3fce7795-8f2e-4121-806d-e80706ca9b0b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-294-513/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00224-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.1.6.5; 2.5.5; 2.5.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams I. N. ir D. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Å¡vara“. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. N. prašė pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais Å¡iuos atsakovų I.

N. ir D. D. sudarytus sandorius:

1) Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2019 m. vasario 13 d. patvirtintos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 864) dalį, kuria I. N. padovanojo D. D. 3/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis kitų kiemo inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2) Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2019 m. vasario 13 d. patvirtintos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 858) dalį, kuria I. N. padovanojo D. D. 3/24 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/24 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

3) Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2019 m. vasario 13 d. patvirtintos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 876) dalį, kuria I. N. padovanojo D. D. 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) TelÅ¡ių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2019 m. vasario 13 d. patvirtintos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 870) dalį, kuria I. N. padovanojo D. D. 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti nepagrįstai perleistÄ turtÄ atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.

3. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo tėvas A. J. N. PalikimÄ priėmė jo sutuoktinė atsakovė, kuri paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. N. 2019 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimis, notarinio Nr. 864, Nr. 858, Nr. 876, Nr. 870, visÄ paveldėtÄ turtÄ bei jai priklausiusias minėtų nekilnojamųjų daiktų dalis padovanojo savo sÅ«nui atsakovui D. D.

4. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 ieÅ¡kovui buvo atnaujintas terminas palikimui priimti ir panaikinta dalis TelÅ¡ių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. I. N. vardu iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 6354 į 3/4 dalis paveldimo turto, paliekant galioti paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ I. N. teisę į paveldimo turto 1/4 dalį. Notarė ieÅ¡kovÄ informavo, kad neturi galimybės įvykdyti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kadangi atsakovės vardu nėra jokio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto, į kurio 3/4 dalis notarė įpareigota ieÅ¡kovui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 nebuvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovui kuris nors konkretus turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra. Å iaulių apygardos teismas taip pat nusprendė, jog paveldimas turtas yra iÅ¡likęs, duomenų apie paveldėto turto apimties sumažėjimÄ teismas neturėjo. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, jog nustatęs faktines aplinkybes apie sudarytus paveldėto turto dovanojimo sandorius jas vertins tik ginčo sandorių galiojimo kontekste.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovei ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu galiojusio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ginčo turtas priklausė nuosavybės teise, todėl ji turėjo teisę turtu disponuoti bei perleisti savo nuosavybės teisę į jį dovanojimo sandoriais (CK 4.37, 4.47, 6.470 straipsniai).

7. Teismas pažymėjo, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių požiÅ«riu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimÄ per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes tokiu atveju įpėdinio teisės į palikimÄ yra ribojamos įstatymo. Ä®pėdinis turi teisę gauti iÅ¡ kitų įpėdinių tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitÄ jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Å is teisinis reguliavimas yra susijęs su sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų interesų apsauga, todėl įstatymų leidėjas uždraudė turto, kuris jau yra perleistas (neiÅ¡liko), grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra.

Be to, Å¡is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia ir tai, kad įstatymas nenumato galimybės pripažinti negaliojančiais kito įpėdinio pagal tuo metu galiojusį paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėto turto perleidimo sandorius vien tuo pagrindu, kad vėliau paveldėjimo teisės liudijimo dalis buvo panaikinta.

8. Teismas nurodė, jog ginčo dovanojimo sandoriai buvo sudaryti 2019 m. vasario 13 d., vieÅ¡ajame registre įraÅ¡as apie juos padarytas 2019 m. vasario 20 d., t. y. faktas apie turto, įskaitant paveldėtÄ turtÄ , perleidimÄ buvo iÅ¡vieÅ¡intas. IeÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad jam bÅ«tų suteikta teisinė pagalba Å¡iam ginčui inicijuoti, o į TelÅ¡ių apylinkės teismÄ (civilinė byla Nr. e2-384-1037/2020) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi 2019 m. gruodžio 12 d.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus inicijuodamas ginÄÄ dėl paveldėto turto atliko praėjus reikÅ¡mingam laiko tarpui nuo ginčo sandorių sudarymo ir tuo metu, kai paveldėtas turtas jau buvo perleistas. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad atsakovai dovanojimo sandorių sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovas praėjus dvejiems su puse metų nuo palikimo priėmimo inicijuos teisminį ginÄÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai sudarydami ginčo sandorius buvo sÄ Å¾iningi ir nesiekė sÄ moningai sukliudyti ieÅ¡kovui gauti paveldimo turto dalį natÅ«ra.

9. Teismas konstatavo, kad ginčijami dovanojimo sandoriai negali bÅ«ti laikomi negaliojančiais, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymų normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais, kaip, pavyzdžiui, prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Nenustatęs teisinio pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ginčo sandoriais padovanotÄ turtÄ atsakovės nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. IeÅ¡kovas A. N. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 4 d. nutarimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, kurios faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos civilinės bylos. Pažymi, kad į teismÄ kreipėsi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

12. Nurodo, kad terminas priimti palikimÄ jam buvo atnaujintas (pratęstas) Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020, taip pat buvo panaikinta dalis atsakovei I. N. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo bei pripažinta jo teisė į 3/4 dalis tėvo palikimo. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi bÅ«ti vykdomas. Aplinkybė, kad nagrinėjant bylÄ Å iaulių apygardos teisme atsakovai nepateikė duomenų apie tai, kad I. N. paveldėtÄ turtÄ perleido (padovanojo) sÅ«nui, negali bÅ«ti pagrindas nevykdyti Å iaulių apygardos teismo sprendimo ir palikti atsakovei I. N. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ galioti.

13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad bÅ«tent atsakovai Å iaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje nepateikė teismui duomenų apie paveldėto turto perleidimÄ , Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė, bÅ«tent dėl to teismas konstatavo, kad paveldėtas turtas iÅ¡likęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad D. D. 2021 m. liepos 15 d., t. y. tuo metu, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-384-1037/2020 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įtraukti jį į bylÄ suinteresuotu asmeniu ir neatnaujinti termino palikimui priimti. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi D. D. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestas konstatavus, kad apie bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimÄ buvo žinoma ne tik atsakovei I. N., bet ir pareiÅ¡kėjui D. D.

14. Nurodo, kad įstatymo nustatytu terminu palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis atliko bausmę pataisos namuose, apie tai atsakovė žinojo, tačiau apie tėvo mirtį jam nepranešė. Dėl to neturėjo galimybės priimti palikimÄ , o atsakovė, pasinaudojusi Å¡ia aplinkybe, ne tik priėmė palikimÄ , bet ir gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ bei įregistravo savo nuosavybę. Teigia, kad atsakovė, perleisdama savo sÅ«nui paveldėtÄ turtÄ , į kurį neturėjo nuosavybės teisės, nes paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalis panaikinta, atėmė iÅ¡ apelianto nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Mano, kad įvertinus visas nurodytas aplinkybes dovanojimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis.

15. Mano, kad byloje turi bÅ«ti taikoma restitucija ir atsakovės nuosavybėn grÄ Å¾intas turtas. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais. Pažymi, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ visais atvejais. Atsakovė I. N. neteisėtai paveldėtÄ turtÄ , į kurį teismas jam pripažino nuosavybės teisę, neatlygintinai perleido savo sÅ«nui, todėl byloje yra pagrindas taikyti restitucijÄ .

16. Atsakovas D. D. atsiliepimu ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas priimtas teismo posėdžio metu visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl jį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motinos I. N. sutuoktinis ieÅ¡kovo tėvas A. J. N. 2017 m. rugpjūčio 17 d. mirusio sutuoktinio turtÄ paveldėjo atsakovė. IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo įstaigos ir sužinojo apie tėvo mirtį. Pablogėjus motinos sveikatai ir dėl garbaus amžiaus ji nusprendė visÄ savo turtÄ padovanoti jam su sÄ lyga, kad jis ja rÅ«pinsis ir ji galės gyventi padovanotoje savo namo dalyje iki gyvos galvos. Pažymi, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie tėvo mirtį, pats dvejus metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo, nei jo motina, nei jis pats apie ieÅ¡kovÄ jokių žinių neturėjo, nes motinos sutuoktinis bÅ«damas gyvas su ieÅ¡kovu nebendravo, jo vengė ir bijojo.

19. Nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį patenkinti vadovaudamasis Å iaulių apygardos teismo sprendimu. Pažymi, kad iki ieÅ¡kovui kreipiantis antrinės teisinės pagalbos ir iki kreipiantis į teismÄ motina jam jau 2019 m. vasario 13 d. buvo padovanojusi visÄ savo turtÄ , Å¡is faktas Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡intas 2019 m. vasario 20 d., duomenų apie padovanotÄ turtÄ motina neslėpė. Teigia, kad dėl prastos sveikatos motina teismo posėdžiuose byloje, kurioje buvo sprendžiamas praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas, nedalyvavo, o ieÅ¡kovas informacijos apie paveldėtÄ turtÄ neieÅ¡kojo, nors turėjo galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovė I. N. turtÄ jam padovanojo nesant jokių ginčų teisme, ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu turėjusi ginčo turtÄ nuosavybės teise ir teisėtai juo disponuodama.

20. Taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad, perleisdama sÅ«nui paveldėtÄ turtÄ , į kurį neturėjo nuosavybės teisės, atsakovė atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Dovanojimo sandorių sudarymo metu I. N. buvo teisėta turto savininkė, tinkamai ir laiku po vyro mirties priėmusi palikimÄ , jokių ginčų dėl turto tuo metu nevyko, todėl ji turėjo teisę sÄ Å¾iningai ir pagal įstatymų reikalavimus paveldėtÄ turtÄ padovanoti. Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

23. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo tėvas A. J. N. Mirusiojo sutuoktinė atsakovė I. N. 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ , jos pareiÅ¡kime taip pat nurodytas kitas įpėdinis – ieÅ¡kovas, kuris teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Atsakovei 2017 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimis, notarinio Nr. 864, Nr. 858, Nr. 876, Nr. 870, visÄ jai priklausantį ir paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padovanojo savo sÅ«nui atsakovui D. D.

Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 858, kuriuo atsakovė sÅ«nui padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei žemės sklypÄ , 5.6 punktu apdovanotasis patvirtino sutinkantis su sÄ lyga, kad dovanotoja gyventų ir naudotųsi padovanota gyvenamojo namo dalimi iki gyvos galvos.

26. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas TelÅ¡ių apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas atnaujinti (pratęsti) praleistÄ terminÄ palikimui priimti, atnaujinti terminÄ nuginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ ir TelÅ¡ių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡duotÄ I. N. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 6354 pripažinti iÅ¡ dalies (dalį dėl paveldimo turto dydžio) negaliojančiu, nustatant I.

N. teisę į paveldimo turto 1/4 dalį. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, atnaujintas terminas palikimui priimti ir ginčyti 2017 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ bei panaikinta TelÅ¡ių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2017 m. rugpjūčio 17 d. I. N. vardu iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 6354 dalis į 3/4 dalis paveldimo turto, paliekant galioti paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ I.

N. teisę į paveldimo turto 1/4 dalį. Å iaulių apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė apie disponuojamo paveldėto turto apimties sumažėjimÄ , todėl nusprendė, kad paveldimas turtas yra iÅ¡likęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , jis paveldi kartu su palikėjo sutuoktine ir pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir CK 5.13 straipsnį ieÅ¡kovui priklauso 3/4 dalys paveldimo turto.

27. Notarė 2020 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovo atstovę advokatę informavo, kad neturi galimybės įvykdyti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kadangi atsakovės vardu nėra jokio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto, į kurio 3/4 dalis notarė įpareigota ieÅ¡kovui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas 2021 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis siekdamas įgyvendinti savo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį palikimÄ .

28. Paveldėjimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sampratÄ paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimÄ kaip visumÄ â€“ aktyvÄ (turtÄ , turtines teises) ir pasyvÄ (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiÄ jÄ paveldėjimo teisės dalį.

Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/916/2018, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

29. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas yra valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra bÅ«das įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio paveldėtÄ turtÄ ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ teisinė registracija.

IÅ¡davus paveldėjimo teisių liudijimÄ , pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ .

30. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-691-357/2020 ieÅ¡kovui atnaujintas (pratęstas) terminas A. J. N. palikimui po jo mirties priimti. Taigi Å iaulių apygardos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nenustatė ir nepripažino ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į paveldėtinÄ turtÄ , o tik atnaujino terminÄ aktyviems veiksmams atlikti – valiai dėl palikimo priėmimo pareikÅ¡ti. Juo labiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nebuvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovui kuris nors konkretus turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra. Å iaulių apygardos teismas nesprendė dėl ieÅ¡kovo nuosavybės teisės.

31. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų ir jo atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, ieškovas dovanojimo sutartis ginčija dėl to, kad jomis buvo padovanota ir turto, kurį paveldėti ieškovui atnaujintas terminas, dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas savo teises gina netinkamu būdu. Aplinkybė, kad teismo sprendimu panaikinta dalis atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, savaime nedaro negaliojančiais atsakovės sandorių, sudarytų iki paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo metu (2019 m. vasario 13 d.) atsakovė buvo teisėta dovanojamo turto savininkė ir galėjo jį valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiÅ«ra. Terminas palikimui priimti ieÅ¡kovui atnaujintas ir dalis atsakovei iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinta tik 2020 m. gruodžio 16 d. Å iaulių apygardos teismo sprendimu, į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 12 d., taigi atsakovai, sudarydami ginčijamas dovanojimo sutartis, objektyviai apie bÅ«simus įvykius negalėjo žinoti, sandorių sudarymo metu jokie ginčai nevyko.

Kaip minėta, atsakovės I. N. 2017 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ ieÅ¡kovas yra nurodytas kaip kitas įpėdinis, Å¡i aplinkybė nebuvo nuslėpta, tačiau ieÅ¡kovas teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimas nėra asmens pareiga, jis turi teisę pasirinkti, ar priimti palikimÄ . Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rÅ«pintis savo privačių interesų apsauga.

Å ios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-251/2012). Ä®pėdinis, nesikreipęs į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, neiÅ¡reiÅ¡kė savo ketinimo įgyvendinti teisės į palikimo turinį sudarantį turtÄ .

Teisės aktai nenumato jokios pareigos ir termino, kurį kiti įpėdiniai, tinkamai priėmę palikimÄ ir gavę paveldėjimo teisės liudijimÄ , turėtų laukti palikimo nepriėmusio įpėdinio apsisprendimo negalėdami laisvai disponuoti savo nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas dovanojimo sutartis negaliojančiomis ieÅ¡kinio argumentų pagrindu. Tokių pagrindų apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

32. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. posėdyje ieÅ¡kovo atstovė pripažino aplinkybę, kad atsakovai turėjo teisę sudaryti dovanojimo sutartis, sutiko, kad tiek dovanotoja, tiek apdovanotasis veikė sÄ Å¾iningai ir jų sÄ Å¾iningumo neginčijo. IeÅ¡kovo atstovės nuomone, dovanojimo sandoriais buvo atimta ieÅ¡kovo teisė gauti tėvo palikimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad Å¡i ieÅ¡kovo teisė bÅ«tent ir buvo apginta minėtu Å iaulių apygardos teismo sprendimu.

Tuo tarpu Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«das yra reglamentuotas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina kaip specialioji teisės norma. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atnaujinus terminÄ priimti palikimÄ Ä¯pėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminÄ , perduodama iÅ¡ jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančiÄ turto dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tai nurodyta ir aptarto Šiaulių apygardos teismo sprendimo 33 punkte, o kaip minėta, kadangi Šiaulių apygardos teismas sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie sudarytus dovanojimo sandorius, konstatavo, kad ieškovui priklauso 3/4 dalys paveldimo turto. Apeliantui argumentuojant, kad atsakovai nuslėpė nuo teismo aplinkybę apie sudarytus sandorius, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog civilinės bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė teismui duomenų apie sudarytus dovanojimo sandorius, niekaip nelemia šių sandorių neteisėtumo.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatos yra susijusios su sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų interesų apsauga, kai yra apsunkintas turto grÄ Å¾inimas, todėl įstatymų leidėjas apribojo turto grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra, kuris jau yra perleistas (neiÅ¡liko). Taigi įpėdinio teisės yra ginamos jam priklausančios turto vertės požiÅ«riu, tik ribojama galimybė paveldėti turtÄ (gauti) natÅ«ra. Todėl, kolegijos vertinimu, Å¡ia tvarka ir turi bÅ«ti realizuojama ieÅ¡kovo paveldėjimo teisė ir nagrinėjamos bylos konstekste tai nereikÅ¡ Å iaulių apygardos teismo sprendimo nevykdymo ar paneigimo, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

TerminÄ palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos iÅ¡laikant jo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių pusiausvyrÄ . Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminÄ ), įpėdinio teisės į palikimÄ yra ribojamos įstatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių požiÅ«riu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimÄ per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu dėl tos priežasties, kad buvo atnaujintas terminas palikimui priimti kitam įpėdiniui, nesuponuoja turto perdavimo natÅ«ra terminÄ prasitęsusiam įpėdiniui, juo labiau, nustatyta, kad dar iki ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ 2019 m. gruodžio 12 d. turto, kurį jis pretenduoja paveldėti, natÅ«ra nebeliko, nes atsakovė dar 2019 m. vasario 13 d. jį padovanojo.

34. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ir CK 4.96 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ visais atvejais. Visų pirma dovanojimo sutartys nepripažintos negaliojančiomis. Antra, konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę disponuoti paveldėtu turtu, atsakovas turėjo teisę dovanojamÄ turtÄ priimti, t. y. nėra nustatyta, kad jis turtÄ valdo neteisėtai, tuo tarpu ieÅ¡kovo teisės į palikimÄ nagrinėjamu atveju yra ribojamos CK 5.57 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vindikacijos (t. y. daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo) pagal CK 4.96 straipsnį klausimas. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos, Å¡iuos klausimus reglamentuoja CK 1.80 straipsnis ir CK 6.145–6.153 straipsniai.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ia nutartimi ieÅ¡kovui nėra užkertamas kelias tinkamai įgyvendinti savo teises ir pretenduoti į piniginę kompensacijÄ pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 19 d. posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovo atstovei teisę reikÅ¡ti alternatyvų reikalavimÄ ir praÅ¡yti piniginės kompensacijos, tačiau ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas tokios galimybės atsisako ir siekia gauti turtÄ natÅ«ra, o ne pinigais. Pažymėtina, jog atsakovų atstovė taip pat nurodė, kad atsakovai pripažįsta ieÅ¡kovo teisę gauti piniginį ekvivalentÄ .

36. Teisės kreiptis į teismÄ prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taigipagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieÅ¡kinio elementu – ieÅ¡kinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

IeÅ¡kovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko ir neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, iÅ¡skyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo, ar yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovui kompensacijÄ ir jos dydžio klausimo.

37. Atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iÅ¡ viso nevertinti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. 38.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieÅ¡kovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje ir jų atlyginti nepraÅ¡o. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis