3fde41a9-52a4-405c-ac6a-9aa49c19707d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                    Civilinės

bylos Nr. 2-453/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 110.4.; 121.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Å erno teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Longlita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas ieÅ¡kovės L. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, byloje pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Longlita“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su atsakovo prisiimtų prievolių pagal sutartį neįvykdymu.

IeÅ¡kovė L. M. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Longlita“ skolÄ â€“ 213 000 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 213 000 Lt sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, lėšų areÅ¡tÄ 213 000 Lt ribose atsakovui nepraneÅ¡ant apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ . Nurodė, kad 2008-05-15 ir 2009-12-31 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė pinigų paskolos sutartis pagal kurias atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės 213 000 Lt. Suėjus mokėjimo terminui, atsakovas su ieÅ¡kove neatsiskaitė. Susidariusi skola yra didelė, negrÄ Å¾inama ilgÄ laikÄ , atsakovas nesistengia padengti bent dalies įsiskolinimo, vengia bet kokių kontaktų su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovės žiniomis atsakovas neatsiskaito jau ilgÄ laikÄ su darbuotojais, atsakovas yra skolingas kuro tiekėjams, kitiems kreditoriams, atsakovo dalis turto yra areÅ¡tuota kitose bylose.

Pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjami klausimai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo bendrai 213 000 Lt sumai nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jiems areÅ¡tuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti atsakovo lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose. Leido iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kove. Teismas nustatė, jog atsakovui pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas dėl 213 000 Lt priteisimo, vertinant bendro Å¡alies pragyvenimo lygio mastu, yra didelis. Vien jau didelė reikalavimo suma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad yra poreikis taikyti ieÅ¡kinio užtikrinimo priemones. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas laiku ir pilnai neįvykdė piniginių prievolių, vengia atsiskaityti, o tai leidžia manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali savo vardu turimÄ turtÄ perleisti kitų asmenų nuosavybėn, dėl ko bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų labai apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas. LaikinÄ sias apsaugos priemones taikė nepraneÅ¡us atsakovui, kadangi pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks praneÅ¡imas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarytų jų taikymÄ neįmanomÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Atsakovas UAB „Longlita“ padavė teismui atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai priėmė nutartį nepranešęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ atsakovui ir pažeidė civilinio proceso principus – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, proceso betarpiÅ¡kumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos veikiančio juridinio asmens turtui, vykdančiam komercinę veiklÄ , dirbančio pelningai, turinčio turto, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui nepraneÅ¡us ir nesuteikus galimybės pateikti teismui duomenis apie turimÄ turtÄ bei iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ , realiÄ grėsmę ieÅ¡kovo turtiniams interesams, įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Tokių veiksmų teismas neatliko, tuo pažeisdamas atsakovo turtines teises ir interesus.

2) Teismo teiginiai, jog atsakovas negrÄ Å¾ina ilgÄ laikÄ skolos, vengia su ieÅ¡kove bet kokių kontaktų, yra skolingas kuro tiekėjams, kitiems kreditoriams ir slapstosi, nepagrįsti jokiais ieÅ¡kovo įrodymais. Esant tokiai situacijai, teismas, siekdamas apginti abiejų pusių interesus, turėjo pareikalauti Å¡ių duomenų iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovo.

3) Parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai. Antstolis patvarkymu areÅ¡tavo atsakovo kilnojamÄ jį turtÄ â€“ tris automobilis ir tris priekabas, areÅ¡to metu nenustatant areÅ¡tuojamo turto vertės, todėl dar buvo priimtas papildomas patvarkymas, kuriuo buvo areÅ¡tuota 100 000 Lt priklausančių atsakovui ir esančių pas AB „Lietuvos draudimas“. Teismo nutartis, kai areÅ¡tuojamas visas atsakovo turtas, sudaro sÄ lygas antstoliui piktnaudžiauti savo įgaliojimais, todėl susidaro situacija, jog atsakovas turės užvesti dar dvi civilines bylas dėl antstolių veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nepagrįsto areÅ¡to panaikinimo.

4) Skundžiama nutartimi, areÅ¡tavus 100 000 Lt, priklausančių atsakovui ir esančių pas AB „Lietuvos draudimas“, atsakovas negaus 100 000 Lt lėšų, kurios artimiausiu metu turėjo bÅ«ti sumokėtos atsakovui ir galėjo bÅ«ti naudojamos kaip įmonės apyvartinės lėšos.  Todėl atsakovas patiria nuostolius, kurie nebus atlyginti. Turto areÅ¡tas tokiai ženkliai sumai gadina atsakovo įvaizdį, kelia nepasitikėjimÄ santykiuose su tiekėjais, destabilizuoja bendrovės veiklÄ .

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nebuvo gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar

pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo atsakovo atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis Å¡ia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens praÅ¡ymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo

atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo

veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu

teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo bÅ«ti įvertintas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su praÅ¡oma taikyti laikinųjų

apsaugos priemonių rūšimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar

pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų

sumos, nes didelė ieÅ¡kinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Pabrėžtina, jog apeliantas neginčija, kad

ieškinio reikalavimo suma nėra jam didelė, todėl konstatuojama, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams ieškinio patenkinimo atveju.

IeÅ¡kinio suma yra ne vienintelė, bet viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti arba paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieÅ¡kovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. IeÅ¡kinio dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieÅ¡kinio suma yra didelė. Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK

178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK

3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio

25 d. nutartis byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti bÅ«tent atsakovas. Apeliantas, paduodamas atskirÄ jį skundÄ , remdamasis rungimosi principu (CPK 12 str.), galėjo pateikti teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi atskirajame skunde, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nepasinaudojo Å¡ia teise ir nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Nesant duomenų apie apeliantui priklausantį turtÄ ir įsipareigojimus, negalima teigti, jog jo turtinė padėtis yra gera, ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė ir apelianto nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ apeliantas motyvuoja ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė neinformavęs atsakovo apie teismo posėdį. CPK straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas atsakovui apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ nepranešęs atsakovui, kadangi teismas nustatė, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi bÅ«ti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). NepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra

pagrindo konstatuoti, kad dėl nepraneÅ¡imo atsakovui apie laikinÄ sias apsaugos

priemones būtų neteisingai išspręstas ieškovo prašymas ar pažeistos atsakovo procesinės teises.

Atsakovas nurodo, jog priimant skundžiamÄ nutartį buvo pažeisti civiliniai proceso principai –teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, proceso betarpiÅ¡kumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo. Pabrėžtina, kad teise bÅ«ti iÅ¡klausytam atsakovas pasinaudojo ir įgyvendino paduodamas atskirÄ jį skundÄ . Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl bylos esmės, rėmėsi tik byloje esančiais įrodymais, todėl teismas nepažeidė CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiÅ¡kumo principo. Dėl lygiateisiÅ¡kumo principo pasakytina, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų prieÅ¡ingos Å¡alies teisių laikinu suvaržymu, ir Å¡alių teisių visiÅ¡ka pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Nepritaikius atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovo teisėtų interesų teisminė gynyba gali bÅ«ti iÅ¡ esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiÅ«riu.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog parenkant laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti. CPK

145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir

tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų

kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra

proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovo (ne)kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant per mažai – lėšas. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs kurį nors iÅ¡ ekonomiÅ¡kumo ar proporcingumo principo aspektų (CPK 145 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, jog antstolis, apraÅ¡ydamas atsakovui priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , nenustačius turto vertės, ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, piktnaudžiavo savo teisėmis. Nagrinėjamoje byloje negalima vertinti, jog areÅ¡tuoto turto vertė virÅ¡ija atsakovui Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kainÄ ar kitaip pažeidžia atsakovo teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, manydamas, kad antstolis areÅ¡tavo daugiau turto nei yra nurodyta teismo nutartyje ar kitaip pažeidė jo teises, gali skųsti antstolio veiksmus teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis (CPK 510 str., 512 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam, kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.) arba įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikomos arba kuo mažiau varžytų atsakovo teises ir turtinius interesus. Nepaisant to, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK straipsnio pirmÄ ja dalimi, pareikÅ¡ praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio praÅ¡ymo nepareikÅ¡, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti

nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK

str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

                                                                                                                   Alė

Bukavinienė

                                                                                                                    Artūras

Driukas

 Â

                                                                                                                    Donatas

Å ernas