3fcb82a8-ca3d-4ed3-8b68-c031ffcdd5b2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1801-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22591-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1.;1.3.6.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.                                                                  (S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1670-920/2015 pagal ieÅ¡kovo H. A. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno teritorinei darbo biržai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ , priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-16000, panaikinti atsakovo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 01 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja jau 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ bei bÅ«dama ieÅ¡kovo darbdavio atstove, vienareikÅ¡miai ir kategoriÅ¡kai konstatavo, kad ieÅ¡kovas padarė veikas, kurios jam inkriminuojamos kaip darbo drausmės pažeidimai. Kadangi paskirta drausminė nuobauda už Å¡ias veikas buvo paskirta 2014 m. rugpjūčio 1 d., tai yra akivaizdžiai praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo 2014 m. birželio 27 d., laikytina, jog drausminė nuobauda yra paskirta grubiai ir iÅ¡ esmės pažeidus imperatyviÄ DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

Aplinkybė, jog darbdavio administracijos atstovė 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo iÅ¡vadÄ atsakovės direktoriui pateikė ne iÅ¡ karto po jos suraÅ¡ymo ir pasiraÅ¡ymo, o tik 2014 m. liepos 2 d., negali bÅ«ti pagrindu laikyti, jog pažeidimai, už kuriuos ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda, paaiÅ¡kėjo ne 2014 m. birželio 27 d., o vėliau. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinimÄ dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų darbdaviui pateikė 2014 m. liepos 11 d., todėl darbdavys turėjo galimybę nubausti ieÅ¡kovÄ iki jį iÅ¡leidžiant atostogų nuo 2014 m. liepos 14 d., taip pat po atostogų, nes ieÅ¡kovas į darbÄ grįžo 2014 m. liepos 25 d.

Aplinkybė, kad iÅ¡ atsakovo buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ jau po to, kai buvo sudaryta komisija jo pažeidimams tirti, taip pat aplinkybė, kad prieÅ¡ paskiriant ieÅ¡kovui nuobaudÄ , jis nebuvo supažindintas su komisijos iÅ¡vada, atimant iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę atsikirsti į Å¡ios komisijos teiginius, leidžia teigti, jog ieÅ¡kovo veikos jau buvo pripažintos pažeidimais dar negavus ir neiÅ¡nagrinėjus jo paaiÅ¡kinimų, o oficialus paaiÅ¡kinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas.

Darbo ginčų komisijos pirmininkė bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, po paskutinio posėdžio komisijoje nebuvo vertinami įrodymai, o pirmininkė jau buvo priėmusi sprendimÄ dar iki posėdžio pradžios. Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyrius, vadovaudamasis Darbo biržos direktoriaus patvirtintu (duomenys neskelbtini) skyriaus veikios ir patikrų planu 2014 metams, atliko klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža patikrÄ Kauno miesto skyriuje.

Patikros metu buvo nustatyta, kad vyr. specialistas H. A. konsultavimo paslaugas teikia nekokybiÅ¡kai, neefektyviai, aplaidžiai. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti patikros iÅ¡vadose nurodytus pažeidimus, Darbo biržos direktorius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu sudarė komisijÄ Ä¯tariamam Kauno miesto skyriaus (duomenys neskelbtini) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto H. A. darbo drausmės pažeidimui iÅ¡tirti. Darbo biržos direktorius apie (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrinimo metu nustatytus Darbo biržoje registruotų klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža pažeidimus buvo informuotas 2014 m. liepos 2 d., taigi bÅ«tent Å¡i diena laikoma diena, kai jam, kaip darbdavio atstovui, tapo žinoma apie patikros metu nustatytus bei ginčijamus pažeidimus.

Todėl teisiÅ¡kai nepagrįstas ir ieÅ¡kovo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas yra ieÅ¡kovo darbdavio atstovas, kadangi nei pagal įstatymus, nei pagal įstaigos steigimo dokumentus Å¡iam darbuotojui pagal kompetencijÄ nepriskirtinas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kaip tai apibrėžta DK 24 straipsnio 1 dalyje. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo paskirta Darbo biržos direktoriaus 2014 m, rugpjūčio 1 d. įsakymu, t. y. nepraleidus DK 241 str. 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo H.

A. valstybės naudai 5,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp Å¡alių kyla dėl ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo (vertintina kaip raÅ¡ymo apsirikimas, nes atsakovė skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ), todėl byloje svarbu nustatyti momentÄ , kada apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-07-02 Darbo biržos (duomenys neskelbtini) vedėja I. B. Tarnybiniu praneÅ¡imu informavo direktorių T.

B. apie ieÅ¡kovo galimai padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , drausminė nuobauda H. A. paskirta 2014-08-01 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 25 d. buvo kasmetinėse atostogose. Teismas sprendė, kad atsakovė DK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto termino nepraleido, drausminė nuobauda ieÅ¡kovui skirta nepraleidus vieno mėnesio termino. Teismas pagrįstomis pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I.

B. negali bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo darbdaviu, o taip pat ieÅ¡kovo darbdavio atstovu pagal DK 24 straipsnio 1 dalį. Atsakovės įstaigoje galioja 2010-09-21 Kauno darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-171 patvirtintas 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymas, su kuriuo H. A. 2010-10-01 supažindintas pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovas adaptacinės programos laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31 susipažino su Užimtumo rėmimo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, poįstatyminių aktų analize, su kompiuterine programa Edbirža, norminiais dokumentais, kurie reglamentuoja jo darbÄ .

Kauno teritorinėje darbo biržoje 2014 m. birželio 16-27 dienomis buvo atliekama klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje EdBirža patikra. Kauno miesto skyriuje buvo tikrinta 10 konsultavimo paslaugas teikiančio vyr. specialisto H. A. aptarnaujamų asmenų, registruotų Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje, kortelių. Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B. 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ , konstatuodama, jog „vyr. specialistas H.

A. konsultavimo paslaugas teikia nekokybiškai ir neefektyviai. Sudarant asmenų individualius užimtumo veiktos planas nesivadovaujama Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintomis Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairėmis, neužtikrinamas paslaugų teikimas pagal kliento profilį (nevykdomas 2012-03-06 Lietuvos darbo biržos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymasNr.V-123), konsultavimo paslaugos teikiamos nesilaikant patvirtinto konsultavimo standarto (nevykdomas 2013-04-16 Lietuvos darbo biržos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr.V-197).

Darbo ieÅ¡kančių asmenų kortelės netvarkingos“. Dėl patikros metu galimai nustatytų darbo drausmės pažeidimų, ieÅ¡kovui raÅ¡tu 2014-07-07 nurodyta pasiaiÅ¡kinti. H. A. 2014-07-11 pateikė paaiÅ¡kinimÄ . Atsakovės direktoriaus 2014-08-01 Ä®sakymu ieÅ¡kovui už DK 234 straipsnių, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus (duomenys neskelbtini) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2010-09-21 įsakymu Nr. V-171, 6.2.1 ir 6.4 punktų, (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. Al-476, 3.1, 3.4 ir 34 punktų, Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-03-27 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. V-171, 6, 8 punktų, Profiliuoto bedarbių aptarnavimo modelio ir jo taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-03-06 įsakymu Nr. V-123, Konsultavimo paslaugų teikimo kokybės standarto, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013-04-16 įsakymu Nr. V-197, 2, 4 ir 6 punktų, Klientų aptarnavimo Kauno teritorinės darbo biržos skyriuose tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012-05-17 įsakymu Nr. V-106, 10.5 punkto nuostatų pažeidimus, skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Vertindamas atsakovės įsakyme dėl ieÅ¡kovui skirtos drausminės nuobaudos nurodytų teisės aktų taikymo pagrįstumÄ , teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi Å¡iais teisės aktais, spręsdama ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimÄ , nes jie tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymu. Taip pat teismas konstatavo, kad tiek atsakovės direktoriaus 2014-08-01 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo iÅ¡vadoje, tiek darbo byloje Nr. APS-2-16000 yra konkrečiai ir aiÅ¡kiai įvardintos ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, nurodant, kad ieÅ¡kovas į motyvacijos didinimo užsiėmimus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. nepasiuntė nė vieno jo konsultuojamo asmens, J.

I. (gim. (duomenys neskelbtini)) pageidavo keramikos dekoruotojo, pakuotojo darbo. Individualiame užimtumo veiklos plane numatyta asmenį įdarbinti pakuotoju arba kiaušinių pakuotoju. Siūloma įsidarbinti valytoja, pardavėja, o tai neatitinka klientės pageidavimo. Individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui 2014 m. II ir III ketvirčiams. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Klientė priskirta nepasirengusių nemotyvuotų asmenų grupei, tačiau jai išduodamos rekomendacijos įsidarbinti.

M. D. įgijęs vidurį iÅ¡silavinimÄ , pageidavimas darbui - žurnalistu, įstaigos vadovu. K. M. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui 2014 m. II ir III ketvirčiams. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Klientas priskirtas nepasirengusių nemotyvuotų asmenų grupei, tačiau jam iÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti. I. P. individualiame užimtumo veiklos, plane nenumatomos pakankamos priemonės motyvacijos didinimui. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu.

Nepasirengęs nemotyvuotas asmuo siunčiamas dalyvauti Karjeros dienoje „Dirbk ir gyvenk Lietuvoje". S. V. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Klientui teikiami darbo pasiÅ«lymai nesutampa su jo pageidavimu. Nepasirengusiam ir nemotyvuotam asmeniui iÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti. Netinkamai apraÅ¡ytas priemonių įgyvendinimo turinys, apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. E. S. laikinai nedarbingas, pas konsultantÄ apsilankęs nebuvo, o 2014-06-19 EdBirža sistemoje neįvestas apsilankymo rezultatas.

A. Å . individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. IÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Apsilankymo turinys nesutampÄ su ankstesnio apsilankymo tikslu. D. Ž. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. IÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui.

Netinkamai apraÅ¡ytas priemonių įgyvendinimo turinys. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. L. V. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo priemonėse. IÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Apsilankymo turinys nesutampÄ su ankstesnio apsilankymo tikslu. V. S. individualiame užimtumo veiklos plane nenumatytos priemonės 2014 m. II ketvirčiui. Asmeniui nenumatytas dalyvavimas motyvacijos skatinimo Priemonėse.

IÅ¡duodamos rekomendacijos įsidarbinti neatitinka asmens pageidavimo darbui. Netinkamai apraÅ¡ytas priemonių įgyvendinimo turinys. Apsilankymo turinys nesutampa su ankstesnio apsilankymo tikslu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės direktoriaus 2014-08-01 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo byloje Nr. APS-2-16000 pagrįstai nurodyta, jog ieÅ¡kovas pažeidė nustatytÄ darbo tvarkÄ , norminių teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas H. A. apeliaciniame skunde (b. l. 111-127) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ; panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ , priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-16000; priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti H. A. 2014 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kinį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas pažeidė procesines teisės normas bei netinkamai taikė materialines teisės normas. BylÄ nagrinėjusi Darbo ginčų komisija ir teismas neteisingai taikė DK 241 str. 1 d. nuostatas. Kadangi direktoriaus įsakymas, kuriuo apeliantui buvo paskirta drausminė nuobauda, buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 1 d., tai yra akivaizdžiai praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo 2014 m. birželio 27 d., laikytina, jog drausminė nuobauda yra paskirta grubiai ir iÅ¡ esmės pažeidus imperatyviÄ DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ laikas, kuomet darbuotojas sirgo, neįskaitomas į terminÄ drausminei nuobaudai pareikÅ¡ti tik tuo atveju, kai darbuotojas serga sprendimo dėl jo nubaudimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-542/2006). AnalogiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma ir nuostata dėl laiko, kai darbuotojas atostogavo, neįskaitymo į terminÄ drausminei nuobaudai pareikÅ¡ti. Todėl atostogos, kurias apeliantui suteikė darbdavys jau po to, kai buvo gavęs iÅ¡vadÄ dėl tariamų jo pažeidimų, bei netgi po to, kai apeliantas parašė ir pateikė darbdaviui paaiÅ¡kinimÄ dėl jų, negali bÅ«ti pretekstu darbdaviui pratęsti įstatymo imperatyviai nurodytÄ terminÄ drausminės nuobaudos paskyrimui.2.

Teismas, pagrįstai pripažindamas I. B. apelianto darbdavio atstovu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tariamai apelianto padaryto darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo darbdaviui datÄ . Tai, kad Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B. yra apelianto darbdavio atstovas, akivaizdu ne tik iÅ¡ tos aplinkybės, kad pats darbdavys jÄ kaip savo atstovę siuntė atstovauti darbdaviui Å¡ioje byloje, bet ir iÅ¡ Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pateikto į Å¡iÄ bylÄ 2014 m. sausio 13 d. patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrų vykdymo 2014 metais plano.

Aplinkybė, jog apelianto darbdavio administracijos atstovė 2014 m. birželio 27 d. patikrinimo iÅ¡vadÄ Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui pateikė ne iÅ¡ karto po jos suraÅ¡ymo ir pasiraÅ¡ymo, o tik 2014 m. liepos 2 d., negali bÅ«ti pagrindu laikyti, jog pažeidimai, už kuriuos apeliantui paskirta drausminė nuobauda, paaiÅ¡kėjo ne 2014 m. birželio 27 d., o 2014 m. liepos 2 d., nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas darbo bylose turi bÅ«ti aktyvus ir ginti darbuotojÄ , kuris yra silpnesnė darbo santykių Å¡alis, ir darbdavio nerÅ«pestingumas, neatsakingumas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas darbuotojo nenaudai.3.

Teismas sprendimÄ priėmė pagrįstai neatmetęs apelianto įrodinėtų aplinkybių, neiÅ¡tyręs ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visu esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (iÅ¡skirtinai atsakovės naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, tai yra iÅ¡ esmės pažeisdamas CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Teismas netyrė apelianto nurodytų aplinkybių, kad jo veikos de facto pripažintos pažeidimais net negavus ir nenagrinėjus jo paaiÅ¡kinimų dėl jų, o oficialus paaiÅ¡kinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas.4.

Apeliantas 2014 m. liepos 7 d. praneÅ¡ime nebuvo tinkamai informuotas dėl to, kokios apimties ir kokių teisės aktų nuostatų pažeidimų jis įtariamas, nors tuo metu jau buvo sudaryta komisija Å¡ių pažeidimų tyrimui; 2014 m. rugpjūčio 1 d. direktoriaus įsakyme visiÅ¡kai nedetalizuota kokiu bÅ«du ir kokiomis konkrečiomis veikomis kiekvienÄ iÅ¡ paminėtų teisės aktų nuostatų apeliantas pažeidė. Joks teisės aktas imperatyviai nenusako pareigos kiekvienam bedarbiui kiekvienam ketvirčiui sudaryti atskirÄ individualų užimtumo veiklos planÄ .5.

Teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad darbdavio atliktas tariamo apelianto drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B. 2014 m. birželio 27 d. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad apeliantas padarė veikas, kurios inkriminuojamos kaip darbo drausmės pažeidimai. Gavęs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , direktorius 2014 m. liepos 4 d. įsakymu sudarė komisijÄ apelianto drausmės pažeidimams tirti, paskirdamas I.

B. Å¡ios komisijos nare. 2014 m. liepos 31d. komisijos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ be kitų komisijos narių pasirašė ir I. B.. Aukščiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog tariamo apelianto drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir beÅ¡aliÅ¡kas.6. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog skiriant jam drausminę nuobaudÄ buvo taikomi dvigubi standartai, jog nei vienas kitas analogiÅ¡kas paslaugas teikiantis Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojas, už tokias pat veikas, kurios apeliantui inkriminuojamos kaip drausmės pažeidimai, nebuvo traukiamas drausminėn atsakomybėn. Apelianto nubaudimas drausmine nuobauda turi aiÅ¡kų diskriminacinį pobÅ«dį.

Apelianto pateikti byloje duomenys patvirtina jo nuosekliai įrodinėta aplinkybę, jog realių galimybių siųsti aptarnaujamus bedarbius į renginius konsultavimo grupėms nebuvo dėl pačios atsakovės kaltės, kuri neorganizavo šių renginių tiek, kad į juos savo aptarnaujamus bedarbius galėtų siųsti visi Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojai.

7. Nei teismas, nei darbo ginčų komisija netyrė apelianto nurodytos aplinkybės, jog iÅ¡ jam pateikto 2014 m. liepos 7 d. praneÅ¡imo apie įtariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ matyti, kad iÅ¡ esmės jis nubaustas dėl to, jog konsultuodamas bedarbius, neapsiribojo vien tuo, kokį darbÄ jie patys iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dirbti, ir kartais ieÅ¡kodavo informacijos bei pasiÅ«lydavo jiems pagalvoti apie kitokį darbÄ . Tokia darbdavio pozicija yra neteisinga ne tik apelianto, bet ir bedarbių, o taip pat dirbančios visuomenės dalies atžvilgiu, bei yra vienareikÅ¡miai ydinga, nes apeliantas yra baudžiamas vien tik už iniciatyvÄ rasti ir suteikti bedarbiui informacijÄ apie kitÄ , nei jis pageidauja, darbÄ , nesant jo pageidaujamo darbo.8.

Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų dėl darbo ginčų komisijos Å¡aliÅ¡kumo, teismo sprendimas yra grindžiamas darbo ginčų komisijos 2014 m. spalio 28 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Dėl Darbo ginčų komisijos pirmininkės veiksmų 2014 m. spalio 2 d. apelianto atstovas pareiÅ¡kė jai nuÅ¡alinimÄ , tačiau apelianto praÅ¡ymas dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo Darbo ginčų komisijoje buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai neiÅ¡sprendus Darbo ginčų komisijos pirmininkės nuÅ¡alinimo klausimo.

Neleisdama apeliantui įrodinėti jo pasirinktų savo gynybai aplinkybių, kuriomis jis argumentavo savo praÅ¡ymÄ dėl darbdavio paskirtos nuobaudos panaikinimo, bei tuo pat metu leisdama kitai Å¡aliai - darbdaviui - pakreipti įrodinėjimÄ iÅ¡skirtinai darbdaviui naudinga linkme, Darbo ginčų komisijos posėdžiuose aptarinėjant visiÅ¡kai nesusijusias su Å¡ios bylos ginču aplinkybes apie rankraÅ¡tinius įraÅ¡us apelianto aptarnautų bedarbių kortelėse, dėl kurių jis net nėra nubaustas, Darbo ginčų komisijos pirmininkė akivaizdžiai pažeidė rungimosi, dispozityvumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus, bei buvo Å¡aliÅ¡ka Å¡ioje byloje, nes pastatė darbuotojÄ Ä¯ žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu - darbdaviu.9.

Nagrinėjant šį ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, vienas iÅ¡ Darbo ginčų komisijos narių nedalyvavo nei viename iÅ¡ posėdžių, kita Darbo ginčų komisijos narė posėdžiuose taip pat dalyvavo tik epizodiÅ¡kai, o atvykusi į 2014 m. rugsėjo 19 d. posėdį, vidury posėdžio tiesiog atsistojo ir išėjo. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos esminės individualių darbo ginčų nagrinėjimo nuostatos, o iÅ¡ apelianto buvo atimta teisė į tai, kad jo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinės Darbo ginčų komisija iÅ¡ trijų asmenų, bei tuo pačiu pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai.Atsakovė Kauno teritorinė darbo birža atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 135-148) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nurodo šiuos argumentus:1. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja savo teisiškai nepagrįstus teiginius, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, t. y. prašyme dėl nuobaudos panaikinimo, teiktame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, ir ieškinyje dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir drausminės nuobaudos panaikinimo, teiktame teismui, todėl darytina išvada, kad apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas.2.

Teismas teisingai aiÅ¡kino DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Tik įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas yra darbdavio atstovas, t.y. Darbo biržos direktorius, kuris apie (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrinimo metu nustatytus Darbo biržoje registruotų klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža pažeidimus buvo informuotas 2014 m. liepos 2 d., taigi bÅ«tent Å¡i diena laikoma diena, kai jam, kaip darbdavio atstovui, tapo žinoma apie patikros metu nustatytus bei ginčijamus pažeidimus.3.

TeisiÅ¡kai nepagrįstas apelianto argumentas, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas yra ieÅ¡kovo darbdavio atstovas, kadangi nei pagal įstatymus, nei pagal įstaigos steigimo dokumentus Å¡iam darbuotojui pagal kompetencijÄ nepriskirtinas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kaip tai apibrėžta DK 24 straipsnio 1 dalyje. Darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas pagal savo kompetencijÄ neturi teisės duoti privalomų vykdyti nurodymų ieÅ¡kovui. Apeliantas neteisingai tapatina atstovo teisme, numatyto CPK 56 straipsnyje, ir darbdavio atstovo, numatyto DK 24 straipsnio 1 dalyje, sÄ vokas.

Darbo biržos atstovės I. B. dalyvavimas Å¡ioje byloje buvo sÄ lygotas, bÅ«tent, ieÅ¡kovo bei jo advokato praÅ¡ymo.4. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2006 (atsakovo pastaba: civilinės bylos Nr. 3K-3-542/2008), tačiau Å¡ioje byloje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios Å¡iai ginčo bylai, kadangi apelianto nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas drausminės nuobaudos - darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo ligos metu klausimas, o ne drausminės nuobaudos skyrimo terminas.5.

Darbuotojo darbo drausmės pažeidimas buvo konstatuotas tik Komisijos motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuria remiantis Darbo biržos direktorius priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , o ne iki Komisijos sudarymo, kaip nurodo apeliantas. Taigi, nėra pagrindo apelianto teigimams, kad ieÅ¡kovo veikos de facto pripažintos pažeidimais nei negavus ir nenagrinėjus Å¡io paaiÅ¡kinimų dėl jų, o oficialus paaiÅ¡kinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas“. Å ios aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos tiek ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijos, tiek pirmosios instancijose teisme.6.

Darbo birža 2014 m. liepos 7 d. įteikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, kuriame buvo iÅ¡samiai nurodyti patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo nustatyti pažeidimai. IeÅ¡kovas 2014 m. liepos 11 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , be to, pasibaigus ieÅ¡kovo kasmetinėms atostogoms, 2014 m. liepos 28 d, buvo pakviestas į Komisijos posėdį, suteikiant teisę papildomai iÅ¡sakyti visus argumentus ir atsakyti į Komisijos narių klausimus dėl galimų pažeidimų Taigi, atsakovė tinkamai vykdė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ praÅ¡yti darbuotojo raÅ¡tu paaiÅ¡kinti dėl apelianto galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų.

Tiek motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuria remiantis Darbo biržos direktorius iÅ¡leido skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , tiek pačiame įsakyme yra iÅ¡vardinti nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis.7. Nei praÅ¡yme Darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant darbo bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų, kad atsakovė skirtingai vertino konsultavimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbÄ . IeÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys apie Kauno teritorinės darbo biržos registruotus bedarbius ir organizuotus renginius nepagrindžia apelianto teiginių apie dvigubų standartų taikymÄ iÅ¡imtinai apelianto atžvilgiu.

Byloje atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės organizuotos motyvacijos didinimo renginius, be to, apeliantas, planuodamas atitinkamas motyvacijos didinimo priemones savo aptarnaujamiems klientams, kuriems dėl tam tikrų priežasčių nepavyko ilgÄ laikÄ Ä¯sidarbinti, privalėjo pats inicijuoti tokių užsiėmimų poreikį.8. Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. V-171, 7 punkte nurodyta, kad individualus užimtumo veiklos planas, siekiant užtikrinti tinkamÄ aktyvios darbo rinkos politikos priemonių planavimÄ ir finansinių lėšų poreikio numatymÄ , sudaromas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, priemones ir paslaugas numatant ketvirčiais. Apeliantui bedarbių individualių užimtumo veiklos planuose nesuplanavus 2014 m, II ketvirčiui priemonių, buvo pripažinta, kad jis, nustačius ir kitus pažeidimus, padarė darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jam buvo skirta drausminė nuobauda.9.

Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne pakartotinai nagrinėti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , todėl visi apelianto argumentai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo turi bÅ«ti atmestini kaip nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje ir neturintys įtakos pagrįstam ir teisėtam pirmosios instancijos teismo sprendimui.10. Apelianto praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neatitinka Rekomendacijose nurodytų kriterijų, be to apeliantas nepateikia visų dokumentų, pagrindžiančių nurodytų teisinių paslaugų apmokėjimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

U. V. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005, 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. N. Å ., M. V., S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimÄ , neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo.

PrieÅ¡ingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimÄ (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „NB-SAN“ v. UAB „Manukas“, bylos Nr. 3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K., S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; kt.).Darbo bylos Nr. DGKS – 4766 medžiaga nustatyta, kad Darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyrius, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos ir patikrų planu 2014 metams, atliko klientų aptarnavimo ir duomenų suvedimo asmenų kortelėse bei informacinėje sistemoje Edbirža patikrÄ Kauno miesto skyriuje.

Patikros metu buvo patikrinta 10 konsultavimo paslaugas teikiančio vyr. specialisto H. A. (t. y. apelianto) aptarnaujamų asmenų, registruotų Darbo biržos Kauno miesto skyriuje, kortelių. Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B. pasirašė Patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta patikros atlikimo data - 2014 m. birželio 27 d. ir 2014 m. liepos 2 d. Tarnybiniu praneÅ¡imu informavo direktorių T. B. dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. 2014 m. liepos 4 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-235 buvo suformuota Komisija galimai padarytiems H.

A. darbo drausmės pažeidimams iÅ¡tirti. IeÅ¡kovui H. A. 2014 m. liepos 7 d. įteiktas praneÅ¡imas apie įtariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas H. A. 2014 m. liepos 11 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ . 2014 m. liepos 31 d. Komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje pripažino, jog 2-ojo poskyrio vyriausiasis specialistas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir pasiÅ«lė darbuotojui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Drausminė nuobauda – pastaba ieÅ¡kovui H. A. skirta atsakovės direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. P-109.Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad bylÄ nagrinėjusi Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Darbo kodekso (toliau – DK; ginčui aktuali Å¡io kodekso red. galiojusi nuo 2014-06-27) 241 straipsnio 1 dalies nuostatas.DK 241 straipsnyje, kuris reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , yra nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuojau pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (DK 241 str. 1 d.).

DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali bÅ«ti taikoma tik per šį terminÄ nuo darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminÄ darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. Å venčionių raj. savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-594/2012). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog darbdaviui darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo data turėtų bÅ«ti laikoma 2014 m. birželio 27 d., kai Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B. surašė patikrinimo iÅ¡vadÄ .

Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalyje pateikiama darbdavio sÄ voka, darbdaviu gali bÅ«ti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktÅ«ra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, pagal Å¡io Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , kuris atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 str. 1 d.); o darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administracijÄ ; Å¡ie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 str. 2 d.).

DK 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus, o pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Byloje pateikta apelianto su atsakove 2010 m. vasario 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 246 rodo, kad darbdavio – Kauno darbo biržos – atstovas yra direktorius T. B.. Kauno teritorinės darbo biržos 2014 m. spalio 27 d. pažyma, o taip pat apelianto pareigybės, patvirtintos Kauno darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. V-171, apraÅ¡ymas, su kuriuo apeliantas supažindintas pasiraÅ¡ytinai, patvirtina, jog apeliantas dirba Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus (duomenys neskelbtini) 2 – jame poskyryje vyriausiuoju specialistu ir yra tiesiogiai pavaldus Poskyrio vedėjui. Kauno teritorinės darbo biržos direktorius 2014 m. sausio 13 d. patvirtino Kauno teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrų vykdymo 2014 metais planÄ , kuriame numatytos patikros (jų pavadinimai), jų tikslai, vykdymo terminai bei atsakingi darbuotojai.

Be to, Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V – 91 (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja buvo įpareigota: užtikrinti, kad individualių užimtumo veiklos planų įgyvendinimo ir efektyvumo patikros bÅ«tų atliekamos pagal Gairių 2 ir 3 prieduose pateiktas formas; ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį pateikti patikrų apibendrintas pažymas bei numatomus veiksmus patikrų metu užfiksuotų trÅ«kumų paÅ¡alinimui teritorinės darbo biržos direktoriui.

Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairės buvo patvirtintos Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-171. Å ių gairių 20 punkte numatyta, kad teritorinėje darbo biržoje sudaromų individualių užimtumo veiklos planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolę vykdo teritorinės darbo biržos direktoriaus įgaliotas darbuotojas ( -ai), kuris (-ie) ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį patikrina ir įvertina darbo biržos specialistų sudarytus individualius užimtumo veiklos planus, o 22 punkte iÅ¡vardinti individualių užimtumo veiklos planų kriterijai.

Atsižvelgdama į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , faktines byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena turėtų bÅ«ti laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui, o Å¡iuo konkrečiu atveju darbdaviui apie įtariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma tik 2014 m. liepos 2 d., kada jam buvo pateikta kartu su tarnybiniu praneÅ¡imu patikrinimo iÅ¡vada. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti, nes galimai kaltas asmuo padaręs darbo drausmės pažeidimÄ tapo aiÅ¡kus darbdaviui tik 2014 m. liepos 2 d., o ne 2014 m. birželio 27 d. kaip tai nurodo apeliantas.

Atlikusiai patikrinimÄ ir suraÅ¡iusiai patikrinimo iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai I. B. apeliantas nėra tiesiogiai pavaldus ir Å¡i neturi teisės duoti privalomų jam vykdyti nurodymų, jai yra pavesta atlikti atskirus veiksmus, bet nėra priskirtas Darbo biržos operatyvinis valdymas, kas leidžia spręsti, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja nėra apelianto darbdavio atstovė DK 24 straipsnio 1 dalies prasme, ir Å¡ios aplinkybės nepaneigia jos atstovavimas atsakovę nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nes toks atstovavimas yra reglamentuotas CPK 56 straipsnio 3 dalimi.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas tik paminėjo, kad ieškovas (apeliantas) nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 25 d. buvo kasmetinėse atostogose, tačiau vertinant bendrame bylos aplinkybių kontekste, tai visiškai neįtakojo DK 241 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam drausminės nuobaudos skyrimo 1 mėnesio terminui. Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008) dėl termino drausminės nuobaudos paskyrimui skaičiavimo nesukuria precedento šioje byloje, nes jau išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas drausminės nuobaudos – darbuotojo atleidimo iš darbo ligos metu klausimas, ir nagrinėjama civilinė byla, kai sprendžiamas darbo drausmės paaiškėjimo dienos klausimas, savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ , bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (iÅ¡skirtinai atsakovės naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, tuo iÅ¡ esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nes apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumÄ , nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame sprendime.

Analizuodama ir vertindama apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių, jog jo veikos de facto pripažintos pažeidimais net negavus ir nenagrinėjus jo paaiÅ¡kinimų dėl jų, o oficialus paaiÅ¡kinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebuvo formalumas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal DK 240 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Bylos medžiaga nustatyta ir pats apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad 2014 m. liepos 7 d. jam buvo įteiktas Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus praneÅ¡imas apie įtariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ Nr. 80, kuriame buvo papraÅ¡yta iki 2014 m. liepos 14 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo. Tokį paaiÅ¡kinimÄ apeliantas pateikė 2014 m. liepos 11 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog 2014 m. liepos 4 d.

Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V – 235 sudaryta komisija dar iki praneÅ¡imo apie įtariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ Ä¯teikimo apeliantui dienos tik patvirtina, kad Darbo birža, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais darbo drausmės pažeidimus, siekė kuo iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti įtariamÄ darbuotojo darbo drausmės pažeidimo klausimÄ . Siekdama kuo iÅ¡samiau iÅ¡analizuoti faktines aplinkybes, Å¡i komisija neapsiribojo apelianto raÅ¡tu duotais paaiÅ¡kinimais, o pasikvietė apeliantÄ duoti paaiÅ¡kinimų ir į Komisijos posėdį 2014 m. liepos 28 d.

KomisijÄ savo motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo apelianto padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , pateikė 2014 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. TP – 44. Å ios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad oficialus paaiÅ¡kinimų pareikalavimas jau po komisijos sudarymo tebebuvo formalumas. Paminėtas faktines aplinkybes savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o tai, kad jos atskirai nebuvo įvertintos, nereiÅ¡kia, kad Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumÄ (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir kitus apelianto argumentus, jog darbdavio atliktas tariamo jo darbo drausmės pažeidimo tyrimas nebuvo objektyvus ir beÅ¡aliÅ¡kas. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , apeliantas buvo papraÅ¡ytas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, po to jis buvo iÅ¡klausytas ir Komisijos posėdyje. Komisijos motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuria remiantis buvo priimtas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo, yra detaliai aptartos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis.

Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukta ir jos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ pasirašė ta pati patikrinimo iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja I. B., neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog apelianto darbo drausmės tyrimas nebuvo objektyvus ir beÅ¡aliÅ¡kas, o Å¡iuo aspektu apelianto pateiktus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Kaip matyti iÅ¡ Darbo biržos 2014 m. liepos 7 d. įteikto apeliantui praneÅ¡imo dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, o taip pat ir apelianto 2014 m. liepos 11 d. paaiÅ¡kinimo į praneÅ¡ime iÅ¡dėstytus įtarimus pagal praneÅ¡imo punktus, apeliantui buvo aiÅ¡kÅ«s ir suprantami pažeidimai, kurių padarymu jis įtariamas, o tai, kad praneÅ¡ime apeliantas nebuvo informuotas dėl kokių konkrečiai teisės aktų pažeidimų jis įtariamas, nesudaro pagrindo vertinti, kad toks praneÅ¡imas buvo netinkamas ir abstraktus, nes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavime nurodytos konkrečios aplinkybės tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovo (apelianto) darbo funkcijų vykdymu.

Pažymėtina, kad kaip jau paminėta, Komisijos motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuria remiantis buvo priimtas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo, yra detaliai aptartos faktinės aplinkybės, nurodyti pažeidimai, pasiremiant teisės aktų nuostatomis, o apeliantas iÅ¡ esmės nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai rėmėsi Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus (duomenys neskelbtini) 2-ojo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 įsakymu Nr. V – 171, 6.2.1 ir 6.4 punktais, (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymu Nr. A1-476, 3.1, 3.4 ir 34 punktais, Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V – 171, 6, 8 punktais, Profiliuoto bedarbių aptarnavimo modelio ir jo taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V – 123, Konsultavimo paslaugų teikimo kokybės standarto, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. V - 197, 2, 4 ir 6 punktais, Klientų aptarnavimo Kauno teritorinės darbo biržos skyriuose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V – 106, 10.5 punktu, spręsdama ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimÄ , nes jie tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymu. Teisėjų kolegija pastebi, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme dėl darbo drausmės pažeidimo nėra nurodoma konkrečių apelianto padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau Å¡is įsakymas iÅ¡ esmės vertintinas kartu su Komisijos 2014 m. liepos 31 d. motyvuota iÅ¡vada Nr. TP – 44, kurioje yra pateikiamos tiek faktinės padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, tiek ir teisinis reglamentavimas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Taigi drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne už bet kokį netinkamÄ ar nepageidautinÄ darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir Motyvuota iÅ¡vada tokius reikalavimus atitinka.Apelianto argumentus, kad jam skiriant drausminę nuobaudÄ buvo taikomi dvigubi standartai, nes nei vienas kitas analogiÅ¡kas paslaugas teikiantis Kauno teritorinės darbo biržos darbuotojas už tokias pat veikas nebuvo traukiamas drausminėn atsakomybėn, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyviÄ , įrodymais nepagrįstÄ jo nuomonę, neįtakojančiÄ sprendimo teisėtumui.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, kad joks teisės aktas imperatyviai nenusako pareigos kiekvienam bedarbiui kiekvienam ketvirčiui sudaryti atskirÄ individualų užimtumo veiklos planÄ , tokių individualių veiklos planų sudarymo ir įgyvendinimo kontrolę reglamentuoja Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V – 171 patvirtintų Individualių užimtumo veiklos planų sudarymo gairių IV skyrius (Å¡ių gairių 22.1 – 22.7 p.).Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Galina Blaževič                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas