Legislator Case Law & Legislation
3fdac4d2-6cf5-49a4-89e5-ed0c5f7ff776 AI generated

3fdac4d2-6cf5-49a4-89e5-ed0c5f7ff776 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3fdac4d2-6cf5-49a4-89e5-ed0c5f7ff776
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCiv. b. Nr. 2A-1167-258/2012                      Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04053-2010-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.; 44.2.; 61.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

Legislator headnote

AI generated

3fdac4d2-6cf5-49a4-89e5-ed0c5f7ff776 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡ atsakovo UAB „Transtira“ 9020,99 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 9020,99 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2010 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡ atsakovo UAB „Transtira“ 612,94 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovui UAB „Transtira“ iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. b. Nr. 2A-1167-258/2012                      Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04053-2010-2                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.; 44.2.; 61.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. C., Through Transport Mutual Servcices Itd, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas A.

B., patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Transtira“ 18 041,98 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 14 d. su atsakovo atstovu V. K. telefonu sutarė dėl jachtos (duomenys neskelbtini), kuriÄ buvo nutaręs pirkti, parvežimo iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ marÅ¡rutu Ruciane-Nida-Trakai.

UAB „Transtira“ atstovui pateikė preliminarius jachtos gabaritus, kuriuos iÅ¡ turimo sertifikato nustatė ir pasakė jachtos pardavėjas, nurodė pageidaujamÄ marÅ¡rutÄ , važiavimo laikÄ , aptarė paslaugų kainÄ . Atsakovui papraÅ¡ius, elektroniniu paÅ¡tu pateikė užsakymÄ , taip pat atsakovo nurodymu gavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei.

Atsakovo atstovas šį leidimÄ atsisakė paimti ir nurodė, jog kelionėje leidimÄ ieÅ¡kovas, turi turėti su savimi. Atvažiavus jachta buvo vandenyje. Rėmas, ant kurio ji statoma buvo ant žemės. TikslÅ«s jachtos duomenys ieÅ¡kovui nebuvo žinomi, jis neturėjo paso, o ir jame nenurodytas aukÅ¡tis. Už tikslių duomenų nurodymÄ atsakingas vežėjas. Krovimo darbams vadovavo vairuotojas, kuris pats ir pritvirtino ant vilkiko užkrautÄ jachtÄ . Sienos kirtimui vairuotojas pasirinko kitÄ marÅ¡rutÄ , nei nurodyta leidime, ir sienÄ kirto per Kalvarijų pasienio kontrolės punktÄ .

Kelyje Kalvarija – Kaunas važiuojant po viaduku buvo sugadintas jachtos stiebas, jo pakėlimo apkaustas ir kitos detalės. 2009 m. balandžio 16 d. Å¡alys pasirašė vežimo sutartį bei krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį Nr.0051767. 2009 m. balandžio 17 d. atsakovui pateikė pretenzijÄ . 2009 m. birželio 25 d. gavo UADBB „JÅ«sų spurtas“ raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad dėl 2009-04-15 įvykio nekyla UAB „Transtira“ civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovo užsakymu UAB „Balstic cargo servise“ atlikta ekspertizė ir suraÅ¡ytas 2010 m. sausio 4 d. ir ekspertizės aktas.

Bendru ieÅ¡kovo ir atsakovo sutarimu nustatytas padarytos turtinės žalos dydis – 5225,32 Eur, kas atitinka 18041,98 Lt. Vežėjo atsakomybė kyla pagal Ženevoje pasiraÅ¡ytos konvencijos dėl krovinių tarptautinio vežimo sutarties (CMR) 17 str., sutarties 2.3 punktÄ , numatantį atsakovo pareigÄ priimti visus krovinį lydinčius dokumentus bei patikrinti jų teisingumÄ . Vežėjo kaltė preziumuojama Konvencijos 17 ir 18 str. Be to, pagal LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., ieÅ¡kovui priteistina neturtinė žala.

IÅ¡gyvenimų sukėlė tik kÄ Ä¯sigyto brangaus turto apgadinimas, iÅ¡gyvenimas dėl iÅ¡laidų, kurias teks patirti siekiant sutvarkyti sugadintas jachtos dalis, negalėjimas naudotis įsigytu daiktu, bendravimas su atsakovu, kuris vengė atsakomybės. Atsakovas UAB „Transtira“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vyko tarptautinis krovinio vežimas, todėl teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikoma CMR konvencija. Visuotinai žinoma, jog pasienio perėjimo punkte Lazdijai – Aradninkai yra leidžiamas eismas krovininėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 7,5 tonos.

Tokia pati situacija iÅ¡ Lenkijos pusės. Vien tuščios transporto priemonės ir puspriekabės masė yra 11 tonų, su kroviniu dar 3,5 tonos, todėl transporto priemonės vykimas per šį punktÄ dėl vieÅ¡osios teisės nustatytų apribojimų buvo neįmanomas. Nei sutartyje, nei kitu bÅ«du atsakovas su ieÅ¡kovu nėra sutaręs dėl pakrovimo darbų atlikimo. Tai buvo ieÅ¡kovo pareiga. Vairuotojas tik užtikrino krovinio stabilumÄ diržų pagalba. Netinkamo krovinio pakrovimo rizika tenka ieÅ¡kovui.

Teikdamas duomenis leidimui važiuoti didžiagabarite ar sunkiasvore transporto priemone ieÅ¡kovas nurodė netikslius krovinio duomenis. Leidimo 6 p. buvo nurodyta, kad jachtos aukÅ¡tis 2,3 metrai, kai tuo tarpu ji buvo žymiai aukÅ¡tesnė. Leidimo 4 p. buvo nurodyti bendri pakrautos transporto priemonės duomenys, kur bendras aukÅ¡tis 3,30 m., o Å¡is aukÅ¡tis nustatytas prie ieÅ¡kovo deklaruoto aukščio pridedant puspriekabės aukÅ¡tį. IeÅ¡kovo užsakyme ir pateiktame leidime įtvirtinta informacija buvo klaidinga, o faktiÅ¡kai pakrovus jachtÄ 0,86 m buvo virÅ¡ytas vieÅ¡osios teisės normomis nustatytas 4 m. maksimalus transporto priemonės aukÅ¡tis.

Žala atsirado krovinio gabenimo metu užkabinus viaduko apačiÄ , tačiau incidentas įvyko ne dėl atsakovo, nežinojusio tikrojo jachtos aukščio, kaltės, o dėl ieÅ¡kovo kaltės, kuomet buvo pateikti neatitinkantys tikrovės jachtos iÅ¡matavimai. Siuntėjas privalėjo pridėti visus dokumentus ir vežėjui suteikti visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ . IeÅ¡kovui pateikus klaidingus krovinio aukščio duomenis ir vežėjui nežinant Å¡ios aplinkybės, po tokio krovinio pakrovimo, atsakovui toliau vykdant krovinio vežimÄ , transporto priemonės su pakrautu kroviniu standartinio aukščio virÅ¡ijimas 0,86 m ir buvo pagrindine žalos atsiradimo priežastimi.

Å ioje byloje nėra vartojimo, todėl vartotojo apsauga negali bÅ«ti taikoma ir negali bÅ«ti priteista neturtinė žala.             Trečiasis asmuo Through Transport Mutual Servcices prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija remtis CMR konvencija ir spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai pagal jos nuostatas ir taikyti CMR konvecijos 17 str. 2 p., numatantį vežėjo atleidimÄ nuo atsakomybės dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo UAB „Transtira“ 9020,99 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9020,99 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2010 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo UAB „Transtira“ 612,94 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui UAB „Transtira“ iš ieškovo A.

B. 2877,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä®pareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 136,00 Lt dalį žyminio mokesčio.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas tiek užsakyme, tiek leidime nurodė klaidingÄ informacijÄ apie jachtos aukÅ¡tį (2,5 m ir 2,3 m), kai tuo tarpu jachtos aukÅ¡tis nuo treilerio platformos iki nuleisto stiebo laikiklio – 3,80 m. JachtÄ pakrovus į transporto priemonę bendras aukÅ¡tis siekė 4,86 m. Tokiu bÅ«du jis 0,86 m virÅ¡ijo 1996 m. liepos 26 d. ES Tarybos direktyvos ir 2002-02-18 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-66 nustatytÄ 4 m maksimalų leidžiamÄ visų kelių transporto priemonių aukÅ¡tį.

Siuntėjo pareiga yra aprÅ«pinti vežėjÄ reikalingais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, taip pat siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų, iÅ¡skyrus atvejus, kad dėl to kaltas pats vežėjas (CMR konvencijos 11 str. 1 ir 2 p.). Todėl ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakingas už vežėjui pateiktų duomenų apie krovinį teisingumÄ , ir nurodęs klaidingus krovinio aukščio duomenis, yra atsakingas dėl žalos kroviniui Å¡iam neatitikus vieÅ¡osios teisės normomis reglamentuojamo transporto priemonės aukščio.

Kadangi vieÅ¡osios teisės normomis nustatytas maksimalus transporto priemonės aukÅ¡tis buvo virÅ¡ytas ženkliai (0,86 m), vairuotojas, teismo vertinimu, privalėjo žinoti savo transporto priemonės su kroviniu aukÅ¡tį. Tokį, t.y. beveik 1 m neatitikimÄ , pareigingas ir profesionalus, t.y. užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, vežėjas turėjo pastebėti, atsisakyti vežti krovinį ir taip užkirsti keliÄ Å¾alingų pasekmių atsiradimui ir vieÅ¡osios teisės normų pažeidimui.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad vežėjo atsakomybę ribotina, atsižvelgiant į krovinio siuntėjo kaltę, todėl taikė dalinės (miÅ¡rios) atsakomybės principÄ (CMR 17 str. 5 d.) Teismo vertinimu ieÅ¡kovas ir atsakovas vienodai kalti dėl krovinio dalinio sugadinimo. Å alių sudarytos krovinio vežimo sutarties teismas nevertino kaip vartojimo sutarties, nes pervežimo paslauga skirta jachtos, naudojamos už atlygį, teikiamoms paslaugoms, pargabenimui, todėl pervežimo sandorio tikslas gali bÅ«ti laikomas susijęs su ieÅ¡kovo verslu ar profesija, o Å¡alių sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis.

Å alių sudarytai sutarčiai teismas netaikė vartotojų teisių apsaugÄ reglamentuojančių teisės normų, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados nevertino. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, jos atlyginimas ieÅ¡kovui nepriteistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog krovinio (jachtos) aukÅ¡tis ir, ypač, faktinis pakrautos transporto priemonės aukÅ¡tis ieÅ¡kovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas iki tol, kol jachta buvo pakrauta ant transporto priemonės. Atvažiavus į krovinio buvimo vietÄ jachta dar buvo vandenyje. Jachtos aukÅ¡tis jos dokumentuose nėra nurodomas. Taigi ieÅ¡kovas, nebÅ«damas profesionalus vežimo paslaugas teikiantis verslininkas ar transporto priemonės specialistas, negalėjo pateikti ieÅ¡kovui tikslių duomenų apie pakraunamos transporto priemonės aukÅ¡tį, ypač, nežinodamas, kokiÄ transporto priemonę krovinio transportavimui pasirinks vežėjas.

Teismas nevertino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010-01-19 raÅ¡to Nr.(13)15B-291 „Dėl didžiagabaričių krovinių gabenimo tvarkos“, kuriame nurodyta, kad už teisingÄ transporto priemonės faktiÅ¡kų matmenų nurodymÄ dokumentuose atsako transporto priemonių savininkai ar valdytojai bei atsakomybė už važiavimÄ didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis virÅ¡ijus leidime nurodytus dydžius tenka bÅ«tent transporto priemonės savininkui arba valdytojui.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir LR Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., kurioje teigiama, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir krovinių vežimo sÄ lygas, bei Kelių eismo taisyklių 213 p. dėl leidimo gavimo. Teismas netinkamai vertino konvencijos 11 str., netaikė 29 str. Konvencija nereglamentuoja leidimų važiuoti didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, todėl klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis apraÅ¡u, Kelių transporto kodeksu, Kelių eismo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurie numato bÅ«tent vežėjo pareigÄ tiek gauti leidimÄ , tiek nurodyti jo iÅ¡davimui reikiamus duomenis, tiek laikytis leidime nurodytų sÄ lygų.

Taigi teismas negalėjo taikyti konvencijos nuostatų, kurios atleidžia atsakovÄ nuo atsakomybės ar jÄ riboja, t.y. konvencijos 17 str. 5 d. Teismas nepagrįstai Å¡alių sudarytos sutarties nevertino kaip vartojimo sutarties. Jachtos pirkimo metu jokių mokamų jachtos nuomos paslaugų teikti ieÅ¡kovas neketino, interneto svetainės adresas www.jachta-trakai.lt ieÅ¡kovui nepriklauso, Å¡alių sutartį vartojimo sutartimi pripažino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Transtira“ prašė pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad apeliantas pats teismo posėdžiu metu teigė, jog apgadinta jachta skirta už atlygį teikiamoms paslaugoms – Trakuose vežioti žmonėms. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė iÅ¡vadÄ , nežinodama, kad jachta buvo skirta apelianto verslo tikslams. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai krovinio vežimo sutarties nevertino kaip vartojimo sutarties. CMR konvencijos 11 str. nustato imperatyviÄ pareigÄ krovinio siuntėjui nurodyti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ ir pridėti visus reikiamus dokumentus.

Vežėjas neprivalo tikrinti Å¡ios informacijos bei dokumentų teisingumo. Taigi, apeliantas, pateikdamas atsakovui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , veikė savo rizika, todėl jo argumentai, kad atsakovas turi bÅ«ti pripažintas kaltu dėl to, kad siuntėjas pažeidė imperatyvias konvencijos nuostatas, visiÅ¡kai nepagrįsti. Jachtas apeliantas naudoja verslo tikslais, tai buvo jau septinta jachta, jo vežama į LietuvÄ , todėl klaidingos informacijos nurodymas negali bÅ«ti pateisinamas, o su klaidingos informacijos pateikimu susijusi rizika tenka tik ieÅ¡kovui.

Kelių transporto kodeksas nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikomos, nes jis taikytinas tik krovinių vežimams, vykdomiems Lietuvos Respublikoje. ApraÅ¡as nagrinėjamu atveju taip pat neturėtų bÅ«ti taikomas, nes tarp Å¡alių kilęs civilinis ginčas, o apraÅ¡as nereglamentuoja santykių, susijusių su tarptautiniu krovinių vežimu keliais. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių nukrypo nuo leidime nurodyto marÅ¡ruto. Å is nukrypimas buvo neiÅ¡vengiamas, nes krovinio vežimas per Lazdijų – Aradninkų pasienio perėjimo punktÄ iÅ¡ Lenkijos pusės ir pasienio perėjoje dėl vieÅ¡osios teisės nustatytų apribojimų buvo neįmanomas.

Atsakovas pažymėjo, kad jis negalėjo kreiptis dėl leidimo važiuoti didžiagabarite transporto priemone gavimo, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad veÅ¡ krovinį, aukÅ¡tesnį, nei leidžia imperatyvÅ«s reikalavimai. Be to, pagal CMR 11 str. 2 d., atsakovas neprivalėjo tikrinti apelianto pateiktos informacijos teisingumo ir visapusiÅ¡kumo. Apeliantas yra kroviniu disponuojantis asmuo, kaip numatyta CMR 12 str. Jis betarpiÅ¡kai organizavo ir vadovavo krovinio pakrovimui. Ä®vertinęs jo pateiktÄ informacijÄ , atsakovas vykdė sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abipusę ieÅ¡kovo ir atsakovo kaltę dėl krovinio apgadinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Apeliacinis skundas netenkintinas.      Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.       IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2009-04-14 ieÅ¡kovas A. B. kreipėsi į atsakovÄ UAB „Transtira“ su praÅ¡ymu/užsakymu atlikti krovinio - jachtos, kurios iÅ¡matavimai - 9,5 m (ilgis) x 2,97 m (plotis) x 2,5 m (aukÅ¡tis) - pervežimÄ iÅ¡ Ruciane Nida, Lenkijoje į Vilnių, LietuvÄ (b.l. t.1, 25, 27). 2009-04-14 ieÅ¡kovas gavo leidimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodomas važiavimo marÅ¡rutas (Lazdijų PKP – Trakai) bei pločio matmenų virÅ¡ijimas (5.1 punktas), taip pat, be kitų duomenų, nurodomas bendras pakrautos transporto priemonės aukÅ¡tis - 3,3 m (4 punktas) (t. 1, b.l.26). 2009-04-15 atsakovas pervežė ieÅ¡kovui priklausantį krovinį (CMR važtaraščio Nr.0051767) (b.l.24), tačiau krovinys buvo apgadintas pervežimo metu kelyje Kalvarija – Kaunas kliudžius viaduko apačiÄ smailiuoju stiebo galu (t. 1, b.l. 50).

Nepriklausomų ekspertų UAB „Klaipėdos Netas“ iÅ¡vadoje Nr.V054.09 nurodyta, kad krovinio apgadinimo priežastis – klaidingai nurodytas krovinio aukÅ¡tis (t. 1, b.l. 50). Byloje kilęs ginčas, kas atsakingas už žalÄ , patirtÄ dėl krovinio pažeidimo.        Tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis. Krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ ), todėl taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetÄ nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „ Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/20006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties, ji atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl nagrinėjamoje byloje taikytina CMR konvencija.           CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

Taigi vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijÄ yra preziumuojama. Tačiau ji gali bÅ«ti paneigta. CMR konvencijos 17 str. 2 d. numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Nagrinėjamu atveju vežėjas UAB „Transtira“ priėmė vežti krovinį, turėdamas duomenis, kad jachtos aukÅ¡tis yra 2,3 metro. CMR konvencijos 11 str. 1 d. nustato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti.

Taigi tarptautinė sutartis įpareigoja ieÅ¡kovÄ pasirÅ«pinti teisinga informacija apie krovinį bei jÄ pateikti vežėjui. NeiÅ¡samios ar neteisingos informacijos nurodymas gali lemti visiÅ¡kÄ ar dalinį vežėjo atleidimÄ nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jei tas sugadinimas tiesiogiai susijęs su nepateikta ar pateikta neiÅ¡samia (neteisinga) informacija. CMR 11 str. 2 d. numato, kad vežėjas neprivalo tikrinti jam siuntėjo patiektų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiÅ¡kumo.

Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Å¡ių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslÅ«s, iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltas vežėjas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčija savo atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių sugadinus jachtÄ , teigdamas, kad tikrojo jachtos aukščio jis nežinojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas tikslių jachtos duomenų nežinojo, jo atsakomybės nepaÅ¡alino, nors jis ir nėra profesionalus vežimo paslaugas teikiantis verslininkas ar transporto specialistas.

Numatydama pareigÄ siuntėjui pateikti vežėjui visus reikiamus dokumentus ir suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti, CMR konvencija Å¡ios pareigos nesieja su siuntėjo specialybe ir profesionalumu. Tai imperatyvi pareiga, kurios nevykdymo (netinkamo ar nepakankamo įvykdymo) rizika tenka siuntėjui (CMR 11 str. 2d.). Siuntėjas, besirÅ«pindamas krovinio pervežimu, privalo gauti apie krovinį visÄ reikalingÄ informacijÄ , pasirÅ«pinti jos iÅ¡samumu ir atsako už jos tikslumÄ .

Nesant pareigos vežėjui pateiktÄ informacijÄ tikrinti, jis netampa atsakingu už jos netikslumÄ bei dėl to atsiradusius nuostolius.             Taikyti visiÅ¡kos civilinės atsakomybės atsakovui negalima dar ir dėl to, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog pakraunant bei vežant jachtÄ dalyvavo ir ieÅ¡kovas (t. 2, b. l. 8). Todėl faktinis beveik metro aukščio neatitikimas, kuris turėtų bÅ«ti matomas įprastinėmis aplinkybėmis, turėjo bÅ«ti pagrindas persvarstyti jachtos vežimo galimybes.

Pažymėtina, kad teismas vertino ir atsakovo nepakankamai rÅ«pestingÄ elgesį, neįvertinus faktinio jachtos aukščio, taigi didelė dalis atsakomybės tenka ir jam, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 d., 11 str., ji negali bÅ«ti absoliuti.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl netinkamo marÅ¡ruto pasirinkimo, nes tai, abiems Å¡alims nežinojus tikro jachto aukščio, neturi reikÅ¡mės. Leidimas važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei transporto priemonei, kurį gavo ieÅ¡kovas, buvo iÅ¡duotas pagal neteisingus jachtos duomenis, todėl atsižvelgti į jį nėra pagrindo.             Ginčydamas teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nurodė, kad teismas nevertino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010-01-19 raÅ¡to Nr.(13)15B-291 „Dėl didžiagabaričių krovinių gabenimo tvarkos“, LR Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., Kelių eismo taisyklių 213 p. dėl leidimo gavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau nurodyta aukščiau, tarptautinių sutarčių normos turi prioritetÄ nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju. Todėl CMR konvencijoje esant reglamentuotai siuntėjo ir vežėjo atsakomybei, teismas pagrįstai vadovavosi tarptautinės sutarties normomis, o ne nacionaliniais teisės aktais. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010-01-19 raÅ¡tas „Dėl didžiagabaritinių krovinių gabenimo tvarkos“ (t. 1, b.l.

34) aiÅ¡kina leidimų iÅ¡davimÄ važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei aiÅ¡kina atsakomybę už važiavimÄ be leidimo, aiÅ¡kina teisės aktus, tačiau valstybinės institucijos teisės aktų aiÅ¡kinimas teismui nėra privalomas. Å is raÅ¡tas vertintinas visų įrodymų kontekste bei atsižvelgiant į tarptautinę CMR konvencijÄ , t.y. įpareigojimas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nurodyti teisingus transporto priemonės faktiÅ¡kus matmenis, aÅ¡ies apkrovÄ , bendrÄ jÄ masę, negali bÅ«ti vertinamas atsietai nuo CMR konvencijoje numatytos pareigos siuntėjui pridėti visus reikiamus dokumentus ir suteikti vežėjui visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti.               LR Kelių transporto kodeksas taikytinas tik krovinių vežimams, vykdomiems Lietuvos Respublikoje.

Å io kodekso 12 str. nustatyta, kad tarptautinių vežimų kelių transportu tvarkÄ bei sÄ lygas nustato tarptautinės konvencijos, todėl pagrindo remtis LR Kelių transporto kodeksu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Taip pat ginčo nagrinėjimui neturi esminės reikÅ¡mės Mokesčio už važiavimÄ valstybinės reikÅ¡mės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio Å¡alyse, iÅ¡ jų Europos SÄ jungos valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo virÅ¡ija leidžiamus, ir (ar) kai virÅ¡ijama leidžiama aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikÅ¡mės keliais iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-150.

Å is teisės aktas skirtas detalizuoti mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi ne leidimo gabenti jachtÄ gavimas/negavimas, t.y. nagrinėjami ne administraciniai, o civiliniai santykiai, atsakomybė už krovinio sugadinimÄ .

Kadangi iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad nei vežėjas, nei siuntėjas apie jachtos aukÅ¡tį, virÅ¡iantį 1996-07-26 ES Tarybos direktyvos ir 2002-02-18 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 nustatytÄ 4 metrų maksimalų leidžiamÄ visų kelių transporto priemonių aukÅ¡tį, nežinojo ir jachtos aukščio skirtumo, pateikto preliminariuose duomenyse ir faktiÅ¡ko, nepastebėjo, nėra pagrindo vežėjui besÄ lygiÅ¡kai taikyti CMR konvencijos 14 str. įpareigojimus.              Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimÄ , nesutinka su pirmos instancijos teismo vežimo sutarties vertinimu kaip sutarties, neatitinkančios vartojimo sutarties kriterijų.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovo argumentams. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymas vartojimo sutartį apibrėžia kaip prekių ar paslaugų įsigijimo sutartį, kusi sudaroma su pardavėju ar paslaugų teikėju su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis pirko jau septintÄ jachtÄ (t. 2, b.l. 8), ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jachtÄ laisvalaikiu nuomoja (t. 2, b.l. 26), tai matyti ir iÅ¡ interneto tinklalapių http://www.trakai-visit.lt, http://www.trakai.lt.

Aplinkybė dėl interneto svetainės adreso www.jachta-trakai.lt priklausymo ieÅ¡kovui nėra įrodyta, tačiau tai bylos iÅ¡nagrinėjimui esminės reikÅ¡mės neturi, esant duomenų, kad ieÅ¡kovas apie jachtos nuomÄ skelbia įvairiuose interneto tinklalapiuose. Taigi jachta nėra naudojama tik ieÅ¡kovo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, o yra susijusi su ieÅ¡kovo verslu. Vadinasi, nėra pagrindo ginčo jachtos vežimo sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis ir pasisakęs dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį pakeisti ar panaikinti teisinių prielaidų nėra.

 Atsakovas UAB „Transtira“ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė įrodymus, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 800 Lt (t. 2, b.l. 38-39). Å i suma virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.10 punkte numatytÄ maksimalų 1 200 Lt dydį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos mažintinos iki rekomendacijose numatytos 1 200 Lt sumos.        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Transtira“ (juridinio asmens kodas 122282884) 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                    Rita Kisielienė Teisėjai                                                                 Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius