3fd3935f-8f60-41c1-80f7-dc25562cd288 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1069-889/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01024-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.16; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui N. M. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškinyje pareiškė atsakovui tokius reikalavimus:

1) priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo N. M. 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo N. M. 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo visų ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas pas ieÅ¡kovę 2020 m. birželio 19 d. darbo sutarties Nr. 896 pagrindu užėmė „(duomenys neskelbtini)“ pareigas. Darbo sutartis atsakovo praÅ¡ymu nutraukta nuo 2022 m. sausio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais ir 2021 m. sausio mėnesį iÅ¡ ieÅ¡kovės nepagrįstai gavo daugiau piniginių lėšų, nei atsakovui priklausė pagal darbo sutartį ir faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ : už 2020 m. liepos mėn. atsakovui apskaičiuota iÅ¡mokėti 746,28 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, tačiau 2020 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡mokėta 1 506,28 Eur suma; už 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovui apskaičiuota iÅ¡mokėti 746,28 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, tačiau 2020 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡mokėta 1 506,28 Eur suma; už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui apskaičiuota iÅ¡mokėti 746,28 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, tačiau 2020 m. spalio 16 d. iÅ¡mokėta 1 506,28 Eur suma; už 2020 m. lapkričio mėn. atsakovui apskaičiuota iÅ¡mokėti 714,18 (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, tačiau 2020 m. gruodžio 14 d. iÅ¡mokėta 1 514,18 Eur suma; už 2020 m. gruodžio mėn. atsakovui apskaičiuota iÅ¡mokėti 95,52 (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, tačiau 2021 m. sausio 28 d. iÅ¡mokėta 250,00 Eur.

IÅ¡ viso atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės nepagrįstai gavo 3 234,48 Eur daugiau, nei jam priklausė pagal darbo sutartį ir faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ . Pažymėjo, jog atsakovui apskaičiuotas darbo užmokestis ir atliktos teisės aktuose nustatytos iÅ¡skaitos yra aiÅ¡kiai nurodytos atsakovo atlyginimo lapeliuose. Pabrėžė, kad atsakovas niekada jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo lapeliuose pateiktų duomenų nereiÅ¡kė. Beveik nuo pat atsakovo darbo pas ieÅ¡kovę pradžios ieÅ¡kovė kelis mėnesius mokėjo atsakovui avansu daugiau, nei buvo sutarta darbo sutartyje, nes atsakovas to prašė, teigdamas, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams ir (ar) lizingo bendrovėms.

Nurodė, jog Darbo ginčų komisijoje iÅ¡nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-109-8761/2022 pateiktame atsiliepime atsakovas iÅ¡kėlė naujÄ jokiais įrodymais nepagrįstÄ versijÄ , kad neva 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. ieÅ¡kovės vadovas skyrė atitinkamo dydžio priedus prie atsakovo darbo užmokesčio. Tačiau jokie priedai, priemokos ar kitokios su darbo santykiais susijusios papildomos piniginės lėšos už darbÄ atsakovui nebuvo skirtos, nes tokios piniginės lėšos jam niekada nepriklausė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, susiklosčiusių pervedus pinigus, bÅ«tina iÅ¡analizuoti ir įvertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios visumos padaryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų. 2.2.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų (t. y. darbo sutarties, atlyginimo lapelių, pavedimų kopijų ir direktoriaus paaiÅ¡kinimų) nepakanka padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis dėl ginčo sumų siejo sutartiniai paskolos, o ne darbo teisiniai santykiai. Nors ieÅ¡kovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas skundėsi dėl finansinių įsipareigojimų, dėl to, jog darbo užmokesčio nepakanka Å¡eimai iÅ¡laikyti ir finansiniams įsipareigojimas padengti, į bylÄ pateikti duomenys apie tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovo Å¡eima turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, lizingo bendrovei, tačiau taip pat į bylÄ pateikti duomenys apie tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovo sutuoktinė taip pat dirbo ir gavo pajamų, taigi atsakovo pajamos nebuvo vienintelis Å¡eimos pajamų Å¡altinis.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė absoliučiai jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės atstovų aiÅ¡kinimus apie Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius (pvz., atsakovo praÅ¡ymų dėl papildomų sumų / paskolos suteikimo; ieÅ¡kovės ir atsakovo paskolos sutartinių santykių įforminimÄ patvirtinančių dokumentų; atsakovo įsipareigojimų dėl paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo; atsakovo sutikimų, kad sumokėti pinigai bÅ«tų ateityje iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jam priklausančio darbo užmokesčio ir pan).

Atsakovas niekada ieÅ¡kovės pozicijos dėl paskolos suteikimo nepripažino, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos santykiai, byloje nėra. 2.3. Ä® bylÄ pateikti atlyginimų lapeliai kartu su mokėjimo pavedimais, taip pat Darbo sutarties Nr. 896 sÄ lygos dėl galimybės mokėti priedus leido teismui tikėti atsakovo pozicija, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovo darbo užmokestį sudarys nekintama ir kintama dalys, priedai. Kadangi atlyginimo lapeliai atsakovui pasiraÅ¡yti pateikti nebuvo, taip pat ieÅ¡kovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovas apie buhalteriniuose dokumentuose apskaičiuotÄ atlyginimÄ buvo informuotas kitokia forma (pvz., el. paÅ¡tu), teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kaip faktiÅ¡kai buhalteriniuose dokumentuose įforminamas darbo užmokestis ir priedai.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų suma trimis atvejais buvo įvardyta kaip atlyginimas, komandiruotpinigiai. Kai atsakovas susirgo ir piniginės lėšos buvo pervedamos atsakovo sutuoktinei, mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų paskirtis nurodyta kaip „N. M. atlyginimas“, „N. M. paÅ¡alpa“. Tai leido atsakovui manyti, jog jis gauna nekintamÄ darbo užmokesčio dalį, taip pat papildomai iÅ¡mokama kintama dalis (priedai, įvardijami komandiruotpinigiais).

Tuo atveju, jeigu teismas vertintų prieÅ¡ingai, atsakovas (darbuotojas) atsidurtų itin nepalankioje padėtyje, kadangi atsakovas nebuvo supažindintas su atlyginimų lapeliais, todėl jis negalėjo žinoti, kad oficialiai į apskaitÄ Ä¯traukiama tik dalis darbo užmokesčio, priedai neatsispindi buhalteriniuose dokumentuose, o ieÅ¡kovė, neatlikusi pareigos tinkamai įtraukti į apskaitÄ atlyginimo priedus, įgytų teisę iÅ¡sireikalauti pinigines lėšas, kurias darbuotojas manė teisėtai gaunantis. 2.4.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių pateiktus argumentus ir paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡alis dėl ginčo sumų siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovo interesams byloje pagal įgaliojimÄ atstovavo teisininkas J. V. P., įgaliojimÄ pasirašė Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos pirmininkas R. L.. Atsakovo atstovas ir jo galimybės atstovauti atsakovui byloje ieÅ¡kovei sukėlė abejonių, nes atsakovas praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sÄ jungÄ pateikė tik prasidėjus Å¡iai civilinei bylai. Nėra aiÅ¡ku, ar Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sÄ junga turi teisę atstovauti savo nariui teisminiame ginče su buvusiu darbdaviu, su kuriuo darbo santykiai jau seniai nutrÅ«kę, ar atsakovas buvo profesinės sÄ jungos narys tuo metu, kai jį su ieÅ¡kove siejo darbo santykiai.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas leisti profesinės sÄ jungos teisininkui atstovauti atsakovui yra neteisėtas. 3.2. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio l dalis 5 punktas numato, kad profesinės sÄ jungos gali bÅ«ti atstovėmis byloje, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Tokiu atveju bylÄ teisme veda profesinės sÄ jungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimÄ â€“ darbuotojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

Siekdamas patvirtinti atstovavimo teisėtumÄ , profesinės sÄ jungos teisininkas pateikė teismui įgaliojimo kopijÄ , sÄ jungos įstatus ir pažymėjimÄ . Ä®galiojime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teisininkas dirba visuomeniniais pagrindais, taigi jis neatitinka darbuotojo sÄ vokos. 3.3. Siekdamas pagrįsti atstovavimÄ , atsakovas į bylÄ taip pat pateikė 50 Eur sumos mokėjimo nurodymÄ , mokėjimo paskirtis – už 6 mėnesių narystę, ir 2022 m. birželio 14 d. praÅ¡ymÄ dėl įstojimo į sÄ jungÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas į sÄ jungÄ buvo priimtas pažeidžiant įstatų 2.1 punktÄ , jo narystė yra neteisėta, nes jis į sÄ jungÄ buvo priimtas bÅ«damas bedarbis. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas negalėjo bÅ«ti atstovaujamas teisme profesinės sÄ jungos vienasmenio valdymo organo ar pagal pavedimÄ sÄ jungos darbuotojo; tai yra netinkamas atstovavimas, kuris sudaro pagrindÄ konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir sprendimÄ panaikinti. 3.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino atsakovo neteisėtai gautas sumas darbo pajamomis.

Teismas neteisingai įvertino tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ , nes atsakovui iÅ¡mokėtas sumas įvertino per paskolos santykių prizmę, nors atsakovui buvo mokamas avansas, tai yra darbo užmokestis į priekį, siekiant padėti atsakovui iÅ¡spręsti finansines problemas ir laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus bankams ir lizingo bendrovėms. IeÅ¡kovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos – prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumÄ ; ieÅ¡kovė nekėlė reikalavimų dėl paskolintų lėšų priteisimo, nes visi bylos dokumentai įrodo, kad atsakovui buvo mokamas darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis, nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo iÅ¡sakytÄ ir pirmosios instancijos teismo patvirtinÄ pozicijÄ , jog tai neva buvo priedai prie darbo užmokesčio. 3.5.

Byloje nėra duomenų (įsakymų, pagyrimų ar kitokio pobÅ«džio lokalinių normatyvinių aktų), kad atsakovui buvo skiriamos premijos ar priedai už gerai atliktÄ darbÄ , kad jis dirbo papildomÄ darbÄ ar jam buvo skiriamos priemokos už papildomų pareigų ar užduočių įvykdymÄ , jis neįgijo jokios papildomos kvalifikacijos. Be to, darbuotojo darbo užmokestis ir visos darbo pajamos, iÅ¡skyrus dienpinigius, apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiais. 3.6.

Atsakovas nurodė, kad turi daugiau nei 20 metų vadovaujamo darbo patirties, todėl turėjo žinoti, kad visÄ informacijÄ apie apskaičiuotÄ darbo užmokestį gali sužinoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos paskyroje gyventojams. 3.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokio pobÅ«džio darbo užmokesčio priedus ieÅ¡kovė mokėjo atsakovui, kodėl nuo jų nebuvo apskaičiuoti mokesčiai. Jeigu nuo oficialiai sumokėtų sumų nebuvo sumokėti gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiai, tai darbuotojui sumokėtos pinigų sumos negali bÅ«ti priskirtos prie sumų, susijusių su darbo santykiais. 3.8.

Apeliantė mano, kad visi apeliaciniame skunde nurodyti teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Atsakovas nurodo manantis, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas įsigilinus į bylos Å¡alių tarpusavio darbo teisinių santykių turinį, tikruosius Å¡alių ketinimus, veiksmų nuoseklumÄ , susiklosčiusio ginčo teisinio reguliavimo turinį ir aktualiÄ teismų praktikÄ . 4.2. IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad atsakovas 2020 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais ir 2021 metų sausio mėnesį iÅ¡ ieÅ¡kovės nepagrįstai gavo daugiau piniginių lėšų, nei priklausė pagal darbo sutartį ir faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ .

Akivaizdu, kad buhalteriniuose dokumentuose nėra jokių skaičiavimo klaidų. 2020 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais ir 2021 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovės vadovas skyrė atsakovui atitinkamo dydžio priedus prie atsakovo darbo užmokesčio, todėl ir buvo iÅ¡mokėtos pažymoje apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas 15 skiltyje nurodytos sumos. 4.3. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo kaip stipriosios darbo teisinių santykių Å¡alies padėtimi, neteisėtai siekdama atgauti darbuotojui pagrįstais savo sprendimais iÅ¡mokėtas sumas ir bandydama formuoti ydingÄ praktikÄ , kai neteisėtai bandoma susigrÄ Å¾inti darbuotojui priedų forma iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Patenkinus apeliacinį skundÄ , kiltų prielaidų susiformuoti ydingai teismų praktikai, kai darbo užmokesčio priedus, darbo santykių metu iÅ¡mokėtus darbuotojui, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, darbdavys galėtų prisiteisti darbo ginčų komisijose ar teisme, motyvuodamas tuo, kad darbuotojui sumokėtos per didelės sumos. 4.4. Ä®statymai nedraudžia profesinėms sÄ jungoms turėti specialistų, atliekančių atitinkamas funkcijas pačioje profesinėje sÄ jungoje pagal darbo arba paslaugų sutartis, tačiau nesaistomų darbo santykiais su pačiu darbdaviu.

Be to, darbdavio Å¡akos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sÄ jungos nariai gali bÅ«ti ir nedirbantys asmenys (bedarbiai). Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad bedarbiai asmenys negali bÅ«ti visateisiai profesinių sÄ jungų nariai, nepagrįsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. G., ir atsakovas N. M. 2020 m. birželio 19 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 896. Atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Sutarta mėnesio alga – 1 005,00 Eur, galimi priedai. Taip pat buvo sutarta, jog tarnybinės komandiruotės metu bus mokami dienpinigiai. Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2020 m. birželio 22 d. Priede Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 896 Å¡alių susitarimu nuo 2020 m. liepos 1 d. pakeistas darbo sutarties 1.3 punktas, nustatytas mėnesio darbo užmokestis – 1 200,00 Eur.

8. IÅ¡ atlyginimo lapelio už 2020 m. liepos mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200,00 Eur etatinis atlyginimas, iÅ¡skaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog iÅ¡mokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasiraÅ¡ytas. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

9. IÅ¡ atlyginimo lapelio už 2020 m. rugpjūčio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200 Eur etatinis atlyginimas, iÅ¡skaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog iÅ¡mokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasiraÅ¡ytas. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtis – „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

10. IÅ¡ atlyginimo lapelio už 2020 m. rugsėjo mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 200 Eur etatinis atlyginimas, iÅ¡skaičiuota 453,72 Eur, nurodyta, jog iÅ¡mokėta 746,28 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasiraÅ¡ytas. 2020 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 1 506,28 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtis – „atlyginimas ir komandiruotpinigiai“.

11. IÅ¡ atlyginimo lapelio už 2020 m. lapkričio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuotas 1 140 Eur etatinis atlyginimas, iÅ¡skaičiuota 425,82 Eur, nurodyta, jog iÅ¡mokėta 714,18 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasiraÅ¡ytas. 2020 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu pervedė atsakovo sutuoktinei R. M. 1 514,18 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtis – „N. M. atlyginimas“.

12. IÅ¡ atlyginimo lapelio už 2020 m. gruodžio mėn. matyti, jog atsakovui apskaičiuota 95,52 Eur ligos paÅ¡alpa už pirmas dvi dienas, nurodyta, jog iÅ¡mokėta 95,52 Eur. Atlyginimo lapelis atsakovo nepasiraÅ¡ytas. 2021 m. vasario 28 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė pervedė atsakovo sutuoktinei R. M. 250,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „N. M. paÅ¡alpa“. 13. 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas susirgo COVID liga. Ä® darbÄ atsakovas grįžo 2021 m. lapkričio mėn.

14. Priede Nr. 1 / 2 prie 2020 m. birželio 19 d. darbo sutarties Nr. 896 Å¡alys susitarė, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus mokamas 2 591,63 Eur darbo užmokestis. 15. 2022 m. sausio 3 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo nuo 2022 m. sausio 4 d. (savo noru). 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2022-A/003 dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės direktorius įsakė atleisti N. M. nuo 2022 m. sausio 4 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo praÅ¡ymu). Darbo sutartyje Nr. 896 nurodyta, jog darbo sutartis pasibaigė 2022 m. sausio 4 d.

16. N. M. 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, tačiau jo į darbÄ negrÄ Å¾inti; pripažinti, kad darbo santykiai nutraukti komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės darbo užmokestį už 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn.; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki komisijos sprendimo įsiteisėjimo / įvykdymo dienos; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės netesybas; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; priimti sprendimÄ skubiai vykdyti komisijos sprendimo dalį.

Darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-3140/2022 nusprendė patenkinti dalį ieÅ¡kovo N. M. praÅ¡ymo; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui N. M. iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 343,17 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų už 2021 m. gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesius; sprendimo dalį dėl 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) dalies darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdyti skubiai; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui N. M. iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 556,84 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ; ieÅ¡kovo N. M. reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio už darbus, atliktus po darbo santykių nutraukimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo nagrinėjimÄ nutraukti; kitus ieÅ¡kovo N. M. reikalavimus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ N. M. 891,31 Eur permokÄ , tačiau prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas iÅ¡nagrinėtas nebuvo, konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ praleido terminÄ pateikti komisijai reikalavimÄ dėl permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

17. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ , pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo N. M. 3 234,48 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų sumÄ . Laikėsi pozicijos, jog beveik nuo pat atsakovo darbo pas ieÅ¡kovę pradžios ieÅ¡kovė kelis mėnesius mokėjo atsakovui avansu daugiau, nei buvo sutarta darbo sutartyje, nes atsakovas to prašė, teigdamas, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams ir (ar) lizingo bendrovėms. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡alis dėl ginčo sumų iÅ¡mokėjimo siejo paskolos teisiniai santykiai, ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog ginčo sumos atsakovui buvo iÅ¡mokėtos darbo teisinių santykių pagrindu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teigia, jog teismas nepagrįstai tyrė, ar tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, – ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog mokėjo atsakovui avansu darbo užmokestį, be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog praÅ¡omos priteisti sumos buvo iÅ¡mokėtos kaip priedai prie darbo užmokesčio.

18. Kaip teisingai pasisakydamas dėl bylos esmės nurodė pirmosios instancijos teismas, Darbo kodekso 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informacijÄ apie darbuotojo darbo užmokestį, t. y. darbdavys ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du privalo darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinių darbų trukmę. Teismo vertinimu, Å¡ios nuostatos lemia darbdavio pareigÄ užtikrinti tinkamÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų apskaičiavimo, iÅ¡mokėjimo įforminimÄ ir atsiskaitymÄ su darbuotoju, tvarkyti ir saugoti teisingÄ apskaitÄ ir atsiskaitymÄ su darbuotoju patvirtinančiÄ buhalterinę apskaitÄ , prieÅ¡ingu atveju visa rizika tenka darbdaviui, kaip stipresniajai santykių Å¡aliai.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendime aptarė paskolos teisinių santykių reglamentavimÄ ir su Å¡ių santykių įrodinėjimu susijusiÄ teismų praktikÄ . Pažymėjo, jog paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014.).

Ä®rodyti pinigų perdavimÄ ir gavusio asmens įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti turi paskolinių santykių egzistavimÄ nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo, jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

20. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, bÅ«tina iÅ¡analizuoti ir įvertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios visumos daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp Å¡alių dėl jų atliktų veiksmų. IÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omos priteisti lėšos sumokėtos darbo teisinių santykių pagrindu.

Kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovės argumento, jog ji neįrodinėjo paskolos teisinių santykių, bet laikėsi pozicijos, jog atsakovui avansu buvo sumokėtas darbo užmokestis, kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovės įrodinėjamas darbo užmokesčio sumokėjimas avansu iÅ¡ esmės ir patenka į pirmosios instancijos teismo tirtų paskolos teisinių santykių sritį. Darbo kodekse nenumatytas toks instrumentas, kaip didesnių, nei priklauso pagal darbo sutartį, sumų sumokėjimas avansu, laikant tai ateityje grÄ Å¾intina darbo užmokesčio dalimi.

Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai numatyta, jog darbo užmokestis – atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, darbo užmokestis privalo bÅ«ti mokamas pinigais; darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali bÅ«ti laikomi darbo užmokesčiu, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus; darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės iÅ¡laidų kompensacijos privalo bÅ«ti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytÄ darbuotojo mokėjimo sÄ skaitÄ .

Taigi ieÅ¡kovė, siekdama prisiteisti iÅ¡ atsakovo į jo sÄ skaitÄ pervestas ginčo lėšas, iÅ¡ esmės turėjo įrodyti, jog nurodytos sumos buvo iÅ¡mokėtos ne kaip darbo užmokesčio dalis, įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje sudarė tarp Å¡alių susiklosčiusių kitokio pobÅ«džio (ne darbo) teisinių santykių, kurių pagrindu sumokėtos praÅ¡omos priteisti lėšos, elementai. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, kokio pobÅ«džio santykiai tarp Å¡alių susiklostė dėl iÅ¡mokėtų sumų, ir pagrįstai vertino, ar nagrinėjamu atveju įrodyti paskolos teisinių santykių elementai, nes ieÅ¡kovės pozicija byloje (jog sumokėjo praÅ¡omas priteisti sumas atsakovui avansu, jam to papraÅ¡ius) atitiko bÅ«tent paskolos teisinių santykių turinį.

21. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai (darbo sutartis, atlyginimo lapeliai, pavedimų kopijos ir direktoriaus paaiÅ¡kinimai) nepakankami konstatuoti, kad Å¡alis dėl ginčo sumų siejo sutartiniai paskolos, o ne darbo teisiniai santykiai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors ieÅ¡kovės direktorius nurodė, kad atsakovas skundėsi dėl finansinių įsipareigojimų, dėl to, jog darbo užmokesčio nepakanka Å¡eimai iÅ¡laikyti ir finansiniams įsipareigojimas padengti, o į bylÄ pateikti duomenys, jog ginčo laikotarpiu atsakovo Å¡eima turėjo finansinių įsipareigojimų bankui, lizingo bendrovei (N. M. kas mėnesį mokėjo po 225,01 Eur pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. FL-192-10655P-01, apie 270,00 Eur sumÄ pagal paskolos sutartį Nr. 04-032597-FA, sutuoktinė R.

M. kas mėnesį mokėjo 165,00 Eur sumÄ pagal sutartį Nr. DL-173-04647-01), tačiau taip pat į bylÄ pateikti duomenys, jog ginčo laikotarpiu atsakovo sutuoktinė taip pat dirbo ir gavo pajamų (jos pajamos, pagal akcinės bendrovės „Swedbank“ banko iÅ¡raÅ¡Ä , buvo maždaug apie 1 250,00 Eur į rankas), tad atsakovo pajamos nebuvo vienintelis Å¡eimos pajamų Å¡altinis. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos teisinių santykių faktÄ (pvz., atsakovo praÅ¡ymų raÅ¡tu dėl papildomų sumų / paskolos suteikimo; ieÅ¡kovės ir atsakovo paskolos santykių įforminimÄ patvirtinančių dokumentų; atsakovo įsipareigojimo dėl paskolintų pinigų grÄ Å¾inimo; atsakovo sutikimo, kad sumokėti pinigai bÅ«tų ateityje iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jam priklausančio darbo užmokesčio).

Atsakovas ieškovės pozicijos dėl paskolos suteikimo nepripažino, o kitų įrodymų, be ieškovės direktoriaus paaiškinimų, kurie pagrįstų ieškovės įrodinėjamus santykius, byloje nėra.

22. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nėra duomenų (įsakymų, pagyrimų ar kitokio pobÅ«džio lokalinių normatyvinių aktų), kad atsakovui buvo skiriamos premijos ar priedai už gerai atliktÄ darbÄ , kad jis dirbo papildomÄ darbÄ ar jam buvo skiriamos priemokos už papildomų pareigų ar užduočių įvykdymÄ , jis neįgijo jokios papildomos kvalifikacijos. Be to, darbuotojo darbo užmokestis ir visos darbo pajamos, iÅ¡skyrus dienpinigius, apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokio pobÅ«džio darbo užmokesčio priedus ieÅ¡kovė mokėjo atsakovui, kodėl nuo jų nebuvo apskaičiuoti mokesčiai. Jeigu nuo oficialiai sumokėtų sumų nebuvo sumokėti gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiai, tai darbuotojui sumokėtos pinigų sumos negali bÅ«ti priskirtos prie sumų, susijusių su darbo santykiais.

23. Pasisakydama dėl ankstesniame punkte nurodytų ieÅ¡kovės argumentų pagrįstumo, kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė kaip darbdavė yra atsakinga už tinkamÄ darbuotojui iÅ¡mokomo darbo užmokesčio įforminimÄ , apskaitÄ , mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodo, jog nuo visų darbo pajamų, iÅ¡skyrus dienpinigius, turi bÅ«ti sumokėti mokesčiai, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo pavedimuose pervedamų piniginių lėšų sumos trimis atvejais buvo įvardytos kaip „atlyginimas, komandiruotpinigiai“.

Kadangi Å¡alys darbo sutartyje buvo sutarusios, jog darbuotojui gali bÅ«ti mokami priedai, taigi buvo numačiusios galimybę atsakovui gauti ir kintamÄ darbo užmokesčio dalį, pačios ieÅ¡kovės atliktų pervedimų paskirtys leidžia daryti prielaidÄ , jog ginčijamos sumos atsakovui buvo sumokėtos kaip papildomos darbo užmokesčio dalys, konkrečiai – komandiruotpinigiai. Kaip jau minėta, darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti ir įtraukti į apskaitÄ mokamÄ darbo užmokestį, sumokėti reikiamus mokesčius, todėl ieÅ¡kovei, neteisingai įforminusiai darbo pajamas, tenka su tuo susijusios pasekmės. Pabrėžtina, jog ieÅ¡kovė yra darbdavė, todėl jai kaip stipresniajai santykių Å¡aliai taikytini griežtesni atidumo, rÅ«pestingumo ir profesionalumo standartai.

24. Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog į bylÄ pateikti atlyginimų lapeliai kartu su mokėjimo pavedimais, taip pat darbo sutarties Nr. 896 sÄ lyga, jog atsakovui gali bÅ«ti mokami priedai, tikėtinai pagrindžia atsakovo pozicijÄ , jog tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovo, užimančio (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo užmokestį sudarys nekintama ir kintama dalys, priedai. Kadangi atlyginimo lapeliai atsakovui pasiraÅ¡yti pateikti nebuvo, taip pat ieÅ¡kovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovas kokia nors kita forma (pavyzdžiui, elektroniniu paÅ¡tu) buvo informuotas apie buhalteriniuose dokumentuose apskaičiuotÄ atlyginimÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovui nebuvo žinoma, kaip faktiÅ¡kai buhalteriniuose dokumentuose įforminamas jo darbo užmokestis ir priedai.

Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas turi daugiau nei 20 metų vadovaujamo darbo patirties, todėl turėjo žinoti, kad informacijÄ apie apskaičiuotÄ darbo užmokestį gali sužinoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos paskyroje gyventojams, tokia ieÅ¡kovės prielaida neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes, kaip jau pabrėžta, ieÅ¡kovė yra atsakinga už tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Ä® sÄ skaitÄ gaudamas mokėjimus, kurie įvardyti kaip atlyginimas ir komandiruotpinigiai (ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių kitokius Å¡alių susitarimus dėl pagrindo iÅ¡mokėti ginčijamas sumas), atsakovas turėjo pagrindÄ Å¡ias sumas laikyti jam mokamo darbo užmokesčio dalimi.

IeÅ¡kovė įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo pagrįstumÄ , nepateikė.

25. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad šalis dėl ginčo sumų išmokėjimo siejo paskolos teisiniai santykiai, taip pat neįrodytas ir kitas nei darbo teisiniai santykiai sumų išmokėjimo pagrindas, taigi pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ginčo sumos atsakovui buvo išmokėtos darbo teisinių santykių pagrindu, laikytinas pagrįstu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

26. IeÅ¡kovė taip pat kelia klausimÄ dėl tinkamo atsakovo atstovavimo Å¡ioje byloje. Atsakovas Å¡ioje byloje buvo atstovaujamas profesinės sÄ jungos įgalioto teisininko. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas profesinės sÄ jungos nariu tapo bÅ«damas bedarbis, be to, teigia, jog teisininkas nelaikytinas profesinės sÄ jungos darbuotoju, nes dirba joje visuomeniniais pagrindas.

27. Siekiant pagrįsti atstovavimÄ Å¡ioje byloje, į bylÄ pateikti tokie įrodymai: Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos pirmininko 2021 m. rugsėjo 13 d. pasiraÅ¡ytas įgaliojimas teisininkui J. V. P. atstovauti sÄ jungai ir jos nariams visų rÅ«Å¡ių ir lygių teismuose ir kt., galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d., profesinės sÄ jungos 2016 m. kovo 21 d. potvarkis, kuriuo nurodytas teisininkas paskirtas dirbti profesinėje sÄ jungoje atstovu darbo teisei visuomeniniais pagrindais, teisininko teisės ir valdymo programos magistratÅ«ros studijų magistro diplomas, 2022 m. birželio 14 d. atsakovo N. M. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungai priimti į sÄ jungos narius, 2006 m. kovo 20 d. profesinės sÄ jungos įstatai, 2022 m. birželio 27 d. atsakovo mokėjimo nurodymas profesinei sÄ jungai už 6 mėnesių narystę.

28. Atsakovas neginčija, jog praÅ¡ymÄ Ä¯stoti į profesinės sÄ jungos narius pateikė bÅ«damas bedarbis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės keliamus teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimus, visų pirma reikia nustatyti, kokie reikalavimai yra keliami asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sÄ jungos nariu, ir kokias teises turi profesinės sÄ jungos narys ir pati profesinė sÄ junga, atstovaudama savo narių interesams.

29. Tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės aktuose pripažįstama profesinės sÄ jungos laisvė nustatyti reikalavimus savo nariams ir spręsti dėl jų priėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiÅ¡kai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesinės sÄ jungos turi lygias teises. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sÄ jungas savo interesams ginti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad profesinės sÄ jungos yra laisvos nuspręsti dėl reikalavimų, keliamų jų nariams, ir jų priėmimo tvarkos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers & Firemen (ASLEF) prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05).

30. Profesinių sÄ jungų įstatymo (toliau – PSÄ®) preambulėje įtvirtinta, kad profesinės sÄ jungos yra savanoriÅ¡kos, savarankiÅ¡kos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. PSÄ® 1 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sÄ jungas valstybės, Å¡akos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme yra įtvirtintas profesinių sÄ jungos veiklos savarankiÅ¡kumas ir reikalavimas, keliamas asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sÄ jungos nariu, – darbinio teisnumo ir veiksnumo turėjimas. Kitų, papildomų kriterijų asmeniui, siekiančiam tapti profesinės sÄ jungos nariu, įstatymų leidėjas nenustato.

31. PSÄ® darbinio teisnumo ir veiksnumo sÄ vokų nereglamentuoja. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant darbo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, PSÄ® 1 straipsnyje nustatytas darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimas turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinamas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkcijÄ pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali bÅ«ti darbinį teisnumÄ (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumÄ (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo.

Fizinis asmuo darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ Ä¯gyja, kai jam sukanka Å¡eÅ¡iolika metų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Taigi profesinės sÄ jungos nariu gali bÅ«ti asmuo, atitinkantis DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimus.Pažymėtina, kad, remiantis 2013 m. birželio 28 d. PSÄ® pakeitimu (įstatymas Nr. XII-364), Å¡io teisės akto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti profesinės sÄ jungos nariais, ir profesinių sÄ jungų teises, buvo pakeistos.

IÅ¡ Å¡io įstatymo pakeitimo parengiamųjų darbų matyti, kad įstatymo pakeitimo tikslas buvo užtikrinti, kad visi teisėtai dirbantys asmenys – tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai – galėtų steigti profesines sÄ jungas ir bÅ«ti jų nariais. Taip pat juose nurodyta, kad profesinių sÄ jungų veikla yra susijusi ne tik su aktyviais darbuotojais, bet ir su asmenimis, kurie naudojosi darbo teise (pensininkai, bedarbiai) (Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo preambulės, 1, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir iv skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas Nr. XIP-2981).

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjo tikslas, pakeičiant PSÄ® 1 straipsnį, buvo suteikti galimybę profesinės sÄ jungos nariais bÅ«ti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir užsieniečiams, jei jie atitinka profesinės sÄ jungos nariams nustatytus reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tas faktas, jog praÅ¡ymo priimti į Klaipėdos apskrities ir miesto profesinę sÄ jungÄ pateikimo dienÄ atsakovas nedirbo, nėra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl atsakovo subjektinės teisės bÅ«ti profesinės sÄ jungos nariui, nes vienintelis jam keliamas reikalavimas yra darbinio veiksnumo ir teisnumo turėjimas (PSÄ® 1 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas galėjo bÅ«ti priimtas į profesinę sÄ jungÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas, ar sÄ junga turi teisę atstovauti atsakovui darbo byloje.

33. Viena iÅ¡ profesinės sÄ jungos teisių yra atstovavimas jos nariams teisme. PSÄ® 15 straipsnis nustato, kad profesinės sÄ jungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti profesinės sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose.

Å iuo atveju bylÄ teisme veda profesinės sÄ jungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimÄ â€“ darbuotojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Å iose teisės normose nėra iÅ¡skirta, kad profesinė sÄ junga gali atstovauti teisme tik savo nariams, teisėtai dirbantiems pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikoje.

Todėl profesinė sÄ junga turi teisę atstovauti visiems savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, nepriklausomai nuo jų turimų PSÄ® 2 straipsnyje reglamentuojamų teisių apimties.

34. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos pirmininko 2021 m. rugsėjo 13 d. pasiraÅ¡ytas įgaliojimas teisininkui J. V. P. atstovauti sÄ jungai ir jos nariams visų rÅ«Å¡ių ir lygių teismuose su visomis procesinėmis teisėmis. IÅ¡ byloje esančių profesinės sÄ jungos įstatų matyti, kad jos tikslai, be kita ko, yra ginti savo narius taip pat ir teismuose, nagrinėjant darbo ginčus ir kitais atvejais (1.2 punktas). Todėl galima nuspręsti, kad atstovavimas atsakovui darbo byloje patenka į Å¡ios profesinės sÄ jungos tikslus.

35. Pažymėtina, jog profesinė sÄ junga yra įgaliojusi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ turintį teisininkÄ atstovauti sÄ jungai ir jos nariams nagrinėjant bylas teismuose; teisininkas, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto potvarkio, yra įdarbintas sÄ jungoje visuomeniniais pagrindais. Ä®statymai nedraudžia profesinėms sÄ jungoms turėti specialistus, atliekančius tam tikras funkcijas. Taigi, kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju teisininkas atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (yra sÄ jungos darbuotojas, turintis universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ) ir patenka į ratÄ asmenų, galinčių vesti bylas teisme, kai dalyvaujančiam byloje asmeniui atstovauja profesinė sÄ junga.

36. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sÄ junga turėjo (turi) teisę atstovauti atsakovui teisme. PrieÅ¡ingas PSÄ® 1 straipsnio, 15 straipsnio ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiÅ¡kinimas nepagrįstai ribotų profesinės sÄ jungos teisę atstovauti savo nariui darbo teisinių santykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

37. Be to, kolegija pažymi, jog bet kokiu atveju ieškovės įrodinėjamas procesinis trūkumas – netinkamas atstovavimas – nesudarytų absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes toks absoliutus sprendimas negaliojimo pagrindas nenumatytas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 39. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 40. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

41. Atsakovas duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė