3fcea543-a5f0-40c0-86ef-8a345dda22a2 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1470-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16346-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.6.1.3.5; 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 2.6.7;2.6.29.1; 3.1.1.2.121; 3.1.7.6; 3.3.1.11;3.3.1.14; 3.3.1.18.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D.

B. ir S. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. B., D. B., S. P., M. M. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų A. V., dėl skolos priteisimo ir kreditoriaus interesų gynimo (actio Pauliana). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: priteisti solidariai iÅ¡ A.

B. ir D. B. ieÅ¡kovei 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ S. P. ir M. M. P. solidariai A. B. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skirtų ieÅ¡kovei iÅ¡ A. B. priteistos skolos, delspinigių ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį paskolino atsakovui A. B. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) iki 2009 m. balandžio 2 d. Atsakovas 2010 m. kovo 17 d. pasiskolino dar 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur) iki 2010 m. birželio 17 d. Atsakovas 2010 m. lapkričio 18 d. dar pasiskolino 25 000 Lt (7 240,50 Eur) iki 2010 m. gruodžio 18 d. Atsakovas savo skolinių įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas 27 513,90 Eur. Nurodė, kad pagal minėtų sutarčių 2 punktÄ , negrÄ Å¾inus skolos laiku, atsakovas A.

B. įsipareigojo mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos delspinigiai skaičiuojami už 182 dienas po 55,0278 Eur per dienÄ ir sudaro 9 960,03 Eur. Nurodė, kad atsakovas siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo ir sumokėti netesybas, 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 bendraatsakiams, kurie yra jo uoÅ¡viai, perleido žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda už 160 000,00 Lt (46 339,20 Eur), t. y. už daugiau kaip 9 kartus (9,297 karto) mažesnę kainÄ (ginčijamo sandorio dienÄ vidutinė parduoto turto kaina buvo 1 487 523,00 Lt (430 816,00 Eur), t. y. 218 000,00 Lt (63 137,00 Eur) – už žemę, ir 1 269 523,00 Lt (367 679,00 Eur) – už namÄ , tai matyti iÅ¡ pačios pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir NTR iÅ¡raÅ¡o apie šį turtÄ ).

Tokiu bÅ«du tapo nemokus ir nebeturi turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . PaaiÅ¡kino, kad yra visos bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) ieÅ¡kovė pagal anksčiau minėtas paskolos sutartis turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) dėl ginčijamos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 išieškoti skolos ir netesybų ieškovei nebėra jokios galimybės, nes A. B. nebeturi jokio turto;

3) ginčijamos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 tokiomis sÄ lygomis, kokiomis buvo minėta sutartis sudaryta, A. B. sudaryti neprivalėjo, nes nebuvo jokio bÅ«tinumo turtÄ parduoti už daugiau nei 9 kartus mažesnę kainÄ ;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes pardavė turtÄ suprasdamas, kad nebegalės atsiskaityti su ieÅ¡kove;

5) bendraatsakiai S. P. ir M. M. P. (A. B. uoÅ¡viai) sudarė 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 su žentu ir nupirko turtÄ už daugiau nei 9 kartus mažesnę kainÄ , taip nesÄ Å¾iningai praturtėdami. Nurodė, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, nes apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik po to kai kreipėsi į advokatÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. B. ir 2016 m. liepos 18 d. sudarė su juo sutartį bei advokatas pradėjo rinkti informacijÄ apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes (ginčijamo sandorio kopija gauta 2016 m. rugpjūčio 8 d.).

Pripažinus sandorį negaliojančiu yra taikytina restitucija, Å¡iuo atveju natÅ«ra. IÅ¡ S. P. ir M. M. P. solidariai turėtų bÅ«ti priteistina atsakovui A. B. tik tokio dydžio piniginė suma, kad užtektų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. A. B. skolos ir netesybų sumos dydžio, taip įvykdant restitucijÄ tokios apimties, kiek to pakanka ieÅ¡kovės interesams apginti, tai iÅ¡ esmės yra didesnės kainos už ginčijamÄ sandorį iÅ¡reikalavimas iÅ¡ pirkėjų, taip priartinant prie realios sandorio kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teismo motyvai: Nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai trijų paskolos raÅ¡telių, sudarytų 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d., pagrindu. Visuose minėtose paskolos raÅ¡teliuose buvo numatytas paskolos dalykas, t. y. pinigų sumos, grÄ Å¾inimo terminai bei numatytas mokėtinų delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ dydis – 0,2 procentai.

Aplinkybės, kad buvo suraÅ¡yti minėti trys paskolos raÅ¡teliai, kuriuos pasirašė ieÅ¡kovė M. B. ir A. B., atsakovas A. B. neginčijo. Savo argumentų, kad jis skolÄ grÄ Å¾ino, neįrodė. Kadangi prievolė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯gyta santuokos metu, todėl Å¡i skola priteistina solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų – D. B. ir A. B.. Pagal paskolų raÅ¡telius atsakovas buvo įsipareigojęs už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ mokėti po 0,2 procentus delspinigių. Atsakovas savo prievolės neįvykdė laiku, todėl už 182 dienas apskaičiuota 9 960,03 Eur delspinigių.

Å i suma priteistina solidariai iÅ¡ atsakovų, nes prievolė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯gyta santuokos metu. Nurodė, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti terminas praleistas. Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų D. B. ir A. B. solidariai priteisė palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Konstatavo, kad yra nustatytos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, kurioms esant yra pagrindas 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 pripažinti negaliojančia.Nurodė, kad actio Pauliana vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi ieÅ¡kovė apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik po to kai kreipėsi į advokatÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

B. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio pamatė, kad A. B. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 yra parduotas. Atsakovas neįrodė, kad apie šį sandorį ieÅ¡kovė sužinojo anksčiau.Teismas nutarė Å¡iuo atveju netaikyti restitucijos natÅ«ra motyvuodamas tuo, kad tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, tai bÅ«tų perteklinė priemonė ginant ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, interesus, todėl priteisė solidariai iÅ¡ S. P. ir M.

M. P. A. B. tik tokio dydžio piniginę sumÄ , kurios užtektų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai D. B. ir S. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas A. B. nėra grÄ Å¾inęs skolos pagal 3 paskolos raÅ¡telius. Teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.Teismas atsisakė laikyti tinkamu įrodymu A. B. pateiktÄ skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡tÄ , kuriame detalizuota kokiomis sumomis ir terminais skola buvo grÄ Å¾inta. Teismas atsisakė laikyti tinkamu įrodymu UAB „Skytech.Lt“ 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ , kuriuo specialistai konstatavo, kad skaitmeninis dokumentas „skolos grÄ Å¾inimas Modestai“ sukurtas 2009 m. balandžio 2 d. ir paskutinį kartÄ redaguotas 2012 m. gruodžio 20 d.

Sprendime nurodyta, kad „turint specialių kompiuterinių žinių, Å¡iuos skaitmeninio dokumento ypatybių duomenis galima pakeisti“. Kuo vadovaudamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ nėra aiÅ¡ku, byloje nebuvo apklaustas joks specialių kompiuterinių žinių turintis asmuo. Todėl Å¡ie duomenys patvirtina jo skolos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimo faktÄ .Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė verčiasi pinigų skolinimu fiziniams asmenims, su kuriais ji nesusijusi giminystės, verslo, asmeniniais santykiais.

Paskolos sutartyse numatytas piniginis atlygis už suteiktÄ paskolÄ , todėl tokios sutartys iÅ¡ dalies laikytinos fiktyviomis. Teismas be pagrindo atsisakė pripažinti tinkamais įrodymais byloje atsakovo pateiktas Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. vasario 3 d. Nr. (6.4)-D2-919, 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (6.1)-D2-3548 pažymas. Teismo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas atsisakė nurodyti Å¡ių pažymų gavimo Å¡altinį, nesuteikia teisinio pagrindo laikyti šį įrodymÄ neteisėtu, nes tai yra oficialus raÅ¡ytinis valstybės institucijos iÅ¡duotas dokumentas.

Teismas nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kÄ A. B. prievolę pagal paskolos sutartis pripažino solidaria sutuoktinių prievole ir priteisė reikalaujamÄ skolÄ ir iÅ¡ jo sutuoktinės. Tai, kad paskola paimta santuokos metu nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ jos atsiradusios prievolės privalomai yra solidarios santuokinės prievolės. Su atsakove D. B. niekada nebuvo derinamas paskolų ėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovės klausimas, ji apie tai nebuvo informuota ir todėl apie Å¡ias paskolas jai tapo žinoma tik 2015 m. iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės M.

B., nes A. B. sakė, jog jos jau buvo grÄ Å¾intos. Pagal paskolas gauti pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti ir byloje nėra jokių duomenų apie tai. Å ias aplinkybes nurodė pats A. B., o jas patvirtino trečiasis asmuo A. V. bei iÅ¡ esmės, pripažino ir ieÅ¡kovė (teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. jai aiÅ¡kinęs apie savo verslÄ , kuriam reikalingi pinigai ir iÅ¡ kurio jis žadėjęs jai grÄ Å¾inti pinigus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 pripažinti negaliojančia pagal actio Pauliana.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo sandoris - 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1AK-9130, buvo sudarytas iki 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų sutarčių sudarymo, t. y. kai ieÅ¡kovė dar nebuvo kreditorė pagal Å¡ias sutartis. Pagal pirmÄ 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį jis turėjo grÄ Å¾inti pinigus 2009 m. balandžio 2 d., tačiau to nepadarius ieÅ¡kovė vis tiek jam paskolino dar pinigų. Ji, kaip patyrusi Å¡ioje savo veikloje, prisiėmė rizikÄ , nes nesiėmė priemonių sužinoti apie skolininko turimÄ turtÄ ar nesiėmė priemonių dėl paskolos užtikrinimo hipoteka.

Net ir esant pagrindui taikyti actio Pauliano pagal pirmÄ jÄ 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį, nebuvo galima taikyti restitucijos dėl 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų.Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas: Nurodė, jog A. B. yra atsakovų žentas, bet ne giminė. Todėl negalėjo bÅ«ti taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 objekto vertė buvo mažesnė 9 kartu nei rinkos vertė.

Teismas rėmėsi iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Å iame dokumente nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra nurodyta atlikus masinį vertinimÄ , 5 metų laikotarpiui. Tikroji turto vertė yra mažesnė, nes tuo metu buvo ekonominė krizė. Be to, buvo parduotas nebaigtos statybos namas. Ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo atlikta. IeÅ¡kovė neįrodė, kad parduoto turto vertė buvo 9 kartus mažesnė.Teismas rezoliucinę sprendimo dalį suformulavo taip, kad iÅ¡eina, jog Å¡io sprendimo įsiteisėjimo Å¡ios dalies atveju atsakovai S. P. ir M.

M. P. gyvens nuosavame name, kurio įgijimo pagrindas teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. Tokiu bÅ«du bus pažeistos jų, kaip savininkų teisės, nes, atsižvelgiant į teisės principÄ , kad iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė, jie ateityje galbÅ«t patirs savo, kaip namo savininkų nuosavybės teisių suvaržymÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, spręsdami apie senaties ieÅ¡kinio pradžiÄ , turėtų atidžiai vertinti ieÅ¡kovo teiginius apie sužinojimo datÄ , nes jie, paprastai bÅ«na subjektyvÅ«s ir todėl tikslinga labiau pasikliauti objektyviais duomenimis, leidžiančiais pagrįstai konstatuoti kada gi ieÅ¡kovas, veikdamas kaip rÅ«pestingas, atidus ir atsakingas asmuo, turėjo, galėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę ir teisės į ieÅ¡kinį atsiradimÄ .

Å iuo atveju teismas senaties termino eigos pradžiÄ siejo ne su tuo momentu kada ieÅ¡kovė realiai sužinojo apie sandorį, o su ieÅ¡kovės advokato 2016 m. rugpjūčio 8 d. gautu atsakymu iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Tai neatitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikose tokio pobÅ«džio bylose. Paskolos sutartyse buvo nurodyti įvykdymo terminai, tad laiku neįvykdžius, ji turėjo suvokti apie savo pažeistas teises. Taip pat atsakovas A. B. yra paaiÅ¡kinęs savo žinučių, raÅ¡ytų M.

B. turinį ir tai paneigia galimybę vertinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrauktas. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė ir nenurodė. Teismas priteisė visus ieÅ¡kovės praÅ¡omus delspinigius. IÅ¡ esmės Å¡i suma turi bÅ«tina sumažinta vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. IeÅ¡kovė veikė nerÅ«pestingai, neapdairiai ir, nesÄ Å¾iningai, t. y. suteikinėjo paskolas nors pasak jos nebuvo grÄ Å¾intos anksčiau suteiktos paskolos, delsė kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynybos.

Teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo ieÅ¡kovei pasibaigė 2009 m. spalio 2 d. (pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį), 2010 m. gruodžio 17 d. (pagal 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartį) ir 2011 m. gegužės 18 d. (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. sutartį).IeÅ¡kovė M. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimo motyvai: Teismas pagrįstai priteisė skolÄ solidariai iÅ¡ atsakovų, nes jie neginčijo ir patvirtino, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti įmonių veikloje ir tai buvo padaryta jiems bÅ«nant santuokoje.

Jei paskola buvo panaudota sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios įmonės veikloje ar abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teisėmis priklausančios įmonės veikloje, tai laikoma, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti vykdyti prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymu. Paskolintus pinigus panaudojus įmonių veikloje, kurių akcijos nors ir registruotos tik A. B. vardu, tačiau įgytos santuokos metu, kas reiÅ¡kia, jog priklauso jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, juos turi grÄ Å¾inti abu ir už tai yra solidariai atsakingi.

Nurodė, kad nėra svarbu kokių tikslų ar paskatų vedama ji skolino pinigus. Tai, kad jose nenumatytas atlygintinumas, o tik numatytos netesybos, nedaro jos fiktyvios. Nė vienas iÅ¡ atsakovų neginčijo sudarytų paskolos raÅ¡tų, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jos yra teisėtos ir turi Å¡alims įstatymo galiÄ . Apeliantų dėstomi teiginiai apie paskolos sutarčių neteisėtumÄ yra tik jų pačių prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jokiu procesiniu sprendimu nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė vertėsi pinigų skolinimo verslu, VMI pažymoje nurodomi liudytojų teiginiai ir kaltinimai nebuvo įrodyti ir dėl to nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas.

Aplinkybes, jog sutartyje nurodytos paskolintos sumos yra mažesnės nei nurodytos, turi įrodyti atsakovai ir tai padaryti ne prielaidomis ir savo teiginiais, o objektyviais įrodymais. A. B. sudarytas elektroninis dokumentas apie neva paskolos grÄ Å¾inimo faktus yra subjektyvus įrodymas, kurio sudarymui netaikomas tiesos kriterijus, nes jis sudarytas tik skolininko ir nepatvirtintas kreditoriaus. UAB „Skytech.lt“ pažyma patvirtina tik aplinkybę, kad pagal kompiuteryje matomus duomenis, kurie irgi gali bÅ«ti pakeisti, kada sudarytas ir koreguotas dokumentas, tačiau nepatvirtina paskolos grÄ Å¾inimo fakto ir nuo to dokumento turinys netampa objektyviu.

Tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys gali bÅ«ti laikomi įrodymais byloje. A. B. atsisakė nurodyti kaip gavo VMI pažymÄ , t. y. atsisakė patvirtinti jos gavimo teisėtumÄ , todėl teismas pagrįstai jos nelaikė tinkamu įrodymu byloje. Atsakovai teismo neprašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ VMI tokio dokumento. Å ios VMI pažymos buvo adresuotos prokuratÅ«rai kaip ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jose užfiksuoti duomenys apie asmenį, gauti atlikus operatyvinį patikrinimÄ , todėl tokie duomenys yra saugotini ir negali bÅ«ti atskleisti kitiems asmenims.

Teismas pagrįstai nustatė, kad yra visos sÄ lygos atsakovo sudarytÄ sandorį pripažinti actio Pauliana negaliojantį. Pripažįstant pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiÄ nėra jokios esminės reikÅ¡mės kuo verčiasi ar užsiima ieÅ¡kovė. Svarbus momentas tik tas, ar atsakovas sudarydamas sandorį sumažino galimybę kreditoriui atgauti jai skolÄ , kas Å¡iuo atveju ir buvo nustatyta. Teismas pagrįstai taikė prezumpcijÄ nurodant atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Nors apeliantas nurodė, kad turto rinkos vertė buvo žymiai mažesnė dėl ekonominės krizės, tačiau patys sutarties 1 punkte nurodė, jog Å¡alys turto vertę nustatė pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ .

Taip pat tikėtina, kad uoÅ¡viams buvo žinoma apie žento skolas ir jie turėjo suprasti, kad pirkdami turtÄ už 9,5 karto mažesnę kainÄ jie jam padeda iÅ¡vengti jo prievolių. Turto pardavimas už žymiai mažesnę sumÄ laikytinas skolininko nesÄ Å¾iningumu. Kitokių duomenų, kurie pagrįstų mažesnę parduoto turto vertę, apeliantai nepateikė.Teismas pagrįstai restitucijos netaikė natÅ«ra, nes bÅ«tų perteklinė ir sukeltų nepatogumų Å¡alims. Todėl tokiu teismo sprendimu nėra panaikinama S. P. ir jo žmonos M.

M. P. namo nuosavybės teisė, nes namas iÅ¡ jų nepaimamas, o ir toliau lieka jų nuosavybe. Teismas pagrįstai nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas. Ji yra garbingo amžiaus, duomenų, kad verčiasi kaip profesionalė skolindama pinigus, nėra, Bertuliai iki pat Å¡iol gyvena tame name, atsakovas A. B. žadėjo, kad pinigus grÄ Å¾ins. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį.

Jei teismas nuspręstų, kad Å¡iuo atveju terminas praleistas, prašė ex officio spręsti dėl termino atnaujinimo. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad delspinigius reikia mažinti, nes bylos nagrinėjimo metu tokių argumentų nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę. Jie apskaičiuoti už 6 mėn. ir yra mažesni nei patirti nuostoliai. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pridėjimoApeliantai teismui pateikė praÅ¡ymÄ papildomai prie bylos pridėti naujus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-174/2012 kopijÄ ir iÅ¡traukas iÅ¡ internetinių portalų apie užmarÅ¡umÄ ir polinkį į azartÄ , susijusius su asmens sirgimu Parkinsono liga. Nurodė, kad apie Å¡iuos duomenis anksčiau žinoma nebuvo, apie Å¡ias aplinkybes sužinojo atsitiktinai. Nauji įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, dėl to ji gali neatsiminti fakto, kad atsakovas A. B. grÄ Å¾ino jai skolÄ . Trečiasis asmuo A.

V. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti atsakovo S. P. pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. PaaiÅ¡kino, kad Å¡ie dokumentai paneigia liudytojos M. B. pateiktus paaiÅ¡kinimus teisme, kad ji jį matė tik vienÄ kartÄ . Pats asmeniÅ¡kai M. B. yra vežęs ir padavęs pinigus du kartus. Ji yra skambinusi kelis kartus telefonu ir domėjosi kur yra A. B. (kai Å¡is bÅ«davo iÅ¡vykęs į komandiruotes). Liudytoja serga Parkinsono liga, todėl tai ne tik rankų drebėjimas, bet ir atminties spragos. Ji pati Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-174/2012 (Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00288-2009-5) tai patvirtino.Atsakovas A.

B. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus. Nurodė, kad pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės ligÄ patvirtina, jog liga galėjo paveikti jos atmintį, psichinę sveikatÄ , todėl ji neatsimena, kad skolÄ jis jau grÄ Å¾ino jai. Papildomai prašė skirti ieÅ¡kovei medicininę ekspertizę. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nepridėti naujų įrodymų. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuos dokumentus apeliantai galėjo gauti ir pateikti byloje dar pirmosios instancijos teismui. Byla, iÅ¡ kurios jie dokumentų kopijas pateikė, yra baigta beveik prieÅ¡ 5 metus, todėl jų gavimui jie turėjo vienodas galimybes kaip ir pirmosios instancijos teisme, tačiau jomis nepasinaudojo.

Pateikti duomenys tik patvirtina jos ligÄ , bet nepaneigia skolos atidavimo fakto.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius.

Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-174/2012 priimtas 2012 m. lapkričio 29 d. IeÅ¡kovė į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo atsakovams kreipėsi 2016 m. gruodžio 9 d., byla iÅ¡nagrinėta 2017 m. gegužės 17 d., vadinasi atsakovai turėjo galimybę pusę metų pateikti Å¡iuos duomenis civilinę bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos Å¡alių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimÄ , apeliacinės instancijos teismas nusprendžia Å¡ių papildomų įrodymų prie bylos medžiagos nepridėti ir jų nevertinti (CPK 321 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡teisinta, o duomenys apie ligos eigÄ nepatvirtina atsakovo skolos grÄ Å¾inimo fakto. Faktinės bylos aplinkybėsByloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartimi ieÅ¡kovė atsakovui A.

B. paskolino 30 000,00 Lt (8688,60 Eur) iki 2009 m. balandžio 2 d. IeÅ¡kovė 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartimi atsakovui A. B. paskolino dar 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur) iki 2010 m. birželio 17 d. IeÅ¡kovė 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartimi atsakovui A. B. paskolino dar 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur) iki 2010 m. gruodžio 18 d. IÅ¡ viso A. B. iÅ¡ M. B. pasiskolino 27 513,90 Eur. Minėtose paskolos sutartyse 2 punkte buvo numatyta sÄ lyga, kad negrÄ Å¾inus skolos laiku, A. B. įsipareigojo mokėti po 0,2 procentus delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

A. B. 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1AK-9130 bendraatsakiams, kurie yra jo uoÅ¡viai (sutuoktinės tėvai), perleido žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 160 000,00 Lt (46 339,20 Eur). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu vidutinė parduoto turto kaina buvo 1 487 523,00 Lt (430 816,00 Eur), t. y. 218 000,00 Lt (63 137,00 Eur) už žemę, ir 1 269 523,00 Lt (367 679,00 Eur) už namÄ .Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos, kuri įforminta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A.

B. sudarytais susitarimais, grÄ Å¾inimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal actio Pauliana. Dėl skolos grÄ Å¾inimoPaskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®rodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo susideda iÅ¡ tokių aplinkybių:

1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui);

2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų;

3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip;

4) raÅ¡ytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma virÅ¡ija 579,24 Eur (2 000,00 Lt) (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ ) (CPK 6.870, 6.871 straipsniai, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2009 m. kovo 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui A.

B. buvo iki 2009 m. balandžio 2 d. paskolinta 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), 2010 m. kovo 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui iki 2010 m. birželio 17 d. paskolinta 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur), 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui paskolinta iki 2010 m. gruodžio 18 d. 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur). Å ių paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių, pinigų gavimo fakto atsakovai neginčijo. Vadinasi ieÅ¡kovė pagal Å¡ias paskolų sutartis paskolino iÅ¡ viso atsakovui A.

B. 27 513,90 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, kad A. B. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 27 513,90 Eur pagal sudarytos paskolos raÅ¡telius. Apeliantai su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiko nurodydami, kad teismas nepagrįstai atmetė byloje esančius įrodymus, t. y. A. B. pateiktÄ skolos grÄ Å¾inimo raÅ¡tÄ ir UAB „Skytech.Lt“ 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).Pažymėtina, kad teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Paskolos teisiniuose santykiuose tai reiÅ¡kia, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. skolos grÄ Å¾inimo faktÄ bandė įrodyti pateikdamas lentelę, kurioje jis savo kompiuteryje fiksavo, kokias sumas ir kada jis grÄ Å¾ino M. B., taip pat pateikė skaitmeninio dokumento ypatybių „ekranvaizdį“, kuriame nurodyta, kad dokumentas sukurtas 2009 m. balandžio 2 d., o paskutinį kartÄ redaguotas 2012 m. gruodžio 20 d.

A. B. ir jo atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad Å¡ie duomenys patvirtina, kad skolos atidavimo dalimis faktÄ atsakovas A. B. atsakingai fiksavo ir visÄ skolÄ M. B. grÄ Å¾ino 2012 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos pateiktus duomenis nelaikė pagrįstais įrodymais, kadangi turint specialių kompiuterinių žinių, Å¡iuos skaitmeninio dokumento ypatybių duomenis galima pakeisti. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu nesutiko nurodydami, jog teismas Å¡ias iÅ¡vadas padarė nesiremdamas specialių kompiuterinių žinių turinčio asmens paaiÅ¡kinimais.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovų apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013 kt.).

Kitaip tariant, jeigu paskolos sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, tai bÅ«tent raÅ¡ytinės formos turi bÅ«ti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grÄ Å¾inimo faktÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantai raÅ¡ytinio kreditorės patvirtinimo apie skolos grÄ Å¾inimÄ nepateikė, o atsakovo A. B. daryta savarankiÅ¡ka skolos grÄ Å¾inimo lentelė, kurioje nėra ieÅ¡kovės parašų apie skolos grÄ Å¾inimÄ , nelaikytinas įrodymu skolos grÄ Å¾inimo faktui patvirtinti (CPK 12, 178 straipsniai).

Kviesti specialistÄ , kuris paaiÅ¡kintų apie lentelės sudarymo aplinkybes kompiuterio laikmenoje, nebuvo tikslinga, nes jis bÅ«tų galėjęs tik paaiÅ¡kinti lentelės sudarymo ir koregavimo laikus atsakovo kompiuteryje, bet ne ieÅ¡kovės patvirtinimÄ , kad skola buvo grÄ Å¾inta. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡iais atsakovo pateiktais duomenimis.Pirmosios instancijos teismas A. V. trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus dėl skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei dalimis atmetė nurodydamas, kad jie vertintini kritiÅ¡kai, nes A.

V. ir A. B. yra susiję asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas draudimas yra numatytas ir CK 6.875 straipsnio 2 dalyje. Taigi, remiantis pirmiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, paskolos gavėjas, teigiantis, kad jis grÄ Å¾indavo paskolos davėjui paskolÄ grynųjų pinigų sumomis, kurios akivaizdžiai virÅ¡ija CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ribÄ , tačiau neturintis jokio raÅ¡ytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus suraÅ¡yto / pasiraÅ¡yto dokumento, kuriame bÅ«tų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grÄ Å¾inimo faktas, neturi teisės remtis liudytojų parodymais paskolos grÄ Å¾inimui įrodyti.

Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė verčiasi pinigų skolinimu fiziniams asmenims, su kuriais ji nesusijusi giminystės, verslo, asmeniniais santykiais. Paskolos sutartyse numatytas piniginis atlygis už suteiktÄ paskolÄ , todėl tokios sutartys, apeliantų nuomone, laikytinos fiktyviomis iÅ¡ dalies. Be to, teismas be pagrindo atsisakė pripažinti tinkamais įrodymais byloje atsakovo pateiktas Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. vasario 3 d. Nr. (6.4)-D2-919, 2015 m. rugpjūčio 5 d.

Nr. (6.1)-D2-3548 pažymas. Teismo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas atsisakė nurodyti Å¡ių pažymų gavimo Å¡altinį, nesuteikia teisinio pagrindo laikyti šį įrodymÄ neteisėtu, nes tai yra oficialus raÅ¡ytinis valstybės institucijos iÅ¡duotas dokumentas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju apeliantai prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovei dėl sutarčių fiktyvumo nepateikė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi vadovautis sutarties nuostatomis (CK 6.193 straipsnis). Atsižvelgus į tai, paskolų sudarymo aplinkybės, t. y. ar ieÅ¡kovė verčiasi pinigų skolinimu ar ne, esminės reikÅ¡mės Å¡iuo atveju neturi. Paskolų sutartys nenuginčytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad skolos suma pagal 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. yra 27 513,90 Eur. Duomenų, kad atsakovas A. B. grÄ Å¾ino skolÄ pagal Å¡ias paskolos sutartis, teismui nepateikta todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė negrÄ Å¾intÄ skolÄ ieÅ¡kovei (CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimoPirmosios instancijos teismas solidariai priteisė iÅ¡ atsakovų D. B. ir A. B. 9 960,03 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 27 513,90 Eur skolos, už 182 dienas. Apeliantai nurodė, kad Å¡i suma turi bÅ«ti sumažinta vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. IeÅ¡kovė veikė nerÅ«pestingai, neapdairiai ir, nesÄ Å¾iningai, t. y. suteikinėjo paskolas nors pasak jos nebuvo grÄ Å¾intos anksčiau suteiktos paskolos, delsė kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynybos.

Teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo ieÅ¡kovei pasibaigė 2009 m. spalio 2 d. (pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį), 2010 m. gruodžio 17 d. (pagal 2010 m. kovo 17 d. paskolos sutartį) ir 2011 m. gegužės 18 d. (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. sutartį). Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nurodytas Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ netesybų sampratÄ .Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

Sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimÄ atsižvelgiama į Å¡iuos kriterijus: Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , t. y. ar Å¡alys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , skolininko elgesį, bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, taip pat ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali bÅ«ti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijÄ arba siekio užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įvertinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl delspinigių dydžio pagrįstumÄ , vertintinos priežastys, nurodytos kasacinio teismo praktikoje.

Å iuo konkrečiu atveju matyti, kad atsakovas A. B. delsė atsiskaityti su 2 808 dienas, tačiau ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 182 dienų. Sprendžiant klausimÄ dėl priteistino delspinigių dydžio vertintina tai, kad sutarties atsakovas nevykdė visiÅ¡kai, sutarties vertė buvo didelė - 27 513,90 Eur, sutarties nevykdymo terminas nepagrįstai ilgas (apie 8 metus). Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas paskolos sutartis, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už susidariusiÄ didelę netesybų sumÄ . Ä®vertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, užtikrinant sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieÅ¡kovės reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis bei jas mažinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 9 960,03 Eur delspinigių priteisimo ieÅ¡kovei yra pagrįsta, ji paliktina nepakeista.

Dėl solidariosios atsakomybės Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 27 513,90 Eur skolos ir 9 960,03 Eur delspinigių negrÄ Å¾inti, atsižvelgęs į faktÄ , jog prievolė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯gyta santuokos metu, priteisė skolÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų – D. B. ir A. B.. Apeliantai su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutiko nurodydami, jog nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kÄ A. B. prievolę pagal paskolos sutartis teismas pripažino solidaria sutuoktinių prievole.

Aplinkybė, kad paskola paimta santuokos metu (susituokė 1968 m. vasario 9 d., įraÅ¡o Nr. 800) nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ jos atsiradusios prievolės privalomai yra solidarios santuokinės prievolės. Su atsakove D. B. niekada nebuvo derinamas paskolų ėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovės klausimas, ji apie tai nebuvo informuota ir todėl apie Å¡ias paskolas jai tapo žinoma tik 2015 m. iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės M. B., nes A. B. sakė, jog jos jau buvo grÄ Å¾intos. Pagal paskolas gauti pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti ir byloje nėra jokių duomenų apie tai.

Å ias aplinkybes nurodė pats A. B., o jas patvirtino trečiasis asmuo A. V. bei iÅ¡ esmės, pripažino ir ieÅ¡kovė (teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. jai aiÅ¡kinęs apie savo verslÄ , kuriam reikalingi pinigai ir iÅ¡ kurio jis žadėjęs jai grÄ Å¾inti pinigus). Teisėjų kolegija sutinka su tokiais skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniÅ¡kai ir sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas.

Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ pagal sutartį, kuriÄ santuokos metu sudarė vienas iÅ¡ sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobÅ«dis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimÄ ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių.

Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį.Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė paskolino pinigus atsakovui A. B.. Jo sutuoktinė, atsakovė D. B. nurodė, kad paskolos buvo panaudotos vyro verslui plėtoti, nenaudota šeimos poreikiams, pati jokio sutikimo dėl paskolų ėmimo nedavė. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė D. B. jos sutuoktinio versle nedalyvavo, iš įmonės gautos pajamos nebuvo jos pragyvenimo šaltinis kadangi pati iš darbo santykių gaudavo reguliarias pajamas (nuo 2007-10-01 iki 2013-12-31 iš BĮ Klaipėdos miesto sporto centro), todėl kolegijos vertinimu, ieškovė M.

B. neįrodė, kad atsakovui A. B. skolintos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į Å¡ias nustatytas aplinkybes atsakovo A. B. ginčo prievolės ieÅ¡kovei laikytinos asmeninėmis prievolėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis iÅ¡dėstytu, Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei D. B. atmestini, 27 513,90 Eur skola, 9 960,03 Eur delspinigiai, palÅ«kanos ieÅ¡kovei priteistinos tik iÅ¡ atsakovo A. B.. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana)Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra nustatytos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, nurodė, jog yra pagrindas 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-9130 pripažinti negaliojančia.

Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.Kaip pagrįstai, remdamasis teisminėje praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, nurodė pirmosios instancijos teismas, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; kt.). Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡ia teise ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Apeliantai kvestionuoja beveik visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo sandoris - 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1AK-9130, buvo sudarytas iki 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų sutarčių sudarymo, t. y. kai ieÅ¡kovė dar nebuvo kreditorė pagal Å¡ias sutartis. Pagal pirmÄ 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį jis turėjo grÄ Å¾inti pinigus 2009 m. balandžio 2 d., tačiau to nepadarius ieÅ¡kovė vis tiek jam paskolino dar pinigų. Ji, kaip patyrusi Å¡ioje savo veikloje, prisiėmė rizikÄ , nes nesiėmė priemonių sužinoti apie skolininko turimÄ turtÄ ar nesiėmė priemonių dėl paskolos užtikrinimo hipoteka.

Nesutiktina su tokiais skundo argumentais.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmÄ paskolos raÅ¡telį atsakovas A.

B. su ieÅ¡kove pasirašė 2009 m. kovo 2 d. dėl 8 688,86 Eur (30 000,00 Lt), t. y. iki ginčytinos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 sudarymo. Tačiau jau prieÅ¡ sudarydamas 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartis, atsakovas nebuvo įvykdęs ankstesnių savo įsipareigojimų ieÅ¡kovei, įrodymų, kad ji tuo metu buvo pajėgus grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei nepateikė, todėl ieÅ¡kovė M. B. nebeturėjo galimybės atgauti skolÄ , tai Å¡iuo atveju ir buvo nustatyta.

Remiantis iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad nors 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos raÅ¡teliai buvo sudaryti po ginčytinos 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 sudarymo, tačiau vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, siekiant iÅ¡vengti teisminių ginčų dėl negrÄ Å¾intos skolos ateityje, yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę pagal visas tris 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų sutartis.Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ .

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. BÅ«tina nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovui A. B. nuo 2002 m. gegužės 23 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. priklausė A. B. IÄ®. Nuo 2009 m. gegužės 11 d.

šį įmonė reorganizuota į UAB „Slavtranz komercija“, kuri 2013 m. liepos 31 d. bankrutavo. Nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. kovo 26 d. atsakovas buvo šios bendrovės direktoriumi. Taip pat matyti, kad atsakovas buvo UAB „Slavtranz“ akcininkas nuo 2005 m. kovo 10 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. Ši bendrovė bankrutavo 2015 m. gegužės 28 d. Pats atsakovo A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo įmonių finansinė padėtis buvo nestabili. Pažymėtina, jog atsakovas A.

B., pardavęs savo vienintelį turtÄ , neatsiskaitė su ieÅ¡kove bei sudarė naujas paskolos sutartis, t. y. padidino savo skolinius įsipareigojimus be galimybės juos įvykdyti. Byloje atsakovas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, jo Å¡eimos ir jo valdomo verslo finansinė padėtis buvo gera ir jis buvo pajėgus grÄ Å¾inti skolÄ M. B. (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad dėl ginčijamo sandorio sumažėjo galimybės ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo patenkinti savo kreditinius reikalavimus (jų dalį) ir kartu buvo pažeistos jos kaip kreditorės teisės.Ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimÄ sudaryti sandorį traktuoja kaip vienÄ iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2002).

Skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 str. prasme aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių.Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. sandorį sudarė su savo uošviais, atsakovais S. P. ir M. M.

P.. Duomenų, kurie pagrįstų Å¡io sandorio sudarymo privalomumo, bÅ«tinumo, neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamÄ sandorį atsakovas A. B. privalėjo sudaryti dėl atsiradusių imperatyvų, pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis. Taigi, jo pareiga sudaryti ginčijamÄ sandorį nenustatyta.Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiek atsakovas A. B., tiek atsakovai M. M. P., S. P. buvo nesÄ Å¾iningi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nesÄ Å¾iningumÄ atsakovų pagrindžia tai, kad S. P. ir M. M. P. su atsakovais D.

B. ir A. B. buvo artimai susiję asmenys (S. P. ir M. M. P. yra D. B. tėvai). A. B. nėra atsakovų artimas giminaitis, todėl prezumpcija negalėjo bÅ«ti taikoma. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Pagal CK 3.135 straipsnį artimieji giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ia prezumpcija, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertindamas Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra M. M. ir S. P. žentas, todėl tikėtina, kad jie galėjo ir turėjo žinoti apie tuo metu sunkiÄ Dainos ir A. B. finansinę padėtį, jų skolas ir jie turėjo suprasti, kad įsigydami iÅ¡ A. B. nekilnojamÄ jį turtÄ už daugiau nei 9 kartus mažesnę nei vidutinė rinkos kainÄ , jie jam padeda iÅ¡vengti prievolių.

Ä® teismo posėdį S. P. ir M. M. P. neatvyko ir teismui nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu tikslu jie pirko tokios didelės apimties nekilnojamÄ jį turtÄ . Kitų duomenų, kurie paneigtų Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , apeliantai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-9130 objekto vertė buvo mažesnė 9 kartu nei rinkos vertė. Teismas rėmėsi iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÄ® Registrų centro.

Å iame dokumente nurodyta nekilnojamojo turto vertė yra nurodyta atlikus masinį vertinimÄ , 5 metų laikotarpiui. Tikroji turto vertė yra mažesnė, nes tuo metu buvo ekonominė krizė. Be to, buvo parduotas nebaigtos statybos namas. Ekspertizė turto vertei nustatyti nebuvo atlikta. IeÅ¡kovė neįrodė, kad parduoto turto vertė buvo 9 kartus mažesnė. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas).

Minėta, jog remiantis Å¡ia nuostata, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas aiÅ¡kiai mažesne už rinkos vertę kaina. Nurodytais atvejais nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ privalo paneigti atsakovas ir, remdamasis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sÄ Å¾iningumÄ . Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad sandorį A. B. sudarė su uoÅ¡viais ir pardavė turtÄ už daugiau kaip 9 kartus mažesnę kainÄ nei valstybės įmonės Registrų centro nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ vidutinė parduoto turto kaina buvo 1 487 523 Lt (430 816 Eur), t. y. 218 000 Lt (63 137 Eur) už žemę, ir 1 269 523 Lt (367 679 Eur) už namÄ ).

Nors apeliantai nurodė, kad rinkos vertė buvo nustatyta masiniu vertinimu, tuo metu buvo ekonominė krizė, ir turto vertė buvo žymiais mažesnė, tačiau tai paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pirkimo – pardavimo sutartyje jos Å¡alys pripažino, kad Å¡io parduodamo turto vertė bÅ«tent tokia ir yra. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad konstatavus, jog ginčo turtas parduotas mažesne už rinkos kainÄ , egzistuoja teisinės prielaidos preziumuoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino senaties termino pradžiÄ , todėl padarė nepagrįsta iÅ¡badÄ , jog 1 metų senaties terminas nėra praleistas.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia Å¡io termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimÄ sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu bÅ«tų buvęs pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo Å¡alis arba bet kuris kitas asmuo.

Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nes asmens nerÅ«pestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). BylÄ nagrinėjantis teismas senaties terminÄ reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžiÄ nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas senaties termino eigos pradžiÄ siejo su ieÅ¡kovės advokato 2016 m. rugpjūčio 8 d. gautu atsakymu iÅ¡ VÄ® Registrų centro.

Apeliantai nurodė, jog tai neatitinka aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Paskolos sutartyse buvo nurodyti įvykdymo terminai, tad laiku neįvykdžius, ji turėjo suvokti apie savo pažeistas teises. Taip pat atsakovas A. B. yra paaiškinęs savo žinučių, rašytų M. B. turinį ir tai paneigia galimybę vertinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Tokių aplinkybių, anot apeliantų, ieškovė ir nenurodė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei motyvams dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties eigos pradžia laikė 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. kai ieškovė M.

B. sužinojo apie atsakovų sudarytÄ sandorį, gavusi jos advokatui pažymÄ apie sudarytÄ sandorį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Å¡alis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, pasitikėjimas, atsakovas A. B. SMS žinutėmis žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti, leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovei nebuvo jokio pagrindo abejoti skolininko sÄ Å¾iningumu ar jo galimybėmis atsiskaityti ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kaip nurodė ieÅ¡kovė savo atsiliepime į skundÄ , ji yra senyvo amžiaus, atsakovai A. ir D.

B. name gyvena iki Å¡iol. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ domėtis skolos grÄ Å¾inimu iÅ¡ karto suėjus jų įvykdymo terminams, turimu nekilnojamuoju turtu, turimais kreditoriais, nepaneigia aplinkybės, jog apie ginčijamÄ sandorį sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovai neįrodė, kad apie šį sandorį ieÅ¡kovė sužinojo anksčiau (CPK 12, 178 straipsniai).Todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiuoti nuo apeliantų nurodytos datos.

Teisėjų kolegijos nuomone, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieÅ¡kovė į teismÄ dėl ieÅ¡kovės teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 9 d. todėl apeliantų skundo argumentai dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo pritaikymo atmestini.Apeliantai nurodė, kad teismas neteisingai sprendė restitucijos klausimÄ . PaaiÅ¡kino, kad net ir esant pagrindui taikyti actio Pauliano pagal pirmÄ jÄ 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutartį, nebuvo galima taikyti restitucijos 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. lapkričio 18 d. paskolų.

Nesutiktina su tokiu apeliacinio skundo argumentu.Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į status guo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas – taikant restitucijÄ , sugrÄ Å¾inti skolininko turtÄ , kurį Å¡is nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2001; 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1415/2002; kt.).

Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija ir perleistas turtas grÄ Å¾inamas buvusiam jo savininkui (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija taikoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims (CK 6.146 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinėje byloje nutarė netaikyti restitucijos natÅ«ra motyvuodamas tuo, kad tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, o be to bÅ«tų perteklinė priemonė ginant ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, interesus, todėl priteisė solidariai iÅ¡ S. P. ir M.

M. P. A. B. tik tokio dydžio piniginę sumÄ , kurios užtektų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. 37 473,03 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jei atsakovas nebÅ«tų sudaręs ginčijamo sandorio, jis bÅ«tų mokus ir ieÅ¡kovės teisės atgauti 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių nebÅ«tų apsunkintos. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ dėl visos ieÅ¡kovės reikalavimų apimties.

Dėl procesinės bylos baigtiesEsant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamai pritaikytų materialinės ir proceso teisės normų pagrindas pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl solidariosios atsakovų D. B. ir A. B. atsakomybės priteisiant iÅ¡ jų 27 513,90 Eur skolos, 9 960,03 Eur delspinigių nurodant, jog skola ir delspinigiai priteistini tik iÅ¡ atsakovo A. B. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teismeCPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .   IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3 442,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 41,35 Eur kitų bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų (4,07 Eur + 2,72 Eur + 22,78 Eur + 10,04 Eur + 1,74 Eur VÄ® Registrų centrui už pažymas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), 60,00 Eur iÅ¡laidų už antstolio vykdytÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), 1 800,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 500,00 Eur ieÅ¡kinio parengimas, 200,00 Eur atstovavimas teisme, 100,00 Eur praÅ¡ymo dėl atsakovo įtraukimo ir reikalavimų sutikslinimo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 200,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėtu už atskirojo skundo parengimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas), 1 341,00 Eur žyminio mokesčio.Atsakovai A.

B. ir D. B. turėjo 1 000,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (sumokėjo abu). Kadangi dalys nenurodytos, laikytina, kad sumokėjo lygiomis dalimis po 500,00 Eur.Tenkinta 75 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei priteistina 2 581,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų A. B., S. P. ir M. M. P., tai yra, po 860,59 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė atsakovui A. B. turėtų sumokėti 125,00 Eur (netenkinta 25 proc. reikalavimų), todėl atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių, vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

B. priteistina 735,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kinys atsakovės D. B. atžvilgiu atmestas, atsakovei D. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismeApeliacinės instancijos teismui nusprendus iÅ¡ dalies patenkinti apeliacinį skundÄ , apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintų (atmestų) apeliacinių skundų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantai S. P. ir D. B. sumokėjo po 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgus į tai, kad atsakovų apeliacinio skundo tenkinta 25 procentai (abu apeliantai skundė visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ), iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovams po 100,00 Eur jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2017 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi apeliantai atleisti nuo likusios (1 141,00 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ .

Atsižvelgus į tai, kad tenkinta 25 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 135,25 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovų S. P. ir D. B. po 502,88 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovės D.

B. atžvilgiu ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovės D. B. atžvilgiu atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei M. B. iÅ¡ atsakovo A. B. 735,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti ieÅ¡kovei M. B. iÅ¡ atsakovų S. P. ir M. M. P. po 860,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno.Priteisti atsakovei D. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B. 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme.KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovams D.

B. ir S. P. po 100,00 Eur iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B..Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B. 135,25 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovų S. P. ir D. B. po 502,88 Eur žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                                                        Marius Dobrovolskis                                                                                                        Kristina Domarkienė                                                                                   Alona Romanovienė