3fccd4cb-62ba-44f9-b3d5-99a67a7856b2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1644-560/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00765-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos K. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K. A. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po 2001 m. gruodžio 8 d. mirusio senelio S. L. mirties priimti ir atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po 2004 m. spalio 15 d. mirusios prosenelės S. L. mirties priimti.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas terminas pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti: nurodyti pareiÅ¡kime ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiÅ¡kėjos reikalavimus, yra pareiÅ¡kėjos pareiga (CPK 447 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja, teikdama pareiÅ¡kimÄ teismui, nepateikė duomenų iÅ¡ Testamentų registro apie tai, ar po pareiÅ¡kėjos senelio S. L. mirties ir pareiÅ¡kėjos prosenelės S. L. mirties palikimas yra priimtas, ar yra pradėta paveldėjimo byla; duomenų iÅ¡ Lietuvos notarų rÅ«mų apie anksčiau nurodytas aplinkybes (jeigu palikimas yra priimtas ir yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiÅ¡kėja turėtų kreiptis ne pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui priimti bei ginčydama iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ); duomenų iÅ¡ VÄ® Registrų centro Gyventojų registro apie S. L. paskutinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jos Å¡eimos sudėtį jos mirties dienai; pateikė V.

L. gimimo liudijimo kopijÄ nevalstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl turi bÅ«ti pateiktas įstatymo nustatyta tvarka atliktas ir patvirtintas Å¡io dokumento vertimas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos K. A. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai.

4. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, Å¡alindama trÅ«kumus patikslino suinteresuotus asmenis, palikdama suinteresuotu asmeniu tik Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, bei pateikė duomenis iÅ¡ Testamentų registro apie tai, ar po pareiÅ¡kėjos senelio S. L. mirties ir pareiÅ¡kėjos prosenelės S. L. mirties palikimas yra priimtas, ar yra pradėta paveldėjimo byla. Taip pat pareiÅ¡kėja pateikė duomenis iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie S. L. vardu registruotus du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei duomenis apie tai, kad S. L. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos.

Tačiau pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino nutarties „b“ ir „c“ punktuose nurodytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų. Be to, patikslintame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad gavo atsakymÄ iÅ¡ Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuro, jog paveldėjimo byla po S. L. mirties nebuvo pradėta, bei pareiÅ¡kimo prieduose nurodė, kad prideda Lentvario miesto notarų biuro atsakymo nuoraÅ¡Ä , tačiau toks atsakymas nėra pridėtas, bet yra pridėtas Å alčininkų rajono antro notaro biuro notarės atsakymas apie tai, kad po S. L. mirties Å alčininkų rajono pirmame ir antrame notaro biuruose paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nors pareiÅ¡kimo prieduose Å¡is atsakymas nėra nurodytas.

PareiÅ¡kėja taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo Lietuvos notarų rÅ«mams, bet atsakymo į šį praÅ¡ymÄ nepateikė.

5. Pagal VÄ® Registrų centro Gyventojų registro duomenis, mirusiosios S. L. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), minėta teritorija paveldėjimo klausimais priklauso Å alčininkų rajono 2-am notaro biurui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. L. vardu registruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei duomenis apie tai, kad S. L. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos, sprendė, kad pareiÅ¡kėja su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turėtų kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mus. III. Atskirojo skundo argumentai 6. PareiÅ¡kėja K. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir pareiÅ¡kimÄ priimti.

7. Nurodo, kad teismas, nustatydamas trÅ«kumus nurodė pateikti visÄ eilę dokumentų, o jų nepateikimÄ ar negalėjimÄ pateikti vertino kaip trÅ«kumÄ , užkertantį galimybę paduoti pareiÅ¡kimÄ . Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nurodė papildomai pateikti įrodymus, kurie netrukdė priimti pareiÅ¡kimÄ , o klausimas dėl jų pateikimo galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas eigoje. Teismas prašė pateikti duomenis apie palikėjų deklaruotas gyvenamÄ sias vietas, tačiau tokios bÅ«tinybės nebuvo, nes duomenys apie paskutinę S. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ jau buvo pateikti teismui kartu su pirminiu praneÅ¡imu.

Kadangi į bylÄ suinteresuotais asmenimis įtraukiami paveldėtojai, o ne visi giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėja tikėjosi, jog gavusi atsakymus iÅ¡ notarų, bÅ«tų patikslinusi pareiÅ¡kimÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, pareiÅ¡kėja neprivalo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, jei dar yra turto, dėl kurio nėra notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo. Vertimas nebuvo pateiktas, nes blankas buvo lietuviÅ¡kas, t. y. dokumento rekvizitai buvo suraÅ¡yti ir lietuvių kalba, kita vertus Å¡is trÅ«kumas galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas ir vėliau.

Notarų rūmų ir Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuras atsakymų iki šiol nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 9. PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė naujus įrodymus – Gimimo liudijimo vertimo nuoraÅ¡Ä , VÄ® Registrų centro pažymų iÅ¡ Gyventojų registro nuoraÅ¡us, Notarų rÅ«mų atsakymo nuoraÅ¡Ä , Lentvario miesto notarės atsakymo nuoraÅ¡Ä ir praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Å¡iuos naujai į bylÄ teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl Å¡iuos naujai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirojo skundo argumentų 10. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

11. Ä®statyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismÄ tvarkos nesilaikymas ieÅ¡kovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiÅ¡kia, kad civilinė byla neiÅ¡keliama, kol nepaÅ¡alinamos visos kliÅ«tys kreiptis į teismÄ . CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti procesinio dokumento trÅ«kumus teismui neatsisakant iÅ¡ karto priimti su trÅ«kumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neiÅ¡taisius nurodytų procesinio dokumento trÅ«kumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali bÅ«ti priimtas teisme.

TrÅ«kumų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

12. Å iuo atveju apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog dokumentų pateikimo klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas bylos nagrinėjimo eigoje. IÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pareiÅ¡kėjai nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau Å¡ios bylos, iÅ¡keltos pagal atskirÄ jį skundÄ , objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, todėl teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų teisėtumu ir pagrįstumu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja jai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neginčijo, Å¡ios teismo nutarties neskundė, todėl laikytina, kad teismo įpareigojimai privalėjo bÅ«ti paÅ¡alinti nurodytu terminu. PareiÅ¡kėja, Å¡alindama teismo nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus į bylÄ nepateikė duomenų iÅ¡ Lietuvos notarų rÅ«mų apie palikimo priėmimÄ ir duomenų iÅ¡ VÄ® Registrų centro Gyventojų registro apie S. L. paskutinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jos Å¡eimos sudėtį jos mirties dienai.

Apeliantė atskirajame skunde neneigia aplinkybių, jog Å¡alindama pareiÅ¡kimo trÅ«kumus Å¡ių dokumentų į bylÄ nepateikė. Nenustačius, kad pareiÅ¡kėja per teismo nustatytÄ terminÄ bÅ«tų paÅ¡alinusi nutartyje nurodytus trÅ«kumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ laikyti nepaduotu.

13. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjos K. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Dainius Rinkevičius