2023-03-08 Nr. AB-5219-3-63-3-00159-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-747-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00159-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41, 59.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Merlangus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 37VS-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) atlikti pakartotinį vaflių „Family“ (kodas KN1905) laboratorinį tyrimą transriebalų rūgščių kiekiui nustatyti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal 2021 m. gruodžio 21 d. importo deklaraciją Nr. 21LTVC01001M1C55815 iš Ukrainos importavo konditerinius gaminius – vaflių lakštus „Family“ (toliau – ir Produktas). 2021 m. gruodžio 22 d. Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnai paėmė Produkto mėginį laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus tyrimą, Tarnybos Klaipėdos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė Bendrovei tiekti Produktą rinkai, įpareigojo susigrąžinti Produktą ir jį pašalinti arba sunaikinti. Sprendime konstatuojama, jog didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiose produktuose privalo būti ne didesnis nei 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio, o 2022 m. sausio 6 d. tyrimo protokole nustatytas, jog šis kiekis ištirtame Produkte yra apie 2.66 gramo 100 gramų.

2.2. Susipažinusi su Sprendimu, Bendrovė nedelsdama susisiekė su Produkto pardavėju ir gavo jo patikinimą, jog jame esančių riebalų rūgščių transizomerų kiekis negali siekti Sprendime nurodyto kiekio. Produkto gamintojas šias aplinkybes patvirtino raštu. Pabrėžia, kad 2022 m. sausio 13 d. pateikė Produkto mėginį sertifikuotai laboratorijai ir 2022 m. sausio 19 d. buvo gauta tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, jog transriebalų rūgščių kiekis 100 g. produkto riebalų yra mažesnis nei 0,1 g. Bendrovė 2022 m. sausio 20 d. raštu informavo atsakovą apie minėtą tyrimo ataskaitą ir paprašė atlikti pakartotinį Produkto tyrimą. Tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. sausio 27 d. raštu informavo, jog nėra pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos tyrimo rezultatais ir atsisakė atlikti pakartotinį tyrimą.

2.3. Nors sutiktina, kad teisinis reguliavimas numato, jog į rinką tiekiamuose maisto produktuose transriebalų rūgščių kiekis negali viršyti 2 gramų 100 gramų riebalų, tačiau Sprendime nurodytas aplinkybes paneigia Produkto gamintojo paaiškinimai, kurie patvirtina, jog vaflių gamyboje nenaudojami ingredientai, galintys turėti tokį transriebalų rūgščių kiekį. Produkto gamintojas informavo, jog atlieka nuolatinius gaminamos produkcijos tyrimus ir minėtų rūgščių kiekis Produkte paprastai sudaro kur kas mažesnę proporciją – 0,1 gramo 100 gramų. Toks transriebalų rūgščių kiekis nustatytas ir nepriklausomos laboratorijos atlikto tyrimo metu.

2.4. Tarnybos atsisakymas atlikti pakartotinį Produkto tyrimą yra nepagrįstas, neatitinka gerojo viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, viešojo administravimo subjektai privalo laikytis išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo ir proporcingumo principų. Tarnyba 2022 m. sausio 27 d. rašte nenurodė, kodėl buvo ignoruoti sertifikuotos nepriklausomos laboratorijos tyrimo ataskaitoje pateikti duomenys, nepasisakoma, kokiu pagrindu Bendrovės savarankiškai užsakyto tyrimo rezultatai yra atmetami kaip nepagrįsti. Tarnybos siekis vykdyti Sprendimą ir jo dalis įpareigojanti Bendrovę sunaikinti Produktą, neįsitikinus, ar nebuvo padaryta tyrimo klaida, akivaizdžiai prasilenkia su gerojo viešojo administravimo ir proporcingumo principais.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarnybos Klaipėdos departamentas vykdydamas importuojamo negyvūninio maisto valstybinę kontrolę ir vadovaudamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 „Dėl Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, iš Bendrovės importuotos Produkto siuntos atrinko planinį valstybinį mėginį. Valstybinės kontrolės metu nenustačius rizikos faktorių dėl galimų saugos neatitikimų, 2021 m. gruodžio 22 d. buvo leista pareiškėjui realizuoti siuntą nesulaukus laboratorinių tyrimų.

3.2. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, valstybinės kontrolės metu paimtas Produkto mėginys kartu su saugą ir kokybę patvirtinančio dokumento kopija nedelsiant buvo pristatytas į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) Klaipėdos teritorinį skyrių dėl riebalų rūgščių transizomerų kiekio nustatymo. 2022 m. sausio 10 d. buvo gautas Instituto tyrimų protokolas Nr. I-21/36960/1 CH T (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad mėginyje nustatytas bendras transriebalų rūgščių kiekis riebaluose (2,66 gramų 100 gramų riebalų), kuris neatitinka Komisijos 2019 m. balandžio 24 d. reglamento (ES) Nr. 2019/649, kuriuo dėl riebalų rūgščių transizomerų, išskyrus natūraliai esančiuosius gyvūniniuose riebaluose, naudojimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 III priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 2019/646) reikalavimų. Pagal minėtą Reglamentą didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiuose produktuose turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio.

3.3. Tarnybos Klaipėdos departamentas, remdamasis Protokolu ir vadovaudamasis Reglamento Nr. 2019/646 bei Aprašo nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti tiekti rinkai nesaugų Produktą, o pareiškėjas įpareigotas iš vartotojų susigrąžinti Produktą, jį pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

3.4. 2022 m. sausio 10 d. Tarnybos pareigūnai atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog 45 kg Produkto buvo perduoti dukterinei įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos bretlingis“, kuri nesaugų Produktą išplatino Lietuvos ir Latvijos rinkose. Pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktu Nr. 37MPĮ-1016 buvo įpareigotas vykdyti atšaukimo iš rinkos procedūras bei pateikti Tarnybos Klaipėdos departamentui informaciją apie susigrąžintus ir sunaikintus Produkto kiekius.

3.5. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Institutas, atlikdamas Produkto mėginio tyrimą, padarė klaidą, yra grindžiami išskirtinai tik subjektyviomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog oficialioje Instituto laboratorijoje atliktas tyrimas nėra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – ir Reglamentas Nr. 2017/625) 37 straipsniu dėl oficialių laboratorijų skyrimo, Institutas buvo paskirtas oficialiąja laboratorija mėginių, paimtų vykdant oficialią maisto ir veterinarinę kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams bei diagnostiniams tyrimams atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Institutas atitinka Reglamento Nr. 2017/625 37 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus. Taip pat Institute yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema, kuri užtikrina, jog atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

3.6. Iš pareiškėjo pateiktos nepriklausomos laboratorijos analizės ataskaitos matyti, kad Produkto tyrimai buvo atliekami pagal tarptautinius ir europinius standartus, tačiau bendras transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas nepažymėtas kaip akredituotas. Šioje laboratorijoje yra akredituotas tik bendro riebalų kiekio nustatymo metodas. Laikomasi pozicijos, kad Instituto akredituoti tyrimo metodai didina atliekamo tyrimo tikslumą ir mažina galimų klaidų riziką, todėl nėra pagrindo abejoti Instituto tyrimų protokole Nr. I-21/36960/1 CH T pateiktos informacijos tikrumu. Pažymima, jog Produkto etiketėje yra nurodyta, kad viena Produkto sudedamųjų dalių yra rafinuotas dezodoruotas saulėgrąžų aliejus, kas leidžia daryti išvada, jog Produkto gamyboje gamintojas naudoja riebalus, kuriame galimai yra didesnis transriebalų rūgščių kiekis nei leistina. Tarnybos nuomone, Produkto pavojus sveikatai yra įrodytas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą naikinti Sprendimą, o remiasi tik prielaida, kad oficialioje Instituto laboratorijoje ištirtas valstybinės mėginys yra ištirtas klaidingai, o nepriklausomoje laboratorijoje atliktas tyrimas yra teisingas, nors joje taikytas neakredituotas tyrimo metodas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė – paliko galioti ginčijamą Sprendimą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

5.1. pareiškėjas pagal 2021 m. gruodžio 21 d. importo deklaraciją reg. Nr. 21L3025586193100407 iš Ukrainoje veikiančios įmonės importavo konditerinius kepinius – vafllius „Family“. Bendrovė 2021 m. gruodžio 21 d. Tarnybos Klaipėdos departamentui pateikė prašymą „Dėl importuojamo negyvūninio maisto kontrolės“ užbaigti importuojamo negyvūninio maisto siuntos, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą buvo įvežta į Europos Sąjungos teritoriją, valstybinės maisto kontrolės procedūras.

5.2. Tarnybos Klaipėdos departamentas, atsižvelgdamas į minėtą prašymą, 2021 m. gruodžio 22 d. surašė Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktą Nr. 3378, kuriame nurodoma, kad iš Bendrovės sandėlio buvo paimtas Produkto mėginys, siekiant atlikti jo cheminį tyrimą ir nustatyti Produkte esančių riebalų rūgščių transizomerų kiekį. Taip pat Tarnybos Klaipėdos departamentas 2021 m. gruodžio 22 d. ant Produkto gamintojo deklaracijos uždėjo vizą – realizuoti leidžiama.

5.3. Produkto mėginiai buvo perduoti Institutui. Institutas atlikęs Produkto mėginių tyrimą 2022 m. sausio 6 d. surašė tyrimų protokolą Nr. 1-21/36960/1 CH T. Protokole nurodoma, kad mėginyje nustatytas bendras transriebalų rūgščių kiekis riebaluose – 2,66 gramai 100 gramų riebalų. Konstatuojama, kad rezultatas neatitinka Reglamento Nr. 2019/649 reikalavimų. Didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiuose maisto produktuose turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio.

5.4. Tarnybos Klaipėdos departamentas, remdamasis Protokole pateikta išvada, kad Produktas neatitinka Reglamente Nr. 2019/649 nustatyto reikalavimo, jog maisto produktuose didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 121 straipsniu priėmė Sprendimą. Atsakovas Sprendimu uždraudė Bendrovei tiek rinkai Produktą, įpareigojo susigrąžinti Produktą iš vartotojų, jį pašalinti iš rinkos ir sunaikinti Produktą.

5.5. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad susipažinęs su Sprendimu, jis 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į nepriklausomą laboratoriją J.S. Hamilton Poland, esančią Lenkijos Respublikoje, ir užsakė Produkto mėginio tyrimą. 2022 m. sausio 19 d. gautas nepriklausomos laboratorijos atlikto tyrimo protokolas, kuriame nurodyta, jog transriebalų rūgščių kiekis 100 gramų Produkto riebalų yra mažesnis nei 0,1 gramo. Pareiškėjas prašė atsakovo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir atlikti pakartotinį laboratorinį tyrimą.

5.6. Tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 37S-(37.5.)-145 „Dėl atsisakymo tenkinti UAB „Baltic Merlangus“ prašymą“ nurodė, kad Instituto laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodai atitinka mokslo standartus ir užtikrina tvirtus ir patikimus tyrimų rezultatus, kaip to reikalauja nacionaliniai teisės aktai ir Reglamente Nr. 2017/625 įtvirtintos nuostatos. Konstatuojama, jog nėra pagrindo abejoti Instituto atliktų tyrimų rezultatais, todėl pakartotinis tyrimas nebus atliktas, o Sprendimas paliktas galioti.

5.7. Pareiškėjas, po kreipimosi su skundu į teismą, pateikė Produkto mėginį Latvijos Respublikoje esančiai Maisto produktų saugumo, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniam institutui „BIOR“. Minėto instituto 2022 m. kovo 9 d. testavimo ataskaitoje Nr. PV-2022-P-336109.01 teigiama, kad Produkto 100 grame riebalų transriebalų rūgščių kiekis siekia 0,2 gramo.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsniu, 11 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Aprašo 7 punkte, padarė išvadą, kad Lietuvoje valstybinę maisto kontrolę vykdo Tarnyba. Tarnyba turi teisę tikrinti maistą, imti maisto produktų mėginius, o nustačiusi, jog maisto produktas yra nesaugus – uždrausti maisto tiekėjui teikti nesaugų maisto produktą į rinką, įpareigoti maisto tiekėją atšaukti iš rinkos nesaugų produktą bei jį susigrąžinti iš vartotojų, o susigrąžintą nesaugų produktą sunaikinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad į rinką negali būti teikiami maisto produktai, kurių 100 gramų riebalų transriebalų rūgščių kiekis viršija 2 gramus.

7. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Protokole pateiktų tyrimo rezultatų teisingumo. Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalis teigia, jog valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus paskirtos maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančios laboratorijos. Tarnybos direktorius 2020 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. B1-231 „Dėl nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto paskyrimo oficialiąja laboratoriją“ 1 punktu paskyrė Institutą oficialiąja laboratorija mėginių, paimtų vykdant oficialią maisto ir veterinarinę kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams bei diagnostiniams tyrimams atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad akivaizdu, jog vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu Lietuvos Respublikoje maisto produktų laboratorinius tyrimus vykdo Institutas.

8. Teismas taip pat vertino, kad Instituto 2022 m. kovo 16 d. rašte Nr. 3A-264 „Dėl riebalų rūgščių transizomerų kiekio nustatymo maisto produktuose“ yra paaiškinta, jog vadovaujantis vadybos sistemos reikalavimais ir taikant akredituotus mėginio paruošimo bei tyrimo metodus atliko bei pateikė Produkto mėginio tyrimo rezultatus. Tyrimas buvo atliktas Instituto laboratorijoje, jis buvo atliktas pagal tarptautinius ir Europos standartus, o jį atliekant nebuvo nukrypta nuo standartinių metodų reikalavimų, buvo laikomasi Instituto kokybės vadove numatytų kokybės reikalavimų. Institutas yra akredituota tyrimų laboratorija, kurios kompetencija bei veiklos procedūras reguliariai, nepriklausomai ir objektyviai vertina Nacionalinis akreditacijos biuras. Įdiegti ir nuolat kontroliuojami veiklos procesai užtikrina Instituto tyrimo rezultatų tikslumą ir teisingumą. Institutas atitinka visus Reglamento Nr. 2017/625 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus t. y. turi kompetenciją, įrangą bei infrastruktūrą reikalingą mėginių tyrimams atlikti, veiklą vykdo pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus standartus, taiko akredituotus metodus.

9. Teismas analizavo, kad Bendrovės pateiktame nepriklausomos laboratorijos J. S. Hamilton Poland analizės ataskaitoje Nr. L3600/22/SEV nėra nurodyta, kad riebalų rūgščių profilio tyrimas buvo atliktas taikant akredituotą tyrimo metodą. Vertinant pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu pateiktą Produkto mėginio tyrimo ataskaitą, kurią pateikė Latvijos Respublikoje esančios Maisto produktų saugumo, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinis institutas „BIOR“ pažymėtina, kad laboratorijos tyrimo ataskaitoje Nr. PV-2022-P-336109.01 bendro transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas nepažymėtas kaip akredituotas (BIOR laboratorijos testavimo ataskaitoje, grafoje „metodas“ prie skliausteliuose nurodomo metodo BIOR-T-012-131-2011 (riebalų rūgščių kiekis riebaluose) žymimas simbolis žvaigždutė, žemiau paaiškinantis, kad metodas nepatenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditavimo sritį. Teismas darė išvadą, kad ši ataskaita pateikta atlikus tyrimą metodu, kuris nepatenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditacijos sritį, todėl tokiu metodu atlikto tyrimo rezultatas neatitinka įrodymų leistinumo taisyklių reikalavimų ir nepaneigia, kad Produkte transriebalų kiekis yra nustatytas pagrįstai ir objektyviai.

10. Atsižvelgęs į tai, kad iš trijų pateiktų Produkto mėginių tyrimų rezultatų tik Instituto tyrimas buvo atliktas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus standartus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti Protokole pateiktų duomenų teisingumu, todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį Produkto mėginio tyrimą. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Tarnybos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo UAB „Baltic Merlangus“ skundą teismas atmetė kaip nepagristą. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti pakartotinį Produkto – vaflių „Family“ (kodas KN1905) laboratorinį tyrimą transriebalų rūgščių kiekiui nustatyti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį produkto vaflių „Family“ (kodas KN1905) laboratorinį tyrimą transriebalų rūgščių kiekiui nustatyti.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikta „BIOR“ laboratorijos 2022 m. kovo 9 d. testavimo ataskaita Nr. PV-2022-P-336109.01 dar kartą patvirtina, kad Produkto 100 grame riebalų transriebalų rūgščių kiekis siekia 0,2 gramo. Atsakovas, atsikirsdamas į reikalavimą atlikti pakartotinį tyrimą, akcentavo Pareiškėjo pateiktų tyrimo ataskaitų tinkamumą, t. y. ar laboratorijos, atlikusios tyrimus, yra akredituotos.

13. Pareiškėjas teigia, kad formaliu požiūriu teismas padarė klaidą: „BIOR“ laboratorijos ataskaitoje nurodoma, kad metodas, neįtrauktas į akreditacijos sritį, žymimas „žvaigždutės“ simboliu (*), o įtrauktas į akreditacijos sritį – ženklu „apytiksliai“ (~). Būtent šiuo simboliu (~) ir „BIOR“ tyrimo ataskaitoje pažymėtas laboratorijos naudotas metodas. Dokumento vertime šie simboliai pažymėti neteisingai, tačiau tyrimo ataskaita nėra sudėtingas ar didelės apimties dokumentas, todėl, tiriant įrodymus, šią aplinkybę teismas turėjo pastebėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo pateiktas įrodymas šiuo atveju yra ne tyrimo ataskaitos vertimas, o pati ataskaita, patvirtinanti, kad tyrimui panaudotas akredituotas metodas. Pareiškėjas pateikė teismui ir „BIOR“ laboratorijos akreditacijos pažymėjimą, todėl, pareiškėjo manymu, nėra jokių abejonių, jog ši šios laboratorijos tyrimų rezultatais galima vadovautis sprendžiant ginčą. Pareiškėjas apibendrino, kad pateikė vieną neakredituotos (laboratorijos „Hamilton“) ir vieną akredituotos (laboratorijos „BIOR“) tyrimą, iš kurių abu rodo ženkliai mažesnius transriebalų rūgščių kiekius Produkte nei Tarnybos atliktame tyrime. Pareiškėjas prašė tik atlikti (arba įpareigoti Tarnybą atlikti) pakartotinį Produkto tyrimą, kad būtų galutinai įsitikinta tyrimo tikslumu (atsakovo atlikto tyrimo ir dviejų pareiškėjo prašymu atliktų tyrimų rezultatai skyrėsi keliais kartais). Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą ir pateiktus duomenis, teismui buvo pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį Produkto tyrimą.

14. Pareiškėjo teigimu, nėra teisinio reguliavimo, draudžiančio teismui vadovautis maisto produktų tyrimų rezultatais, kuomet tyrimai atlikti ir neakredituotais metodais (šiuo atveju tik vienas iš tyrimų atliktas neakredituotu metodu). Atsakovas Sprendime rėmėsi vien tik formaliu akreditacijos nebuvimu, tačiau nenurodė visiškai jokių kitų pagrindų ir motyvų, kodėl pareiškėjo pateikti tyrimų rezultatai yra nepakankami, kad būtų sukelta abejonė dėl atsakovo atlikto Produkto tyrimo.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui atsisakius tenkinti prašymą pakartotinai atlikti Produkto laboratorinį tyrimą, jam nebėra kitos galimybės ginti savo teises ir įsitikinti dėl Produkto tinkamumo Lietuvos rinkai. Tai, kad atsakovas siekia vykdyti Sprendimą (sunaikinti 450 kg Produkto) neįsitikinus, ar nebuvo padaryta tyrimo klaida, prasilenkia su proporcingumo principu.

16. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Merlangus“ pirmosios (1 523,00 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (461,25 Eur) patirtas išlaidas.

17. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Tarnyba atsiliepimą grindžia tomis pat faktinėmis aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad net jei ir pareiškėjo pateiktose Produkto tyrimo ataskaitoje ir jos vertime į lietuvių kalbą yra neatitikimai žymėjime, tai savaime neįrodo, kad atliekant Produkto tyrimą naudotas akredituotas transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas. Taip pat iš pareiškėjo pateiktos „BIOR“ laboratorijos Produkto testavimo 2022 m. kovo 9 d. ataskaitos negalima nustatyti, iš kur buvo paimtas Produkto mėginys, kas ir kada jį paėmė. Tarnyba taip pat paaiškino, kad atsakovas jam išduotą atsarginį mėginį, kurį paėmė kartu su Produkto mėginiu Tarnybos Klaipėdos departamento laboratorija, vėliau pateikė Hamilton Poland laboratorijoje Lenkijoje, kuri naudojo neakredituotą transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodą. Kitų mėginių po skundžiamo Sprendimo Tarnyba neėmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta tiekti Produktą rinkai, nurodant susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį Produkto laboratorinį tyrimą transriebalų rūgščių kiekiui nustatyti pagrįstumo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus (Produkto testavimo rezultatus, gautus skirtingose laboratorijose naudojant akredituotą ir neakredituotą tyrimo metodą transriebalų rūgščių kiekiui Produkte nustatyti) vertino formaliai, nesiekdamas objektyviai išsiaiškinti skirtingas Produkto transriebalų rūgčių kiekio reikšmių priežastis.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Bylos duomenimis, kad pareiškėjas pagal 2021 m. gruodžio 21 d. importo deklaraciją reg. Nr. 21L3025586193100407 iš Ukrainoje veikiančios įmonės importavo konditerinius kepinius - vafllius „Family“. Tarnybos Klaipėdos departamentas 2021 m. gruodžio 22 d. surašė Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktą Nr. 3378 ir, paėmęs Produkto valstybinį mėginį, perdavė jį Instituto Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl riebalų rūgščių transizomerų kiekio nustatymo. 2022 m. sausio 10 d. Institutas Protokole nurodė, kad mėginyje nustatytas bendras transriebalų rūgščių kiekis riebaluose (2,66 gramų 100 gramų riebalų). Tarnybos Klaipėdos departamentas, remdamasis Protokole pateikta išvada, kad Produktas neatitinka Reglamente Nr. 2019/649 nustatyto reikalavimo, pagal kurį maisto produktuose didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio, bei vadovaudamasis Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 121 straipsniu, priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė Bendrovei tiekti rinkai Produktą bei įpareigojo susigrąžinti jį iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

23. Pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, susipažinęs su Sprendimu, 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į nepriklausomą laboratoriją J.S. Hamilton Poland, esančią Lenkijos Respublikoje ir užsakė Produkto mėginio tyrimą. 2022 m. sausio 19 d. gautas nepriklausomos laboratorijos atlikto tyrimo protokolas, kuriame nurodyta, jog transriebalų rūgščių kiekis 100 gramų Produkto riebalų yra mažesnis nei 0,1 gramo. Pareiškėjas prašė atsakovo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir atlikti pakartotinį laboratorinį tyrimą. Tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 37S-(37.5.)-145 „Dėl atsisakymo tenkinti UAB „Baltic Merlangus“ prašymą“ nurodė, kad Instituto laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodai atitinka mokslo standartus ir užtikrina tvirtus ir patikimus tyrimų rezultatus, kaip to reikalauja nacionaliniai teisės aktai ir Reglamente Nr. 2017/625 įtvirtintos nuostatos, ir kad nėra pagrindo abejoti Instituto atliktų tyrimų rezultatais, dėl ko pakartotinis tyrimas nebus atliekamas.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, įvertinęs, kad Institutas yra akredituota tyrimų laboratorija, kurios kompetencija bei veiklos procedūras reguliariai, nepriklausomai ir objektyviai vertina Nacionalinis akreditacijos biuras. Įdiegti ir nuolat kontroliuojami veiklos procesai užtikrina Instituto tyrimo rezultatų tikslumą ir teisingumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pateiktais teismui įrodymais nepaneigė Instituto atlikto valstybinio mėginio Produkto tyrimo rezultatų.

25. Reglamento Nr. 2017/625 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kompetentingos institucijos užtikrina, kad veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės. Teisė prašyti antrojo eksperto nuomonės leidžia veiklos vykdytojui prašyti, kad kitas pripažintas ir tinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas atliktų mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų dokumentų peržiūrą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti, kad tais atvejais, kai kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai nesutaria dėl 1 dalyje nurodytos antrojo eksperto nuomonės, veiklos vykdytojai gali savo sąskaita prašyti, kad būtų atlikta pradinės analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo dokumentų peržiūra ir, kai tikslinga, kita oficialioji laboratorija atliktų kitą analizę, tyrimą ar diagnostinį tyrimą.

26. Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 (toliau – ir Nurodymai), reglamentuoja mėginių paėmimą laboratoriniam tyrimui. Nurodymų 3 punkte nustatyta, kad atsarginis mėginys – savininko pageidavimu valstybinio mėginio ėmimo metu, laikantis valstybinio mėginio ėmimo, pakavimo, plombavimo sąlygų, paimtas mėginys, kuris teisės aktų nustatyta tvarka paliekamas savininkui. Pagal Nurodymų 4 punktą, ūkio subjekto atsakingajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui pageidaujant, valstybinių mėginių ėmimo metu atrenkamas atsarginis mėginys, kuris paliekamas savininkui. Kiekvienas mėginys turi būti užplombuotas teritorinės Tarnybos plomba, turėti numerį, pritvirtintą etiketę, kurioje nurodomi mėginio atpažinimo duomenys ir paėmimo sąlygos, laikas, vieta. Valstybinis mėginys su mėginių paėmimo tirti aktu siunčiamas į akredituotąją laboratoriją laboratoriniam tyrimui.

27. Bylos duomenimis, pareiškėjui pageidaujant, Tarnyba, atlikdama valstybinę maisto kontrolę ir paimdama Produkto mėginį, vadovaudamasi Nurodymų 4 punktu paėmė ir atsarginį mėginį, kurį, pareiškėjui paprašius, jam atidavė. Atsarginį mėginį pareiškėjas pateikė Lenkijoje veikiančiai J. S. Hamilton Poland tyrimų laboratorijai, kuri atliko Produkto mėginio riebalų rūgščių profilio tyrimą, netaikydama akredituotų tyrimo metodų riebalų rūgščių transizomerų kiekiui maisto produkte nustatyti. Pareiškėjas, gavęs minėtos laboratorijos protokolą, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakartoti Produkto tyrimą.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, įtvirtintą Reglamento Nr. 2017/625 35 straipsnio 1 dalyje, Maisto įstatyme, Nurodymuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo pasirinktos Lenkijoje veikiančios laboratorijos gauti Produkto mėginio rezultatai nepaneigia Instituto, nacionalinės akredituotos laboratorijos, rezultatų patikimumo: J. S. Hamilton Poland tyrimų laboratorijos išvada negali būti laikoma antrojo eksperto nuomone Reglamento Nr. 2017/625 35 straipsnio 1 dalies prasme, nes bendro transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas nėra akredituotas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su maisto produktų, kuriuos Tarnyba yra uždraudusi tiekti į rinką, ūkio pareiškėjams pakartotinai savo lėšomis ištyrus uždraustų maisto produktų mėginius neakredituotose laboratorijose ar neakredituotais įvertinimo metodais, tokių tyrimų rezultatai per se (patys savaime) nėra pripažįstami kaip paneigiantys Instituto atliktus mėginių tyrimus (pvz. žr. 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 – 316/2012).

29. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad laboratorijos „BIOR“ tyrimų ataskaitos vertime į lietuvių kalbą yra akivaizdžiai padaryta vertimo klaida, nurodant, kad žvaigždute žymimas metodas nepatenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditacijos sritį, nors iš tiesų tyrimo ataskaitos originalioje versijoje latvių kalba metodas pažymėtas „~“ ženklu, kuris reiškia, kad žymimas metodas patenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditacijos sritį, teisėjų kolegija, visų pirma atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi visi teismui kitomis kalbomis surašyti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, kas suponuoja, kad, nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi dokumentų vertimais į lietuvių kalbą. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytą neatitikimą, sutinka, kad, atliekant minėtos tyrimų ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą, galbūt padaryta klaida, žymint metodo priskyrimą akredituotai sričiai. Tačiau kartu pastebėtina, kad pareiškėjas, teikdamas teismui tyrimų ataskaitą, turėjo galimybę pateikti ir nurodyto metodo aprašymą, kad būtų galima spręsti ne tik dėl tyrimo metodų riebalų rūgščių transizomerų kiekiui maisto produkte nustatyti akreditacijos, bet ir dėl jo lygiavertiškumo.

30. Be to, kas yra svarbiausia vertinant vaflių „Family“ mėginio tyrimo „BIOR“ laboratorijoje ataskaitą, vaflių „Family“ mėginys šiam tyrimui nėra paimtas atliekant valstybinę maisto priežiūrą, t. y. nėra žinoma, kas, kada ir iš kokios produktų (vaflių) partijos, kokia metodika vadovaudamasis paėmė mėginį vaflių „Family“ ištyrimui. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra garantuojamos teisės pagal Reglamento Nr. 2017/625 35 straipsnio 3 dalį. Tokia išvada darytina ne tik dėl to, kad Produkto atsarginis mėginys nebuvo pateiktas tirti akredituotajai laboratorijai, tačiau ir įvertinus viešojo intereso (visuomenės sveikatos sauga) ir pareiškėjo, pelno siekančio juridinio asmens, byloje prašomo ginti intereso balansą.

31. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

32. Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti nėra pagrindo, nes procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 31 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė