3fdb8eb8-446d-4ff4-a59a-db6201d020d3 · Vilniaus apygardos teismas

Skundas Nr. 1S-124-806/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21969-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo I. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. I. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.

2. I. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29 d. – 1 metai 10 mėnesių 12 dienų. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. vasario 12 d.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. RV-25-1056 nutarė taikyti I. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. RV-25-1056 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. S.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis I. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimÄ Nr. RV-25-1056 taikyti nuteistajam I. S. paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

5.1. Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip bausmės tÄ sa, tik Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, kaip sÄ lyginis iÅ¡ankstinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, vykdant nuteistojo priežiÅ«rÄ (socialinę reabilitacijÄ ir kontrolę), arba kaip progresyvinės sistemos baigiamoji grandis. Lygtinis paleidimas – iÅ¡ esmės prižiÅ«rimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje. IÅ¡ to seka, kad pritaikius lygtinį paleidimÄ kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sÄ lygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojasi ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrÅ«ksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu.

5.2. Lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegracijÄ , suteikiant kaliniui planuotÄ , remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktÅ«ruotoje aplinkoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiÅ«rint po paleidimo. Taikant lygtinį paleidimÄ nebesiekiama tikslo nubausti asmenį, yra siekiama bausmę atlikusius asmenis paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

5.3. Lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau iÅ¡eiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiÅ«rėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbÄ , taupomi valstybės kaÅ¡tai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje, mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neiÅ¡vengiamai apsunkinančios įstaigos darbÄ .

5.4. Skirdamas bausmę – laisvės atėmimÄ , teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

5.5. Progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principas yra apibrėžtas BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal šį principÄ , nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) ir BVK nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama. Taigi lygtinis paleidimas bÅ«tent ir yra viena iÅ¡ nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu.

5.6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino du esminius alternatyvius kriterijus, kuriuos atitinkant nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos institutÄ , o bÅ«tent: 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema; 2) nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taip pat BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmės virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalį iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyje.

5.7. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ , privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Taip pat sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-845-593/2018).

5.8. Skundžiama nutartis nėra iÅ¡sami ir tinkamai argumentuota, o joje teismo padarytos iÅ¡vados yra nenuoseklios ir vidiniai prieÅ¡taringos: nors nutarties apraÅ¡omojoje dalyje pažymėta, kad „nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų pavojingumas, kaltinamojo požiÅ«ris į padarytas nusikalstamas veikas jau buvo įvertinti teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės <...>“, tačiau jokių kitų motyvų, apart susijusių bÅ«tent su I. S. nusikalstamų veikų sunkumu, pavojingumu, pobÅ«džiu ir padarymo aplinkybėmis, nutartyje teismas iÅ¡ esmės nenurodė.

5.9. Pabrėžiama, kad absoliuti dauguma skundžiamoje nutartyje kaip ir Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, susijusių su I. S. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra bÅ«tent teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės. Vis tik, grįsdamas savo sprendimÄ netenkinti Komisijos nutarimo, teismas deklaratyviai nurodė, jog nepaisant to, kad I. S. deda pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau jos, anot teismo, dar nėra pakankamos iÅ¡vadai, kad jis probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pripažino, kad visi nuteistojo asmens byloje užfiksuoti teigiami pokyčiai I. S. elgesyje neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau, anot teismo, jie nėra pakankami Å¡iuo metu lygtinai paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti I. S. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ . PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas apskritai praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

5.10. Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog I. S. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, yra pagrįstas ir realiai atitinka esamÄ situacijÄ , grįstÄ ne prielaidomis, bet faktais. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek Komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais raÅ¡ytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokia galimybę turi Komisijos nariai, kurie su juo betarpiÅ¡kai bendrauja kiekvienÄ dienÄ , bei mato jo progresÄ .

5.11. Komisijai I. S. pristatomas jau 4 kartÄ (2021-10-08, 2022-04-13, 2022-09-19 nutarimais Komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos). Tai rodo, jog specialistų Komisija ne formaliai, o įsigilindama į visas aplinkybes jau pakankamai ilgÄ laikÄ betarpiÅ¡kai sekė ir vertino nuteistojo I. S. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Po kiekvieno ankstesnio svarstymo nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias Å¡iai dienai I. S. yra pilnai įvykdęs: jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai (gavo pajamas), dalyvavo relaksacijos užsiėmimų cikle (dalyvavimas vertinamas kaip sėkmingas), paskaitoje „Psichologinės traumos“ (dalyvavimas vertinamas kaip sėkmingas), kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko aplinkotvarkos darbus. Atitinkamai I. S. elgesio stebėsena bei analizė leido Komisijai padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis Å¡iuo metu pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį įstatymo nustatytus kriterijus taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Å iame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog nepaisant neigiamų ankstesnių sprendimų savo atžvilgiu, nuteistasis rodo didelę motyvacijÄ ir vis tiek nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimÄ . Geriausias to pavyzdys yra tai, jog teigiamai I. S. charakterizuojančių duomenų visetas su lyg kiekvienu nuteistojo I. S. svarstymu pasipildo naujomis teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

5.12. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo I. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama, prieÅ¡ingai, I. S. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jo nepriekaiÅ¡tingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.13. 2023-03-31 VK sudarytoje pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinime, naudojant OASys metodikÄ , yra nurodoma, jog I. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamoje nutartyje tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, kadangi iki Å¡iol didžiÄ ja dalimi egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičių nuteistasis privalo mažinti.

Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangÄ , privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimÄ konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog teismas vertino iÅ¡imtinai tik I. S. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytÄ informacijÄ , kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu iÅ¡skirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.

Teismas ignoravo faktÄ , jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis I. S. pademonstravo nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir nuo paskutinių vertinimų nuolat mažėjo, o tai įrodo akivaizdžiÄ I. S. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Skundžiamoje nutartyje Å¡is balų pokytis nepaminėtas, taigi akivaizdu, kad teismas Å¡iuo atveju esmingai suvaržė nuteistojo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise.

Teismo deklaratyvÅ«s teiginiai, jog nusikalstamo elgesio rizika ir toliau gali bÅ«ti mažinama, yra niekiniai ir rodo, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesusipažino su reikÅ¡mingais nuteistojo asmens bylos duomenimis ir neįsigilino į esamÄ situacijÄ , kuri liečia galimybę taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos institutÄ I. S. atžvilgiu. Komisija patvirtino, kad nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.14. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukÅ¡tai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis Å¡ios rizikos taÅ¡kų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangÄ , daromÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pažanga gali bÅ«ti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kai nemažėja. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje I. S. iÅ¡ties iÅ¡skiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiÅ¡kia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimÄ priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiÅ¡kia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali bÅ«ti ir vėl aktyvinami (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2023-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant iÅ¡vadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiÅ«ris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mÄ stymo, požiÅ«rio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-07-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019).

5.15. Skundžiamoje nutartyje teismas teigiamai įvertino I. S. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau anot teismo „jos negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis – nuteistasis I. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas atliekantis bausmę asmuo. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lygÄ , o ne lygtinio paleidimo pagrindas“, taip pat pažymėjo, kad „trys paskatinimai per daugiau nei ketverius įkalinimo metus nerodo iÅ¡skirtinės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mÄ stymÄ ir elgesį.“ Å ie ir kiti panaÅ¡aus pobÅ«džio skundžiamos nutarties teiginiai neabejotinai parodo iÅ¡ankstinį teismo nusistatymÄ ir prieÅ¡tarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams.

IÅ¡ tokių nutarties teiginių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog I. S. elgesį teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikÅ¡mingi, o prioritetÄ teismas skiria nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančioms aplinkybėms. Teismas, nutartyje sudarydamas įspÅ«dį, jog I. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gautų paskatinimų skaičius nėra pakankamas, nekonkretizuoja ir neaiÅ¡kina, kokį gautų paskatinimų skaičių laikytų pakankamu. Visa tai neabejotinai lemia nuteistojo I. S. teisinį neapibrėžtumÄ ir jo teisėtų lÅ«kesčių tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise pažeidimÄ .

Dar daugiau, vadovaujantis tokia logika, nepagrįstai iÅ¡plečiamas BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų sÄ raÅ¡as, o nuteistųjų praÅ¡ymus ir skundus dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos nagrinėjantys subjektai įgauna galimybę manipuliuoti Å¡iuo bausmių vykdymo teisės institutu. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo sÄ lygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ä®statymų leidėjas suformulavo formalius ir materialus kriterijus, kuriuos I. S. Å¡iai dienai pilnai atitinka. O minėti skundžiamos nutarties teiginiai iÅ¡ esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos I. S., net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sÄ lygas, neįmanomas.

5.16. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimÄ I. S., pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principus. Å iuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimÄ taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sÄ lygas ir priežiÅ«rÄ po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

5.17. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiÅ¡kinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiÅ«rÄ reiÅ¡kia, kad remiantis susijusia informacija turi bÅ«ti faktiÅ¡kai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, Å¡i peržiÅ«ra turi bÅ«ti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieÅ¡ VengrijÄ , Murray prieÅ¡ Nyderlandus, Kafkaris prieÅ¡ KiprÄ , Harakchiev ir Tolumov prieÅ¡ BulgarijÄ ).

5.18. Teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės suabsoliutino I. S. padarytų nusikaltimų sunkumÄ ir pobÅ«dį. Neginčijama, jog skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iÅ¡ tikrųjų yra svarbios ir negali bÅ«ti sumenkinamos, tačiau privalo bÅ«ti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju esant iÅ¡imtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobÅ«dis negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ .

5.19. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibÅ«dina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiÅ«rį į tÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodo skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų bÅ«ti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumÄ , nes toks modelis iÅ¡kreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansÄ . Teismas, tvirtindamas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijų sprendimus, turėtų vertinti tik procedÅ«rinius aspektus, o ne naujai spręsti dėl lygtinio paleidimo reikalingumo – jį turi vertinti specialistų komisija.

5.20. Pabrėžiama, jog per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį I. S. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamÄ pusę, tÄ geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. TÄ teisingai pabrėžė ir Komisija, kuri vertino visÄ kompleksÄ aplinkybių. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir bÅ«ti pilnaverčiu jos nariu. Pažymima, jog I. S. laisvės atėmimo vietoje dirbo, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistasis struktÅ«ruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrÄ kryptingÄ veiklÄ .

5.21. Skundžiamoje nutartyje taip pat iÅ¡skirta, kad „nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iÅ¡ dalies <...>“ tačiau Å¡iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, jog prisipažinimas nereiÅ¡kia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi bÅ«ti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiÅ¡kai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuteistojo faktinių bylos aplinkybių vertinimas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir interpretavimu, taip pat skirtingu teisiniu vertinimu, nei buvo nustatyta baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikÅ¡to kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, kritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo nusikalstamus veiksmus ir gailėjimosi. Tokia pozicija iÅ¡reikÅ¡ta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Jei skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas bÅ«tų susipažinęs su nuosprendžiu, kuriuo I. S. pripažintas kaltu, bÅ«tų pamatęs, jog I. S. pripažino savo kaltę dėl visų faktinių aplinkybių, tik teigė, jog jis veikė ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, o kita bendrininkavimo forma. Bendrininkavimo formos nustatymas yra iÅ¡imtinai teisinis klausimas, todėl iÅ¡ kaltinamojo negalima reikalauti, kad pripažindamas savo kaltę jis pateiktų ir iÅ¡samų bei teisiÅ¡kai teisingÄ veikos kvalifikavimÄ . Todėl Å¡ie teismo argumentai akivaizdžiai nepagrįsti.

5.22. I. S. pripažįsta, kad praeityje buvo pasirinkęs netinkamÄ (destruktyvų) problemos sprendimo bÅ«dÄ , nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių, tačiau Å¡iuo metu gali paaiÅ¡kinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. TÄ neabejotinai patvirtina tai, kad 2021-09-22 atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimÄ , taikant HCR-20 metodikÄ , I. S. nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, kuri nepakito ir vėliau atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus. I. S. sistemingai iÅ¡sikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. I. S. nuostatos į priežiÅ«rÄ bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamÄ elgesio dinamikÄ . Visa tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiÅ«rÄ ir visuomenės vertybes.

5.23. VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡skyrė tariamai koreguotinas I. S. savybes: „kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, spontaniÅ¡kas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iÅ¡ ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgÅ«džiai, poreikių formavimo ir reguliavimo įgÅ«džių stoka visuomenei priimtinais bÅ«dais ir elgesiu“, kadangi nuteistojo asmens byloje esačių duomenų visetas leidžia daryti pagristÄ iÅ¡vadÄ , jog visose minėtose srityse I. S. padarė maksimaliÄ pažangÄ , siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Sutinkamai su nurodytu Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, Å¡iuo metu nuteistasis nepakantus nusikalstamam veikimui. Geba įvardinti savo silpnÄ sias ir stipriÄ sias puses, kas prisideda prie adekvataus pasitikėjimo savimi lygio iÅ¡laikymo. MÄ stymas lankstus. Nuteistasis geba iÅ¡sikelti alternatyvias veikimo strategijas, vengiant pasielgti destruktyviai. I. S. įsitraukė į diskusijas, kritiÅ¡kai vertino savo situacijÄ , ieÅ¡kojo socialiai atsakingų sprendimų reintegracijos į visuomenę procese. Jis įvardijo aiÅ¡kų darbinės reintegracijos planÄ , numatė tikslo siekimo priemones. Nuteistasis geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, darbo patirtį, pokalbių metu analizavo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aptarė galimas rizikų valdymo strategijas, įvardino vidinės motyvacijos veiksnius, tokius kaip Å¡eimos interesų tenkinimas, anÅ«ko priežiÅ«ra, daug pasakojo apie Å¡eimos socialinę situacijÄ . Užsiėmimų metu atsakingai atliko visas užduotis, kiekvienÄ ugdomÄ jÄ priemonę vertino kaip naudingÄ , planuojant socialiai atsakingas veiklas. Tuo tarpu nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas iÅ¡imtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

5.24. Tokių, skundžiamoje nutartyje nurodytų dirbtinių sÄ lygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukÅ«rimas priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Kaip minėta anksčiau, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veikÄ bei skirdamas bausmę, todėl aukščiau nurodyti teismo motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Sutiktina, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos su I.

S. elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau I. S. už tai buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir Å¡ios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visÄ likusį gyvenimÄ . Visi kiti cituoti motyvai yra absoliučiai abstrahuoto pobÅ«džio, nėra grindžiami jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir faktais. Pavyzdžiui iÅ¡ skundžiamos nutarties formuluočių neįmanoma suprasti, kada I. S. palaikė kontaktus su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, jei palaikė nusikaltimo padarymo metu, tai jis už tai jau yra nuteistas, jei palaiko dabar, tai dėl to, kad yra priverstas, nes valstybės kompetentingų institucijų sprendimu jis yra laikomas ten pat, kur laikomi visi kiti nuteistieji, nuteisti už kriminalinius nusikaltimus.

Vadovaujantis tokia logika nei vienas nuteistasis negali bÅ«ti paleistas lygtinai, nes kiekvienas iÅ¡ jų valstybės institucijų valia gyvena laisvės atėmimo vietų įstaigoje kartu su kitais nusikaltėliais. IÅ¡ I. S. siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog I. S. bendrauja daugiausiai su savo artimaisiais. O ta aplinkybė, kad įkalinimo vietoje jam tenka gyventi su kitais nuteistaisiais, niekaip nepriklauso nuo I. S. valios ir Å¡ios aplinkybės jis savo valia pakeisti negali.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog teismas paprasčiausiai suabsoliutino su I. S. gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mÄ stymų ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, skundžiamoje nutartyje nėra pateikta. Vien tik tokie abstrahuoto pobÅ«džio motyvai, kuriais bandoma apibÅ«dinti I.

S. asmenybę neigiamai, negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ .

5.25. Å iuo atveju iÅ¡ I. S. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaiÅ¡tingai, drausminėmis ir (ar) administracinėmis nuobaudomis nebaustas, už gerÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymÄ si yra skatintas 3 kartus. Nuo 2023-05-03 I. S. bausmę atlieka VK atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis I. S. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai iÅ¡samiai aptarti Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje.

Be to, I. S. taip pat įsitraukia į laisvės atėmimo vietų įstaigos gerbÅ«vio darbų atlikimÄ . I. S. pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, dalyvavo Naujai atvykusių į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, asmeninės patirties grupiniuose mokymuose „ĮsisÄ moninimu grįstas streso valdymas“, programoje, skirtoje kriminalinės subkultÅ«ros prevencijai, ne kartÄ lankėsi pas psichologÄ dėl intervencinių priemonių poreikio ir kriminogeninių veiksnių valdymo galimybės, vykdė individualiÄ psichologinę intervencijÄ , I. S. laisvės atėmimo vietų įstaigos psichologui pripažįsta anksčiau turėjęs problemų dėl impulsyvumo, tačiau tvirtina, kad sustiprinti savikontrolę bei į situacijas reaguoti ramiau jam padeda gilinimasis į rytų kultÅ«rÄ ir meditacijÄ .

Nuteistasis taip pat dalyvavo „Karjeros portretai“ programoje, kuria siekiama padėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ugdyti socialinius įgÅ«džius, kuriant karjeros planus, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programoje, relaksacijos užsiėmimų cikle, parengtame pagal Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo programÄ , paskaitoje „Psichologinės traumos“, 2021-10-11 su nuteistuoju buvo kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie kylančias problemas piktnaudžiaujant alkoholiu, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad alkoholio vartojimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, I.

S. taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje – paskaitoje apie dėkingumÄ , taip pat labdaros organizacijos surengtame muzikos koncerte, sporto Å¡ventėje ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse.

5.26. Nuteistojo asmens byloje taip pat pateikta I. S. charakteristika iÅ¡ VÅ¡Ä® Nacionalinio socialinės integracijos instituto, kurioje nurodyta, jog „I. S. dalyvauja socialinių įgÅ«džių lavinimo užsiėmimuose, įsitraukia į diskusijas, kritiÅ¡kai vertina savo situacijÄ bei ieÅ¡ko socialiai atsakingų sprendimų reintegracijos į visuomenę procese. Ä®vardina aiÅ¡kų darbinės reintegracijos planÄ , numato tikslo siekimo priemones. Pokalbių metu geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, darbo patirtį. Pokalbių metu analizuoja nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aptaria galimas rizikų valdymo strategijas. Aptariant įvardina vidinės motyvacijos veiksnius, tokius kaip Å¡eimos interesų tenkinimas, anÅ«ko priežiÅ«ra, daug pasakoja apie Å¡eimos socialinę situacijÄ , palaiko pozityvius ryÅ¡ius. Užsiėmimų metu I. atsakingai atlieka visas užduotis, kiekvienÄ ugdomÄ jÄ priemonę vertina kaip naudingÄ planuojant socialiai atsakingas veiklas. Individualios konsultacijos metu įvardino, kad skolas antstoliams jau yra iÅ¡mokėjęs. Aptarta žalos visuomenei atlyginimo priemonės. Daug dėmesio skirta neatlygintinoms veikloms planuoti, savanorystei. Aptarta savanoriavimo vaikų užimtumo dienos centre galimybė, nes I. rÅ«pi vaikų gerovė ir turi gebėjimų organizuoti futbolo treniruotes.“

5.27. Visa tai rodo, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis I. S. yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamÄ pusę. Pažymima ir tai, kad nuteistasis bausmę Å¡iuo metu atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.

5.28. Pažymima ir tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis I. S. neturi neiÅ¡mokėtų skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, I. S. pilnai atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , antstolio vykdomoji byla yra baigta. Tai akivaizdžiai parodo, kad I. S. dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiÅ¡kai stengiasi iÅ¡taisyti dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Kartu tai patvirtina faktÄ , jog skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti iÅ¡imtinai nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavę kriminogeniniai poreikiai, kadangi yra akivaizdu, jog Å¡iuo metu I. S. netrÅ«ksta problemų identifikavimo bei sprendimo įgÅ«džių.

5.29. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. S. ne kartÄ kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijÄ dėl galimybės joje įsidarbinti. Nuteistasis rodo teigiamÄ iniciatyvÄ darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieÅ¡ darbÄ joje. Be to, pabrėžiama, kad nuteistasis I. S. turi nuolatinį teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį – VK direktoriaus leidimu vykdo individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ â€“ konsultuoja verslo įmones, draudimo agentus, pramogų verslo atstovus dėl renginių planavimo ir organizavimo bei sutarčių sudarymo. 2023-02-02 VK virÅ¡ininko sprendimu I. S. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. I. S. iki suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės pradžios 12 metų dirbo UAB „O.“. Bylos duomenimis, I. S. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. IÅ¡ viso per savo gyvenimÄ yra sukaupęs daugiau kaip 20 metų darbo staÅ¾Ä . Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis yra atlikęs eilę nemokamų darbų, kurių, pabrėžiama, jo atlikti niekas neįpareigojo, t. y. jis savanoriÅ¡kai bibliotekoje suklijavo 7 knygas, krovė makulatÅ«rÄ , tvarkė bendro naudojimo patalpas, sporto aikÅ¡telę, sutvarkė palanges, perrinko daiktus, atliko aplinkotvarkos darbus. Å ios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kos galimybes, tačiau jas skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas iÅ¡ esmės nutylėjo ir jų nevertino, eilinį kartÄ pateikdamas tuos pačius argumentus apie neva ir Å¡iandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu bÅ«du bandant sudaryti įspÅ«dį dėl I. S. tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams.

5.30. Be to, I. S. deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje mokėsi profesinėje mokykloje ir įgijo Å¡ildymo, vėdinimo bei kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, taip pat baldžiaus specialybę. Nuteistojo asmens byloje buvo pateikta pažyma iÅ¡ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, kurioje nurodyta, jog „Mokymosi laikotarpiu I. S. laikėsi nustatytos tvarkos ir taisyklių, stengėsi įsisavinti kuo daugiau dėstomos medžiagos. Užduotis atlikdavo savarankiÅ¡kai ir laiku, buvo darbÅ¡tus ir drausmingas moksleivis. Jo pažangumas ir pamokų lankomumas buvo geras. Su moksleiviais mokykloje konfliktų neturėjo. Su mokyklos darbuotojais bendravo mandagiai ir taktiÅ¡kai, aktyviai dalyvavo vykstančiuose pokalbiuose.“ Taip pat aktyviai gilino savo užsienio kalbų žinias – mokėsi ispanų kalbos. Visa Å¡i veikla rodo I. S. siekį atlikus laisvės atėmimo bausmę dirbti kvalifikuotÄ darbÄ bei tokiu bÅ«du iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ . Å ių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad nuteistojo I. S. nuostata į darbÄ yra teigiama, savo užimtumÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai iÅ¡naudoja mokslams ir darbinei veiklai, savęs tobulinimui.

5.31. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis I. S. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai Å¡eiminiai ryÅ¡iai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas paprasčiausiai ignoravo aplinkybes, jog nuteistojo buvimas su savo artimaisiais Å¡iuo metu yra reikalingas daugiau nei bet kada, kadangi I. S. motinos sveikatos bÅ«klė jau kurį laikÄ yra labai sunki, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Nuteistojo asmens byloje pateikta N. S. medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog „pacientės sveikatos bÅ«klė yra sunki, reikalinga kito asmens pagalba. Pacientė konsultuojama specialistų dėl nukreipimo į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo.“ Be kitų asmenų pagalbos N. S. nesugeba ir neturi galimybių pasirÅ«pinti namų Å«kio veikla, asmenine higiena, maistu, apranga, savo sveikata, naudotis tualetu. Pažymima, jog I. S. nėra abejingas susidariusiai situacijai ir siekia padėti savo motinai, tačiau tÄ jis objektyviai galėtų daryti tik lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Be nuteistojo daugiau nėra kitų asmenų, kurie realiai galėtų pasirÅ«pinti N. S., kadangi I. S. sesuo gyvena Jungtinėje Karalystėje, o I. S. žmona viena iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi dviem vaikais, be to, turi prižiÅ«rėti savo senyvo amžiaus tėvus, todėl tuo pačiu metu prižiÅ«rėti I. S. motinos galimybių neturi.

5.32. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju I. S. turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kurioje yra visos sÄ lygos taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ (interneto ir telefono ryÅ¡ys).

5.33. IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, jog nagrinėjamu atveju esant iÅ¡imtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, su juo susijusios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ . Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl I. S. asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas iÅ¡imtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

5.34. PrieÅ¡ingai, nei yra akcentuojama skundžiamoje nutartyje, Å¡ie statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieÅ¡ kitas teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybės. Dar daugiau, jais remiantis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymÄ iÅ¡ esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. BÅ«tent todėl įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas neturi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į Å¡iuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumÄ , jos pobÅ«dį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti (tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukÅ¡tesniosios instancijos teismai, pavyzdžiui, nutartys bylose Nr. 1S-673-209/2012, Nr. 1S-21-211/2013, Nr. 1S- 248/2013, Nr. 1S-103-397/2023 ir kt.). Kaip minėta, Å¡ių statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaiÅ¡tingai, kaip tai darė iki Å¡iol. Å iuo atveju bÅ«tent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, iÅ¡likę ir toliau puoselėjami socialiniai ryÅ¡iai, įsiskolinimų neturėjimas ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

5.35. Likusi dalis skundžiamoje nutartyje pateiktų iÅ¡vadų yra paprasčiausiai vidiniai prieÅ¡taringos – viena vertus, teismas nurodo, jog nuteistasis I. S. atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, kita vertus, teismas pabrėžia, jog „Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė – beveik trečdalis.“ Pažymima, jog neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas, BVK numato aiÅ¡kų reikalavimÄ , susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad I. S. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jau savaime sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomÄ atlikti bausmės laikÄ , siekiant taikyti lygtinį paleidimÄ , užtikrino nurodytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Kaip pažymima ir aukÅ¡tesniosios instancijos teismų praktikoje, kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali bÅ«ti traktuojama kaip per maža, prieÅ¡taraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-845-593/2018, Nr. 1S-604-593/2018, Nr. 1S-103-397/2023).

5.36. I. S. atliko jau daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sÄ lygoja jo teisę bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jo atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytÄ formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomÄ atlikti bausmės laikÄ .

5.37. Nekyla abejonių, kad Å¡iame skunde aptariamos aplinkybės nepaneigia to, kad, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, tiek ir dėl atsisakymo jį taikyti, nes BVK nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti sprendimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pabrėžiama, kad abiem atvejais, t. y. tiek taikant Å¡i institutÄ , tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti nuteistojo asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra bÅ«tina sÄ lyga siekiant užtikrinti teisingÄ procesÄ . Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti argumentus, kuriais jie grindžia savo sprendimus. Å i teismo pareiga reiÅ¡kia, kad proceso Å¡alys gali pagrįstai tikėtis gauti aiÅ¡kų ir konkretų atsakymÄ Ä¯ argumentus, kurie yra esminiai proceso rezultatams. IÅ¡ teismo sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad esminiai bylos klausimai buvo iÅ¡nagrinėti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Rostomashvili prieÅ¡ GruzijÄ , Aslanovas prieÅ¡ AzerbaidžanÄ ).

5.38. Nepaisant nurodytų imperatyvių reikalavimų, iÅ¡plėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, skundžiama nutartimi teismas nepateikė iÅ¡samių ir įtikinamų motyvų, kodėl Å¡iam nuteistajam negali bÅ«ti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ ankstesnių sprendimų eilinį kartÄ paprasčiausiai perrašė (nukopijavo) tuos pačius teiginius dėl ,,nepakankamos nuteistojo pažangos“ dėl tariamai „egzistuojančių kriminogeninių veiksnių“, kurie, akivaizdu, jog egzistavo bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistojo I. S. asmens byloje nėra net menkiausių apraiÅ¡kų, kad jie egzistuoja ir Å¡iai dienai. Pažymima, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali bÅ«ti sprendžiami, I. S. nebus pasiÅ«lytos probacijos metu, jei probacijÄ vykdantys pareigÅ«nai matytų tokį poreikį. Aukščiau aptarti skundžiamos nutarties argumentai gali bÅ«ti prilyginami dirbtinių sÄ lygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukÅ«rimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiÅ¡kai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimÄ nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibÅ«dinančių duomenų, kaip kad pvz. drausmės pažeidimai, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbÅ«vio darbus ir kt. (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-01 nutartis, kuria buvo tenkintas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, teikimo Nr. TS-108-951/2022; Kauno apygardos teismo 2022-10-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-529-317/2022, Kauno apygardos teismo 2022-10-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-531-888/2022, Kauno apygardos teismo 2023-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-103-397/2023 ir kt.).

5.39. Neginčijant iÅ¡imtinės teismo prerogatyvos priimti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, manytina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas iÅ¡imčiai iÅ¡ taisyklės yra nepagristas ir neatitinka Å¡io instituto esmės. Nutarties motyvai yra iÅ¡imtinai formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ esminės reikÅ¡mės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis Å¡iÄ rizikÄ mažinti. Å iuo atveju bÅ«tent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai, visų Å¡ių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, pabrėžiama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-526-966/2019 ir kt.).

5.40. IÅ¡ iÅ¡dėstyto aukščiau daroma iÅ¡vada, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ , nusikalstamo elgesio rizikÄ bei pažangÄ jÄ mažinant ir visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, jog Å¡iuo metu neįmanoma nuteistojo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutÄ .

5.41. Tiek iÅ¡ EŽTT, tiek iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi bÅ«ti suprantama kaip savitikslis procesas, o Å¡iuo atveju esant iÅ¡imtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti I. S. laisvės atėmimÄ , nes nėra aiÅ¡ku, kokiÄ didesnę naudÄ tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į laisvės atėmimo vietų įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad I. S. sutinka, kad jam bÅ«tų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiÅ«ra. Jo gyvenamojoje vietoje yra visos sÄ lygos taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ (interneto ir telefono ryÅ¡ys).

5.42. Nuteistojo I. S. faktiÅ¡kai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytÄ formalųjį kriterijų, t. y. nuteistasis yra atlikęs 1/2 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, yra daugiau nei pakankamas norint tęsti I. S. resocializacijÄ už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotÄ nuo visuomenės. Trumpai apibendrinant nuteistojo I. S. elgesį įkalinimo įstaigoje ir jo pažangÄ taisant savo elgesį bei asmenybę, reikia paminėti, kad laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai. Nuteistasis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju I. S. turėtų darbÄ , UAB „O.“ vadovas raÅ¡tu patvirtino priimsiÄ s I. S. į tÄ pačiÄ darbo vietÄ , kuriÄ jis turėjo iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Taip pat lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, I. S. turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje yra visos sÄ lygos taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ (interneto ir telefono ryÅ¡ys).

5.43. Akivaizdu, kad I. S. asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visuma Å¡iuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad I. S. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiÄ jÄ visuomenę. Faktai, kad nuteistasis laisvėje turi gerai apmokamÄ darbo vietÄ , užtikrintÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo neslegia įsiskolinimai, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastÅ«mėti atgal į nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, kaip minėta, I. S. iÅ¡laikė artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais bei giminaičiais, todėl bÅ«damas laisvėje jis turės artimųjų paramÄ ir moralinį palaikymÄ . Be to, kaip minėta, lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos suteiktų I. S. galimybę prižiÅ«rėti sergančiÄ motinÄ .

5.44. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ suteikiant kaliniui planuojamÄ remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę“. Å i rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos SÄ jungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ kaip iÅ¡imtis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas.

5.45. Å iame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog per bausmės vykdymo laikotarpį I. S. padarė pakankamÄ pažangÄ , savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ ir toliau taisyti jį neizoliuotÄ nuo visuomenės. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, I. S. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, prieÅ¡ingai – jis bus prižiÅ«rimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali bÅ«ti pasiųstas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi I. S. atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, jam yra taikytinas lygtinis paleidimas. I. S. yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais bÅ«dais ir priemonėmis, rÅ«pintis bendruomene ir teikti pagalbÄ visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

6. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. S. skundas tenkinamas

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo. Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija (BVK 82 straipsnio 8 dalis).

8. Teismas, iÅ¡analizavęs teikime esančius duomenis, nuteistojo asmens bylÄ ir pateiktÄ skundÄ , konstatuoja, kad nuteistasis I. S. atitinka visas BVK numatytas sÄ lygas ir reikalavimus, kuriems esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis gali bÅ«ti paleistas lygtinai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma bausmei keliamų tikslų toliau siekti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutÄ . Komisija iÅ¡nagrinėjo visus aktualius duomenis, turinčius reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl I. S. lygtinio paleidimo ir juos 2023 m. kovo 31 d. nutarime teisingai įvertino.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad I. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2023 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apylinkės teismas nurodytų duomenų pagrindu nustatęs nuteistojo atitikimÄ formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tiek sprendė, kad I. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, neatitinkanti Å¡ioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.

10. Komisijos nutarime nustatyta, kad I. S. vykdė Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 58-242 teiktas rekomendacijas tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ . 2021 m. rugsėjo 22 d. I. S. nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, įvertinta pagal HCR-20 metodikÄ , 2023 m. kovo 21 d., atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ taikant OASys metodikÄ , nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu I. S. įgijo profesinę kvalifikacijÄ , dirba, deda pastangas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi – 3 kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, administracine ir drausmine tvarka nebaustas.

Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Bylos duomenimis I. S. iÅ¡silavinimas – specialusis vidurinis. Nuteistojo teigimu, Kauno politechnikume įgijo metalo apdirbimo pjaunant profesinę kvalifikacijÄ . Pagal specialybę nedirbo. Dirbo įvairius darbus draudimo, projektų ir renginių organizavimo, automobilių pirkimo ir pardavimo, kitose srityse, bendras darbo stažas siekia apie 20 metų. Pastaruosius 12 metų dirbo įmonėje UAB „O.“ projektų vadybininku. Bylos duomenimis I.

S. darbovietėje charakterizuotas teigiamai. Atlikdamas bausmę nuteistasis įgijo Å¡ildymo-vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikacijÄ . Nuo 2022 m. vasario 4 d. jam buvo leista užsiimti apmokestinamÄ ja individualia veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų – konsultuoti verslo įmones, draudimo agentus, pramogų verslo atstovus dėl renginių planavimo ir organizavimo bei sutarčių sudarymo. 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo virÅ¡ininko sprendimu I.

S. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog per 2022 m. iÅ¡ darbinės veiklos gavo 2 600 Eur pajamų. Nuteistasis patvirtino galimybę įsidarbinti, jei bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas. Å iuo metu nuteistasis nepakantus nusikalstamam veikimui. Geba įvardinti savo silpnÄ sias ir stipriÄ sias puses, kas prisideda prie adekvataus pasitikėjimo savimi lygio iÅ¡laikymo. MÄ stymas lankstus. Nuteistasis geba iÅ¡sikelti alternatyvias veikimo strategijas, vengiant pasielgti destruktyviai.

Nuteistasis dalyvavo „Karjeros portretai“ programoje, kuria siekiama padėti laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems ugdyti socialinius įgÅ«džius, kuriant karjeros planus bei reikalingus reintegracijos į darbo rinkÄ procese. I. S. įsitraukė į diskusijas, kritiÅ¡kai vertino savo situacijÄ , ieÅ¡kojo socialiai atsakingų sprendimų reintegracijos į visuomenę procese. Jis įvardino aiÅ¡kų darbinės reintegracijos planÄ , numatė tikslo siekimo priemones. Nuteistasis geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, darbo patirtį, pokalbio metu analizavo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aptarė galimas rizikų valdymo strategijas, įvardino vidinės motyvacijos veiksnius, tokius kaip Å¡eimos interesų tenkinimas, anÅ«ko priežiÅ«ra, daug pasakojo apie Å¡eimos socialinę situacijÄ , palaiko pozityvius ryÅ¡ius.

Užsiėmimų metu atsakingai atliko visas užduotis, kiekvienÄ ugdomÄ jÄ priemonę vertino kaip naudingÄ , planuojant socialiai atsakingas veiklas. Atsižvelgdama į tai, Komisija vieningai nutarė taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. AukÅ¡tesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ ir nuostatas apibÅ«dinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinimui, t. y. kad I. S. padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nors socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; spontaniÅ¡kas elgesys, negalvojant apie pasekmes; klaidų kartojimas, nepasimokant iÅ¡ ankstesnio patyrimo; kontroliuojančio elgesio atvejis; nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgÅ«džiai; poreikių formavimo ir reguliavimo įgÅ«džių stoka visuomenei priimtinais bÅ«dais bei elgesiu, tačiau minėti veiksniai nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, atitinkančiam visas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, minėti kriminogeniniai veiksniai egzistavo nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiÅ¡kia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimÄ priėmimui, taip pat tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiÅ¡kia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami.

Darant iÅ¡vadÄ apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu, Å¡iuo atveju svarbu tai, kad nuteistasis anksčiau teistas du kartus, tačiau nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės buvo atsitiktinio pobÅ«džio, tarp veikų esti didelis laiko tarpas, t. y. veikos skirtingo pobÅ«džio, nėra sistemingos, nenustatytas nusikalstamo elgesio modelis. Už 1996 metais padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo padarymÄ nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sÄ lygų nepažeidė.

NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ papirkimÄ padarė 2008 metais, paskirtÄ baudÄ sumokėjo. Å iuo metu nuteistasis atlieka bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį už epizodinį dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamuoju ginklu ir neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , panaudojant smurtÄ , bylos duomenimis I. S. į nusikalstamÄ susivienijimÄ buvo įtrauktas įvykdyti neteisėtÄ laisvės atėmimÄ ir įbauginti nukentėjusiuosius, tikslu vykdyti nusikalstamÄ veikÄ .

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir Å¡iuo metu, nuteistasis neigia, kad buvo nusikalstamos susivienijimo narys, kad naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau neneigė savo kaltės dėl kitų nusikaltimų faktinių aplinkybių, savo ryÅ¡ių su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, bausmės atlikimo metu I. S. įgijo profesinę kvalifikacijÄ , dirba, deda pastangas vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi, jo elgesys nepriekaiÅ¡tingas – 3 kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, nei karto nebaustas drausmine tvarka už režimo pažeidimus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis.

Nuteistasis solidariai su kitais asmenimis iÅ¡mokėjo teismo priteistus civilinius ieÅ¡kinius, dalyvavo prevencinėse ir intervencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbÅ«vio darbus. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia teigiamÄ jo požiÅ«rį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas yra itin aktualus keičiantis asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad I. S. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau ne pirmÄ kartÄ , nuteistasis po paskutinio teismo sprendimo atmesti skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, Komisija vienbalsiai laikosi pozicijos, kad nuteistojo tolimesnis taisymas gali bÅ«ti atliekamas neizoliavus jo nuo visuomenės, taigi aptartos I. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančios aplinkybės sudaro pagrindÄ tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.

Visos šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai buvo efektyvūs siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiūrio pokyčių, nuteistasis reikiamas išvadas padarė. Be to, socialinio tyrimo išvadoje be minėtų kriminogeninių veiksnių nustatyti ir apsauginiai veiksniai: galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu; darbo patirtis laisvėje; galimybė dirbti lygtinio paleidimo atveju, o priemonės dėl esančių kriminogeninių veiksnių įveikos gali būti pasiūlytos probacijos metu, probacijos pareigūnams nustačius tokį poreikį.

Nuteistojo galimybės pakartotinai nusikalsti kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam 2021-06-18 buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri iÅ¡liko viso tolesnio bausmės vykdymo laikotarpiu, kas patvirtina, jog nuteistasis padarė pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau iÅ¡lieka sÄ lyginai ilgÄ laikotarpį, kas sudaro pagrindÄ tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio jį lygtinai paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos.

12. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti I. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos, nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui, pavojingumui (padarytas ir labai sunkus nusikaltimas), nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, dalyvavimo nusikalstamame susivienijime neigimui, neatliktos bausmės daliai, ankstesniems teistumams, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, visumos.

Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių duomenų ar faktų, dėl kurių I. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti. Taigi apylinkės teismas Komisijos nutarimÄ turėjo vertinti bÅ«tent nurodyto reglamentavimo kontekste, t. y.

įvertindamas, ar nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos sÄ lygos. Tačiau apylinkės teismas, net ir nustačius nuteistojo paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos pagrindÄ , tai, kad nuteistasis nuosekliai vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, susijusias su kriminogeninių veiksmų valdymu, dėl ko Komisjos nutarimu pripažinta, jog nuteistasis minėtoje srityje padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ ir nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog I.

S. nerodo iÅ¡skirtinės pažangos resocializacijos procese ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mÄ stymÄ ir elgesį, taip pat kad kyla pagrįstų abejonių, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Å ie bei kiti skundžiamos nutarties argumentai, be kita ko, dėl neatliktos bausmės dydžio, reikalavimo įrodyti, jog pozityvÅ«s pokyčiai yra ilgalaikiai, visuomenės intereso dėl teisingumo principo įgyvendinimo yra iÅ¡imtinai deklaratyvaus pobÅ«džio, Å¡iais argumentais galima grįsti bet kurį atsisakymÄ taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

13. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama manyti, kad I. S. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad I. S. bÅ«damas laisvėje sugebės laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, pastebėtina, kad nuteistasis lygtiniu paleidimu nėra atleidžiamas nuo bausmės, o pasikeičia jo atsakomybės įgyvendinimo forma, t. y. vykdant probacijÄ , kurios tikslas – užtikrinti veiksmingÄ probuojamojo resocializacijÄ ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvÄ atitinka bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi lygtinio paleidimo instituto taikymu bausmės tikslai nėra paneigiami. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Esant Å¡ioms aplinkybės, apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimto nutarimo, Å¡i nutartis nelaikytina pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog, kaip minėta, nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į laisvės atėmimo vietos įstaigÄ atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.

14. Nuteistojo skunde nurodoma, kas nuteistasis sutinka, jog jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra tuo atveju, jei jis bÅ«tų paleistas lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojantį reglamentavimÄ â€“ BPK ir BVK nuostatas teismas turi teisę tik patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ arba nepatvirtinti, tačiau nebenumato galimybės kartu nustatyti ir probacijos sÄ lygų lygtinai paleidžiamam asmeniui, aukÅ¡tesnysis teismas, patvirtindamas nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , probacijos sÄ lygų nuteistajam nenustato.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta ir dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. RV-25-1056 priimtinas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Tenkinti nuteistojo I. S. skundÄ .

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimÄ Nr. RV-25-1056 taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė