3fd84f63-e84d-4785-82d8-babba73368e1 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-71-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01294-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3699-940/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Limanta“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

K., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. J., E. V., dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Limanta“ ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. 1936,00 Eur skolÄ , 24,20 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu R. K. buvo sudaryta žodinė lauko kubilo pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu, ieÅ¡kovės darbuotojas E. V., 2017-11-24, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui pristatė lauko kubilÄ . KubilÄ pilnai sukomplektavus ir įrengus, nurodytu adresu atvyko dar vienas asmuo – A. J., kuris buvo žinomas E. V. iÅ¡ ankstesnės jo individualios veiklos. A. J. pareiÅ¡kus, kad E. V. yra jam skolingas už transporto paslaugas, suteiktas 2014 metais, atsakovas pinigus perdavė A. J., pareikÅ¡damas, kad atsiskaito už kubilÄ .

Ä® E. V. argumentus, kad jis skolos A. J. nepripažįsta, o kubilas priklauso UAB „Limanta“, atsakovas ir A. J. nekreipė dėmesio. Teigė, jog įmonė savo prievoles atsakovui įvykdė tinkamai, o R. K. neatsiskaitė už pristatytÄ prekę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2018-08-02 sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Limanta“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo R. K. priteisė 1 600 Eur skolÄ , 20 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ 1 620 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 862 Eur advokato teisinių pagalbos iÅ¡laidų ir 36,50 Eur žyminio mokesčio.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Limanta“ priteisė 6,90 Eur, o iÅ¡ atsakovo R. K. - 33 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

4. Teismas nurodė, jog atsakovas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekės – kubilo, užsakovas ir pirkėjas buvo jis – jis siuntė užklausas, derino kubilo pristatymo sÄ lygas, bendravo telefonu bei elektroniniu paÅ¡tu su E. V.. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad jis E. V. kontaktus rado internetinėje svetainė, kaip privataus asmens siÅ«lančio pirkti kubilus. Å ių aplinkybių tretysis asmuo E. V. neneigė, tačiau nurodė, kad UAB „Limanta“ užsakymams naudoja savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ ir telefono numerį.

Pažymėjo, jog nors byloje pateikti vieÅ¡ai skelbiami duomenys, kad E. V. yra UAB „Dansk Tub“ vadovas, tačiau tai nepaneigia, kad jis dirba ir UAB „Limanta“. Duomenų apie darbo sutarties nutraukimÄ byloje nėra. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog E. V. galėjo veikti, kaip UAB „Limanta“ atstovas, sudarant kubilo pirkimo – pardavimo sandorius (CK 2.133 str.). Konstatavo, jog tai neprieÅ¡tarauja ir E. V. paaiÅ¡kinimams duotiems teismo posėdžio metu, kad jis yra UAB „Dansk Tub“ akcininkas ir buvo Å¡iuo metu bankrutavusios ir likviduotos BUAB „Wood House Baltic“ akcininkas bei liudytojo, dabartinio UAB „Limanta“ vadovo, G.

M. parodymams.

5. Ä®vertinęs atsakovo R. K. elgesį sandorio sudarymo metu, konstatavo, jog atsakovui nebuvo reikÅ¡minga, su kuo konkrečiai įmone ar fiziniu asmeniu yra sudaroma sutartis, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti sumokėti kainÄ už pristatytÄ prekę pagal sudarytÄ Å¾odinę pirkimo – pardavimo sutartį, vien dėl tos aplinkybės, kad trečiasis asmuo E. V. neatskleidė atsakovui, jog veikia atstovaujamosios UAB „Limanta“ vardu.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sekančiÄ dienÄ po kubilo pristatymo E. V., kaip UAB „Limanta“ darbuotojas, kreipėsi į policijÄ dėl neatsiskaitymo už pristatytÄ prekę – kubilÄ , be to, pareiÅ¡kimÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pateikė ir UAB „Limanta“. Pažymėjo, jog 2017-11-25 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡yta atsakovui R. K. yra įtraukta į UAB „Limanta“ iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30.

Å ias aplinkybes patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018-07-05 teismui pateikti duomenys. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini), važtaraÅ¡tyje, taip pat ir byloje pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta ir detaliai apibÅ«dinta atsakovui R. K. perduota prekė – kubilas su integruotu pečiumi, kaina, kiekis, apmokėjimo terminas. Atsakovas nepaneigė, kad jam buvo pristatytas ir perduotas kubilas, atitinkantis sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ apraÅ¡ymÄ .

Sprendė, jog tai, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ieÅ¡kovės teigimu anuliuota, nebuvo įtraukta į PVM sÄ skaitų registro duomenis, nepaneigia Å¡alių sutartinių santykių. Tai, kad važtaraÅ¡tyje yra nurodytas galimai anuliuotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numeris, taip pat nesuponuoja spręsti prieÅ¡ingai.

7. Teismas nurodė, jog prievolę atsiskaityti nagrinėjamu atveju turėjo atsakovas, nes jis užsakė prekę, kuri jam buvo pristatyta bei perduota jo nuosavybėn. Be to, bendraudamas su E. V., atsakovas neinformavo, kad kubilÄ perkÄ kartu su A. J. ir net jei jis ir buvo sutaręs su A. J., kad kubilo kainÄ mokės lygiomis dalimis, tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos tinkamai įvykdyti savo prievolę. Duomenų iÅ¡vadai, kad atsakovas R. K. ėmėsi priemonių įsitikinti, jog prievolę įvykdė tinkamai, byloje nėra. Pažymėjo, kad sutikimas, jog už pristatytÄ prekę atsiskaitytų trečiasis asmuo – A. J., tik reiÅ¡kia sutikimÄ , kad trečiasis asmuo įvykdytų atsakovo prievolę Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.50 straipsnio 1 dalies ir CK 6.257 straipsnio prasme, bet ne atsakovo prievolių pagal sutartį trečiajam asmeniui perkėlimÄ (CK 6.115 – 6.116 straipsniai).

8. Konstatavo, jog atsakovui perdavus nuosavybės teise valdyti kubilÄ , jis neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kove ar jos atstovu E. V. už pristatytÄ prekę, o atsakovo ir trečiojo asmens A. J. parodymus dėl atsiskaitymo aplinkybių laikė abejotinais. Ä®vertinęs bylos faktines aplinkybes, A. J. ir E. V. tarpusavio santykius, laikė, jog labiau tikėtina, jog E. V. pinigai automobilyje nebuvo perduoti. Atsakovo argumentus dėl E. V. galimybės iÅ¡sivežti pristatytÄ prekę, jam neatsiskaičius, įvertinęs prekės – kubilo, technines specifikacijas (svorį, matmenis), ir aplinkybes, kad kubilÄ pristatė ir sumontavo vienas UAB „Limanta“ darbuotojas - E. V., o iÅ¡kelti kubilÄ padėjo atsakovas, atmetė kaip nepagrįstus.

9. Be to, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir teismui nepateikė patikimų įrodymų, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas ir sutarta, jog galutinė kaina už kubilÄ yra ne 1 600 Eur, o 1 600 Eur plius PVM (CK 6.313 str., 6.353 str.). Nurodė, jog ieÅ¡kovei, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui, taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai. Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, sudarydama sutartį, neatskleidė visos informacijos apie prekės kainÄ , todėl įvertinęs, kad atsakovas yra vartotojas, konstatavo, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

10. Darė iÅ¡vadÄ , jog vadovaujantis CK 6.53, 6.261, 6.344 straipsniais, iÅ¡ atsakovo priteistos metines palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. praÅ¡o sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti.

12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , nes iÅ¡vadÄ , kad jis kubilÄ -pirtį įgijo iÅ¡ UAB „Limanta”, o ne iÅ¡ E. V., kaip privataus asmens, padarė vadovaudamasis iÅ¡skirtinai tik E. V. ir G. M. nenuosekliais, nelogiÅ¡kais ir akivaizdžiai neteisingais paaiÅ¡kinimais. Teigia, jog teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų viseto, atvirkščiai, pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo argumentus vertino Å¡aliÅ¡kai, o priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodinėjimo procesui keliamus reikalavimus, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad ji yra pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis ir pardavė jam kubilÄ , tačiau byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes bei įrodymų, jog užsiima pirčių-kubilų gamyba ir prekyba, atvirkščiai - savo reikalavimus grindė arba suklastotais dokumentais, arba dokumentais, kuriose nurodytų faktų patikimumo ir dokumentų suraÅ¡ymo datos nėra galimybės patikrinti.

13. Tvirtina, jog teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tinkamai susitarė dėl kainos, tuo pačiu konstatavo, jog nesusitarė dėl esminės pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos, kas taip pat patvirtina jo argumentus, jog sutarties su ieÅ¡kove nesudarė, iÅ¡ jos prekių neįgijo ir atvirkščiai - teismo nustatytÄ kainÄ suderino su E. V., kÄ patvirtina raÅ¡tu jam elektroniniu laiÅ¡ku pateiktas komercinis pasiÅ«lymas.

14. Teigia, jog teismas be pagrindo nekonstatavo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė teismui pateikdama akivaizdžiai suklastotus įrodymus. IeÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ grindė bÅ«tent E. V. susiraÅ¡inėjimo su juo aplinkybe –elektroniniu laiÅ¡ku ir SMS žinute, tačiau, kaip nurodyta ir sprendime, internetinėje svetainėje pirkti stiklo pluoÅ¡to kubilus siÅ«lė privatus asmuo, nes pasiÅ«lymÄ pirkti lauko pirtį (kubilÄ ) jis gavo iÅ¡ Wood hous elektroniniu paÅ¡tu, nors adresas tub.order@;gmail.com, priklauso UAB „Dansk Tub“, kurios direktorius E. V.. Nurodo, kad ieÅ¡kovės teismui pateiktame laiÅ¡ke nėra jokių duomenų, kad elektroninis laiÅ¡kas siųstas ieÅ¡kovės darbuotojo.

15. Nurodo, kad darydamas iÅ¡vadas apie trečiojo asmens E. V. darbÄ UAB „Limanta“ bei tai, jog jis, parduodamas kubilÄ , veikė kaip įmonės atstovas, teismas ignoravo faktus dėl UAB „Dansk Tub“ ir UAB „Wood Hous Batic“ vykdytų veiklų bei jų ryšį su trečiuoju asmeniu E. V.. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apie neatsiskaitymÄ E. V. iÅ¡ karto informavo G. M., o UAB „Limanta“ vadovo – direktoriaus J. Z., neinformavo, be to, UAB „Limanta“ direktoriaus J. Z. pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje gautas tik po 10 dienų po sandorio sudarymo. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai ignoravo ir tÄ aplinkybę, jog vieÅ¡ai nėra skelbiama, kad UAB „Limanta“ verčiasi kubilų prekyba, o visi ieÅ¡kovės teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl kubilo pardavimo jam, yra arba suklastoti, arba tokie, kurių patikimumo nėra galimybės patikrinti.

16. Tvirtina, jog byloje pateiktas jo ir trečiojo asmens E. V. susiraÅ¡inėjimas tik patvirtina, jog jis pirtį įsigijo ne iÅ¡ PVM mokėtojos UAB „LimantÄ â€œ, o iÅ¡ privataus asmens E. V., nes siųstame laiÅ¡ke pirties kaina buvo nurodyta „1 600 Eur“, t.y. nenurodyti jokie papildomi mokesčiai. Teigia, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė suklastotu įrodymu, nes ieÅ¡kovės teismui pateikto elektroninio laiÅ¡ko, kuriame nurodoma pirties kaina, teksto iÅ¡dėstymas, lyginant su jo ir ieÅ¡kovės policijai pateiktų laiÅ¡kų tekstais, skiriasi.

17. Nurodo, jog ieÅ¡kovė įrodinėdama, kad ji o ne E. V. yra pirties pardavėja, pateikė teismui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LMN Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017-11-25 ir važtaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-24, tačiau važtaraÅ¡tyje nurodyta, papildoma informacija apie apmokėjimÄ , jog „pristačius prekę grynais, pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LMN (duomenys neskelbtini)“, t.y. nurodytas kitas PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros numeris, nei pateikta sÄ skaita. Be to, PVM sÄ skaita faktÅ«ra LMN (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta, o teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo E. V. ir liudytojas G.

M. pateikė versijÄ , jog sÄ skaita faktÅ«ra, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta prekės pristatymo dienÄ , t.y. 2017-11-24 Nr. LMN(duomenys neskelbtini), buvo neva sugadinta (anuliuota), todėl buvo iÅ¡raÅ¡yta kita sÄ skaita faktÅ«ra LMN Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-25. Teigia, jog teismo posėdžio metu nei E. V., nei G. M. negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti kas buvo negerai su 2017-11-24 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ir kodėl reikėjo iÅ¡raÅ¡yti kitÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡ VMI 2018-07-05 pateiktos informacijos teismui matyti, kad 2017-11-24 Nr. LMN(duomenys neskelbtini) PVM sÄ skaita už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenyse nėra nurodyta.

Nurodo, kad bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sÄ skaita-faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta ne prekės pristatymo metu 2017-11-24, o tik ieÅ¡kovei nusprendus kreiptis į policijÄ , teigiant, jog su ja nebuvo atsiskaityta. Atkreipia dėmesį, jog liudytoju apklaustas G. M. teisme aiÅ¡kino, kad jis veda iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų apskaitÄ , jis iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitas-faktÅ«ras, o kai jo nebÅ«na, tai daro kiti asmenys, Å¡iuo atveju sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ iÅ¡rašė E, V. ir jis nusprendė anuliuoti sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog G. M. 2017-11-24 nebuvo nei įmonės direktorius, nei buhalteris, ir net ne darbuotojas - jis buvo akcininkas, o įraÅ¡as sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. (duomenys neskelbtini) „anuliuota J. Z. 2017-11-24“ negalėjo bÅ«ti padarytas 2017-11-24, nes kaip matyti kubilas buvo pastatytas po darbo valandų, pats E. V. nurodė, jog tÄ dienÄ bendravo ne su bendrovės direktoriumi, o su jos akcininku, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), dar kartÄ kartu važiavo pas jį. Kadangi sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) neįtraukta į registrus ir nepateikta VMI, todėl nėra galimybės nustatyti nei tikrojo Å¡ios sÄ skaitos turinio, nei kada ir kam ji buvo iÅ¡raÅ¡yta, tačiau akivaizdu, jog pristatant prekę, E. V. jokios sÄ skaitos-faktÅ«ros neturėjo ir jos nepateikė, kÄ patvirtino ir E. V..

18. Be to, teigia, jog teismas spręsdamas ar buvo su E. V. tinkamai atsiskaityta iÅ¡ esmės rėmėsi tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų UAB „Limanta“ akcininko G. M. ir jo draugo (sprendime nurodoma D. Ž., tačiau toks asmuo nebuvo apklaustas) duotais parodymais. Mano, jog E. V. elgesys, po to kai trečiasis asmuo A. J. paėmęs iÅ¡ atsakovo pinigus (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pats E. V.) nuėjo su juo atsiskaityti, leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t.y. kad A. J. su E. V. pilnai atsiskaitė:

E. V., visÄ laikÄ dėl kubilo-pirties užsakymo ir pristatymo bendravęs su juo ir žinodamas, kad jis yra užsakovas, nesikreipė į jį dėl pinigų negavimo, apie tai, jog neatsiskaityta, nepranešė iÅ¡ karto policijai, nereikalavo grÄ Å¾inti kubilo, negalėdamas vienas iÅ¡montuoti ir pasiimti kubilo - nekvietė policijos į įvykio vietÄ . Tuo tarpu teismui pateiktos Panevėžio apskrities VPK medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenys, patvirtina, kad pas jį atvykus nepažįstamiems asmenims, reikalaujant 2 000 Eur už kubilÄ , jis dėl nepagrįsto reikalavimo iÅ¡ karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , praneÅ¡damas apie nepagrįstus reikalavimus.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Limanta“ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Nurodo, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog už kubilÄ -pirtį su E. V. atsiskaityta nebuvo, kaip ir prekės pirkimo iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Limanta“ faktÄ .

21. Tvirtina, jog visi atsakovo skundo argumentai, skirti įrodinėjimui, jog lauko pirties-kubilo pardavėjas buvo E. V., o ne UAB „Limanta“, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes tokia situacija yra tiesiogiai sureguliuota CK 2.133 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad jam E. V. asmuo yra reikÅ¡mingas ir žinodamas, kad perka ne iÅ¡ E. V., jis bÅ«tų sandorio nesudaręs. Apeliaciniame skunde keliami klausimai (kodėl aiÅ¡kintis dėl apmokėjimo vyko ieÅ¡kovo akcininkas G. M., o ne direktorius J. Z.; abejojama, kad E. V., dirbdamas UAB „Limanta“ už 100 Eur per mėnesį atlygį važiavo į Panevėžį ir atvežė lauko pirtį-kubilÄ bei jį sumontavo ir kt.) neturi reikÅ¡mės atsakovo prievolei atsiskaityti, kylančiai iÅ¡ pirkimo- pardavimo sutarties.

22. Pažymi, kad tiek prekę pateikęs E. V., tiek ieÅ¡kovas UAB „Limanta“ nurodė, kad lauko pirties-kubilo savininkas buvo UAB „Limanta“ ir ginčo tarp Å¡ių asmenų nėra. Atsakovas neįrodinėja, kad pardavėjo asmuo jam yra reikÅ¡mingas, todėl, neįrodinėdamas pardavėjo asmens reikÅ¡mingumo, jis neturi teisės ginčyti UAB „Limanta“ nuosavybės, kuriÄ patvirtina prekę perdavęs E. V. bei buhalteriniai įmonės dokumentai. Nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvu, kad neva lauko pirties - kubilo kainos nurodymas be PVM vienareikÅ¡miai reiÅ¡kia, kad prekė buvo pirkta iÅ¡ fizinio asmens.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo R. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliantas R. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis kubilÄ -pirtį įgijo iÅ¡ UAB „Limanta”, o ne iÅ¡ E. V., kaip privataus asmens, be to, bylos duomenys nepaneigia, jog su trečiuoju asmeniu E. V. kubilo pristatymo dienÄ buvo atsiskaityta.

25. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Vien aplinkybė, jog apeliantas byloje nustatytas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, nedaro teismo išvadų nepagrįstų ar neteisėtų.

26. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog žodinė lauko kubilo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovės UAB „Limanta“, veikiančios per savo atstovÄ - darbuotojÄ E. V. (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) ir atsakovo R. K., o ne tarp atsakovo R. K. ir E. V., kaip fizinio asmens. Apeliantas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka bei tvirtina, kad ir ginčijamu sprendimu iÅ¡ jo priteista 1 600 Eur suma (lauko kubilo kaina be PVM) patvirtina jo argumentus, jog sutarties su ieÅ¡kove jis nebuvo sudaręs ir iÅ¡ jos prekių neįgijo. Minėti teiginiai vertintini kritiÅ¡kai.

27. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl lauko kubilo pirkimo-pardavimo buvo sudaryta žodinė sutartis. Nustatyta, kad apeliantas R. K. dėl lauko kubilo įsigijimo kreipėsi internetinėje svetainėje rastu kontaktiniu numeriu, kuriuo naudojosi trečiasis asmuo E. V. ir su juo tiek telefonu, tiek elektroniniu paÅ¡tu tarėsi dėl prekės savybių, kainos, derino prekės pristatymo sÄ lygas. Å ių aplinkybių Å¡alys neginčija, kaip ir aplinkybės, jog prekę – lauko kubilÄ , 2017-11-24 apeliantui pristatė E. V. ir jį sumontavo apelianto R.

K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pretenzijų dėl prekės – kubilo, pristatymo, kokybės apeliantas R. K. neturėjo ir neturi. Byloje nustatyta, kad E. V. nuo 2014-12-03 yra UAB „Limanta“ darbuotojas ir, kaip nurodė pats E. V., UAB „Limanta“ užsakymams jis naudoja savo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ ir telefono numerį. IeÅ¡kovė UAB „Limanta“ teismui pateikė 2018-11-25 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta prekė bei jos duomenys, pristatymo adresas, kuris sutampa su apelianto adresu, važtaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), kubilo kalkuliacijos kortelę.

Minėta sÄ skaita-faktÅ«ra yra įtraukta į UAB „Limanta“ iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registro duomenis už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30. Konstatuotina, jog Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog E. V. galėjo veikti, kaip UAB „Limanta“ atstovas, sudarant kubilo pirkimo – pardavimo sandorį (CK 2.133 straipsnis). Aplinkybės, jog trečiasis asmuo E. V. yra ir UAB „Dansk Tub“ akcininkas ir Å¡iuo metu bankrutavusios ir likviduotos BUAB „Wood House Baltic“ akcininkas, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

28. Pažymėtina, jog atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių Å¡alys turėtų elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Materialinės teisės normos numato tam tikras sÄ lygas atstovavimui (CK 2.133 straipsnis) bei tam tikras iÅ¡imtis kuomet per atstovÄ sudarytas sandoris, Å¡iam neatskleidus atstovavimo fakto, atstovaujamajam sukelia teisines pasekmes, viena jų yra aplinkybė, kai kitai sandorio Å¡aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikÅ¡mės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovui R.

K. nebuvo labai reikšminga, su kuo konkrečiai yra sudaroma sutartis (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė ir įrodymų, jog jis aiškinosi su kuo –įmone ar fiziniu asmeniu - sudaroma sutartis, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straispnis).

29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo E. V., prekės užsakymo metu bei derinant jos pristatymo sÄ lygas, su R. K. bendravo iÅ¡ elektroninio paÅ¡to adreso, kuriame nėra ieÅ¡kovės inicialų. Duomenų, jog bÅ«tų pateikęs įgaliojimÄ ar kokiu kitu bÅ«du informavęs apeliantÄ , jog jis veikia UAB „Limanta“ vardu, byloje taip pat nėra. IÅ¡ R. K. parodymų pirmosios instancijos teisme akivaizdu, jog jis iÅ¡ esmės buvo abejingas tinkamam sandorio užbaigimui – paaiÅ¡kino, jog prekės pristatymo dokumentai perduoti nebuvo, tačiau jis jų neprašė, nes prekė jam buvo pristatyta ir sumontuota, o dalį pinigų jis perdavęs trečiajam asmeniui A. J. ir toliau atsiskaityme su E. V. nebedalyvavo. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog apeliantui R. K. asmuo, su kuriuo yra sudaroma sutartis, nebuvo esminė pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga, nes jis tiesiog siekė įsigyti konkretų daiktÄ .

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog E. V. prekės užsakymo metu informacijÄ R. K. siuntė iÅ¡ Wood house elektroninio paÅ¡to adreso tub.orders@gmail.com, pats R. K. tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodė, kad pagal E. V. elektroninio paÅ¡to rekvizitus, jis galėjo bÅ«ti UAB „Dansk Tub“ direktorius, o pasiÅ«lymÄ gavo iÅ¡ Wood house elektroninio paÅ¡to. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2018-11-25 pareiÅ¡kime Panevėžio AVPK R.

K. nurodė, jog pirtį – lauko kubilÄ Ä¯sigijo iÅ¡ įmonės Wood house, kurios savininkas E. V., todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie prekės įsigijimÄ iÅ¡ fizinio asmens vertintini kritiÅ¡kai. Be to, tiek UAB „Limanta“ akcininko G. M. (prekės pristatymo metu buvusio (duomenys neskelbtini)) atvykimas pas R. K. aiÅ¡kintis dėl negauto apmokėjimo už prekę, tiek ieÅ¡kovės UAB „Limanta“ kreipimasis į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl neatsiskaitymo už pristatytÄ prekę, tik patvirtina, jog ieÅ¡kovė save laikė trečiojo asmens pristatytos prekės savininke bei pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alimi.

Be to, iÅ¡ apelianto priteista suma – 1 600 Eur, o ne 1 936,00 Eur (1 600 Eur plius PVM) nėra pakankama spręsti apie esminės sutarties sÄ lygos nebuvimÄ Å¡alių santykiuose bei konstatuoti, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ . Ta aplinkybė, jog teismas iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei nepriteisė pridėtinės vertės mokesčio, nėra pakankama iÅ¡vada, jog tai įrodo, jog R. K. sandoris buvo sudarytas su fiziniu asmeniu. Dėl paminėto, atmestini apelianto teiginiai, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Limanta“ neturi reikalavimo teisės ir jam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

31. Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojo G. M. funkcijų bei UAB „Limanta“ įgaliojimų ginčo įvykių metu, trečiojo asmens E. V. gaunamas darbo užmokestis bei abejonės jo vykdoma veikla, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas bei nėra reikÅ¡mingos ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimui, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl pareigos atsiskaityti už gautÄ prekę bei kam priklauso Å¡i reikalavimo teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtais argumentais nepasisako.

Apeliaciniame skunde dėstomos abejonės, susijusios su PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. LMN(duomenys neskelbtini) suraÅ¡ymu bei klausimai dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. LMN(duomenys neskelbtini) anuliavimo ir asmenų turėjusių teisę tai atlikti, kaip ir klausimai dėl Å¡ios sÄ skaitos-faktÅ«ros neįtraukimo į įmonės registrus, taip pat nėra reikÅ¡mingi, sprendžiant atsiskaitymo klausimÄ . Be to, anuliuota PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, byloje yra pateikta, todėl apeliantas turėjo visas galimybes pasitikrinti joje užfiksuotus duomenis.

Ä®monės pareigos (ne)buvimas įtraukti anuliuotÄ sÄ skaitÄ Ä¯ įmonės registrus bei pateikti duomenis apie jÄ VMI, apelianto teisių ir pareigų Å¡iuo atveju nekeičia.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas R. K. neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kove ar jos atstovu E. V. už pristatytÄ prekę – lauko kubilÄ . Apeliantas nesutinka su minėta teismo iÅ¡vada ir nurodo, kad su E. V. atsiskaitė trečiasis asmuo A. J., perduodamas jam sutartÄ užmokestį už prekę – 1 600 Eur. IÅ¡ trečiojo asmens E. V. paaiÅ¡kinimų matyti, kad pas R. K. atvykęs A. J. pareiÅ¡kė, jog jis, E. V., yra likęs skolingas už transporto paslaugas, todėl pinigų už pristatytÄ prekę jam neperduos.

Pats A. J. teismui nurodė, kad tik priminė E. V. senas skolas, tačiau pinigus jam perdavęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus neturi pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad E. V. pinigai automobilyje nebuvo perduoti. Å i teismo iÅ¡vada yra iÅ¡samiai motyvuota ir pagrįsta. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, jog pirkėjas Å¡iuo atveju buvo R. K., nes jis tarėsi dėl prekės, kainos, teikė užsakymÄ ir prekė buvo pristatyta bei sumontuota jo gyvenamojoje vietoje, todėl pareigÄ atsiskaityti už gautÄ prekę turėjo bÅ«tent jis.

IÅ¡ bylos duomenų bei paties R. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡ios pareigos jis neįvykdė, nes perdavė tik dalį pinigų už gautÄ prekę trečiajam asmeniu A. J., o ne E. V. ir nėra duomenų, jog jis ėmėsi priemonių įsitikinti ar A. J. perdavė E. V. jo duotus pinigus ir ar Å¡is pilnai atsiskaitė už pristatytÄ prekę, t.y. ar prievolė buvo įvykdyta tinkamai (CPK 178 straipsnis). Apelianto ir trečiojo asmens A. J. tarpusavio susitarimas, kad kubilas perkamas bendromis lėšomis ir kt., nustatytų aplinkybių kontekste, R.

K. prievolei reikšmės neturi.

33. IÅ¡ ginčijamo sprendimo matyti, kad priimant sprendimÄ , teismas vadovavosi ir liudytojo D. Ž. parodymais. Sutiktina su apeliantu, kad minėtas liudytojas teisme apklaustas nebuvo, tačiau tai vertintina kaip raÅ¡ymo apsirikimas, neteisingai nurodant liudytojo pavardę, nedarantis įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kaip nustatyta iÅ¡ 2018-07-19 teismo posėdžio protokolo, sprendime yra vadovaujamasi liudytojo D. R., kuris, kaip vienas iÅ¡ vyrų ginčo įvykio metu buvo atvykęs pas R. K. aiÅ¡kintis dėl už pristatytÄ prekę nesumokėtų pinigų, parodymai. Teismo posėdžio metu R. K. patvirtino, jog Å¡is asmuo buvo pas jį atvykęs į namus kartu su G. M.. Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojo D. Ž., o ne liudytojo D. R. nurodymas procesiniame sprendime laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu.

34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

35. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pakankamo pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė pirmosios instancijos teismas, todėl keisti ar naikinti pagrįstÄ sprendimÄ nėra pagrindo.

36. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės UAB „Limanta“ naudai priteistina 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nes bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Limanta“ (į.k. 134543139) naudai 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja Birutė Valiulienė