3fdc51c5-3e7c-4846-bf70-e45a32e531c7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-165/2017Proceso Nr. 1-05-1-08002-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.2.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 1.1.8.1. (S)              LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kazlauskaitei, nuteistajam M.

G. ir jo gynėjui advokatui Edmundui JonuÅ¡ui,nuteistajam J. J. ir jo gynėjui advokatui Jurijui Binevičiui,nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui,nuteistojo S. L. gynėjui advokatui Vidui Vilkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Edmundo JonuÅ¡o, nuteistojo J. J. gynėjo advokato Jurijaus Binevičiaus (Jurij Binevič), nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino ir nuteistojo S. L. (S. L.) gynėjo advokato Vido Vilko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:M.

G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 1 dalį – 160 MGL (6 026 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta – 10 MGL dydžio bauda, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (6 402 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas – 2 dienos, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (4 MGL) ir sumokėta bauda pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamÄ jį įsakymÄ , ir M.

G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 156 MGL (5 874 eurų) dydžio bauda. S. L. (S. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 649 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas S. L. suėmimo laikas nuo 2015-05-18 iki 2015-07-31 (75 dienos), vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (75x2 = 150 MGL), ir S. L. laikomas atlikusiu jam paskirtÄ bausmę;A. L. (A. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (4 519 eurų) dydžio bauda.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. L. laikino sulaikymo laikas 2014-10-31 (viena diena), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė - 118 MGL (4 444 eurų) dydžio bauda. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas 2014-10-31 (viena diena), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir J. J. nustatyta galutinė bausmė – 98 MGL (3 690 eurų) dydžio bauda.J.

J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. S. L., A. L. ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, o M. G. – pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, už tai, kad S. L., A. L. ir J. J. padėjo M. G. neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y. (A. Y.) gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris (M. G.) virÅ¡ijant susitarimo ribas tokį asmenį slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, o bÅ«tent:

S. L. laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 telefonu susitarė su A. L. dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y., neturinčio pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirtusio, tolimesnio gabenimo į Baltarusijos RespublikÄ , o A. L. susitarė su M. G., kad pastarasis pasitiks ir nugabens A. Y. prie Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos. M. G. 2014-10-30 susitiko su A. Y. picerijoje, esančioje Vokiečių gatvėje, Vilniuje, praÅ¡omas A.

Y., nuvežė pastarÄ jį į vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini), kur M. G. vardu priregistravo kambaryje Nr. 412, tokiu bÅ«du paslėpdamas užsienietį, neturintį asmens dokumento, atvykusį su suklastota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, o 2014-10-31, paprašęs J. J. parodyti keliÄ link valstybės sienos, automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas J. J., vykusio automobiliu ,,BMW 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno minėtÄ užsienietį per Lietuvos Respublikos teritorijÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) kaime esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje pasienio ruože, 2,17 km nuo valstybės sienos, 2014-10-31 14.30 val.

M. G., A. Y. ir J. J. Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti. 2. Nuteistojo M. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nuosprendį M. G. nuteisimo dalyje panaikinti ir M. G. išteisinti.2.1. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. 2.2. Apeliantas teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimas, kad M.

G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnyje, ir veikė tiesiogine tyčia. M. G. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, davė nuoseklius ir aiÅ¡kius parodymus. Jis neneigė, kad pasitiko A. Y., apgyvendino jį vieÅ¡butyje, tačiau nuosekliai tvirtino, kad nežinojo, jog A. Y. yra nelegaliai atvykęs į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Lenkijos Respublikos ir kad jis ruoÅ¡iasi neteisėtai pereiti valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos į BaltarusijÄ . M. G. neklausė A. Y., ar Å¡is turi dokumentus ir jų nematė, o A.

Y. jam jų nerodė. A. Y. turėjo sumokėti M. G. už benzinÄ ir pavežiojimÄ , o ne už nelegalų jo gabenimÄ . M. G. J. J. prašė parodyti AdutiÅ¡kio kryptį, kadangi pats to nežinojo.2.3. Apeliaciniame skunde apeliantas analizuoja liudytojo A. Y. parodymus ir teigia, kad jie yra prieÅ¡taringi. A. Y. ikiteisminio tyrimo teisėjui nepatvirtino, kad jis bÅ«tų sakęs M. G. apie turimÄ suklastotÄ asmens tapatybės kortelę. A. Y., duodamas parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00770-14, taip pat buvo nenuoseklus.

A. Y., apklaustas prieÅ¡ deportacijÄ iÅ¡ Lietuvos kaip liudytojas, iÅ¡ dalies pakeitė savo ankstesnius parodymus, duotus 2014-11-01 tyrėjai ir 2014-11-06 ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir davė nepalankius M. G. parodymus, kad neva M. G. žinojo apie tai, kad A. Y. turi suklastotÄ asmens tapatybės kortelę ir jÄ perdavė M. G., kad Å¡is iÅ¡mestų, o M. G. jÄ užkiÅ¡o automobilyje po skydeliu nuo saulės vairuotojo pusėje. Pirmosios instancijos teismas A. Y. neapklausė, jo parodymuose esančių prieÅ¡taravimų nepatarė ir nepaÅ¡alino, tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas, nuosprendyje pasirėmęs A. Y. 2014-11-26 tyrėjai duotais parodymais, pažeidė BPK 276 straipsnio reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad gynyba prašė iškviesti ir teisme apklausti A. Y., tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, ir tuo buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies „d“ punkte nurodyti reikalavimai. Tokie pažeidimai, apelianto nuomone, turi būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, apklausiant A.

Y..2.4. Nuteistieji S. L., A. L. ir J. J. nepatvirtino, kad M. G. veikė tiesiogine tyčia, t.y. kad jis žinojo, jog A. Y. į Lietuvos RespublikÄ atvyko neteisėtai, kad turi suklastotÄ asmens tapatybės kortelę. 2.5. Teisme apklausti liudytojai V. B. ir V. S. iÅ¡ esmės patvirtino tik M. G. sulaikymo faktÄ . Be to, liudytojas V. B. parodė, kad M. G. jam sakė, kad asmens tapatybės kortelę užkiÅ¡o už jo automobilio užuolaidėlės A. Y., kad ji yra jo automobilyje.2.6. Apelianto teigimu, M. G. kaltės neįrodo ir 2014-11-20 Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas su pokalbių iÅ¡klotine, nes byloje esančiuose M.

G. telefoniniuose pokalbiuose su A. L., A. Y., J. J., kurie laikytini objektyviais duomenimis, neužfiksuota, jog M. G. buvo pasakyta ir jis konkrečiai žinojo, kad į LietuvÄ nelegaliai atvyks asmuo ir jis bus be dokumentų ir pan. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių pagrindÄ sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka M. G. atžvilgiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. 2014-07-30 PraÅ¡yme ir Teikime dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nenurodytas nei KŽTB numeris, nei sÄ lyginis pavadinimas, nei KŽTB pradėjimo data, nei faktinis pagrindas.

Faktinis pagrindas nenurodytas ir išslaptintoje Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, apelianto nuomone, duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, galimai gauti neteisėtai. Byloje esantys duomenys rodo, jog Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-06175-14, o ne ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-08002-14, todėl kitame ikiteisminiame tyrime gautų duomenų panaudojimas nagrinėjamoje byloje turi atitikti BPK 162 straipsnio reikalavimus.2.7.

Apelianto manymu, teismui pripažinus, jog M. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , M. G., kaip ne pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, turėtų bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant.3. Nuteistojo J. J. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nuosprendį J. J. nuteisimo dalyje panaikinti ir J. J. priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.3.1. Apelianto teigimu, J. J. nepagrįstai nuteistas pagal BK 292 straipsnio 1 dalyje, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.3.2.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. J., dirbdamas pasienio apsaugos pareigÅ«nu, suprato, kad gabenamas Lietuvoje neteisėtai esantis asmuo ir to siekė, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Teismas nenustatė jokių užsieniečio A. Y. gabenimo aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad nuteistasis J. J. kartu su nuteistuoju M. G., iÅ¡ Å venčionių miesto į Bačkininkų kaimÄ gabendamas neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusį užsienietį, suprato tikrÄ jį daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t.y. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia.

Nuteistasis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neigė supratęs, kad gabena neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį, ir tokie nuteistojo parodymai byloje surinktais įrodymais nepaneigti. J. J. iÅ¡ užsieniečio A. Y. iÅ¡orės požymių negalėjo suprasti, kad jis nelegaliai pateko į Lietuvos teritorijÄ . J. J. ir M. G. užfiksuotuose tarpusavio pokalbiuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimuose nurodytas aplinkybes, jog Å¡ie asmenys veikė bendrininkų grupe ir turėjo bendrÄ tikslÄ , kad A.

Y. galėtų neteisėtai ir nekliudomai kirsti Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienÄ . Byloje nesurinkta duomenų, kurie paneigtų M. G. parodymus apie tai, kad jis paprašė J. J. parodyti keliÄ iki AdutiÅ¡kių pasienio kontrolės posto, nes A. Y. per šį postÄ norėjo sugrįžti į Baltarusijos RespublikÄ . A. Y. parodė, kad jis nebendravo su J. J., nesakė jam, kad Lietuvos teritorijoje yra netesėtai. J. J. ir A. Y. kelionė iki Bačkininkų kaimo truko iki 5 minučių, nes atstumas yra apie 13 km.

Sustojus prie parduotuvės Bačkininkų kaime, J. J. atsisveikino ir iÅ¡siskyrė su M. G. ir A. Y.. Å iÄ aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai – VSAT pareigÅ«nai V. S. ir V. B., kurie vykdė sulaikymÄ . Todėl byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog J. J. veiksmai nebuvo nusikalstami, juose nebuvo tyčios per Lietuvos Respublikos teritorijÄ gabenti neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, todėl J. J. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių.4.

Nuteistojo S. L. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nuosprendį S. L. nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – S. L. iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.4.1. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigia, kad nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados grindžiamos neleistinais įrodymais ir neatitinka bylos aplinkybių.4.2.

Apelianto teigimu, nuteistojo S. L. veikoje nėra bÅ«tino BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nes byloje nenustatyta, kad S. L. žinojo, suvokė, jog A. Y. į Lietuvos Respublikos teritorijÄ Ä¯važiuoja ir joje bus nelegaliai. S. L. viso bylos proceso metu vienodai teigė, kad jis su A. Y. buvo seniai ir gerai pažįstami (kartu užaugo, gyvendami Baltarusijoje buvo kaimynai, susiskambindavo), todėl jų draugiÅ¡ki santykiai buvo veiksnys, nulėmęs S. L. norÄ padėti A.

Y. grįžti į BaltarusijÄ . Tačiau S. L. nežinojo ir nesuvokė, kad A. Y. yra neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės sienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. L. žinojo, kad A. Y. yra Vokietijoje, kad ankščiau buvo Austrijoje, todėl suvokdamas, kad A. Y. Vokietijoje yra legaliai, negalėjo ir neprivalėjo suvokti, jog pastarasis negali atvykti į kitÄ ES Å¡alį – Lietuvos RespublikÄ , o atvykus – pastarojo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas, ar kad jis privalo turėti Lietuvos Respublikos vizÄ .

A. Y. savo parodymuose niekada neminėjo, kad jis S. L. bÅ«tų pasakęs, jog ES yra nelegaliai, kad nelegaliai kirto sienÄ ir kad Lietuvoje bus nelegaliai ar pan. ir Å¡ias aplinkybes patvirtino 2016-09-12 notariÅ¡kai. Be to, A. Y. į ES pateko ir jos viduje judėjo su suklastota LR asmens tapatybės kortele, todėl A. Y. nebuvo bÅ«tinumo sakyti S. L. apie tai, jog jis ES randasi nelegaliai ar neturi dokumentų.4.3. Apeliantas pažymi, kad S. L. kaltumas grindžiamas A. L. 2014-10-31 parodymais apie tai, kad „telefoninio pokalbio metu S. L. paprašė į Baltarusijos RespublikÄ iÅ¡vežti vienÄ pilietį, kuris yra Lietuvoje, bet neturi Lietuvos Respublikos vizos“.

Å iame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, kad S. L. ir A. L. tarpusavyje bendravo iÅ¡imtinai tik telefonu, tačiau byloje esančiuose tarp jų užfiksuotuose telefoniniuose kontaktuose nėra duomenų, kad S. L. sako (praÅ¡o) A. L. į Baltarusijos RespublikÄ iÅ¡vežti vienÄ pilietį, kuris yra Lietuvoje, bet neturi Lietuvos Respublikos vizos. A. L., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad jis tik pagalvojo, kad tas baltarusis neturi vizos, o S. L. nieko apie tai nesakė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad A.

Y. bÅ«tų prašęs S. L., kad Å¡is padėtų kirsti ar surastų, kas galėtų padėti kirsti Lietuvos Respublikos sienÄ . Todėl, apelianto nuomone, S. L. kaltė dėl neteisėto A. Y. gabenimo Lietuvos teritorijoje nuosprendyje grindžiama prielaidomis (spėjimais). 4.4. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. L. kaltumas nepagrįstai grindžiamas telefoninių pokalbių ir SMS susiraÅ¡inėjimų duomenimis, gautais iki 2014-10-23. Å iame kontekste apeliantas pažymi, kad kaltinamajame akte aiÅ¡kiai yra apibrėžtas laikotarpis, nuo kada iki kada inkriminuojama kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, t.y. nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31, ir tai apibrėžė kaltinimo nagrinėjimo teisme ribas bei gynybos ribas.

Todėl S. L. su A. L. vykdytas telefoninių pokalbių nuo 2014-10-16 ir SMS susiraÅ¡inėjimo nuo 2014-10-19 iki 2014-10-22 turinys negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, nes tai nepatenka į kaltinime nurodytÄ veikos padarymo laikÄ . 4.5. Apeliantas skunde nurodo, kad dalis byloje esančios ikiteisminio tyrimo informacijos apie privatų gyvenimÄ , o bÅ«tent A. L. telefoninių pokalbių ir susiraÅ¡inėjimo duomenys yra surinkti kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-06175-14 (Vilniaus rajono apylinkės teismo byla Nr. 1-30-269/2016), pradėtoje anksčiau (2014-10-08) nei nagrinėjamos bylos ikiteisminis tyrimas (2014-10-31), tačiau Å¡ioje byloje nei aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo (ikiteisminio tyrimo metu), nei teismo sprendimo dėl tokios informacijos panaudojimo nagrinėjamoje byloje, kaip to reikalauja BPK 162 straipsnis, nėra.

Todėl apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (BPK 154 straipsnis, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnis) taikymo praktika, teigia, kad A. L. telefoninio ryÅ¡io numerio (duomenys neskelbtini) pasiklausymo metu gauti S. L. pokalbių duomenys, taikant teismo nutartimi nuo 2014-08-15 iki 2014-11-15 sankcionuotÄ pasiklausymÄ , negalėjo bÅ«ti pripažinti teisėtu bÅ«du gautais įrodymais ir jais teismas negalėjo grįsti S. L. kaltę.5.

Nuteistojo A. L. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nuosprendį A. L. nuteisimo dalyje panaikinti ir A. L. iÅ¡teisinti.5.1. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas, kadangi A. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 5.2. Apeliantas teigia, kad byloje neįrodyta, kad A. L. žinojo, kad jo pagalba per Lietuvos RespublikÄ gabenamas asmuo buvo užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiÄ aplinkybę nuteistieji turėjo žinoti ir kad A. L., kaip buvęs pasienio apsaugos pareigÅ«nas, suprato, kad gabenamas Lietuvoje neteisėtai esantis asmuo ir to siekė, paremta tik prielaidomis, kuriomis grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima. 5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. L. pripažino, kad jis pažįsta S.L. ir M. G., o A. Y. ir J. J. nepažinojo. S. L. paprašė A. L. sutikti žmogų (Baltarusijos Respublikos pilietį), kuris į LietuvÄ atvyksta iÅ¡ Vokietijos, jis sutiko padėti.

A. L., sužinojęs baltarusio atvykimo į LietuvÄ laikÄ , suprato, kad pats tÄ dienÄ negali padėti ir paprašė M. G. pasitikti tÄ asmenį ir pavežti iki sienos. S. L. nesakė A. L., kad baltarusis neturi Lietuvos Respublikos vizos, jis pats su Å¡iuo asmeniu susitikęs nebuvo. Tokius A. L. parodymus patvirtino nuteistieji M. G. ir S. L.. Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog A. L. žinojo, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, neteisėtai kirto sienÄ iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ .

Apklaustas pas notarÄ Baltarusijos Respublikoje A. Y. nurodė, kad niekam nesakė, kad neteisėtai kirto Lenkijos – Lietuvos sienÄ , kad turėjo suklastotÄ Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Kiti byloje apklausti liudytojai: A. K., V. B., V. S. aplinkybės, kad A. L. žinojo, jog jo pagalba per Lietuvos RespublikÄ gabenamas asmuo buvo užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, nenurodė. Byloje esantys:

įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų ir dokumentų pateikimo, techninių priemonių panaudojimo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, daiktų apžiÅ«ros protokolai, SMS susiraÅ¡inėjimai (suvestinės), telefoninių pokalbių įraÅ¡ai nepaneigia A. L. parodymų, jog jis nežinojo, kad A. Y. neteisėtai kirto Lenkijos – Lietuvos sienÄ , kad turėjo suklastotÄ Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę: nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ ; nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo J.J. apeliacinį skundÄ ; nuteistųjų A. L. ir S. L. gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus. Prokurorė prašė visų nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

7. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato E. JonuÅ¡o, nuteistojo J. J. gynėjo advokato J.Binevičiaus, nuteistojo A. L. gynėjo advokato D. Fomkino ir nuteistojo S. L. gynėjo advokato V.Vilko apeliaciniai skundai atmestini. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo iÅ¡vadų pagrįstumo 8. Nagrinėjamoje byloje M. G., J. J., A. L. ir S. L. buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, A. L. ir S. L. suorganizavus, J. J. padedant, M. G. gabeno ir slėpė nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį ir neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį užsienietį.

Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes A. L. ir S. L. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, M. G. – pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, o J. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį. Be to, J. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui dar ir už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t.y. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.9. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal minėtÄ kaltinimÄ , konstatavo, kad toks kaltinimas pasitvirtino iÅ¡ dalies.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visumÄ , nustatė, kad S. L., A. L. ir J. J. padėjo M. G. gabenti neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y. Lietuvos Respublikos teritorijoje, o M. G., virÅ¡ydamas susitarimo ribas, tokį asmenį dar ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nustatė tokias Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

S. L. laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 telefonu susitarė su A. L. dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y., neturinčio pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirtusio, tolimesnio gabenimo į Baltarusijos RespublikÄ ; A. L. susitarė su M. G., kad pastarasis pasitiks ir nugabens A. Y. prie Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos. M. G. 2014-10-30 susitiko su A. Y. picerijoje, praÅ¡omas A. Y. nuvežė pastarÄ jį į vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini), kur savo (M.

G.) vardu priregistravo, tokiu bÅ«du paslėpdamas užsienietį, neturintį asmens dokumento, atvykusį su suklastota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, o 2014-10-31, paprašęs J. J. parodyti keliÄ link valstybės sienos ir pastarojo, vykusio automobiliu ,,BMW 323“, lydimas, automobiliu ,,Opel Vectra“ gabeno A. Y. per Lietuvos Respublikos teritorijÄ , tačiau Å venčionių raj., Bačkininkų kaime esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje pasienio ruože, 2,17 km nuo valstybės sienos, 2014-10-31 14.30 val.

M. G., A. Y. ir J. J. buvo sulaikyti Lietuvos pasienio tarnybos pareigÅ«nų. Pagal tokias teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas M. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, o A. L., S. L. ir J. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį. Teismas J. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).10. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė visų nuteistųjų gynėjai.

Visi apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų kaltumo padarius BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Visuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir toks teiginys argumentuojamas tuo, kad byloje galimai yra neteisėtai gauti nuteistųjų telefoninių pokalbių ir tarpusavio susiraÅ¡inėjimo duomenys, todėl jie neleistini įrodymai, liudytojo A.

Y. parodymai nepatikimi, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, liudytojas neapklaustas teisme, todėl nepašalinti jo parodymuose esantys prieštaravimai, kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltumo.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo prieštarauja bylos medžiagai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010; 2K-455/2014).12.

Nagrinėjamoje byloje M. G., J. J., A. L. ir S. L. nuteisti už vienÄ bendrai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnio 1 dalyje. M. G. pripažintas Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytoju, o J. J., A. L. ir S. L. jo padėjėjais (BK 24 straipsnio 6 dalis). Visų nuteistųjų kaltumas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ grindžiamas iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų, liudytojų A. Y., A. K., V. B., V. S. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiÅ«ros, techninių priemonių panaudojimo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokoluose užfiksuotais duomenimis, www.maps.lt duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys ir bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo nuoseklus ir išsamus, teisiamajame posėdyje buvo išsamiai ir bešališkai tiriamos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus: apklausė kaltinamuosius, liudytojus A. K., V. B., V. S., balsu perskaitė liudytojo A. Y. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-3385-655/2014, kurioje A.

Y. nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, teisme duotus parodymus (t. 6, b. l. 32), pagarsino tyrimo veiksmų protokolų turinį ir kitus bylos dokumentus, perklausė garso įrašus. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus kitiems apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo.

13. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 30-31 dienomis Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai buvo pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirtęs Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y.. Visi nuteistieji pripažino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo tiesioginį arba netiesioginį kontaktÄ su Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusiu Baltarusijos Respublikos piliečiu A. Y., tačiau visi neigia žinoję, kad A.

Y. į Lietuvos RespublikÄ atvyko ir joje buvo nelegaliai. Nuteistasis S. L. teisme parodė, kad jis pažįsta A. Y. nuo vaikystės. Jis, žinodamas, jog A. Y. iÅ¡ Vokietijos nori per LietuvÄ grįžti į BaltarusijÄ , ir negalėdamas jo pasitikti Lietuvoje, nes tuo metu gyveno Latvijoje, paprašė pažįstamo A. L., kad Å¡is sutiktų A. Y.. A. L. sutiko padėti. Jis telefonu bendravo su A. Y. ir A. L., derindamas jų susitikimo aplinkybes. Nuteistojo teigimu, apie tai, kad A. Y. dokumentai netvarkingi, jis nežinojo, prieÅ¡ingai, jis buvo įsitikinęs, kad A.

Y. dokumentai tvarkingi, nes jis ilgÄ laikÄ gyveno Vokietijoje (5 t. b. l. 190-193). Nuteistasis A. L. teisme parodė, jog jis pažįsta S. L., A. Y. nepažinojo ir su juo kaltinime nurodytu laikotarpiu susitikęs nebuvo. S. L. jo paprašė Lietuvoje pasitikti A. Y. ir jis sutiko padėti. IÅ¡ pokalbio jis suprato, kad reiks žmogų pasitikti, nuvežti iki Baltarusijos valstybės sienos. Jis dėl užimtumo darbe negalėjo padėti S. L., todėl paprašė M. G. pagalbos, t.y. kad Å¡is pasitiktų Vilniuje baltarusį, nuvežtų prie valstybės sienos posto.

Jis galvojo, kad A. Y. turi vizÄ , bet jos galiojimas galimai yra pasibaigęs, tačiau apie tai niekam nesakė (5 t. b. l. 193-195). Nuteistasis M. G. teisme parodė, jog jis nei S. L., nei A. Y. anksčiau nepažinojo, tačiau nuo vaikystės pažinojo A. L., o su J. J. buvo kursiokai. Jam paskambino A. L. ir paprašė pagalbos, t.y. pasitikti iÅ¡ Vokietijos atvykstantį asmenį ir jį pavežti, nes jis pats to padaryti negalėjo. Jis sutiko. A. Y. jam paskambino ir jie vakare, apie 19 val. susitiko Vilniuje Vokiečių gatvėje esančioje picerijoje.

A. Y. paprašė jį nuvežti iki pasienio posto, kad jis galėtų pereiti pasienio postÄ . Jie kartu su A. Y. buvo nuvažiavę pas A. K., nes Å¡is jam padėdavo dirbti sode. Jam bendraujant su A. K., baltarusis buvo automobilyje. Po to baltarusis paprašė jį nuvežti į vieÅ¡butį, nes norėjo pailsėti. Jis nežinojo, kad baltarusis yra nelegalas, ar kad neturi dokumentų, nes jam apie tai nei pats baltarusis, nei A. L. nesakė. KitÄ dienÄ jis paskambino J. J. paklausti, kur yra AdutiÅ¡kio postas, ir J.

J. sutiko parodyti. J. J. atvažiavo savo automobiliu ir parodė kurioje pusėje yra AdutiÅ¡kio postas. Jis J. J. baltarusio nepristatė. Sulaikymo metu jis nurodė pareigÅ«nams, kad jo automobilyje už užuolaidėlės nuo saulės yra baltarusio asmens tapatybės dokumentas, nes matė kaip baltarusis jÄ užkiÅ¡o (6 t. b. l. 29-31). Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti kaltinamojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 5-6). Nuteistasis Å¡iuos parodymus patvirtino kaip teisingus. Å iuose parodymuose M.

G. nuosekliau ir detaliau nurodė į Lietuvos RespublikÄ atvykusio A. Y. gabenimo Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimo vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Nuteistasis parodė, kad baltarusiui susitikimo metu iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nuvežti jį iki pasienio kontrolės posto, jie ten vyko baltarusio atvykimo dienÄ . Pakeliui užsuko pas jo pažįstamÄ A. K., tai buvo apie 20 val., jis ten užtruko tik keletÄ minučių, tačiau jam grįžus į automobilį, baltarusis pasakė, kad apsigalvojo ir Å¡iandien į BaltarusijÄ nevyks, kad jis Å¡iuo metu neturi su savimi paso, kurį iÅ¡ Latvijos Respublikos turi atsiųsti kitÄ dienÄ , todėl paprašė nuvežti jį į vieÅ¡butį.

Jis nuvežė baltarusį į (duomenys neskelbtini) vieÅ¡butį ir savo vardu užsakė jam kambarį, už kurį sumokėjo pats baltarusis. KitÄ dienÄ jis paėmė baltarusį iÅ¡ vieÅ¡bučio ir jie važiavo link pasienio posto ir pasienio zonoje buvo sulaikyti (3 t. 5-6 b. l.). Nuteistasis J. J. teisme parodė, kad jis iÅ¡ nuteistųjų pažinojo tik M. G., su kuriuo kartu mokėsi. Jis iki įvykio dirbo apie 4 metus pasienyje. M. G. praÅ¡ymu sutiko parodyti kryptį link pasienio punkto. M. G. važiavo savo automobiliu pirmas, jis važiavo paskui, baltarusis sėdėjo jo automobilyje, kodėl pastarasis įsėdo į jo automobilį – nežino.

Apie tai, kad pas jį automobilyje sėdėjęs asmuo yra baltarusis, sužinojo tik po sulaikymo (6 t. b. l. 31-32). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistųjų parodymus, visi nuteistieji patvirtino tokių parodymų teisingumÄ . Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad visų nuteistųjų parodymai apie Å¡ioje byloje nagrinėjamus įvykius iÅ¡ esmės nekito viso proceso metu.

14. Pirmosios instancijos teisme Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., dėl kurio neteisėto gabenimo, o M. G. dar ir slėpimo, Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra nuteisti M. G., J. J., A. L. ir S. L., nebuvo apklaustas. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistieji ir jų gynėjai reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡kvieti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojÄ A. Y.. Toks gynybos praÅ¡ymas buvo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas (t. 6, b. l. 32-33). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys apie atsisakymÄ A.

Y. iÅ¡duoti vizÄ atvykimui į Lietuvos RespublikÄ , taip pat į nagrinėjamoje byloje esančius Å¡io asmens liudijimus (parodymai duoti tyrėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjui; teismui A. Y. baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjami įvykiai, tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamais įvykiais), Å¡ioje byloje liudytojo statusÄ turinčio A. Y. parodymai buvo pagrįstai teisme perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, ir jais galima tikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. 14.1.

Nagrinėjamoje byloje A. Y. kaip įtariamasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2014-11-06. Å ios apklausos metu A. Y. parodė, jog jis 2014 m. buvo nelegaliai Vokietijoje. Dėl asmeninių aplinkybių 2014 m. spalio mėn. nusprendė grįžti į BaltarusijÄ , todėl spalio viduryje skambino pažįstamam S. L., norėdamas, kad Å¡is jį pasitiktų Lietuvoje. Tačiau S. L. negalėjo jo pasitikti, nes gyveno Latvijoje, bet sutiko padėti ir surasti kÄ nors, kas jį galėtų pasitikti Vilniuje ir padėtų nuvažiuoti į BaltarusijÄ . 2014-10-30 jis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Apie 13 val. atvyko į Vilnių ir jam paskambino M. (byloje nustatyta, kad M. yra M. G.), kurio jis anksčiau nepažinojo. M. G. liepė jam eiti į (duomenys neskelbtini), esančiÄ Vokiečių g., o pats į kavinę atvažiavo apie 18 val. Jis paaiÅ¡kino M. G., jog jam reikia kažkokiu keliu patekti iki Baltarusijos valstybės sienos. Jie ieÅ¡kojo vietos, kur eitų kelias netoli valstybės sienos, tačiau jis dėl nuovargio atsisakė tÄ dienÄ važiuoti per sienÄ ir paprašė M. G., kad Å¡is surastų jam vieÅ¡butį.

M. G. surado vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ važiuojant į vieÅ¡butį jis su M. G. buvo nuvažiavę į kažkokį kaimÄ , kur M. G. kalbėjosi su kažkokiu vyriÅ¡kiu. Po to M. G. jį nuvežė į vieÅ¡butį ir jo praÅ¡ymu užregistravo vieÅ¡butyje savo vardu. Jis nesiregistravo vieÅ¡butyje savo vardu, nes neturėjo asmens dokumentų, tačiau apie tai M. G. nesakė. KitÄ dienÄ (2014-10-31) 12 val. atvažiavo M. G. ir jie automobiliu ,,Opel Vectra“ važiavo į vietÄ , kuriÄ jis M.

G. parodė žemėlapyje. Pakeliui jie buvo sustoję, M. G. kažkam skambino telefonu ir kalbėjo lietuviÅ¡kai. Netrukus prie jų privažiavo automobilis ,,BMW“, į kurį jis persėdo. M. G. važiavo savo automobiliu priekyje, o jis su nepažįstamu vaikinu automobiliu ,,BMW‘ paskui. Pravažiavus 5-8 km jie sustojo prie parduotuvės ir jis vėl persėdo į automobilį pas M. G.. Jis suprato, kad atvažiavo į vietÄ , kuriÄ jis buvo nurodęs žemėlapyje, ir iÅ¡ ten jis eis pėsčiomis link valstybės sienos.

Tačiau to padaryti nespėjo, nes jam susirinkus daiktus, privažiavo pareigÅ«nai ir juos sulaikė. Jis kiÅ¡enėje turėjo suklastotÄ asmens tapatybės kortelę, kuriÄ Ä¯gijo Vokietijoje. Å iÄ kortelę jis norėjo duoti M. G., kad Å¡is jÄ iÅ¡mestų, bet sulaikymo metu kortelę užkiÅ¡o po skydeliu nuo saulės (t. 1, b. l. 206-208). 14.2. A. Y. atžvilgiu 2014-11-07 ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ (1 t. b. l. 5-6) ir jo atžvilgiu byla Nr. 1-3385-655/2014 iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-3385-655/2014, teisiamajame posėdyje kaip kaltinamasis apklaustas A. Y. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2014-11-06. Jis parodė, kad nelegaliai atvyko į Lietuvos RespublikÄ 2014-10-30 iÅ¡ Lenkijos ir planavo savarankiÅ¡kai pėsčiomis kirsti Lietuvos–Baltarusijos valstybės sienÄ . Jo praÅ¡ymu pažįstamas S. (L.) surado M. (G.), kurio jis anksčiau nepažinojo. M. G. turėjo nuvežti jį iki Baltarusijos – Lietuvos valstybės sienos.

Jis su M. G. susitiko Vilniuje kavinėje (duomenys neskelbtini), nakvojo Vilniuje (duomenys neskelbtini) vieÅ¡butyje, o kitÄ dienÄ (spalio 31 d.) M. G. automobiliu ,,Opel Vectra“ jį nuvežė iki pasienio. Važiuojant link pasienio M. G. susitiko su asmeniu, kuris atvyko automobiliu ,,BMW“, šį asmenį jis matė pirmÄ kartÄ . Jis (A. Y.) buvo įsėdęs į automobilį ,,BMW“ ir kartu su jo vairuotoju pavažiavo apie 5-8 km, o M. G. savo automobiliu buvo nuvažiavęs į priekį. Po to jis vėl persėdo į M.

G. automobilį ir netrukus jie buvo sulaikyti pareigÅ«nų. Jis su savimi turėjo netikrÄ dokumentÄ â€“ Lietuvos Respublikos piliečio tapatybės kortelę, kuriÄ Ä¯sigijo Vokietijoje. Sulaikymo metu netikrÄ dokumentÄ paliko automobilyje, vairuotojo pusėje esančiame dokumentų dėkle, nes manė, kad ten pareigÅ«nai kortelės neras (5 t. b. l. 176-178). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nuosprendžiu A. Y. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-3385-655/2014) (1 t. b. l. 211-214).14.3.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Y. buvo apklaustas pas tyrėjÄ kaip įtariamasis 2014-11-01 ir kaip liudytojas 2014-11-26. Abiem atvejais A. Y. nurodytos atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , susitikimo su M. G. Vilniuje, jo buvimo Vilniuje ir kitÄ dienÄ vykimo link Lietuvos–Baltarusijos valstybės sienos aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (iÅ¡dėstyti 14.1 punkte) ir teismui (iÅ¡dėstyti 14.2 punkte). Esminis skirtumas tarp tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teismui duotų parodymų yra tas, kad A.

Y., duodamas parodymus tyrėjui, parodė, kad jis M. G. susitikimo metu nurodė, jog jis planuoja nelegaliai kirsti Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienÄ ir prašė pastarojo pagalbos, bei kad jis M. G. informavo apie turimÄ suklastotÄ dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę, todėl jo praÅ¡ymu, M. G. jį užregistravo vieÅ¡butyje savo vardu, o jis M. G. atidavė suklastotÄ dokumentÄ (1 t. b. l. 189-191; 215-217). 14.4. Byloje yra Baltarusijos Respublikos notaro patvirtintas liudytojo A. Y. patvirtinimas, kuriame A.

Y. nurodo patvirtinantis parodymus duotus ikiteisminiame tyrime ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei atsakydamas į jam pateiktus klausimus, akcentuoja, kad jis S. L. niekada nesakė, kad Vokietijoje yra be vizos, nelegaliai, ir teigia neprašęs S. L. padėti jam nelegaliai kirsti valstybės sienÄ (6 t. b. l. 58-59; 60-65). 14.5. Teisėjų kolegija, palyginusi tarpusavyje nagrinėjamos bylos medžiagoje esančius A.Y. parodymus apie jo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ 2014-10-30 ir buvimo Lietuvos Respublikoje 2014-10-30 – 2014-10-31 aplinkybes, juos vertina kaip pakankamai iÅ¡samius ir dėl esminių aplinkybių nekintančius bei atitinkančius nuteistųjų nurodytas įvykio aplinkybes.

Liudytojo A. Y. iÅ¡imtinai tyrėjui nurodytas aplinkybes apie tai, kad M. G. žinojo, jog jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nelegaliai, turi suklastotÄ asmens dokumentÄ ir planuoja nelegaliai kirsti valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į BaltarusijÄ RespublikÄ , teisėjų kolegija vertins kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir tokiais liudytojo parodymais vadovausis tik tuo atveju, jei tokios aplinkybės bus nustatytos ir iÅ¡ kitų Å¡altinių gautais įrodymais.

15. Vienas iš įrodymų šaltinių nagrinėjamoje byloje yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija. Apeliantai teigia, kad byloje esanti tokiu būdu gauta informacija neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo, dėl to visi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys šios bylos kontekste yra gauti neteisėtai ir teismas jais negalėjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokį teiginį apeliantai argumentuoja tuo, kad:

1) elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija buvo surinkta kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-06175-14, todėl Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti panaudota tik taikant BPK 162 straipsnio nuostatas, tačiau nei aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo, nei teismo sprendimo leisti tokiÄ informacijÄ panaudoti Å¡ioje byloje nėra;          2) byloje nėra pateiktÄ duomenų, patvirtinančių faktinį pagrindÄ sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka M. G. atžvilgiu;

3) nuteistųjų kaltumas grindžiamas telefoninių pokalbių ir SMS susirašinėjimų duomenimis, kurie yra už nuteistiesiems pareikšto kaltinimo ribų, t.y. gautais iki 2014-10-23, kai tuo tarpu kaltinimo ribos apibrėžtos laikotarpiu nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su 15 punkte nurodytais apeliantų argumentais sutinka iÅ¡ dalies. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali bÅ«ti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas duomenimis, gautais atlikus Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus veiksmus, pagal teismų praktikÄ nelaikomas BPK pažeidimu, jei tokie duomenys teismo posėdyje yra tinkamai iÅ¡tirti ir Å¡iais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Nuoseklioje teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (anksčiau - operatyvinį tyrimÄ ), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams (operatyvinio tyrimo veiksmams) atlikti; ar tokie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ (anksčiau OVÄ®) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (operatyvinį tyrimÄ ), patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos veiksmus (operatyvinio tyrimo veiksmus) sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylÄ teismas faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų (operatyvinio tyrimo veiksmų) atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Tačiau, jei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo kriminalinės žvalgybos (operatyvinio tyrimo) veiksmams atlikti, nagrinėjantis bylÄ teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t.y. informacijos ne apie bet kokiÄ , o apie įstatyme nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).17.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. L., A. L., M. G. ir J.J. kaltumÄ dėl jų bendrai įvykdyto neteisėto valstybės sienÄ perėjusio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y. gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamame nuosprendyje, be kitų įrodymų, rėmėsi ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija, kuri buvo gauta, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka) A.

L. ir M. G. atžvilgiu ir ėmėsi visų priemonių patikrinti, ar tokiems veiksmams atlikti buvo teisinis ir faktinis pagrindas. 17.1. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014-05-13 teikimo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo turinio matyti, kad VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyrius disponavo informacija, kad A. L. galimai pasinaudodamas tarnybine padėtimi padeda vykdyti kontrabandinių cigarečių gabenimÄ , laikymÄ ir realizavimÄ Lietuvos Respublikoje (BK 228 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis).

Dėl to Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka bei sekimÄ A. L. atžvilgiu (6 t. b. l. 15-16). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2014-05-15 nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagoje minimų asmenų dalyvavimÄ teikime nurodytoje nusikalstamoje veikoje, vadovaujantis KŽĮ 10 straipsniu, 15 straipsnio 8 dalimi, sankcionavo A.

L. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka bei sekimÄ nuo 2014-05-05 iki 2014-08-15 (6 t. b. l. 20). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2014-08-13 nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo pratęsimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-11 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro teikimÄ , vadovaujantis KŽĮ 10 straipsniu, 15 straipsnio 8 dalimi, pratęsė A. L. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka bei sekimÄ nuo 2014-08-15 iki 2014-11-15 (1 t., b. l. 131).

Faktinis pagrindas, dėl kurio minėtomis teismo nutartimis buvo leista slapta A. L. telefoninių pokalbių kontrolė, buvo turimi duomenys apie galimai daromas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis iÅ¡slaptintas 2014-05-13 teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo, 2014-08-11 praÅ¡ymas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo termino pratęsimo (1 t. 117-119; 6 t. 15-16).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daliai tokių įtarimų pasitvirtinus, 2014-10-08 A. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-06175-14 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2 t. b. l. 134). Dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, kurios taip pat buvo kriminalinės žvalgybos objektu, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tęsiami (2014-08-13 teismo nutartimi A. L. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka bei sekimas buvo nustatytas iki 2014-11-15 (1 t., b. l. 131)).

Tęsiant teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2014-10-16 buvo gauta kriminalinio pobÅ«džio informacija apie tai, kad S. L. organizuoja nenustatyto asmens, kuris galimai neteisėtai perėjo valstybės sienÄ , gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje bei vėliau per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ už atlygį, kad Å¡iame gabenime galimai dalyvauja bendrininkas A. L., kuris organizuoja ir kontroliuoja užsieniečio buvimÄ ir gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad tokį asmenį automobiliu galimai gabens M.

G. bei dar vienas nenustatytas asmuo (tarnybinis praneÅ¡imas dėl duomenų iÅ¡slaptinimo (1 t. b. l. 115-116)). Taigi atliekant slaptÄ A. L. telefoninių pokalbių kontrolę dėl anksčiau minėtų nusikalstamų veikų, buvo gauti ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas A. L. daromas sunkias nusikalstamas veikas, dėl kurių pagal įstatymus taip pat gali bÅ«ti atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, taip pat duomenys apie kitų asmenų S. L. ir M. G. galimai daromÄ sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Todėl duomenys, gauti nuo 2014-10-08 (po to, kai A. L. atžvilgiu 2014-10-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-06175-14) nelaikytini kriminalinės žvalgybos duomenys gauti ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-06175-14, ir tokiems duomenims panaudoti aptariamoje byloje leidimas, numatytas BPK 162 straipsnyje, nereikalingas. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ Ä¯statymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-178/2012; 2K-P-94-895/2015).

Taip pat baudžiamajame procese įrodymais laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryÅ¡iais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015). 17.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, duomenys, gauti vykdant slaptÄ M.

G. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ nuo 2014-08-01 iki 2014-11-01, yra gauti teisėtu bÅ«du ir nagrinėjamos bylos kontekste tokie duomenys yra leistini bylos įrodymai. Byloje yra Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ros prokuroro 2014-07-30 teikimas, kuriuo jis kreipėsi į teismÄ dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo M. G. atžvilgiu, nurodydamas tokiems veiksmams pagrindÄ KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2014 m. kovo 13 d.

įstatymo Nr. XII-778 redakcija) kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, iÅ¡vardintas KŽĮ, arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant patikrinti M. G. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, turinčioje sunkių nusikaltimų požymių, sankcionuojamas M.

G. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nuo 2014-08-01 iki 2014-11-01 (6 t., b. l. 8). Kontroliuojant M. G. telefoninius pokalbius buvo užfiksuoti pastarojo telefoniniai kontaktai su A. L., A. Y. ir J. J., kurie patvirtino įtarimus apie M. G. galimÄ dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, turinčioje sunkaus, BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (pirminis įtarimas, o vėliau ir kaltinimas M. G. buvo pareikÅ¡tas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį) (1 t. b. l. 97-112). Taigi dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai M.

G. atžvilgiu buvo atlikti nepažeidžiant KŽĮ nuostatų, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui jiems atlikti. 17.3. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad patikrinus minėtÄ kriminalinės žvalgybos metu gautÄ informacijÄ , ji pasitvirtino: 2014-10-31 buvo sulaikytas M. G., kuris savo automobiliu Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai perėjusį valstybės sienÄ , nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y., pastarasis bei juos savo automobiliu lydėjęs J.

J.. Tokių duomenų pagrindu 2014-10-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t. b. l. 1-2). Ä®tarimai, o vėliau ir kaltinimai, dėl neteisėto žmonių gabenimo per sienÄ (BK 292 straipsnis) buvo pareikÅ¡ti A. L., S. L., M. G. ir J. J.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, patikrinęs juos BPK gautasi įrodymais, vertino kaip teisėtu bÅ«du gautus ir patikimus įrodymus. 17.4. Nuteistiesiems A.

L., S. L., M. G. ir J. J. pareikÅ¡tame kaltinime, o taip pat ir skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jie bendrai įvykdė laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis: nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 apibrėžia ir kaltinimo ribas, todėl teisÅ«s yra apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodydami, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų kaltumas negali bÅ«ti grindžiamas telefoninių pokalbių ir SMS susiraÅ¡inėjimų duomenimis, gautais iki 2014-10-23.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas kaltinimo ribas: nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31, analizuoja ir Å¡ioje byloje vertina tik tuos nuteistųjų telefoninius kontaktus (pokalbius, SMS žinutes), kurie patenka į jiems pareikÅ¡to kaltinimo ribas. 17.5. IÅ¡ techninių priemonių panaudojimo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus A.L. atžvilgiu, protokolo turinio matyti, kad 2014-10-27 užfiksuotas telefoninis kontaktas tarp A. L. ir S. L.. S. L. atsiunčia SMS praneÅ¡imÄ A.

L., kuriame nurodo, kad ,,ketvirtadienį iki pietų jis bus pas tave“, į tokį praneÅ¡imÄ A. L. atsako ,,OK (gerai)“. 2014-10-29 S. L. skambina A. L. ir nurodo, kad ,,rytoj jis ten bus“, ,,<...jis kai atvažiuos, jis tau paskambins, tu ten kai viskÄ padarysi, paskambink man ir aÅ¡ atvažiuosiu ir atiduosiu tau Å¡ituos daikčiukus“, bei nurodo, kad <... pas jį kaip ir nieko neimk.“ Å io pokalbio metu A. L. informuoja S. L., kad bus ne jis (,,<...ne aÅ¡ bÅ«siu, kitas bus“), o S. L. A. L. atsako, kad ,,be skirtumo, aÅ¡ ten pas tave atvažiuosiu, tau atiduosiu, o ten žiÅ«rėk pats tada“;

A. L. atsakius teigiamai (,,gerai tada“), S. L. praÅ¡o, kad Å¡is viskÄ padarytų tiksliai (,,gerai tada susitarėm, viskÄ tik padaryk tiksliai, gerai?“), o A. L. į tai atsako, kad pasistengs (,,na pasistengsime“). 2014-10-29 12:24:22 S. L. informuoja A. L., kad ,,jis už 40 minučių atvažiuos iÅ¡ Kauno autobusu“ ir praÅ¡o, kad jį sutiktų ir viskÄ padarytų gražiai (,,<...padaryk viskÄ gražiai“). A. L. liepia atsiųsti jo numerį ir nurodo, kad jam paskambins. S. L. atsiunčia A.

L. telefono ,,Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2014-10-30 13:14:49 S. L. skambina A. L. ir klausia ,,kodėl niekas neskambina, jis jau vietoje“, į kÄ pastarasis atsako, kad ,,<...tuoj..>“; S. L. nurodo ,,tegul surenka, kad jis ten neslampinėtų, gerai?“, o A. L. atsako ,,gerai, gerai“. 2014-10-30 23:43:02 S. L. skambina A. L. ir teiraujasi <...kaip reikalai?<...<na ten jau ar ne?>, A. L. atsako, kad ,,na ne. <...> rytoj jis ten eis“ ir patikina, kad ,,jie ten Å¡nekėjo ir jis pasakė, kad rytoj“. S. L. nurodo, kad suprato (,,supratau.

Gerai.“). A. L. pasiteiravus, ar S. L. yra Vilnioj, atsako ,,aÅ¡ kaip ir čia“ bei praÅ¡o padaryti viskÄ be problemų (,,bet tu man padaryk ir kaip, o ten be problemų kaip ir“, A. L. patvirtina ,,gerai“. S. L. nurodo, kad ,,aÅ¡ pats privažiuosiu arba ten privažiuos“(1 t. b. l. 125-129). 17.6. IÅ¡ 2014-11-20 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo protokolo turinio matyti, kad vykdant techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka M.

G. atžvilgiu, buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi M. G. pokalbiai su A. L., A. Y. ir J. J.. Teisėjų kolegija analizuoja ir vertina tik tuos nuteistųjų telefoninius kontaktus, kurie patenka į kaltinimo ribas ir kurie yra aktualūs nagrinėjamos bylos kontekste. 2014-10-30 12:26:25 M. G. skambina A. L. ir praneša, kad atsiųs numerį (<...siųsiu aš jo numerį bet ten ant jo baltarusiškas atrodo ar koks ten numeris) ir kad jis atvažiuoja į Vilnių už 40 minučių, nurodo pasitikti arba susiskambinti (<...jis atvažiuos <...> į Vilnių 40 minučių sakė bus, tai nežinau pasitiksi ar kaip susiskambinsit...>), M.

G. atsako teigiamai (,,gerai“). 12:30:16 M. G. gauna SMS tekstÄ ,, ((telefono Nr. (duomenys neskelbtini))“. 13:17:20 M. G. skambina A. L. ir klausia, ar Å¡is paskambino, M. G. atsakius, kad dar ne, A. L. nurodo, kad Å¡is paskambintų, nes jis laukia. 13:17:55 M. G. skambina A. Y. ir M. G. pastarojo teiraujasi, ar čia jį reikia pavežti, Å¡iam atsakius teigiamai, klausia ,,<...į kokiÄ pusę...>, <...į kokiÄ vietÄ tave reik nuvežti.“ A. Y. atsako ,,kaip ir į teritorijÄ â€œ, M. G. teiraujasi ,,tave paims iÅ¡ tos pusės ar nepaims“, A.

Y. atsako, kad nepaims, bet jam ,,svarbu tenai papult“. A. Y. nurodo, kad jis yra stotyje ir klausia, kur jam geriausia eiti, kad mažiau bÅ«tų pastebėtas, M. G. pataria, kad geriausia į miesto centrÄ , į Vokiečių gatvę, ,,<...ten bus ramiau“. 13:27:53 M. G. informuoja A. L., kad jis priskambino ir jis (baltarusis) laukia. 17:13:09 M. G. skambina A. Y. ir informuoja pastarÄ jį, kad už 40 min. bus, A. Y. atsako, kad ,,gerai, nes aÅ¡ čia vienas, į mane jau žiÅ«ri...>, M. G. pataria eiti pasivaikščioti po miestÄ ir nurodo, kad ,,ten nieko baisaus“.

A. Y. atsakius, kad jam Å¡alta ir jis neturi jėgų dėl nuovargio vaikščioti, M. G. pažada atvažiuoti greičiau. 18:38:30 M. G. skambina A. L. ir pastarajam pasiteiravus, ar jis buvo susitikęs, M. G. informuoja, kad dabar su juo sėdi, laukia, nes baltarusis turi atvažiuoti iÅ¡ Minsko pusės. M. G. klausia A. L., ar Å¡is nenori padėti biÅ¡ki, į kÄ pastarasis atsako, kad nenori, nes užsiėmęs ir keikdamasis akivaizdžiai nerimauja, kad iÅ¡ Baltarusijos pusės ilgai važiuojama. 19:59:08 M.

G. skambina A. L. ir teiraujasi, ar pastarasis Vilniuje, ir informuoja, kad jie vis dar laukia baltarusio, kuris tuoj turi atvažiuoti. A. L. dėl to reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ . M. G. A. L. praneÅ¡a, kad baltarusis panikuoja (,,Å¡itas...<>...kaip panikuoja), A. L. pasiteiravus ,,ko panikuoja“, M. G. rusiÅ¡kai pasako, kad ,,nepraeis, nepraeis“. A. L. į tai atsako <...paimk tÄ <> kuris žino, ten tÄ ,,kapilÄ â€œ, tegul parodys“ . M. G. atsako, kad jis paėmė, o A. L. jam nurodo, kad ,,žiÅ«rėk, kad viskas ten normaliai bÅ«tų“. 20:39:44 M.

G. skambina A. L., bet prieÅ¡ pastarajam atsiliepiant kalba rusiÅ¡kai ne į ragelį ,,<...pagal Å¡itÄ asmens kodÄ , ID, tavo pramuÅ¡inėja.... taip, ir gali ten bÅ«ti problemų ....nereikia Å¡ito, taip, taip galiu.“ 20:40:30 M. G. skambina A. L., M. G., A. L. pasiteiravus ,,tai kas su Å¡ituo ten“, atsako, kad ,,rytoj, Å¡iandien nenori“, A. L. paklausus, kur jis bus, atsako ,,vieÅ¡buty“, dėl to A. L. iÅ¡reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ ir M. G. nurodo, ,,jei tu nenori, tai aÅ¡ kitÄ rasiu“, o M.

G. atsako, kad tai ne jis sugalvojo, taip nori jis, tai jis pasakė, kad rytoj, ir nuramina A. L., kad viskas bus gerai. 2014-10-31 09:06:17 M. G. skambina A. Y. ir tariasi dėl susitikimo ir tolesnių planų, A. Y. pasiūlo galvoti vietoje ne telefonu. 11:15:26 M. G. skambina A. Y. ir informuoja, kad neužilgo atvažiuos pas jį. 2014-10-31 12:31:56 M. G. skambina J. J. ir pasako, kad galvoja pas jį užvažiuot. J. J. nurodo, kad jis nuo šešių vakare dirba. M. G. sako, kad jam labai trumpai reikia susitikt, J. J. atsako, kad jis gali atvažiuot.

M. G. atsako, kad jie bus dviese ir klausia ,,o klausyk o ten iÅ¡teitų, kaip nors kÄ nors“, J. J. atsako, kad ,,nežinau, neįsivaizduoju žinok, reikia, reikia susitikt“, į tai M. G. atsako, kad ,,gerai tada, tai prilėksim mes“, ir klausia ,,nu, jeigu kÄ galėsi biÅ¡ki padėt?“, J. J. atsako ,,nu galėsiu, aiÅ¡ku“. 13:48:27 M. G. informuoja J. J., kad jis jau atvažiavęs, lauks prie ,,M“, o 14:08:51 siunčia žinutę J.J., nurodydamas ,,aÅ¡ gale miesto kur iÅ¡važiavimas į ten“. 14:10:27 J.

J. M. G. praneÅ¡a, kad jis jau atvažiuoja, o M. G. nurodo savo buvimo vietÄ . 14:20:10 M. G. skambina J. J. ir nurodo, kad jis pasuktų jam ir pasakytų yra ten kas, ar nėra, M. G. atsako, kad jis gali palaukt, jis atlėks atgal tada. Susitaria susitikti prie parduotuvės. 14:23:32 M. G. skambina J. J. ir teiraujasi ,,nu kÄ , kaip, kaip ten“ M. G. atsako ,,nieko va važiuoju jau“, J. J. pasiteiravus, kas per maÅ¡ina ant kalno stovėjo, atsako, kad džipas kažkoks numestas. M. G. nurodžius, kad jis važiuoja prie žvyrkelio, J.

J. atsako, kad ir jis tada jau važiuoja. 14:29:04 M. G. skambina J. J., klausia, kur jis yra, M. G. atsako, kad tuoj bus (1 t. b. l. 97-112).17.7. Apibendrinant aukščiau iÅ¡analizuotus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo protokolų turinius, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų tarpusavio intensyvus bendravimas kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo susijęs su A. Y. atvykimu į Lietuvos RespublikÄ ir buvimu joje.

Aplinkybė, kad A. Y. į Lietuvos Respublikos teritorijÄ atvyko ir joje buvo neteisėtai, nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priimtu A. Y. atžvilgiu. 17.5. ir 17.6. punktuose aptartų telefoninių pokalbių ir SMS praneÅ¡imų turinys, įvertinus jį kartu su nuteistųjų ir liudytojo A. Y. parodymų turiniu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Y. atvykimui į Lietuvos RespublikÄ buvo ruoÅ¡iamasi iÅ¡ anksto. Telefoninių kontaktų turinys liudija ir tai, kad atvykstančio asmens tapatybė buvo kruopščiai slepiama, nes nei viename pokalbyje nenurodomas atvykstančio asmens, kurį reikia pasitikti Lietuvos Respublikoje ir kuriam reikia padėti nuvykti iki valstybės sienos, vardas, pavardė, vartojami tik įvardžiai (jis, Å¡itas).

IÅ¡ M. G. pokalbių ir susiraÅ¡inėjimų su A. L. ir A. Y. turinio matyti, kad ir į LietuvÄ atvykęs baltarusis vengė bÅ«ti vieÅ¡umoje ir nerimavo dėl galimybės patekti į BaltarusijÄ , bijodamas, kad gali nepavykti. M. G. su A. L. Å¡iÄ situacijÄ Å¾inojo ir jÄ aptarinėjo tarpusavyje. IÅ¡ M. G. ir A. L. bei pastarojo ir S. L. telefoninių kontaktų turinio akivaizdu, kad ir S.L. bei A. L. nerimavo dėl baltarusio per ilgo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, A. L. pokalbyje su M. G. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad baltarusis neiÅ¡vyko į BaltarusijÄ atvykimo dienÄ ir liko nakvoti vieÅ¡butyje.

M. G. nuolat informavo A. L. apie savo ir baltarusio judėjimÄ Lietuvos Respublikoje, o pastarasis palaikė telefoninį ryšį su S. L. ir Å¡iam perdavinėjo informacijÄ gautÄ iÅ¡ A.L.. IÅ¡ 2014-10-30 20:39:44, iki atsiliepiant A. L., užfiksuoto M. G. telefoninio monologo rusų kalba ,,<...pagal Å¡itÄ asmens kodÄ , ID, tavo pramuÅ¡inėja.... taip, ir gali ten bÅ«ti problemų ....nereikia Å¡ito, taip, taip galiu“, įvertinus tai, kad Å¡iuo metu M. G. kartu su A. Y. buvo vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini), kur M.

G. užsakė vieÅ¡bučio numerį savo vardu ir apgyvendino jame A. Y., taip pat tai, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė, kad A. Y. atvykimo dienÄ atsisakė vykti į BaltarusijÄ , nes neturėjo su savimi paso (teisme patvirtino Å¡ių parodymų teisingumÄ ), bei tai, kad jo automobilyje buvo rasta suklastota Lietuvos Respublikos piliečio ID, kuriÄ turėjo į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai atvykęs A. Y., spręstina, kad M. G. žinojo, kad Lietuvos Respublikoje A. Y. yra be asmens dokumento ir dėl to legaliai grįžti į Baltarusijos RespublikÄ negalės. Apie tai, kad A.Y. galimai Lietuvos Respublikoje nėra visiÅ¡kai legaliai, nurodė supratęs ir A.

L., kuris buvo tarpininkas tarp S. L. ir M. G., pastarajam gabenant Lietuvos Respublikoje A. Y., jis tik teigė manęs, kad galimai baltarusis neturi galiojančios vizos. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. tiesiogiai su Baltarusijos piliečiu A. Y. nebendravo, informacijÄ apie pastarojo atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ gavo iÅ¡ S. L., kuris pažinojo A. Y. daug metų ir asmeniÅ¡kai derino baltarusio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , buvimo joje ir iÅ¡vykimo į Baltarusijos RespublikÄ aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad apie tai, kad A.

Y. neturi reikalingų dokumentų, A. L. galėjo bÅ«ti žinoma tik iÅ¡ S. L.. Nors nuteistasis M.G. nurodė, kad jis J. J. prašė tik pagalbos parodyti keliÄ Ä¯ AdutiÅ¡kio pasienio postÄ , o J. J. patvirtino Å¡iÄ aplinkybę, tokios aplinkybės nepatvirtina Å¡ių nuteistųjų tarpusavio pokalbių turinys. PrieÅ¡ingai Å¡ių nuteistųjų tarpusavio pokalbio turinys liudija, kad nuteistieji vengia kalbėti telefonu apie reikalus, dėl kurių M. G. ne vienas nori trumpam atvažiuoti pas J. J. pasikalbėti, ir susitaria reikalus aptarti susitikimo metu ir suderina tik susitikimo vietÄ ir laikÄ .

IÅ¡ nuteistųjų M. G. ir J. J., liudytojo A. Y. parodymų bei telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių duomenų matyti, kad susitikus M. G. ir J. J., A. Y. buvo persėdęs į J. J. automobilį, kuriuo važiavo keletÄ kilometrų, paskui A. L. automobilį, todėl akivaizdu, kad J. J. vaidmuo buvo ne parodyti A. L. keliÄ link pasienio zonos, o padėti M. G. gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį, siekiant iÅ¡vengti galimos akistatos su pasienio pareigÅ«nais. Å iame kontekste pažymėtina, kad įvykio metu J.

J. buvo pasienio pareigÅ«nas, tačiau veikė ne tarnybos metu.18. Nagrinėjamoje byloje yra ir kitų teisėtu bÅ«du gautų įrodymų, kurie kartu su aukščiau aptartais bylos įrodymais, patvirtina visų nuteistųjų dalyvavimÄ aptariamoje nusikalstamoje veikoje, tai yra: liudytojų V. B., V. S., kurie dalyvavo M. G., J. J. ir A. Y. sulaikyme pasienio ruože, parodymai, liudytojo A. K., kuris gyvena pasienio zonoje, parodymai apie tai, kad M. G. kartu su Baltarusijos piliečiu buvo atvykę pas jį 2014-10-30 vakare; 2014-10-31 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys apie M.

G., J. J. ir A. Y. sulaikymÄ ; daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys apie vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) priėmimo tarnybos vadovo pateiktus registracijos vieÅ¡butyje ir užsakymo duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2014-10-30 užsakymas atliktas ir registracijos kortelė užpildytÄ M. G. vardu; daiktų apžiÅ«ros protokolai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie pas nuteistuosius Z. L., M. G., J. J. surastus ir paimtus mobiliojo ryÅ¡io telefonus it SIM korteles, taip pat kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, kurių teisėtumo ir patikimumo apeliantai neginčija.

19. Teisėjų kolegija, susiejusi visus bylos įrodymus į vientisÄ loginę grandinę, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ioje byloje nuteisti asmenys dalyvavo neteisėtame valstybės sienÄ perėjusio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio – Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y. gabenime Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuteistasis M.

G. tokį asmenį dar ir neteisėtai slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tokios teismo iÅ¡vados pagrįstos laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo 20. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ .

Nesant bent vieno iÅ¡ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.20.1. BK 292 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.

BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Aptariamu atveju, darant iÅ¡vadÄ dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistųjų veikoje turi bÅ«ti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad nuteistieji suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį Lietuvos Respublikoje asmenį ir norėjo taip veikti.22.2.

Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009).

23. Nagrinėjamoje byloje teismas nuteistųjų bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ konstatavo vadovaudamiesi byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais bei patikrintais įrodymais. Nors nuteistieji, tiek duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teismo posėdyje, neigė savo kaltę, teigdami, kas jie nesuprato, kad dalyvauja neteisėtai valstybės sienÄ perėjusio, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčio Lietuvos Respublikoje užsieniečio gabenime, jų kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu, remiantis kuriuo nustatytos ir objektyvios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pažymėtina, kad apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ , o kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininkų parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Å ioje byloje nuteistųjų tyčinė kaltė įvykdžius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nustatyta įrodymų visuma, kuriÄ sudaro: iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų parodymai, techninių priemonių panaudojimo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus protokoluose užfiksuotų nuteistųjų tarpusavio ir pokalbių su A. Y. bei SMS žinučių turinys, vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) administracijos pateikti duomenys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, byloje apkaustų liudytojų parodymai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad užsieniečio - Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y. atvykimu į Lietuvos RespublikÄ rÅ«pinosi, jo atvykimÄ ir judėjimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavo ir kontroliavo nuteistasis S. L., kuris asmeniÅ¡kai pažinojo A. Y., bei S. L. praÅ¡ymu A. L., kuris sutikęs padėti S. L., surado asmenį, galinti pasitikti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti A. Y., t.y. M. G., kuris sutiko tai padaryti ir savo automobiliu vežiojo atvykusį užsienietį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

S. L. per A. L., o pastarasis tiesiogiai kontroliavo M. G. veiksmus ir davė jam nurodymus. Nuteistasis M. G. asmeniÅ¡kai dvi dienas bendravo, gabeno Vilniuje ir Vilniaus rajone savo automobiliu A. Y. bei savo vardu užregistravo ir vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) apgyvendino užsienietį, nes pastarasis su savimi turėjo tik suklastotÄ Lietuvos Respublikos piliečio tapatybės kortelę. Nuteistasis M. G., neteisėtai gabendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį užsienietį, pagalbos kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nÄ â€“ pasienietį J.

J., kad Å¡is padėtų jam gabenti užsienietį. J. J., ne tarnybos metu, tokiÄ pagalbÄ suteikė ir pats asmeniÅ¡kai savo automobiliu keletÄ kilometrų gabeno užsienietį link pasienio zonos. M. G., J. J. ir užsienietis A. Y. buvo sulaikyti įvykio vietoje. Taigi visų nuteistųjų atlikti veiksmai, jų telefoniniai kontaktai ir pokalbių bei susiraÅ¡inėjimų turinys, įvertinus Å¡iuos duomenis objektyviai byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti vienareikÅ¡mę ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad visi nuteistieji veikė bendrai ir siekė bendro tikslo – Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti užsienietį – Baltarusijos pilietį A.

Y., stengiantis tokį faktÄ slėpti. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji suprato, kad jie dalyvauja neteisėtoje veikoje ir norėjo taip veikti. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad visi nuteistieji suvokė, kad jie dalyvauja neteisėtame per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai perėjusio ir nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenime Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuteistais M.

G. dar ir tokio užsieniečio slėpime, ir norėjo taip veikti, todėl visi jie veikė tiesiogine tyčia.24. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes M. G. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos vykdytoju ir jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

25. Nuteistojo J. J. nusikalstami veiksmai pagal byloje pateiktÄ kaltinimÄ kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. J. veiksmuose galima įžvelgti ir Å¡ioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos vykdytojo požymių, nes byloje objektyviai nustatyta, kad jis savo automobiliu gabeno Baltarusijos pilietį A. Y., suvokdamas, kad pastarasis Lietuvos Respublikos teritorijoje randasi neteisėtai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje J.

J. pateiktas kaltinimas tik dėl padėjimo vykdytojui padaryti BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir toks kaltinimas bylos proceso metu nekito, nuteistojo J. J. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, pareikÅ¡to kaltinimo kontekste, pripažįstama teisinga.26. Minėta (8 punkte), kad nuteistieji S. L. ir A. L. buvo kaltinami tuo, kad jie organizavo neteisėtai Lietuvos valstybės sienÄ kirtusio asmens slėpimÄ ir gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. jie buvo kaltinami pagal BK 292 straipsnio 3 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos įrodymus ir juos įvertinęs, padarė iÅ¡vadÄ , jog S. L. ir A. L. jokių nusikalstamos veikos planų neaptarinėjo, A. Y. gabenime Lietuvos Respublikos teritorijoje nedalyvavo, jie tik padėjo neteisėtai Lietuvoje esančiam asmeniui bÅ«ti Lietuvoje ir surado žmogų, kuris nuveÅ¡ A. Y. iki Lietuvos – Baltarusijos Respublikų valstybės sienos, todėl tokius S. L. ir A. L. veiksmai kvalifikavo ne kaip organizatorių (pagal BK 292 straipsnio 3 dalį), o kaip padėjėjų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, t.y. teismas nuteistiesiems S. L. ir A.

L. pritaikė Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos vykdytojas buvo M. G., todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. L. ir A. L. vykdytojo M. G. padėjėjais, turėjo nurodyti kokiais konkrečiai, BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytais veiksmais pastarieji padėjo M.

G. įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Tokie S. L. ir A. L. veiksmai skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad S. L. ir A. L. atliko Å¡ioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos organizatorių, o ne padėjėjų, vaidmenį. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad bÅ«tent S. L. ir A.

L. organizavo A. Y. neteisėtÄ gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiam gabenimui vadovavo. Nuteistasis S. L. per nuteistÄ jį A. L., o pastarasis tiesiogiai davė nurodymus vykdytoju pripažintam nuteistajam M. G., kontroliavo jo veiksmus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų S. L. ir A. L. vaidmuo aptariamo nusikaltimo padaryme ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai įvertintas kaip organizatorių. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ tik pagal nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus iÅ¡taisyti aptartÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ nėra galimybės, nes tokiu atveju bÅ«tų pasunkinta nuteistųjų A.

L. ir S. L. teisinė padėtis ir bÅ«tų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Todėl esant byloje paduotiems vien tik nuteistųjų gynėjų apeliaciniams skundams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų A. L. ir S. L. nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 27. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal teismų praktikÄ individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojama reikÅ¡mė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numato tris alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 41, 54, 61 straipsniuose iÅ¡dėstytų reikalavimų, visiems nuteistiesiems motyvuotai parinko bausmės rūšį – baudÄ . Apeliantai – nuteistųjų S. L., A. L. ir J. J. gynėjai Å¡iems nuteistiesiems paskirtų bausmių rÅ«Å¡ies ir jos dydžių atskirai neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytiems bausmės skyrimo motyvams ir jų nekartodama, sprendžia, kad nuteistiesiems S. L., A. L. ir J. J. paskirtos teisingos bausmės.

29. Nuteistojo M. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismui pripažinus, jog M.G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , M. G., kaip ne pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, turėtų bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Toks apelianto teiginys vertinamas kaip praÅ¡ymas nuteistajam M. G. sunkinti teisinę padėtį, todėl netenkinamas. Terminuota laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is už teismo nuteistajam skirtÄ bausmės rūšį – baudÄ (BK 42 straipsnio 1 dalis).

BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam bylÄ nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nagrinėjamoje byloje prokuroras apeliacinio skundo dėl nuteistajam M. G. paskirtos aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimo nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nuteistajam M. G. skirti griežtesnę bausmės rūšį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. G. šioje byloje paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir yra teisinga.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tenkinti nuteistųjų S. L., A. L., M. G. ir J. J. gynėjų apeliacinius skundus, juose nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl visi apeliaciniai skundai atmetami. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Edmundo Jonušo, nuteistojo J. J. gynėjo advokato Jurijaus Binevičiaus, nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkino ir nuteistojo S.L. (S. L.) gynėjo advokato Vido Vilko apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas Linas Žukauskas Elena Vainienė