2016-07-29 Nr. AB-15256-3-61-3-03131-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-735-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03131-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kryžiokų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kryžiokų ūkis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kryžiokų ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. A256-977/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas);

2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. sausio 2 d. redakcija) 12.2 punkto pagrindu įpareigoti atsakovo direktorių organizuoti 1,40 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav. (toliau – ir Žemės sklypas, sklypas), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą;

3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Taisyklių 12.2, 13.4 ir 19.2 punktais, 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į atsakovą ir pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo, kurio savininkas buvo pareiškėjas, formavimo ir pertvarkymo projektą. Prašyme pareiškėjas nurodė projekto rengimo tikslą – pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir padalinti Žemės sklypą į mažesnius sklypus (Taisyklių 2.1 ir 2.7 punktai). Pareiškėjo manymu, šis prašymas atitiko Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. 2014 m. gegužės 12 d. Sprendimu pareiškėjas informuotas, jog nėra pagrindo tenkinti jo prašymą ir organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti minėtą prašymą, nurodė, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta organizuoti didesnės teritorijos detalųjį planą ir perduoti medžiagą Departamento Teritorijų planavimo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją, kadangi šioje teritorijoje yra urbanistiniu požiūriu sudėtinga situacija, kurią lėmė tai, jog nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos kaip į kaimo teritoriją pagal žemėtvarkos dokumentus, kuriuose nesprendžiami miestui aktualūs inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos klausimai.

Pareiškėjas manė, kad atsakovo nurodyta atsisakymo rengti Žemės sklypo pertvarkymo projektą priežastis – planuojama viso kvartalo teritorijos detaliojo plano procedūra – buvo neteisėta ir nepagrįsta. Taisyklių 9 punktas įtvirtina, jog projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, atsisakydamas rengti projektą, nenurodė, jog Žemės sklypas buvo įtrauktas į rengiamą detalųjį planą ar kitą žemės valdos projektą, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Be to, pareiškėjo manymu, Sprendimas buvo teisiškai nepagrįstas, nes nurodytas planavimas buvo neapibrėžtas laike ir buvo priežasčių teigti, jog toks planavimas užsitęs kelis metus arba išvis neįvyks.

Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo motyvai prieštaravo pačio atsakovo pozicijai šiuo klausimu. Pareiškėjas pažymėjo, jog Savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-547 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Kryžiokų ūkis“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A30-302 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Kryžiokų ūkis“ perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas Žemės sklypo savininkui – pareiškėjui. Šis detalusis planavimas buvo nutrauktas, t. y. jis nebetęsiamas. Pareiškėjo manymu, tai reiškė, jog atsakovo pozicija dėl teritorijų planavimo (duomenys neskelbtini) buvo prieštaringa ir nepastovi. Atsakovas nebuvo apsisprendęs, ar bus organizuojama didesnio žemės ploto detaliojo planavimo procedūra, ar bus rengiami mažesnių (atskirų) žemės sklypų planai. Taigi, nesant duomenų apie faktiškai pradėtas detaliojo planavimo procedūras aptariamoje teritorijoje, pareiškėjo prašymas turėjo būti patenkintas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. kovo 3 d. gavo pareiškėjo prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – žemės sklypą padalinti į sklypus, keičiant paskirtį į kitą, nustatant paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Atsakovas Sprendimu šio prašymo netenkino iš esmės dėl to, kad Žemės sklypas pateko į urbanistiniu požiūriu neišvystytą teritoriją, kurioje nebuvo išspręsti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų klausimai, todėl tam buvo būtina rengti didesnės teritorijos detalųjį planą, o ne pavienio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčijamame sprendime pareiškėjui pasiūlyta dėl detalesnės informacijos apie planuojamo viso kvartalo teritorijos detaliojo plano rengimo procedūras kreiptis į Savivaldybės administraciją. Taigi, atsakovo manymu, pareiškėjui buvo žinoma, kad bus rengiamas didesnės teritorijos detalusis planas, todėl, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) apibrėžtas procedūras, pareiškėjas galėjo pasinaudoti iniciatyvos teise ir teikti pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia teise.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo įstatyme (2010 - 2011 m. galiojusioje redakcijoje) numatyta, jog detalieji planai gali būti rengiami atskiriems žemės sklypams. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje įtvirtinta, kad detaliųjų planų objektu yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai (17 str. 5 d. 1 p.). Atsakovas manė, kad šios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos patvirtino, kad nuo 2014 m. negalėjo būti pradėti rengti atskirų/pavienių žemės sklypų detalieji planai, o turėjo būti planuojamos didesnės teritorijos, t. y. miestų dalys ar kvartalai, siekiant išnagrinėti planuojamos urbanizuoti teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijas, ypač urbanistiniu požiūriu neišvystytose miesto dalyse, aktualiose nagrinėjamu atveju (18 str. 3 d.). Taigi, Savivaldybės administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės sklype, esant neišspręstiems klausimams dėl sklypo/teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdų.

Atsakovas pastebėjo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 30-1193 pagrindu pradėtas rengti apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas, nustatyti planavimo tikslai – suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos būdą, padalyti sklypus, nustatyti sklypų plotus ir ribas, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės prie suformuotų sklypų, ir patvirtinta planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui rengti. Planavimo darbų programoje nustatytas planavimo terminas – 5 m. nuo planavimo darbų programos patvirtinimo. Taigi, teritorijos detalusis planas buvo pradėtas rengti. Atsakovas nurodė, kad planuojama teritorija buvo pažymėta interaktyviajame Vilniaus miesto žemėlapyje, sudarytame geografinių–informacinių sistemų (GIS) pagrindu, kuriame matyti, kad į pradedamos rengti teritorijos detaliojo plano ribas patenka ir Žemės sklypas.

Atsakovas, apibendrinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Taisyklių 9 punktu, teigė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes šis sklypas pateko į pradėto rengti detaliojo plano galiojimo ribas ir visas planuojamas vystyti kvartalas bus vertinamas kompleksiškai, suplanuojant ne tik inžinerinių komunikacijų tinklus bei inžinerinių tinklų koridorius, bet ir urbanistinę struktūrą, padalijant sklypus, nustatant sklypų plotus ir ribas, numatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijų būdą (to ir pageidavo pareiškėjas, pateikdamas prašymą). Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. 30-547 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A30-302 perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjui organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą. Pareiškėjo teigimu, šiuose įsakymuose nurodytas detalusis planavimas buvo nutrauktas.

Atsakovas ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir nurodė dėl informacijos apie planuojamos viso kvartalo teritorijos detaliojo plano procedūras kreiptis į Departamento Teritorijų planavimo skyrių.

Savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 21 d. įsakyme Nr. 30-1193 nurodė, kad Departamento 2014 m. kovo 31 d. darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais protokolo Nr. A16-255/14-(2.1.13-MP) pagrindu pradėtas rengti apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas, kurio tikslas – suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos(G1) būdą, padalyti sklypus, nustatyti sklypų plotus ir ribas, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės prie suformuotų sklypų. Planavimo terminas – 5 m. nuo planavimo darbų programos patvirtinimo.

Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, sprendžiama, ar ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nebuvo pagrįstas dėl daugelio priežasčių, įskaitant tai, kad, pirma, pareiškėjo siekiamo rengti projekto tikslas – pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir padalinti Žemės sklypą į mažesnius sklypus (Taisyklių 2.1 ir 2.7 punktai), o toks prašymas atitiko Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius; antra, motyvas, jog nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos kaip į kaimo teritoriją pagal žemėtvarkos dokumentus, kuriuose nesprendžiami miestui aktualūs inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos klausimai, yra nepagrįstas, nes iki Žemės sklypo, kurį buvo prašoma pertvarkyti, yra ne mažesnis nei 4,5 m pločio pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje; trečia, aptariamoje teritorijoje centralizuotų miesto tinklų, kuriems būtini platūs infrastruktūros koridoriai, nėra, todėl pertvarkant Žemės sklypą numatoma naudoti vietinius vandentvarkos tinklus (gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai) bei efektyvias šiuolaikines šildymo–vėdinimo sistemas (geotermija, saulės kolektoriai).

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai buvo arba abstraktūs, nepagrįsti, arba neteisiniai, todėl teismas neturėjo jų vertinti administracinės bylos kontekste. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teismui pateikė duomenis, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-1193 buvo sudaryta planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentams rengti. Į ją įtrauktas ir Žemės sklypas. Šiame įsakyme nustatytas 5 metų planavimo terminas nuo programos patvirtinimo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nenustatyto termino taip pat nėra pagrįsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Taisyklių 9 punktas neturėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes jis nukreiptas tik į valstybinius sklypus, o pareiškėjo Žemės sklypas buvo privatus. Teismas nesutiko su tokiu aiškinimu, nes tiek Taisyklių turinys, tiek Taisyklių aiškinimo ir taikymo teisminė praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1986/2014) įrodo, kad Taisyklės taikomos ne tik valstybiniams sklypams. Teismas taip pat neabejojo Taisyklių atitiktimi Konstitucijai ir įstatymams, nes jos priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 37 straipsnio 10 dalimi ir 40 straipsnio 5 dalimi. Taigi, Taisyklių 9 punktas turėjo įstatyminį pagrindą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kaip išvestinis, nepanaikinus skundžiamo sprendimo taip pat negalėjo būti patenkintas.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kryžiokų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad, atsakovui atsiliepimu pateikus duomenis apie tai, kad Žemės sklypą apimančios teritorijos detalusis planavimas buvo pradėtas, pareiškėjas papildė savo pareiškimo teisinį pagrindą. Pareiškėjas nurodo, jog iki Žemės sklypo buvo pravažiavimas, o Žemės sklype planuoti naudoti vietinės vandentvarkos tinklai ir šiuolaikinės šildymo-vėdinimo sistemos, todėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo klausimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus ir negalėjo būti pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. atsakovo rengiamas detalusis planas nesudarė kliūčių pareiškėjo ketintam inicijuoti žemės valdos projekto rengimo procesui.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad teismas nekonstatavo, jog jo prašymas ištirti norminį administracinį aktą buvo atmestinas vienu iš pagrindų, numatytų ABTĮ 111 str. 2 d., todėl jis, vadovaudamasis ABTĮ 111 str. 3 d., privalėjo inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą.

Pareiškėjas pastebi, kad teismas pasisakė dėl neva pareiškėjo argumento, jog Taisyklės neturėtų būti taikomas ginčo situacijai, nes jos nukreiptos tik į valstybinius sklypus, o šioje administracinėje byloje pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra privatus. Pareiškėjas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu jis tokios pozicijos neišsakė. Be to, teismas tariamai pareiškėjo nuomonei paneigti pasitelkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1986/2014, kuriame nėra nė užuominos apie tas išvadas, kurias siekė pagrįsti teismas. Pareiškėjas tvirtina, kad Taisyklės, kiek jose nenurodyta kitaip, yra taikomos tiek valstybinių, tiek ir privačių žemės sklypų atžvilgiu. Pačiose Taisyklėse yra nurodomi atvejai, kuomet Taisyklės taikomos tik valstybinių sklypų atžvilgiu. Vienas iš jų – Taisyklių 9 punktas. Kadangi Žemės sklypas yra privatus, Taisyklių 9 punktas pareiškėjo prašymui nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Pareiškėjas taip pat mano, kad atsakovas atsisakė jam leisti rengti Žemės sklypo padalijimo projektą vadovaudamasis tokiu ribojimu, kuris įtvirtintas poįstatyminiame akte (Taisyklių 9 p.), nors Teritorijų planavimo įstatymo (2014 m. sausio 1 d. redakcija) 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad, jeigu ir gali būti nustatyti ribojimai rengti žemės valdos projektą, tokie ribojimai būtinai turi būti nustatyti įstatymo lygmens teisės aktu. Pareiškėjas teigia, kad teismo argumentas, jog akto, kurio dalies teisėtumu abejojama (Taisyklių 9 p.), priėmimas buvo numatytas aukštesnės galios teisės akte (Žemės įstatyme), savaime negali būti vertinamas kaip eliminuojantis tokio akto dalies neteisėtumo galimybę, ypač tais atvejais, kuomet žemesnės galios teisės akto dalimi yra neteisėtai reguliuojami tokie santykiai, dėl kurių reguliavimo aukštesnės galios teisės aktai numato kitokias taisykles. Pareiškėjas šią poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir prašo apeliacinės instancijos teismo inicijuoti norminio administracinio akto dalies (Taisyklių 9 p.) teisėtumo tyrimo procesą.

Be to, pareiškėjas pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismai nustatytų, kad Taisyklių 9 punktas atitinka norminio teisės akto teisėtumo kriterijų, konstatuotina, kad didesnės teritorijos detaliojo plano rengimo aplinkybe negali būti grindžiamas atsisakymas leisti rengti privataus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes Taisyklių 9 punktas tokį ribojimą iš esmės nustato tik tokiais atvejais, kai sprendžiami valstybinių žemės sklypų formavimo ar planavimo klausimai (tai matyti iš šios normos formuluotės). Dėl to aplinkybė, kad savivaldybės iniciatyva buvo rengiamas keliasdešimt ne valstybinės žemės sklypų apimančios teritorijos detalusis planas, vadovaujantis Taisyklių 9 punkto nuostatomis, savaime negali būti kliūtimi vieną iš šių sklypų padalinti arba perdalinti du ne valstybinės žemės gretimus sklypus (Taisyklių 2.1 p.). Pareiškėjo nuomone, dėl tos pačios aplinkybės nėra pagrindo ginčyti ir sprendimo dėl inicijuoto detaliojo planavimo, kadangi šis teritorijų planavimas negali būti pripažįstamas ribojančiu galimybę vykdyti tokią procedūrą, kokią pageidavo vykdyti pareiškėjas (rengti Žemės sklypo padalijimo projektą) ir kurią leisti vykdyti atsisakė atsakovas. Pareiškėjo teigimu, tai pažeidė jo teises.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. buvo įvykdyta teritorijų planavimo reforma. Priešingai negu buvo nurodyta šioje reformoje, pareiškėjas susidūrė su aplinkybe, ribojančia ir grasinančia riboti jo ketinimą padalinti Žemės sklypą neprotingai ilgą laiko tarpą – 5 metus. Pareiškėjas pažymi, kad, praėjus daugiau nei 1 metams, teritorijų planavimo procesas dar nėra faktiškai prasidėjęs. Be to, tuo pačiu ribojama ir pareiškėjo teisė realizuoti žemės valdos projekto parengimą. Tokiu būdu sudaryta tik pareiškėjo prašymo sprendimo iliuzija, bet realiai pažeidžiamos jo teisės, nes jam sudaromos neteisėtos kliūtys realizuoti savo ketinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjas teismo sprendimą skundžia dėl to, kad nebuvo inicijuota norminio akto teisėtumo tyrimo procedūra dėl Taisyklių 9 punkto atitikties Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktui ir kad teismas pripažino, jog Taisyklių 9 punktas yra taikomas privatiems žemės sklypams. Atsakovas atkreipia dėmesį į Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame aiškiai nurodoma, kad žemės valdos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas. Atsakovas mano, kad akivaizdu, jog žemės valdos projektai nėra laikomi teritorijų planavimo dokumentais ir jų rengimą reglamentuoja ne Teritorijų planavimo įstatymas, o Žemės įstatymas. Atsakovas teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalis nėra laikytina specialiąja norma Žemės įstatymo 40 straipsnio atžvilgiu (priešingai, nei nurodo pareiškėjas), todėl šis pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtina nuostata, jog „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ir perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai,“ reiškia, kad, nesant įstatyminio draudimo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas visais atvejais, o Taisyklės, kaip poįstatyminis aktas, tokį ribojimą (9 p.) nustato neteisėtai. Atsakovas paaiškina, jog pateikta įstatymo nuostata reiškia, kad, esant įstatyminiam draudimui pertvarkyti žemės sklypus, neturės būti vertinami kiti aspektai, bet, tokio draudimo nesant, tai nebūtinai reikš, kad bus rengiamas žemės valdos projektas, t. y. tokiu atveju turės būti vertinami ir žemės valdos projekto rengimą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Taisykles. Be to, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra patikslinama, kad draudimas gali būti numatytas ne tik įstatymuose, bet ir kituose teisės aktuose. Atsakovas nurodo, kad, pagal Taisyklių 2 punktą, kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę galią nei žemės valdos projektai. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos dėl žemės valdos projektų turi būti taikomos sistemiškai su Žemės įstatymu. Atsakovas mano, jog tai patvirtina, kad Taisyklių 9 punktas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktui ta apimtimi, kuria nustatomi ribojimai rengti žemės sklypo padalijimo žemės valdos projektą, ir todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės akto neištyrimo yra atmestini.

Atsakovas prieštarauja ir pareiškėjo argumentui, kad Taisyklių 9 punktas yra taikomas tik naujų valstybinės žemės sklypų suformavimo tikslu, o ne privatiems žemės sklypams. Atsakovas pastebi, kad Taisyklių 2 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, darantiems įtaką žemės valdos projekto sprendiniams, todėl manytina, jog situacija, kai būtų galima rengti žemės valdos projektą, esant rengiamam kompleksiniam teritorijų planavimo dokumentui, ir žemės valdos projekte numatyti kitokius sprendinius, nei numatyti kompleksiniame teritorijų planavimo dokumente, būtų ne tik nelogiška bei prieštarautų teisės aktų leidėjo valiai, bet ir sukurtų piktnaudžiavimo tikimybę. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigia, kad Taisyklių 9 punktas taikytinas ir rengiant projektus dėl naujų privačių žemės sklypų suformavimo.

Atsakovas mano, kad pareiškėjo argumentas, jog pareiškėjo ketinimas padalyti žemės sklypą yra ribojamas neprotingai ilgai, tuo pažeidžiant jo teises, yra subjektyvus, abstraktus, nepagrįstas teisės normomis ir apeliacinės instancijos teismas neturėtų jo vertinti. Nustatytas 5 metų planavimo terminas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 8 punktą, detaliojo plano planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau nei 3 metus, ir motyvuotu prašymu gali būti pratęstos dar 2 metams. Be to, atsakovas pažymi, kad pats pareiškėjas nutraukė detaliojo plano rengimo procedūras, pradėtas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-547 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A30-302, todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar, pareiškėjui leidus rengti žemės valdos projektą, šis būtų parengtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. A256-977/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos organizuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 1,40 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš esmės konstatavo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 30-1193 pagrindu pradėto rengti apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano teritoriją ir, remdamasis Taisyklių 9 punktu, pažymėjo, jog tokiu atveju pareiškėjo prašymas dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl Taisyklių 9 punkto nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priimtas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas keliamas dėl tinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Iš byloje esančio 2009 m. spalio 16 d. Valstybės įmonės Registrų centras išrašo matyti, kad pareiškėjas yra 1,4000 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas atsakovui 2014 m. kovo 3 d. pateikė prašymą organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas ginčijamu 2014 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimu Nr. A256-977/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, nes dėl teritorijos sudėtingumo urbanistiniu požiūriu pasitarime buvo siūlyta organizuoti didesnės teritorijos detalųjį planą.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 30-1193 „Dėl apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimo“ matyti, kad juo pradedamas rengti apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas (1.1 punktas). Įsakymo 1.2 punkte nurodyta, kad detaliojo plano rengimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos (G1) būdą, padalyti sklypus, nustatyti sklypų plotus ir ribas, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės prie suformuotų sklypų.

Minėto Įsakymo 2 punktu buvo patvirtinta pirmame punkte nurodytos teritorijos planavimo darbų programa, pagal kurią: planavimo organizatorius – Savivaldybės administracijos direktorius; planavimo pagrindas – Departamento 2014 m. kovo 31 d. darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais protokolas Nr. A16-255/14-(2.1.13-MP); planavimo uždaviniai: suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, privalomą teritorijos naudojimo tipą ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos (G1) būdą, padalyti sklypus, nustatyti sklypų plotus ir ribas, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės prie suformuotų sklypų; papildomi reglamentai: teritorijos tūrinės ir erdvinės kompozicijos reikalavimai, susisiekimo komunikacijų, skirstomųjų tinklų išdėstymas, servitutai, atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymas, poilsio, sporto aikštelių išdėstymas; tyrimai ir galimybių studijos – parengti teritorijos vystymo ekonominį, socialinį pagrindimą; SPAV reikalingumas: bus įvertintas pateikus atranką dėl SPAV pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygas; detaliojo planavimo etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis; detaliojo plano koncepcija nerengiama; viešumo užtikrinimas: pagal Vyriausybės nustatytą tvarką viešai paskelbia priimtą sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą; planavimo terminas – 5 m. nuo planavimo darbų programos patvirtinimo; derinimo procedūra: detalųjį planą derinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis ir pagal nustatytą tvarką kompleksiškai Teritorijų planavimo komisijoje; kiti reikalavimai: trūkstamus planavimui pradinius duomenis organizatorius paveda surinkti rengėjui, projektą rengti ant skaitmeninių žemėlapių, pateikti GIS aplinkoje kompiuterinėje laikmenoje.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui priklausantis sklypas yra minėtu Įsakymu pradėto rengti detaliojo plano teritorijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai, be kita ko, reikšmingos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (2013 m. birželio 23 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2014 m. kovo 20 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d.) nuostatos.

Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 d. nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateikta detaliojo plano sąvoka, nurodant, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. TPĮ 2 straipsnio 10 d. nurodyta, kad kvartalas, tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt. TPĮ 2 straipsnio 22 d. nurodyta, kad teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.

Pagal TPĮ 5 straipsnio 2 d. detalieji planai priskiriami kompleksiniams teritorijų planavimo dokumentams. TPĮ 17 straipsnio 1 d. nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). TPĮ 17 straipsnio 4 d. įtvirtintas baigtinis atvejų, kuomet detalusis planas gali būti nerengiamas, sąrašas. TPĮ 17 straipsnio 5 d. 1 p. įtvirtinta, kad detaliųjų planų objektu yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai, o TPĮ 17 straipsnio 6 d. yra apibrėžti detaliųjų planų uždaviniai, be kita ko, jais siekiama nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus (2 p.); suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą (3 p.); numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai (4 p.); nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (5 p.); suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą (8 p.).

TPĮ 18 straipsnio 1 d. nurodyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; 6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos; 7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai); 8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.

Tuo tarpu TPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Kadangi pareiškėjas atsakovo prašė organizuoti būtent žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atkreiptinas dėmesys į atitinkamas Žemės įstatymo ir TPĮ nuostatas.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 d. žemės valdos projektą apibrėžia kaip žemėtvarkos planavimo dokumentą, nustatantį žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 p. numato, kad viena iš žemės valdos projekto rūšių pagal tikslus ir uždavinius yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 d. nustatyti atvejai, kuomet rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų normų, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 p. kaip vienas iš pagrindų, kuomet rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, yra atvejis, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtina TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 p., kuriame nurodyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais: žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis.

Apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, būdamas žemės valdos projekto rūšimi, sietinas su vieno ar kelių sklypų formavimu ar pertvarkymu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, juo, netaikant detaliojo planavimo procedūros, negali būti sprendžiami klausimai, patenkantys į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kurių pagrindu realizuojami detaliojo planavimo uždaviniai, taikymo sferą. Tokį minėtų teisės normų aiškinimą patvirtina ir Taisyklių 4 punktas, kuriame nurodyta, kokie veiksmai atliekami rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: 4.1. formuojami nauji valstybinės žemės sklypai; 4.2. pertvarkomi žemės sklypai: 4.2.1. padalijant į du ar daugiau žemės sklypų; 4.2.2. atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus; 4.2.3. sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną; 4.2.4. tuo pačiu metu taikant pasirinktus Taisyklių 4.2.1–4.2.3 ir 4.4 punktuose nurodytus būdus; 4.2.5. pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu; 4.3. nustatoma ir keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 4.4. įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 4.5. siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai; 4.6. siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; 4.7. numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo savo siekį padalinti Žemės sklypą, iš pareiškėjo 2014 m. kovo 3 d. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą matyti, kad juo buvo siekiama ne tik padalinti žemės sklypą ir pakeisti jo paskirtį, bet ir nustatyti gyvenamųjų namų aukštingumą, užstatymo tankį, taip pat numatyti vietinius vandentvarkos tinklus. Taigi iš prašymo matosi pareiškėjo siekis ne tik pertvarkyti žemės valdą, bet ir de facto atlikti veiksmus, kurie yra teritorijos planavimo procedūrų dalimi. Toks pareiškėjo siekis atsispindi ir jo skunde nurodomoje faktinėje aplinkybėje, kad UAB „Kryžiokų ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 30-547 ir 2011 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A30-302 buvo perdavęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises dėl Žemės sklypo, tačiau pats pareiškėjas nurodė, jog šis detalusis planavimas buvo nutrauktas.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, juo atsakovas ne apskritai atsisakė spręsti pareiškėjo keliamus klausimus, o tik nurodė, kad juos spręs detaliojo planavimo procedūros, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, pagrindu.

Pagal TPĮ 17 straipsnio 1 dalį urbanizuotose arba urbanizuojamose teritorijose detalieji planai privalo būti rengiami, nebent būtų nustatytas vienas ar keli 17 straipsnio 4 dalyje nurodyti pagrindai. Kaip minėta, pagal TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą detaliojo plano sąvoką, detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimo reglamentas, be kita ko, nustato leistiną pastatų aukštį (2 p.); leistiną žemės sklypų užstatymo tankį (3 p.); leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą ar užstatymo tūrio tankį (5 p.). Be to, kaip minėta pagal TPĮ 18 straipsnio 3 dalį detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Taigi šiuo atveju pareiškėjo pateiktame prašyme yra siekiama spręsti ne tik Žemės sklypo pertvarkymo klausimus, bet ir klausimus, kurie sprendžiami detaliojo planavimo procedūros pagrindu. Be to nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jo prašymo tikslas neprieštaravo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, iš TPĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 p. seka, kad detalusis planas nerengiamas tuomet, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, tačiau pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neįrodinėja, ja nesiremia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš dalies tokį TPĮ nuostatų aiškinimą patvirtina jo parengiamieji darbai. Iš Teritorijų planavimo įstatymo projekto (XIP-2919) aiškinamojo rašto (tekstą žr. adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392609 ) turinio matyti, kad juo, be kita ko, įstatymų leidėjas siekė, kad užstatymo planai (vėlesnėje TPĮ projekto versijoje, kurios pagrindu buvo priimtos TPĮ pataisos, jie buvo vėl pavadinti detaliaisiais planais) būtų rengiami tik urbanizuotose ir numatomose urbanizuoti teritorijose, o užstatymo planų objektu būtų esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, kvartalai ir esami arba planuojami kompaktiškai užstatyti kaimai, jų kvartalai, atsisakant atskirų žemės sklypų planavimo. Taigi TPĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d. siekta ne atsisakyti detalaus planavimo proceso, o pakeisti jo mastą, atsisakant atskiro žemės sklypo detaliojo planavimo proceso, mažiausiu detaliojo planavimo proceso objektu nurodant kvartalą. Manytina, kad tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti veiksmingą vieno iš TPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikslo - užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją – įgyvendinimą. Tačiau pirmiau minėtos pakeisto TPĮ nuostatos nesudaro prielaidų teigti, kad po 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas atlieka tą pačią funkciją, kurią pavienio sklypo atžvilgiu atliko detaliojo planavimo procesas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią TPĮ redakciją.

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. kovo 3 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytinas pirmiau minėtas TPĮ ir Žemės įstatymo nuostatas, nėra poreikio aiškinti ir taikyti Taisyklių 9 punktą, atitinkamai, nėra poreikio spręsti klausimą dėl jame įtvirtintų normų atitikties aukštesnės galios teisės normoms.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad apie Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 30-1193 jis sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, jog atsakovas ginčijamame Miesto plėtros departamento 2014 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. A256-977/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ išdėstė konkrečius atsisakymo tenkinti prašymą motyvus, taip pat aiškiai nurodė ketinimus organizuoti didesnės teritorijos detaliojo plano rengimą ir pasiūlė dėl papildomos informacijos šiuo klausimu kreiptis į Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrių.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo teises, nes jo ketinimas padalinti Žemės sklypą ribojamas neprotingą laiką – 5 metus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas tokio termino apskritai nenustato, tuo tarpu pareiškėjas šioje byloje neginčijo 2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 30-1193 „Dėl apie 17,59 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimo“ ir juo patvirtintos Planavimo darbų programos, taip pat nepateikė reikalavimo dėl atsakovo vilkinimo atlikti konkrečius veiksmus pirmiau minėtoje detaliojo planavimo procedūroje, todėl toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pirmiau minėtų priežasčių pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. teisės akto Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kryžiokų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė