Legislator Case Law & Legislation
3fcf3c6f-8d06-4fc0-80de-c75b13548a41 AI generated

3fcf3c6f-8d06-4fc0-80de-c75b13548a41 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3fcf3c6f-8d06-4fc0-80de-c75b13548a41
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki              2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį (B. B. – 51 461,54 Lt, J. D. – 85 831,48 Lt, L. D. – 71 073,74 Lt, V. P. – 60 365,25 Lt, J. P. – 60 628,06 Lt, J. R. – 71 583,50 Lt, L. Å . – 71 826,86 Lt, R. Å . – 71 497,10 Lt);

Legislator headnote

AI generated

3fcf3c6f-8d06-4fc0-80de-c75b13548a41 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ . Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas, taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2013 m. spalio 14 d., tačiau praÅ¡o priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nesumokėtÄ atlyginimo dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1102-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05309-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.2; 3.21                                                                              (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų B.

B., J. D., L. D., V. P., J. P., D. K., J. R., L. Å . ir R. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono apylinkės teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), kuriame praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki              2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį (B. B. – 51 461,54 Lt, J. D. – 85 831,48 Lt, L. D. – 71 073,74 Lt, V. P. – 60 365,25 Lt, J. P. – 60 628,06 Lt, J. R. – 71 583,50 Lt, L. Å . – 71 826,86 Lt, R. Å . – 71 497,10 Lt);

2) priteisit kiekvienam pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad yra Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai. Jiems yra mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas už iÅ¡tarnautus metus pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymÄ (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas). PaaiÅ¡kino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatytos nuostatos, kad apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) buvo 14,2, o vėliau pakeitus teisinį reguliavimÄ â€“ 12,5 ir 11,56, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio I daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kadangi teisėjo atlyginimas apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientÄ padauginant iÅ¡ bazinio dydžio, teisėjų atlyginimas nepagrįstai sumažėjo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjas D. K. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl skundo dalies atsisakymo, kuriame nurodė, kad, įvertinęs pakitusį teisinį reguliavimÄ , atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Nr. A-21-552/2016, Nr. A-668-602/2016, Nr. A-2484-602/2016, Nr. A-2475-520/2016), nematydamas nagrinėjamo pareiÅ¡kimo tolesnės perspektyvos ir siekdamas kuo greičiau baigti jau pustrečių metų trunkantį procesÄ , atsisako savo pareiÅ¡kimo dėl neiÅ¡mokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies – 66 035,58 Lt, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dirbant Jonavos rajono apylinkės teisme 2008–2014 m.

PareiÅ¡kimo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o jeigu bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymÄ nagrinėjamojoje byloje atidėti vieniems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 20–23).Atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuos praradimus.Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-523 (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . 2013 m. rugsėjo 28 d.

įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ . Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas, taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2013 m. spalio 14 d., tačiau praÅ¡o priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nesumokėtÄ atlyginimo dalį.

Akivaizdu, kad jie praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams atitinkamai nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 14 d. pareikÅ¡ti, todėl, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turėtų pareiÅ¡kimÄ atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 30–31).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinės bylos dalis nutrauktina. Likusi skundo dalis atmestina. Ginčas byloje kilo dėl sumažinto pareiÅ¡kėjų pareiginės algos koeficiento laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. PareiÅ¡kėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo               2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d.

įstatymas Nr. XII-1088 (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 apibendrino Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo ir nurodė, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui), asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieniems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d.

– neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nelaikytinas nepagrįstu delsimu. IÅ¡plėstinė kolegija minėtose nutartyse atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , ir konstatavo, kad, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 15 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams yra taikomas GrÄ Å¾inimo įstatymas (1 straipsnio 8 punktas), taigi pareiÅ¡kėjų patirti paradimai bus kompensuoti GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ , todėl skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnį pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 dalį, jeigu pareiÅ¡kėjas atsisako skundo, teismas bylÄ nutraukia.Kadangi įstatymas suteikia pareiÅ¡kėjui teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį, o teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių nenustatė, pareiÅ¡kėjo D. K. skundo atsisakymas priimtinas ir byla dėl pareiÅ¡kėjui D.

K. neiÅ¡mokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies – 66 035,58 Lt, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nutrauktina.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 52 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi    (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. K. praÅ¡ymÄ patenkinti ir administracinės bylos Nr. I-1102-171/2016 (proceso Nr. 3-61-3-05309-2013-6) dalį dėl pareiÅ¡kėjui D. K. neiÅ¡mokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies – 66 035,58 Lt, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nutraukti. PareiÅ¡kėjui D. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Likusi pareiÅ¡kėjų B.

B., J. D., L. D., V. P., J. P., J. R., L. Å . ir R. Å . skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjų B. B., J. D., L. D., V. P., J. P., J. R., L. Å . ir R. Å . praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja              Irena Paulauskienė