3fcc1c7a-7be9-42f7-ad8c-e5de0816ca52 · Panevėžio apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-31-1105/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35464-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.1.15. PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, sekretoriaujant Zitai Puzinienei, Evelinai Urbonaitei, Audronei Meškonytei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O.

J. ir B. D., nukentėjusiojo P. J. atstovui advokatui L. Ž., kaltinamajam V. I., jo gynėjui advokatui A. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „D“ čiužinių surinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teistas 2012 m. spalio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metų laikotarpiui bei įpareigojant be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2013 m. spalio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , 2014 m. liepos 1 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: V. I. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. liepos 25 d. apie 4 val. garažų kooperatyvo „S“, esančio (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Panevėžio r., sargo budėjimo patalpoje tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam P. J. į galvÄ , krÅ«tinę, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, kairės akies vokuose, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV-V Å¡onkaulių lūžius, likvoro iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizdÄ , sukėlusius P. J. stiprius psichikos sutrikimus – kitÄ kraujagyslinę demensijÄ , organinį kliedesių sutrikimÄ , t. y. sunkų P. J. sveikatos sutrikdymÄ .

Baudžiamosios bylos įrodymai Kaltinamasis V. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Teismui paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 24 d. buvo nuvažiavęs prie „Ekrano“ marių. Apie 15 val. susiskambino su P. L., abu sutarė susitikti garaže ir tvarkyti maÅ¡inÄ . P. garaže turėjo alaus, todėl abu iÅ¡gėrė du litrinius butelius nestipraus alaus. Tada kaltinamasis dviračiu nuvažiavo atvežti degtinės, atvežė 0,7 litro talpos butelį, jį iÅ¡gėrė.

Sutvarkius maÅ¡inÄ , atvažiavo P. sesė su draugu, kurio pavardė B.. Å is nuvažiavo atvežti dar vienÄ degtinės butelį, kurį abu su P. gėrė toliau, tačiau Å¡io butelio jau nebeiÅ¡gėrė, jo liko maždaug pusė ir jis jį pasiėmė su savimi iÅ¡važiuodamas dviračiu iÅ¡ garažo. Visi iÅ¡ garažo iÅ¡važiavo namo apie 23 val. vakaro. Jis važiavo dviračiu, visi kiti automobiliu, kurį vairavo P. sesers draugas B.. Važiuodamas iÅ¡ garažo sustojo prie sargo bÅ«delės, jo paklausė ar jis nori iÅ¡gerti.

Sargas sutiko. Abu Å¡iek tiek iÅ¡gėrė, gerdami Å¡audė petardas, paskui Å¡audė sargo oriniu Å¡autuvu. IÅ¡važiavęs dviračiu namo ir nuvažiavęs nuo garažo apie 2 kilometrus, kaltinamasis nugriuvo nuo dviračio, griÅ«damas susižalojo plaÅ¡takÄ , pagulėjęs atsikėlė ir pastebėjo, kad nebeturi kuprinės. Supratęs, kad kuprinę paliko sargo bÅ«delėje, grįžo jos ieÅ¡koti. Kol grįžo į sargo budelę užtruko apie 40 minučių. Grįžęs rado sužalotÄ sargÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Papildomai kaltinamasis nurodė, kad iki įvykio, kuomet nukrito nuo dviračio, jokių sužalojimų neturėjo, nukritęs nuo dviračio turėjo nubrozdinimų ir sumuÅ¡imų. IÅ¡važiuodamas namo sargÄ paliko gyvÄ ir sveikÄ , su juo jokio konflikto nebuvo. Kai grįžo pasiimti kuprinės, kurioje buvo namų raktai, pasas, dviračio prirakinimo grandinė, ji buvo ant žemės. Sargas taip pat gulėjo ant žemės, atrodė sumuÅ¡tas, ant žemės buvo kraujo, bet kaltinamasis sargo nelietė, jis iÅ¡ karto kvietė policijÄ .

Ar sargas buvo atsikėlęs jis nepamena, aplamai nepamena daugelio įvykio detalių, nes buvo labai girtas. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. J. nebuvo apklaustas remiantis 2019 m. birželio 12 – 19 d. d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kadangi negali dalyvauti proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme, duoti objektyvius parodymus, atstovauti savo interesus byloje (2 tomas, b. l. 74-79). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O.

J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. ryte apie 6.30 val. atvažiavo dvi pareigÅ«nės ir pasakė, jog yra sužalotas jos sutuoktinis. Nukentėjusioji paskambino dukrai. Vyras buvo sunkios bÅ«klės, iÅ¡vežtas į reanimacijÄ , jį pamatė jau atvežtÄ Ä¯ palatÄ . Vaizdas buvo siaubingas, vyro veidas baisus, akių nesimatė, visur iÅ¡draskyta. Dantų plokÅ¡telė galbÅ«t spardymo metu buvo sulūžusi, liežuvis, gleivinė supjaustyti. Dabar P. J. kalba prastai, neprigirdi.

Jam siuvo liežuvį, gleivinę. Jis pats nepavalgo, neapsirengia, naktį kažkÄ nesuprantamai Å¡neka. Po įvykio niekada nebuvo sÄ moningas. Nukentėjusiosios nepažįsta, praÅ¡o duoti telefonÄ , nes nori paskambinti žmonai. Palikti jo vieno neįmanoma. P. J. apie įvykio aplinkybes kiekvienÄ kartÄ pasakoja skirtingai, vienÄ kartÄ sako, kad jį užpuolė dviese, kitÄ kartÄ , kad keturiese, sako, kad su strypu trenkė jam per galvÄ , kad purÅ¡kė dujų balionėliu, kiek logikos jo Å¡nekoje neaiÅ¡ku.

Nukentėjusioji byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 15 000 Eur sumai, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo advokato pagalbos išlaidas. Nurodo, kad nežino kiek laiko reikės mokėti slaugos ligoninei, nes tokioje ligoninėje jos sutuoktinis nemokamai gali būti tik keturis mėnesius. Kainuoja sauskelnės, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Nukentėjusios civilinį ieškinį sudaro patirta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Nukentėjusioji papildomai nurodė, kad jos santykiai su vyru buvo geri. Vyras buvo dirbantis pensininkas. SavarankiÅ¡kai iÅ¡moko anglų kalbÄ , važinėdavo į užsienį užsidirbti, eidavo į garaÅ¾Ä pabudėti, ryte nukentėjusiÄ jÄ veždavo į darbÄ . Dabar pati nukentėjusioji ryte atsikėlusi pamaitina P. J., suduoda vaistus ir važiuoja į darbÄ . P. J. trumpai gali bÅ«ti pabÅ«ti vienas, bÅ«na, kad iÅ¡krenta iÅ¡ lovos. Kartais jį prižiÅ«ri duktė, jis bÅ«na slaugos ligoninėje.

Po įvykio sveikatos bÅ«klė eina blogyn. Ligoninėje dar vaikščiodavo su lazdele, paskutiniu metu vienas nebepaeina. Iki įvykio sutuoktinis mėgo grybauti, sesuo su juo važiuodavo į motinos sodybÄ , į kapines, domėjosi politika, skaitydavo internete. Buvo smalsus, apsiskaitęs, iÅ¡ bibliotekos neÅ¡davosi knygas skaitymui, aktyviai gyveno. Dabar pomėgių nebėra, su juo nebegali palaikyti pokalbio, nes jis nesuvokia realybės. KnygÄ ar laikraÅ¡tį tik varto, žiÅ«ri. Metų laikų nebeatpažįsta.

Jo bÅ«sena sunki, prastėjanti. Iki įvykio jos ir sutuoktinio santykiai buvo artimi, vyras su vaikais palaikė ypatingai artimÄ ryšį. Dukra, gyvenanti Lietuvoje, pas juos atvažiuodavo porÄ kartų per savaitę, dukra gyvenanti užsienyje – porÄ kartų per metus. Vyras yra pensininkas, bet iki įvykio dirbo. Dabar jam mokama senatvės pensija bei 216 Eur dydžio socialinė paÅ¡alpa. Kai vyras guli slaugos ligoninėje socialinė paÅ¡alpa pervedama tai ligoninei. Iki įvykio sutuoktinis gaudavo darbo užmokestį apie 300 – 400 Eur dydžio, priklausomai nuo budėjimų dienų, dirbo sargu.

Po įvykio Å¡eimos pajamos sumažėjo. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė B. D. nurodė esanti nukentėjusiojo P. J. dukra. Pasakojo, jog 2018 m. liepos 25 d. ryte ruoÅ¡iantis į darbÄ , sulaukė mamos skambučio. Mama buvo iÅ¡sigandusi, pasakė, kad nutiko nelaimė, kad ji sulaukė policijos pareigÅ«nų, kurie pranešė, kad tėtis yra sužalotas ir Å¡iuo metu randasi ligoninėje komos bÅ«klėje. Nukentėjusioji su vyru, paėmę mamÄ , važiavo į ligoninę. Su tėčiu pabendrauti nepavyko, jis nebuvo sÄ moningas, deÅ¡imt parų praleido reanimacijoje.

Tik neurochirurginiame skyriuje tėtis pradėjo rodyti ženklus, po vienÄ kitÄ Å¾odį pradėjo sakyti. Po įvykio klausinėjo P. J. apie tai kas nutiko. Jis apie sumuÅ¡imÄ sakė įvairias versijas, minėjo, kad užpuolikai buvo dviese, pabeldė į sargo namuko duris, kurias jis atidarė ir lygtai jam papurÅ¡kė, nurodė, kad jis nieko nepamena. KitÄ kartÄ sakė, kad nuo kopėčių Å¡oko ant jo žmogus. Dar kitÄ kartÄ , kad jie buvo trise garažiniai, vietiniai. Nukentėjusi taip pat nurodė byloje reiÅ¡kianti civilinį ieÅ¡kinį 10 000 Eur sumai, kurį sudarė neturtinė žala.

Be to, praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti 300 Eur advokato iÅ¡laidų. Neturtinę žalÄ sudaro nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimai. B. D. nurodė turėjusi puikų ryšį su savo tėčiu, kurio neliko per vienÄ dienÄ . Ji su tėčiu bendravusi labai artimai, pasakojusi jam apie savo problemas, diskutuodavo apie savo ir tėčio darbus, požiÅ«rį į skirtingus dalykus. Tėtis jÄ nuramindavo sakydamas, kad yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, todėl neverta dėl jų jaudintis. P. J. buvo geras tėtis.

Po įvykio tėtis nukentėjusiosios nebepažįsta, ji tapo jam neįdomi. Iki tol jis domėjosi užsienio politika, sulaukęs vidutinio amžiaus iÅ¡moko anglų kalbÄ , grybaudavo. Po įvykio pakito ir nukentėjusiosios psichinė bÅ«klė, ilgÄ laikÄ ji negalėjo užmigti, jautė baimę ir įtampÄ , jaudulį, nes medikai neteikė vilties, kad tėtis iÅ¡gyvens. Å iuo metu P. J. gyvybei grėsmės nebėra, tačiau nukentėjusioji supranta, kad tėčio iÅ¡ esmės nebeturi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo P. J. atstovas advokatas L.

Ž. nurodė palaikantis byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 25 000 Eur sumai. PaaiÅ¡kino, kad pats P. J. jau nebegali teismui papasakoti įvykio aplinkybių ir iÅ¡gyvenimų. Jis turi sÄ monę, bet negali adekvačiai reaguoti į situacijÄ . Akivaizdu, kad nukentėjusiojo gyvenimas visiÅ¡kai pasikeitė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad po įvykio jam konstatuota demensija, tam tikras psichinis sutrikimas, kuris progresuoja. Nukentėjusysis nebereaguoja adekvačiai į aplinkÄ . Dėl jo pasikeitusio gyvenimo ir patiriamo streso jis bėga iÅ¡ ligoninės, iÅ¡ baimės nubunda naktį ir jam rodosi, kad nori kažkas užeiti į namus, patiria gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Jo fizinė būklė prasta, kadangi padaryti stiprūs fiziniai sužalojimai, dėl to patiria fizines kančias. Byloje pareikštas civilinis ieškinys susideda iš nukentėjusiojo patirtų ir vis dar patiriamų fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų. Atstovas nurodė palaikantis civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia, nes negali jo pagrįsti rašytiniais įrodymais. Liudytoja L. N. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato operatyvinėje grupėje.

Ä®vykis buvo seniai, todėl ji prastai jį atsimena. Pamena, kad 2018 m. liepos 25 d. buvo nuvykusi į įvykio vietÄ , t. y. į garažų kooperatyvuose esančiÄ sargų budelę. Įėjus į vidų buvo matyti suversti daiktai, daug kraujo, sužaloto žmogaus atrodo nebebuvo. Jis buvo iÅ¡vežtas. Su juo bendravo ar įvykio vietoje, ar reanimacijoje, tiksliai visko nepamena, praÅ¡o vadovautis liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kadangi įvykis buvo senai, ji gerai jo nepamena, bet susipažinusi su savo tarnybiniu praneÅ¡imu, raÅ¡ytu 2018 m. liepos 25 d., ji gali pasakyti, kad nurodytÄ dienÄ ji dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinėje grupėje, Dirbant buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Dembava, Panevėžio r., garažų teritorijoje rastas sumuÅ¡tas P. J..

Nukentėjusysis buvo skubiai iÅ¡vežtas į Panevėžio ligoninę ir gydomas reanimacijoje. Jai atvykus pas P. J. į ligoninę, gydytojai jai paaiÅ¡kino, kad P. J. yra sÄ moningas, tačiau sunkios bÅ«klės ir negali kalbėti. Kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas V. I., t. y. vaikinas su oranžiniu dviračiu, ji priėjusi prie P. J. paklausė ar jį sumušė tas pats vaikinas su oranžiniu dviračiu, kuris buvo prie jo. P. J. linksėjo galvÄ ir kelis kartus tyliai pasakė „taip“. IÅ¡ jo pasakymo ir linksėjimo galva suprato, kad jį sumušė sulaikytas V.

I. (3 tomas, b. l. 87). Liudytoja nurodytus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaip visiÅ¡kai teisingus ir papildomai teismui paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiaisiais į ligoninę jai tenka vykti. Tuomet medikų yra klausiama ar galima su nukentėjusiuoju bendrauti, ar jis gali teikti informacijÄ apie įvykį. Å iuo atveju buvo leista su P. J. bendrauti. Nukentėjęs gulėjo ramiai. Kai pamatė liudytojÄ su uniforma stengėsi jai kažkÄ pasakyti. P. J. kalba buvo sunkiai suprantama. Liudytoja jį nuramino ir paklausė kas jį sumušė.

Kadangi buvo sulaikytas įtariamasis jai reikėjo išsiaiškinti ar tai buvo jis ar ne. Kad jį sumušė kaltinamasis, P. J. patvirtino per kelis kartus. Jis nurimo, žiūrėjo liudytojai į akis, suprato jos klausimus, taip pat suprato apie kokį asmenį liudytoja klausia. Kaltinamasis buvo sulaikytas kitų pareigūnų remiantis nukentėjusiojo patvirtinimu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. nurodė dirbantis Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate vyriausiuoju patruliu.

Liudytojui papraÅ¡ius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuose liudytojas buvo nurodęs, kad 2018 m. liepos 25 d. jis dirbo ekipaže 1773 kartu su kolega P. K.. Kažkur po 4 val., tiksliai laikÄ yra parašęs savo tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį rašė po įvykio, iÅ¡ Panevėžio Vyriausiojo policijos komisariato gavo praneÅ¡imÄ , kad Dembavos kaime garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), pastate su atidarytomis durimis asmuo rado gulintį, knarkiantį vyrÄ .

Atvažiavus į garažų teritorijÄ prie sargo namuko sienos rado stovintį vyrÄ . IÅ¡ vyro kalbos, judesių matėsi, kad jis neblaivus. Vyras kalbėjo neriÅ¡liai ir pasakė, kad jis kvietė policijÄ , nes sargo namuke yra gulintis vyras, dėl kurio jis kvietė pagalbÄ . Įėjęs į patalpÄ , kur galimai gulėjo vyras, pamatė patalpoje iÅ¡mėtytus įvairius daiktus, buvo kraujo dėmių įvairiose patalpos vietose, patalpos vaizdas buvo baisus. Patalpoje prie lango, galva į sienÄ ant grindų, ant nugaros gulėjo pagyvenęs vyriÅ¡kis.

Jo kojos buvo ne tiesiai prieÅ¡ais įėjimo duris, bet kampu į jas. Priėjęs prie gulinčio vyro matė, kad jam iÅ¡ nosies eina kraujo purslai ir taÅ¡kosi į sienÄ . Vyras kvėpavo sunkiai, buvo nesÄ moningas, akys užmerktos. Vyro veidas buvo kruvinas. Tai pamatęs, liudytojas iÅ¡kvietė medikus. Kai jis su kolega užėjo į vidų, vyras kvietęs pagalbÄ liko lauke ir su jais į vidų nėjo. Vyras niekur nebėgo, elgėsi ramiai, netriukÅ¡mavo, nesakė, kad jis važiuoja namo. Paklausus vaikino kas čia nutiko, jis pasakojo, kad viename iÅ¡ garažų jis su draugais per naktį vartojo alkoholį.

Kokiame garaže ir su kokiais draugais nenurodė. Garažų masyve jokio kito asmens ar atidaryto garažo nerado. Vaikinas pasakojo, kad eidamas namo sugalvojo užeiti pas sargÄ paklausti ar jis neturi alkoholio. Vaikinas aiÅ¡kino, kad tarp sargo ir jo kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas ir koks konfliktas vyras paaiÅ¡kinti negalėjo. Tačiau vaikinas sakė, kad sargo nemušė. Jis nepasakojo, kad važiavo dviračiu, kad nuo jo nugriuvo. Taip pat jis nepasakojo, kad vartojo su sargu alkoholį, kad sargo budelėje paliko savo kuprinę, o grįžęs kuprinės rado sumuÅ¡tÄ sargÄ .

Vaikino rankos buvo kruvinos, ant jų buvo kraujo dėmių, kraujo dėmių buvo ir ant vaikino vilkimų drabužių, bet ant kokių drabužių ir kuriose vietoje jau nepasakys. Ar vaikino rankos buvo nubrozdintos, liudytojas taip pat pasakyti negali. Atvažiavus medikams, sužalotas vyras sÄ monės neatgavo, medikai vyrÄ iÅ¡sivežė. Vyras, kvietęs pagalbÄ , buvo sulaikytas. Jis elgėsi ramiai, nesiprieÅ¡ino. Liudytojas atvažiavęs į vietÄ matė į sargo namuko sienÄ atremtÄ dviratį. Kai vežė vaikinÄ Ä¯ komisariatÄ , jis sakė, kad tai jo dviratis.

Ar dviratis buvo sugadintas, apgadintas ar ant jo buvo kokių nors dėmių, nematė, nes nekreipė dėmesio (3 tomas, b. l. 71, 81-82). Liudytojas perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytÄ informacijÄ patvirtino kaip visiÅ¡kai teisingÄ ir papildomai nurodė, kad sargo namuko garažų masyve pakankamai ilgai ieÅ¡kojo, ieÅ¡kodami niekur nematė paÅ¡alinių asmenų ar kitų atidarytų garažų. Kaltinamasis nesiskundė, kad buvo primuÅ¡tas, bet nuosekliai teigė, kad jis sargo nemušė.

Apie konfliktÄ su sargu pasakojo pats, lygtai susipyko dėl alkoholio. Automobilyje tapo agresyvus. Sulaikymo kameroje pasikeitė veido iÅ¡raiÅ¡ka, pasipylė keiksmažodžiai. Liudytoja D. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė nesanti kaltinamojo giminaitė, tik globoja jį, kadangi buvo artima su jo mama, kuri yra mirusi prieÅ¡ 17 metų. Pasakojo nepamenanti ar įvykis buvo 2018 m. liepos 25 d. Tuo metu V. I. jos namuose gyveno dvi savaites, tai buvo 2018 metų liepos mėnuo. Jis grįžo iÅ¡ užsienio, paprašė priglausti.

Tuo laikotarpiu liudytoja atostogavo. Kaltinamajam buvo duotas buto raktas. 2018 m. liepos 24 d. liudytoja paskambino V. I. apie 17.30 val. Jis pasakė, kad yra garažuose tvarko maÅ¡inÄ , padeda draugui. Sakė, kad negeria ir tuojau grįš. Vakare nuėjo miegoti kaltinamojo nesulaukusi. Gal apie 4.15 val. ryte suskambo telefonas. Skambino V., prašė parvežti namo. Liudytoja supykusi, kad kaltinamasis negrįžo namo naktį atsakė, kad neveÅ¡. V. paskambino vėl. Pasakė paÅ¡nibždomis, kad pabėgo, kad jam sulaužė dviratį, kad jį užpuolė.

Liudytojai liepė nesigilinti, kas jį užpuolė, nes jis iÅ¡kvietė policijÄ . SusirÅ«pinusi pažadino vyrÄ . Tuomet vyras pats paskambino V.. Å is vyrui liepė nepergyventi, nurodė, kad laukia policijos ir kad jį sumušė, dviratį sulaužė. Sakė, kad randasi Dembavoje. Vėliau kaltinamajam abu su vyru vėl skambino, ieÅ¡kojo, tačiau V. nekėlė ragelio iki pat 6 valandos ryto. Tada liudytoja paskambino į policijÄ , ten informavo, kad nieko negali sakyti, bet V. yra saugus. IÅ¡ V. telefono skambučių naktį suprato, kad jis yra neblaivus, kad jį užpuolė ir sulaužė dviratį.

Po įvykio teko su V. kalbėti apie tai, kas nutiko. Jis sakė, kad nepamena, nemušė to vyro, su juo nesipyko. Sakė, kad sargo bÅ«delėje užmirÅ¡o kuprinę ir grįžo jos pasiimti, tada baliavojo su sargu. Dėl dviračio liudytoja suprato, kad V. pats nuo jo nugriuvo. Po įvykio kaltinamÄ jį pamatė po dviejų parų, jis nebuvo sužalotas, nubrozdinimų ant rankų, kelių nesimatė. Liudytoju apklaustas M. J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju P. J. yra buvę klasiokai.

Kai P. sumušė liudytojas tuo laiku buvo Nidoje. Jam paskambino garažų kooperatyvo pirmininkas ir pranešė, kad sumuÅ¡tas P. J., vyksta tyrimas. Parvažiavęs namo, liudytojas nuvyko į įvykio vietÄ , atplombavo duris. Sargo budelėje buvo viskas iÅ¡daužyta, rozetės iÅ¡ sienos iÅ¡trauktos, bintai kruvini, butelis ant stalo. Vėliau P. J. aplankė reanimacijoje kartu su pirmininku. P. J. buvo sÄ moningas, atpažino juos. Kas jį sužalojo nepasakė. Vėliau jį aplankė slaugos ligoninėje.

Tada jis pradėjo nusiÅ¡nekėti, prašė telefono. Dar sykį P. J. buvo pabėgęs iÅ¡ ligoninės, atbėgo pas liudytojÄ , prašė paslėpti, pasakojo, kad jį gali užmuÅ¡ti, nenori namo važiuoti. Vėliau išėjo ir už kokių 10 minučių jo jau ieÅ¡kojo policijos pareigÅ«nai. Nuo to karto liudytojas P. J. nėra matęs. Nukentėjęs nepiktnaudžiavo alkoholiu, turėjo vairuotojo teises, dirbo montuotoju, sargu. Su nepažįstamais žmonėmis P. J. buvo draugiÅ¡kas, kalbėdavo apie dukrÄ , žentÄ , buvo ramaus bÅ«do.

Neturėjo ginklų, nebent peilį, kardÄ turėjo krÅ«mams kapoti. Apklaustas liudytoju teisiamojo posėdžio metu P. U. nurodė, kad jis yra garažų kooperatyvo pirmininkas. 2018 m. liepos 25 d. jis nuvyko į kooperatyvÄ , nes jam reikėjo nuraÅ¡yti elektros skaitliukus. Garažų teritorijoje buvo du kriminalistų automobiliai. Matė prie sargo budelės stovintį dviratį. Pačioje sargo budelėje matė butelį, duonÄ su saulėgrÄ Å¾omis, kardÄ , kėdę kampe numestÄ , kraujo visur pritaÅ¡kyta.

Po įvykio liudytojas nuvažiavo į ligoninę. P. J. gulėjo reanimacijoje, nieko nekalbėjo, bet liudytoja atpažino. Po to aplankė slaugos namuose. Liudytojas P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. nuvažiavo į garaÅ¾Ä tvarkyti maÅ¡inos ir sugalvojo V. pasikviesti į kompanijÄ , kad jam padėtų. V. atėjo, sutiko padėti. Abu vartojo alkoholį. Pats liudytojas turėjo alkoholio, jo atsivežė ir V. I.. V. su savimi turėjo kuprinę, kas joje buvo liudytojas nežino.

Kažkuriuo metu buvo atvažiavę liudytojo tėvai, užtruko apie pusę valandos. Buvo užėjęs P. J., pažiūrėjo kas vyksta ir išėjo atgal į sargo būdelę. Liudytojui pritrūkus įrankių, jis pats buvo nuėjęs pas P. J. pasiskolinti įrankių, vėliau automobilį tvarkė toliau. Pritrūkus alkoholio, liudytojas paskambino savo seseriai, prašė, kad ji atvežtų alkoholio. Sesuo atvažiavo su savo draugu, atvežė alkoholio. Liudytojas su V. I. toliau vartojo alkoholį ir tvarkė automobilį kol pradėjo temti.

Alkoholį vartojo tik jis ir V., sesuo negėrė. Kokios talpos buvo degtinės butelis, nepamena, bet jo viso neiÅ¡gėrė. Pradėjus temti susiruošė važiuoti namo, susitvarkė garaÅ¾Ä , sudėjo įrankius, dar stabtelėjo prie P. J. sargo budelės, kuriam atidavė pasiskolintus įrankius ir iÅ¡važinėjo iÅ¡ garažo namo. V. I. iÅ¡ paskos jų važiavo dviračiu. Tuo metu galėjo bÅ«ti 22.30 - 23 val. Grįžęs namo liudytojas ėjo miegoti, nes kitÄ dienÄ reikėjo į darbÄ .

Ryte atsikėlęs matė, kad V. I. jam buvo skambinęs apie 24 val., bet jis miegojo, skambučio negirdėjo, todėl neatsiliepė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas perskaitė liudytojo P. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 tomas, b. l. 3-4), kuriuose liudytojas nurodė, kad V. I. pažįsta apie 3 metus, jis yra jo draugas. Jis turi garaÅ¾Ä Dembavoje, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), koks garažų kooperatyvas nežino. Savo garažo numerio nepamena. 2018 metų liepos mėnesį, dabar dienos nepamena, bet jau į mėnesio pabaigÄ Â savo garaže remontavo automobilį ir jam paskambino V., klausė kÄ daro, kur yra.

Pasakė, kad yra garaže ir V. pas jį atvažiavo dviračiu. Atvažiavo po pietų, kiek buvo valandų  negali pasakyti, bet jau buvo po 15 val. Jam atvažiavus remontavo automobilį. Draugas atsivežė degtinės, jÄ vartojo, kokios degtinės atsivežė ir kokios talpos butelį nepamena. Garažų teritorijos sargÄ P. J. pažįsta, jis yra buvęs jo tėčio bendradarbis ir jis saugo garažų teritorijÄ . Kai remontavo automobilį jau buvo prietema, tikslių valandų nepasakys, bet buvo atėjęs garažų sargas P. J., kuris pažiÅ«rėjo kÄ Â jis daro ir išėjo. Jis pats P. J. degtinės gerti nedavė, nebent kai jis dirbo, jam degtinės iÅ¡gerti davė V..

Dar su V. kokiÄ valandÄ pabuvo garaže. Garaže buvo iki kol atvažiavo pasiimti jo sesė M.. Jis su ja iÅ¡važiavo užrakinęs garaÅ¾Ä . V. iÅ¡važiavo dviračiu, žadėjo važiuoti namo. Sesuo atvažiavo jo pasiimti ant gatvės (duomenys neskelbtini). Jis eidamas iÅ¡ garažų teritorijos dar užėjo pas P. į jo sargo namukÄ , P. buvo vienas, su juo atsisveikino. Pas P. namuke nematė ant stalo jokio alkoholio, o ir jis neatrodė neblaiviu. Kai išėjo nuo savo garažo, V. irgi ruošėsi važiuoti, dėjosi daiktus į savo kuprinę.

Ar liko neišgertos degtinės nepamena. Kai užėjo pas P. atsisveikinti jam paskambino sesė ir pasakė, kad laukia ant gatvės. Jis išėjo ir su sese išvažiavo namo. Kol jis buvo pas P. ir įsėdo į sesės automobilį nematė, kad iš garažų teritorijos V. būtų išvažiavęs. Kol atsisveikino su P. ir įsėdo pas sesę į automobilį praėjo apie 10 minučių. Kai ėjo iš savo garažo ir jau planavo važiuoti namo, tai garažų teritorijoje jokių žmonių, automobilių nematė, taip pat ir prie teritorijos nieko nematė. Jis iš savo garažo išėjo jį užrakinęs apie 23 - 24 val., jau buvo tamsu.

Po to karto su V. susitikęs nebuvo. Ä® garaÅ¾Ä Â atvažiuoja galima sakyti kiekvienÄ dienÄ , bet atkreipė dėmesį, kad jau kažkur apie 2 mėnesius nesimato P., kas jam nutikę ir kur jis yra nežino. Jokių kalbų garažų teritorijoje negirdėjo apie P. sumuÅ¡imÄ , kas jį galėjo sumuÅ¡ti ir dėl ko nežino. P., kiek jį pažįsta, yra geras, ramus žmogus, o pavartojęs alkoholio dar ramesnis. Jis konflikto tikrai negalėtų iÅ¡provokuoti, nekonfliktiÅ¡kas žmogus. V., kiek jį pažįsta, irgi nėra konfliktiÅ¡kas, nėra peÅ¡tukas.

IÅ¡gėręs V. nelinkęs konfliktuoti, dėl mažmožių santykių nepuola kumščiais aiÅ¡kintis. Papildomai paaiÅ¡kina, kad naktį į garaÅ¾Ä nebuvo grįžęs. Ar jam naktį skambino V., to nepamena. Nepamena ar ryte pabudęs rado V. praleistÄ skambutį. Savo telefonÄ turėjo su savimi (3 tomas, b. l. 3-6, 7-9). Perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo pardoymus pastarasis patvirtino kaip teisingus ir papildomai paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ sesuo garaže buvo savo draugu A. B.. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ garažo buvo užėjęs pas P. J.

į namukÄ su juo atsisveikinti. Jis žiÅ«rėjo televizorių, buvo visiÅ¡kai sveikas ir blaivas. Nematė ar V. I. iÅ¡važiavo iÅ¡ garažų teritorijos, tik matė, kad jis ruošėsi važiuoti, krovėsi daiktus į savo kuprinę. IÅ¡važinėjant iÅ¡ garažų teritorijos, pasuko į DembavÄ , į pagrindinį keliÄ . Prie (duomenys neskelbtini) yra stotelė, kurioje stovėjo tamsios spalvos automobilis. Ar automobilyje buvo žmonių jis nematė. Nuo garažų kooperatyvo vartų yra kokie 400 - 500 metrų.

Ten galas Dembavos, autobusų stotelė, aplinkui yra gyvenamųjų namų. Liudytojui atrodo, kad jis apie tÄ tamsios spalvos automobilį minėjo apklausų metu. Gal jis ir tuščias stovėjo, liudytojas to nežino, tik matė, kad jis stovėjo. Po įvykio garaže su V. I. yra bendravęs. Jis jam yra sakęs, kad tÄ dienÄ užsuko pas P. J. pabaigti degtinės. IÅ¡važinėjo namo pabaigęs ir pamatė, kad pamirÅ¡o kuprinę. Grįžo atgal pas P. po 15 - 20 minučių ir rado jį sumuÅ¡tÄ , iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Minėjo, kad su dviračiu buvo pargriuvęs. Po tos nakties rado V. I. praleistÄ vienÄ skambutį. Jam neperskambino, nes iÅ¡važiavo į darbÄ , o darbe apie tai visai pamirÅ¡o. Apie sargo sužalojimÄ sužinojo gavęs Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ . Apie tai, kad jį kviečia į policijÄ pasakė sesei. Po įvykio kažkur po savaitės matė V. I., jis pasakojo apie įvykį, minėjo, kad su P. J. gėrė likusiÄ degtinę, vėliau jis iÅ¡važiavo, pargriuvęs su dviračiu buvo, susižalojęs dilbio vidinę pusę, buvo likęs nubrozdinimas.

Jis parodė kur nusibrozdinęs, kur griuvo su dviračiu nesakė. Sakė, kad grįžo pas P., rado jį sumuÅ¡tÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. B. (iki santuokos buvusi pavardė – L.) paaiÅ¡kino, jog V. I. pažįsta iÅ¡ matymo, Å¡iaip jie nebendrauja. Pamena, kad įvykio dienÄ jos draugas A. B. jÄ pasiėmė iÅ¡ darbo apie 18 – 19 val. Ji paskambino broliui, paklausė kÄ jis veikia. Tai galėjo bÅ«ti 2018 metų liepos mėnesį.

Brolis pasakė, kad yra garaže su draugu. Abu nuvažiavo pas brolį į garaÅ¾Ä , kur jis tvarkė maÅ¡inÄ . Po to į garaÅ¾Ä atvažiavo jos tėvai, padėjo broliui tvarkyti maÅ¡inÄ . IÅ¡važiuodama mama liepė jai ir broliui važiuoti namo, todėl jie pabuvę dar apie 1 – 1,5 valandos laiko garaže susiruošė namo. Liudytoja pamena, kad susirinko daiktus ir iÅ¡važiavo namo. Dar pamena, kad ji pati surinko V. I. daiktus, t. y. jo piniginę, ausines, Å¡ortus, jam padavė ir jis dviračiu iÅ¡važiavo iÅ¡ garažų teritorijos.

IÅ¡važiuodamas buvo sveikas, nebuvo labai girtas. Ji su broliu užrakino garaÅ¾Ä ir jie iÅ¡važiavo iÅ¡ paskos. Tai galėjo bÅ«ti apie 22 – 23 val. Garaže brolis su V. I. vartojo alkoholį, vėliau liudytojos draugas dar jiems atvežė degtinės. Ji garaže prabuvo apie tris valandas iki iÅ¡važiavo namo. P. J. pažįsta iÅ¡ matymo, tÄ dienÄ jis buvo savo garaže. Sargas buvo atėjęs ir iki jų garažo, atnešė raktus. Brolis iÅ¡važiuodamas tuos raktus P. J. grÄ Å¾ino, tuo metu jis buvo sveikas, blaivus.

TÄ naktį kartu su broliu nakvojo tėvų namuose viename kambaryje, todėl ji yra įsitikinusi, kad brolis nebuvo niekur išėjęs. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ tyrėjos, prieÅ¡ tai brolis buvo sakęs, kad jį kvietė į policijÄ . Liudytoju apklaustas P. K. teismo posėdžio metu nurodė dirbantis Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Liudytojui papraÅ¡ius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis nurodė, jog 2018 m. liepos 25 d. dirbo policijos ekipaže 1773 kartu su kolega J.

S.. Dirbant po 4 val., dabar tiksliai negali pasakyti laiko, iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Dembavos kaime, garažų masyve (duomenys neskelbtini), kažkokiame pastate su atidarytomis durimis asmuo rado gulintį, knarkiantį vyrÄ . Atvykus prie garažo masyvo, garažų teritorijoje prie sargo namelio juos pasitiko neblaivus vaikinas. Jie privažiavo prie pat sargo namo ir vaikinas juos pasitiko lauke. Vaikinas buvo neblaivus. Tai matėsi iÅ¡ jo kalbos, iÅ¡ koordinacijos.

Vaikinas pasakė, kad jis kvietė policijÄ dėl sargo bÅ«delėje gulinčio vyro. Ar jo klausė, kas tam vyrui yra, nepamena. Po vaikino pasakymo su kolega užėjo į sargo namuko vidų. Dabar negali pasakyti, ar iÅ¡karto pateko į patalpÄ kur gulėjo minimas vyras, ar pirma buvo kažkoks koridoriukas ir po to patalpa, kur gulėjo vyras. Užėjus į patalpÄ , kur gulėjo vyras apie kuriÄ kalbėjo vaikinas, pamatė, kad ant žemės, nuo įėjimo į patalpÄ deÅ¡iniame kampe, ant nugaros guli vyras.

Vyro galva buvo priglausta prie sienos ir matė kaip jam kvėpuojant iÅ¡ nosies bėgo kraujo purslai ant sienos. Vyro kojos buvo ne tiesiai į įėjimo duris, bet buvo jos įstrižai durų, t. y. kojos nebuvo prie sienos, bet toliau nuo sienos, tik nukreiptos ne į duris. Akivaizdžiai matėsi, kad gulintis vyras yra sužalotas, jo veidas visas buvo kruvinas. Vyras nebuvo sÄ moningas, bent jau su kolega bandant jį pakalbinti jis nekalbėjo, o tik gulėjo ir kvėpavo garsiai, tolygiai. Buvo užsimerkęs. Tai pamatę su kolega nutarė kviesti medikus.

Ar jie iÅ¡kvietė medikus, ar budėtojas, dabar nepamena. Kai su kolega užėjo į sargo namukÄ tai vaikinas liko lauke, kartu su jais nėjo, bet jis niekur ir nebėgo. Namuke buvo iÅ¡vartytų daiktų, visur buvo kraujo. Ar ant stalo buvo degtinės butelis, neužfiksavo, negali pasakyti. Jiems atvykus vaikinas elgėsi ramiai, paklausus kas čia nutiko, jis sakė, kad viename iÅ¡ garažų jis su draugais per naktį vartojo alkoholį. Kokiame garaže ir su kokiais draugais vaikinas nenurodė. Garažų masyve jokio kito asmens ar atidaryto garažo nerado.

Vaikinas sakė, kad kai sugalvojo jau eiti namo, nutarė užeiti pas sargÄ ir paklausti, gal jis turi alkoholio. Vaikinas sakė, kad užėjus jam pas sargÄ tarp sargo ir jo kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas ir koks konfliktas buvo vaikinas negalėjo paaiÅ¡kinti, nors jo ir klausė. Vaikinas sakė, kad sargo nemušė. Vaikino rankos, delnų virÅ¡us buvo iÅ¡teptos raudonos spalvos skysčiu, tarytum krauju. Ar buvo delnų vidinė pusė iÅ¡tepta raudonos spalvos skysčiu, t. y. krauju, nepamena.

Ant rankų matėsi raudonos spalvos dėmės, bet ar tenai buvo nubrozdinimai, ar taip iÅ¡tepta, negali pasakyti. Ant vaikino drabužių irgi matėsi raudonos spalvos dėmių. Vaikinas nepasakojo, kad jis važiavo su dviračiu, pamirÅ¡o sargo bÅ«delėje savo kuprinę ir grįžo jos pasiimti, grįžęs rado sargÄ knarkiantį. Taip pat jis nepasakojo, kad nugriuvo su dviračiu. Ant vaikino sužalojimų nematė. Vaikinas elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Ä® tarnybinį automobilį įlipo pats, jo jie nevedė, komisariate jis pats ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Vaikinas nebuvo vedamas suėmus už rankų. Prie sargo namuko matė į sienÄ atremtÄ dviratį, vaikinas sakė, kad dviratis yra jo, bet nematė ar dviratis buvo apgadintas, ar ant dviračio buvo raudonos spalvos dėmių. Atvykus medikams jie sužaloto vyro nepažadino, t. y. vyras buvo nesÄ moningas, nors medikai davė jam uostyti amoniako. Vyrui nepabudus, padėjo sužalotÄ vyrÄ Ä¯kelti į medikų automobilį. SulaikytÄ vaikinÄ pristatė į policijos komisariatÄ , o įvykio vietoje liko dirbti operatyvinė grupė, ekspertas (3 tomas, b. l. 75-78).

Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis juos patvirtino, kaip visiškai teisingus ir papildomai teismui paaiškino, kad mano, jog vaikinas plačiau nepasakojo dėl ko sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, būtų gal parašęs tarnybiniame pranešime. Vaikino sužalojimų neatsimena, atsimena tik, kad jis buvo kruvinas ar išsitepęs raudonos spalvos skysčiu. Buvo ištepti rūbai, rankos. Atlikus visus būtinus veiksmus liudytojas su kolega apvažiavo visus garažus, apžiūrėjo ar nėra daugiau asmenų, atidarytų garažų.

Tačiau daugiau nieko nerado. Sulaikytasis buvo ramus, jį buvo nuspręsta sulaikyti vien dėl jo kruvinų rankų, kruvinų dėmių ant jo rūbų. Jis nesakė, kad bandė gaivinti nukentėjusįjį, jis nieko plačiau neaiškino, buvo neblaivus. Minėjo, kad sargo būdelėj vyko konfliktas. Vaizdas sargo budelėje buvo kaip po gero konflikto, stalčiai, stalai išvartyti, peilis mėtėsi ant grindų, bet jis nebuvo kruvinas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. (buvusi ikisantuokinė pavardė Z.) paaiškino, kad ji dirba Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje bendruomenės slaugytoja.

Kaltinamojo V. I. nepamena. Liudytojai pateikus apžiÅ«rėti baudžiamojoje byloje esančiÄ asmens apžiÅ«ros kortelę (4 tomas, b. l. 37), pastaroji nurodė, kad asmuo patekęs į areÅ¡tinę, laikantis vidaus taisyklių, yra apžiÅ«rimas per 24 valandas. ApžiÅ«rint asmenį paprastai jo klausiama ar jis neserga lėtinėmis, infekcinėmis ligomis, ar turi kokių sužalojimų. Asmuo yra apžiÅ«rimas dėl sužalojimų, jei jis to pageidauja. Jeigu jis tokios apžiÅ«ros atsisako, toks atsisakymas yra fiksuojamas.

Sužalojimus asmuo parodo pats. Per asmens kratÄ asmuo yra nurengiamas, o liudytoja tuo metu stebi ar vizualiai yra matyti kokių sužalojimų, nubrozdinimų. Nagrinėjamu atveju, jeigu asmens apžiÅ«ros kortelėje nėra įrašų apie sužalojimus, vadinasi jų nebuvo. Jeigu apžiÅ«rimas asmuo pasako, jog rimtų sužalojimų nėra, liudytoja įprastai praÅ¡o, kad jis apžiÅ«rai pakeltų marÅ¡kinius, nuleistų iki kelių kelnes. Esant reikalui, asmeniui suteikiama pirmoji pagalba. ApžiÅ«rėtas asmuo turi teise susipažinti su įraÅ¡u jo apžiÅ«ros kortelėje.

Liudytojas A. B. posėdžio metu nurodė kaltinamÄ jį pažįstantis iÅ¡ matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. 2018 m. liepos 25 d. su savo drauge M. B. važiavo į garažus, kuriuose buvo jos brolis su kaltinamuoju. Draugės brolis ir kaltinamasis gėrė alkoholį, todėl jis iÅ¡ maÅ¡inos net neiÅ¡lipo, sėdėjo jos viduje. Pats liudytojas alkoholio nevartoja. Kažkuriuo metu kaltinamasis paprašė liudytojo atvežti dar alkoholio, jis iÅ¡ namų atvežė degtinės „Lithuanian“ butelį 1 litro talpos.

Už degtinę kaltinamasis nesumokėjo, manė, kad vėliau sumokės draugės brolis. To butelio draugės brolis su kaltinamuoju jau neiÅ¡gėrė, buvo likę apie pusė jo. TÄ butelį su savimi pasiėmė V. ir iÅ¡važiavo dviračiu. IÅ¡ garažo jis, draugės brolis ir draugė iÅ¡važiavo apie 19 – 20 val., jau buvo prietema, bet dar nebuvo tamsu. V. su savimi turėjo kuprinę, daugiau jo daiktų liudytojas nepamena. IÅ¡važiuojant iÅ¡ garažų teritorijos P. iÅ¡lipo prie sargo namelio padėkoti už raktus.

Liudytojas sargo nematė, iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Apie įvykusį įvykį jam pasakė draugė. Teismo posėdyje apklaustas specialistu N. R. parodė, kad jis dirba valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Panevėžio skyriuje. Tai jis atliko nukentėjusiojo P. J. apžiÅ«rÄ 2018 m. rugpjūčio 13 d. Specialistas nurodė nežinantis kokiÄ iÅ¡vadÄ davė teismo psichiatrijos specialistai, jis atliko pirminę žmogaus apžiÅ«rÄ . Tuo metu jo iÅ¡vada buvo tokia, kad P. J. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat yra jo papildoma iÅ¡vada, kuri patvirtina, kad J. buvo ir yra gydomas nuo susirgimų priskiriamų psichikos ir elgesio sutrikimams, todėl remiantis taisyklių 69 punktu psichikos sutrikimo laipsnį ir sveikatos sutrikimo laipsnį nustato teismo psichiatrų komisija. Čia apie psichinę bÅ«klę eina kalba, o pirminė apžiÅ«ra buvo vertinta pagal nukentėjusiojo fizinius sužalojimus. Pagal psichinę bÅ«klę teismo medicinos ekspertas neturi kompetencijos vertinti apžiÅ«ros metu. Darant pirmÄ apžiÅ«rÄ P. J. buvo apžiÅ«rėtas ligoninėje, sužalojimų nematyti, toliau buvo remtasi ligos istorija, kurioje diagnozė jau buvo.

Buvo nurodyta, kad yra psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, kokio lygio pažeidimai nebuvo užfiksuota. Po įvykio žmogus buvo sÄ moningas, bet kalbėjo nesuprantamai, bendravimas buvo apsunkintas, bet kalba galėjo bÅ«ti sutrikusi dėl liežuvio žaizdos, bendravimas buvo nepilnavertis. Sužalojimai buvo nustatyti tokie: galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kÅ«tinėje, kairės akies vokuose, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio sinuso sienelėse ir kairės pusės ketvirto, penkto Å¡onkaulių lūžiai, smegenų likuro iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizda.

Sunkiausi buvo žandinės sinuso sienelės ir kairės pusės ketvirto, penkto šonkaulių lūžiai, smegenų likuro išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, bet jų galėjo būti ir daugiau. Sužalojimų pobūdis nukentėjusiajam pačiam nukritus mažai tikėtinas, nes buvo nustatytos ir poodinės kraujosruvos ne tik krūtinėje, bet ir kairės akie vokuose, skirtingose vietose griūvant maža tikimybė.

Ant rankų sužalojimų nebuvo. Atvežus žmogų į ligoninę jam buvo pritemusi sÄ monė, kontaktas apsunkintas, į paprastus klausimus nesugeba atsakyti arba atsako netiksliai. Sugebėjimas atsakyti į klausimus gestais turbÅ«t priklauso nuo sÄ mones pritemimo. SÄ monės pritemimas reiÅ¡kia, kad asmuo nevisai kontaktuoja. Pagal psichiatrų iÅ¡vadÄ asmuo negali duoti parodymų ir atstovauti savo interesų. Pirmoje iÅ¡vadoje sÄ monė buvo pritemusi, diagnozė psichikos sutrikimai dėl galvoje smegenų pažeidimų, antroje iÅ¡vadoje buvo pateikta daug daugiau, pirmoje iÅ¡vadoje nebuvo tokių duomenų, kad aiÅ¡kiai matytųsi priežastinis ryÅ¡ys.

Specialistas papildomai aiÅ¡kino teismui, jog P. J. pats nelabai galėjo tokius sužalojimus pasidaryti. Jo bendravimas apsunkintas galėjo bÅ«ti pagal jo psichinę bÅ«senÄ . Seselės sakė, kad jis nusikalba, jo psichinė bÅ«sena nelabai kokia buvo, nesuprantama jo kalba buvo, bet tai galėjo bÅ«ti ir dėl liežuvio žaizdos. Specialistas nurodė negalintis atsakyti ar nukentėjusysis tuojau po įvykio galėjo pasakyti kas jį sužalojo. Specialiste teismo posėdyje apklausta J. Ž. nurodė dirbanti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Panevėžio skyriuje.

Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados ji gali pasakyti, kad apžiūrint V. I. buvo nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos poodiniame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame rieše. Galima visus tuos sužalojimus pasidaryti nugriuvus nuo dviračio vienu kartu. Tokios galimybės specialistė negalinti atmesti. Reikia žiūrėti į dviratį.

Jeigu griūnama apsižergus dviratį, asmuo griūdamas gali susižaloti į dviračio atramines dalis, taip pat gali būti sužalotas kairysis žastas užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje. Tokie sužalojimai gali būti padaryti nuo dviračio pedalų. Kadangi nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti vienu metu. Yra viena kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta prieš 5 - 9 paras iki apžiūros.

Specialistė teismui nurodė turinti žinoti grumtynių aplinkybes, kad galėtų pasakyti ar kaltinamasis galėjo taip susižaloti jų metu. Visi ant kaltinamojo kūno rasti sužalojimai buvo su šašais, tai rodo, kad jie pakankamai švieži, bet yra praėję daugiau negu para, galėjo būti liepos 25 dienos naktį padaryti. Kraujosruvos buvo aiškiai matomos, areštinės medicinos darbuotoja galėjo juos matyti ir aiškiai užfiksuoti, specialistė nežino ar ši darbuotoja jas matė.

Specialistė nurodė negalinti atmesti galimybės, kad kaltinamasis galėjo susižaloti nugriuvęs ar atsitrenkęs. ApžiÅ«ros metu V. I. nurodė, kad jis nukrito nuo dviračio. Kokiu bÅ«du jis nukrito nuo dviračio specialistei nėra žinoma, skirtingai nukritus ir sužalojimai bus skirtingi. 2019 m. gegužės 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. I. patvirtino savo duotus parodymus. Jis parodė garaÅ¾Ä , kuriame su draugu P. L. 2018 m. liepos 24 d. vartojo alkoholį, garažų sargo namukÄ , kuriame kartu su sargu vartojo alkoholį, vietÄ dviračių take, kur nurodė, kad pargriuvo važiuodamas dviračiu ir pastebėjo, kad nebeturi kuprinės. Tai yra takas, grįstas betono trinkelėmis, prie tako griovių nėra, auga veja.

Spec. manekeno pagalba parodė vietÄ namelyje, kur rado gulintį sargÄ . V. I. parodė, kad sargas gulėjo ant nugaros ir gargaliavo, nurodė, kad sargo jis nelietė, neatkreipė dėmesio ar sargo veidas buvo kruvinas. Kaltinamasis taip pat parodė vietÄ Â prie stalo, kurioje jis rado savo kuprinę, ji buvo ant žemės prie stalo. Parodė vietÄ lauke prie namo kur buvo ir skambino Nr. 112. V. I. parodė, kad daugiau į sargo namukÄ užėjęs nebuvo. Vietos kieme kur su sargu paÅ¡audė iÅ¡ orinio pistoleto neprisiminė, kÄ kalbėjo paskambinęs pagalbos telefonu neprisiminė.

Nurodė, kad su sargu nekonfliktavo, jo nemušė (4 tomas, b. l. 60-69). Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės medicininės V. I. kortelės išraše Nr. 50-01567-18 nurodyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 12.57 val. V. I. buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojos L. Z.. Kortelėje yra tokie įrašai: Naujai uždarytas į areštinę. Sulaikytas remiantis BPK 140 straipsniu iki 48 valandų. Pirminės apžiūros metu matoma nubrozdinta kairioji plaštaka ir delno dalis, kairė koja ties čiurna.

Žaizdos nuplautos chloheksidino tirpu ir dezinfekuotos oktesept tirpalu. Sulaikytasis lėtines, infekcines bei psichines ligas neigia. Areštinėje būti gali. Nusiskundimų sveikata, šiuo metu neturi (4 tomas, b. l. 37). 2018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G946/2018 (05) nurodyta, kad V. I. padaryti odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, muštinė žaizda dešiniame rieše, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais).

Pagal makroskopinį vaizdÄ sužalojimai padaryti pieÅ¡Â 1 - 3 paras iki apžiÅ«ros. Poodinė kraujosruva deÅ¡iniame rieÅ¡e pagal makroskopinį vaizdÄ padaryta prieÅ¡ 5 - 9 paras iki apžiÅ«ros. Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (4 tomas, b. l. 87).  2018 m. liepos 25 d. 5.43 val. V. I. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas (4 tomas, b. l. 34). 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra garažų kooperatyvo „S“ teritorijoje esantis sargo postas.

Postas yra mÅ«rinis, su langu Å¡iaurinėje sienoje ir durimis bei langu rytinėje sienoje. Palei Å¡iaurinę sienÄ stovi mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ä® Å¡iaurės rytinį sargo posto kampÄ atremtas dviratis „Pulsar Bulls“. Dviračio sėdynės deÅ¡inė pusė, pavarų perjungimo svirtis ant vairo kairiosios pusės ir priekinis žibintas ant vairo yra nubrozdinti. Tikėtina, kad dviratis buvo nugriuvęs ant kairiojo Å¡ono. Ant dviračio vairo kairiosios ir deÅ¡iniosios pavarų perjungimo rankenų ir ant dviračio rėmo po vairu, matyti raudono skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės. Paimta dėmių biologinio pėdsako nuoplova, kuri supakuota į popierinį vokÄ .

Dviratis paimtas. 2,1 m atstumu nuo pravirų pastato durų ant grindinio rasti saulės akiniai. Ant akinių matyti raudonos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Galimai kraujo dėmės ant akinių rėmelio ir stiklų. Akiniai paimti ir supakuoti į popierinį vokÄ . Toliau apžiÅ«rimas sargo posto vidus. Pro atviras duris patenkama į koridorių, iÅ¡ kurio pro Å¡iaurinės sienos duris patenkama į sargų posto patalpÄ . ApžiÅ«rėjus duris, tarp koridoriaus ir patalpos, panaudojus tamsius daktiloskopinius miltelius, ant durų iÅ¡orinės pusės iÅ¡ryÅ¡kintas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios plokÅ¡telės Nr.

1. Ant vidinės durų pusės išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant trijų skaidrių plokštelių Nr. 2, Nr. 3 ir Nr.

4. Užėjus į posto patalpÄ matyti grumtynių požymiai, t. y. suversti daiktai. Ant grindų 0,3 m nuo slenksčio rasta 0,63 m ilgio mačetė, kuri paimta ir supakuota į popierinį paketÄ . 0,4 m nuo mačetės ant grindų rastas juodas pistoletas, atlenktu vamzdžiu (galimai pneumatinis) su užraÅ¡u P900 GAMO. Ant pistoleto matyti raudonos spalvos dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Pistoletas paimtas ir supakuotas į popierinį vokÄ . Už durų palei rytinę sienÄ rasta balta kepurė su snapeliu, kurios vidinėje pusėje matyti raudona dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Kepurė paimta ir supakuota į vokÄ . Toliau ant grindų randamas mobiliojo ryÅ¡io telefonas SAMSUNG, kuris paimtas ir supakuotas į paketÄ Nr. 421714. Ant grindų Å¡iaurės rytiniame kampe rasta iÅ¡ rytinės sienos iÅ¡laužta elektros rozetė, kuri guli 0,12 X 0,15 m dydžio kraujo dėmėje, Å¡alia guli elektros Å¡akotuvas, dvi dalys dantų protezo ir dujų balionėlis su užraÅ¡u „KO Jet“. Balionėlio korpusas aptaÅ¡kytas raudonais purslais, panaÅ¡iais į kraujÄ . Balionėlis paimtas ir supakuotas į paketÄ Nr. 421254.

Dantų protezo dalys paimtos, supakuotos į vokÄ . Paimta biologinio pėdsako nuoplova iÅ¡ kraujo dėmės, kuri supakuota į vokÄ . Ant Å¡iaurinės sienos 0,3 m aukÅ¡tyje ir 0,3 m nuo Å¡iaurės rytinio kampo virÅ¡ kraujo dėmės rasta 0,15 X 0,25 m dydžio kraujo purslų dėmė (tikėtina susidariusi purÅ¡kiant kraujui). VirÅ¡ kraujo dėmės ant sienos 0,8 m aukÅ¡tyje esančios Å¡iaurinio lango palangės rytinis kampas yra sulaužytas - įskeltas. 0,7 m virÅ¡ palangės ir 0,34 m nuo kampo ant Å¡iaurinės sienos rasta 0,12 m X 0,07 m dydžio raudona dėmė (panaÅ¡i į kruvinÄ rankos pėdsakÄ ).

Rankos pėdsakas identifikavimui nėra tinkamas, todėl paimta biologinio pėdsako nuoplova, kuri supakuota į vokÄ . Rytinio lango naktinė užuolaida yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ , paimta dėmių nuoplova, kuri supakuota į vokÄ . Posto centrinėje dalyje stovi stalas (persuktas, tikėtina grumtynių metu), Å¡alia stalo yra keturios kėdės, kurių viena sulūžusi. Patalpoje yra lova, spintelė, ant sienos pritvirtintos dvi metalinės spintelės (seifai).

Yra krosnis, televizorius, medinis suolas. Ant grindų ties stalo rytine puse rastos ausinės „Panasonic“, kurių vienÄ ausinė sulaužyta. Ausinės paimamos, supakuojamos į paketÄ Nr. 421495. Ant stalo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas SAMSUNG, kuris paimtas ir supakuotas į paketÄ Nr. 421715. Ant stalo guli raktų ryÅ¡ulys, jis paimtas ir supakuotas į paketÄ Nr. 158869. Å alia raktų guli virtuvinis peilis juoda rankena. Peilio ilgis 18,5 cm, geležtės ilgis 8 cm. Ant peilio rankenos ir geležtės matyti raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ .

Paimtas peilio kvapo pėdsakas ir patalpos foninis kvapas. Peilis paimtas ir supakuotas į dvigubÄ popierinį vokÄ . Ant stalo rasta ruda odinė rankinė, kurioje yra piniginė ir įvairÅ«s dokumentai. Rankinė paimta ir supakuota į paketÄ Nr. 2242990. Ant stalo rastas tuščias 1 litro talpos stiklinis degtinės „Lithuanian auksinė“ butelis, trys plastikinės taurės ir trys plastikinės stiklinės. ApžiÅ«rėjus minėtus objektus identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. Stalo vakarinėje pusėje ant grindų rasti trys plastikiniai buteliai: 3 litrų talpos „Coca cola“ (pilnas), 0,5 litro talpos „Coca cola“ (pustuÅ¡tis) ir 1,5 litro talpos „Norvil“ (tuščias).

Apžiūrėjus minėtus objektus, ant mineralinio vandens „Norvil“ butelio išryškinti du rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant skaidrių plokštelių Nr. 5 ir Nr.

6. Ant spintelės pietvakariniame kampe rasta 1 litro talpos alaus „Sibirskaja korona“ skardinė (tuščia), kurioje yra keturios skylės (tikėtina, paliktos šūvių: dvi išėjimo ir dvi įėjimo). Apžiūrėjus skardinę išryškintas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios plokštelės Nr.

7. ApžiÅ«rėtos patalpos užrakintos, durys užplombuotos plomba Nr. 012223. Durų raktas paimtas ir supakuotas į vokÄ (1 tomas, b. l. 16-44). 2018 m. liepos 26 d. kaltinamasis V. I. pateikė vilkimus drabužius, su kuriais buvo sulaikytas įvykio vietoje, t. y. marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, Å¡ortus, sportinius batelius, kojines (1 tomas, b. l. 165-166). 2018 m. liepos 31 d. Panevėžio ligoninės darbuotoja V. C. pateikė nukentėjusiojo P. J. vilkėtus drabužius ir avalynę, t. y. rÅ«bus, kuriais P. J. buvo pristatytas iÅ¡ įvykio vietos į ligoninę (1 tomas, b. l. 146).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje 2019 m. gegužės 13 d. Nr. 140-(5092)-IS1-2442 nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. I. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų V. I. šortų rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktos V. I. batų poros dešinės kojos bato išorinėje pusėje ant užkulnio krašto yra apie 0,5 cm X 2,0 cm dydžio rudos spalvos dėmė, joje rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu.

Ant tirti pateiktos V. I. kuprinės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų P. J. marÅ¡kinėlių rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto ginklo, paimto 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo (ant ginklo vamzdžio), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktos dantų plokÅ¡telės, paimtos 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu.

Ant tirti pateikto dujų balionėlio, paimto 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo sienos ir tampono su nuoplova nuo dviračio rankenų, padarytų 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V.

I. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo užuolaidų, padaryta 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta susimaiÅ¡iusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų kraujo, tinkamo abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Vieno asmens genotipas sutampa su P. J. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. I. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono su nuoplova nuo užuolaidos rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų, padaryta 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu.

Ant tirti pateiktų P. J. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų P. J. kairės rankos nagų nuokarpų žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų V. I. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V.

I. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo P. J. dešinės rankos plaštakos žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo P. J. kairės rankos plaštakos žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno asmens biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su P. J. genotipu (1 tomas, b. l. 175-182).

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Specialisto išvadoje 2019 m. sausio 3 d. Nr. 50-(969)-IS1-2 nurodyta, kad penki rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, rasti 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros metu garažų kooperatyve „S“ sargo budėjimo patalpoje tinkami asmens identifikavimui. Rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2 ir Nr. 3, nėra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, kuris buvo nukopijuotas nuo durų tarp koridoriaus ir patalpos išorinės pusės, yra paliktas įtariamojo V.

I. kairės rankos nykščiu. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 7, kuris buvo rastas ant alaus skardinės, yra paliktas įtariamojo V. I. kairės rankos nykščiu. Trys rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 4, kurie buvo rasti ant durų vidinės pusės, Nr. 5, Nr. 6, kurie buvo rasti ant butelio „Norvil“, yra palikti ne nukentėjusiojo P. J., ne liudytojo P. L., ne įtariamojo V. I., o kito asmens ar asmenų (2 tomas, b. l. 5-8).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto iÅ¡vadoje 2019 m. liepos 9 d. Nr. 140-(1825)-IS1-3419 nurodyta, kad ant pateiktų tirti akinių, paimtų 2018 m. liepos 25 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. I. genotipu. Ant tirti pateiktų akinių rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 tomas, b. l. 186-187). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje 2018 m. rugsėjo 24 d.

Nr. G 1056/2018 (05) nurodyta, kad P. J. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, kairės akies vokuose, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV - V Å¡onkaulių lūžiai, likvoro iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizda. Sužalojimai, iÅ¡skyrus liežuvio žaizdÄ , susiformavo mažiausiai nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku į veido ir krÅ«tinės sritis smÅ«giuojant kumščiais, įspiriant ar panaÅ¡iai.

Žaizda liežuvyje galėjo atsirasti pačiam liežuvį sukandant. Dėl nustatytų sužalojimų P. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, t. y. ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Galimybė P. J. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis (2 tomas, b. l. 51-52). P. J. 2018 m. liepos 25 d. pristačius į ligoninę 06.10 val. buvo paimtas jo kraujas, etilo alkoholio kiekio nustatymui. P. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 promilės alkoholio (2 tomas, b. l. 53).

Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje 2019 m. balandžio 8 d. Nr. pG 291/2019 (05) nurodyta, kad iÅ¡ papildomai tyrimui pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad P. J. buvo ir yra gydomas nuo susirgimų, priskiriamų psichikos ir elgesio sutrikimams, todėl remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6,9 punktu, psichikos sutrikimo laipsnį įvertina ir sveikatos sutrikimo mastÄ nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija (2 tomas, b. l. 58-59). 2019 m. birželio 12 d.

– birželio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-89/2019 nurodyta, kad iki 2018 m. liepos 25 d. nėra duomenų, kad nukentėjusysis P. J. sirgo psichikos liga, turėjo psichikos sutrikimų. Šiuo metu P. J. konstatuojami psichikos sutrikimai: kita kraujagyslinė demencija. Organinis kliedesinis sutrikimas. P. J. negali dalyvauti proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme, duoti objektyvius parodymus bei atstovauti savo interesus byloje. 2018 m. liepos 25 d.

įvykio metu patirti sužalojimai tiesiogiai įtakojo P. J. sveikatos pablogėjimÄ , tarp minėtų sužalojimų ir P. J. nustatytų ligų (sutrikimų) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. P. J. sveikatos sutrikdymų mastas yra sunkus (2 tomas, b. l. 74-79). Baudžiamojoje byloje buvo gautos 2018 m. spalio 11 d. Nr. 50-PR2-15333 liudytojo P. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės, jos iÅ¡analizuotos. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 17.34.18 val. jam skambino iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio dienÄ naudojosi įtariamasis V.

I., pokalbio trukmė 39 s. TÄ pačiÄ dienÄ 17.40.35 val. P. L.skambino V. I., pokalbio trukmė 17 s. TÄ pačiÄ dienÄ 17.52.25 val. P. L. skambino V. I., pokalbio trukmė 32 s. Visus kartus, kai P. L. skambino V. I., P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.25.51 val. V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 26 d. 14.02.26 val.

V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios Ūtos k., Panevėžio r. 2018 m. liepos 24 d. nuo 16.15 val. iki 2018 m. liepos 24 d. 23.26 val. P. L. daugiausiai bendravo su asmenimis, kurių telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu P. L. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Velžio sen., Panevėžio r. (3 tomas, b. l. 27-48, 49).

Baudžiamojoje byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 50-PR2-13594 įtariamojo V. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, jos išanalizuotos. Išanalizavus išklotines nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 17.34.18 val. V. I. skambino Nr. (duomenys neskelbtini)P. L., pokalbio trukmė 39 s., 17.40.35 val. V. I. skambino P. L., trukmė 17 s. Skambinimų metu V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Aukštaičių g. 80, Panevėžys. 2018 m. liepos 24 d. 17.52.21 val. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini)Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

Jungėsi prie interneto. 2018 m. liepos 24 d. 22.14.48 val., 23.08 val., 2018 m. liepos 25 d. 00.08.10 val., 02.08.10 val., 03.08.10 val., 04.08.10 val., 04.14.59 val., 04.25.52 val., V. I. telefono numeris jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Jungėsi prie interneto. 2018 m. liepos 24 d. 22.13.07 val. V. I. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. D., pokalbio trukmė 120 s. V. I. telefono jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.15.13 val.

V. I. skambino D. D. telefono Nr. 86 11 43831, pokalbio trukmė 22 s. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.20.35 val. V. I. jungėsi prie interneto, 04.21.01 val. skambino D. D. telefono Nr. 86 11 43831, pokalbio trukmė 113 s. V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m. 2018 m. liepos 25 d. 04.22.55 val. V. I. jungėsi prie interneto. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.35.57 val.

V. I. skambino telefonu Nr. 112, pokalbio trukmė 63 s. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. V. I. skambino telefonu Nr. 112 sekančiai: 04.36.25 val., skambučio trukmė 0 s; 04.37.29 val., skambučio trukmė 205 s; 04.37.58 val., skambučio trukmė 0 s; 04.45.06 val., skambučio trukmė 78 s; 04.49.00 val., skambučio trukmė 32 s; 04.49.28 val., skambučio trukmė 0 s; 04.52.04 val., skambučio trukmė 51 s; 04.52.32 val., skambučio trukmė 0 s; 04.55.16 val., skambučio trukmė 60 s; 04.55.44 val., skambučio trukmė 0 s. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.25.51 val.

V. I. skambino P. L., užfiksuotas praleistas skambutis. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 04.57.54 val. V. I. skambino K. D. iš telefono Nr. 86 11 29587, skambučio trukmė 120 s. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2018 m. liepos 25 d. 05.03.19 val. V. I. skambino D. D. į telefono Nr. 86 11 29587, skambučio trukmė 12 s. Telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

Toliau išklotinėse matyti, kad V. I. telefonas jungėsi prie interneto, prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., panevėžio r. Bendravimų su kitais numeriais nėra po 05.03.19 val. Iš V. I. telefono numerio išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.52.21 val. iki 2018 m. liepos 25 d. 05.33 val. pastarojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Du kartus, t. y. 2018 m. liepos 25 d. 04.20.35 val. bei 04.21.01 val.

V. I. telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m., o jau 04.22.55 val. pastarojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Tarp celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m., ir celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r., yra 1300 kampas. Atstumas tarp celių yra 1 213 m. (4 tomas, b. l. 17-31, 32-33). Bendrasis pagalbos centras 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė informacijÄ apie 2018 m. liepos 25 d. 04:35:56 val., 04:37:29 val., 04:45:05 val., 04:48:59 val., 04:52:03 val., 04:55:15 val.

Centro informacinėje sistemoje užfiksuotus praneÅ¡imus iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įraÅ¡ai užfiksuoti Å¡eÅ¡iuose kompaktiniuose diskuose. Atidarius pirmÄ jį įraÅ¡Ä matyti data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.35.56 val., girdimas telefono kvietimo signalas. MoteriÅ¡kas balsas (toliau - m. b.): vienas, vienas du. VyriÅ¡kas balsas (toliau - v. b.): sveiki. m. b.: labas vakaras. v. b.: aÅ¡ čionai, a. m. b.: į telefonÄ kalbėkit. v. b.: nu (kalba neriÅ¡liai, nesuprantamai). m. b.: ko jÅ«s norėjot? v. b.: aÅ¡ čia žiÅ«riu, čia žmogus primuÅ¡tas. m. b.: kur primuÅ¡tas žmogus? v. b.: (keiksmažodis), čionai tarp garažų. m. b.: nesikeikit. v. b.:

čia, čia Dembavos gale kur garažai yra. m. b.: kokie garažai? normaliai adresÄ pasakykite. v. b.: aÅ¡ nežinau normaliai adreso, žinai kur, kur garažai Dembavos gale. m. b.: mandagiau Å¡nekėkit. v. b.: kas, kas ar tau mandagiau (keiksmažodis) Å¡nekėt. Pokalbio trukmė 1 min. 4 s. Atidarius antrÄ jį įraÅ¡Ä matyti data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.37.29 val. m. b.: vienas, vienas du klausome. v. b.: tai gal jÅ«s atvažiuosit, kiek man galima skambint? m. b.: aÅ¡ nežinau kur jÅ«s skambinat, kokios pagalbos jums reikia. v. b.: pagalba, taigi čionai aÅ¡ radau žmogų (keiksmažodis) visÄ sudaužytÄ . m. b.: koks miestas bus? v. b.:

Panevėžys (keiksmažodis). m. b.: nesikeikit, adresas koksai bus kur esat? v. b.: nu tai čionai prie Dembavos. m. b.: o konkrečiau? v. b.: nu čionai tie garažai. m. b.: nežinau kur garažai, gatvę žinot, kokia ten pas jus? v. b.: nežinau. m. b.: na tai pasižiÅ«rėkit, aÅ¡ irgi nežinau kur jÅ«s ten. v. b.: nu kur tau pasižiÅ«rėsiu, opapa jis knarkia. m. b.: garažų masyvas ar kas yra? v. b.: jo, jo tenais daug garažų. m. b.: tai jums nepažįstamas asmuo? v. b.: ne. m. b.: o tai jÅ«s tenai atėjot, kÄ jÅ«s tenai darot pats? v. b.: aÅ¡ čia Å¡iaip tik važinėju su dviračiu. m. b.: važinėjat, tai čia pačiam garažų masyve ar prie garažų gatvėje? v. b: jo, jo garažų masyve. m. b.: pačiam masyve, tai prie kokio garažo, garažo numeracija yra kažkokia tai? v. b.: ne. m. b.: garažai nenumeruoti? v. b.: aÅ¡ nežinau, musiau, kad čionai ta bendrija tenais po deÅ¡ine kaip bÅ«na. m. b.: tai kaip jus rast dabar tam masyve? v. b.: važiuojat į tenai ir po deÅ¡inei vieni tik garažai, ko jÅ«s, jÅ«s musiau ne iÅ¡ Panevėžio? m. b.: tai ne aÅ¡ tai ne iÅ¡ Panevėžio, bet supraskit, kad garažas. v. b.: tai sujunkit su Panevėžiu. m. b.: tai ten ne trys garažai stovi. v. b.: sujunkit su Panevėžiu. m. b.: niekur aÅ¡ jÅ«sų nejungsiu, paaiÅ¡kinkit kaip jus rasti dabar, jeigu po garažus važinėjatės paryčiais tai kažkaip tenai atvažiavot. v. b.: nu tai aiÅ¡ku su savo dviračiu. m. b.: tai gerai garažai turi bÅ«t su numeracija ant durų, kÄ nėra garažų numerių? v. b.: ne. m. b.: kaip taip gali bÅ«ti. v. b.:

čionais ant sienos yra 20 ženklas. m. b.: ant sienos 20, čia kas, ženklas kas. v. b.: 74 ir 20 raudonai apibrėžtas. m. b.: 74 čionais yra garažas. v. b.: jo. m. b.: jÅ«sų vardas, pavardė. v. b.: o tai čia, aÅ¡ gi turiu dokumentus. m. b.: tai aÅ¡ jÅ«sų klausiu, jÅ«sų vardas, pavardė. v. b.: tai atvažiuos aÅ¡ parodysiu. m. b.: gerai, žmogus ten sakėt sumuÅ¡tas ar kas atsitiko? v. b.: nu aÅ¡ nežinau jopapa, aÅ¡, aÅ¡ į vidų. m. b.: tai kÄ matot, guli žmogus? v. b.: aÅ¡ į vidų ir neinu. m. b.: kur į vidų, žmogus viduj kažkur guli? v. b.: nu. m. b.: tai kur jis viduj, garaže? v. b.: nu čionais kaip ir ne garažas toks, durys yr. m. b.: durys kur? v. b.:

į vidų, bet aš į vidų neinu. m. b.: pastatas kažkoksai tai? v. b.: jo. m. b.: tai jūs atidarėt duris ir pamatėt gulintį žmogų? v. b.: jo. m. b.: tai jisai kruvinas, nekruvinas? v. b.: aš nežinau, nemačiau, aš tik paskambinau. m. b.: gerai, prie pagrindinio įėjimo galit laukt policijos? v. b.: jo tai aš čionais ir laukiu. m. b.: į garažus įvažiuojant pagrindinis įėjimas, laukit policijos, niekur neinat. v. b.: tai aš čionai niekur ir neinu. m. b.: tai žmogus kvėpuoja ar ne? v. b.: kvėpuoja, knarkia, miega. m. b.: ar tai miega, ar knarkia? v. b.: miega. m. b.: miega, tai neblaivus? v. b.: knarkia, nu tai knarkia tai miega muset. m. b.: kokio maždaug amžiaus žmogus yra? v. b.: nu tai nežinau. m. b.: nu apytiksliai kiek manot metų? v. b.: nežinau, nematau, aš nenoriu lyst į vidų. m. b.: laukit policijos, viso gero. v. b.: nu i gerai, aš palauksiu.

Pokalbio trukmė 3 min. 25 s. Atidarius trečiÄ Ä¯raÅ¡Ä matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.45.05 val. Girdisi telefono skambučio kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: atvažiuosit ar ne? m. b.: kokiu adresu kvietėt? v. b.: čionais į garažus, Panevėžys. m. b.: taip, važiuoja. v. b.: nu tai, vėl (nesuprantamas žodis) ir vėl nuėjo miegot, tai čionai aÅ¡ čia bÅ«siu už melagingus. m. b.: tai palaukit vyras tas yra gulintis ar nėra? v. b.: jo yra, knarkiantis netgi. m. b.: nu tai laukite tada. v. b.: nu tai kaip čionai, kiek galima laukti? m. b.: kÄ tiktai skambinote. v. b.: nu tai jo, kÄ tik vėl išėjo (keiksmažodis) ir vėl atgal nuėjo ir vėl (neaiÅ¡ku kÄ sako) tai kÄ aÅ¡ turėsiu mokėt? m. b.: reikia policijos pagalbos? v. b.: nu aÅ¡ tikiuosi, kad reikia, aÅ¡ nenorėčiau, kad nereikėtų policijos pagalbos. m. b.: na guli ar neguli tas žmogus? v. b.: jo, jis vėl miegot nuėjo. m. b.: nu tai laukite, atvažiuos policija. v. b.: ai tai čionais dabar, nu gerai. m. b.: laukite. v. b.: tai už kiek laiko atvažiuos? m. b.: važiuoja policija. v. b.: nu gerai tada, dėkui. m. b.: praÅ¡au.

Pokalbio trukmė 1 min. 19 s. Atidarius ketvirtÄ Ä¯raÅ¡Ä matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.48.59 val. Girdisi telefono kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du klauso. v. b: nu tai aÅ¡, tai atvažiuoja ekipažas ar ne? m. b.: kur? v. b.: į (pauzė) kur mane primušė. m. b.: kur, į Dembavos kaimÄ ? v. b.: taip. m. b.: galit net pasakyti kur kviečiat, laukite, tik kÄ skambinote, laukite. v. b.: taip. m. b.: tai gerai, kad taip? tai laukite praÅ¡au. Pokalbio trukmė 33s. Atidarius penktÄ Ä¯raÅ¡Ä matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.52.03 val., v. b.: už kiek laiko atvažiuosit? Girdimas telefono skambučio kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: nu tai už kiek laiko atvažiuosit? m. b.: kaip? v. b.: už kiek laiko atvažiuosit? m. b.: kokiu adresu kvietėt? v. b.: nu tai čionai tarp garažų (keiksmažodis). m. b.: tai adresas koks? v. b.: nu tai paskutinis buvo kvietimas. m. b.: daug kvietimų paskutinių buvo, kokiu adresu kvietėt? v. b.: nu čia tarp garažų. m. b.:

Dembavos kaime? v. b.: taip. m. b.: iÅ¡vykęs pas jus patrulis. v. b.: čionais tas buvo atsikėlęs, vėl nuėjo miegot, aina (keiksmažodis), vėl ranka (keiksmažodis) pisau. m. b.: laukite, iÅ¡vykęs patrulis. Pokalbio trukmė 51s. Atidarius Å¡eÅ¡tÄ Ä¯raÅ¡Ä matoma data 2018 m. liepos 25 d., laikas 04.55.15 val. Girdimas telefono kvietimo signalas. m. b.: vienas, vienas du. v. b.: kiek laiko reikia atvažiuot? m. b.: vienas, vienas du klausau jÅ«sų. v. b.: tai kiek laiko reikia atvažiuot? m. b.: kokiu adresu? v. b.: nu tai čionai į garažus, aÅ¡, aÅ¡ kokį trečiÄ kart skambinu jum. m. b.: palaukit tuoj pažiÅ«rėsiu. v. b.: a, jÅ«s čionai Å¡iaip juokaujat? m. b.: tai policija atskirai savo pajėgas valdosi, policija jau važiuoja, laukite. v. b.: nu tai (keiksmažodis) aÅ¡, aÅ¡ vienÄ kart biÅ¡ki pabėgau jis atgal nuėjo miegot, o po to vėl ateinu atgal jis vėl mane puola, nu tai, o jÅ«s tai čionais visiÅ¡kai nusiÅ¡ikt kaip žiÅ«riu, (keiksmažodis). m. b.: mes savo darbÄ atliekam, o policija. v. b.: atliekat (keiksmažodis), kad aÅ¡ į snukį gavau, tai čia jÅ«s irgi darbÄ atlikot, ane? m. b.: laukite pareigÅ«nų, viso geriausio. v. b.: (keiksmažodis) čiulpk, (keiksmažodis).

Pokalbio trukmė 1 min. 1 s. Visų pokalbių metų skambinusio vyro balsas tas pats, atsiliepusių moterų balsai skirtingi. Vyro kalba vietomis buvo nerišli, neaiški, iš balso vyras galimai neblaivus (3 tomas, b. l. 63, 64-70). Byloje esančia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 13 d. Specialisto išvada Nr. 140-(5092)-IS1-3030 patvirtinama, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas P. J. pistoletas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro P-900 modelio pneumatinis pistoletas Gamo Nr. 04-4C-643731-13, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu Å¡is pneumatinis pistoletas priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių neÅ¡aunamųjų ginklų. Tirti pateiktame pistolete Å¡ovinių nėra, Å¡oviniai į vamzdį yra įstatomi ranka, atskiros dėtuvės ginkle nėra (5 tomas, b. l. 94-96). Ä®rodymų vertinimas ir kaltės klausimas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Objektyviai sveikatos sutrikdymÄ sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai yra:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas);

2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi bÅ«ti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto iÅ¡vada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡klausęs proceso dalyvių duotus paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu bei iÅ¡tyręs surinktus įrodymus, kurie yra vienas kitÄ papildantys, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nors baudžiamojoje byloje ir nėra tiesiogiai kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, liudytojų tiesiogiai dalyvavusių įvykyje ar kitų asmenų mačiusių įvykį, byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis V.

I. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir smurtaudamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. J.. Darydamas tokias iÅ¡vadas teismas remiasi paties kaltinamojo, teismo posėdžio metu apklustų liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo argumentai dėstomi sekančiai. Nors kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai teigė nemušęs nukentėjusiojo P. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, teismas jo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų raÅ¡ytinių ir kitokių įrodymų visumos, proceso metu nepaaiÅ¡kinamai keitėsi ir akivaizdžiai buvo derinami prie baudžiamosios bylos įrodymų.

O bÅ«tent, 2018 m. liepos 25 d. bei 2019 m. liepos 9 d. V. I. apklaustas įtariamuoju (4 tomas, b. l. 49-50, 57), vėliau duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė iÅ¡ esmės tapačias faktines įvykio aplinkybes apie tai, kad jis su savo draugu P. L. vartojo alkoholį jo garaže, gėrė degtinę, apie 23 val. dviračiu važiuodamas namo užsuko į sargo P. J. budelę ir jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti, o pastarajam sutikus degtinės „Lithuanian“ maždaug puse butelio gėrė abu. Toliau kaltinamasis nurodė, kad jis su dviračiu iÅ¡važiavo namo, važiuodamas pargriuvo, atsikėlęs prisiminė, kad sargo namuke paliko kuprinę ir grįžęs pamatė gulintį sargÄ ant žemės, leidžiantį keistus garsus, todėl iÅ¡ karto iÅ¡kvietė pagalbÄ telefonu Nr. 112.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad į sargo namukÄ grįžo maždaug po 40 minučių, į namuko vidų nėjo, tik matė, kad jame yra iÅ¡vartyti visi daiktai, ar sargo veidas buvo kruvinas nematė. Jis su sargu nekonfliktavo ir jo nemušė. Minėta, teismo vertinimu, Å¡ie kaltinamojo parodymai visiÅ¡kai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir surinktų raÅ¡ytinių ir kitokių įrodymų visumos, kadangi pastarieji paneigia kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nai nurodė, jog tuojau po įvykio kaltinamasis buvo nurodęs kitokias įvykio aplinkybes.

Antai, liudytojais apklausti pareigÅ«nai, 2018 m. liepos 25 d. atvykę į įvykio vietÄ , J. S. ir P. K., kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami tuojau po įvykio ir savo parodymus kaip visiÅ¡kai tikrus patvirtino posėdžio metu, teismui nurodė, kad kaltinamasis V. I. tuojau po įvykio aiÅ¡kino, kad jis per naktį su draugais kažkuriame iÅ¡ garažų vartojo alkoholį, eidamas namo sugalvojo užeiti pas sargÄ ir paklausti ar jis neturi dar alkoholio, tarp jo ir sargo kilo konfliktas, koks konfliktas paaiÅ¡kinti negalėjo, tačiau teigė, kad sargo nemušė.

Kaltinamasis nepasakojo, kad bÅ«tent su sargu P. J. vartojo alkoholį, kad iÅ¡važiavęs nukrito nuo dviračio ir prisiminęs, kad sargo bÅ«delėje paliko kuprinę, grįžo atgal ir tuomet pamatęs gulintį ant žemės sargÄ , kvietė pagalbÄ . Abu policijos pareigÅ«nai patvirtino ir tai, kad kaltinamojo rankos bei jo vilkimi drabužiai buvo kruvini. Tapačias įvykio aplinkybes liudytojas J. S. buvo iÅ¡dėstęs ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime (3 tomas, b. l. 71). Pažymėtina, kad abu policijos pareigÅ«nai tuojau pat patikrino kaltinamojo versijÄ apie tai, kad pastarasis neva tai visÄ naktį vartojo alkoholį garažų teritorijoje su kitais asmenimis, tačiau apvažiavus garažų teritorijÄ kitų joje buvusių asmenų ar atidarytų garažų durų nerado.

Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ tuojau pat po pagalbos skambučio, jie neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo, jų parodymai sutampa, yra vieni kitus papildantys ir vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys, todėl teismas jais remiasi kaip patikimais įrodymais. Ne mažiau svarbÅ«s, teismo vertinimu, yra ir policijos pareigÅ«nės L. N. parodymai, kuriuos ji davė teismo posėdžio metu bei teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

Liudytoja tiek savo tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi nukentėjusįjį P. J. tuojau po įvykio ligoninėje. Medikų paklausus ar nukentėjusysis yra sÄ moningas ir ar galima su juo bendrauti bei gavusi teigiamÄ atsakymÄ , teiravosi P. J. ar jį sumušė vaikinas oranžiniu dviračiu, kuris buvo prie jo. Pastarasis linksėjo galvÄ ir kelis kartus tyliai pasakė „taip“. Pasak liudytojos, nukentėjusysis atsakydamas į jos klausimÄ Å¾iÅ«rėjo jai tiesiai į akis, akivaizdžiai suprato jos užduodamÄ klausimÄ ir ramiai atsakė, kad jį sumušė kaltinamasis.

Å iais liudytojos L. N. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, kadangi galimo nukentėjusiojo sÄ moningumo fakto tuojau pat po įvykio nepaneigė ir teismo posėdyje apklaustas specialistu N. R.. Pastarasis teismui nurodė, kad tuojau po įvykio nukentėjusysis buvo sÄ moningas, bet kalbėjo nesuprantamai, bendravimas buvo apsunkintas, bet kalba galėjo bÅ«ti sutrikusi dėl liežuvio žaizdos, bendravimas buvo nepilnavertis. Papildomai liudytojas aiÅ¡kino, kad tuojau po įvykio ligoninės skyriuje, kuriame gulėjo nukentėjusysis, seselės sakė, jog pastarasis nusikalba, jo psichinė bÅ«klė nelabai kokia, nesuprantama kalba, bet tai galėjo bÅ«ti dėl liežuvio žaizdos.

Specialistas nurodė negalintis atsakyti ar nukentėjusysis tuojau po įvykio galėjo pasakyti kas jį sužalojo, tačiau tokios galimybės ir neatmetė. FaktÄ , kad nukentėjusysis P. J. tuojau po įvykio galėjo nurodyti jį sumuÅ¡usį asmenį iÅ¡ dalies patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojais P. U. ir Mindaugo J. M. parodymai. Å ie asmenys nurodė teismui, kad tuojau po įvykio, dar reanimacijoje gulėdamas P. J., liudytojams atvykus jo aplankyti, juos atpažino ir su jais bendravo.

Pasak liudytojų, tik perkeltas į slaugos namus P. J. pradėjo nusikalbėti. Baudžiamojoje byloje teismo įsitikinimÄ dėl V. I. kaltės dar labiau sustiprina bendrojo pagalbos centro pateikti 2018 m. liepos 25 d. skambučių garso įraÅ¡ai, kurie buvo iÅ¡klausyti tiesiogiai teisme, o jų iÅ¡klotinės yra baudžiamojoje byloje (3 tomas, b. l. 63, 64-70). IÅ¡ Å¡ių garso įrašų turinio matyti, kad kaltinamasis jau kviesdamas pagalbÄ nukentėjusiajam mÄ stė apie galimas pateikti įvykio versijas, siekiant iÅ¡vengti galimos atsakomybės už įvykdytÄ nusikaltimÄ .

O bÅ«tent, pirmÄ kartÄ skambindamas į bendrÄ jį pagalbos centrÄ 2018 m. liepos 25 d. 04.35.56 val. kaltinamasis nurodo, kad tarp garažų teritorijos mato primuÅ¡tÄ Å¾mogų. Antrojo skambučio metu 04.37.29 val. kaltinamasis vėl nurodo, kad jis rado visÄ sudaužytÄ Å¾mogų. Bekalbant toliau jis sako, kad Å¡iaip važinėjasi dviračiu garažų teritorijoje, o atidaręs kažkokios patalpos duris pamatė gulintį, jam nepažįstamÄ Å¾mogų. Ä® operatorės klausimÄ , ar tas žmogus yra kruvinas, kaltinamasis atsako, kad jis nežino, nes jo nematė, girdi, kad jis miega, knarkia.

IÅ¡ trečiojo skambučio 04.45.05 val. iÅ¡klotinės matyti, kad kaltinamasis mato, jog nukentėjusysis buvo atsikėlęs ir vėl nuėjo miegoti. Penktojo skambučio metu 04.52.03 val. kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis ir vėl buvo atsikėlęs, nuėjo miegoti, o jis keikdamasis nurodė, kad vėl užsigavo rankÄ . Å eÅ¡tojo skambučio metu 04.55.15 val. kaltinamasis pasipiktinęs aiÅ¡kina, kad jis buvo pabėgęs, tuomet rastas žmogus nuėjo miegoti, o po to vėl kaltinamajam atėjus tas žmogus jį puola, patikslina, kad jis „gavo į snukį“.

Teismo vertinimu, nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina faktÄ , kad tarp kaltinamojo V. I. ir nukentėjusiojo P. J. 2018 m. liepos 25 d. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis smurtaudamas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tarp abiejų vyrų vyko grumtynės, kurių metu kaltinamasis galimai taip pat buvo nežymiai sužalotas. Teismas mano, kad visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas yra kaltinamojo pirmasis skambutis į bendrÄ jį pagalbos centrÄ nurodant, kad jis rado sumuÅ¡tÄ , sudaužytÄ Å¾mogų ir vėlesni jo parodymai apie tai, kad jis prie to žmogaus nebuvo priėjęs, nematė jo kruvino veido, girdėjo jį tik miegant ir knarkiant, skleidžiant keistus garsus.

Teismo įsitikinimu, kaltinamasis aiÅ¡kiai žinodamas ir suvokdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jis smurtavo prieÅ¡ šį asmenį ir matydamas nukentėjusiojo bÅ«klę bei iÅ¡sigandęs galinčių kilti pasekmių kvietė pagalbÄ nurodydamas, kad rado sumuÅ¡tÄ Å¾mogų. Vėliau jau akivaizdžiai gindamasis nurodė, kad Å¡io žmogaus neapžiÅ«rėjo, jo nematė, jo nepažįsto ir neva nesupranta kas jam nutiko. Buvusio konflikto tarp paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktÄ patvirtina taip pat byloje esančios skambučių iÅ¡ V.

I. mobilaus telefono išklotinės. Akivaizdu, kad kaltinamasis po konflikto su P. J. ieškojo asmenų, galimai galinčių jį išvežti iš įvykio vietos. Tai patvirtina kaltinamojo mobilaus telefono išklotinė patvirtinanti, kad 2018 m. liepos 25 d. 04.15.13 val. kaltinamasis skambino savo tetai D. D. (4 tomas, b. l. 17-31, 32-33). Ši liudytoja apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis paskambinęs paryčiais 2018 m. liepos 25 d. buvo akivaizdžiai neblaivus ir prašė parvežti jį namo.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tuo metu kaltinamojo telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. Liudytoja supykusi, kad kaltinamasis negrįžo naktį namo atsisakė tai daryti. Po kelių minučių, t. y. 04.21.01 val. kaltinamasis vėl paskambinęs D. D. pastarajai pasakė, kad jis pabėgo, kad jam sulaužė dviratį, kad jį užpuolė ir kad jis jau yra iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, nors į bendrosios pagalbos centrÄ kaltinamasis dar nebuvo skambinęs. Tuo metu jo telefonas jungėsi prie celės, esančios Elektronikos g. 26, Panevėžio m. 2018 m. liepos 25 d. 04.22.55 val. kaltinamasis jungėsi prie interneto, vėliau 04.25.51 val. skambino liudytojui P. L. ir abu kartus jo telefonas vėl jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r.

Akivaizdu, kad nurodyti byloje esantys faktiniai duomenys visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ apie tai, kad jis iÅ¡ garažų teritorijos buvo iÅ¡važiavęs ir grįžo į jÄ tik po 40 minučių. IÅ¡ kaltinamojo telefono prisijungimų prie celių buvimo vietos matyti, kad iÅ¡ įvykio vietos pastarasis buvo pasiÅ¡alinęs daugiausiai 10 minučių laikotarpiui. Teismo vertinimu, negali bÅ«ti atmesta galimybė, kad Å¡iuo laikotarpiu kaltinamasis važiuodamas iÅ¡ įvykio vietos dviračiu galėjo nuo jo nukristi ir susižaloti bei apgadinti savo dviratį, kÄ patvirtina baudžiamojoje byloje esanti 2018 m. liepos 26 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G946/2018 (05) (4 tomas, b. l.

87) bei posėdžio metu apklausta specialistė J. Ž. patvirtinusi, kad ant kaltinamojo kÅ«no rasti sužalojimai yra bÅ«dingi galimam kritimui nuo dviračio. Šį faktÄ taip pat patvirtina byloje esantis 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame apraÅ¡ytas įvykio vietoje rastas kaltinamojo dviratis nurodant, kad jo sėdynės deÅ¡inė pusė, pavarų perjungimo svirtis ant vairo kairiosios pusės ir priekinis žibintas ant vairo yra nubrozdinti, bei padarant atžymÄ apie tai, jog tikėtina, kad dviratis buvo nugriuvęs ant kairiojo Å¡ono (1 tomas, b. l. 16-44).

Tačiau faktas, kad kaltinamasis iÅ¡vykęs iÅ¡ įvykio vietos galėjo susižaloti nukritęs nuo dviračio, visiÅ¡kai nepaneigia jo kaltės dėl nukentėjusiojo P. J. tyčinio sunkaus kÅ«no sužalojimo, kadangi tai patvirtina kiti baudžiamosios bylos įrodymai. V. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neneigė kartu su nukentėjusiuoju 2018 m. liepos 24 – 25 d. vartojęs alkoholį įvykio vietoje. Šį faktÄ patvirtina 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietoje rastas tuščias 1 litro talpos degtinės butelis „Lithuanian auksinė“, trys plastikinės taurės ir trys plastikinės stiklinės, taip pat rasti trys plastikiniai buteliai.

Sargo patalpoje iÅ¡vartyti daiktai, ant grindų besimėtantys daiktai, kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 16-44) patvirtina patalpoje buvus grumtynėms, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis P. J.. Kaltinamojo buvimo faktÄ sargo patalpoje grumtynių metu patvirtina ant jo batų poros deÅ¡inės kojos bato iÅ¡orinėje pusėje ant užkulnio kraÅ¡to rasta apie 0,5 cm X 2,0 cm dydžio rudos spalvos dėmė, kurioje rasta žmogaus kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutapo su P. J. genotipu.

Kaltinamojo V. I. kraujo pėdsakų taip pat buvo rasta ant sargo patalpoje buvusio P. J. ginklo vamzdžio, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis buvo sargo patalpoje ir lietė ginklÄ arba po to, kai grumtynių metu susižalojo, arba po to kuomet grįžo į Å¡iÄ patalpÄ nugriuvęs nuo savo dviračio. Tapačias faktines aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo kraujo pėdsakai rasti ant sargo patalpos vienoje iÅ¡ sienų, tai pat ant užuolaidų, ant paties kaltinamojo akinių, kurie buvo rasti Å¡alia sargo patalpos (1 tomas, b. l. 175-182).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje kaltinamasis negalėjo teismui paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du, kada ir kaip Å¡ie iÅ¡vardyti jo kraujo pėdsakai atsirado sargo patalpoje, taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti kokiu bÅ«du nukentėjusiojo kraujo pėdsakas atsirado ant jo bato. Teismas kritiÅ¡kai vertina baudžiamosios bylos metu kaltinamojo gynėjo bei liudytojo P. L. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad galimai nukentėjusįjį sužalojo svetimi, nežinomi asmenys, kurie tamsios spalvos automobiliu stovėjo prie pagrindinio kelio netoli garažų teritorijos pastarajam iÅ¡važiuojant iÅ¡ jos.

Tokie duomenys baudžiamojoje byloje nėra patvirtinti, liudytojas tokiÄ Ä¯vykių versijÄ iÅ¡kėlė tik teismo posėdyje, nors posėdžio metu duodamas parodymus daugelio įvykio aplinkybių neprisiminė, jas painiojo. Jo parodymų nurodytos įvykių detalės nesutampa su liudytojais apklaustų M. B. ir A. B. parodymais. Todėl teismas liudytojo P. L. parodymų apie tai, kad jis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ garažų teritorijos 2018 m. liepos 24 d. vakare matė prie garažų teritorijos stovintį tamsios spalvos automobilį, nelaiko įrodymais.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ yra neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. I. 2018 m. liepos 25 d. apie 4 val. garažų kooperatyvo „S“ sargo budėjimo patalpoje tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, tačiau ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam P. J. į galvÄ , krÅ«tinę, taip padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, kairės akies vokuose, kairio virÅ¡utinio žandikaulio žandinio sinuso sienelės ir kairės pusės IV-V Å¡onkaulių lūžius, likvoro iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, liežuvio žaizdÄ , sukėlusius P. J. stiprius psichikos sutrikimus – kitÄ kraujagyslinę demensijÄ , organinį kliedesių sutrikimÄ , t. y. sunkų P. J. sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau Å¡iame nuosprendyje, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinuosius požymius bei veika kvalifikuota teisingai pagal Å¡iÄ teisės normÄ pagal kilusius padarinius. Kadangi asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiÅ¡kai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė. Bausmės skyrimas, kiti procesiniai klausimai Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis aktyviais veiksmais, t. y. kviesdamas pagalbÄ , bandė vengti ir galimai iÅ¡vengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam V. I. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis V.

I. padarė vienÄ tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė mažiausiai dviejų trauminių poveikių, t. y. smÅ«gių sudavimu, įspiriant ar panaÅ¡iai nukentėjusiajam į galvÄ ir į krÅ«tinę, kÄ patvirtina baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistų iÅ¡vados (2 tomas, b. l. 51-52, 58-59, 74-79). Nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas dėl baudžiamosios bylos metu nenustatytų priežasčių, jam nustatytas sunkus kÅ«no sužalojimas, padariniai sveikatai negrįžtami.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį, t. y. taip pat už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , ir nors teistumas jam yra iÅ¡nykęs, tačiau teismo vertinimu Å¡is faktas neigiamai charakterizuoja V. I.. Iki nusikalstamos veikos įvykdymo 2017 m. gegužės 9 d. kaltinamasis buvo baustas už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 503 straipsnyje (dėl svetimo turto sugadinimo), po nusikalstamos veikos įvykdymo baustas administracine tvarka pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį (dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, garbės ir orumo pažeminimo) (4 tomas, b. l. 100-102).

Psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (4 tomas, b. l. 105). Po nusikaltimo įvykdymo, t. y. nuo 2018 m. liepos 26 d. įsidarbino UAB „P“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 tomas, b. l. 106, 107). Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. dirba UAB „D“ (sistemos „Liteko“ duomenimis), iÅ¡ darbovietės kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neiÅ¡gyvena, nesigaili, nesidomėjo ir nesidomi nukentėjusiojo sveikata bei bÅ«kle, neatsiprašė nei nukentėjusiojo, nei jo artimųjų.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. I. periodiÅ¡kai pažeidinėjo jam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (5 tomas, b. l. 31-32, 40-41, 50-51, 64-65, 68-69, 86-87, 88-89, 90-91, 11-112, 114-115, 117-118) ir Å¡ie duomenys kaltinamÄ jį taip pat charakterizuoja neigiamai. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ateityje turės atlyginti nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, taip pat tai, kad V. I. anksčiau nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į visas kaltinamojo V.

I. atsakomybės individualizavimui svarbias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Todėl kaltinamajam V. I. skiriama vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę ir tarpusavio santykį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus galima pasiekti kaltinamajam V.

I. paskyrus bausmę, kuri savo trukme yra Å¡velnesnė už minėtos teisės normos sankcijoje numatytÄ tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytinas V. I. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. liepos 25 d. 5.20 val. iki 2018 m. liepos 26 d. 13.30 val. 2 (dvi) paros (4 tomas, b. l. 35-36, 38-39), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu V.

I. paskirtos kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas bei raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (4 tomas, b. l. 78-80, 70-72, 73-77), paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos. Baudžiamojoje byloje esanti V. I. asmens tapatybės kortelė Nr. 13835105, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina V. I.. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. iÅ¡ įvykio vietos paimti kepurė, ausinės, dantų plokÅ¡telė, 4 vokai su biologiniais pėdsakais, 2 vokai su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, 4 vokai su nagų nuokarpomis, 2 vokai su plaÅ¡takų nuoplovomis, vokas su kontroliniu bandiniu, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005526 (1 tomas, b. l. 48-49, 50), dujų balionėlis, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ , kvito Nr. BBB 50-001100 (1 tomas, b. l. 51-52, 53-54), peilis ir mačetė, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005522 (1 tomas, b. l. 55-56, 57), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nukentėjusiojo P. J. drabužiai: kelnės, marÅ¡kinėliai, apatinės kelnaitės, pora kojinių, batų pora, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005524 (1 tomas, b. l. 154-155, 156), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini P. J.. Nukentėjusiojo P. J. pneumatinis pistoletas Gamo P900 Nr. 04-4C-643731-13, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ , kvito Nr. BBB 50-00113 (5 tomas, b. l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intinas P. J..

Kaltinamojo V. I. drabužiai ir daiktai: Å¡ortai, marÅ¡kinėliai, pora kojinių, sportiniai bateliai, kuprinė, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005525 (1 tomas, b. l. 167-168, 169), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. I.. IÅ¡ kaltinamojo V. I. jo sulaikymo metu paimti pinigai – 128,25 Eur, priduoti saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sÄ skaitÄ , kvito Nr. 002071 (2 tomas, b. l. 2-3, 4), palikti Å¡ioje sÄ skaitoje iki civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 5 567,63 Eur sumai, kurį prašo priteisti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kalto asmens už nukentėjusiajam P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 tomas, b. l. 109-111). Nurodė, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidas sudarė: nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

P. J. gydymas VÅ¡Ä® Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, bendra gydymo kaina sudarė 3 970,23 Eur sumÄ ; nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. spalio 9 d. P. J. gydymas VÅ¡Ä® Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, bendra gydymo kaina sudarė 1 597,40 Eur. Byloje taip pat yra pareikÅ¡ti nukentėjusiųjų P. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 169-170), O. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 167-168) ir B.

D. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 tomas, b. l. 163-164). Reikalavimas pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra vienas iÅ¡ pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamÄ ja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi bÅ«ti tiriami įrodymai ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Minėta, jog baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa praÅ¡o atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro nukentėjusiojo P. J. gydymo iÅ¡laidos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis P. J. 2018 m. liepos 25 d. buvo sunkiai sužalotas ir ieÅ¡kinyje nurodytais laikotarpiais gydomas tiek VÅ¡Ä® Panevėžio Respublikinėje ligoninėje, tiek VÅ¡Ä® Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Kaltinamojo V. I. kaltė dėl nukentėjusiojo P. J. tyčinio sunkaus sužalojimo įrodyta, todėl jis laikytinas atsakingu už Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo gydymo.

Å i žala iÅ¡ kaltinamojo priteistina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau iÅ¡samus visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimÄ . Dėl kaltinamojo V. I. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis P. J. buvo itin sunkiai sužalotas. Å iuo metu jam konstatuojami psichikos sutrikimai: kita kraujagyslinė demencija. Organinis kliedesinis sutrikimas. Baudžiamojoje byloje esančiu 2019 m. rugsėjo 16 d. medicininiu pažymėjimu patvirtinama, kad po galvos smegenų traumos P. J. yra nustatyta visiÅ¡ka negalia, nuolatinis vaistų vartojimas dėl jo psichinės bÅ«klės (4 tomas, b. l. 156), o tai reiÅ¡kia negrįžtamÄ sveikatos pakenkimÄ bei neigiamas pasekmes ateityje.

Spręsdamas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir tinkamo šios žalos dydžio nustatymo, teismas vertina tai, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m . spalio 9 d. buvo gydomas VšĮ Panevėžio Respublikinėje ligoninėje ir VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, nes jis negali pats savimi pasirūpinti. Nukentėjusysis po įvykio tapo visiškai nedarbingu, nors iki įvykio būdamas pensininku dirbo, t. y. gavo papildomas pajamas.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nukentėjusysis iki įvykio buvo žingeidus ir aktyvus žmogus, t. y. naudojosi internetu, domėjosi politika, pats iÅ¡moko anglų kalbÄ , vairavo automobilį. Po įvykio tapo visiÅ¡kai neįgalus, jis nedirba, nepadeda buityje ir nesuvokia realybės, t. y. neatpažįsta žmonos ir dukterų, neskiria metų laikų, nepažįsta savo namų, gyvena iÅ¡galvotoje realybėje. Be to, nukentėjusysis iÅ¡gyvena nuolatinius fizinius skausmus, pats negali atsistoti, nueiti į tualetÄ , nusiprausti, įlipti į voniÄ .

Suprastėjo jo klausa, nuolat skauda kaklo srityje, neretai sutrinka kvėpavimas, jis itin prastai miega. P. J. priverstas nuolatos bÅ«ti namuose, nes judėjimas jam yra labai skausmingas, jis nuolatos lankosi pas psichiatrÄ bei Å¡eimos gydytojÄ , vizitų metu priverstas kęsti skausmus, fizines kančias. Nukentėjusysis nebepasitiki žmonėmis, negali atsipalaiduoti, jaučia nuolatinę įtampÄ , jam bÅ«dinga prasta nuotaika linkusi į depresijÄ . Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu visiÅ¡kai patvirtino nukentėjusiojo sutuoktinė O.

J. ir jo dukra B. D., kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusysis P. J. neabejotinai patyrė ir iki Å¡iol patiria sunkius ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, jo sveikatos bÅ«klė niekada nebebus tokia, kokia buvusi, todėl nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo priteistina neturtinė žala, kurios dydį teismas vertina 20 000 Eur suma. IÅ¡ kaltinamojo taip pat priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Pasisakydamas dėl nukentėjusiųjų O. J. ir B. D. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių teismas remiasi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kuriÄ atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalÄ asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, tÄ gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimÄ iÅ¡lieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymÄ , o nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.).

Taip pat aiÅ¡ki yra teismų praktika, pagal kuriÄ sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalÄ asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Suprantama, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, Å¡eimos nariai civiliniais ieÅ¡kovais gali bÅ«ti pripažįstami tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose taip pat pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

Pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Byloje dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų sunkiai sužalotas nukentėjusysis P. J., jo sužalojimų pobūdis ir mastas bei liekamieji reiškiniai yra aukščiau aptarti šiame nuosprendyje.

Teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiojo sutuoktinė O. J., tiek jo duktė B. D. neabejotinai iÅ¡gyveno dėl jiems artimo asmens patirto skausmo, dėl jo galimybės iÅ¡gyventi, o jam iÅ¡gyvenus - dėl jo tolesnio gyvenimo kokybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo sutuoktinė O. J. tiek iki įvykio, tiek po jo gyvena kartu su nukentėjusiuoju, juo betarpiÅ¡kai rÅ«pinasi, jį prižiÅ«ri, padeda jam ir buityje bei rÅ«pinantis jo asmenine higiena. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad iki įvykio abiejų sutuoktinių santykiai buvo itin glaudÅ«s ir prieraiÅ¡Å«s, sutuoktiniai dalijosi kasdieniais rÅ«pesčiais ir iÅ¡gyvenimais, kartu leido laikÄ bei buvo itin artimi.

Teismas taip pat mano, kad neabejotinai nukentėjusiojo P. J. bei jo duktės B. D. tarpusavio santykiais iki įvykio taip pat buvo glaudÅ«s ir artimi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji su nukentėjusiuoju dažnai skambindavosi, diskutavo jai rÅ«pimais klausimais ir palaikė artimus, Å¡iltus santykius. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas mano, kad nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės tarpusavio ryÅ¡ys yra nepalyginamai artimesnis nei nukentėjusiojo ryÅ¡ys su jo dukterimi.

Darydamas tokias iÅ¡vadas teismas remiasi tokiu faktu, kad nukentėjusiojo sutuoktinė gyveno ir Å¡iuo metu gyvena kartu su nukentėjusiuoju, juo betarpiÅ¡kai rÅ«pinasi, jį mato kiekvienÄ dienÄ ir kas dienÄ iÅ¡gyvena dėl jo bÅ«klės. Tuo tarpu, B. D. yra iÅ¡tekėjusi moteris, kuri gyvena atskirai nuo savo tėvo, yra sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ ir nors akivaizdu iÅ¡gyvena dėl savo tėvo bÅ«klės, tačiau jos ryÅ¡ys nėra toks artimas, kaip O. J. ryÅ¡ys su nukentėjusiuoju. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios O.

J. ir B. D. dėl savo sutuoktinio ir tėvo sužalojimo neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ teismas O. J. atžvilgiu vertina 10 000 Eur dydžio suma. Tuo tarpu, B. D. atveju, teismo manymu, kaltinamojo kaltės pripažinimas bei jo nuteisimas yra pakankama satisfakcija dėl nukentėjusios patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai O. J. taip pat priteistinos teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-359-697/2017). Taip pat pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Minėta, jog nukentėjusiajam P. J. kaltinamojo V. I. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje nukentėjusiajam nustatyta visiška negalia, jo sveikatos pakenkimai yra itin sunkūs ir negrįžtami. Tuo tarpu, kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl civiliniams ieškovams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumažinimo. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad iš kaltinamojo priteistinos tinkamo dydžio tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Priteistinų sumų dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. IÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai priteistinos baudžiamojoje byloje patirtos proceso iÅ¡laidos. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 308 straipsniu, 109 – 115 straipsniais, teismas nusprendžia: V. I. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti V. I. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - 2 (dvi) paras, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo kaltinamojo V. I. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. V. I. paskirtas kardomÄ sias priemones, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimÄ bei raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡ias kardomÄ sias priemones panaikinti. Baudžiamojoje byloje esančiÄ V. I. asmens tapatybės kortelę Nr. 13835105, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti V. I.. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. iÅ¡ įvykio vietos paimtÄ kepurę, ausines, dantų plokÅ¡telę, 4 vokus su biologiniais pėdsakais, 2 vokus su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, 4 vokus su nagų nuokarpomis, 2 vokus su plaÅ¡takų nuoplovomis, vokÄ su kontroliniu bandiniu, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005526, dujų balionėlį, perduotÄ saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ , kvito Nr. BBB 50-001100, peilį ir mačetę, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005522, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nukentėjusiojo P. J. drabužius: kelnes, marÅ¡kinėlius, apatines kelnaites, porÄ kojinių, batų porÄ , priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005524, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini P. J.. Nukentėjusiojo P. J. pneumatinį pistoletÄ Gamo P900 Nr. 04-4C-643731-13, priduotÄ saugojimui į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklÄ , kvito Nr. BBB 50-00113, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti P. J..

Kaltinamojo V. I. drabužius ir daiktus: Å¡ortus, marÅ¡kinėlius, porÄ kojinių, sportinius batelius, kuprinę, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui saugyklÄ , kvito Nr. 0005525, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini V. I.. IÅ¡ kaltinamojo V. I. jo sulaikymo metu paimtus pinigus – 128,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 25 ct), priduotus saugoti į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sÄ skaitÄ , kvito Nr. 002071, palikti Å¡ioje sÄ skaitoje iki civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo.

Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. I. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 5 567,63 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 63 ct) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. I. nukentėjusiojo P. J. naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiosios O. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. I. nukentėjusiosios O. J. naudai 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nukentėjusios B. D. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ V. I. valstybės naudai 43,70 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus 70 ct) proceso iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė