuteistoji E. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu ir perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam ikiteisminiam tyrimui atlikti.Skunde nurodo, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpulta su drauge I.

R.. Parduotuvėje D. P., A. P.. M. G. jÄ ir I. R. kitų akivaizdoje įžeidinėjo. E. S. einant pro kasas, D. P. jÄ pradėjo tampyti už striukės, kad akivaizdžiai matosi parduotuvės apsaugos pateiktoje vaizdo medžiagoje.      Neapsikentusios parduotuvėje jas užgauliojančių asmenų, telefonu paprašė draugų G. K. ir P. J. pagalbos. Atėjęs P. J., iÅ¡vedė M. G. iÅ¡ parduotuvės, o ji su I. R. liko parduotuvėje susimokėti už prekes. Joms iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės vėl buvo užpultos D.

P. ir A. P.. Konflikto metu vienos kitoms kibo į plaukus, dėl ko jai ir I. R. buvo iÅ¡rauti plaukai. Ji (E. S.) asmeniÅ¡kai nei D. P. nei A. P. nesudavė. Po konflikto grįžo namo. Maždaug už 10 minučių, G. K. ir P. J. einant į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kieme juos užpuolė. Ji ir I. R., pamačiusios, kad užpuolė jų draugus G. K. ir P. J., atėjo į aikÅ¡telę jų apginti. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ji buvo tampoma už plaukų, jos draugas G.

K. buvo spardomas V. R., jos draugė I. R. buvo tampoma už plaukų D. P., o I. R. pargriuvus, D. P. pradėjo I. R. spardyti.Tuoj po įvykio, atvykę policijos pareigÅ«nai, jÄ , I. R. ir P. J. iÅ¡vežė į komisariatÄ , kaip vieÅ¡osios rimties pažeidėjus ir sulaikė BPK 140 straipsnio tvarka. O juos užpuolę asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais. Pasak apeliantės, jos teiginius patvirtina nukentėjusysis M. G., kuris pirminėje apklausoje parodė, kad D. P. pasiskundusi, kad neva ji su I. R. jÄ užgauliojo prie ledų skyriaus.

Po to ji ir I. R. apsižodžiavo su A. P., žemesnioji mergina kažkam skambino. Vėliau į parduotuvę atėjo stambus vyriškis. Merginos parodė į jį ir vaikinas jį ištempė lauk, tačiau jam smūgių nesudavė. Matė, kaip A. ir D. P. buvo lauke, o A. už plaukų tampė žemesnioji mergina. Vėliau matė, kaip D. ir A. jos tampė už plaukų (87-88 b.1.). Nukentėjusioji D. P. apklausos metu nenurodė, kad jos (E. S. ir I. R.) jas būtų užgauliojusios prie ledų skyriaus.

Ji nurodė kitas aplinkybes. Joms stovint prie kasų, jos pradėjo jas pulti (74-75 b. l.). Nukentėjusioji A. P., pirmos apklausos metu, nurodė visiškai kitokias aplinkybes, kad jai seserimi D. P. ir M. G. stovint prie kasų, žemesnė mergina pagriebė jos seserį D. P. už plaukų ir pradėjo tempti, o kita, aukštesnė mergina stovėjo šalia. Vėliau žemesnė mergina įžeidinėjo jos seserį D. P.. Kad A. P. parduotuvėje E. S. tampė už striukės, nenurodė. Kad ji būtų mušusi jos seserį, A.

P. nenurodė. Ji tik nurodė, kad žemesnė mergina buvo įsikibusi į plaukus, o aukÅ¡tesnė mergina, buvo įsikibusi jos seseriai D. P. į plaukus. Parodymai buvo duoti tuo metu, kuomet nukentėjusieji nežinojo, kad muÅ¡tynės yra nufilmuotos parduotuvės stebėjimo kamerų bei lauke nežinomo asmens ir tokiu bÅ«du užfiksuoti visų asmenų veiksmai.Apeliantės teigimu, po to, kai tapo žinoma, jog muÅ¡tynės yra nufilmuotos ir vaizdo medžiaga prijungta prie bylos nukentėjusioji A. P., parodė, kad parduotuvėje ji E. S. netampė, o tik jÄ atstÅ«mė.

Tačiau prieÅ¡taringi M. G., D. P. ir A. P. parodymai, bei vaizdo medžiaga parodo, kad ne jie pradėjo konfliktÄ , ir kad ji su I. R. buvo priverstos kviestis pagalbos, dėl A. ir D. P. bei M. G. elgesio. Apie D. P. agresijÄ rodo ir tolimesni įvykiai, kuomet ji paėmusi už plaukų pargriovė I. R. ir jÄ pradėjo spardyti ir tik jos seseriai panaudojus jėgÄ nebeleido jai toliau taip elgtis. Nors pagal jos pačios parodymus, prieÅ¡ tai jai buvo sutrenktos smegenys ir sužalota nosis. Nemano, kad mažametė, patyrusi galvos smegenų sukrėtimÄ , bÅ«tų galėjusi taip agresyviai elgtis.

Dėl jos nosies sužalojimo taip pat kyla pagrįstų abejonių, kadangi vaizdo įraÅ¡e nesimato jokių sužalojimų ir nesimato, kad po nosies traumos jai bėgtų kraujas. D. P. į ligoninę kreipėsi praėjus laiko tarpui, kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ policijos, o policijoje, apie nosies sužalojimÄ ji nieko neminėjo. Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Rudžianskienė, dėl tokių A. P. veiksmų parduotuvėje jos, E. S., atžvilgiu, nepriimė jokio procesinio sprendimo ir su kaltinamuoju aktu baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė teismui.Ikiteisminio tyrimo metu, internete buvo iÅ¡platinta vaizdo medžiaga apie muÅ¡tynes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrėjai buvo pateikta vaizdo medžiagos kopija. Tyrėja apžiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä prijungė jį prie baudžiamosios bylos. Apeliantės teigimu, įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusioji D. P. po patirto galvos smegenų sukrėtimo, spardo pargriuvusiÄ I. R.. Akivaizdžiai matosi, kaip nukentėjusiosios D. P., A. P., A. R. įsikibusios į jos ir I. R. plaukus. Dėl jos (E. S.) užpuolimo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir prie prekybos centro ji su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ .

Policijos pareigÅ«nas, tyręs jos pareiÅ¡kimÄ , priėmė nutarimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo, motyvuodamas tuo, kad Å¡is pareiÅ¡kimas yra jos gynybinė taktika. Apskundus nutarimÄ prokurorui, prokuroras paliko galioti policijos pareigÅ«no priimtÄ nutarimÄ . Pagal gautus papildomus neginčijamus įrodymus, apie kiekvieno iÅ¡ įvykio dalyvių veiksmus, Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Rudžianskienė nepriėmė jokio procesinio sprendimo.Apeliantė nurodo, kad ji neneigė ir neneigia, kad buvo įkibusi į jÄ puolusių asmenų plaukus.

Tai darė gindamasi nuo užpuolusių asmenų. Tačiau jei ji pažeidžė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, tai už tokius pat veiksmus turi atsakyti ir nukentėjusieji: M. G., E. P., V. R., A. P., A. R., o jei mažametė D. P. neturi amžiaus, nuo kurio ji gali atsakyti už savo veiksmus, turi bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas ir už vaiko nepriežiÅ«rÄ nubausti jos tėvai. Kitaip bus pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimas ir neteisėtai dėl tos pačios veikos bÅ«tų atliekami keli ikiteisminiai tyrimai ir nepažeistas BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimas, ginti visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Baigiamojoje kalboje, prokurorė V.

R. veiksmus G. K. atžvilgiu kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. P., D. P., M. G., E. P., A. R. veiksmus, kaip gynybÄ .Nuteistoji teigia, kad jai buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir nuteista už tai, kad demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Tačiau teismas jos sužalojimo, kaip vertybės nevertino, o vertino jos veiksmus, kaip nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenės rimties ir tvarkos trikdymÄ . Teismas atmetė jos ir kaltinamųjų I.

R., G. K. ir P. J. parodymus, kad jie įvykio metu tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, kad I. R. ir E. S. pačios nukentėjo nuo A. R., D. ir A. P. ir pan., kadangi jų duoti parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja anksčiau minėtiems bylos įrodymams bei mano, kad tai kaltinamųjų iÅ¡keltos versijos siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos matosi, kad nukentėjusieji stovėdami prie kasos, kažkÄ kalbÄ parduotuvėje esančių asmenų pusėn. Vėliau nukentėjusioji A.

P. griebia E. S. už striukės, tai parodo, kad I. R. ir E. S. buvo užpultos parduotuvėje ir jos buvo priverstos kviestis pagalbos, o ne atvirkščiai. Mano, kad toks A. P. elgesys, kaip tampymas už striukės parduotuvėje yra akivaizdus viešosios rimties sutrikdymas, nes niekas nenorėtų, jog parduotuvėje būtų įžeidinėjamas ir tampomas. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė ir automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro neabejotinai yra viešoji vieta, nukentėjusieji D.

P. sukėlė konfliktÄ prekybos salėje, o M. G. ir A. P. prisijungė prie D. P., ir kaip matosi vaizdo medžiagoje, jų atžvilgiu laidė replikas, A. P. tampė už striukės E. S.. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo. Toks jų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Savo elgesiu D. P., A. P. ir M. G. parduotuvės prekybos salėje, pamynė žmonių tarpusavio berdravimo normas.

Prie prekybos centro, jai ginant draugus nuo puolimo, prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, iÅ¡rauti plaukai. Jie Å¡iurkščiai pažeidė ne tik jos teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Tampymas už plaukų mieste, gatvėje yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekininimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei laikomas įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais jos sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiu bÅ«du, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, buvo Å¡aliÅ¡kas. Jis nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus vertino kaip gynybinius, kitų smurtinius veiksmus vertino kaip vieÅ¡osios rimties pažeidimÄ .Mano, kad Å¡ioje byloje teismas ir prokuroras buvo Å¡aliÅ¡ki. Nes teisminio nagrinėjimo metu BPK 254 straipsnio 3 dalies tvarka, buvo papraÅ¡yta, bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko byloje esančių įrodymų, kurie buvo pateikti su vaizdo medžiaga.

Be to, kaltinamajame akte, nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos niekam įtarimai nepareikÅ¡ti ir kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika. Dėl Å¡iurkščiai pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, prokurorei V. Rudžianskienei buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau prokurorė nenusiÅ¡alino, o teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl N. D. automobilio apgadinimo ir prokurorė baigiamojoje kalboje teismo paprašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti N. D. padarytÄ Å¾alÄ .

Nuteistosios manymu, teismas ir prokuroras, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginti žmogaus ir teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Dėl šų aplinkybiųm no, kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl vieÅ¡osios rimties trikdymo, jos atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jos veiksmus kitų atžvilgiu vertino kaip vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , o kitų asmenų smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kaip gynybÄ , kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl Å¡ių priežasčių taip pat mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti ir priteisti neteisėtai.Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu ir perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam ikiteisminiam tyrimui atlikti.Skunde nurodo, kad su Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes 2012 m. balandžio 11 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpulta jo draugė E. S. ir jos draugė I.

R.. Neapsikentusios parduotuvėje jas užgauliojančių: D. P., A. P. ir M. G., telefonu jos paprašė jo ir P. J. pagalbos. Jiems nuraminus įsisiautėjusius jaunuolius, grįžo namo. Maždaug už 10 minučių jam ir P. J. einant į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kieme juos užpuolė minėti asmenys ir prisijungę E. P., V. R. ir A. R.. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo spardomas V. R.. Dėl jam padaryto sužalojimo, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba.

Ligoninės priimamajame jam buvo praneÅ¡tÄ , jog apie jo sumuÅ¡imÄ informuota policija ir jis turi laukti policijos pareigÅ«nų, dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį nuvežė į policijos komisariatÄ , kur jis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka.Tuoj po įvykio, atvykę policijos pareigÅ«nai, E. S., I. R. ir P. J. iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ , kaip vieÅ¡osios rimties pažeidėjus ir sulaikė BPK 140 straipsnio tvarka, o juos užpuolę asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais.Apelianto teigimu, nukentėjusysis M.

G. pirminėje apklausoje parodė, kad jis (G. K.) užšoko jaunuoliui su ilgais plaukais ant nugaros. Jis perklupo ir kažkÄ V. pasakė. V. vaikinui spyrė. Kur jam kliuvo, nematė (87-88 b. l.). Apklausos metu, nukentėjusysis V. R. nepatvirtino M. G. parodymų ir nenurodė, kad jis bÅ«tų G. K. spyręs (93 b. l.). Pirminės apklausos metu nukentėjusysis E. P. nurodė, kad jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir visko gerai neprisimena (80 b. l.). Vėlesnėje apklausoje nurodė, kad jie provokavo muÅ¡tynes, grasindami jiems suduoti, jie nieko nedarė.

Vienu metu jis bandė trauktis ir alkÅ«ne pasisukdamas kažkÄ kliudė (81 b. l.). Tokie parodymai buvo duoti tuo metu, kuomet nukentėjusieji nežinojo, kad muÅ¡tynės yra nufilmuotos ir tokiu bÅ«du užfiksuoti visų asmenų veiksmai. Po to, kai tapo žinoma, jog muÅ¡tynės yra nufilmuotos ir vaizdo medžiaga prijungta prie bylos, nukentėjusysis M. G. parodė, kad kaip V. R. spyrė G. K. nematė. Tačiau prisiminė kitÄ aplinkybę, kad G. K. grasino V. R. nužudymu. Todėl jis užšoko G. K. ant nugaros ir jį pargriovė.

Maždaug po metų, jis prisiminė apie grasinimÄ ir tai, kad G. K. nesuklupo, bet jis pargriovė G. K.. Pasak apelianto, tai kad jis buvo pargriautas, patvirtina vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos. Tokiais parodymais, nukentėjusysis M. G. mėgina savo veiksmus pateisinti, kaip gynybinius, kadangi įraÅ¡e nėra garso, jis nurodo neva G. K. grasino V. R. ir jis gynė V. R. pargriaudamas G. K. ant grindinio. Stovėdamas Å¡alia nematė, kaip V. R., paėmęs G. K. už plaukų, spiria jam į veidÄ . Tokiu bÅ«du, duodamas melagingus parodymus stengiasi nepakenkti nukentėjusiajam V.

R..Be to, nukentėjusysis V. R. teisme nurodė, kad jis G. K. klÅ«pančiam spyrė. TurbÅ«t pataikė į veidÄ , o gal jis krisdamas pats susižalojo veidÄ . Jis Å¡ito nežino. M. G. buvo atsitraukęs, jo nebuvo. Ä®vykio metu buvo Å¡oke ir po vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros suprato, kad spyrė G. K., taip pasielgė gindamas Å¡eimÄ . Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Rudžianskienė, dėl tokių M. G. ir V. R. veiksmų nepriimė jokio procesinio sprendimo ir kaltinamuoju aktu baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė teismui.Ikiteisminio tyrimo metu, internete buvo iÅ¡platinta vaizdo medžiaga apie muÅ¡tynes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrėjai buvo pateikta vaizdo medžiagos kopija. Tyrėja apžiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä jį prijungė prie baudžiamosios bylos. Pasak apelianto, įraÅ¡e akivaizdžiai matyti, kaip nukentėjusioji D. P. po patirto galvos smegenų sukrėtimo, spardo pargriuvusiÄ I. R.. Akivaizdžiai matyti, kaip ant jo ir P. J. puola byloje pripažinti nukentėjusieji M. G., E. P., V. R.. Taip pat aiÅ¡kiai matyti, kaip nukentėjusiosios D. P., A. P., A. R. įsikibusios į E. S. ir I. R. plaukus. Dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ .

Policijos pareigÅ«nas, tyręs jo pareiÅ¡kimÄ , priėmė nutarimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo, motyvuodamas tuo, kad Å¡is pareiÅ¡kimas yra jo gynybinė taktika. Apskundus nutarimÄ prokurorui, prokuroras paliko galioti policijos priimtÄ nutarimÄ . Pagal gautus papildomus neginčijamus įrodymus, apie kiekvieno iÅ¡ įvykio dalyvių veiksmus, Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Rudžianskienė nepriimė jokio procesinio sprendimo.Apeliantas nurodo, kad jis neneigė ir neneigia, kad sudavė asmenims, kurie puolė jį ir jo draugÄ P. J..

Tačiau jei jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, tai už tokius pat veiksmus turi atsakyti ir nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P. ir A. R., o jei mažametė D. P. nėra sulaukusi amžiaus, nuo kurio ji gali atsakyti už savo veiksmus, turi bÅ«ti priimtas procesinis sprendimas už vaiko nepriežiÅ«rÄ nubausti jos tėvus, kitaip bus pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimas ir neteisėtai, dėl tos pačios veikos bÅ«tų atliekami keli ikiteisminiai tyrimai ir nepažeistas BK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimas, ginti visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Baigiamojoje kalboje, prokurorė V. R. veiksmus G. K. atžvilgiu, kvalifikavo ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnį. A. P., D. P., M. G., E. P., A. R. veiksmus, kaip gynybÄ .Jis nuteistas už tai, kad demonstravo nepagarbÄ aplinkinaims ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tačiau teismas jo sužalojimo, kaip vertybės nevertino, o jo veiksmus vertino kaip nepagarbÄ aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos trikdymÄ .Teismas atmetė jo ir kaltinamųjų I. R., E. S., P. J. parodymus, kad jie įvykio metu tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, kad I.

R. ir E. S. pačios nukentėjo nuo A. R., D. ir A. P. ir pan., kadangi jų duoti parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja anksčiau minėtiems bylos įrodymams bei mano, kad tai kaltinamųjų iÅ¡keltos versijos siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, pasak apelianto, iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog nukentėjusieji, stovėdami prie kasos, kažkÄ kalbÄ parduotuvėje esančių asmenų pusėn. Vėliau nukentėjusioji A. P. tampė E. S. už striukės, tai parodo, kad I. R. ir E. S. buvo užpultos parduotuvėje ir priverstos kviestis pagalbos, o ne atvirkščiai.

Mano, kad toks A. P. elgesys yra akivaizdus vieÅ¡osios rimties sutrikdymas.Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie prekybos centro vieÅ¡oji vieta, nukentėjusieji D. P. sukėlė konfliktÄ prekybos salėje, o M. G. ir A. P. prisijungė prie D. P., ir kaip matosi vaizdo medžiagoje, jų atžvilgiu laidė replikas, A. P. tampė už striukės E. S.. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Toks jų elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Savo elgesiu D. P., A. P. ir M. G. parduotuvės prekybos salėje pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, o prie prekybos centro jam ginant draugus nuo puolimo, prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas. Tuo jie pažeidė ne tik jo teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Tampymas už plaukų, akivaizdus smurtas jo ir jo draugo G.

K. atžvilgiu, mieste, gatvėje, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu, nepagarbos aplinkiniams demonstravimu bei įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžiusiais jo sveikatÄ , visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiu bÅ«du, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo buvo Å¡aliÅ¡kas. Jis nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus vertino kaip gynybius, o jo smurtinius veiksmus vertino kaip vieÅ¡osios rimties pažeidimÄ .

Mano, kad Å¡ioje byloje teismas ir prokuroras buvo Å¡aliÅ¡ki. Nes teisminio nagrinėjimo metu BPK 254 straipsnio 3 dalies tvarka, buvo papraÅ¡yta, bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko byloje esančių įrodymų, kurie buvo pateikti su vaizdo medžiaga. Be to, kaltinamajame akte, nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos niekam įtarimai nepareikÅ¡ti ir kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika.

Dėl Å¡iurkščiai pažeistų BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, prokurorei V. Rudžianskienei buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau prokurorė nenusiÅ¡alino, o teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl N. D. automobilio apgadinimo ir prokurorė baigiamojoje kalboje teismo paprašė iÅ¡ kaltinamųjų priteisti N. D. padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistosios manymu, teismas ir prokuroras, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginti žmogaus ir teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Dėl šų aplinkybių mano, kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl vieÅ¡osios rimties trikdymo, jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jo veiksmus kitų atžvilgiu vertino kaip vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , o kitų asmenų smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, kaip gynybÄ , kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl Å¡ių priežasčių taip pat mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra nepagrįsti ir priteisti neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl prokurorės ir pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, ir bylos perdavimo prokurorui Asmens teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v.

Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių  (pvz., Micallef v.

Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas (Micallef v. Malta).            Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007;

Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005;

Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011). Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas ir prokurorė buvo Å¡aliÅ¡ki, nes nuosprendis priimtas netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, neįvertinus to, kad bÅ«tent jie įvykio metu nukentėjo nuo E. P., V. R., A. P., D. P., kad byla iÅ¡nagrinėta pagal kaltinamÄ jį aktÄ , kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kuriame nukentėjusiuoju buvo nurodytas N. D., dėl jam apgadinto automobilio, nors dėl Å¡ios nusikalstamos veikos niekam įtarimai pareikÅ¡ti nebuvo, kaltinamajame akte nenurodyta, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra kaltinamas ir kokia nusikalstama veika.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai Å¡aliÅ¡kas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ neiÅ¡reiÅ¡kė jokio palankumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo vienai iÅ¡ Å¡alių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus dėl kaltinamųjų ir liudytojų apklausimo, bei kitus praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡tyrimo ir kt. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose prokurorės Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia netinkamu kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuÅ¡alinimas prokurorei V.

Rudžianskienei Å¡iais pagrindais buvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas motyvuota nutartimi nuÅ¡alinimÄ prokurorei V. Rudžianskienei atmetė (2 t., 185 b. l.). Teismas pažymi, kad vien tik tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidauja proceso dalyviai, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie pirmosios instancijos teismo ar prokurorės Å¡aliÅ¡kumÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡dėstė dė kokių priežasčių remiaisi vienais įrodymais ir atmeta kitus, byloje surinktus įrodymus vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarytas iÅ¡vadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė pirmosios instancijos teisme neiÅ¡reiÅ¡kė jokios nuostatos kaltinamųjų ar kitų proceso dalyvių atžvilgiu, vykdė jai pavestas funkcijas, todėl taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad prokurorė V. Rudžianskienė buvo Å¡aliÅ¡ka nuteistųjų atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir pan.), ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ , be to, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme ir kurie trukdo jÄ nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tai, jog nebuvo tinkamai suformuluotas kaltinimas dėl nukentėjusiajam N. D. priklausančio automobilio apgadinimo, nesuvaržė kaltinamųjų teisės į gynybÄ , netrukdė tinkamam bylos nagrinėjimui, taip pat netrukdė priimant nuosprendį, todėl bylos perduoti prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo nėra pagrindo. Vien minėtas kaltinamojo akto trÅ«kumas taip pat nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad prokurorė nuteistųjų atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡ka.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo įrodymus, juos įvertino atskirai ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patikrino įrodymų patikimumÄ , sÄ sajumÄ , padarė iÅ¡samias, motyvuotas ir bylos duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas. Nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat I.

R. kaltę padarius BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus, P. J. kaltę padarius BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina nukėntėjusiųjų A. P., D. P., M. G., E. P., V. R., A. R., N. D., I. M. ir V. V., liudytojų A. L., D. K., taip pat iÅ¡ dalies nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuos patvirtina vaizdo įraÅ¡uose ir kituose ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktuose, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės. IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. 16.03 val.

į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), įeina A. P., D. P., M. G., bei neblaivios I. R. ir E. S., apie 16.05 val. tarp I. R., E. S. ir D. P., A. P., kyla žodinis konfliktas, E. S. ir I. R. prieina prie A. P. ir D. P., E. S. bando suduoti vienÄ smÅ«gį A. P., tačiau jÄ atstumia M. G.. Ä® konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡a parduotuvės apsaugos darbuotojas ir bando nuraminti konfliktuojančias puses. I. R. paskambina savo draugui P. J. ir papraÅ¡o ateiti į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ padėti joms iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusio konflikto.

Apie 16.09 val. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ salę įeina P. J., susitinka E. S. ir I. R., po to prieina prie M. G., pagriebia jį už striukės ir iÅ¡tempia iÅ¡ parduotuvės, suduoda jam kumščiu į virÅ¡ugalvį, į skruostÄ , prispaudžia prie įėjimo į prekybos salę vartelių ir suduoda ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, A. P. kreipiasi į prekybos centro apsaugos darbuotojÄ ir praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ , į laukÄ iÅ¡eina I. R. ir E. S., taip pat į laukÄ iÅ¡eina A.

P. ir D. P.. Lauke prie įėjimo į prekybos centrÄ durų, E. S. suduoda nemažiau kaip keturis kartus A. P. į įvairias kÅ«no vietas ir tampo jÄ už plaukų, P. J. kumščiu suduoda D. P. į veido sritį, vienÄ kartÄ kumščiu suduoda A. P. į smilkinį, I. R. suduoda ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus į įvairias kÅ«no vietas A. P. ir tampo jÄ už plaukų, G. K. suduoda ne mažiau kaip penkis kartus M. G. į virÅ¡ugalvį. Prekybos centro apsaugos darbuotojas iÅ¡kviečia saugos tarnybÄ ir policijÄ .

A. P. paskambina tėvui E. P. ir papraÅ¡o atvažiuoti į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nes jas užpuolė ir primušė. Po maždaug 10 minučių į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvyksta E. P., V. R. ir A. R.. A. P. ir D. P. papasakoja E. P. kas įvyko parduotuvėje ir parodo į automobilių aikÅ¡telę ateinančius P. J. ir G. K.. E. P. norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kas atsitiko prieina prie P. J. ir G. K., bando kalbėtis, tačiau P. J. ir G.

K.smÅ«giuoja, tačiau E. P. nuo suduodamų smÅ«gių iÅ¡sisuka. Prieina V. R. ir praÅ¡o P. J. bei G. K. nusiraminti. Nustumia G. K., liepia palaukti policijos ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau G. K. jam suduoda kelis smÅ«gius, kurių jis stengiasi iÅ¡vengti, pats smÅ«gių G. K. nesuduoda. Tada į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å¡aukdamos atbėga I. R. ir E. S.. E. P. per iÅ¡tiestÄ rankÄ sulaiko E. S., tuo metu prieina G. K. ir suduoda E. P. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.

Tada G. K. prieina prie E. P. iÅ¡ Å¡ono ir suduoda vienÄ smÅ«gį veidÄ , E. P. ginasi ir atsistumia G. K. ir nugriauna jį ant žemės. Tuo metu I. R. puola ant A. P., A. P. jÄ perverčia ant žemės ir pribėgusi D. P. gulinčiai ant žemės A. R. spiria vienÄ kartÄ . Jas iÅ¡skiria A. R.. E. P. susistumdo su P. J.. V. R. bando raminti G. K. ir P. J.. E. P. eina link įėjimo į prekybos centrÄ , paskui jį eina P. J. ir G. K.. E. P. vėl atsitumia P. J.. Tuo metu E. S. bando suduoti į veidÄ A. P., tačiau Å¡i apsigina.

E. P. prieina prie E. S. ir paima jÄ už kairio peties, tuo metu prieina G. J. ir vėl susistumdo su E. P., prie jų prieina P. J., ir E. P. juos bando atsistumti. Tuo metu I. R. griebia A. R. už plaukų, A. R. taip pat įsikimba I. R. į plaukus ir jÄ nuverčia ant žemės. D. P. spiria vienÄ kartÄ gulinčiai I. R. į nugarÄ , A. P. spiria vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ . P. J. atitraukia nuo gulinčios I. R. A. R., A. P. ir D. P.. Tada V. R. atstumia G. K. nuo E. P.. Ä® automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvyksta apsaugos tarnybos darbuotojas, tačiau jis konflikto Å¡alių neramina ir ramiai stebi įvykius.

Konfliktas aprimsta, tačiau prie E. P. prieina E. S. ir suduoda jam vienÄ smÅ«gį ranka, tada E. P. susistumdo su G. K., G. K. suduoda ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį galvÄ E. P., E. S. bando suduoti smÅ«gius E. P., tačiau jÄ atitraukia ir ant žemės nugiauna M. G.. E. P. ir G. K. bando iÅ¡skirti P. J. ir V. R.. IÅ¡skyrus E. P. ir G. K., vėl ant E. P. puola E. S., jÄ E. P. atsistumia, tada vėl puola G. K., vienÄ smÅ«gį E. P. į galvos sritį suduoda P. J., vėl E. P. puola E. S., tačiau jÄ atstumia V.

R., tačiau E. S. toliau puola ant E. P., vėliau ir ant V. R.. Konfliktas aprimsta, tačiau P. J. priėjęs prie E. P. suduoda vienÄ smÅ«gį E. P. į veidÄ , bando suduoti dar vienÄ smÅ«gį, bet E. P. atsistumia ir spiria vienÄ kartÄ P. J., ir puola ant jo. Prie E. P. pripuola G. K.. G. K. bando atitraukti V. R., G. K. atsisukdamas bando suduoti smÅ«gį V. R., tačiau nepataiko ir tada V. R. suduoda vienÄ smÅ«gį G. K. į galvos sritį. P. J. ir E. P. iÅ¡siskiria. E. S. nuolant bando eiti link E. P. ir V.

R., tačiau jÄ laiko apsaugos darbuotojas. G. K. susistumdo su V. R., G. K. paima viena ranka V. R. už kaklo, tačiau V. R. atsitumia. Tuo metu M. G. Å¡oka G. K. ant nugaros, V. R. spiria vienÄ kartÄ G. K. į kojÄ ir nugriauna G. K. ant žemės. Juos nando iÅ¡skirti P. J. ir E. P.. V. R. spiria vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ G. K.. I. R. puola ant V. R.. I. R. atitraukia ir kurį laikÄ puolančiÄ sulaiko A. Å .. E. S. puola ant V. R., tačiau jÄ atstumia E. P.. Ä® įvykio vietÄ atvyksta policijos pareigÅ«nai I. M. ir V.

V.. Prie jų prieina E. P., V. R. ir A. R., nurodo juos užpuolusius asmenis. Policijos pareigÅ«nams I. M. ir V. V. vedant P. J. ir I. R. prie tarnybinio automobilio, ir vežant į policijos komisariatÄ , Å¡ie policijos pareigÅ«nų atžvilgiu plÅ«stasi necenzÅ«riniais, pareigÅ«nų garbę ir orumÄ Å¾eminančiais, žodžiais. I. R. vedama iÅ¡ tarnybinio automobilio į policijos komisariatÄ suduoda vienÄ smÅ«gį į veido sritį policijos pareigÅ«nei V. V.. Pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, neabejotinai įrodo, tai, kad konfliktÄ prekybos centre sukėlė bÅ«tent nuteistosios I.

R. ir E. S., kad bÅ«tent jos pasikvietė į pagalbÄ P. J. ir G. K., kad bÅ«tent I. R., E. S., P. J. ir G. K. buvo agresyviai nusiteikę ir nuolat puolė nukentėjusiuosius, bandė jiems suduoti smÅ«gius. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad jie tik gynėsi nuo M. G., D. P., A. P., E. P., V. R., A. R., tačiau tokie nuteistųjų argumentai prieÅ¡tarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai, nes iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistieji I. R., E. S., P. J. ir G. K. nesistengė kilusio konflikto iÅ¡spręsti taikiai, pirmi panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, konfliktui aprimus vėl suduodavo smÅ«gius arba puldavo ant nukentėjusiųjų.

Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiųjų E. P., A. P., D. P., V. R., A. R. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip gynybiniai. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prekybos centre E. S. prieina prie A. P., D. P. ir M. G., ir bando suduoti A. P. į veidÄ .Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad kyla abejonių dėl D. P. nosies sužalojimo, nes vaizdo įraÅ¡e nesimato jokių jos sužalojimų ir nesimato, kad po nosies traumos jai bėgtų kraujas. D. P. į ligoninę kreipėsi praėjus laiko tarpui, t. y. po to kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ policijos, o apie nosies sužalojimÄ nieko neminėjo.

Nemano, kad D. P. patyrusi smegenų sukrėtimÄ galėjo taip agresyviai elgtis.IÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 16.10 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. S. ranka sudavė D. P. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , vienÄ smÅ«gį į galvÄ , I. R. ranka sudavė D. P. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į veido sritį, P. J. sudavė D.

P. vienÄ smÅ«gį į veidÄ . IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvo Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012 m. balandžio 25 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Nustatyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidÄ , sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimimei traumai.

D. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis iÅ¡vadomis, kadangi tokios iÅ¡vados padarytos įvertinus medicininius dokumentus ir kitus bylos duomenis, padaryti sužalojimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų samprotavimai ir vertinimai dėl D. P. sužalojimo nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, ir nepaneigia pirmiau iÅ¡dėstytų byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, remadamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, neabejoja, kad nuteistieji I. R., E. S. ir P. J., suvokė, kad D. P. yra mažametė (įvykio metu jai buvo 13 metų ir 8 mėnesiai), kad suduodami smÅ«gius į veido sritį numatė, kad dėl tokių veiksmų gali sukelti fizinį skausmÄ ar sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiÄ jai ir to savo veiksmais siekė, t. y. tiesiogine tyčia padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad nukentėjusiųjų M.

G., A. P., D. P., E. P. ir V. R. duoti parodymai nėra nuoseklÅ«s, nukentėjusieji parodymus pakeitė po to, kai sužinojo, kad visas įvykis yra nufilmuotas ir vaizdo įraÅ¡as yra pateiktas į bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti iÅ¡ esmės nuosekliais nukentėjusiųjų A. P., D. P., M. G., E. P., V. R., A. R., I. M., V. V., liudytojų A. L., D. K. duotais parodymais, kuriuos patvirtina vaizdo įraÅ¡ai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad nukentėjusieji apklausų metu skirtingai nurodo kai kurias įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų duoti parodymai yra melagingi ir jais negalima remtis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų duotų parodymų neatitikimus lėmė objektyvios įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad įvykio metu buvo kilusi sumaiÅ¡tis, įvykyje dalyvavo nuo 5 iki 11 asmenų, įvykis truko neilgÄ laiko tarpÄ , jo metu tarp skirtingų asmenų įvyko daug susistumdymų ir konfliktų, kurių metu buvo suduoti smÅ«giai, nukentėjusiesiems E. P., D. P., A. P. buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusieji po įvykio buvo susijaudinę ir galėjo nesuvokti visų įvykio aplinkybių.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų I. R., E. S., P. J. ir G. K. duoti parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai ir laikytini pasirinkta gynybos taktika. Kolegija taip pat sutinka, kad liudytojo A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nėra objektyvūs, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.    Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji selektyviai cituoja ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų M.

G., A. P. ir D. P. parodymus, taip pat selektyviai dėsto ir vertina vaizdo įrašų fragmentus ir teigia, kad Å¡ie parodymai patvirtina nukentėjusiųjų M. G., A. P. ir D. P. duotų parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , ir įrodo jų nekaltumÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais nesutinka, kadangi teismas priimdamas nuosprendį privalo įrodymus įvertinti iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, o ne selektyviai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės insntancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė itin iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, byloje surinktus įrodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, iÅ¡dėstė motyvus dėl kurių atmeta nuteistųjų duotus parodymus ir pateiktas versijas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių Nuteistieji I. R. ir P. J. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas skirdamas jiems bausmes už policijos pareigÅ«nų įžeidimÄ neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigÅ«nai neisiaiÅ¡kinę kas Å¡ioje situacijoje buvo kaltas, A. R. nurodymu juos sulaikė ir vežė į policijos komisariatÄ , kad jie policijos pareigÅ«nams bandė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ne jie ir jų draugai yra kaltininkai, tačiau policijos pareigÅ«nai nekreipė į tai dėmesio ir prievarta juos įsodinę į automobilį ir vežė į policijÄ , kad jie po įvykio buvo Å¡oko bÅ«senoje ir ne viskÄ prisimena, kad buvo sumuÅ¡ti jie ir jų draugas, kuris gulėjo kruvinas.

Teisėjų kolegija su tokiais nuteistųjų argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems I. R. ir P. J. įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes kurios nėra per griežtos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. R. pagal BK 286 straipsnį skirti viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 290 straipsnį skirta 30 (trisdešimties) parų arešto, P. J. pagal BK 290 straipsnį skirta 30 (trisdešimties) parų arešto.

I. R. už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę vieÅ¡uosius darbus, nustatant jų dydį ir trukmę mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį, už BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ I. R. ir P. J. skirta po 30 parų areÅ¡to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs I. R. ir P. J. asmenybes, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pagrįstai neskyrė baudos ir laisvės atėmimo bausmių, ir skyrė areÅ¡to bausmę, nustatydamas jos dydį aiÅ¡kiai mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį, kuris yra 52,5 paros.

Teismas, pažymi, jog tai, kad I. R. ir P. J. buvo susijaudinę, prieÅ¡ juos buvo panaudotas smurtas, buvo prievarta įsodinti į policijos tarnybinį automobilį, nesuteikė jiems teisės žeminti policijos pareigÅ«nų garbės ir orumo, bei prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nams ir nepaneigia jų kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistiesiems I. R., E. S., P. J. ir G. K. paskirtas bausmes, bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų, paskirtos bausmės pakeistos ir subendrintos laikantis bausmių keitimo ir subendrinimo taisyklių, paskirtos bausmės nėra per griežtos, taip pat teisėtai ir pagrįstai atidėtas nuteistiesiems I.

R., E. S. ir P. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas ir skyrė jiems baudžiamojo poveikio priemones. Dėl kitų skundų argumentų Apeliaciniais skundais nuteistieji praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, nes mano, kad nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P., A. R. taip pat pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir turi už tai atsakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali tie patys asmenys bÅ«ti pripažinti nukentėjusiaisiais ir įtariamaisiais.

Tais atvejais, kai nustatoma, jog nukentėjusieji vienoje byloje tiriamo įvykio metu taip pat galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , pradedamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančio Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo S. S. 2012 m. gegužės 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal E. S., I.

R., P. J. ir G. K. 2012 m. balandžio 13 d. pareiÅ¡kimus. IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro Lino Vitkaus 2012 m. birželio 13 d. nutarimo dėl G. K. praÅ¡ymo panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ netenkinimo matyti, kad G. K. prokurorui apskundė 2012 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bei kad prokuroras skundo netenkino.

Minėti nutarimai yra įsiteisėję.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad bylos perduoti prokurorui nėra teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusieji M. G., E. P., V. R., A. P., A. R. Å¡ioje byloje negali bÅ«ti pripažinti įtariamaisiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad vieÅ¡oji rimtis ir tvarka buvo pažeista dėl nuteistųjų I. R.. E. S., P. J. ir G. K. aktyvių veiksmų, todėl atsakomybėn traukti nukėntėjusiųjų M.

G., E. P., V. R., A. P., A. R., bei D. P. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistųjų I. R., E. S., P. J., G. K. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas Teisėjai             Raimundas Jurgaitis                                                                                                                           Vidmantas Mylė