2023-03-22 Nr. AB-6320-3-62-3-00964-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-399-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00964-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – antstolis E. S.), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Pravieniškių PN-AK vykdydama antstolio E. S. patvarkymą nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. neteisėtai išieškojo pinigines lėšas iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytos nuteistojo asmeninės sąskaitos, pažeidė galiojančius teisės aktus ir iš jam priklausančių lėšų nuskaičiavo daugiau nei leidžiama pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK). Taip buvo apribota pareiškėjo galimybė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje už BVK 97 straipsnio 3 dalyje leidžiamą sumą, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio.

2.2 Pagal CPK 736 straipsnį galima išieškoti pagal vykdomus patvarkymus tik 30 procentų lėšų. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pagal galiojančius įstatymus gali apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už leidžiamą sumą ir jokie ribojimai negali būti taikomi. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė nepatogumų, emocinę depresiją, kitų išgyvenimų, todėl prašė neturtinės žalos atlyginimo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Vadovaujantis BVK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu drausmės grupei priskirti nuteistieji per mėnesį gali nusipirkti asmeninių daiktų už dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis buvo 42 Eur, o iki 2022 m. sausio 1 d. – 40 Eur, todėl pataisos namai ginčo laikotarpiu vykdydami antstolių patvarkymus negalėjo nukreipti išieškojimo į 40 ir 42 Eur sumas, už kurias nuteistasis galėjo per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų.

4.2 Pareiškėjui pinigų areštas buvo taikytas tik laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Net ir areštavus nurodytas sumas minėtu laikotarpiu pareiškėjas kiekvieną mėnesį apsipirko už sumas, didesnes nei 42 Eur.

4.3 Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pinigai areštuoti nepažeidžiant CPK 739 straipsnio 9 punkto ir BVK 97 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

4.4 Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

4.5 Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad antstolis E. S. pataisos namams pateikė 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-181-4610, pagal kurį turi būti vykdomas 2 304,66 Eur sumos išieškojimas iš skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

7. BVK 97 straipsnis (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) reglamentuoja nuteistųjų teisę nusipirkti asmeninių daiktų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

8. Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindė tuo, jog ginčo laikotarpiu pataisos namų administracija neteisėtai pagal antstolio patvarkymą išskaitydavo iš jo asmeninių lėšų sumą, didesnę negu leidžia įstatymai.

9. CPK 585 straipsnio 1 dalis (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).

10. Teismas pažymėjo, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nukreipė antstolis, kurio priimto patvarkymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis. CPK 739 straipsnyje numatoma, iš kokių lėšų išieškoti pagal antstolio patvarkymą negalima. Šio straipsnio 9 punkte reglamentuotas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės BVK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Šią aplinkybę patvirtina ir į pareiškėjo prašymą teiktas atsakymas, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas yra paskirtas būtent į drausmės grupę.

13. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pagal BVK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėją paskyrus į drausmės grupę, jam turėjo būti taikomas dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 84 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“), o išieškojimas negalėjo būti vykdomas iš lėšų, neviršijančių pusės šio dydžio, t. y. 42 Eur.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad išieškojimo iš pareiškėjo asmeninių lėšų vykdymo sąlygas nustatė būtent antstolis, kurio priimto patvarkymo pirmoje pastraipoje antstolis aiškiai nurodė teisės normas reglamentuojančias pinigines sumas, iš kurių išieškoti negalima, o antroje patvarkymo pastraipoje nurodė, kaip turi būti paskirstomos išieškomos lėšos, jei jos išieškomos kelių antstolių.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario mėnesio pradžioje pareiškėjo sąskaitos likutis buvo 339,21 Eur. Iš jų išskaičius 42 Eur sumą (pusė apsipirkimo limito), iš kurios negali būti vykdomas išieškojimas, likusi suma sudaro 297,21 Eur. Kadangi ši likusi suma (297,21 Eur) neviršija vieno MMA (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, vienas MMA lygus 555 Eur), vykdant patvarkymą, iš jos turėjo būti atskaitoma ir antstoliui pervedama 30 procentų lėšų. Taigi, iš pareiškėjo vasario mėnesį turėtų 339,21 Eur antstoliui pagal patvarkymą turėjo būti pervedama ne daugiau kaip 89,16 Eur. Pataisos namų administracija išskaitė ir antstoliui pervedė 10,00 Eur sumą, vadinasi, neviršijo nei pusės apsipirkimo limito, nei 30 procentų nuo likusios sumos, ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

16. Per kovo mėnesį pareiškėjas gavo 63,00 Eur, antstoliui pervesta suma – 1,05 Eur, taigi, neviršijanti nei pusės pareiškėjui taikomo apsipirkimo limito, nei 30 procentų nuo likusios sumos (turėjo būti išskaitoma ne daugiau kaip 6,30 Eur). Per balandžio mėnesį iš pareiškėjo lėšų išieškojimas nebuvo vykdomas.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas konstatavo, kad pataisos namai ginčo laikotarpiu, t. y. 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, išieškojimą iš pareiškėjo lėšų vykdė nepažeisdami CPK 739 straipsnio 9 punkto reikalavimų (draudimą išieškoti iš sumos, viršijančios pusę BVK nustatyto apsipirkimo limito) ir laikydamiesi antstolio patvarkyme nustatytų išieškojimo sąlygų. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus vykdydami išieškojimą pagal antstolio patvarkymą, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimų, galinčių būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

18. Teismas taip pat konstatavo kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6.39 Eur.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

20.1. Teismas kėlė privilegijas atsakovui, netinkamai traktavo bei taikė įstatymą, dėl to toks sprendimas yra naikintinas.

20.2. Pravieniškių PN-AK vykdydama antstolio patvarkymą sąmoningai pažeidinėjo pareiškėjo teises. Pareiškėjas į drausmės grupę buvo paskirtas tik 2022 m. kovo 31 d. Taip pat nurodo, kad buvo apskundęs antstolio patvarkymą ir jis yra ištaisytas.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

22.1 Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

22.2 Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. pagal antstolio patvarkymą išskaitant iš pareiškėjo asmeninių lėšų sumą, didesnę negu leidžia įstatymai.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pataisos namai ginčo laikotarpiu, išieškojimą iš pareiškėjo lėšų vykdė nepažeisdami CPK 739 straipsnio reikalavimų ir laikydamiesi antstolio patvarkyme nustatytų išieškojimo sąlygų.

25. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK vykdydama antstolio patvarkymą sąmoningai pažeidinėjo pareiškėjo teises. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas į drausmės grupę buvo paskirtas tik 2022 m. kovo 31 d., taip pat nurodo, kad buvo apskundęs antstolio patvarkymą ir jis yra ištaisytas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 10 d. su skundu kreipėsi antstolį E. S., prašydamas atsiųsti naują patvarkymą su aiškiais nurodymais, kaip išieškoti pinigines lėšas, taip pat grąžinti neteisėtai išieškotas pinigines lėšas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. Antstolis 2022 m. gegužės 10 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kurie 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo M. Z. skundą dėl antstolio E. S. veiksmų atmetė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Pravieniškių PN-AK pagrįstai vykdė 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-181-4610, pagal kurį turi būti vykdomas 2 304,66 Eur sumos išieškojimas iš skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

27. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Pravieniškių PN-AK vykdyto pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nuskaitymo, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei ir tuo pagrindu sprendė, kad pagal BVK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėją paskyrus į drausmės grupę, jam turėjo būti taikomas dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 84 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“), o išieškojimas negalėjo būti vykdomas iš lėšų, neviršijančių pusės šio dydžio, t. y. 42 Eur.

28. Tačiau pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 2-2079 „Dėl Nuteistųjų skyrimo į būrius ir priskyrimo grupėms“, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. priskirtas paprastajai grupei; taip pat Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 2-800 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę antrajame sektoriuje, perkėlimo į būrius ir grupes“, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. perkeliamas į drausmės grupę.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors minėtus Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymus pareiškėjas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į jo teisinį statusą bei galimybės rinkti įrodymus ribotumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai turi būti įvertinti.

30. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Tai lemia bylos perdavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

31. Bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, turėtų nustatyti laikotarpius, kada pareiškėjas buvo priskirtas drausmės, o kada – paprastajai grupei, ir to pagrindu įvertinti, ar išieškojimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, buvo atliktas neviršijant pusės BVK 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.

32. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

33. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimamas galutinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys