3fdb8f0b-2da8-4b80-9471-7892afe2b79f · Alytaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2003-979/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01295-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4,1,; 44.5.2.8.; 73.2.5.1.1.; (S) 99.3.; 99.5.; 99.7.; 116.1.; 116.4.; ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 28 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Å ., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui D. J., atsakovui V. B., įgaliotam atstovui L. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

B., trečiajam asmeniui S. J. dėl iÅ¡mokėtų sumÄ grÄ Å¾inimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ (toliau – IeÅ¡kovas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo: 1) 595,17 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ; 2) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. žyminį mokestį ir kelionės iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 5 d. buvo aplietas trečiojo asmens S. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., iÅ¡ atsakovui V. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 595,17 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl kreipėsi į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka CK 6.1015 straipsnio pagrindu.Atsakovas V.

B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir teismo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad visiÅ¡kai nesutinka su IeÅ¡kovo praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, kadangi realiai tokia žala nebuvo padaryta, užliejimo padariniai buvo greitai paÅ¡alinti, pretenzijų niekas nepareiÅ¡kė. Po 2012 m. gegužės 5 d. įvykio trečiojo asmens bute buvo aplietas ir sugadintas tik nedidelis buto lubų plotas, per sujungimus atsiklijavo tapetai ant sienų.

Praėjus 5 mėnesiams po apliejimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 30 d. bute remontas nebuvo atliktas, tapetai, gipso kartono plokÅ¡tė ir po jomis esanti 5 cm apÅ¡iltinimo vata buvo iÅ¡džiuvusios, lubų pavirÅ¡ius iÅ¡oriÅ¡kai nei pagal formÄ , nei pagal spalvÄ nepasikeitė. Be to, IeÅ¡kovas nepagrįstai skaičiavo lokalinę sÄ matÄ pagal bendrÄ plotÄ â€“ 26 kv. m., o ne pagal virtuvės lubų plotÄ â€“ 8 kv. m. ar sugadintÄ lubų plotÄ . IeÅ¡kovo atstovui apžiÅ«rint butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) sav., nebuvo kviečiamas atsakingas už žalos padarymÄ asmuo – atsakovas, apžiÅ«ros protokolas nebuvo pasiraÅ¡ytas nukentėjusiojo asmens – trečiojo asmens S. J..

Trečiasis asmuo S. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje pareikÅ¡tus reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo tarp Å¡alių dėl apliejimo ir žalos atsiradimo fakto nėra. Atsakovas nesutinka tik su IeÅ¡kovo paskaičiuotu žalos dydžiu, siedamas tai tik su vizualinės daikto iÅ¡vaizdos minimaliais defektais, todėl neva sÄ matoje nurodyti darbai nebuvo bÅ«tini atlikti. IeÅ¡kovo ekspertai paskaičiavo, kad siekiant trečiÄ jį asmenį atstatyti į iki žalos padarymo padėtį, technologiÅ¡kai bÅ«tina iÅ¡ardyti aplietų patalpų lubas ir jas pakeisti.

Atsakovas, ginčydamas žalos paskaičiavimÄ pagal sÄ matÄ , nepateikė kitų žalos paskaičiavimų, todėl bÅ«tina vadovautis byloje esančiu žalos paskaičiavimu. Aplinkybė, kad po draudimo iÅ¡mokėjimo nebuvo atliekamas remontas aplietoje patalpoje, nepaneigia pačios žalos atsiradimo fakto. TechnologiÅ¡kai bÅ«tina atlikti ardymo darbus, kadangi po apliejimo statybinės medžiagos praranda savo pirmines savybes ir nebeatlieka savo paskirties (mineralinė vata garso izoliacijos ir Å¡ildymo funkcijos), be to yra tikimybė įsiveisti pelėsiui, kadangi toks lubų plotas nėra ventiliuojamas.

Žalos dydis pagrįstas į bylÄ pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad žalos nustatymo ir paskaičiavimo procese kaltas dėl žalos padarymo asmuo paprastai nėra kviečiamas, kadangi tai nenumato jokie teisės aktai, paprastai kviečiami tais atvejais, kai yra galimi keli kaltininkai, didesnė žala turtui, patalpos iÅ¡dėstytos skirtingai. Žala paskaičiuojama kompiuterinės programos SISTELA pagalba suvedant duomenis apie turtÄ . IeÅ¡kovo darbuotojas galimÄ sugadintÄ lubų plotÄ apskaičiavo pagal vizualius pėdsakus, t. y. pÅ«sleles, tapetų atÅ¡okimo vietas, vandens dėmes.

IeÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinio senatis nebuvo praleista. IeÅ¡kovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui už draudiminį įvykį, ieÅ¡kovui perėjo teisė subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo delikto pagrindu iÅ¡ už žalos padarymÄ atsakingo asmens – atsakovo, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudimÄ trečiajam asmeniui, įstojo į žalos atlyginimo santykius, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovas trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2012 m. gegužės 24 d., į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. kovo 31 d., t. y. nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovo įgaliotas atstovas L. B. palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus ir prašė pripažinti žalÄ mažareikÅ¡me, priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. iki 100 Eur padarytos žalos, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, padalinti abiem Å¡alims.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad žala realiai nebuvo padaryta, remontas nebuvo atliktas po draudimo iÅ¡mokėjimo, Å¡iai dienai jokio pelėsio nėra. IeÅ¡kovo pateikta lokalinė sÄ mata netiksli, buvo klaidų, kurias ieÅ¡kovo atstovas patikslino, nurodyti abejotini medžiagų ir atliktų darbų kiekiai, darbo užmokesčio paskaičiavimas nurodytiems darbams.Atsakovas V. B. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad neneigia apliejimo fakto, vanduo adatos plonumo srovele bėgo per Å¡langelę.

IÅ¡ karto po įvykio kaimynų bute matė delno dydžio suÅ¡lapusį lubų plotÄ virtuvės centre apie 1 metrÄ nuo spintelės su kriaukle ir apie 1,5 metro nuo lango. Nesuprantama, kodėl draudimas, apžiÅ«rėdamas butÄ ir skaičiuodamas žalÄ , nekvietė nei namo pirmininkės, nei kaltininko, žalÄ paskaičiavo iÅ¡ akies. S. J. butas buvo aplietas anksčiau kito kaimyno. Per 25 metus tai buvo pirmas įvykis. Gedimas buvo dėl neseniai keistos virtuvėje po spintele esančios Å¡langelės trÅ«kimo, vandens daug neturėjo iÅ¡bėgti, nes atsakovo virtuvėje nebuvo jokių vandens pėdsakų.Trečiasis asmuo S. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vanduo bėgo anksti ryte virtuvėje, po to kai užsuko atsakovo virtuvėje vandens kranelį vanduo kapsėjo dar dienÄ .

Apie įvykį pranešė draudimui, atvyko draudimo atstovas apžiÅ«rėjo, fotografavo, teiravosi, ar nereikia kvieti kaltininko, tačiau buvo paaiÅ¡kinta, kad aplinkybės aiÅ¡kios, kveisti nėra bÅ«tina, padaryta žala aiÅ¡ki. Vizuliai defektai nelabai matėsi, tapetai buvo iÅ¡sitempę, raukÅ¡lėti, džiÅ«nant susitraukė, dabar ruduoja, tapetų kampeliai atsilupę. Gavę draudimo iÅ¡mokÄ remonto nedarė, kadangi neužteko pinigų, niekas nesutiko už gautÄ draudimo sumÄ atlikti. Remonto darbai galėjo kainuoti apie 4-5 tÅ«kstančius litų, primokėti negalėjo, kadangi neturėjo pinigų.

Apie tai, kad draudžia butÄ buvo informuoti kaimynai, sakė N. B.. Draudė, nes norėjo apsaugoti sutvarkytÄ butÄ , kadangi anksčiau ne kartÄ yra pasitaikę apliejimo atvejų tiek iÅ¡ atsakovo buto, tiek iÅ¡ kitų. ButÄ draudžiasi per draudimo brokerius, kurie suranda geriausiÄ variantÄ , draudžiant klausia koks namas, kaip butas viduje suremontuotas, tačiau niekada nefotografavo. Draudikas reikalavo pažymos apie apliejimo faktÄ , todėl kreipėsi į namo pirmininkę M. N., pati paruošė raÅ¡to turinį ir nunešė pasiraÅ¡yti.Liudytoju apklausta N. B. paaiÅ¡kino, kad tuo metu kai įvyko apliejimo faktas jos nebuvo bute (duomenys neskelbtini).

Žinojo ir matė, kad S. J. nedarė remonto po buto užliejimo vandeniu.Liudytoju apklausta M. N. paaiÅ¡kino, kad po apliejimo fakto buvo atvykusi į butÄ , ypatingų turto sugadinimo pėdsakų nepastebėjo. Po kiek laiko į jÄ kreipėsi S. J., praÅ¡ydama pasiraÅ¡yti paruoÅ¡tÄ pažymÄ , po to vėl prašė, aiÅ¡kindama, kad draudikas praÅ¡o patvirtinimo esant namo pirmininkei. RaÅ¡to turinio neskaitė, todėl negali komentuoti.Liudytoju apklaustas D. B. paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo asmens turtÄ po draudiminio įvykio, surašė apžiÅ«ros protokolÄ .

Sugadinto turto plotÄ paskaičiavo įvertindamas vizualiai turtÄ , vandens nutekėjimo vietų lokalizacijÄ , aplinkybę, kad lubos nėra ventiliuojamos, dėl ko yra tikimybė atsirasti pelėsiui. Remonto iÅ¡laidų lokalinė sÄ mata buvo sudaryta remiantis SISTEL sistemos reikalavimais suvedant sugadinto turto duomenis. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės atstovo, atsakovo, jo atstovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, liudytojų N. B., M. N., D. B. parodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 5 d. buvo aplietas vandeniu ir apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., vanduo bėgo iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), prakiurus vandens žarnelei, esančiai virtuvėje po spintele.

IeÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. IS (duomenys neskelbtini)). 2012 m. gegužės 8 d. trečiasis asmuo apie turto apgadinimÄ informavo ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas padarytiems turto sugadinimams nustatyti, sudarė lokalinę sÄ matÄ 682,06 Eur (2 355 Lt) sumai, iÅ¡skaičiavo frančizę 86,87 Eur (300 Lt) ir trečiajam asmeniui 2012 m. gegužės 24 d. iÅ¡mokėjo 595,17 Eur (2 055 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas teikė atsakingam už žalos atsiradimÄ asmeniui – atsakovui, pretenzijÄ dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus atlyginti žalos (patirtų nuostolių) dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu CK 6.1015 straipsnio tvarka subrogacijos pagrindu.CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, tuo tarpu reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 2012 m. gegužės 24 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2012 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2015 m. gegužės 25 d. IeÅ¡kinys dėl žalos (patirtų nuostolių) atlyginimo teisme gautas 2015 m. kovo 31 d., t. y. nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra nepagrįstas.Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovo padarytos žalos trečiojo asmens turtui atlyginimo, t. y. padaryto nuostolio dydžio ir mÄ sto.

Fakto, kad žala atsirado dėl turto užliejimo vandeniu iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo kaltės, Å¡alys neginčija. Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Statinių savininko (valdytojo) deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga nenustatinėjama (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje esančiais duomenimis galima pripažinti, kad atsakovas, valdydamas ir prižiÅ«rėdamas savo turtÄ , nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Duomenų apie tai, kad vandens žarnelė trÅ«ko dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar neatsargumo byloje nėra. Atsakovas neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, neginčijo. Faktas, kad trečiajam asmeniui buvo vandeniu aplietas ir apgadintas turtas, t. y. padaryta žala, nustatytas byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. Taigi, yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str.).Sprendžiant klausimÄ dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi bÅ«ti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkÅ«rimas. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti 595,17 Eur žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas įrodinėja sudaryta lokaline sÄ mata remonto darbų, bÅ«tinų atlikti siekiant atstatyti nukentėjusiojo asmens turto bÅ«klę į prieÅ¡ apliejimo faktÄ buvusiÄ padėtį.

Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo paskaičiavimus pagal lokalinę sÄ mata, tačiau kėlė abejones dėl nurodytų darbų bÅ«tinumo ir mÄ sto, sÄ matoje padarytų klaidų, be to, akcentavo aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki Å¡iol nėra atlikęs remonto, turto sugadinimo padariniai yra mažareikÅ¡miai (iÅ¡nykę, neatsirado pelėsis). Kaip matyti, atsakovas konkretaus žalos paskaičiavimo nepateikė, vadovavosi deklaratyviais ir hipotetiniais teiginiais apie tai, kokio mÄ sto buvo ar galėjo bÅ«ti turto sugadinimas ir padaryta žala (CPK 178 str., 179 str., 185 str.).

Pagal ieÅ¡kovo darbuotojo, liudytoju byloje apklausto D. B. teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, remonto iÅ¡laidų lokalinė sÄ mata buvo sudaryta remiantis SISTEL sistemos duomenimis, pagal techninius reikalavimus įvertinus faktÄ , kad dėl patalpos lubų suliejimo, nesant tinkamos ventiliacijos ir siekiant iÅ¡vengti pelėsio bÅ«tina buvo atlikti bÅ«tent visos patalpos 25,5 kv.m. ploto lubų dangos remontÄ , dėl ko remonto sÄ matoje atlikti darbai skaičiuoti visame plote. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais, todėl sprendžia, kad ieÅ¡kovo pateikta lokalinė sÄ mata yra tinkamas įrodymas (CPK 177 str., 185 str., 197 str.).Ginčydamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, atsakovas, be kita ko, akcentavo galimai pažeistas žalos fiksavimo ir nustatymo procedÅ«ras (nebuvo kviestas į turto apžiÅ«rÄ , kėlė abejones dėl įvykio fiksavimo, t. y. namo pirmininkės pažymos turinio), tačiau teismo vertinimu, atsakovo abejonės nepaneigia pateiktos lokalinės sÄ matos vertinimo objektyvumo ir nurodytų trečiojo asmens turto atstatymo po užpylimo masto ir kaÅ¡tų.

Aplinkybė, kad iÅ¡mokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo remontuotas, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieÅ¡kovui. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. IeÅ¡kovas patirtai žalai patvirtinti pateikė lokalinę sÄ matÄ bei draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ patvirtinantį pavedimÄ (CPK 12 str. 42 str. 5 d., 178 str., 197 str.).

Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo iÅ¡moka ar remonto darbai buvo atlikti po draudimo iÅ¡mokos gavimo. Draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne. Be to, draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimo iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009).Žala, buvo skaičiuojama atkuriamosios vertės nustatymo bÅ«du, kaip nustatyta ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytoje Gyventojų turto draudimo sutartyje (liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktos lokalinės sÄ matos matyti, kad žala buvo paskaičiuota nevertinant sugadinto daikto (lubų dangos) nusidėvėjimo, be to ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens turto bÅ«klę prieÅ¡ draudiminį įvykį.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš sudarant sutartį turtas nebuvo apžiūrėtas, fotografuotas, turto duomenys draudimo sutartyje buvo surašyti pagal pateiktus paaiškinimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo žinoma ir galimai neobjektyviai draudimo sutartyje nurodyta iki sugadinto daikto tikroji vertė ir jo nusidėvėjimas. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 27 d., draudiminis įvykis (apliejimas) įvyko 2012 m. gegužės 5 d., beveik po metų.

Akivaizdu, kad turtas metų laikotarpyje turėjo nusidėvėti ir nusidėvėjo. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pagal lokalinę sÄ matÄ nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas (iki sugadinimo tikroji turto vertė), draudimo sutarties prigimtį (rizikos sutartis), pripažintina, kad visiÅ¡kas praÅ¡omų priteisti nuostolių, kuriuos patyrė ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs draudimo sutarties pagrindu draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginimas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens bÅ«tų nepagrįstas, neatitiktų žalos (nuostolių) atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, atsižvelgiant į tai, praÅ¡omų priteisti nuostolių dydis mažintinas trečdaliu laikant, kad toks dydis atitinka Å¡alių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 str., 6.249 str., 6.1015 str.).

Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 396,78 Eur dydžio žala (nuostoliai) (595,17 Eur x 1/3=396,78 Eur).CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (66,66 proc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina proporcinga ieškovo patenkintų reikalavimų daliai – minimalus įstatymo nustatytas 15,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 93 str.).

IeÅ¡kovas byloje pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas ir įrodymais pagrįstas kelionės iÅ¡laidas – 41,16 Eur. Teismo vertinimu, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos buvo neiÅ¡vengiamos (ieÅ¡kovo buveinė Vilniuje, teismo posėdis vyko pagal žalos padarymo vietÄ â€“ Alytaus rajono apylinkės teisme (CPK 30 str. 2 d.)) protingos (atitinka kuro sÄ naudas ir kainas), todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 27,44 Eur kelionės iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Viso bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovo priteistina 42,44 Eur.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl valstybės naudai nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo V.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) 369,78 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 78 centus) žalos (nuostolių), 42,44 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus 44 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , j. a. k. 300633222.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė