3fd9bc1b-792b-493d-93c4-0d811c19e383 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2-238-772/2012        Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06394-2010-7                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8.; 73.2.5.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2012 m. gegužės 16 d.      Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei, dalyvaujant ieškovei R.

P. ir jos atstovui adv. M. Bakanui, atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos atstovui pirmininkui A. B. ir adv. V. Blažaičiui, tretiesiems asmenims: A. B., F. T. ir jo atstovei adv. E. Povilaitienei, Institucijos atstovams: J. T. ir A. D., neatvykus tretiesiems asmenims: L. S., Ri. P., S. S., gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ atsakovui Daugiabučio namo Vilniaus g. 213, savininkų bendrijai (DNSB) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys:

A. B., F. T., L. S., R. P. ir S. S., dalyvaujant Institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ byloje Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių su ieÅ¡kiniu, o vėliau su patikslintu reikalavimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:1. IÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo).2. priteisti iÅ¡ atsakovo jai 20 761,56 Lt.3. priteisti iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.4. priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji R.

P. (toliau tekste Ieškovė) yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Gyvenamajame name, kuriame yra jos butas, t.y. Vilniaus g. 213, Šiauliai, yra įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrija 2010 metų liepos mėnesį vykdė namo stogo dangos keitimo darbus. 2010-07-20 virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nuimta stogo danga. Bendrijos pirmininkas A. B., uždraudė rangovui tęsti darbus, jeigu bus nesilaikoma jo asmeninių reikalavimų ir butas liko neapsaugotas nuo kritulių. 2010-07-23 apie 17-19 val. per Šiaulius nuslinko ypatingai stipraus lietaus banga.

Buto dalis, esanti po nuimta stogo danga buvo gausiai užlieta vandeniu, sugadinta sienų bei grindų apdaila, buitinė technika, baldai, sulieti rÅ«bai, patalynė, brangÅ«s kolekciniai žurnalai. Pasekmės ryÅ¡kėja ir toliau. Rangovas po liÅ«ties, praėjus maždaug valandai, uždengė Å¡iÄ stogo dalį laikina buitine plėvele, tačiau naktį lyjantis ir paryčiui stiprus lietus ir toliau stipriai skverbėsi į jos butÄ pro nepatikimai apsaugotas konstrukcijas. Buvo aplieti ir du butai, esantys po jos turtu.Didžioji dalis namo stogo yra virÅ¡ neeksploatuojamos palėpės ir dengiama pagal neÅ¡iltintų stogų reikalavimus, kai plėvelė tiesiama tiesiai ant esančio iÅ¡tisinio lentų pakloto ir ant jos kalama banguota beasbestinė stogo danga „Banga“.

Bendrijos pirmininkas reikalavo stogo dangÄ tokiu bÅ«du dengti ir virÅ¡ mano buto.Stogo dalis virÅ¡ ieÅ¡kovės buto - 100 m 2 yra apÅ¡iltinta ir danga turi bÅ«ti vėdinama, taip kaip reikalauja apÅ¡iltintų palėpių įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai. Turi bÅ«ti naudojama difuzinė (kvėpuojanti) plėvelė, ant jos kalami 2x5 cm vertikalÅ«s taÅ¡eliai, o ant jų kalamas praretintas grebėstavimas taÅ¡eliais 5x5 cm. Difuzinė plėvelė iÅ¡leidžia drėgmę iÅ¡ Å¡iltinimo medžiagos, vertikalusis ir praretintas grebėstavimas leidžia stogui vėdintis, kad nesusidarytų rasos taÅ¡kas, o virÅ¡ plėvelės susikaupęs kondensatas laisvai nutekėtų tarp vertikalių taÅ¡elių žemyn ir stogo Å¡iltinimo medžiaga nepelytų.1998 m. kai buvo įrengiamos Å¡ios palėpės, ieÅ¡kovė savo lėšomis pakeitė stogo dangÄ naujomis čerpėmis, grebėstuose iÅ¡pjaunant pratekėjimo - prapÅ«timo latakėlius, kad danga vėdintųsi.

Konstrukciniai aukščiai tuo metu nesiskyrė, nes visas stogas buvo įrengtas ant grebėstų. Å iuo metu keičiant stogo dangÄ iÅ¡ čerpių į banguotų lakÅ¡tų, buvo atsisakyta grebėstavimo, o Å¡iferis klojamas tiesiai ant nekvėpuojančios plėvelės. Ä®rengiant apÅ¡iltintas, eksploatuojamos palėpės grebėstavimas yra bÅ«tinas, taip susidaro 7 cm storio konstrukcinis aukščių skirtumas. Å is aukščių skirtumas sprendžiamas įrengiant skardinimÄ imituojančiÄ ugniasienę.Stogo daliai virÅ¡ savo nekilnojamo turto buvau nupirkusi difuzinę plėvelę, grebėstavimo taÅ¡elius, reikalingus nuotekų stovų vėdinimo kaminėlius - visas papildomiems darbams reikalingas medžiagas.

Plėvelės, kuria yra dengiamas visas namo stogas atsisakiau, kadangi ji neatitinka reikalavimų. PraÅ¡iau bendrijos pirmininko Å¡iÄ plėvelės kainos dalį (~100m2) iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ bendros stogo dengimo darbų sÄ matos ir kompensuoti mano papildomas iÅ¡laidas. Apie tai raÅ¡tu informavo bendrijos valdybÄ , tačiau bendradarbiavimo nesulaukiau.Atsiradus nuostoliams, kreipiausi į bendrijos valdybÄ tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręsti klausimai dėl susidariusių nuostolių atlyginimo, tačiau jokių veiksmų iÅ¡ atsakovo nesulaukiau.

Kadangi, orai buvo lietingi, siekdama apsaugoti savo turtÄ , buvau priversta savo lėšomis uždengti likusiÄ dalį namo stogo, nes atsakovas darbų neatlikinėjo ir paliko namo stogo dalį, esančiÄ virÅ¡ man nuosavybė teise priklausančio buto neuždengta.Be to, statybos darbai, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo sustabdyti, nes, kaip paaiÅ¡kėjo, atsakovas apskritai atlikinėjo stogo keitimo darbus neteisėtai, nes atsakovas neturėjo LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto ir nebuvo gavęs statybos leidimo.

Atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyriaus statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiasis specialistas 2010-08-13, atlikęs patikrinimÄ , surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-60-100813-00005.Teisiniai argumentai.LR CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos keturios civilinės atsakomybės, sÄ lygos - neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str. 1 d.) ir žala (CK 6.249 str. I d.). Å iuo klausimu savo praktikoje pasisakė ir LR Aukščiausiasis teismas (LAT CBS 2008 m. birželio 13 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-331/2008) įtvirtindamas, jog tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių -žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. LR CK 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.Atsakovas administruoja daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . SpendimÄ dėl stogo dangos keitimo priėmė atsakovas. Darbų atlikimÄ organizavo taip pat atsakovas. Atsakovas nuėmė nuo namo stogo dangÄ tačiau nepasirÅ«pino, jog bÅ«tų užtikrinta, kad laikotarpyje kol atliekami darbai, lietaus atveju nebÅ«tų užlietos be stogo likusios patalpos.

Ne gana to, atsakovo vadovas bendrijos pirmininkas rangovams, mano duomenimis, netgi buvo uždraudęs atlikinėti bet kokius darbus virÅ¡ mano buto. Lietaus liÅ«ties metu buvo apipiltas man nuosavybės teise priklausantis butas ir mano butui buvo padaryta didelė žala. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas neįvykdė savo pareigos veikti atidžiai ir rÅ«pestingai, t.y. taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų man žalos. Å iuo metu yra parengta buto remonto lokalinė sÄ mata. Artimiausiu metu ketinu pradėti buto remonto darbus.

Šiuo metu mano reikalaujama suma dėl mano turtui padarytos žalos yra 40.996,38 Lt, todėl ir ieškinys šioje dalyje yra būtent tokiai sumai. Kai tik bus atlikti darbai ir pateikti darbų atlikimo aktai bei galutinė darbų kaina, pateiksiu šiuos dokumentus ir duomenis teismui. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo veiksmais mano butui buvo padaryta žala.Be to, aš buvau priversta savo lėšomis ir pastangomis uždengti namo stogo dalį, nes stogo danga buvo nuimta būtent atsakovo iniciatyva ir atsakovas nesiėmė to padaryti.

Kaip jau minėta anksčiau atsakovo vadovas bendrijos primininkas, mano duomenimis, netgi buvo uždraudęs atlikinėti stogo keitimo darbus virÅ¡ man nuosavybė teise priklausančio buto. Siekdama iÅ¡vengti didesnių nuostolių ir pakartotinio buto užpylimo savo iniciatyva ir lėšomis aÅ¡ uždengiau atsakovo užsakymu nuimtÄ stogo dalį. Å i stogo dalis turėjo bÅ«ti pakeista atsakovo lėšomis, kaip ir visas likęs stogas. Stogo uždengimo darbai bei medžiagos man kainavo 7,116,10 Lt. Todėl praÅ¡ysiu teismo priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ Å¡iÄ sumÄ .

Ši suma gali dar didėti, nes ne visi stogo dengimo darbai yra užbaigti. Dėl įrodymų išreikalavimo.Galimai solidariais civiliniais atsakovais šioje byloje gali būti ir statybos darbus atlikę asmenys, nes LR CK str. 6.682 str. numato, jog statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Aš neturiu atsakovo rangos sutarties su statybos darbus atlikusiais asmenimis ar jos kopijų. Todėl prašysiu išreikalauti iš atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo).

Todėl gavusi, rangos sutartį galimai tikslinsiu savo ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovė 2011-04-04 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, nurodydama Å¡iuo motyvus.Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvau gavusi tik padarytos žalos paÅ¡alinimo sÄ mata, o Å¡iuo metu didžioji dalis darbų jau yra atlikta bei didžioji dalis medžiagų yra nupirkta ir už jas yra sumokėta, mažinu ieÅ¡kinio sumÄ iki 20 761,56 Lt. Be to, tik dabar paaiÅ¡kėjo galutinė ieÅ¡kinio sumÄ .Todėl ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ Å¡iÄ sumÄ , nes atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

Didžioji dalis darbų yra atlikta ir medžiagų nupirkta, todėl Å¡iuo metu jos reikalaujama suma dėl ieÅ¡kovės nuostolių ir atsakovo nepagristai gauta suma yra 20 761,56 Lt, todėl ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra bÅ«tent tokiai sumai. Taigi, akivaizdu, jog atsakovo veiksmais ieÅ¡kovės butui buvo padaryta žala.Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų (LR CK 6.210 str. 2 d.) nustatytas penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendinio visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti jai iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CK 1.138 str., 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.263 str., LR LR CPK 5 str., 93 str., 199 str., 285 str., praÅ¡au:1. iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo);2. priteisti iÅ¡ atsakovo man 20 761,56 Lt;3. priteisti iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;4. priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytojas I.

P. parodė teismui, jog yra ieÅ¡kovės sÅ«nus, tačiau gyvena kitur nei motina. Tačiau kaip prasidėjo liÅ«tis jis atvyko į motinos butÄ ir rado ji aplietÄ vandeniu. Tuo metu jau buvo atvykęs ir F. T. Po to jis paskambino motinos draugams, kurie atvežė siurblius ir pradėjo tvarkyti butÄ . F. T. irgi iÅ¡vyko ir sugrįžo su kitais vyrais bei lipo su atsivežtomis medžiagomis uždengti stogo, tačiau vanduo vis dar varvėjo. Nurodė, kad bute daug apyvokos daiktų buvo sulieti vandeniu. Prisiminė, kad dar savaitę iki liÅ«ties jis buvo motinos bute ir girdėjo pirmininko pokalbį su darbus atliekančiu F.

T., kuomet pirmininkas sakė, kad ,,jokių technologijų nebus, nes jis stabdys darbus.“Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas pakartojo ieÅ¡kinyje ir pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nurodytus motyvus ir nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Atsakovo Daugiabučio namo Vytauto g. 213 savininkų bendrija pateikė teismui atsiliepimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, kuriame nurodė Å¡iuo atsikirtimus.IeÅ¡kovė R. P. ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei padarytus nuostolius sumoje 40 996,38 Lt, priteisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolius sumoje 7 116,10 Lt, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kininius reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas 2010 m. liepos mėnesį vykdė Å¡alių gyvenamojo namo stogo renovavimo darbus ir nuėmus virÅ¡ ieÅ¡kovės buto buvusiÄ senÄ stogo dangÄ , nebuvo imtasi priemonių, kad į gyvenamojo namo butus nepatektų atmosferiniai lietaus vandenys.

Ko pasėkoje ieÅ¡kovės butas buvo užlietas ir ieÅ¡kovei padaryti ieÅ¡kinyje nurodyti nuostoliai.Su tokiais ieÅ¡kovės reikalavimais negalime sutikti ir Å¡tai dėl ko:Atsakovo gyvenamojo namo stogo renovacijos darbai buvo pradėti vykdyti 2001 metais. Atsakovo bendrijos gyvenamojo namo stogo renovacijos darbai buvo vykdomi sutinkamai su bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Stogo renovacijos darbams atlikti pritarė ir pati ieÅ¡kovė. Svarstant bendrijos susirinkime klausimÄ ar toliau tęsti atsakovo bendrijos stogo renovacijos darbus ieÅ¡kovė dalyvavo atsakovo bendrijos susirinkime, bendrijos sprendimo toliau tęsti stogo renovacijos darbus neskundė.Tuo metu, kai vyko stogo renovacijos darbai, pati ieÅ¡kovė, neturėdama stogo kapitaliniam remontui atlikti projekto ir architekto leidimo, neturėdama bendrijos visuotinio narių susirinkimo leidimo atlikti virÅ¡ ieÅ¡kovės buto esančio stogo dalies kapitalinį remontÄ , savavaliÅ¡kai, atliko virÅ¡ jos buto esančio stogo dalies kapitalinį remontÄ ir neturėdama tam įgaliojimų, stogo renovacijos darbus atliekantiems darbų vykdytojams pradėjo nurodinėti, kad Å¡ie virÅ¡ jos buto, esančio stogo dalį renovuotų po to kai ji grįš iÅ¡ atostogų ar kitų jos laisvalaikio priemonių.

IeÅ¡kovė stogo dangos darbus vykdantiems darbus vykdytojams pradėjo nurodinėti kaip turi bÅ«ti atlikti stogo dalies, esančios ties ieÅ¡kovės butu renovacijos darbai, koks turi bÅ«ti padarytas nuolydis ir neleido laiku atlikti renovacijos darbus. Kad ieÅ¡kovė atliko ties jos butu esančio stogo dalies kapitalinį remontÄ be leidimo, kad pradėjo nurodinėti statybos, darbus vykdantiems - darbuotojams kaip jie turi renovuoti ties ieÅ¡kovės butu esančiÄ stogo dalį, matyti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės prie ieÅ¡kinio pridėto 2010-07-26 d. raÅ¡to Nr. 07-26-02 ( 3 dalis ).

Todėl dėl pačios ieškovės trukdymų gavosi taip, kad dalis ieškovės buto buvo aplieta lietaus vandeniu. Toks ieškovės buto apliejimas lietaus vandeniu gavosi grynai dėl pačios ieškovės kaltės.Jau vien dėl nurodytos pačios ieškovės kaltės: stogo kapitalinio remonto savavališko darymo, trukdymų, ieškinį prašome atmesti ( LR CK 6.282 str. 1 d.).Ieškovės ieškinį atmetus nurodytu pagrindu ieškinys turi būti atmetamas ir dėl kitų ieškovės padarytų su pačiu ieškiniu susijusių pažeidimų.

Aišku, atmetus ieškinį ankščiau nurodytu pagrindu, kiti ieškinio trūkumai turėtų būti nebeanalizuojami, bet tai norėtume vis tiktai trumpai aptarti, o būtent:Byloje atsakovų pusėje reikia patraukti betarpiškai stogo renovacijos darbus vykdančius vykdytojus:F. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); Ri. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Nurodytus asmenis byloje reikia patraukti atsakovų pusėje todėl, kad su jais buvo sutarta, jog stogo renovacijos darbai turi būti atliekami taip, kad nenukentėtų žmonės, ir kad dėl to gali kilti problemų.

Todėl jie gali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ .Prie ieÅ¡kinio nėra pridėtų įrodymų - aktas apie nuostolius visai nesurastas, apie tai, kad atsakovui buvo praneÅ¡ta kada bus suraÅ¡omas aktas apie padarytus nuostolius, nėra pridėtų įrodymų ir pasiÅ«lymo atsakovui, bei darbus vykdantiems asmenims dalyvauti komisijoje, suraÅ¡ant aktÄ apie tai, kÄ reikia dėl apliejimo remontuoti, o kÄ keisti ar panaÅ¡iai, lokalinė sÄ mata suraÅ¡yta be teisinio pagrindo, suraÅ¡yta vienaÅ¡aliÅ¡kai neaiÅ¡ku kokius įgalinimus ir kokiÄ kvalifikacijÄ turinčių specialistų.

Darytina iÅ¡vada, kad lokalinė sÄ mata sudaryta darbo rinkos veiklos praplėtimui Å¡iuo metu esant bedarbystei, kad tai lokalinę sÄ matÄ sudariusiu atsakingų darbuotojų sau darbo vietos ruoÅ¡imas.Dėl pasakyto ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismui pateikiame šį atsiliepimÄ ir nurodome, kad su ieÅ¡kiniu nesutinkame.Teismo praÅ¡ome ieÅ¡kovės R. P. ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu teismas bus kitos nuomonės, tai byloje atsakovais praÅ¡ome patraukti nurodytus darbų vykdytojus, iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikalauti paÅ¡alinti kitus atsiliepime nurodytus trÅ«kumus.IeÅ¡kovei pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo atsakovas pateikė papildomÄ atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos motyvus.IeÅ¡kovė R.

P. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, kuriuo praÅ¡o:1) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (stogo dangos pakeitimo);2) priteisti ieÅ¡kovei R. P. 20 761, 56 Lt;3) priteisti penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;4) priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti;5) mums nepateikus procesinių dokumentų arba neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimÄ už akių.Su ieÅ¡kovės pateiktu pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nesutinkame dėl toliau dėstomų motyvų bei argumentų.IeÅ¡kovė R.

P. nepagrįstai savo ieškinyje nurodo, kad bendrijos pirmininkas A. B. uždraudė atlikinėti bet kokius darbus virš ieškovės buto. Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas uždraudė rangovams atlikinėti nesuderintus darbus. Atsakovas buvo sudaręs rangos sutartis su F. T., L. S., Ri. P., S. S. dėl stogo renovacijos darbų adresu Vilniaus g. 213, Šiauliai. Atsakovui nežinant, ieškovė R. P., 2010 m. birželio 30 d. sudarė sutartį papildomiems darbams Nr. 0630-01. Minėtoje sutartyje buvo numatyta, kad bus atliekami sekantys darbai, t. y. ventiliuojamos plėvelės paklojimas, dvigubo grebėstavimo įrengimas, stoglangių tarpinių - apskardinimų keitimas, ventiliuojamo kraigo įrengimas, ventiliacinių kaminėlių įrengimas 3 vnt., esamo židinio kamino apskardinimo rekonstrukcija pritaikant banguotai stogo dangai.

Toje pačioje sutartyje buvo numatyta, kad darbai atliekami adresu (duomenys neskelbtini). R. P. be bendrijos žinios sudarė sutartį, kurioje viena nusprendė dėl bendro naudojimo objekto (t.y. stogo) valdymo bei naudojimo, tuo pažeisdama LR CK 4. 85 str. reikalavimus. Be to, minėtos sutarties 1.4 punkte įtvirtinta, kad stogo dangÄ turi pateikti DNSB 213 valdyba, tačiau nei vieno valdybos nario paraÅ¡o sutartyje nėra. IeÅ¡kovės sudaryta sutartis papildomiems darbams Nr. 0630-01, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo dienos.IeÅ¡kovė klaidingai nuodo, kad bendrijos pirmininkas netgi buvo uždraudęs atlikinėti bet kokius darbus virÅ¡ jos buto.

Kaip matyti iÅ¡ rangovų paaiÅ¡kinimo dėl sustabdytų stogo dengimo darbų Vilniaus g. 213, 2010-07-27, „darbai sustabdomi dengiamajame plote virÅ¡ (duomenys neskelbtini), savininkė R. P. Savininkė kategoriÅ¡kai uždraudė dengti stogÄ virÅ¡ jos apÅ¡iltintos palėpės, nusižengiant Å¡iltintų stogų technologijai“. IÅ¡ to seka, kad pati ieÅ¡kovė uždraudė atlikinėti stogo keitimo darbus, ko pasekoje buvo užlietas jos butas. Nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip privalomos civilinės atsakomybės sÄ lygos.R.

P. nurodo, kad stogo dalis virÅ¡ jos buto yra apÅ¡iltinta ir danga turi bÅ«ti vėdinama, tačiau nutyli apie tai, kad nei bendrijos nariai, nei namo gyventojai niekada nedavė sutikimo palėpės apÅ¡iltinimui.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismo praÅ¡ome:1. IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ .2. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas mÅ«sų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus.Atsakovo atstovas A.

B. teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nurodytos žalos atlyginimo atmesti, bei priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad R. P. virÅ¡ savo buto atlikdama stogo remontÄ , pažeidė ir bendrijos įstatų reikalavimus. Atsakovas atstovas adv. V. Blažaitis teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir jo tikslinimo bei prašė teismo ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas adv.

V. Blažaitis papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinio nepagrindė, neįrodė atsakovo kaltės, todėl pastarajam neatsiranda ir civilinė atsakomybė. Nurodė, kad dėl buto apliejimo lietaus vandeniu kalta pati atsakovė, todėl turi prisiimti ir patirtÄ Å¾alÄ . Teigė, jog bendrijÄ ir anksčiau turėjo problemų su ieÅ¡kove dėl jos savavaliÅ¡ko elgesio atliekant kitus darbus. Nurodė, kad ir ieÅ¡kovės nurodytas žalos dydis kelia abejonių, nes iÅ¡ jo nematyti, kad iÅ¡laidos bÅ«tų pagrįstos ir bÅ«tinos.Trečiasis asmuo A.

B. nurodė, kad tuo pačiu jis ne tik kaip ir bendrijos pirmininkas, bet ir kai bylos dalyvis teikia teismui baigiamÄ jÄ kalbÄ Â raÅ¡ytine forma ir praÅ¡o šį dokumentÄ pridėti prie bylos. Trečiasis asmuo S. S. pateikė teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos motyvus:Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimÄ Ä¯ IeÅ¡kinį.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytÄ Å¾alÄ , 7 116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo iÅ¡laidas), bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.I.

Su patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašau jį atmesti.Teismo nutartimi esu patrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o tai reiškia, kad ateityje man gali būti pareikštas regresinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Aš savo veiksmais nei ieškovei, nei atsakovui nesu padaręs jokios žalos, todėl manau, kad žalos atlyginti neprivalau nei dabar, nei ateityje, ir nepagrįstai atsakovas prašė pripažinti mane trečiuoju asmeniu.Faktinės aplinkybės.2010-06-19 buvau registruotas darbo biržoje.

Brolis F. T. pasiÅ«lė prisijungti remontuoti stogÄ Å iauliuose. Nusprendžiau pats susikurti darbo vietÄ ir įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. PU080072-1 su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija 2010-07-07 sudariau rangos sutartį Nr. l stogo remonto darbams atlikti. Dirbau visus reikalingus pagalbinius darbus apie stogo dengimo technologijÄ nelabai iÅ¡manau ir negaliu komentuoti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., teismo praÅ¡au:IeÅ¡kinio nepatenkinti.Trečiasis asmuo pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Trečiasis asmuo F.

T. pateikė teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos motyvus:Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimÄ Ä¯ IeÅ¡kinį.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytÄ Å¾alÄ , 7116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo iÅ¡laidas), bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.I. Su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinku ir praÅ¡au jį atmesti.Teismo nutartimi esu patrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, o tai reiÅ¡kia, kad ateityje man gali bÅ«ti pareikÅ¡tas regresinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo.

AÅ¡ savo veiksmais nei ieÅ¡kovei, nei atsakovui nesu padaręs jokios žalos, todėl manau, kad žalos atlyginti neprivalau nei dabar, nei ateityje, ir nepagrįstai atsakovas prašė pripažinti mane trečiuoju asmeniu.Faktinės aplinkybės.Pagal verslo liudijimÄ Nr. IM050861-1 turiu teisę atlikti statinių atstatymo ir remonto darbus. 2009 m. vasarÄ , pagal rangos sutartį su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija remontavau gyvenamojo namo, esančio Vilniaus g. 213, Å iauliuose, avarinius balkonus.

Pagal atskiras rangos sutartis su bendrija, Å¡iuos darbus su manimi atliko ir kiti asmenys. Bendrijos pirmininkas užsiminė, kad ateityje ketinama užbaigti namo stogo remonto darbus, nes tuo metu pusė namo stogo (virÅ¡ 5,6,7 ir 8 laiptinių) buvo pakeista, o pusė stogo (virÅ¡ l,2,3 ir 4 laiptinių) nebuvo pakeista. Pirmininkas minėjo, kad galėtume susitarti dėl stogo remonto darbų ateityje.2009 m. lapkričio mėnesį bendrija palankiomis sÄ lygomis įsigijo Å¡iferį likusiai stogo daliai, kartu su manimi balkonus remontavę žmonės padėjo Å¡iferį suneÅ¡ti.

Mano santykiai su bendrijos pirmininku buvo geri, aÅ¡ pastoviai bendrijos praÅ¡ymu atlikdavau smulkaus remonto darbus. Dėl mano atliktų darbų kokybės jokių priekaiÅ¡tų nesu gavęs.2010 m. kovo mėnesį pagal sutartį su Bendrija valiau namo palėpę nuo statybinio laužo, antrinių žaliavų ir buitinių atliekų. Paklausiau pirmininko dėl jų ketinimo remontuoti likusiÄ stogo dalį. Pirmininkas atsakė, kad stogÄ tikrai remontuos, kad reikėtų derinti kainas. AÅ¡ apžiÅ«rėjau jau pakeistÄ stogo dalį, kad galėčiau įvertinti darbų apimtis, reikalingas medžiagas ir galimÄ darbų atlikimo kainÄ .

Apytikriai paskaičiavau, kiek darbai kainuotų. Pirmininkas pasakė, kad Å¡iÄ informacijÄ apsvarstys, kad mano kainos nėra užaukÅ¡tintos.2010 m. gegužės 20d. buvau pakviestas į Bendrijos valdybos posėdį. Valdybos nariai nusprendė tęsti stogo remonto darbus, pakeičiant stogÄ likusiai gyvenamojo namo daliai. TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2010 m. gegužės 20 d. su manimi buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 11, pagal kuriÄ susitartas numatomų darbų apraÅ¡as: nuo remontuojamos stogo dalies (virÅ¡ trečios ir ketvirtos laiptinių) nuimamos čerpės ir iÅ¡vežamos iÅ¡ objekto utilizacijai.

Denginys izoliuojamas plėvele, esant poreikiui lotuojamas ir uždengiamas banguotu beasbesčiu Å¡iferiu. Dengiamajame plote atliekami visi reikalingi skardinimo darbai. Apsauginė tvorelė suvirinama ir pritvirtinama prie jai skirtos vietos. Esami latakai iÅ¡valomi, atstatoma vandens nubėgimo sistema. IÅ¡likusi nekeista skarda nugruntuojama metalo gruntu. Visos statybinės atliekos iÅ¡vežamos rangovo lėšomis (Sutarties 1.2 p.).2010 m. gegužės 24 d. su manimi buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 14, pagal kuriÄ analogiÅ¡kai susitartas numatomų darbų apraÅ¡as virÅ¡ pirmos ir antros laiptinių.Man vežant statybines medžiagas ir ruoÅ¡iantis stogo remonto darbams, analogiÅ¡kos sutartys buvo sudarytos ir su kitais trečiaisiais asmenimis: 2010 m. birželio 18 d. su Ri.

P., 2010 m. liepos 2 d. su L. S. ir 2010 m. liepos 7 d. su S. S..Mums baigiant stogo remonto darbus virÅ¡Â trečios ir ketvirtos laiptinių butų, į mus kreipėsi antroje laiptinėje gyvenanti ieÅ¡kovė R. P. ir klausė, ar stogo remonto darbai bus atlikti ir virÅ¡ antros laiptinės. Mes atsakėme, kad pagal sutartį su Bendrija remontuosime visÄ namo stogÄ . VirÅ¡ savo buto (duomenys neskelbtini) R. P. yra įsirengusi apÅ¡iltintÄ palėpę su stoglangiais, židinio ir ventiliacijos kaminais, todėl nurodė, kad virÅ¡ jos buto stogo remonto darbai bus sudėtingesni, nes reikės įrengti dvigubÄ grebėstavimÄ , ventiliuojamÄ sistemÄ , pakeisti stoglangių tarpines, banguotoje stogo dangoje ,,Baltijos banga“ reikės įmontuoti Å¡iai dangai pritaikytus ventiliacijos kaminėlius, apskardinti židinio kaminÄ .

Klausė, ar mes Å¡iuos darbus galėsime atlikti.Apie R. P. pageidavimus informavome Bendrijos pirmininkÄ . Jis neprieÅ¡taravo, kad minėti darbai bÅ«tų atlikti, tik patarė sudaryti raÅ¡tu sutartį su R. P., kad nekiltų vėliau neaiÅ¡kumų.2010-06-30 aÅ¡ ir trečiasis asmuo R. P. su R. P. sudarėme Sutartį papildomiems darbams Nr. 0630-01, kurios 1.3p. aptarėme numatomų darbų apraÅ¡Ä ir kainas: ,,Ventiliuojamos plėvelės paklojimas, dvigubo grebėstavimo įrengimas, stoglangių tarpinių - apskardinimų keitimas, ventiliuojamo kraigo įrengimas, ventiliacinių kaminėlių įrengimas 3 vnt., esamo židinio kamino apskardinimo rekonstrukcija pritaikant banguotai stogo dangai.

Å ie darbai atliekami naudojant Užsakovo pateiktas medžiagas. Darbų kaina 1 000 Lt.IeÅ¡kovė R. P. yra architektė, ji žinojo, kad jos norimu bÅ«du suremontavus stogÄ , stogo aukÅ¡tis virÅ¡ jos palėpės ir likusios stogo dalies skirsis dėl ventiliuojamos sistemos ir grebėstų aukščių. R. P. pasikvietė savo draugę - konstruktorę, kuri patarė, kad geriausia iÅ¡eitis - apskardinti tarpÄ , susidariusį dėl stogo dalių aukščių skirtumo, imituojant ugniasienę.Apie Å¡ias visas aplinkybes ir numatomus atlikti darbus informavau Bendrijos pirmininkÄ , jis tam neprieÅ¡taravo.Sudariusi su mumis sutartį, R.

P. pateikė mums remontui reikalingÄ ventiliuojamÄ plėvelę ir iÅ¡vyko atostogų.Apie liepos 20 d. mes pabaigėme darbus virÅ¡ pirmos laiptinės butų ir antros laiptinės (iÅ¡skyrus R. P.) butų. Stogo dalį virÅ¡ ieÅ¡kovės R. P. buto pasilikome paskutinę. Nudengus buvusiÄ stogo dangÄ - čerpes, liko buvęs ruberoidas. Bendrijos pirmininkas atvyko į mÅ«sų darbo vietÄ ant stogo ir pareikalavo, kad virÅ¡ ieÅ¡kovės buto bÅ«tų klojama tokia pat plėvelė, kaip ir visam namo stogui, o ne ventiliuojama, kad nebÅ«tų grebėstuojama, kad stogo dalių aukščiai nesiskirtų, nors anksčiau, kaip minėta, apie tai žinojo ir neprieÅ¡taravo.

Pirmininkas labai griežtai mus įspėjo, kad jeigu grebėstuosime ir stogo dalių aukščiai skirsis, jis iÅ¡kvies policijÄ ir nuvarys mus nuo stogo. Nors bandėme perkalbėti pirmininkÄ , jis uždraudė mums stogÄ dengti. Šį pokalbį girdėjo ieÅ¡kovės sÅ«nus I. P..Apie tai, kad Bendrijos pirmininkas uždraudė toliau dengti stogÄ , iÅ¡ karto informavau R. P. Ji SMS žinute parašė, kad dengtume tik jos plėvelę, kurios dalis yra terasoje, o dalį atneÅ¡ jos sÅ«nus. Vėliau ji paskambino, prašė tęsti darbus, reikiamas medžiagas nupirkti savo lėšomis, kurias įsipareigojo grÄ Å¾inti, žadėjo tuoj grįžti.IeÅ¡kovė grįžo 3 d. vėliau, negu žadėjo.

Per tÄ laikÄ lynojo, tačiau nestipriai, todėl nuo apliejimo apsaugojo ruberoidas. Jos grįžimo dienÄ , bet dar neparvykus į namus, prasidėjo liÅ«tis. Per neapskardintus kaminus lietus apliejo apačioje buvusias patalpas. NeapÅ¡iltintoje palėpės dalyje aÅ¡ pastačiau indus, kad apsaugočiau apačioje esančias patalpas nuo apliejimo, bet j apÅ¡iltintÄ dalį negalėjau patekti, todėl lietaus vanduo ieÅ¡kovės butÄ apliejo. Grįžus ieÅ¡kovės sÅ«nui, užėjau į butÄ . Matėsi, kad ant kiliminės dangos ir grindų laminato telkÅ¡o vanduo.

IeÅ¡kovės sÅ«nus I. P. operatyviai parsivežė galingÄ siurblį, iÅ¡siurbė vandenį iÅ¡ kiliminės dangos. Kartu buvusi bute moteris suÅ¡luostė vandenį nuo grindų laminato. IeÅ¡kovė grįžo namo maždaug po 2 valandų nuo liÅ«ties pradžios. Ä® butÄ norėjo užeiti Bendrijos pirmininkas, tačiau susikivirčijo su ieÅ¡kovės sÅ«numi, buvo iÅ¡varytas, todėl nežinau, ar aplietÄ butÄ matė.2010-07-24 mes su ieÅ¡kove sudarėme PriedÄ Nr. 1 prie sutarties papildomiems darbams Nr. 0630-01, pagal kurį ieÅ¡kovė man ir R.

P. sumokėjo 600 Lt papildomoms iÅ¡laidoms: stogo vinims, atsarginei apsauginei plėvelei, grebėstams 2x5 cm, Å¡iltinimo medžiagai ,,PAROC“ (sukritusiose vietose prie kaminėlių, stogo langų papildymui) pirkti. Pagal Å¡iÄ sutartį aÅ¡ nupirkau medžiagas.2010 m. liepos 27 d. raÅ¡tu informavome Bendrijos ValdybÄ , kad ieÅ¡kovė R. P. kategoriÅ¡kai uždraudė dengti stogÄ virÅ¡ jos apÅ¡iltintos palėpės, nusižengiant Å¡iltintų stogų technologijai. Å i sistema aukÅ¡tesniame lygyje (77 mm) nei likęs uždengtas plotas.

Su tokia konstrukcija nesutinka valdyba. Kol bus priimtas bendras sprendimas, mes norėjome atlikti skardinimo darbus ir tam paprašėme 1 000 Lt avanso.2010-07-28 raÅ¡tu informavome ValdybÄ , kad tęsime stogo remonto darbus virÅ¡ ieÅ¡kovės buto, prašėme skubiai iÅ¡mokėti avansÄ skardinimo darbams ir nupirkti trÅ«kstamÄ dalį beasbesčio banguoto Å¡iferio. TÄ pačiÄ dienÄ Bendrija nutraukė su mumis sutartis.2010 m. rugpjūčio 26 d. man buvo suraÅ¡ytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 159 (1) str. 3 d.

Protokole konstatuota, kad ,,2010 m. liepos 12 d. atlikus patikrinimÄ pagal gautÄ R. P. skundÄ , buvo nustatyta, kad adresu Vilniaus g. 213, Å iauliuose Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija savavaliÅ¡kai, neturėdama projektinės dokumentacijos ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, keičia stogo dalies dangÄ iÅ¡ čerpių į beasbesčio cemento banguotų lakÅ¡tų dangÄ . Stogo dangos pakeitimas kito tipo danga yra priskiriamas rekonstrukcijai, o jos atlikimui privalomas statybos leidimas. 2010-07-12 statytojui suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas <..>“. 2010-09-06 nutarimu man paskirta 1 000 Lt administracinė nuobauda.Å iaulių apygardos Administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi man paskirtÄ administracinę baudÄ sumažino iki 200 Lt.Tokiu bÅ«du aÅ¡ dėl atsakovo kaltės patyriau nuostolių, nes atsakovas, bÅ«damas statytoju pagal LR Statybos Ä®statymÄ , sudarė su manimi rangos sutartį, neturėdamas tam projektinės dokumentacijos ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

Kadangi, kaip minėjau, iki Sutarties su manimi sudarymo pusę namo stogo buvo suremontavę kiti rangovai, aÅ¡ buvau suklaidintas, nes maniau, kad ir statybos leidimas, ir projektinė dokumentacija buvo paruoÅ¡ta iki pradedant stogo remonto darbus ankstesniems rangovams.IeÅ¡kovė R. P., bÅ«dama architektė, pateikusi skundÄ ir žinodama, kad stogas remontuojamas savavaliÅ¡kai, tame tarpe ir virÅ¡ jos buto, sudarė su manimi rangos sutartį dėl stogo remonto virÅ¡ jos buto, 2010-07-26 raÅ¡tais ir iÅ¡ Bendrijos, ir iÅ¡ mÅ«sų reikalavo kuo skubiau atnaujinti statybos darbus, naudojant jos pateiktas medžiagas.Pageidauju, kad ieÅ¡kovė pateiktų 2006 m.

įrengtos apÅ¡iltintos palėpės su stoglangiais projektÄ ir leidimÄ . IÅ¡ Å¡ių dokumentų bÅ«tų aiÅ¡ku, ar Bendrijos sprendimas kloti Å¡iferį tiesiai ant nekvėpuojančios plėvelės, atsisakant grebėstavimo, buvo teisingas, ar nepažeidė namo projektinėje dokumentacijoje numatyto namo stogo aukščio, ir įrodytų, ar teisi ieÅ¡kovė, reikalavusi grebėstavimo ir ventiliacinės sistemos įrengimo, dėl ko ir atsirado aukščių skirtumas tarp visos likusios namo dalies ir virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų stogo aukščio.Mano žiniomis Bendrija taip pat buvo nubausta administracine nuobauda dėl savavaliÅ¡kos statybos.

Atsakovas įpareigotinas pateikti teismui Administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo kopijas.Pateikiu teismui tai patvirtinančius dokumentus, kurių nepatvirtas kopijas gavau iš Šiaulių apygardos Administracinio teismo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., prašau:1. Ieškinio nepatenkinti.2. Priteisti man iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Ä®pareigoti ieÅ¡kove pateikti 2006 m. įrengtos apÅ¡iltintos palėpės su stoglangiais projektÄ ir leidimÄ .4. Ä®pareigoti atsakovÄ pateikti teismui Administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo kopijas.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo F. T. pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nesijaučia kaltas nei prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nei prieÅ¡ atsakovÄ , nes nesiekė jiems padaryti žalos (nuostolių). Be to mano, kad abi Å¡alys turėjo daugiau tartis ir kalbėtis bei aiÅ¡kintis, o ne tik konfliktuoti.

Taip pat pripažino, kad užsakovai elgėsi irgi nesÄ Å¾iningai, nes neturėjo parengtų projektų ir statybos leidimų, kurie tuo metu buvo reikalingi. Dėl to jis ir kiti statybos rangos darbus atlikę verslininkai buvo nubausti admistracinėmis baudomis. Trečiojo asmens F. T. atstovė adv. E. Povilaitienė palaikė atstovaujamojo nuomonę ne tik dėl Å¡alių nesutarimų ir neturėjimo statybos darbų projekto bei leidimo, bet ir dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo bei teisėtumo. Savo paaiÅ¡kinimus atstovė iÅ¡dėstė raÅ¡tiÅ¡kai ir prašė juos pridėti prie bylos.

Papildomai nurodė, dalį atsikirtimo motyvų trečiasis asmuo F. T. iÅ¡dėstė ir duodamas paaiÅ¡kinimus 2012-03-22 teismo posėdžio metu. Trečiasis asmuo L. S. pateikė teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos motyvus:Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., pateikiu atsiliepimÄ Ä¯ IeÅ¡kinį.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos 40 996,38 Lt nuostolių už butui padarytÄ Å¾alÄ , 7116,10 Lt nuostolių (stogo dalies uždengimo iÅ¡laidas), bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.I.

Su patikslintu ieškiniu nesutinku ir prašau jį atmesti.Teismo nutartimi esu patrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o tai reiškia, kad ateityje man gali būti pareikštas regresinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Aš savo veiksmais nei ieškovei, nei atsakovui nesu padaręs jokios žalos, todėl manau, kad žalos atlyginti neprivalau nei dabar, nei ateityje, ir nepagrįstai atsakovas prašė pripažinti mane trečiuoju asmeniu.Faktinės aplinkybės2010-06-21 buvau registruotas darbo biržoje.

Sesers draugas R. P. pasiÅ«lė prisijungti remontuoti stogÄ Å iauliuose. Nusprendžiau pats susikurti darbo vietÄ ir įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. ZO080040-1 su Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija 2010-07-02 sudariau rangos sutartį Nr. l stogo remonto darbams atlikti. StogÄ remontuodavome dalimis; nuimdavome čerpes, grebėstus ir ant nudengto ploto klojome stoginę plėvelę ir beasbestę stogo dangÄ â€žBaltijos banga“. Apie liepos 20 d. nudengėme stogo dalį virÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto kuris priklauso ieÅ¡kovei R.

P..Ruošėmės kloti ieÅ¡kovės nupirktÄ plėvelę, tačiau pirmininkas A. B. uždraudė tęsti darbus. Tai yra plėvelę dengti leido, bet griežtai uždraudė grebėstuoti. Noriu pabrėžti, kad ventiliuojamai sistemai įrengti technologiÅ¡kai klojant plėvelę iÅ¡ paskos kalami grebėstai. Pirmininkas motyvavo, kad stogas kvėpuos Å¡iferio bangomis ir jokių papildomų grebėstavimų bei aukščių skirtumų netoleruos. Paprašėme, kad raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡dėstytų savo motyvus, kodėl draudžia įrengti ventiliuojamÄ sistemÄ .

Tačiau pirmininkas atsakė, kad čia ne vaikų darželis - kokios čia dar technologijos, stogas turi bÅ«ti vientisas, ,,nelaiptuotas“. Tęskit darbus, nes prieÅ¡ingu atveju nutrauksiu rangos sutartis, nuginsiu nuo stogo, darbÄ užbaigs kiti rangovai ir jums sumokėsiu tik likutį nuo bendros darbų vertės.2010-07-26 iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P. gavome raÅ¡tÄ â€ždėl stogo dangos keitimo nutrauktų darbų“ kuriuo reikalavo tęsti darbus nenusižengiant Å¡iltintų stogų technologijai. Gavę raÅ¡tÄ klojome ieÅ¡kovės plėvelę, kalėme grebėstus.2010-07-28 Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos valdybos sprendimu buvo nutrauktos rangos sutarys ir papraÅ¡yta nulipti nuo stogo.

Ä®sakymui paklusome ir nutraukėme darbus, nors liko nekeistos stoglangių tarpinės, neskardinti kaminai.2010-08-02 raÅ¡tu prašėme valdybos atkurti rangos sutartis skardinimo darbams atlikti, tačiau gavom neigiamÄ atsakymÄ .2010-08-24 su ieÅ¡kove sudarėme sutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės įrengimo, kurios pagrindas Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. PA-157-79/2010. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str., teismo praÅ¡au IeÅ¡kinio nepatenkinti.Institucija duodanti iÅ¡vadÄ byloje pateikė teismui savo nuomonę dėl Å¡alių ginčo nurodydama Å¡ias aplinkybes.Vadovaujantis LR CPK 252 straipsnio nuostatomis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) teikia iÅ¡vadÄ civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2011 pagal ieÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.Susipažinę su pateiktu ieÅ¡kiniu ir kitais procesiniais dokumentais matome, kad ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas iÅ¡ statytojo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Žalos atsiradimo momentas siejamas su 2010 metų liepos mėnesį vykdytais daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Å iaulių mieste stogo dangos keitimo darbais. Å ioje iÅ¡vadoje, Inspekcijos kompetencijos ribose, pateiksime vertinimÄ dėl statybos proceso pagrindinių reikalavimų, kurie buvo pažeisti atliekant stogo dangos keitimo darbus.

Å i iÅ¡vada pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402; 2009, Nr. 144-6352; 2010, Nr. 84-4401) nuostatomis bei šį įstatymÄ detalizuojančiais statybos techniniais reglamentais, kurie yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Å¡is įstatymas (Statybos įst. 8 str. 2 d.), nes pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja statybos teisinius santykius yra Statybos įstatymas.Pažymime, kad iÅ¡vada nėra įrodymas, tai tik galimybė, mÅ«sų institucijos kompetencijos ribose, padėti teismui įvertinti faktinius ir teisinius bylos aspektus.

Pirmiausia pateikiame paaiÅ¡kinimÄ , kokie buvo Skyriaus veiksmai gavus informacijÄ apie vykdomus stogo dangos keitimo darbus adresu Vilniaus g. 213, Å iaulių mieste, po to pateikiamos teisės aktų nuostatos, kurių privalu laikytis atliekant minėtus darbus.2010 m. liepos 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius gavo R. P. skundÄ dėl stogo dangos keitimo nutrauktų darbų ir patirtų nuostolių.

Nagrinėjant R. P. skundÄ ir nuvykus į vietÄ adresu Vilniaus g. 213, Å iauliuose paaiÅ¡kėjo, kad Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (toliau - Bendrija) savavaliÅ¡kai, neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir nustatyta tvarka gauto statybos leidimo atlieka stogo dangos rekonstrukcijos darbus, t.y., čerpių danga keičiama į beastbesčio cemento lakÅ¡tų „ETERNIT“ dangÄ . Rekonstrukcijos darbai atliekami rangos bÅ«du, sudarius keturias sutartis su fiziniais asmenimis:

F. T., S. S., L. S. ir Ri. P..Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2009, Nr. 157-7114) 9.9.2. papunktį, stogo dangos pakeitimas kito tipo danga yra priskiriamas rekonstrukcijos darbams, o jos atlikimui privalomas nustatyta tvarka parengtas projektas ir nustatyta tvarka gautas statybos leidimas (Statybos įst. 23 str. 1 d.).2010 m. rugpjūčio 13 d. vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055; 2009, Nr. 149-6691) nuostatomis, statytojai, Bendrijai, buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-60-100813-00005.Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis 2010 m. rugsėjo 10 d. reikalavimu Nr. RE-311 iÅ¡ statytojos iki 2010 m. spalio 1 d. buvo pareikalauta atstatyti savavaliÅ¡kai pakeistÄ stogo dangÄ iÅ¡ beastbesčio cemento lakÅ¡tų į čerpių dangÄ .2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo 2010 m. liepos 2 d.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas Nr. XI-992 (toliau - Ä®statymas).Vadovaujantis Ä®statymo 28 straipsnio 3 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (Žin. 2010, Nr. 116-5946) 47 punktu, statytojai buvo suraÅ¡ytas naujas reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. RE-376-(19.29) ir nustatytas naujas terminas iki 2011 m. kovo 31 d., o 2010 m. rugsėjo 10 d. suraÅ¡ytas reikalavimas Nr. RE-311 pripažintas negaliojančiu.

Minėto reikalavimo terminas, statytojos 2011-03-28 praÅ¡ymu buvo dar vienÄ kartÄ pratęstas iki 2011-06-30.Pasikeitusio Ä®statymo nuostatos, reglamentuojančios savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras numato galimybę statytojui kreiptis į Å¡io Ä®statymo 23 straipsnyje nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Bendrija pasinaudojo Ä®statymo suteikta teise ir įteisino savavaliÅ¡kai atliktus darbus, t. y. parengė paprastojo remonto apraÅ¡Ä (toliau - ApraÅ¡as), kuriam raÅ¡tu 2011 m. birželio 29 d. pritarė Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas statybai ir architektÅ«rai V.

M., tačiau ApraÅ¡e nurodyta, kad nekeičiama apie 100 kvadratinių metrų stogo dangos virÅ¡ 19 buto, t.y. paliekama buvusi čerpių danga, o tai reiÅ¡kia, kad ApraÅ¡as neatitinka faktiÅ¡kai atliktų stogo dangos keitimo darbų. Å iuo metu visa stogo danga pakeista iÅ¡ čerpių į beastbesčio cemento dangÄ .Vadovaujantis Ä®statymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (Žin. 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) 39.1.2. papunkčiu, 2011-10-11 Bendrijai buvo suraÅ¡ytas reikalavimas iki 2011 m. lapkričio 29 d. pakeisti paprastojo remonto apraÅ¡Ä , kad jis atitiktų faktiÅ¡kai atliktus stogo dangos keitimo darbus arba atstatyti apie 100 kvadratinių metrų čerpių dangos, kaip numatyta pateiktame paprastojo remonto apraÅ¡e.Taigi atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas už savavaliÅ¡kus stogo dangos keitimo darbus, nes darbai buvo atliekami neturint nustatyta tvarka privalomų dokumentų.Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2001, Nr. 91-3187) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad stogas (bendroji konstrukcija) yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl savavaliÅ¡kos statybos aktas buvo suraÅ¡ytas Bendrijai kaip statytojai.Tiek statytojas, tiek rangovas pagal Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį yra statybos dalyviai ir pagrindinius jų veiklos principus Å¡ioje srityje ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas.Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos statytojo pareigos, kurios yra imperatyvios ir už jų nevykdymÄ atsako statytojas pagal Civilinį kodeksÄ ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ (Statybos įst. 12 str. 4 d).

Tarp minėtų pareigų nurodyta, kad statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomus projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ , taip pat privalo Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir kt. Tik turėdamas statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statytojas gali įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įst. 3 str. 2 d. 2 p.). 2010 m. rugpjūčio 12 d. statytojos atstovui (Bendrijos pirmininkui) buvo suraÅ¡ytas protokolas Nr. ATP-60-100813-00005 ir 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATN-60-100924-00009 paskirta minimali administracinė nuobauda.

Dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo Bendrijos pirmininkas kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , kuris 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Skyriaus nutarimo nepanaikino. Dėl minėtos nutarties pateiktas Bendrijos pirmininko apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytos rangovo pareigos, už kurių netinkamÄ vykdymÄ ar nevykdymÄ atsako rangovas, pagal Civilinį kodeksÄ ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ (Statybos įst. 15 str. 9 d).

Tarp iÅ¡vardintų rangovo pareigų yra pareiga pradėti vykdyti statybos darbus tik po to, kai statytojas pateikė statybos leidimÄ bei statinio projektÄ ir pagal aktÄ perdavė statybvietę. Pažymime, kad visiems keturiems asmenims, vykdžiusiems statybos darbus neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų, buvo suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidime protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos, kurios Å¡iai dienai jau yra sumokėtos.Nustatant savavaliÅ¡kos statybos faktÄ bei aiÅ¡kinantis padarytų pažeidimų priežastis kaip viena iÅ¡ priežasčių, kodėl statybos darbai buvo atliekami be privalomų dokumentų, buvo nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas galvojo, kad visi reikiami dokumentai buvo parengti ir sutvarkyti, ankstesnės namo Bendrijos pirmininkės. Be to, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, nesutarimas keičiant stogo dangÄ kilo dėl to, kad buvo nesutariama dėl stogo dengimo darbų technologijos.

Konfliktinės situacijos galima bÅ«tų buvę iÅ¡vengti, jeigu darbai bÅ«tų vykdomi pagal nustatyta tvarka parengtÄ projektÄ (Statybos įst. 15 str. 5 d. 3 p.) bei laikantis statybos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateiktos faktinės situacijos, tokio projekto Bendrija neturėjo, rangovui nustatyta tvarka perduotas nebuvo, stogo dangos keitimo darbai buvo atliekami savavaliÅ¡kai.SprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2011 praÅ¡ome priimti teismo nuožiÅ«ra.Teismas taip pat bylos nagrinėjimo metu atliko ir vietos apžiÅ«rÄ , siekdamas iÅ¡samiau susipažinti su bylos aplinkybėmis. IeÅ¡kinys atmestinas.Tarp Å¡alių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies taikymo, kuomet Å¡alys valdo skirtingus objektus, bei Å¡ios atsakomybės subjektų.

Taip pat ir dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiÅ«ros ribų. Dėl to teismas sprendime pasisako plačiau dėl Å¡ių ir kitų klausimų atskirai bei plačiau.Dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo ypatumų.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 str. 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pa­grindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir techninė bei kitokia įranga.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.Kas laikoma bendrojo naudojimo objektais, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21d. pri­imto Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal Å¡iÄ dalį bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigÄ juos iÅ¡laikyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimÄ spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.).Gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 savininkai bendrojo naudojimo patalpų valdymui 1999-06-07 įsteigė bendrijÄ (t.2, b.l. 69-70).

Visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2009-08-17 iÅ¡rinko ir valdymo organus - bendrijos valdybÄ iÅ¡ septynių narių, bei valdybos pirmininkÄ A. B. (t.2, b.l.82, 149-151).Daugiabučių namų savininkų bendrijų (toliau - DNSB) Lietuvoje steigimÄ ir veiklÄ reglamentuoja DNSB įstatymas. Pagal jį savininkų įsteigta bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama.PrieÅ¡ingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, jÄ valdyti ir naudoti, bendrija turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau DNSB turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtÄ , reikalingÄ bendrijos veiklai, jį parduoti, iÅ¡nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiÅ«rėti ir atnaujinti bei įgyvendinti kitas DNSB įstatyme nurodytas teises.

Jas įgyvendindama, bendrija kartu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymÄ , priežiÅ«rÄ ir kitokį tvarkymÄ , planuoti ir kaupti lėšas Å¡iems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, prieÅ¡gaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu (DNSB įstatymo 26 str.).

Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiÅ«ros yra sudarę patys savininkai savo vardu, bendrija už prievoles pagal tokias sutartis neatsako. DNSB įstatymas nustato detaliÄ bendrijos steigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre tvarkÄ . Nors į bendrijÄ Ä¯stojama ir iÅ¡ jos iÅ¡stojama buto ar kitų patalpų savininko praÅ¡ymu, tačiau DNSB įstatymas kol kas nereglamentuoja, koks turėtų bÅ«ti savininkų, nenorinčių bÅ«ti bendrijos nariais, statusas.

Šis klausimas ypač aktualus įmonėms, kurios pastatuose, kuriuose yra ir gyvenamųjų, ir administracinių patalpų, turi administracines patalpas ar naudojasi jomis ir dėl veiklos laikinumo ar kitų priežasčių nėra suinteresuotos tapti bendrijos narėmis. Nors DNSB įstatyme šis klausimas nėra aiškiai aptartas nustatant patalpų savininkų bendrijos narių ir patalpų savininkų ne bendrijos narių santykius dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir priežiūros, tačiau sprendžiant butų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, atsakomybės namų bendrijai ir jos nariams klausimus, turi būti taikoma CK 4.83 str. 1 dalis.

Pavyzdžiui, bendrijai priėmus skubius sprendimus dėl veiksmų, kurie būtini, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ji turėtų teisę reikalauti, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris nėra bendrijos narys, padengtų dalį išlaidų. Be to, jei bendrijos sprendimai atitinka reikalavimus, keliamus butų ir kitų patalpų, dėl kurių bendrija nėra įsteigta, savininkų sprendimams (CK 4.85 str.), šie sprendimai turi būti privalomi taip pat ir kitiems savininkams - ne bendrijos nariams, todėl jie turėtų prisidėti prie išlaidų padengimo.Ieškovė nuo nuosavybės įgijimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, momento irgi tapo bendrijos nare (t.1, b.l.7).Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija būtent 2009-08-17 susirinkime priimtu sprendimu nusprendė atlikti gyvenamojo namo remonto darbus (t.2, b.l. 86-89).Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių.

Susirinkimo nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Svarbesniems sprendimams, tokiems kaip bendrijos įstatų pakeitimas ar papildymas, lėšų, susijusių su privalomų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimu, kaupimas ar skolinimasis, priimti bÅ«tina, kad už juos balsuotų daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Vienos patalpos savininkas (bendraturčiai) bendrijos narių susirinkime turi vienÄ balsÄ .

Bendraturčiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo. Todėl aukščiau nurodytas bendrijos narių sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, nes jis nėra nuginčytas. Be to Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos valdyba 2010-05-20 posėdyje irgi nusprendė atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbus pagal rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis (t.1, b.l. 86-87,89-90,92-93,95-96, t. 2, b.l. 34-35).Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių, o nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių.

Todėl aukščiau nurodytas valdybos posėdžio nutarimas irgi laikytinas teisėtu ir galiojančiu.Kiekvienas gyvenamojo namo buto ar kitos patalpos savininkas, kaip ir bendrijos narys, turėjo teisę ginčyti minėtuose valdymo organuose priimtus sprendimus, o to nepadaręs turi juos vykdyti (CK 4. 85 str.).Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos veiksmų atlikimo klausimus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pobūdį, galima skirti tris veiksmų grupes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.1.

Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai).

Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ (CK 4.85 str. 1 d.), nebent patalpų savininkai jungtinėje veiklos sutartyje bÅ«tų susitarę dėl kitokios balsų paskirstymo proporcijos. Ä®domu pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo bÅ«das yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, kad bendrÄ ja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje savo bylų:

„Šios iÅ¡imties taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktÅ«ros racionalų funkcionavimÄ , preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ â€œ (LAT CBS 2007-07-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-314/2007). Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieÅ¡ dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas.

Namui išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti skirtos išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ir CK, ir DNSB įstatymas nurodo, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesant daugumos ar kvorumo susirinkime).2. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas.

Dažnai tokiems darbams atlikti bÅ«tina gauti statybos leidimÄ . 1996 m. kovo 19 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais) 20 str. 2 dalis nustato, kad statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) praÅ¡ymÄ ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimÄ (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenurodyta kitaip), priimtÄ laikantis pirmiau aptartos sprendimų priėmimo tvarkos.

Tokiu pačiu principu sprendžiamas ir iÅ¡laidų pasidalijimo klausimas.3. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrÄ galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos Å¡alinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ar paÅ¡alinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. PrieÅ¡ingai nei įprastinės eksploatacijos priežiÅ«ros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra bÅ«tinas iÅ¡ankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas.

Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų.

Teisėtais interesais visais atvejais bus laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t. Jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kyla bendraturčių ginčas, pavyzdžiui, ginčijamÄ sprendimÄ dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo ar naudojimo priima į juridinį asmenį susivieniję savininkai ar turto administratorius, tai Å¡is ginčas sprendžiamas ginčijant priimtÄ sprendimÄ .Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės prigimtį, tiek CK (4.75, 4.81 str.), tiek LAT bendraturčių ginčų nagrinėjimo praktikoje (bendraturčių naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo principų srityje ji yra nuosekliai iÅ¡plėtota ir gausi) suformuluotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad visų pirma bendraturčiai iÅ¡naudotų visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ Ä¯gyvendinimo (CK 6.200 str. 2d.).

Tai padeda pasiekti bendraturčių kooperavimasis (CK 6. 38 str. 3d.). Todėl teismas sutinka su trečiojo asmens A. B. baigiamojoje kalboje nurodytu motyvu, kad trÅ«ko geranoriÅ¡kumo ir iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu gyvenamajame name Vilniaus g. 213, Å iauliai.Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytÄ CK 4.75 str. 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokia įstatymo nuostata reiÅ¡kia kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Nurodyta nuostata taip pat įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme (LAT 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009).

Sprendžiant klausimus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais turi bÅ«ti remiamasi ir CK 4.81 str. 1 dalimi. Pagal jÄ , nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.CK 4.81 str. 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsniu laikytina, kad bendraturčiai turi teisę susitarti ne tik dėl naudojimo, bet ir dėl valdymo bei disponavimo bendru turtu tvarkos. Remiantis pirmiau nurodytomis nuostatomis ir sutarties laisvės principu (CK 6.156 str. 1 d.) taip pat laikytina, kad bendraturčiai turi teisę sudaryti ir kitokius susitarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų daiktų, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Teisėtas bendraturčių susitarimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.), o jį keisti galima tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).Sutarčių dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo turinys priklauso nuo nekilnojamojo turto ypatybių, Å¡alių tikslų ir interesų specifikos.

Sudarydamos tokiÄ sutartį, Å¡alys turi siekti bendrosios dalinės nuosavybes teisinį režimÄ padaryti kuo panaÅ¡esnį į individualios nuosavybės teisinį režimÄ . Kai yra nustatytos idealiosios bendrosios nuosavybės dalys, siekiama susitarti dėl realiųjų (t. y. konkrečių) nuosavybės teisių dalių. Nustatant tokiÄ tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2010 m. balandžio 16d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, bendraturtis savo nuožiÅ«ra gali naudotis tik jam priskirta konkrečia dalimi, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353I 2009).Tenka pastebėti, kad sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, Å¡alys gali visiÅ¡kai nenorėti nustatyti konkrečių (realiųjų) turto dalių, priskirtų naudotis kiekvienam iÅ¡ savininkų.

Pirma, tai gali bÅ«ti neįmanoma dėl objektyvių aplinkybių, antra, tai gali neatitikti bendraturčių tikslų ir interesų. Tačiau kiekvienu atveju sudarydamos sutartį dėl bendro turto naudojimo tvarkos, Å¡alys gali siekti susitarti, kad dalį su bendru turtu susijusių klausimų savininkai spręs drauge, kitus - savarankiÅ¡kai, kiekvienas atskirai. Arba, kad kai kurie klausimai laikomi iÅ¡spręsti tam tikru bÅ«du, kol bendraturčiai nesusitaria kitaip. Tarkime, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, savininkai gali siekti nustatyti sutartyje bendrų sprendimų priėmimo, bendrų iÅ¡laidų dydžio nustatymo ir jų dengimo tvarkÄ , konkrečių klausimų, kuriuos savarankiÅ¡kai savo nuožiÅ«ra gali spręsti kiekvienas iÅ¡ bendraturčių, sÄ raÅ¡Ä .

Susitarti dėl paprastesnės bendrų sprendimų priėmimo tvarkos (pvz., susitariama dėl paprastos balsų daugumos taisyklės) patartina (ir tai ypač patogu), kai turtas priklauso ne dviem bendraturčiams, o savininkų grupei, nes dėl to objektyviai sumažėja visų interesų suderinimo galimybių.Visos šios aukščiau išdėstytos nuostatos taikytinos ir Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 213 bendraturčiams. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus pripažintina, kad ieškovė vienašališkai priimdama sprendimus bendrijai vykdant gyvenamojo namo stogo remonto darbus ir sudarydama atskiras sutartis su rangovais dėl stogo remonto darbų virš jos buto, veikė neatsakingai, neteisėtai ir neatsižvelgdama į visų gyvenamojo namo bendraturčių interesus, todėl turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasėkmes (t.1, b.l. 8-9, t.2, b.l.17-18,20,65).

Pažymėtina, kad bendrijos vardu su rangovais sudarytose sutartyse nėra jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų sutikimo, kitaip atlikti stogo remonto darbus virš ieškovės buto (t.1, 86-87, 89-90, 92-93, 95-96). Teismas sutinka ir su atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakyta nuomonę, kad ieškovė atlikdama virš jos buto palėpės esančio stogo dalies remonto darbus veikė savavališkai, paneigdama CK 4. 85 str. nuostatas, kurios galioja visiems Daugiabučio namo Vilniaus g. 213, Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkams (t.1, b.l. 67-68).

Tuo pačiu pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia, tik bendrija veikdama visų bendraturčių vardu gali priimti sprendimus bei atsižvelgti į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o jai atsisakius bendraturtis turi teisinį pagrindÄ priimtÄ sprendimÄ dėl atsisakymo skųsti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė gindama savo savo teises buvo pareiÅ¡kusi Å iaulių m. apylinkės teisme praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio, dėl ko teismas panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (t.1, b.l.66, t.4, b.l.20).

IÅ¡ paminėto seka, kad ieÅ¡kovė savo noru atsisakė anot jos pažeistų teisių gynybos, todėl kaip jau teismas yra nurodęs turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančiÄ didesnę rizikÄ bei galimas priimtų sprendimų pasėkmes (Å iaulių m. apylinkės teismo civ. byla Nr. PA-157-6914-79/10 ). Be to spręstinas klausimas kas laikytinas atsakingu už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ir į kÄ ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę dėl jai padarytos žalos atlyginimo, tai yra į atsakovÄ ar į trečiuosius asmenis rangovus.

Dėl Å¡ios ieÅ¡kovės teisės teismas pasisako plačiau žemiau nurodytais argumentais.Dėl teisės priimti sprendimÄ dėl bendrojo naudojimo objektų remonto.Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigÄ rÅ«pintis, kad statinyje nebÅ«tų trÅ«kumų, o jeigu jų yra - juos paÅ¡alinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininkÄ Ä¯pareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus;

įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiÅ«rÄ , suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančių vieÅ¡ojo administravimo subjektų pareigÅ«nams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamÄ statinį ir apžiÅ«rėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiÅ«ra susijusius dokumentus. (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.).

Už Å¡ių įpareigojimų nevykdymÄ statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ (turtinę žalÄ (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalÄ (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Žala gali bÅ«ti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trÅ«kumų. Å iuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikÅ¡mės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostata atsakingu už žalÄ asmeniu gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas vieÅ¡ajame registre, tačiau esant registracijos duomenims vieÅ¡ajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre. Ä®rodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus g. 213, Å iauliuose, savininku vieÅ¡ame registre yra įregistruota ieÅ¡kovė R. P., o Å¡io gyvenamojo namo, kaip jau minėta, ir jam priskirto žemės sklypo valdymÄ , naudojimÄ , priežiÅ«rÄ ir tvarkymÄ vykdo atsakovas Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (DNSB) (t.1, b.l.7, t.2, b.l. 69-70).

IeÅ¡kovę R. P. ir atsakovÄ DNSB kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kuriÄ ji turi įgyvendinti per DNSB. Tuo pačiu pastebėtina, kad ieÅ¡kovės R. P. ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė siejasi ir su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.Namo Vilniaus g. 213, Å iauliai, bendraturčių bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiÅ«rėti 1999-06-07 įsteigta bendrijÄ , įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama.PrieÅ¡ingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, jÄ valdyti ir naudoti, bendrija turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau bendrija veikdama visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu turi teisę ne tik priimti sprendimus ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, tiek kiek tai susiję su bendraturčių turto valdymu ir naudojimu, iÅ¡skyrus turto disponavimÄ , kuomet sprendimÄ priima visi bendraturčiai.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo Vilniaus g. 213, Å iauliuose, bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių su kitais to paties namo bendraturčiais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros, todėl tik bendrija privalo (turi teisę) rÅ«pintis minėtų objektų valdymu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu. Kaip jau minėta, gyvenamojo namo bendraturčiai turi ir prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, tai yra Å¡i prievolė dali ir ji padalijama visiems savininkams pagal bendrÄ sias iÅ¡laidų paskirstymo taisykles.IÅ¡ teismui pateiktų bendrijos įstatų matyti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai narių susirinkimas nustato tikslinių įmokų mokėjimo ir naudojimo tvarkÄ , namo patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimÄ tvarkÄ , sprendžia dėl disponavimo bendrijos lėšomis klausimus.

Bendrijos valdyba juridinio organo vardu sudaro sutartis rangos darbams atlikti. Nors iki ieÅ¡kovės buvusiai savininkei A. M. dar 1999-06-29 bendrijos valdyba leido įsirengti virÅ¡ jos buto palėpinę patalpÄ ir pakeisti stogo dangÄ , tačiau po 2009-08-17 bendrijos narių susirinkimo kuomet nuspręsta atlikti viso gyvenamojo namo stogo remontÄ , ieÅ¡kovė nesudarė atskiro susitarimo su bendrija dėl stogos dalies virÅ¡ jos gyvenamojo buto įsirengimo kitaip nei buvo numatyta pagal atsakovo (bendrijos) sprendimÄ .

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovei 2006-09-22 buvo iÅ¡duotas statybos leidimas tik įsirengti jos gyvenamojo buto adresu terasÄ (bendro naudojimo), tačiau Å¡is teisinis santykis nesuteikė jai teisės vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimus dėl bendraturčiams priklausančio bendro naudojimo objekto (gyvenamojo namo stogo) pertvarkymo (remonto) (t.2, b.l.121). Remiantis paminėtu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, turėdama architektės iÅ¡silavinimÄ , nebuvo atidi ir rÅ«pestinga, siekdama viso gyvenamojo namo stogo remonto metu, kitaip įrengti stogo danga virÅ¡ jos buto, tuo pačiu neturėdama ir kitų bendraturčių sutikimo.Dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui.Kiekvieno ieÅ¡kinio turinį sudaro ieÅ¡kovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, kurios atskirai vadinamos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia atsakovui materialinį teisinį reikalavimÄ dėl jai padarytos žalos atlyginimo remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės ir generalinio delikto nuostatomis (CK 6.247-6.249 str., 6.263 str.). IeÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindinis motyvas, yra tas, kad atsakovas gyvenamojo namo stogo remonto darbus vykdė be projekto ir statybos leidimo ir dėl to pastarojo atstovui (bendrijos pirmininkui) buvo skirta administracinė nuobauda.

Tačiau iš ieškovės ir atsakovo teismui pateiktų rangos sutarčių seka, kad ne tik atsakovas, bet ir pati ieškovė su trečiaisiais asmenis buvo sudarė atskiras savarankiškas sutartis dėl to paties objekto, jo dalies remonto (t.1, b.l.8-9; 86-87;89-90;92-93;95-96). Tokiu atveju tenka kalbėti ne apie deliktinę, o apie sutartinę atsakomybę.Naujajame CK pateikiama aiški civilinės atsakomybės reglamentavimo sistema. Civilinės atsakomybės instituto teisiniam reglamentavimui skirtas CK šeštosios knygos XXII skyrius, kuris suskirstytas į penkis skirsnius.

Pirmajame skirsnyje pateikiamos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245-6.255 str.), o visi kiti CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriaus skirsniai reglamentuoja arba tam tikrų civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių - sutartinės ar deliktinės - taikymo sÄ lygas ir ypatumus, arba deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už tam tikrus specialius deliktus sÄ lygas ir ypatumus. Antrajame skirsnyje reguliuojami sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumai (CK 6.256-6.262 str.), trečiajame skirsnyje reglamentuojami deliktinės civilinės atsakomybės bendrieji klausimai ir atsakomybės už tam tikrus deliktus taikymo sÄ lygos ir ypatumai (CK 6.263-6.291 str.), ir pan.Lietuvos CK galima teigti esant pakankamai baigtÄ ir struktÅ«rinį civilinės atsakomybės instituto normų kodifikavimo rezultatÄ .

AiÅ¡ku, sutartinės civilinės atsakomybės taikymo normų yra ir kituose CK Å¡eÅ¡tosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinės atsakomybės taikymÄ už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ pagal tam tikras sutarčių rÅ«Å¡is, taip pat kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, tačiau tokio struktÅ«rinio Å¡io instituto reguliavimo kodekse neturi nė viena Vakarų Europos valstybė.Kitas Lietuvos deliktų teisės ypatumas yra tas, kad Lietuvos deliktų teisėje nepripažįstama civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių konkurencija.

Apskritai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių konkurencija laikytina tai, kai dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos tam tikrais atvejais bÅ«tų galima reikalauti grindžiant ieÅ¡kinio dalykÄ skirtingu teisiniu pagrindu - arba deliktinės civilinės atsakomybės, arba sutartinės civilinės atsakomybės normomis, nesvarbu, buvo padarytas sutarties pažeidimas ar deliktas. Daugelyje valstybių leidžiama civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių konkurencija, kai kuriose (pvz., PrancÅ«zijoje) nepripažįstama.

Lietuvos CK 6.245 straipsnio 3-4 dalyse yra apibūdinama, kas yra sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė arba, kitaip tariant, kada taikytina deliktinė, o kada sutartinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu (CK 6.245 str. 3d.), o deliktinė civilinė atsakomybė - dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Taigi Å¡iomis minėtomis CK normomis aiÅ¡kiai bendruoju požiÅ«riu iÅ¡sprendžiamas civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių konkurencijos draudimo klausimas. Kadangi kodekse aiÅ¡kiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada - deliktinė civilinė atsakomybė, darytina iÅ¡vada, jog Lietuvos įstatymų leidėjas pasisakė už civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių konkurencijos draudimÄ , nes įstatymu sureguliuoti Å¡ių rÅ«Å¡ių atsiradimo ir taikymo atvejai.Tokiu atveju argumentas yra vienas - civilinės atsakomybės rūšį - sutartinė ar deliktinė - lemia jos atsiradimo pagrindas, t. y. jeigu yra sudaryta sutartis ir Å¡i pažeista, o konkrečiu atveju taikytinas įstatymas nenumato, kad už žalos padarymÄ turi bÅ«ti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, tada atsiranda ir taikoma sutartinė civilinė atsakomybė.

Ir atvirkščiai, jeigu Å¡alių nesieja sutartiniai santykiai, o padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio atsiranda žalos, tada atsiranda ir taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tai, kaip minėta, nurodyta CK 6.245 straipsnio 3-4 dalyse. Taigi civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies kriterijus yra aiÅ¡kus - atsiradimo pagrindas - deliktas ar sutarties pažeidimas, taip pat nenumatymas įstatyme, kad esant ir sutartiniams santykiams taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.Antras argumentas bÅ«tų toks: remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, kaip yra minėta, deliktinė civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl žalos, kuri susijusi su sutartiniais santykiais, jeigu taikyti tokiÄ atsakomybės rūšį numatoma įstatyme.

CK 6.283 - 6.284 straipsniai numato deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ , kai padaryta žalos sužalojant sveikatÄ ar atėmus gyvybę, todėl remiantis CK 6.263, 6,283 ir 6.284 straipsniais, teigtina, kad įstatymas numato, jog sužalojant sveikatÄ ar atėmus gyvybę padaroma žala, nesvarbu, ji padaryta esant sutartiniams ar nesutartiniams santykiams, atlyginama pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Tačiau ginčo atveju tokios iÅ¡vados negalima daryti, nes pirmiausia, kaip teismas jau yra ne kartÄ nurodęs, ginčo dalyvius siejo sutartiniai santykiai, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo sutartiniai santykiai su rangovais, dėl to tokiu atveju bÅ«tina taikyti sutartinę, o ne deliktinę atsakomybę.

Antra, Å¡iuolaikinė teisė neginčijamai pripažįsta, kad siekiant iÅ¡siieÅ¡koti nuostolius žalai atlyginti ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu gali bÅ«ti tik vienos rÅ«Å¡ies civilinės atsakomybės taisyklės. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktika numato, jog ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti ieÅ¡kinio juridinio pagrindo, o tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , todėl teismas atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje netinkamai suformulavo savo reikalavimÄ atsakovui, dėl ko nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko (LAT CBS 2000-10-16 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-1013/2000; 2001-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-861/2001).Pažymėtina, kad teisės doktrinoje vartojamas terminas „sutarčių grandinės“, tai yra situacija, kurioje šalys yra saistomos savo sudarytų sutarčių, net jeigu šios sutartys yra tarpusavyje susijusios (kaip jau minėta tiek bendrija ir rangovai sudarė sutartis dėl gyvenamojo namo stogo remonto rangos darbų, tiek po to ir ieškovė su tais pačiais rangovais sudarė atskiras rangos sutartis dėl gyvenamojo namo stogo remonto darbų virš ieškovės buto).

Tokioje situacijoje vienai iÅ¡ Å¡alių pažeidus sudarytÄ sutartį ir dėl to kitai Å¡aliai patyrus žalÄ â€žsutarčių grandinės“ neleidžia reikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo kitai sutarties Å¡aliai, nes bÅ«tų pažeistas vienas iÅ¡ svarbiausių sutarčių teisės principų, teigiančių, kad sutartis teises ir pareigas sukelia tik sutarties Å¡alims (angl. privity (or relativity) of contract). Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė reikÅ¡dama ieÅ¡kinį pasirinko netinkamÄ atsakovÄ .

Taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus nėra teisinio pagrindo ir iÅ¡vadai, kad ginčo atveju sutartinė atsakomybė galėjo transformuotis į deliktinę atsakomybę. Tokia situacija teoriÅ¡kai galima kitu atveju, tačiau iÅ¡ bylos duomenų seka, kad nors atsakovas nutraukė sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, tačiau tai buvo padaryta jau po to, kai ieÅ¡kovei atsirado žala (t.2, b.l.7, 63). Todėl teismas deliktinės atsakomybės rÅ«Å¡ies taikymo atsakovo atžvilgiu neanalizuoja ir plačiau nepasisako, tam nesant teisinių prielaidų.Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir ginčo Å¡alių atsakomybės.Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl ieÅ¡kovės teisės kitaip atlikti gyvenamojo namo stogo remnto darbus virÅ¡ jos buto palėpės. Bendrojo naudojimo objektų sÄ voka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje:

„5. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra:

1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.“Kalbant apie bendro naudojimo objektÄ , pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai objektas, kuris yra iÅ¡skirtas įstatymo; antra, nesvarbu, kur tas objektas fiziÅ¡kai randasi (gali bÅ«ti bendrojo naudojimo patalpų ar konstrukcijų, taip pat gali bÅ«ti virÅ¡ atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų); trečia, nors tas bendro naudojimo objektas, kuris randasi virÅ¡ atskirų savininkų patalpų, tačiau ir tuomet jis vis tiek iÅ¡lieka bendrojo naudojimo objektu, nes jis susijęs su viso namo inžinerinių konstrukcijų funkcionavimu; ketvirta, bendro naudojimo objektas, tol kol jis nėra atidalintas, jis negali bÅ«ti trečiųjų asmenų nuosavybe.

Tokiu atveju pripažintina, kad ieÅ¡kovė siedama kitaip įsirengti virÅ¡ buto palėpės esančio stogo dangÄ turėjo Å¡iuos darbus derinti su kitais bendraturčiais, nepažeidžiant visos namo stogo konstrukcijos ir jo funkcionavimo. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju kyla ne atsakovo DNSB, o rangos darbus atslikusių asmenų civilinė atsakomybė ieÅ¡kovei. Nors ieÅ¡kovė pradiniame ieÅ¡kinyje kalbėjo apie galimai ir kitų su atsakovu, susijusių asmenų solidarumu, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę ir atsisakė Å¡ioje byloje reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir rangovams (CK 6. 279 str.).

Todėl teismui remiantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo iÅ¡vadai apie DNSB civilinę atsakomybę ieÅ¡kovei.Dėl tinkamos Å¡alies procesine prasme Å¡alių ginče. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas iÅ¡ tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos Å¡alys. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, Å¡i prielaida gali nepasitvirtinti. Ar Å¡alis yra tinkama, galima nustatyti tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas.

Tai pabrėžė ir LAT CBS teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 12 d. nutartyje civ. byloje V. M. v. V. S., V. B. (Baziukas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rejestro tarnyba (bylos Nr. 3K-3-1074/2003 m., kat. 21.2.2.1; 21.7.2):„Materialiosios teisės normos reglamentuoja materialiųjų teisinių santykių subjektų tarpusavio teises ir pareigas. Kai materialiųjų teisinių santykių subjektai kreipiasi į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos, jie įgyja naujÄ teisinį statusÄ - tampa proceso Å¡alimis, o tai reglamentuoja procesinės teisės normos.

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį ir ruoÅ¡iantis bylos teisminiam nagrinėjimui, daroma tik prielaida, kad Å¡alys yra materialiojo teisinio santykio subjektai ir kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso Å¡alys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, nes nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas tikrai yra materialiojo teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes. Procesinės teisės normos reglamentuoja, kokios pasekmės kyla teismui nustačius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė ir ar asmuo turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, nustatoma pagal materialiosios teisės normas.“IeÅ¡kovė pradiniame ieÅ¡kinyje teismui buvo nurodžiusi, kad ,,galimai solidariais atsakovais byloje gali bÅ«ti ir statybos darbus atlikę asmenys“, todėl prašė įpareigoti atsakovÄ pateikti teismui į bylÄ pastarojo rangos sutartį su statybos darbus atlikusiais asmenimis ir ,,gavusi Å¡ios sutarties kopijÄ galimai tikslins savo ieÅ¡kinį“.

Tačiau vėliau ieÅ¡kovė persigalvojo ir atsisakė reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus statybos darbus atlikusiems asmenims. Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad materialiniai teisiniai santykiai siejo tik ieÅ¡kovę ir trečiuosius asmenis (rangovus) pagal sudarytas sutartis. Dėl to remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad ir DNSB nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje.Pirmiausia, netinkamas atsakovas - asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikÅ¡tÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Antai civilinėje byloje M. R. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija (bylos Nr. 3K-3-467/2004 m, kat. 25.6.1; 87.1; 107.1) 2004 m. rugsėjo 15 d. priimtoje nutartyje LAT CBS teisėjų kolegija nurodė:„Asmenys, tarp kurių kilo ginčas dėl dalių dydžio, yra materialiojo teisinio santykio dalyviai. Teismo sprendimas tiesiogiai reguliuoja jų teises ir pareigas, todėl jie civilinėje byloje turi dalyvauti. Atsakovu turi bÅ«ti asmuo, kuriam yra nukreipti reikalavimai. Jeigu reikalaujama pakeisti apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ ir nustatyti asmenų perkamo žemės sklypo dalių dydžius, tai asmuo, kuriam pagal apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ nustatytas žemės sklypo dalies dydis teismo sprendimu yra keičiamas, turi bÅ«ti byloje nurodytas atsakovu (CPK 41 straipsnis).

Jeigu toks asmuo nėra nurodytas atsakovu, tai turi būti imtasi priemonių tinkamai procesinei padėčiai nustatyti arba reikalavimai turi būti atmetami (CPK 43 straipsnis). Reikalavimai asmeniui, kuris nėra atsakovas, civilinėje ginčo byloje negali būti patenkinti.“Antra, panaši procesinė situacija susiklostė civ. byloje UAB Svečių aptarnavimo firma „Metropolis“ v. P. K. (bylos Nr. 3K-3-1141/ 2000 m., kat. 45), kurioje LAT CBS teisėjų kolegija 2000 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė, jog ieškinys nepagrįstai pareikštas įmonės atstovui (netinkamas atsakovas), tinkamas atsakovas byloje turėjo būti pati įmonė, kurios vardu atstovas veikė, tačiau būtent ta pati įmonė byloje yra ieškovas, taigi abi ginčo šalys sutapo viename asmenyje:

„Pagal CPK 34 straipsnį yra dvi civilinio proceso Å¡alys - ieÅ¡kovas ir atsakovas. IeÅ¡kovas yra materialiojo teisinio santykio Å¡alis, kuri, esant pažeistoms jos materialiosioms teisėms ar interesams, kreipiasi su reikalavimu (ieÅ¡kiniu) į teismÄ teisminės gynybos. Atsakovas yra ieÅ¡kovo materialiÄ sias teises ar interesus pažeidusi materialiojo teisinio santykio Å¡alis, kviečiama į teismÄ atsakyti į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Å alių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Todėl visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo procese klausimÄ . Netinkamu atsakovu laikomas asmuo, nesantis ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektu ir neturintis pareigos atsakyti į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas P. K. veikė bendrovės vardu. Paskola pagal 1995 01 04 sutartį, ginčijamo 1994 12 06 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 iÅ¡raÅ¡o ir 1994 12 20 įgaliojimo pagrindu, suteikta ne atsakovui P. K., o ieÅ¡kovui UAB Svečių aptarnavimo firmai „Metropolis“.

Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčija. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti pati bendrovė, nes visi bendrovės valdymo organai - Å¡iuo atveju bendrovės direktorius - veikia bendrovės vardu suteiktų įgalinimų ribose (ABÄ® 29 straipsnis). Viename asmenyje sutapus ieÅ¡kovui ir atsakovui, nelieka procesinio elemento - ginčo tarp dviejų Å¡alių, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas ir turi bÅ«ti atmestas.“ Tenka pastebėti, kad CPK 45 straipsnis numato galimybę esant tam tikroms sÄ lygoms pakeisti netinkamÄ Å¡alį ir nurodo netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama taisykles:Pakeisti Å¡alį tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme antrojoje civilinio proceso stadijoje - pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, arba trečiojoje stadijoje - civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu - preliminariai iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, preliminariai įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes.

Tačiau bet kuriuo atveju tai negali bÅ«ti padaryta vėliau kaip iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo. Jei yra įmanoma, įgyvendinant proceso koncentracijos principÄ , tikslingiau netinkamÄ Å¡alį pakeisti tinkama pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, nes tokiu atveju nereikia atidėti bylos nagrinėjimo kitam teismo posėdžiui, o į pirmÄ jį teismo posėdį iÅ¡ karto kviečiamos tinkamos Å¡alys. Padaryti tai apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme negalima: apeliacinės instancijos teisme tai padaryti negalima, nes tokiu atveju tinkama Å¡alis prarastų teisę į apeliacijÄ ; kasacijoje taip pat negalima, nes Å¡ioje civilinio proceso stadijoje teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus.Netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu atveju galimos Å¡ios dvi procesinės situacijos:1.

Jeigu ieÅ¡kovas sutinka, teismas priima nutartį dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu: netinkamas atsakovas iÅ¡stoja iÅ¡ proceso, o tinkamas - įtraukiamas. Byla atidedama ir pradedama nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovo (tiek netinkamo, tiek tinkamo) sutikimas tam nereikalingas. Tačiau ieÅ¡kovas tokiu atveju turėtų perraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir ieÅ¡kinį nukreipti tinkamo atsakovo atžvilgiu, teismas turi įteikti tinkamam atsakovui ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir priedų nuoraÅ¡us, tinkamas atsakovas privalo atsakyti atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir pan.

Tokiu atveju ieÅ¡kovo pradinio ieÅ¡kinio kopija iÅ¡siunčiama naujai įtrauktam į bylÄ tinkamam atsakovui kartu su teismo nutartimi dėl atsakovų pakeitimo ir tai pripažintina reikiamu ieÅ¡kinio kopijos naujajam atsakovui įteikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio senatis nutrÅ«ksta tik nuo to momento, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas tinkamam atsakovui (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Lietuvos A. T. Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 14.6 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kinio nustatyta tvarka pareiÅ¡kimas nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieÅ¡kinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiajame teisiniame santykyje su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas netinkamam atsakovui ieÅ¡kinio senaties termino eigos nenutraukia. Jeigu bylos metu vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylÄ ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai naujiems tinkamiems atsakovams ieÅ¡kinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patraukti byloje atsakovais naujus asmenis, arba kai naujÄ (naujus) atsakovÄ (atsakovus) į bylÄ Ä¯traukė teismas savo iniciatyva, jei tokiÄ teismo teisę numato įstatymas (pavyzdžiui, 2002 m.

CPK 414 straipsnio 2 dalis, 43, 44 straipsniai). Minėtos taisyklės netaikomos, kai skolininkų prievolė yra solidari (CK 6.16 straipsnio 1 dalis).2. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas tinkamu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį netinkamo atsakovo atžvilgiu privalo atmesti. Tokiu atveju ieÅ¡kovas nepraranda teisės ateityje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tinkamam atsakovui. Tai iÅ¡aiÅ¡kinta, pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartyje civ. byloje UAB „Paletti“ v.

UAB „Ajonda“, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (bylos Nr. 3K-3-256/2005 m., kat. 86; 114.8.2; 116.11; 95.3): „Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimas Nr. 2Ap-603 dėl dizaino registracijos Nr. 948 pripažinimo negaliojančia buvo priimtas, iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ tarp dviejų Å¡alių (vadinamÄ ja inter-parties procedÅ«ra), ir tais pagrindais, dėl kurių pagal Pramoninio dizaino įstatymÄ VPB ginčijamojo dizaino ekspertizės neatliko, kai buvo sprendžiama dėl Å¡io dizaino įregistravimo (žr.

Pramoninio dizaino įstatymo 12, 14, 15 straipsniai, Pramoninio dizaino registracijos taisyklių DR/01/95, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 27 (Žin., 1995, Nr. 73-1723), 24 taisyklė). Suinteresuotas asmuo, pareikÅ¡damas protestÄ , Å¡iuo atveju ginčijo ne atitinkamus VPB, bet protestuojamojo dizaino savininko veiksmus, pareiÅ¡kiant registruoti, suinteresuoto asmens teigimu, nenaujÄ ir neturintį individualių savybių dizainÄ (Pramoninio dizaino įstatymo 18 straipsnis, Taisyklių DR/01/95 36 taisyklė).

Taigi ginčo Å¡alims teisės aktų nustatyta tvarka apskundus VPB Apeliacinio skyriaus sprendimÄ teismui, tai reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alys tarp jų kilusio ginčo sprendimÄ perkelia nagrinėti į teismÄ . Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog tais atvejais, kai teismui teisės aktų nustatyta tvarka apskundžiamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, priimtas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ tarp dviejų ginčo subjektų tais pagrindais, dėl kurių VPB ginčijamojo pramoninės nuosavybės objekto (Å¡iuo atveju - dizaino) ekspertizės neatlieka (kai yra sprendžiama dėl to pramoninės nuosavybės objekto įregistravimo), VPB toje byloje nėra ginčo Å¡alis, taigi neturi bÅ«ti traukiamas atsakovu, o jeigu yra patrauktas ir ieÅ¡kovas nesutinka dėl jo pakeitimo - ieÅ¡kinys dėl VPB turi bÅ«ti atmestas kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis) (žr., pavyzdžiui, LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartį civ. byloje UAB „ Vilniaus energija“ v.

B. C. (bylos Nr. 3K-3-672/ 2004 m.). To nepadarę, bylÄ nagrinėję teismai pažeidė CPK 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , nes ieÅ¡kinį tenkino asmens, kuris nėra ginčijamojo materialiojo teisinio santykio subjektas. Å is pažeidimas turi esminės reikÅ¡mės vienodam teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui, ir turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų (dėl Å io atsakovo) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).“Pažymėtina, kad teismui įstatymas nesuteikia teisės pakeisti atsakovus ar įtraukti antruosius atsakovus savo iniciatyva.

Kaip minėta, teismas gali įtraukti antrÄ jį atsakovÄ savo iniciatyva tik tam tikrų kategorijų bylose įstatymo tiesiogiai numatytais atvejais, kai yra įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo civiliniame procese, jei preliminariai teismas nustato, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti - ginčuose dėl darbo teisinių santykių (CPK 414 straipsnis). Tačiau Å¡iuo atveju taip pat turi bÅ«ti paisoma dispozityvumo principo ir pakeisti ieÅ¡kovo pasirinktÄ netinkamÄ atsakovÄ tinkamu teismas negali, bet gali tik įtraukti antrÄ atsakovÄ .LAT CBS teisėjų kolegija 2001 m. gruodžio 5 d. nutartyje civ. byloje M.

B. v. VÅ¡Ä® „ Utenos apskrities ligoninė“ (bylos Nr. 3K-3-1272/2001 m., kat. 7.1), priimtoje dar galiojant 1964 m. CPK, nurodė, kad „šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Todėl visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo procese klausimÄ . CPK 146 straipsnis numato, kad ieÅ¡kovas nurodo asmenį atsakovu, o netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieÅ¡kovo sutikimu CPK 37 straipsnio tvarka.

Taigi CPK 37 straipsnio nurodymai dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo teismui nėra privalomi, tačiau galimi įgyvendinant Å¡alies galimybę disponuoti savo teisėmis (CPK 15 straipsnis) ir siekiant procesinės ekonomijos. Todėl byloje iÅ¡kilus klausimui dėl Å¡alies tinkamumo, CPK 37 straipsnyje numatytos teisės pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama iÅ¡aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovui yra teismo pareiga“.Tinkamos ir netinkamos Å¡alies nustatymas yra akivaizdus materialiosios ir proceso teisės ryÅ¡io įrodymas.

Kaip jau teismas yra nurodęs ieÅ¡kovė atsisakė įtraukti į bylÄ kitais atsakovais statybos rangos darbus atlikusius asmenis pagal teismui pateiktÄ ieÅ¡kinį, nors bylos nagrinėjimo metu jai ne kartÄ Å¡iÄ teisę siÅ«lė pasinaudoti kiti bylos dalyviai, o kadangi jis pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui tai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir Å¡iuo pagrindu atmestinas (CPK 45 str.).Dėl vieÅ¡osios teisės normų įtakos statybos rangos sutartiniams santykiams. Statybų rangos sutartiniai teisiniai santykiai ir jų vystymasis ypač priklauso nuo norminio statybų proceso reglamentavimo: vieÅ¡oji teisė daro didžiulę įtakÄ privatinės teisės reguliuoja­miems statybos rangos sutartiniams teisiniams santykiams.

Tai lemia detalus ir gausus norminis teritorijų planavimo, statybų priežiÅ«ros, projektavimo ir statybų techninio normavimo reg­lamentavimas. Statybų rangos sutartinių teisinių santykių specifikai bÅ«dinga tai, jog be privatinės teisės Å¡altinių, didelę įtakÄ statybos rangos sutartinių santykių institutui daro vieÅ¡asis norminis reglamentavimas.Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybas, yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Tačiau patį statybų procesÄ reglamentuoja didelė gausa poįstatyminių teisės aktų.Todėl atsižvelgiant į tai, praktikoje statybos rangos sutarties Å¡alys, sudarydamos statybos rangos sutartį, turėtų detaliai aptarti ne tik esminius klausimus, tokius kaip bÅ«tinų leidimų, sutikimų gavimo sÄ lygas (jei jie nėra gauti iki sutarties sudarymo), darbų atlikimo pagrindus (statinio darbo projekto (apraÅ¡o) pateikimas, technologinio darbų projekto pateikimas), atliekamų darbų kokybės kriterijus (statybų procese naudojamos medžiagos privalo bÅ«ti sertifikuotos Statybos produktų sertifikavimo centre), atliekamų darbų kokybę patvirtinančių dokumentų vedimÄ ir jų pateikimÄ (statybos darbų žurnalo pildymas, iÅ¡pildomosios dokumentacijos pildymas ir jos pateikimo užsakovui tvarka), bet ir kitus klausimus, pavyzdžiui, dėl padarytos žalos atlyginimo.

Taip sutarties Å¡alys apibrėžtų ne tik tarpusavio įsipareigojimų apimtį, bet ir nustatytų atsakomybės ribas. Tai turi bÅ«ti padaroma ne tik atsižvelgiant į pagrindines vieÅ¡osios teisės nustatytas taisykles, bet ir į sutartinės atsakomybės esmę dėl įsipareigojimų pažeidimo, kas vėliau sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti mažesnių ar didesnių konfliktų.Taigi statybų procesų norminio reglamentavimo smulkmeniÅ¡kumas sudaromose sutartyse nesudarytų sÄ lygų kilti ginčams, susijusiems su sutartinės atsakomybės apimtimi.

BÅ«tina pabrėžti ir atriboti tai, jog pareigų, kurias nustato vieÅ¡oji teisė, pažeidimas sukelia administracinę ar net baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Taip pat pareigų, nustatytų statybos rangos sutartiniais teisiniais santykiais, pažeidimas irgi sukelia civilinę atsakomybę. Vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių pažeidus vieÅ¡osios teisės reikalavimus, gali bÅ«ti pritaikytos tokios administracinės poveikio priemonės kaip statybų sustabdymas, atsisakymas pripažinti statinį tinkamu naudoti (t.1, b.l. 127-139).

Visa tai ki­tai sutarties Å¡aliai atneÅ¡tų žymiÄ Å¾alÄ , o žalai atsiradus sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju kyla ir civilinė atsakomybė.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad užsakovas (atsakovas) pradėjo gyvenamojo namo stogo remonto darbus neturėdamas ne tik darbų projekto, bet ir leidimo, dėl ko jo atstovui, o taip pat tretiesiems asmenims buvo skirtos administracinės baudos (t. 1, b.l.140-178). Tačiau pastebėtina, kad bÅ«tina atriboti vieÅ¡osios ir privatinės teisės reguliavimo dalykus, vertinant sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymÄ .Lietuvos A.

T. formuojama praktika laikosi nuoseklios pozicijos - teismui priimant galutinį sprendimÄ nepakanka norminių statybos techninių dokumentų pažeidimų įvertinimo vieÅ¡osios teisės kontekste, bÅ«tina kilusį ginÄÄ Ä¯vertinti prievolių teisės kontekste (LAT CBS 2004-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-685/2004). Taigi, bÅ«tina atriboti statybų procesų norminį reglamentavimÄ ir atsakomybės pritaikymÄ už vieÅ¡osios teisės pažeidimus nuo statybos rangos sutartinių teisinių santykių ir civilinės atsakomybės pritaikymo.Nors viena sutarties Å¡alis ir pažeistų vieÅ¡osios teisės reikalavimus, tai nėra pakankamas pagrindas kitai Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdyti savo visų prievolinių pareigų vykdymÄ .

Kiekvienu atveju padarytas pažeidimas yra įvertinamas individualiai (pažeidimo priežastys, pasekmės etc), o taikomos priemonės privalo atitikti padaryto pažeidimo pobÅ«dį. Kaip jau teismas yra nurodęs, ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys, bei atsakovas ir tretieji asmenys, sudarė savarankiÅ¡kas statybos rangos sutartis, kurios nustatė ne tik skirtingus darbų atlikimo terminus, bet ir galiojo skirtingÄ laikotarpį (t.1, b.l. 8-9, 86-87, 89-90, 92-93, 95-96). Atsakovas nurodytas sutartis su trečiaisiais asmenims nutraukė nuo 2010-07-28 (t.1, b.l. 88, 91, 94, 97).

Tretieji asmenys savo ruožtu irgi sustabdė statybos rangos darbus pagal visas sutartis su užsakovais (t.1, b.l.98). Tokie šalių ir trečiųjų asmenų veiksmai atlikti jau po to, kai buvo aplietos ieškovės gyvenamosios patalpos, todėl teismas konstatuoja, kad buvo galima išvengti atitinkamo pažeidimo padarymo, jei ne tik abi sutarties šalys, bet ir rangovai būtų labiau bendradarbiavę, o atsiradus konfliktams būtų ėmesi atitinkamų priemonių, kad ieškovei nebūtų padaryta žala.

Ä®si­dėmėtina, jog už sutartinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ prievolinių teisinių santykių, pažeidimÄ kyla civilinė atsakomybė, o už vieÅ¡osios teisės pažeidimus kyla administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad CK nustato Å¡alių pareigÄ vykdyti tarpusavio įsipareigojimus, o su­tarčių privalu laikytis (pacta sunt servandd). Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog sutarčių Å¡alys neturi teisės vadovautis formaliais ar vieÅ¡osios teisės pažeidimais, vengdamos vykdyti savo sutartines prievoles.

Taip pat Å¡alys privalo bÅ«ti sÄ Å¾iningos, neturi teisės grįsti savo prievolių nevykdymo tuo, jog buvo pažeisti statybų proceso norminio reglamentavimo reikalavimai. Todėl vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių patyrus nuostolių kita Å¡alis privalo juos atlyginti.Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus, didelę reikÅ¡mę turi CK įtvirtinti principai, kuriais turi vadovautis civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas. Be teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nurodytų CK 1.5 straipsnyje, konkrečiose CK nuostatose įtvirtinti tokie principai kaip lygiateisiÅ¡kumas, teisių ir pareigų vykdymo sÄ Å¾iningumas, bendradarbiavimas vykdant prievoles ir kt.

Å ie principai turi ypatingÄ reikÅ¡mę statybos rangos sutartiniuose santykiuose ir yra įtvirtinti konkrečiose normose, reglamen­tuojančiose statybos rangos sutartinius santykius. Pavyzdžiui, CK 6.689 straipsnyje yra numatyta, jog užsakovas nedelsdamas privalo praneÅ¡ti rangovui apie nustatytus nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trÅ«kumus, CK 6.691 straipsnyje yra įtvirtinta statybos rangos sutarties Å¡alių pareiga bendradarbiauti, vykdant sutartį, CK 6.694 straipsnyje yra nustatyta, jog užsakovas, gavęs rangovo praneÅ¡imÄ , nedelsdamas privalo pradėti darbų priėmimÄ , ir kt.Taigi, statybos rangos sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti vykdydamos sutartį, nedelsiant informuoti viena kitÄ apie sutarties vykdymo pažeidimus, padėti viena kitai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.

Pažymėtina, jog ne tik minėtų, bet ir kitų statybos rangos sutartinius santykius reglamentuojančių normų tinkamas įgyvendinimas yra galimas tik laikantis minėtų principų. Kita vertus, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio atsakomybės klausimus, būtina prisiminti, jog statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai ir, vienai šių santykių šaliai nevykdant ar netinkamai įgyvendinant savo sutartines pareigas, būtina vadovautis sutartinės civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.256 - 6.262 str.).

Remiantis aukščiau nurodytu teismui nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad esant vieÅ¡osios teisės pažeidimams atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, kuri kaip jau teismas yra nurodęs, Å¡alių ginčo atveju netaikytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo.Teisės doktrina iÅ¡skiria keletÄ istoriÅ¡kai susiformavusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glÅ«di bÅ«tent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iÅ¡ Å¡ių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visiÅ¡kÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priklausymÄ nuo Å¡alių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.

Pirmiausia, Å¡ios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir bÅ«tent dėl jo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingi tik procesiniai Å¡alių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta pagal priežasties teorijÄ turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedÅ«rinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežastimi.

Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti pralaimėjusi Å¡alis, daromos ir tokios taisyklės iÅ¡imtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tÄ neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Å iuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos „be kaltės“. Å ioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklės, „kai yra Å¡alies kaltė“.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas yra turtinio pobÅ«džio santykis. Å io santykio esmę trumpai galima apibÅ«dinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso Å¡alis atlygina savo padarytÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su civilinės bylos iÅ¡kėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Tokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.).

Dėl to sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant Å¡io draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji Å¡alis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimÄ . Teismui atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui, pastarajam turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1d.). Tokiu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui DNSB priteistinos turėtos iÅ¡laidos advokatui už suteiktas paslaugas (t.2, b.l.75).

Tačiau atlygintinomis išlaidomis teismas nelaiko atsakovo turėtų išlaidų už VĮ Registrų centras suteiktas paslaugas, kadangi šios išlaidos siejasi su atsakovo ir jo atstovų procesinių statusu byloje, o ne su ieškovės ieškinio reikalavimu (t.2, b.l.77)Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos, susijusios su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.Bylinėjimosi išlaidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus).

IÅ¡laidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų. CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tik proceso Å¡alims. Tuo tarpu pagal susiformavusiÄ doktrinÄ teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , negali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, statusas skiriasi nuo Å¡alių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis, klausimai dar gali bÅ«ti sprendžiami naujoje byloje.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos ir, kad tokiems asmenims negali bÅ«ti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sÄ lygas minėtiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiÅ¡kai ir operatyviai.

Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, instituto paskirtį, atsi­sakymas atlyginti jo bylinėjimosi iÅ¡laidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatÄ , renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiÄ sias teises, prieÅ¡tarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su Å¡alimis procesinės teisės ir pareigos, iÅ¡skyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik Å¡alims.

Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Å is principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiÅ¡kumo principas galioja. Trečia, draudimÄ teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimÄ spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko.

Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali bÅ«ti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas yra laikomas iÅ¡vestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis, klausimus neturi bÅ«ti taikomas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ toje byloje, kurioje bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado, sudaro sÄ lygas Å¡iuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiÅ¡kai.

IÅ¡nyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieÅ¡kiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi teisę bÅ«ti įtraukiami į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ lygiomis teisėmis ir pareigomis su Å¡alimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus.Lietuvos A. T. praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ dabar jau yra pripažįstama.Pavyzdžiui, Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi Å¡alies teises ir pareigas, iÅ¡skyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo iÅ¡laidos atlyginamos Å¡aliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi bei lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atstovavimo iÅ¡laidos jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos pagrįstai.

Todėl trečiajam asmeniui F. T. iÅ¡ ieÅ¡kovės irgi priteistina 1 800 Lt iÅ¡laidų už advokato paslaugas (t. 2, b.l.54, t.3, b.l.87).IÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę (CPK 150 str. 4 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 259 str., 268 - 270 str.,n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.

1. Priteisti atsakovui Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai, į. k. 145555413, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) advokato iÅ¡laidoms atlyginti.2. Priteisti trečiajam asmeniui F. T. (a/k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) advokato iÅ¡laidoms atlyginti.3. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

P. (a/k (duomenys neskelbtini) 17,70 (septyniolikÄ litų 70 ct) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.4. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Å iaulių m. apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija (į. k. 145555413) atžvilgiu.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                      Jonas Stubrys